85cd7b75-3156-4ec2-b6dd-e2ac0f285de0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-7025-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01627-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.12.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. Å ., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei, liudytojai E. G. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I. Å . skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja I. Å . 2016-04-25 teismui elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis per EPP padavė skundÄ , kuriuo praÅ¡o:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2016-03-18 įsakymÄ Nr. 4K-33 „Dėl I. Å . atleidimo“;

2) pripažinti pareiÅ¡kėjos atleidimÄ iÅ¡ Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį neteisėtu;

3) pareiÅ¡kėjÄ grÄ Å¾inti į Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas;

4) priteisti pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ atsakovo už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ vidutinį darbo užmokestį;

5) priteisti pareiÅ¡kėjos naudai iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nesutinka su Departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2016-03-18 įsakymu Nr. 4K-33, kuriuo pareiÅ¡kėja atleista iÅ¡ Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus vyriausios specialistės pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 2 d. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja valstybės tarnautoja dirbo ilgiau nei 32 metus, atleidus pareiÅ¡kėjÄ ji nepagrįstai neteko teisės į karjerÄ .

PareiÅ¡kėja yra itin kvalifikuota ir didelę patirtį sukaupusi valstybės tarnautoja, tai patvirtina aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja nuolatos buvo siunčiama kaip Lietuvos atstovė į tarptautines ekspertų grupes, taip pat aktyviai dalyvavo įvairiuose kvalifikacijÄ keliančiuose mokymuose. PareiÅ¡kėja yra nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, neturi tarnybinių nuobaudų. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja buvo atleista dėl to, jog daugiau nei 140 dienų buvo nedarbinga, pažeidžia protingumo, sÄ Å¾iningumo, darbo santykių stabilumo principus.

VTÄ® 44 str. 2 d. nustato darbdavio teisę, bet ne pareigÄ , atleisti valstybės tarnautojÄ iÅ¡ einamų pareigų, todėl priimant sprendimÄ dėl atleidimo bÅ«tina jį pagrįsti svarbiais ir objektyviais motyvais. Darbdavys gali pasinaudoti VTÄ® 44 str. 2 d. įtvirtintu atleidimo pagrindu tik tada, kai įrodo svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ , tuo tarpu teismui tenka pareiga įvertinti ar darbdavio nurodytos priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindÄ nutraukti darbo sutartį VTÄ® 44 str. 2 d. pagrindu.

Netaikant svarbių priežasčių kriterijaus, siekiant atleisti darbuotojÄ iÅ¡ valstybės tarnybos, atleidžiamo darbuotojo padėtis bÅ«tų nepagrįstai pabloginta.PareiÅ¡kėjos atleidimas iÅ¡ valstybės tarnybos yra sÄ lygotas ne objektyvių aplinkybių, o tarpusavio santykių su pareiÅ¡kėja, todėl yra neobjektyvus, nemotyvuotas ir pažeidžiantis pareiÅ¡kėjos teises bei interesus. Atsakovas, atleisdamas pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų, pažeidė jos teisėtÄ lÅ«kestį, susiformavusį per ilgametį darbÄ valstybės tarnyboje, pagrįstai tikintis, kad darbdavys nepasinaudos jos laikinu nedarbingumu kaip darbo santykių nutraukimo pagrindu.

PareiÅ¡kėja bei jos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.PaaiÅ¡kino, kad valstybės tarnautojo atleidimas dėl laikino nedarbingumo yra įtvirtintas VTÄ® 44 str. 2 d., todėl sprendžiant dėl tokio atleidimo teisėtumo turi bÅ«ti vadovaujamasi VTÄ®, o ne Darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis.

VTÄ® nenustato, kad atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ pareigų pagal VTÄ® 44 str. 2 d., Å¡is turi bÅ«ti įspėtas. Kadangi pareiÅ¡kėjai įvykęs nelaimingas atsitikimas pakeliui iÅ¡ darbo nėra pripažintas draudiminiu įvykiu, nėra pagrindo taikyti VTÄ® 44 str. 2 d. nustatytų iÅ¡imčių. Valstybės institucijos vadovui suteikiama teisė nuspręsti dėl darbuotojo, kuris dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iÅ¡ eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, atleidimo, tačiau nėra nustatyta reikalavimo atleisti darbuotojÄ tik pagrindžiant svarbias atleidimo priežastis.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėja dalyvavo mokymuose, savaime nepatvirtina pareiÅ¡kėjos aukÅ¡tos kvalifikacijos. PareiÅ¡kėja, vykdydama savo funkcijas, ne visuomet teisingai paskirstė savo darbo laikÄ , nors dalyvauja įvairiuose mokymuose, ne visuomet pritaiko įgytas žinias praktikoje, pareiÅ¡kėjai siÅ«lyta daugiau dėmesio skirti teisės aktų studijoms ir jų taikymui. Nors dėl pareiÅ¡kėjos laikino nedarbingumo kitoms dviem Departamente dirbančioms darbuotojoms padidėjo darbo krÅ«vis, jos iÅ¡nagrinėjo dvigubai daugiau užsieniečių praÅ¡ymų nei pareiÅ¡kėja.

PareiÅ¡kėja jokiais duomenimis nepagrindė teiginių dėl nepagrįsto nusistatymo pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, o kaip matyti iÅ¡ ginčijamo įsakymo turinio, jis priimtas vadovaujantis VTÄ® 44 str. 2 d. nustatytais pagrindais, o ne kitomis aplinkybėmis. PareiÅ¡kėja ir anksčiau dirbdama pas atsakovÄ yra sirgusi ilgiau nei 120 dienų per paskutinius 12 mėnesių (2013 – 2014 m.), tačiau iÅ¡ tarnybos atleista tik pakartotinai virÅ¡ijus VTÄ® 44 str. 2 d. nustatytÄ laikotarpį. Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

Skundas atmestinas. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2015-03-04 pareiÅ¡kėja pakeliui iÅ¡ darbo patyrė traumÄ â€“deÅ¡inės rankos stipinkaulio lūžį; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2015-05-04 raÅ¡tu informavo atsakovÄ , kad darbuotojai I. Å . 2015-03-04 įvykęs lengvas nelaimingas atsitikimas pakeliui iÅ¡ darbo pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Departamento vedėja E. G., atliekanti direktoriaus funkcijas, 2016-03-18 priėmė įsakymÄ Nr. 4K-33, kuriuo 2016-03-31 atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Departamento Užsieniečių reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės pareigų.PareiÅ¡kėja 2016-04-06 kreipėsi į DepartamentÄ su praÅ¡ymu detaliau nurodyti jos atleidimo motyvus, taip pat paaiÅ¡kinti kodėl pareiÅ¡kėja nebuvo įspėta apie atleidimÄ arba priežastis, kodėl su pareiÅ¡kėja nebuvo derintas ketinimas jÄ atleisti.Departamentas 2016-04-18 raÅ¡tu Nr. (15/1-9) 10K-15135, atsakydamas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėja atleista VTÄ® 44 str. 2 d. pagrindu.

Kadangi VTÄ® nenustatyta, jog atleidžiant valstybės tarnautojÄ iÅ¡ pareigų VTÄ® 44 str. 2 d. pagrindu, reikia jį įspėti, įstaigos vadovas nėra įpareigotas įspėti valstybės tarnautojÄ apie planuojamÄ atleidimÄ . Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl įsakymo, kurio pagrindu pareiÅ¡kėja atleista iÅ¡ pareigų, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 2 d. nuostatomis, teisėtumo bei pagrįstumo. Å iuo aspektu svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo teisinis pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos, ar nebuvo pažeista atleidimo iÅ¡ tarnybos tvarka.Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 2 d. nurodoma, kad valstybės tarnautojas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iÅ¡ eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jį į pareigas priėmusio asmens sprendimu gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų.

Ä® Å¡iuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas gavo ligos socialinio draudimo paÅ¡alpÄ sergantiems Å¡eimos nariams slaugyti bei ligos paÅ¡alpÄ dėl užkrečiamųjų ligų protrÅ«kių arba epidemijų nuÅ¡alintiems nuo darbo. Valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis.Å ioje normoje nurodytas nedarbingumo laikas iÅ¡ vienos pusės yra pagrindas atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ einamų pareigų, o iÅ¡ kitos pusės – atlieka garantijos, kad sergantis pareigÅ«nas Å¡iuo laikotarpiu negali bÅ«ti atleistas iÅ¡ pareigų, funkcijÄ .

Tai patvirtina ir sisteminis VTÄ® 42 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimas taikant DK 133 straipsnį, pagal kurį darbo vietos ir pareigų iÅ¡saugojimas darbuotojui, sergančiam ne daugiau kaip Å¡imtÄ dvideÅ¡imt dienų iÅ¡ eilės arba ne daugiau kaip Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, yra įvardytas (traktuojamas) bÅ«tent kaip garantija. Nurodyta teisės norma turi dvejopÄ (atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindo bei socialinės garantijos) reikÅ¡mę. Garantijos nustatymo aspektu atleidimas iÅ¡ pareigų dėl laikinojo nedarbingumo reglamentuotas VTÄ® 42 straipsnio 2 dalyje.

Taigi garantija darbuotojui, jog jis nebus atleistas iÅ¡ einamų pareigų galioja iki sueinant 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių laikotarpiui arba 120 dienų iÅ¡ eilės laikotarpiui. Teismas pažymi, kad VTÄ® 44 str. 2 d. yra dispozityvi norma, todėl pasibaigus normoje nurodytam darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiui, darbdavys įgyja diskrecijos teisę apsispręsti, ar atleisti tokį darbuotojÄ iÅ¡ darbo, ar palikti jį dirbti. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas teismas pažymi, kad VTÄ® 44 str. 2 d. nėra nustatyta papildomų sÄ lygų, vertinant kurias, darbuotojas, virÅ¡ijęs nedarbingumo laikÄ daugiau nei 120 kalendorinių dienų iÅ¡ eilės arba daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, turėtų bÅ«ti atleidžiamas.

Vienintelė sÄ lyga, kuriÄ Ä¯gyvendinus gali bÅ«ti svarstomas darbuotojo atleidimas, vadovaujantis VTÄ® 44 str. 2 p., yra virÅ¡ytas įstatyme nustatytas nedarbingumo laikas. Kadangi nurodyta teisės norma yra dispozityvi, virÅ¡ijus įstatyme nustatytÄ nedarbingumo laikÄ , darbuotojas nėra atleidžiamas automatiÅ¡kai, t. y. darbdaviui priklauso diskrecijos teisė pasirinkti tokį darbuotojÄ atleisti ar ne. Todėl teismui vertinant atleidimo pagal VTÄ® 44 str. 2 p. teisėtumo klausimÄ , nėra vertinamas darbdavio diskrecijos teisės įgyvendinimo pagrįstumas, t. y. darbdavys, įgyvendindamas Å¡iÄ teisę gali atleisti nedarbingumo laikÄ virÅ¡ijusį darbuotojÄ arba ne, ir tai priklauso nuo darbdavio valios, atsižvelgiant į darbdavio vykdomÄ veiklÄ ir atitinkamu laikotarpiu susidariusias aplinkybes darbovietėje.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. G. nurodė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu Departamentas neturėjo pakankamai lėšų skirti priedų už papildomai atliekamus darbus. Atsižvelgiant į tai, Departamentas buvo nepajėgus laikyti darbo vietÄ , kuriÄ užimdama pareiÅ¡kėja realiai funkcijų neatlieka. Visų aplinkybių kontekste, pasitarus su pareiÅ¡kėjos tiesiogine vadove, siekiant sklandaus Departamento darbo užtikrinimo, priimtas sprendimas pasinaudoti darbdavio diskrecijos teise ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ einamų pareigų.

PareiÅ¡kėjos skunde nurodomas teiginys, jog pareiÅ¡kėja buvo atleista ne dėl objektyvių priežasčių, tačiau dėl asmeninių nesutarimų su ginčijamÄ sprendimÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ priėmusia Departamento vedėja E. G., atliekančia direktoriaus funkcijas, nėra objektyviai pagrįstas, nes pareiÅ¡kėja atleista esant VTÄ® 44 str. 2 d. įvirtintam pagrindui atleisti iÅ¡ einamų pareigų, be to, byloje nėra medžiagos, patvirtinančios, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai bÅ«tų atleista kitu, negu nurodytu, pagrindu.

Todėl teismas, visų aplinkybių kontekste daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo priimtas įsakymas atleisti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ pareigų atitiko VTÄ® 44 str. 2 d. nurodytus pagrindus. PareiÅ¡kėja teigia, kad ji nebuvo įspėta apie atleidimÄ . Teismas pažymi, kad valstybės tarnybos santykių reglamentavimo specifika nustatyta specialiu įstatymu – Valstybės tarnybos įstatymu. Å io įstatymo ir kitų darbo santykius reguliuojančių teisės aktų (tarp jų ir DK) reguliavimo sferų atskyrimas nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Å¡is įstatymas.

Tai reiÅ¡kia, kad tais atvejais, kai atitinkamų teisinių santykių reguliavimas yra pateiktas Valstybės tarnybos įstatyme, DK nuostatos, reglamentuojančios tokio pat pobÅ«džio teisinius santykius, netaikytinos.AiÅ¡kinant įspėjimo nedarbingumo laikotarpiu, klausimÄ , pažymėtina, kad VTÄ® 42 straipsnio 2 dalyje, taip pat kaip ir DK 133 straipsnyje, numatyto nedarbo dėl laikinojo nedarbingumo laiko pasibaigimo diena ir pats nedarbingumo pasibaigimo laikas objektyviai negali bÅ«ti iÅ¡ anksto žinomi nei valstybės tarnautojui (darbuotojui), nei įstaigai, kurioje jis dirba (darbdaviui), nes tai nėra faktorius, priklausantis nuo kieno nors valios.

Tai neleidžia taikyti įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ instituto ir pagal Å¡io atleidimo iÅ¡ pareigų pagrindo specifikÄ ir esmę. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja E. G., priimant sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo iÅ¡ darbo VTÄ® 44 str. 2 d. pagrindu, nebuvo aiÅ¡ku, kada baigsis pareiÅ¡kėjos nedarbingumo laikotarpis, pareiÅ¡kėja telefonu praneÅ¡davo, kad nedarbingumo laikotarpis yra vis pratęsiamas, tačiau galutinės datos, kada galės vėl pradėti vykdyti savo, kaip darbuotojo, funkcijas nenurodė.

Atsižvelgiant į nurodytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamos bylos atveju atsakovui neteko pareigos įspėti pareiÅ¡kėjÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, nes galutinė nedarbingumo laikotarpio diena atsakovui negalėjo bÅ«ti žinoma. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, naikinti skundžiamÄ Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjos, atliekančios direktoriaus funkcijas, 2016-03-18 įsakymÄ Nr. 4K-33 „Dėl I.

Å . atleidimo“, vadovaujantis pareiÅ¡kėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Teismo vertinimu atsakovas teisėtai pasinaudojo jam suteikta diskrecija nuspręsti dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo ir nenustatyta, kad Å¡ios diskrecijos ribos bÅ«tų peržengtos.Dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių dėl VTÄ® 44 str. 2 d. atitikties Konstitucijai. Kaip jau minėta, teismo vertinimu Å¡i įstatymo nuostata tarnautojui suteikia garantijÄ atitinkamam laikotarpiui (daugiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių) ir negali suponuoti teisėtų lÅ«kesčių dėl ilgesnio laiko suteikimo. ABTÄ® 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas, pagrindo atlyginti patirtas bylinėjimo iÅ¡laidas nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,                                  n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjos I. Å . skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Mefodija Povilaitienė           Â