2024-06-19 Nr. AB-9869-3-61-3-00611-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1817-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00611-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 24S39930 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Savo prieglobsčio prašymą jis grindžia baime patirti persekiojimo veiksmus dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Atsakovo Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

2.2. Pasak atsakovo, pareiškėjo profilis nesudaro pagrindo laikyti, kad jis apskritai gali būti (duomenys neskelbtini), tačiau šie argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas tuo metu, kai prasidėjo (duomenys neskelbtini), jau buvo išvykęs iš kilmės valstybės, pateikė prieglobsčio prašymą ir daugiau iš Lietuvos Respublikos (toliau – ir Lietuva) nebuvo išvykęs, prasidėjus (duomenys neskelbtini) asmeniškai jis objektyviai negalėjo gauti (duomenys neskelbtini). Taip pat jis negali elektroniniu būti sužinoti, ar gavo (duomenys neskelbtini), kadangi tokia informacija yra pateikiama valstybiniuose portaluose, prie kurių prieiga iš Europos Sąjungos valstybių yra ribojama, t. y. norint prisijungti prie (duomenys neskelbtini) piliečio valstybinio portalo asmeninės paskyros, yra reikalingas vietinio telekomunikacijų abonento, registruoto (duomenys neskelbtini), telefono numeris. Be to, pareiškėjo gyvenamoji vieta kilmės valstybėje buvo adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo pareiškėjo išvykimo (2022 m. rugsėjo 2 d.) nurodytu adresu niekas negyveno, pareiškėjo artimieji gyvena kitu adresu. Taigi pareiškėjo artimiesiems taip pat nebuvo galimybės įteikti (duomenys neskelbtini) pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu.

2.3. Atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo profilį ir tokiu būdu netinkamai įvertino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) rizikos galimybę. (duomenys neskelbtini).

2.4. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pagal savo profilį ((duomenys neskelbtini)) bus (duomenys neskelbtini) pirmumo tvarka. Pareiškėjo baimė (duomenys neskelbtini), grįžus į kilmės valstybę, yra patvirtinta tiek kilmės valstybės informacija, tiek ir jo pateiktais rašytiniais įrodymais, yra pagrįsta ir tikėtina.

2.5. Teisė atsisakyti karo tarnybos dėl vidinių įsitikinimų yra išvestinė teisė, kuri kyla iš tarptautinėse žmogaus teisių apsaugos sutartyse įtvirtintos teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 straipsnis). Baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atisakymo atlikti karo tarnybą, kurį apima karo nusikaltimų arba nusikaltimų žmoniškumui vykdymą, yra atskiras pabėgėlio statuso suteikimo pagrindas. Jo taikymą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra aptaręs 2 bylose: Andre Lawrence Shepherd (C 472/13) ir EZ (C 238/19). ESTT išaiškinimai iš dalies atkartojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 116.1.10 punkte, kuris numato, kad „Visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl atsisakymo atlikti konflikto metu karo tarnybą, kurią atliekant reikėtų daryti veiksmus, nurodytus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 88 straipsnio 2 dalies 4 punkte, gali turėti kiekvienas karinio personalo narys, įskaitant logistikos srities ar pagalbinius darbuotojus, jeigu per tam tikrą konfliktą pats karo tarnybos atlikimas reikštų tokių veiksmų vykdymą, įskaitant situacijas, kai prieglobsčio prašytojas tik netiesiogiai dalyvauja darant tokius veiksmus, jei pagrįstai tikėtina, jog vykdydamas savo pareigas jis suteikia būtiną pagalbą juos rengiant ar darant.“

2.6. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka nė vienos sąlygos, todėl negali pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba (atleidimas nuo karo tarnybos dėl pacifistinių įsitikinimų nenumatytas).

2.7. Migracijos departamento atliktas vertinimas neatitinka aptartos ESTT praktikos. ESTT yra pabrėžęs, kad taikant 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2011/95) 9 straipsnio 2 dalies e punkto nuostatas, faktinių aplinkybių vertinimas turi būti grindžiamas visais įrodymais (angl. a body of evidence), kurie, atsižvelgiant į visas nagrinėjamas aplinkybes, be kita ko, reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi sprendimo priėmimo dėl prašymo momentu, taip pat į prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes (ESTT bylos C 238/19 35 punktas). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Viešai prieinama informacija rodo, kad (duomenys neskelbtini).

2.8. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnyje įtvirtinta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) priimtas dėl to, jog, įvertinus pareiškėjo motyvus ((duomenys neskelbtini)), kuriais jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Įvertinus aplinkybių visumą, nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti pareiškėjo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti arba su juo susidoroti. Atitinkamai nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis surinkta informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.2. Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas nevisapusiškai ištyrė ir tinkamai neįvertino visų aplinkybių visumos. Pareiškėjo deklaratyvus nesutikimas su Migracijos departamento išvadomis dėl jo pasakojimo trūkumų savaime nedaro ginčijamo Sprendimo nepagrįstu. Prieglobsčio prašytojo baimė (duomenys neskelbtini) yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija bei subjektyviomis prielaidomis, bet ne faktiniais įrodymais. Prieglobsčio prašytojas nenurodė, kad (duomenys neskelbtini). Ginčijamas Sprendimas priimtas, įvertinus kilmės valstybės informaciją ((duomenys neskelbtini)), Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (toliau – ir JTVPK) gaires dėl karo tarnybos atlikimo, pareiškėjo paaiškinimus.

4.3. Migracijos departamentas vertino aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini) egzistuoja galimybė pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba net (duomenys neskelbtini) atveju. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo manyti, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai negalėtų pasinaudoti atsisakymo tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų procedūra. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla grėsmės patirti persekiojimą, kadangi pareiškėjas su ja praeityje nebuvo susidūręs. Su šiais teiginiais Migracijos departamentas nesutinka. Priimant Sprendimą buvo atliekamas perspektyvinis vertinimas. Atliekant šį vertinimą, buvo įvertinta aplinkybių visuma, tarp jų ir pareiškėjo profilis, aplinkybės, susijusios su jo patirtimi, kilmės valstybės informacija ir kt. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertinama ne kilmės valstybė, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija ir individuali prieglobsčio prašytojui kylanti persekiojimo grėsmė. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu patenkino pareiškėjo M. L. skundą – panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6. Teismas aptarė Direktyvos 2011/95 4 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 1 ir 2 dalių, Aprašo 92.1, 97.1, 97.2, 99 punktų nuostatas.

7. Teismas nurodė, jog Migracijos departamento atsisakymas suteikti prieglobstį motyvuojamas tuo, kad, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ((duomenys neskelbtini)), kuriomis jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės pareiškėjo persekiojimui kilmės šalyje (nėra (duomenys neskelbtini) režimo kritikas, soc. erdvėje nesireiškė, asmeniškai praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui). Taip pat nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti M. L. buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti arba su juo susidoroti. Atsakovo vertinimu, prieglobsčio prašytojo įžvelgiama grėsmė ((duomenys neskelbtini)) vertintina kaip išskirtinai hipotetinė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 3 d. į Lietuvą atvyko ne vienas, bet kartu su drauge A. N. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir A. M.) Sovetsko–Panemunės pasienio punkte abu pateikė prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Iki atvykimo abu gyveno (duomenys neskelbtini). Į bylą nepateikta duomenų apie jų sudarytą santuoką, tačiau bylos duomenimis iš esmės nustatyta, jog pareiškėją su lietuvių kilmės asmeniu A. M. sieja faktiniai santuokiniai ryšiai. Tai patvirtina byloje esantys duomenys apie bendrą gyvenamąją vietą tiek kilmės šalyje, tiek atvykus į Lietuvą. Migracijos tarnybos medžiagoje esančioje pažymoje apie pareiškėjo artimuosius A. N. M. nurodyta kaip civilinė žmona. Atsakovas ginčo dėl to nekelia.

9. Teismas vertino, kad, nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje ir atliekant tyrimą, Migracijos departamente nebuvo atskleista su pareiškėju ir jo šeima (faktine žmona) susijusių reikšmingų aplinkybių visuma prieglobsčio suteikimo kontekste.

10. Iš 2022 m. rugsėjo 5 d. ir 2022 m. kovo 9 d. (pagal bylos duomenis – 2022 m. rugsėjo 3 d.) pareiškėjo prašymų suteikti prieglobstį teismas sprendė, jog pareiškėjas baimę dėl galimo persekiojimo kilmės šalyje pirmiausiai grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su jo šeimos narės A. M. 2021 m. liepos 26 d. pateikto prašymo, adresuoto (duomenys neskelbtini) Migracijos skyriui, supaprastinta tvarka gauti Lietuvos pilietybę nagrinėjimu. Pareiškėjas tvirtino, jog (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, prašymas iš esmės grindžiamas pareiškėjo ir jo šeimos (žmonos) saugumo ir persekiojimo baime kilmės šalyje dėl to, kad (duomenys neskelbtini).

11. Teismas iš Migracijos departamento surinktos kilmės šalies informacijos nustatė, jog (duomenys neskelbtini).

12. Teismas iš pareiškėjo pateikto karinio bilieto nustatė, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).

13. Teismas pažymėjo, jog atsakovas Sprendime, kuris priimtas 2024 m., kaip aktualia kilmės šalies informacija vadovavosi daugiausiai 2022 m. oficialiais duomenimis, nors situacija dėl (duomenys neskelbtini) jau yra pasikeitusi, pagal viešai skelbiamą informaciją (duomenys neskelbtini) mastas yra padidėjęs, todėl negalima teigti, jog Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis aktualia informacija, juolab, kad pagal teisės aktus Migracijos departamentui nustatyta pareiga atlikti perspektyvinį grėsmės vertinimą.

14. Teismas akcentavo, kad iš Sprendimo turinio matyti, jog atsakovas jį grindė iš esmės pareiškėjo baime (duomenys neskelbtini), tačiau jo prašymas buvo daug platesnės apimties ir akivaizdžiai susijęs su šeimos narės A. N. M. tos pačios dienos prašymu suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Tai iš esmės patvirtino ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu, kuri nurodė, jog A. N. M. prašymas Migracijos departamente dar neišnagrinėtas. Minėtas prašymas, kuris galėtų būti tam tikras aplinkybes patvirtinantis įrodymas, teismui taip pat nepateiktas.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. lapkričio 8 d. apklausų protokolų ir Sprendimo turinio matyti, jog Migracijos departamento išvados atsisakyti suteikti prieglobstį buvo padarytos dėl neva nenuoseklių, prieštaringų pareiškėjo paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių nesutapimo su A. M. apklausos metu duotais paaiškinimais. Tačiau į bylą nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai (nei A. M. apklausos protokolai, nei liudijimai ir kt.), iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo paaiškinimų neobjektyvumą ir nepatikimumą.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjo ir A. N. M. prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje Migracijos departamente turėjo būti nagrinėjami kartu, nes jie yra pateikti tuo pačiu metu, dėl tų pačių aplinkybių, susijusių su jų šeimos persekiojimo rizikos nagrinėjimu. Migracijos departamentui nusprendus prašymus nagrinėti atskirai, į pareiškėjo bylos medžiagą turėjo būti pateikti duomenys iš A. N. M. bylos medžiagos.

17. Teismas konstatavo, kad surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, t. y. kad nėra tikimybės, jog, pareiškėją grąžinus į kilmės šalį, nebus pažeistos jo teisės ir pagrindinės laisvės. Taigi, Migracijos departamento Sprendimas, neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl to panaikintinas, o Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, įvertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis dėl kilmės valstybėje kylančios grėsmės.

18. Nustatęs, kad prašymas išnagrinėtas, neužtikrinus išsamaus, objektyvaus ir visapusiško tyrimo ir šiuo pagrindu ginčijamą Sprendimą panaikinus, teismas nepasisakė dėl kitų skundo argumentų.

III. 19. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad Migracijos departamentas Sprendimą grindė neaktualia kilmės valstybės informacija, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Migracijos departamento vertinimu, vien tai, kad dalis surinktos kilmės valstybės informacijos buvo paskelbta 2022 m. (surinkta ir Migracijos departamento sprendime nurodyta informacija, kuri buvo paskelbta ir atnaujinta 2023 m. ir 2024 m., iš esmės buvo analogiška 2022 m. paskelbtai informacijai), nesudaro pagrindo išvadai, kad ši informacija nėra aktuali, o tai, kad nėra jokių šią informaciją paneigiančių šaltinių, kaip tik patvirtina išvadą, kad nuo 2022 m. situacija (duomenys neskelbtini) nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodo, kad situacija dėl (duomenys neskelbtini) jau yra pasikeitusi, tačiau sprendime nepateikia jokių paaiškinimų, kaip ši situacija yra pasikeitusi bei tokių savo išvadų nepagrindžia jokiais aktualiais ir patikimais informacijos šaltiniais. Migracijos departamento Sprendime nurodyta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Nurodytos faktinės aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos, taigi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl pasikeitusios situacijos yra deklaratyvios, nepagrįstos objektyviais duomenimis ir negali būti laikomos pakankamomis Migracijos departamento Sprendimui panaikinti.

20.2. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo baimę (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad (duomenys neskelbtini).

20.3. Įvertinus pareiškėjo individualią situaciją, be kita ko, įvertinus ir tai, kad pareiškėjo baimė (duomenys neskelbtini) paremta išimtinai bendra padėtimi kilmės valstybėje, o ne individualia patirtimi, aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad rizika prieglobsčio prašytojui nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe ir jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, kaip ir neanalizavo aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) egzistuoja galimybė pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba net (duomenys neskelbtini) atveju. Migracijos departamento vertinimu, visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išadą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nei faktinių bylos aplinkybių, nei byloje surinktų įrodymų, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

20.4. Pareiškėjas Migracijos departamento Sprendime nurodytų aplinkybių dėl jo ir A. M. apklausų metų duotų paaiškinimų prieštaringumo neginčijo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 5 dalį, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad teisingam bylos išnagrinėjimui yra būtina gauti A. M. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir apklausos transkripcijas, privalėjo būti aktyvus ir kreiptis į Migracijos departamentą dėl tokių įrodymų pateikimo, tačiau teismas į Migracijos departamentą dėl nurodytų įrodymų pateikimo nesikreipė. Todėl pirmosios instancijos teismo neveikimas nagrinėjamoje byloje negali būti pagrindas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.

20.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė Sprendimo išvadas dėl pareiškėjo ir A. M. paaiškinimų nenuoseklumo. Atsakovas pažymi, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė ne dėl to, kad pareiškėjo ir A. M. apklausų metu duoti paaiškinimai buvo prieštaringi, bet iš esmės dėl to, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra išskirtinai bendro pobūdžio, nedetalus. Pasakojimas paremtas subjektyviomis prielaidomis, kurios nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Pareiškėjas negalėjo įvardinti, (duomenys neskelbtini). Tačiau tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, (duomenys neskelbtini) žmogaus teisių gynimo organizacijų ir žiniasklaidos priemonių pranešimuose nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie išvyko į užsienį, grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų persekiojami vien dėl paties fakto, jog išvyko į užsienio valstybę ir vėliau grįžo į kilmės valstybę. Atitinkamai ši pareiškėjo įvardinama baimė grįžti į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)) pagrįstai buvo įvertinta kaip grindžiama tik jo subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais ir individualiais veiksniais ir įrodymais. Pirmosios instancijos teismas šių Migracijos departamento sprendimo išvadų nevertino, t. y. neatskleidė Sprendimo esmės, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

20.6. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjo ir A. M. prašymai dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo turėjo būti nagrinėjami kartu. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, A. M. nebuvo laikoma pareiškėjo šeimos nare. Be to, net jeigu A. M. ir būtų laikoma pareiškėjo šeimos nare, nei Įstatymas, nei Aprašas neįpareigoja Migracijos departamento pareiškėjo ir A. M. prašymus dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti kartu. Atsakovo teigimu, prašymo nagrinėjimo metu pakako surinktų duomenų Sprendimo išvadoms pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo ir A. M. prašymai turėjo būti nagrinėjami kartu, nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis – teismas nenurodė, kokių konkrečių pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvų Migracijos departamentas neįvertino.

21. Pareiškėjas M. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

22. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja skunde nurodytus argumentus, jog pareiškėjas pagal savo profilį bus (duomenys neskelbtini) pirmumo tvarka, todėl pareiškėjo baimė (duomenys neskelbtini), grįžus į kilmės valstybę, patvirtinta tiek atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija, tiek paties pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, yra pagrįsta ir tikėtina. Pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad:

22.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pareiškėjas negali pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitinka nė vienos sąlygos, todėl negali pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba (atleidimas nuo karo tarnybos dėl pacifistinių įsitikinimų nenumatytas).

22.2. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, prieglobsčio prašytojo šeimos nariai yra sutuoktinis arba asmuo, sudaręs partnerystės ar jai prilygintą sutartį. Anot atsakovo, A. M. nebuvo laikoma pareiškėjo šeimos nare, o ir įstatymas neįpareigoja jų prieglobsčio prašymų nagrinėti kartu. Tačiau Sprendime A. M. įvardinama pareiškėjo civiline žmona, atsakovo pateiktoje pažymoje apie pareiškėjo artimuosius A. N. M. nurodyta kaip pareiškėjo civilinė žmona, atsakovas ginčo dėl to bylos nagrinėjimo metu taip pat nekėlė. Taigi, priešingai nei atsakovas vertina, A. M. yra laikoma pareiškėjo šeimos nare. Be to, pareiškėjo prieglobsčio prašymas iš esmės grindžiamas pareiškėjo ir jo šeimos (žmonos) saugumo ir persekiojimo baime kilmės šalyje dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje Migracijos departamente turėjo būti nagrinėjami kartu, nes jie pateikti tuo pačiu metu, dėl tų pačių aplinkybių, susijusių su jų šeimos persekiojimo rizikos nagrinėjimu.

22.3. Atsakovas nepagrįstai perkelia naštą pirmosios instancijos teismui pakartotinai įpareigoti pateikti visą su pareiškėjo prieglobsčio byla susijusią medžiagą. Teismui priėmus pareiškėjo skundą, 2024 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovas įpareigotas „per 14 kalendorinių dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti teismui išsamų atsiliepimą į pareiškėjo skundą, pareiškėjo prieglobsčio bylą ir visą su ginču susijusią medžiagą per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP poskyrį.“ Atsakovo prašymu terminas pateikti atsiliepimui pratęstas iki 2024 m. kovo 19 d. Dalį pareiškėjo bylos medžiagos atsakovas pateikė su atsiliepimu į skundą (2024 m. kovo 19 d.), likusią dalį – 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. balandžio 15 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 24S39930, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

24. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą – panaikino Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, konstatavęs, kad Sprendimas priimtas neatlikus išsamaus aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo. Teismas vertino, kad: 1) pareiškėjo ir A. M., su kuria pareiškėją sieja faktiniai santuokiniai ryšiai, prašymai suteikti prieglobstį Migracijos departamente turėjo būti nagrinėjami kartu, nes jie pateikti tuo pačiu metu, dėl tų pačių aplinkybių, susijusių su jų šeimos persekiojimo rizikos nagrinėjimu, o, Migracijos departamentui nusprendus prašymus nagrinėti atskirai, į bylą turėjo būti pateikti duomenys iš A. M. bylos medžiagos; 2) Migracijos departamentas Sprendime, kuris priimtas 2024 m., kaip aktualia kilmės šalies informacija vadovavosi daugiausiai 2022 m. oficialiais duomenimis, nors situacija dėl (duomenys neskelbtini) jau yra pasikeitusi, pagal viešai skelbiamą informaciją (duomenys neskelbtini) mastas yra padidėjęs, todėl negalima teigti, jog Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis aktualia informacija.

25. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsakovas pažymi, kad vien aplinkybė, jog Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija daugiausia yra 2022 m. pabaigos, savaime nereiškia, kad ši informacija nėra aktuali pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo kontekste, be to, pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją, tokios informacijos pirmosios instancijos teismas nenurodė ir savo sprendime. Pirmosios instancijos teismo neveikimas nagrinėjamoje byloje negali būti pagrindas panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo ir A. M. prieglobsčio prašymai turėjo būti nagrinėjami kartu.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

27. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

28. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

29. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

30. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

31. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

32. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant (ABTĮ 80 str. 1 d.).

34. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi viena sudėtinių ir pagrindinių sprendimo dalių – motyvuojamoji, kurioje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, ir įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.

35. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).

37. Teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir (ar) skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008).

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų.

39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas ne tik pareiškėjo baime (duomenys neskelbtini), tačiau jo prašymas yra daug platesnės apimties ir akivaizdžiai susijęs su šeimos narės A. M. tos pačios dienos prašymu suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, pastarasis prašymas teismui nepateiktas. Teismas taip pat nustatė, kad Migracijos departamento išvados atsisakyti suteikti prieglobstį buvo padarytos dėl neva nenuoseklių, prieštaringų pareiškėjo paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių nesutapimo su A. M. apklausos metu duotais paaiškinimais, tačiau į bylą nėra pateikti tai patvirtinantys įrodymai (nei A. M. apklausos protokolai, nei liudijimai ir kt.), iš kurių būtų galima spręsti apie pareiškėjo paaiškinimų neobjektyvumą ir nepatikimumą.

40. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tam tikras reikšmingas aplinkybes, tačiau šių įrodymų iš proceso šalių neišreikalavo. Primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

41. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėją su lietuvių kilmės asmeniu A. M. sieja faktiniai santuokiniai ryšiai ir jų prašymai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje turėjo būti nagrinėjami kartu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, prieglobsčio prašytojo šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų apie pareiškėjo ir A. M. sudarytą santuoką ar registruotą partnerystės sutartį, 2022 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo apklausoje pažymėta, kad pareiškėjo šeiminė padėtis – nevedęs, pareiškėjas su A. M. gyvena kartu 2 metus, o pažįstami yra 4 metus. Tačiau A. M. skundžiamame teismo sprendime ir byloje pateiktoje medžiagoje įvardijama kaip „draugė“, „žmona“. Todėl šios aplinkybės turėtų būti patikslintos, pareikalaujant iš proceso šalių pateikti papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų.

42. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Migracijos departamento Sprendimas priimtas 2024 m., o atsakovas, kaip aktualia kilmės šalies informacija, vadovavosi daugiausiai 2022 m. oficialiais duomenimis, nors situacija dėl (duomenys neskelbtini) jau yra pasikeitusi, pagal viešai skelbiamą informaciją (duomenys neskelbtini) mastas yra padidėjęs, todėl negalima teigti, jog Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis aktualia informacija. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad vien tai, jog dalis surinktos kilmės valstybės informacijos buvo paskelbta 2022 m., nesudaro pagrindo išvadai, kad ši informacija nėra aktuali. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad surinkta ir Migracijos departamento Sprendime nurodyta informacija, kuri buvo paskelbta ir atnaujinta 2023 m. ir 2024 m., iš esmės buvo analogiška 2022 m. paskelbtai informacijai, o pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės informacijos, kuri paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją.

43. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė baime (duomenys neskelbtini) dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini). Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko kilmės informaciją apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), apie karinę tarnybą ir (duomenys neskelbtini), apie baudžiamąjį persekiojimą dėl išvykimo iš (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo, kuri iš atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos, sprendžiant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra neaktuali ir šiuo atveju turėtų būti surinkta naujesnė kilmės valstybės informacija.

44. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ginčui objektyviai ir teisingai išspręsti reikalingų įrodymų, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl negalėjo teisingai įvertinti pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumą ir priimti visapusiškai pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

45. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis