85ca24e1-dda5-4eba-bd91-84b47dc7e6ba · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-337-842/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18918-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.5.3; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Astai Zacharevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. V. (A. V.), jo atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui, atsakovei L. T., atsakovės atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei L. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei skolos priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucijÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, nustatyti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 390 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas teigia, kad su atsakove nuo 2010 m. iki 2018 m. gyveno laimingai. Buvo jaučiama abipusė pagarba vienas kitam, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. V., (duomenys neskelbtini) sÅ«naus L. V. (L. V.). Po sÅ«naus gimimo atsakovė pasikeitė, kilo vis daugiau konfliktų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės, vėliau atsakovė 2020 m. balandžio 11 d., nieko nesakiusi, susirinko daiktus ir su Å¡alių sÅ«numi iÅ¡sikraustė iÅ¡ buto. 2020 m. balandžio 14 d. ieÅ¡kovas atsakovei perdavė ir dukrÄ , atsižvelgdamas į artimus vaikų santykius.

IeÅ¡kovas ir atsakovė susitarė, jog vaikai savaitę bus pas ieÅ¡kovÄ , savaitę pas atsakovę, vaikus perduodant ketvirtadienį, tačiau Å¡io susitarimo atsakovė nesilaikė. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė ilgÄ laikÄ slėpė gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovė perduodavo ieÅ¡kovui dukrÄ , tačiau ilgÄ laikÄ , t.y. apie mėnesį laiko, neleido jam matytis su sÅ«numi. Å alių nepilnamečių vaikų dukros A. V. ir sÅ«naus L. V. gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu labiau atitiktų vaikų interesus.

Vaikai yra ypatingai prisirišę prie ieÅ¡kovo. Nuo pat vaikų gimimo tarp ieÅ¡kovo ir vaikų yra natÅ«raliai susiklostęs ypatingas, kur kas glaudesnis tarpusavio ryÅ¡ys, jis labiau supranta savo vaikus bei geriau žino ir jaučia jų norus, svajones, nuotaikas, o vaikų su ieÅ¡kovu praleidžiamas laikas yra turiningesnis. IeÅ¡kovas skatina vaikus tobulėti, palaiko vaikų norÄ bei pats juos ragina lankyti įvairiausius papildomus užsiėmimus bei bÅ«relius, apmoka juos, taip sukurdamas vaikams palankias sÄ lygas vystytis bei pasirengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Dukra mokykloje lanko Å¡okių, keramikos bÅ«relius, kitus užsiėmimus (anglų pamokas, dainavimo bei Å¡achmatų bÅ«reliai, Ping-Pong). SÅ«nus darželyje-lopÅ¡elyje pradėjo lankyti bÅ«relį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė tam tikrais atvejais net prieÅ¡tarauja vaikų papildomam ugdymui. IeÅ¡kovas, prieÅ¡ingai nei atsakovė, turi galimybes užtikrinti vaikams saugias bei tinkamas buitines-materialines bei kitas vaikų vystymuisi palankias gyvenimo sÄ lygas. IeÅ¡kovas su vaikais gyvens jam nuosavybės teise priklausančiame bute.

Butas yra 4 kambarių, kiekvienas vaikas turi po savo atskirÄ kambarį, todėl buitinės buto sÄ lygos visiÅ¡kai patenkina vaikų poreikius bei užtikrina jų teisę į bÅ«stÄ , be to, vaikų ugdymo įstaigos yra visai Å¡alia minėto buto, jie yra pripratę prie Å¡ių ugdymo įstaigų. Abiejų vaikų poreikiams patenkinti kiekvienÄ mėnesį reikalinga po 780 Eur suma. Å iÄ sumÄ sudaro bÅ«tinosios iÅ¡laidos vaikų maistui, rÅ«bams, priežiÅ«rai, gydymui, bÅ«stui, laisvalaikiui, lavinimui, ugdymui.

Išskirtini tokie dukros poreikiai: maitinimas mokykloje – 80 Eur mėn.; šokių būrelis – 30 Eur / mėn.; keramikos būrelis – iki 40 Eur / mėn. (priklausomai nuo užsiėmimų skaičiaus per mėnesį), sūnaus – darželio „(duomenys neskelbtini)“ lankymas – 65 Eur. Kiekvieno iš vaikų laisvalaikiui skiriama po 100 Eur / mėn. Išlaikant vaikus patiriamos ir išlaidos būstui, komunaliniams mokesčiams, degalams, vaikų maistui, kitoms būtinosioms prekėms, aprangai.

Užtikrinti tinkamas vaikų gyvenimo sÄ lygas leis ir ieÅ¡kovo gaunamos pajamos. IeÅ¡kovas dirba bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamų vidurkis už laikotarpį nuo 2019 m. spalio iki 2020 m. kovo yra 738,71 Eur, atskaičius mokesčius, IeÅ¡kovas iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gauna ir dividendus, už 2019 m. buvo iÅ¡mokėta 12 000 Eur dividendų, taigi ieÅ¡kovo pajamos iÅ¡ dividendų kas mėnesį sudaro 1 000 Eur. IeÅ¡kovas nuosavybės teise turi tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto.

IeÅ¡kovui priklauso 2 butai ir 2 automobiliai. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ atsakovės ir vaikų bendravimo tvarkÄ : atsakovė turi teisę praleisti su dukra ir sÅ«numi kas antrÄ savaitgalį: vaikus pasiimant penktadienį iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos 17 val. bei grÄ Å¾inant vaikus sekmadienį iki 20 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; valstybinių ir kitų Å¡venčių dienomis taikomas lygybės principas ir vaikai pas tėvus praleidžia lygiai tiek pat laiko. Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas 2020 m. vaikai leis su ieÅ¡kovu, 2021 m.

– su atsakove, 2022 m. – su ieškovu ir t. t.; Naujuosius metus: 2020–2021 m. – su ieškovu, 2021–2022 m. – su atsakove ir t. t.; Šv. Velykas: 2021 m. – su atsakove, 2022 m. – su ieškovu ir t. t.; Vaikų gimtadienius: 2020 m. – su atsakove, 2021 m. – su ieškovu ir t. t. Kitų valstybinių švenčių metu (vasario 16 d., kovo 11 d., gegužės 1 d., birželio 24 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d.) bendravimas su vaikais vyks remiantis rotacijos principu.

Kas antrus metus (poriniais metais) Å¡ias Å¡ventes su vaikais Å¡vęs atsakovė, kitus metus (neporiniais metais) minėtas Å¡ventines dienas su vaikais leis ieÅ¡kovas; Å¡venčių dienomis, kuriomis pagal nustatytÄ tvarkÄ priklauso atsakovei bendrauti su vaikais, atsakovė turi teisę pasiimti vaikus iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos dienos prieÅ¡ Å¡ventę 17 val. ir grÄ Å¾inti į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki nurodytų Å¡venčių paskutinės dienos 20 val.; jeigu atsakovė negalėtų vaikų paimti bendrauti pagal nustatytÄ tvarkÄ , ji įsipareigoja apie tai informuoti ieÅ¡kovÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ kalendorinę dienÄ ; bendravimas su vaikais abiejų tėvų turi bÅ«ti derinamas su vaikų ugdymo grafikais, poilsio režimu.

Kiekvienas iÅ¡ tėvų privalo stengtis maksimaliai asmeniÅ¡kai ir betarpiÅ¡kai kokybiÅ¡kai bendrauti su vaikais; ligos atveju atsakovė paimti sergančio vaiko iÅ¡ jo gyvenamosios vietos negali, nepaisant to, kad pagal nustatytÄ bendravimo tvarkÄ jai numatytos bendravimo su vaiku dienos. Dėl vaiko ligos neįvykęs susitikimas su atsakove nėra perkeliamas į kitÄ datÄ ; nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos galima Å¡alių bendru susitarimu; dėl vaikų bendravimo su atsakove bus atsižvelgiama į vaikų pageidavimus, valiÄ ir norus, vaikams neprieÅ¡taraujant ir geriausiai užtikrinant vaikų interesus bei saugų ryšį su tėvais; vaikai turi teisę matytis ir bendrauti su Å¡alių artimaisiais giminaičiais (seneliais ir kt.).

Vaikų teisė bendrauti su giminaičiais turi nekenkti vaikų interesams augti harmoningoje, saugioje, ramioje aplinkoje, kurioje vaikai nepatirtų psichologinės įtampos, baimės, konfliktinių situacijų, nebūtų priešinamas su tėvais; šalys, nepriklausomai nuo to, pas kurį iš jų tuo konkrečiu metu yra vaikai, turi teisę nekliudomai bendrauti su vaikais telefonu arba naudojant kitas susisiekimo priemones atsižvelgiant į vaiko norus; ieškovas įsipareigoja nedelsiant pranešti atsakovei, jei keičiasi vaikų gyvenamoji vieta.

Atsakovė taip pat įsipareigoja nedelsiant praneÅ¡ti ieÅ¡kovui, jei keičiasi jos gyvenamoji vieta; Å¡alys įsipareigoja kuo skubiau vienas kitam praneÅ¡ti apie visas svarbias su vaikais susijusias aplinkybes (įskaitant, bet neapsiribojant vaikų kelionėmis, sveikatos bÅ«klės pasikeitimais, ypatingais poreikiais). Atsakovė L. T. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vieta su atsakove, nustatyti atsakovės praÅ¡omÄ ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais tvarkÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 505 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui uzufruktÄ iki Å¡alių vaikai sulauks pilnametystės, nustatant, kad Å¡iame bute turi teisę gyventi Å¡alių vaikai kartu su motina bei motinos Å¡eimÄ sudarančiais asmenimis, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė nurodo, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su ja, kadangi bendrų santykių iÅ¡irimo vaikai faktiÅ¡kai liko gyventi su ja. Gimus sÅ«nui atsakovės dėmesys ieÅ¡kovui sumažėjo, todėl kilo vis daugiau nesutarimų. IÅ¡ baimės, kad ieÅ¡kovas niekada neleis jai su vaikais gyventi atskirai, atsakovė vis negalėjo pasiryžti iÅ¡eiti iÅ¡ bendrų namų, savo gyvenamÄ jÄ vietÄ slėpė iÅ¡ baimės dėl savo saugumo ir sveikatos. Atsakovė neriboja ieÅ¡kovo bendravimo su vaikais.

Neįvykę ieÅ¡kovo pasimatymai su vaikais buvo sÄ lygoti objektyviai svarbių priežasčių – vaikų susirgimai, Å¡alyje paskelbtas karantinas. Atsakovė sudarytų visas galimybes ieÅ¡kovui nekliudomai aktyviai bendrauti su vaikais. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje yra nurodęs, kad vaikų poreikiams tenkinti per mėnesį yra skiriama apie 1 560 Eur suma (780 Eur / vaikui). Atsakovė sutinka su Å¡iais ieÅ¡kovo skaičiavimais ir pati atlikusi skaičiavimus iÅ¡ esmės gavo tokiÄ pačiÄ sumÄ (757 Eur / vaikui).

Atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur, Atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,8808 ha ploto žemės sklypas ir 2,3992 ha ploto žemės sklypas, kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Atsakovė neturi nuosavybės teise gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė. Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų – 3 500 Eur ir 1 700 Eur dydžio vartojimo kreditus. Pirmasis vartojimo kreditas buvo paimtas siekiant refinansuoti bendro gyvenimo su ieÅ¡kovu 2019 m. paimtÄ greitÄ jį kreditÄ , o antrasis – siekiant gauti papildomų lėšų pragyvenimui.

IeÅ¡kovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, bendros ieÅ¡kovo pajamos per mėnesį vidutiniÅ¡kai sudaro apie 1 680,43 Eur. IeÅ¡kovas nuosavybės teise turi tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto. IeÅ¡kovui priklauso 2 butai ir 2 automobiliai. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo gaunamos pajamos yra kiek daugiau nei 3 kartus didesnės už atsakovės, todėl praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡laikymÄ , sudarantį 2/3 dalį vaikų poreikių tenkinimui skiriamos sumos – po 505 Eur. Atsakovė, atsižvelgdama į geriausius vaikų interesus, taip pat siekiant užtikrinti vaikų teisę į gyvenamosios vietos turėjimÄ , praÅ¡o nustatyti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) uzufruktÄ iki vaikai (jauniausias iÅ¡ jų), sulauks pilnametystės. Atsakovė neturi kito gyvenamojo ploto, neturi pakankamai pajamų, jog galima bÅ«tų įsigyti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nėra galimybės teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame bÅ«ste, o jos darbo užmokesčio nepakanka aprÅ«pinti nepilnamečių Å¡alių vaikų kitu gyvenamuoju plotu, taigi grėsmė nepilnamečiams vaikams likti be gyvenamojo ploto yra reali.

Atsakovė praÅ¡o nustatyti jos siÅ«lomÄ tėvo ir vaikų bendravimo tvarkÄ : tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais pasiimdamas vaikus bendrauti metų porinių savaičių penktadienį 18 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais metų neporinių savaičių antradieniais pasiimdamas vaikus 17 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: poriniais metais gruodžio 24-25 d. - su tėvu, gruodžio 26 d. - su motina, o neporiniais metais vaikai praleidžia gruodžio 24-25 d. su motina, o gruodžio 26 d. - su tėvu; tėvas vaikus iÅ¡ jų motinos gyvenamosios vietos neporiniais metais paima Å¡ventės dienÄ 10 val. ir grÄ Å¾ina atgal į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki kitos dienos 10 val., o poriniais metais paima pirmÄ Å¡ventės dienÄ 10 val. ir grÄ Å¾ina atgal į vaikų motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki kitos dienos 19 val.;

Å v. Velykas neporiniais metais vaikai praleidžia su tėvu, o poriniais - su motina; tėvas vaikus paima pirmÄ Å¡ventės dienÄ 10 val. ir grÄ Å¾ina atgal į vaikų motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki kitos dienos 19 val.; anksčiau paminėta bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienais metais nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. bei kiekvienais metais per Motinos dienÄ bei motinos gimimo dienÄ ; kiekvienais metais (pradedant nuo 2021 m.) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais 30 kalendorinių dienų (skaidomų po dvi savaites) laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d.

Tėvas konkretų vasaros atostogų laikÄ suderina su motina iki einamųjų metų gegužės 15 d.. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko; tėvas bendrauja su vaikais kiekvienÄ Tėvo dienÄ ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaikus paima Å¡ventės dienÄ 10 val. ir sekančiÄ dienÄ iki 8 val. pristato vaikus į jų ugdymo vietÄ ; vaikų ligos metu aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma.

Dėl ligos neįvykę susitikimai nekompensuojami; jeigu tėvas Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vienÄ dienÄ nuo aplinkybių paaiÅ¡kėjimo) informuoti sms žinute arba kitomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis vaiko motinÄ ; Å¡alys įsipareigoja perduoti vienas kitam visas reikalingas vaiko papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas vaikams.

IeÅ¡kovas A. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o netenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio ir pilnai tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus, priteisti iÅ¡ atsakovės jo naudai visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovės psichologinė bÅ«klė, jos neadekvatus elgesys gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų teisei į tinkamÄ ir harmoningÄ aplinkÄ , ieÅ¡kovės nurodomi argumentai, kad vaikų ryÅ¡ys stipresnis su ja nei su ieÅ¡kovu, kad tik ji viena geba patenkinti vaikų bÅ«tinuosius poreikius, yra nepagrįsti, atsakovė neleidžia vaikams bendrauti su artimais giminaičiais taip neužtikrindama vaikų interesų.

Mano, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis yra neproporcingas, atsakovė turi visas galimybes dirbti pilnu etatu, gauti pakankamai pajamų, kurių užtektų tiek pačios atsakovės, tiek vaikų poreikiams patenkinti. Reikalavimo tenkinimas Å¡ioje dalyje nepagrįstai atleistų atsakovę nuo pareigos iÅ¡laikyti Å¡alių vaikus. Be to, atsakovė gauna apie 300 eur iÅ¡mokÄ už vaikus, kur ir kaip Å¡ie pinigai iÅ¡leidžiami ieÅ¡kovas nežino. Nesutinka su ieÅ¡kovės siÅ«lomu bendravimo tvarkos nustatymu, nes ieÅ¡kovas mano, kad tokia tvarka kuriÄ siÅ«lo ieÅ¡kovė jam nesuteiks maksimalaus dalyvavimo vaikų auklėjime.

IeÅ¡kovo nuomone, vaikai bent pusę laiko turėtų praleisti su juo. IeÅ¡kovas taip pat nesutinka su ta dalimi, kuria praÅ¡oma ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiam butui uzufruktÄ , kadangi butas, kuriam ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ , nelaikytinas Å¡eimos turtu, nes tai yra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris Å¡iuo metu yra iÅ¡nuomotas. Atsakovė siekia vaikų iÅ¡laikymo bei jų aprÅ«pinimo gyvenamuoju bÅ«stu naÅ¡tÄ perkelti ieÅ¡kovui, tyčia nesiekia pagerinti savo finansinės padėties bei gyvenamosios aplinkos. 2021 m. gruodžio 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės L. T. praÅ¡ymas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pakeitimo dalyje, kuriuo praÅ¡oma nustatyti atsakovės siÅ«lomÄ atsakovo ir Å¡alių vaikų bendravimo tvarkÄ : tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais, pasiimdamas vaikus bendrauti metų porinių savaičių penktadienį 18 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ; tėvas bendrauja su nepilnamete dukra A.

V., metų neporinių savaičių antradieniais pasiimdamas dukrÄ 17 val. iÅ¡ dukros gyvenamosios vietos ir tos pačios dienos 20 val. pristatydamas dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ; Å v. Kūčias ir Å v. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: poriniais metais gruodžio 24-25 d. – su tėvu, gruodžio 26 d. -su motina, o neporiniais metais vaikai praleidžia gruodžio 24-25 d. su motina, o gruodžio 26 d. - su tėvu; tėvas vaikus iÅ¡ jų motinos gyvenamosios vietos neporiniais metais paima Å¡ventės dienÄ 10 val. ir grÄ Å¾ina atgal į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki kitos dienos 10 val., o poriniais metais paima pirmÄ Å¡ventės dienÄ 10 val. ir grÄ Å¾ina atgal į vaikų motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki kitos dienos 19 val.;

Naujųjų metų Å¡ventę (gruodžio 31 – sausio 1 d.) poriniais metais vaikai praleidžia su tėvu, o neporiniais metais – su motina; tėvas vaikus gali paimti Å¡ventės iÅ¡vakarėse 18 val. iÅ¡ vaikų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾inti į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki paskutinės Å¡ventinės dienos 20 val.; Å v. Velykas neporiniais metais vaikai praleidžia su tėvu, o poriniais - su motina; tėvas vaikus paima pirmÄ Å¡ventės dienÄ 10 val. ir grÄ Å¾ina atgal į vaikų motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ iki kitos dienos 19 val.; kiekvienais metais (pradedant nuo 2021 m.) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais 30 kalendorinių dienų (skaidomų po dvi savaites) laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d..

Tėvas konkretų vasaros atostogų laikÄ suderina su motina iki einamųjų metų gegužės 15 d.. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl atostogų laiko; dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dienÄ Å alys susitaria bendru sutarimu. Nepavykus susitarti, vaikai poriniais metais Å¡iÄ dienÄ praleidžia su motina, o neporiniais – su tėvu; paminėta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma prieÅ¡ieÅ¡kinio 1.3;1.4; 1.5; 1.6; 1.7 punktų atvejais, taipogi kiekvienais metais per Motinos dienÄ , Motinos gimimo dienÄ (gegužės 2 d.), nepilnamečių vaikų brolio A.

K. gimimo dienÄ ((duomenys neskelbtini)) tėvas bendrauja su vaikais kiekvienÄ Tėvo dienÄ ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaikus paima Å¡ventės dienÄ 10 val. ir sekančiÄ dienÄ iki 8 val. pristato sÅ«nų į jo mokymo-ugdymo vietÄ ; vaikų ligos metu aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma. Dėl ligos neįvykę susitikimai nekompensuojami; jeigu tėvas Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vienÄ dienÄ nuo aplinkybių paaiÅ¡kėjimo) informuoti sms žinute arba kitomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis vaiko motinÄ ;

šalys įsipareigoja perduoti vienas kitam visas reikalingas vaiko papildomo ugdymo, sporto, laisvalaikio ir pan. reikmenis, aprangas, uniformas, drabužius, avalynę, knygas ir pan., reikalingas vaikams. Patikslinta bendravimo tvarka švenčių, vaikų gimtadienių ir kt. dienomis, taipogi patikslinta bendravimo tvarka, kuomet atitinkamos bendravimo tvarkos nuostatos netaikomos, taipogi susiaurinta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka apsiribojant kas antru savaitgaliu, kadangi ieškovas neatliepia sūnaus poreikių, fiziškai smurtauja prieš sūnų, baugina jį bei taiko kitas vaiko interesų neatitinkančias „auklėjimo priemones“.

IeÅ¡kovas A. V. atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo praÅ¡o jo netenkinti ir tenkinti ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus reikalavimus. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovas smurtautų prieÅ¡ sÅ«nų, todėl jokiu bÅ«du negalima apriboti ieÅ¡kovo teisės matytis su sÅ«numi nustatant minimaliÄ bendravimo tvarkÄ . Atsakovė, praÅ¡ydama maksimaliai apriboti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais (praÅ¡ydama nustatyti ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaikais tiktai kas antrÄ savaitgalį bei kas antro antradienio vakarais (su sÅ«numi – tik kas antrÄ savaitgalį)), pažeidžia savo pareigÄ sudaryti palankias sÄ lygas vaikams visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, pažeidžia jų teisę bÅ«ti auklėjamiems ir auginamiems abiejų tėvų bei visiÅ¡kai neatsižvelgia į jų poreikius, norus ir t.t.

IeÅ¡kovas į bylÄ yra pateikęs daugybę įrodymų (fotonuotraukų, vaizdo įrašų ir kt.), kurie patvirtina, jog ieÅ¡kovo ir vaikų ryÅ¡ys yra be galo stiprus ir glaudus. Vaikai savo tėvÄ (ieÅ¡kovÄ ) labai myli, leisdami laikÄ su juo jaučiasi laimingi ir saugÅ«s. Vaikams yra reikalingas maksimalus bendravimas su tėvu. Atsakovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas ne Å¡venčių dienomis su abiem vaikais bendrauja tik kas antrÄ savaitgalį (4 paras per mėnesį), o su dukra - ir kas antro antradienio vakarais po 3 valandas, ne tik neužtikrina net minimalaus ieÅ¡kovo dalyvavimo savo vaikų gyvenime, bet ir sudaro sÄ lygas ieÅ¡kovo ir vaikų santykiams „atÅ¡alti“.

Atsakovė visais įmanomais bÅ«dais stengiasi tėvÄ tiesiog paÅ¡alinti iÅ¡ vaikų gyvenimo. 2020 m. spalio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad Å¡eima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2019 m. gruodžio 7 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai A. ir L. atžvilgiu, nustatytas pirmas grėsmės vaikams lygis.

Å eimai teikiamos socialinių įgÅ«džių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos, taikoma atvejo vadyba. Nepilnametė A. V. mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2 klasėje, papildomai lanko boksÄ ir gimnastikÄ . Tėtį ji apibÅ«dino kaip gerÄ , piktÄ ir juokingÄ , kai tėtis bÅ«na geros nuotaikos, bÅ«dama su juo ji jaučiasi linksmai ir juokingai, kai tėtis bÅ«na piktas, ji jaučiasi iÅ¡sigandusi, nesaugi, nes jis gali rėkti, įžeidinėti. Su tėčiu mėgsta maudytis, važinėti dviračiais, pastebėjo, kad tėtis daug dirba, todėl ji daug laiko leidžia su seneliu, kartais važiuoja su tėčiu į darbÄ , jis nuveža jÄ Ä¯ bokso treniruotes, pagamina valgyti, duoda vitaminus.

MamÄ mergaitė apibÅ«dino kaip gerÄ , linksmÄ , juokingÄ , bÅ«dama su ja jaučia pasitikėjimÄ , saugumÄ , pastebėjo, kad su mama retai pykstasi, jeigu mama verkia, jaučiasi liÅ«dnai. A. pasakojo, kad su mama mėgsta nueiti į parduotuvę ir nusipirkti skanumynų, mama skaniai daro valgyti, kartais nuveža jÄ ir brolį prie jÅ«ros, duoda vaistus, jeigu ji serga, nuperka jai rÅ«bus, mokyklines priemones. Jai patinka gyventi su mama, čia ji gali iÅ¡simiegoti, nes nėra katino, kuris trukdo miegoti, patinka butas, jis yra labai fainas, bet ji pasiilgsta savo kambario ir žaislų.

Mama dabar yra nusiraminusi, kai gyvena atskirai, yra žymiai geriau dabar, pažymėjo, kad jai tinka gyventi vienÄ savaitę pas mamÄ , vienÄ savaitę pas tėtį, jaunesnis brolis visada važiuoja kartu. Tėtis nepasikeitė, pradėjus gyventi atskirai, gali aprėkti, jeigu kažko nepavyksta padaryti, papasakojo, kad dienÄ prieÅ¡ po treniruotės kartu su tėčiu bėgiojo, bet ji nukrito į purvÄ , o tėvas pradėjo jÄ tempti už rankos, todėl namo ji grįžo purvina, verkianti, iÅ¡sigandusi, labai skaudėjo rankÄ ir buvo baisu, kad tempdamas tėtis nutrauks tÄ rankÄ .

Ji pastebėjo, kad tėtis dažnai reikalauja, kad ji darytų, kaip jis nori. Nepilnametis L. V. lanko Vilniaus lopÅ¡elį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, papildomai jokių bÅ«relių nelanko. Berniukas sveikatos nusiskundimų neturi. Atsižvelgiant į jaunÄ vaiko amžių, jo nuomonė nebuvo iÅ¡klausyta. Tarnyba nurodo, kad, atsižvelgdami į nustatytus faktus, vaikų interesus, taip pat į mergaitės iÅ¡sakytÄ nuomonę, mano, kad nepilnamečių A. ir L. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus.

Taip pat, atsižvelgiant į vaikų interesus, nepilnamečiams iÅ¡ tėvo priteistinas iÅ¡laikymas, kuris garantuotų bÅ«tinÄ ir socialiai priimtinÄ vaikų poreikių patenkinimo lygį. Tarnybos nuomone, atsakovės praÅ¡omas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaikų pilnametystės galimai užtikrintų bÅ«tinÄ jų poreikių patenkinimo lygį. 2021 m. gruodžio 29 d. teisme gauta Tarnybos iÅ¡vada dėl patikslintų L.

T. reikalavimų dėl vaikų ir ieÅ¡kovo bendravimo tvarkos, kurioje nurodoma, kad nustatant bendravimo tvarkÄ pirmiausia turi bÅ«ti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . Atsakovės siÅ«loma bendravimo tvarka atitiktų teismų praktikoje nustatytiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams bei galimai bÅ«tų pakankama ne tik iÅ¡saugoti vaikų ir jų tėvo emocinį tarpusavio ryšį, bet ir tėvui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas A. V. ieÅ¡kinį prašė tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ne kartÄ atsakovė trukdė jam susitikti su vaikais, atsakovė nuolat keičia gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl mano, kad vaikams bÅ«tų tikslingiau gyventi su juo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teigia, kad dukra nori gyventi su juo. Su atsakove susipažino 2010 metais, tuo metu atsakovė jau turėjo sÅ«nų. Po kažkiek laiko atsakovė pastojo, ieÅ¡kovas paėmė paskolÄ iÅ¡ įmonės ir įsigijo bÅ«stÄ .

Su laiku nusprendė, kad reikia didesnio bÅ«sto, todėl paėmė paskolÄ iÅ¡ banko ir įsigijo didesnį bÅ«stÄ . Gimė antras Å¡alių vaikas. Maksimaliai prisidėjo prie vaikų auklėjimo, sudarė galimybę vaikams lankyti daug bÅ«relių. Atsakovė tapo agresyvi, nesirÅ«pino vaikais, galėjo bet kada paimti ir iÅ¡eiti, vaikus palikusi ieÅ¡kovui. Vaikai labai gerai sutaria su seneliais ir kitais ieÅ¡kovo giminaičiais, tačiau atsakovė visada draudė vaikams su jais bendrauti. IeÅ¡kovo namuose vaikams yra idealios sÄ lygos gyventi.

Å alių dukra bijo atsakovės, pirmas atsakovės sÅ«nus blogai elgiasi su jų dukra. IeÅ¡kovo manymu, atsakovė vaikų neprižiÅ«ri ir neturi sÄ lygų vaikams gyventi, teigia, kad atsakovė ne kartÄ yra užpuolusi ieÅ¡kovÄ , smurtavo ne tik prieÅ¡ jį, bet ir prieÅ¡ vaikus. IeÅ¡kovas pripažino, kad galbÅ«t kartais per griežtai kažkÄ pasako vaikams, tačiau niekada nei prieÅ¡ vaikus, nei prieÅ¡ atsakovę smurto nenaudojo. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovo atstovas advokato padėjėjas Mantas Virbickas, ieÅ¡kinį prašė tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad į teismÄ kreipėsi bÅ«tent ieÅ¡kovas, kadangi jis negaudavo sÅ«naus, buvo nepatenkintas, kad negali matytis su vaikais. Du metus vaikai buvo nuolat apklausiami ir teigė, kad gerai jaučiasi su abiem tėvais. Dukra teisme nurodė, kad nori gyventi su tėvu, į tai ir turi bÅ«ti atsižvelgiama. Atsakovė nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos sukÅ«rė strategijÄ ieÅ¡kovÄ pateikti kaip smurtautojÄ , tačiau ikiteisminiai tyrimai arba nepradėti, arba nutraukti. Atsakovas gali auklėti ir prižiÅ«rėti vaikus, turi tam tinkamas sÄ lyga, lankstus darbo grafikas, gali prisitaikyti prie vaikų.

Atsakovė dirba pagal darbo sutartį, griežtu grafiku. IeÅ¡kovas atsakovei siÅ«lo bendravimÄ su vaikais su nakvynėmis, kas antrÄ savaitgalį, bendravimas nebÅ«tų minimalus. PraÅ¡ymas dėl uzufrukto nustatymo atmestinas. Butas yra iÅ¡nuomotas, pirktas skolintomis lėšomis. ButÄ atsakovė yra iÅ¡sinuomojusi, vaikų gyvenamoji vieta gali bÅ«ti užtikrinama kitomis priemonėmis, taip pat ir iÅ¡laikymu. Mano, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis nėra geresnė, priteisiant iÅ¡laikymÄ neturėtų bÅ«ti nukrypta nuo lygių dalių.

Atsakovo nekilnojamasis turtas yra apsunkintas, kreditai nėra iÅ¡mokėti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė L. T. ieÅ¡kinį prašė atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad nuo 18 metų nuolat dirba ir gauna pajamas, visada viskÄ vaikams pirko pati, niekada net nežinojo, kiek pinigų gauna ieÅ¡kovas, taip pat ji mokėjo už komunalines paslaugas ir pirko maistÄ . Dėl ieÅ¡kovo agresyvumo vaikai jo bijo. Su ieÅ¡kovu susipažino 2010 m., santykiai klostėsi labai gerai, jis puikiai sutarė su sÅ«numi iÅ¡ jos pirmos santuokos.

Teigia, kad kai pastojo, ieÅ¡kovas prašė nutraukti nėštumÄ , kuriam laikui santykiai nutrÅ«ko, bet paskui ieÅ¡kovas vėl grįžo ir jie nusprendė kartu kurti Å¡eimÄ . Pradėjo ieÅ¡koti buto kuriame galėtų visi apsigyventi, į naujÄ butÄ Ä¯sikėlė 3 dienos iki gimstant judviejų dukrai. Nieko nežinojo apie paskolÄ , kuriÄ , neva, suteikė ieÅ¡kovo motinos įmonė, atsakovei ieÅ¡kovas minėjo, kad turi susitaupęs pinigų. Visa buitinė technika buvo pirkta už jos sutaupytus pinigus.

IeÅ¡kovas dažnai iÅ¡važiuodavo į užsienį, vaikus augino ir prižiÅ«rėjo viena, iki 5 metų ieÅ¡kovas praktiÅ¡kai neprisidėjo prie dukros auklėjimo. IeÅ¡kovui dažnai užeidavo pykčio priepuoliai ir jis smurtavo prieÅ¡ jÄ , pirmÄ kartÄ tai įvyko kai dukrai buvo metai, paskui maždaug 3 metus gyveno ramiai. Mano, kad ieÅ¡kovas neigiamai veikia vaikus, todėl nori, kad jis su vaikais bendrautų kuo mažiau, jaučia, kad dukra pergyvena ir bijo tėčio, nurodo, kad ieÅ¡kovas abu vaikus baudžia už bet kokį nusižengimÄ , visi trys vaikai yra psichologiÅ¡kai traumuoti nuo tokio ieÅ¡kovo elgesio, nes ieÅ¡kovas yra neprognozuojamas ir konfliktiÅ¡kas žmogus.

Vaikai puikiai jaučiasi, yra laimingi ir saugūs, būdami su atsakove. Vaikus išlaiko viena pati, ieškovas visai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovės atstovas advokatas Dainius Židanavičius ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas galbūt ir myli vaikus, tačiau neatliepia jų poreikių, neužtikrina tinkamos ir saugios aplinkos. Visi trys atsakovės vaikai turėtų augti drauge. Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turėtų būti įvertinta, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė, jis dirba šeimos įmonėje, visi sprendimai pakankama apimtimi priklauso nuo ieškovo valios.

Kreditų turėjimas taip pat rodo gerÄ ieÅ¡kovo turtinę padėtį. Yra visi indikatoriai ir uzufrukto ieÅ¡kovui priklausančiam butui nustatymui. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja L. M. parodė, kad yra Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistė, buvo gavusi užduotį iÅ¡klausyti A. V. nuomonę. Lankėsi L. T. namuose, mergaitę apklausė motinai nedalyvaujant. A. V. nebuvo lengva prakalbinti, nes ji nurodė, kad nemėgsta Tarnybos specialistų, policininkų, bijo jų, vaikas pavargęs nuo visos situacijos.

Nurodė, kad jai gerai tiek tėčio, tiek mamos namuose, tik vargina nuolatinis daiktų neÅ¡iojimasis. Nenorėjo Å¡nekėti bendravimo su tėvais tema, stengdavosi kalbÄ pasukti kita linkme. Pati daug Å¡nekėjo apie katinÄ , futbolÄ , minėjo močiutės Å¡unį. Matėsi, kad labai didžiuojasi, jog lanko futbolÄ , jai gerai sekasi. Liudytoja nesusidarė įspÅ«džio, kad mergaitė bijotų, kurio nors iÅ¡ tėvų. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja M. K. parodė, kad yra Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistė.

Nurodė, kad atliko Å¡alių vaikų situacijos vertinimÄ pagal L. T. 2021 m. lapkričio 25 d. praneÅ¡imÄ . A. V. nuomonę ji iÅ¡klausė namuose, jos broliukÄ iÅ¡klausė kita specialistė. Mergaitė jÄ iÅ¡klausant buvo geros nuotaikos, drÄ siai bendravo, iÅ¡sakė, kad jai patinka tiek pas tėtį, tiek pas mamÄ , jos niekas neskriaudžia, tik nepatinka daiktus tampyti. IÅ¡sakė, kad tėtis ne visada nuveža į futbolo treniruotes. Nurodė, kad brolio tėtis neskriaudžia. Neleidžia broliui jos muÅ¡ti, kai bando užvožti, sulaiko brolio rankÄ , minėjo, kad, kai brolis ,,prikakojo“ į kelnes, buvo trumpam uždarytas į kitÄ kambarį.

Liudytoja mano, kad mergaitė iÅ¡sakė savo nuomonę, neatrodė įsitempusi, kalbėjo atvirai ir drÄ siai, neatrodė, kad ko nors bijotų. Vaikams apsaugos poreikis nenustatytas, pakankamai duomenų apie smurtÄ nebuvo. Buvo analizuojama visuma duomenų, berniukas vartojo vaiko amžiui nebÅ«dingus žodžius. Galimai tai buvo įtakota kitų suaugusių žmonių žodžių. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja A. P. parodė, kad dirba vaiko teisių apsaugos srityje, jos iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, psichologijos.

Kelis kartus iÅ¡klausė Å¡alių vaikų nuomonę. UžraÅ¡o, kÄ sako vaikai, tačiau daugiau nieko nedaro, ne jos funkcija vertinti, sprendimų nepriima. Vaikai buvo iÅ¡klausyti nedalyvaujant tėvams, kad bÅ«tų neutralesnė aplinka kvietėsi ir į skyrių. Per mažai bendravo su vaikais, kad galėtų pasakyti ar jie bijojo, ar yra kieno nors įtakojami. Jei įtaria smurtÄ , gali paraÅ¡yti tarnybinį praneÅ¡imÄ . Po 2021 m. gruodžio 20 d. akto kalbėjo su L. T.. Mama turi informuoti policijÄ , atvejo vadybÄ , jei pastebi smurtÄ .

Berniukas gestais, rankomis, emocingai rodė, kas vyksta, tačiau liudytoja nėra tikra ar tinkamai viskÄ prisimena, kadangi praėjo daug laiko. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja D. R.-B. parodė, kad yra Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistė. Å alis pažįsta tiek, kiek teko su jais susidurti atliekant savo darbo funkcijas. Du kartus vertino Å¡alių vaikų situacijÄ â€“ 2021 m. birželio 21 d., reaguojant į vaikų senelio praÅ¡ymÄ , 2021 m. rugpjūčio 30 d., vykdant teismo įpareigojimÄ patikslinti vaiko apklausos metu iÅ¡sakytus teiginius.

Vaikų apsaugos poreikis nebuvo nustatytas, pagalbos Å¡eimai poreikis nustatytas. Specialistės nuomone, berniukas buvo per mažas, kad bÅ«tų galima iÅ¡klausyti jo nuomonę, su mergaite specialistė bendravo du kartus. Vaiko nuomonė nesikeitė, nurodė, kad su abiem tėvais sutaria, abu tėvai ja rÅ«pinasi, vienintelį nepasitenkinimÄ iÅ¡sakė kraustymusi iÅ¡ vienų namų į kitus, neprisimena, kad mergaitė bÅ«tų nurodžiusi, kaip gyventi jai norėtųsi. Buvimui nei pas mamÄ , nei pas tėtį neprieÅ¡taravo.

Nurodė, kad praeityje buvo pliaukÅ¡telėjimas, muÅ¡imu to nevadino. Informacija buvo apie praeities įvykius. Toks elgesys vaiko atžvilgiu nėra tinkamas, tačiau tai vyko praeityje. Bylos nagrinėjimo teisme metu Tarnybos atstovė Jurgita Jurkaitienė pateikė iÅ¡vadÄ , kad vaikų gyvenamojo vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su motina, o bendravimas su tėvu turėtų bÅ«ti orientuotas į savaitgalius, vaikų laisvalaikį, atostogas. Abu tėvai sutiko, kad vaikų poreikiams reikalinga maždaug 780 Eur / mėn. suma.

Ji turėtų būti paskirstyta proporcingai šalių turtinei padėčiai, ieškovas, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (nekilnojamasis turtas, automobiliai, didesnės pajamos), turėtų prisidėti didesne pinigų suma. Tarnybos atstovės teigimu, iš darbo patirties gali pasakyti, kad vaikų nuomonė geriausia bylos pradžioje, kadangi vėliau tėvai galimai keičia / koreguoja savo elgesį, kad įtakotų vaiko nuomonę. išsakyta nuomonė dėl gyvenimo su tėvu galimai prieštarauja jos interesams.

IeÅ¡kinys atmetamas. PrieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) preambulė).

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad, kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. Sprendžiant klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vadovaujamasi teisiniu reglamentavimu, kuris grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), t. y. teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.

Nepilnamečių vaikų tėvas (ieÅ¡kovas) siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su juo, kadangi, ieÅ¡kovo teigimu, jis, prieÅ¡ingai nei atsakovė, turi galimybę užtikrinti vaikams saugias ir tinkamas buitines – moralines bei kitas vaikų vystymuisi palankias gyvenimo sÄ lygas. IeÅ¡kovė keldavo konfliktus vaikų akivaizdoje, naudodavo fizinį smurtÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, siekė uždrausti ieÅ¡kovui bendrauti su ieÅ¡kovo tėvais, pačios atsakovės motina. Atsakovė ilgÄ laikÄ nuo ieÅ¡kovo slėpė savo ir vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , neleido ieÅ¡kovui matytis su sÅ«numi.

Nepilnamečių vaikų motina (atsakovė) siekia, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ja, kadangi, anot atsakovės, jÄ ir vaikus sieja itin stiprus ryÅ¡ys, ji gebės užtikrinti saugiÄ vaikų aplinkÄ bei gerovę. Teigia, kad ieÅ¡kovas yra agresyvus, negeba susitvarkyti su savo neigiamomis emocijomis, nuovargiu, tai tampa pretekstu ieÅ¡koti priekabių prie kartu gyvenančių Å¡eimos narių, be to, ieÅ¡kovas yra smurtavęs prieÅ¡ atsakovę, nepaisydamas to, kad viskÄ mato vaikai. Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vertina kiekvienos iÅ¡ Å¡alių sudaromas gyvenimo sÄ lygas, Å¡alių turtinę padėtį, vadovaujantis vaiko interesais.

Nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ reikÅ¡minga yra ir vaikų nuomonė, jeigu jie yra tokio amžiaus, kad geba jÄ suformuluoti. 2020 m. spalio 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad nepilnamečių Å¡alių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausius vaikų interesus. Nurodė, kad tėtį mergaitė apibÅ«dino kaip gerÄ , piktÄ ir juokingÄ , kai tėtis bÅ«na geros nuotaikos, bÅ«dama su juo ji jaučiasi linksmai ir juokingai, kai tėtis bÅ«na piktas, ji jaučiasi iÅ¡sigandusi, nesaugi, nes jis gali rėkti, įžeidinėti.

Su tėčiu mėgsta maudytis, važinėti dviračiais, pastebėjo, kad tėtis daug dirba, todėl ji daug laiko leidžia su seneliu, kartais važiuoja su tėčiu į darbÄ , jis nuveža jÄ Ä¯ bokso treniruotes, pagamina valgyti, duoda vitaminus. MamÄ mergaitė apibÅ«dino kaip gerÄ , linksmÄ , juokingÄ , bÅ«dama su ja jaučia pasitikėjimÄ , saugumÄ , pastebėjo, kad su mama retai pykstasi, jeigu mama verkia, jaučiasi liÅ«dnai. Mergaitė pasakojo, kad su mama mėgsta nueiti į parduotuvę ir nusipirkti skanumynų, mama skaniai daro valgyti, kartais nuveža jÄ ir brolį prie jÅ«ros, duoda vaistus, jeigu ji serga, nuperka jai rÅ«bus, mokyklines priemones.

Jai patinka gyventi su mama. Pažymėjo, kad jai tinka gyventi vienÄ savaitę pas mamÄ , vienÄ savaitę pas tėtį, jaunesnis brolis visada važiuoja kartu. Tėtis, tėvams pradėjus gyventi atskirai, nepasikeitė, gali aprėkti, jeigu kažko nepavyksta padaryti, papasakojo, kad po treniruotės kartu su tėčiu bėgiojo, bet ji nukrito į purvÄ , o tėvas pradėjo jÄ tempti už rankos, todėl namo ji grįžo purvina, verkianti, iÅ¡sigandusi, labai skaudėjo rankÄ ir buvo baisu, kad tempdamas tėtis nutrauks tÄ rankÄ .

Ji pastebėjo, kad tėtis dažnai reikalauja, kad ji darytų, kaip jis nori. Atsižvelgiant į maÅ¾Ä L. V. amžių, jo nuomonė nebuvo iÅ¡klausyta. 2021 m. balandžio 12 d. į bylÄ pateiktoje Tarnybos iÅ¡vadoje, A. V. nuomonę iÅ¡klausius 2021 m. balandžio 9 d., nurodyta, kad ji vienÄ savaitę gyvena pas tėtį, kitÄ â€“ pas mamÄ , pas abu jaučiasi gerai, linksmai, abu gyvena Å¡alia, ji gali susitikti su draugais. Tėčio elgesys Å¡iek tiek pasikeitė, jis duoda daug darbų, daug iÅ¡ jos reikalauja, jei ji nespėja, gali nervintis arba nervintis ir rėkti, tėtis rėkia rečiau, bet garsiau, todėl ji labiau iÅ¡sigÄ sta.

Kai tėtis nerėkia, jaučiasi ramiai, dažniau jaučiasi nesaugiai. Patinka bÅ«ti pas tėtį, kai jis nerėkia, kai jis rėkia, užsidaro savo kambaryje arba iÅ¡eina į laukÄ , palaukia, kol jis nusiramins. Bijo pasakyti tėčiui, kad nori eiti pas mamÄ , nes nerimauja, kad gali jai trenkti. Niekada nebuvo jai trenkęs, bet jai matant yra mušęs mamÄ . Mergaitė pykstasi su vyresniu broliu, jis gali jai trenkti, tačiau namuose visada yra mama, kuri gali jÄ apginti, labiau bijo tėčio nei brolio.

Pas mamÄ jaučiasi saugiau, geriau, nes mama nerėkia, su ja mėgsta kartu vaikščioti, treniruotis, pieÅ¡ti. Ji nelabai nori keisti bendravimo tvarkos, kadangi bijo, jog pakeitus bus dar blogiau, pablogės santykiai arba su tėčiu, arba su mama. Jaučiasi labai liÅ«dnai, nes supranta, kad tėvai niekada negyvens kartu, pažymėjo, kad abu tėvai turi keistis. 2021 m. gruodžio 29 d. į bylÄ su Tarnybos iÅ¡vada pateiktame L. V. 2020 m. gruodžio 20 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodyta, kad berniukas pasakojo, jog pas tėtį eidavo ilgam, su nakvynėmis, tėtis jam neduoda daug saldainių, neleidžia žiÅ«rėti filmukų, o mama leidžia.

Tėtis jam yra davęs per užpakalį, trenkęs per rankÄ . Vaikas teigė, kad jam labiau patinka gyventi pas mamÄ . 2022 m. sausio 5 d. A. V. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte nurodyta, kad mergaitė pasakojo, jog 1,5 metų lanko futbolo treniruotes, jai jos labai patinka, tėtis norėtų, kad ji lankytų boksÄ , bet ji nenori. VienÄ savaitę gyvena pas mamÄ , kitÄ â€“ pas tėtį. Gerai jaučiasi abiejų tėvų namuose, tik jai labai pabosta tampytis daiktus. BÅ«dama pas tėtį pasiilgsta katino, taip pat brolio A., jei nebÅ«na susipykę, jeigu bÅ«na susipykę – nepasiilgsta.

BÅ«nant pas mamÄ jai skambina tėtis, o bÅ«nant pas tėtį – skambina mama. IeÅ¡kovas A. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), 4 kambarių 87,81 kv.m. ploto bute su visais patogumais, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. Kaip nurodė Tarnyba, teikdama iÅ¡vadÄ , namuose tvarkinga ir Å¡varu, butas erdvus, naujos statybos name, yra visi reikiami baldai ir buitinė technika. Abu vaikai turi atskirus kambarius, kuriuose yra visi reikiami baldai, žaislai ir ugdymo priemonės. Atsakovė L.

T. gyvena nuomojamame su visais patogumais 73 kv.m. bute (duomenys neskelbtini). Tarnybos duomenimis, atsakovės namuose taip pat palaikoma tvarka ir Å¡vara, vaikai turimi reikiamus baldus, žaislus, ugdymo priemones. Teismo vertinimu, užtikrinti vaikams tinkamas buitines gyvenimo sÄ lygas sugeba abu tėvai. Tarnybos pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad vaikai yra įpratę gyventi tiek tėvo, tiek motinos gyvenamojoje vietoje. A. V. nuomonė dėl gyvenamosios vietos bylos nagrinėjimo eigoje keitėsi. Prasidėjus teisminiam procesui mergaitė teigė, kad labiau norėtų gyventi su mama.

Vėliau teigė, kad gyvenimas po savaitę pas mamÄ ir pas tėtį jÄ tenkina, nieko nenorėtų keisti, kadangi mano, jog tai galėtų pabloginti jos ir kurio nors tėvų santykius. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. kovo 24 d. Informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 1IGP-917 nurodyta, kad 2021 m. kovo 24 d. 8.00 val. su A. V. bendrauta tėvo gyvenamojoje vietoje ir mergaitė nurodė, kad jai labiau patinka gyventi pas tėvÄ , nori pastoviai bÅ«ti su tėvu, su juo geriau sutaria, su motina matytis savaitgaliais.

Tėvai dažnai konfliktuoja, konfliktus pradeda motina, kabinėjasi prie visko. Tačiau jau 2021 m. balandžio 12 d. į bylÄ pateiktoje Tarnybos iÅ¡vadoje, A. V. nuomonę iÅ¡klausius 2021 m. balandžio 9 d. (nuomonė iÅ¡klausyta Tarnybos patalpose), nurodyta, kad mergaitė vienÄ savaitę gyvena pas tėtį, kitÄ â€“ pas mamÄ , pas abu jaučiasi gerai, linksmai, abu gyvena Å¡alia, ji gali susitikti su draugais. Tėčio elgesys Å¡iek tiek pasikeitė, jis duoda daug darbų, daug iÅ¡ jos reikalauja, jei ji nespėja, gali nervintis arba nervintis ir rėkti, tėtis rėkia rečiau, bet garsiau, todėl ji labiau iÅ¡sigÄ sta.

Kai tėtis nerėkia, jaučiasi ramiai, dažniau jaučiasi nesaugiai. Patinka bÅ«ti pas tėtį, kai jis nerėkia, kai jis rėkia, užsidaro savo kambaryje arba iÅ¡eina į laukÄ , palaukia, kol jis nusiramins. 2021 m. rugpjūčio 11 d. A. V. nuomonę iÅ¡klausant teisme, mergaitė nurodė, kad norėtų gyventi su tėčiu, su juo bÅ«ti daugiau laiko nei su mama, pastaruoju metu tėvų elgesys pasikeitęs, tėtis mažiau nervinasi, rėkia, mama, atvirkščiai, garsiai rėkia ir daugiau.

Mama pyksta dėl visko (pavyzdžiui, su snieguotais batais užėjus į namus). Jei mergaitė netinkamai elgiasi – tėtis bÅ«na nervingas, bet jam greit praeina, ji stengiasi elgtis taip, kad tėtis nesinervintų, bando kuo greičiau ateiti kviečiama, kad nereiktų rėkti. Seniau tėtis yra ,,davęs per dupcę“. Mergaitė tėtį apibÅ«dino kaip gerÄ , lepinantį, nuperkantį, ko ji nori, duodantį pinigų. Mama, anot mergaitės, labai labai daug dirba, stengiasi, kuo daugiau uždirbti, kad visi nesėdėtų namuose, galėtų prie ežero, į miÅ¡kÄ nuvažiuoti.

Mama tėčio bijo, kad gali susinervinti, pulti, pasiÅ«lo paskambinti močiutei, kad ji jÄ ir brolį nuvežtų tėčiui. 2021 m. gruodžio 7 d. Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ A. V., jos nuomonę iÅ¡klausant 2021 m. gruodžio 6 d., nurodė, kad jai patinka gyventi tiek pas mamÄ , tiek pas tėtį vienodai, tėvai jos neskriaudžia, tik nepatinka tampyti daiktų iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ , taip pat paminėjo, kad bÅ«na, jog Å¡eÅ¡tadieniais tėtis nenuveža jos į futbolo treniruotę. 2022 m. sausio 5 d.

A. V. nurodė, kad vienÄ savaitę gyvena pas mamÄ , kitÄ â€“ pas tėtį, gerai jaučiasi abiejų tėvų namuose, tik jai labai pabosta tampytis daiktus. Nuomonę iÅ¡klausiusi specialistė, teismo posėdžio metu duodama parodymus, nurodė, kad mergaitė temos apie bendravimÄ su tėvais vengė, kalbÄ stengėsi pasukti kita linkme. Mergaitės nuomonę iÅ¡klausant Å¡ios bylos proceso pradžioje ji nurodė norinti gyventi su motina. Tarnybos atstovė, teikdama iÅ¡vadÄ , nurodė, kad vaikų nuomonė teisingiausia, labiausiai atspindinti jų tikrÄ jį norÄ , bÅ«na proceso pradžioje, kai dar nebÅ«na įtakota tėvų.

SÅ«nus dėl mažo savo amžiaus proceso pradžioje savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos iÅ¡reikÅ¡ti negalėjo, vėliau teigė, kad jam geriau pas mamÄ . Be to, berniukas yra mažo amžiaus, kai ryÅ¡ys su mama yra labai svarbus. Su mama gyvena ir atsakovės sÅ«nus iÅ¡ ankstesnių santykių, - A. K.. Taigi Å¡alių vaikams gyvenant su motina, broliai ir sesuo nebus iÅ¡skirti. Be to, teismo vertinimu, mama stengiasi labiau atliepti vaikų interesus – parenka jiems tinkančiÄ ir patinkančiÄ veiklÄ , iÅ¡sikrausčiusi iÅ¡ ieÅ¡kovo namų, esant galimybei, naujÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ susirado Å¡alia vaikų ugdymo įstaigų, taip pat paties vaikų tėvo.

IeÅ¡kovas, kaip galima spręsti iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, vaizdo, garso medžiagos, stengiasi įtakoti dukros nuomonę, parenkant jai papildomas veiklas, bendravimo metu neveža dukros į jai patinkančias futbolo treniruotes, nori, kad ji lankytų bokso užsiėmimus, dukrai, ieÅ¡kovo nuomone, netinkamai atliekant su mokykla susijusiais užduotis – rėkia, taiko bausmes, liepdamas daryti fizinius pratimus. Teismas sprendžia, kad toks ieÅ¡kovo elgesys mergaitei kelia stresÄ , ji tiek Tarnybai, tiek posėdžio metu nurodė, kad bijo garsaus rėkimo, jai pradeda greičiau plakti Å¡irdis.

Nors teismo posėdžio metu A. V. teigė, jog labiau norėtų gyventi su tėčiu, spręstina, kad toks noras neatitinka jos geriausių interesų, jis susiformavo, tikėtina, ieÅ¡kovui bandant paveikti dukrÄ , kadangi mergaitė nurodė, kad pastaruoju metu tėčio elgesys tapo geresnis, o mama, prieÅ¡ingai, daugiau ir garsiai rėkia, nors, pasakodama apie kitus dalykus, ne kartÄ minėjo tėvo netinkamÄ elgesį (,,davimas per dupcę“, nervingas elgesys), tai, kad mama tėčio bijo. MamÄ , tuo metu, kai kalba bÅ«davo ne apie gyvenamosios vietos pasirinkimÄ , apibÅ«dino kaip labai daug dirbančiÄ , besistengiančiÄ , kad jie turėtų daugiau pramogų.

Pažymėtina ir tai, kad mergaitė papasakojo, kad savaitę prieÅ¡ apklausÄ praleido su tėčiu, jos metu tėtis jai pripirko labai daug daiktų mokyklai, lauktuvių / dovanų gavo ir iÅ¡ močiutės. Be to, mergaitė apklausos metu, taip pat Tarnybai iÅ¡klausant jos nuomonę yra nurodžiusi, kad stengiasi nesielgti taip, kad nervintų tėtį, iÅ¡ balso supranta, kada jis piktas, ateina, kuo greičiau, kad tik jis nerėktų. Toks vaiko elgesys rodo, kad vaikas su suaugusiuoju nesijaučia saugus, bÅ«na įsitempęs, nesielgia laivai, o kontroliuoja savo veiksmus, stengiasi prisitaikyti prie suaugusiojo, kad jam įtiktų.

Kalbėdama apie mamÄ , net ir įvardindama, neva, neigiamÄ jos elgesį, baimės jausmo, pastangų prisitaikyti neminėjo. Teismas Å¡iuo atveju nevertina ieÅ¡kovo ir atsakovės santykių, nagrinėtų ikiteisminiuose tyrimuose, nes tai nėra Å¡ios bylos dalykas. Vien tik ikiteisminio tyrimo dėl smurto inicijavimas neįrodo smurto fakto. Ä®vertinęs byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ ir jų tarpusavio ryšį, Å¡alių paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad tarp tėvų kyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad geriausius vaiko interesus atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su motina (atsakove) L.

T.. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti, jog motina geriau atliepia vaikų dvasinius, psichologinius, socialinius, turtinius bei kitus poreikius, gali suteikti vaikams visavertį auklėjimÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo ir visiÅ¡kai tenkina atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove. Dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Å alių pozicijos patvirtina, kad ginčas dėl vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu yra kilęs, todėl nustatytina ieÅ¡kovo ir Å¡alių vaikų bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Dėl bendravimo mokslo metų eigoje teismas pažymi, kad abu tėvai turi lygias galimybes bendrauti su vaikais. Abi Å¡alys, siÅ«lydamos savo bendravimo tvarkas su kitu iÅ¡ tėvų, prašė nustatyti vaikų bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) savaitgaliais. Teismas sprendžia, kad nustatytina, jog vaikai su skyriumi gyvenančiu tėvu bendrauja tokiu bÅ«du: metų porinių savaičių penktadieniais ieÅ¡kovas pasiima vaikus 17 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį 20 val., kiekvienos savaitės trečiadienį ieÅ¡kovas pasiima vaikus iÅ¡ lankomų ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir kitÄ dienÄ , ketvirtadienį, vaikus atveda į ugdymo įstaigas.

Teismo vertinimu, iÅ¡skirti ir labiau riboti L. V. bendravimo su tėvu nėra pagrindo. Tėvo ir sÅ«naus bendravimas yra pakankamai tvirtas, berniukas yra pripratęs ir gerai jaučiasi ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje. Vaikai su skyrium gyvenančiu tėvu turi praleisti kuo daugiau laiko, tokiu bÅ«du taip pat bus proporcingai paskirstytos ir tėvų pareigos vaikams. Nenustačius jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti ribojamas tėvo ir vaikų bendravimas, ieÅ¡kovas turi teisę maksimaliai bendrauti su vaikais, taip įsitraukdamas ir į jų kasdieninį gyvenimÄ , dalyvavimÄ užklasinėje veikloje.

Siekiant iÅ¡laikyti tamprų ieÅ¡kovo ir vaikų tarpusavio ryšį, reikalingas kuo intensyvesnis tiesioginis jų bendravimas. Nustatant bendravimÄ kiekvienos savaitės trečiadienį bus užtikrintas vaikų santykių su tėvu pastovumas. PrieÅ¡ingu atveju, tarp tėvo ir vaikų bendravimo bÅ«tų labai ilgas, beveik 2 savaičių laiko tarpas. Vaikų bendravimo su tėvu metu jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimÄ jų lankomose užklasinėse veiklose, apie kurias ieÅ¡kovÄ informuoja atsakovė.

Teismas, įvertinęs atsakovės praÅ¡omÄ nustatyti ieÅ¡kovo ir vaikų bendravimÄ vasaros atostogų metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais, nustato, kad A. V. bendrauja su nepilnamečiais vaikais 30 kalendorinių dienų, skaidomų į dvi dalis po 15 dienų laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. Atostogų laikas suderinamas iki einamųjų metų gegužės 15 dienos. Å alims nesusitarus, siekdamas, kad vaikai vasaros atostogų metu turėtų visavertį, nepertraukiamÄ poilsį su kiekvienu iÅ¡ tėvų, nebÅ«tų konfliktuojama ir piktnaudžiaujama pasirenkant laikotarpius, teismas nustato, kad lyginiais metais ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja liepos 1-15 dienomis bei rugpjūčio 1-15 dienomis, nelyginiais metais – liepos 16-30 dienomis, rugpjūčio 16-30 dienomis.

Tėvas vaikus paima pirmÄ jÄ jam priklausančiÄ atostogų dienÄ iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grÄ Å¾inÄ Ä¯ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jam priklausančių atostogų dienÄ 20 val. Nors Å¡alys prašė nustatyti vaikų bendravimÄ su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tik konkrečiomis Å¡venčių dienomis, siekiant, kad vaikų praleidžiamas laikas su kiekvienu iÅ¡ tėvų bÅ«tų kuo labiau suvienodintas, atsižvelgiant ir į tokiÄ Tarnybos iÅ¡vadÄ Å¡iuo klausimu, nepilnamečių A.

V. ir L. V. bendravimas su tėvų nustatytinas tiek tėvams kalendorinių Å¡venčių, tiek mokyklinių atostogų laikotarpiais. Teismas Å¡alims po lygiai paskirsto mokslo metų eigoje esančių atostogų laikÄ . Siekiant, kad tvarka nebÅ«tų pernelyg apsunkinta ir Å¡alys su vaikais praleistų vienodai laiko atostogų metu, neiÅ¡skiriamas laikotarpis, kol kuris nors iÅ¡ vaikų lanko prieÅ¡mokyklinio ugdymo įstaigÄ . Dėl bendravimo vaikų mokyklinių atostogų metu teismas nustato, kad Å¡is laikas siejamas su vyriausiojo iÅ¡ vaikų ugdymo įstaigoje nustatytų moksleivių atostogų laiku.

Kalėdų atostogų laikas su kiekviena iÅ¡ Å¡alių parenkamas, atsižvelgiant į tai, su kuria iÅ¡ Å¡alių ir kurį Kūčių ar Å v. Kalėdų laikotarpį praleidžia vaikai. Tokių bÅ«du kas antrais metais Å¡alys su vaikais galės bendrauti ir Naujųjų metų Å¡ventės metu. AnalogiÅ¡kai paskirstytas ir pavasario atostogų, kurios paprastai siejamos su Å v. Velykomis, laikas. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės praÅ¡ymÄ , nustato, kad dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dienÄ Å¡alys susitaria bendru sutikimu.

Nepavykus susitarti, vaikai lyginiais metais savo gimtadienius praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina. IeÅ¡kovas paima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos L. V. gimimo dienÄ nuo 10 val. o tuo atveju, jei tai darbo diena – nuo užsiėmimų lankomoje ugdymo įstaigoje pabaigos, ir grÄ Å¾ina į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val. Kadangi A. V. gimtadienis yra nedarbo dienÄ , ieÅ¡kovas vaikus paima A. V. gimimo dienos iÅ¡vakarėse 17 val. ir grÄ Å¾inÄ vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ mergaitės gimtadienio dienÄ 20 val.

Bendravimo tvarkos A. K. gimimo dienÄ teismas nenustato, kadangi (duomenys neskelbtini) metais A. K. sulauks pilnametystės ir tik nuo jo valios priklausys, kada ir su kuo pageidaus Å¡vęsti savo gimtadienius, o 2023 ir 2023 metais jo gimtadieniai bus neporinėmis metų savaitėmis, kitu laiku nei ieÅ¡kovas bendraus su Å¡alių nepilnamečiais vaikais, todėl, teismo vertinimu, Å¡ios nuostatos įtraukimas į bendravimo tvarkÄ bÅ«tų perteklinis ir nereikalingas. Atskiras bendravimas vasario 16 d., liepos 6 d., rugpjūčio 15 d., lapkričio 1 d., 2 d. nenustatomos, kadangi Å¡ios datos patenka į vaikų mokyklines atostogas, teismo tvirtinamÄ Å¡alių bendravimÄ su vaikais vasaros atostogų metu.

Kovo 11 d, gegužės 1 d., birželio 24, d. Å¡alys su vaikais bendrauja kas antrus metus rotacijos principu. Å alims nesusitarus, nelyginiais metais Å¡ias dienas su vaikais praleidžia atsakovė, lyginiais – ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas vaikus Å¡venčių iÅ¡vakarėse 17 val. pasiima iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡ventės dienÄ 20 val. Atsakovei praÅ¡ant, nustatoma ir bendravimo tvarka per vaikų bei tėvų gimtadienius. Ä®vertinus ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu siÅ«lomos bendravimo tvarkos nuostatas, siekiant, kad ieÅ¡kovas laiku gauti aktualiÄ informacijÄ apie vaikus, galėtų tinkamai įgyvendinti bendravimo tvarkos nuostatas, teismas nustato, kad atsakovė privalo nedelsiant informuoti ieÅ¡kovÄ apie vaikų gyvenamosios vietos, sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrinančios įstaigos, vaiko lankomų papildomų (neformaliojo ugdymo) užsiėmimų vietÄ ir laikÄ , kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, siekdamas, kad bendravimo tvarka nebÅ«tų piktnaudžiaujama, nustato, kad vaiko (-ų) ligos, patvirtintos sveikatos priežiÅ«rÄ teikiančios įstaigos įraÅ¡ais vaiko (-ų) sveiktos / e.sveikatos istorijoje, metu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Dėl ligos neįvykę susitikimai nekompensuojami, į kitÄ laikÄ neperkeliami, nebent Å¡alys susitartų kitaip. Atsakovė vaikų bendravimo su ieÅ¡kovu laikotarpiui įdeda vaikams reikalingus daiktus, rÅ«bus ir medikamentus pagal kiekvieno iÅ¡ vaikų individualius poreikius, kuriuos, pasibaigus bendravimo laikotarpiui, tėvas grÄ Å¾ina motinai.

Teismas pažymi, kad nustatyta bendravimo tvarka Å¡alims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriÅ¡kai, atsižvelgiant į Å¡alių galimybes ir interesus, vaikų lankomus papildomo ugdymo užsiėmimus ir pan. Siekiant iÅ¡vengti galimų konfliktų, sutarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo turėtų bÅ«ti užfiksuotas Å¡alių raÅ¡ytiniu susitarimu, SMS žinutėmis, el. laiÅ¡kais ar pan. Tarp Å¡alių kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo teismo sprendimo vykdymÄ kontroliuoja antstoliai.

IeÅ¡kovas savo siÅ«lomoje bendravimo tvarkoje yra nurodęs į bendravimo tvarkÄ Ä¯trauktinų nuostatų, susijusių vaikų poilsio režimo užtikrinimu, nekenkimų vaikų interesams, tinkamos aplinkos užtikrinimu ir pan., tačiau teismas pažymi, kad ir be atskiros nuostatos teismo sprendime CK įtvirtintos tėvų pareigos įpareigoja Å¡alis veikti geriausiais vaiko interesais. Tokių nuostatų įtraukimas į teismo sprendimÄ tik apsunkintų bendravimo tvarkÄ ir iÅ¡ esmės bÅ«tų tik deklaratyvus.

Nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovė visais įmanomais bÅ«dais stengiasi tėvÄ tiesiog paÅ¡alinti iÅ¡ vaikų gyvenimo. Pats ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas nustatyti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ (kai kuriais atvejais net siauresnę) vaikų bendravimo tvarkÄ prašė nustatyti su atsakove. Nustatoma bendravimo tvarka leis skyrium gyvenančiam tėvui praleisti pakankamai kokybiÅ¡ko laiko su vaikais. Be to, įvertinus abiejų tėvų siÅ«lomas bendravimo tvarkas, matyti, kad abi Å¡alys, teikdamos tokius siÅ«lymus, iÅ¡ esmės pripažįsta, kad vaikams patogiausias ir tinkamiausias bendravimo laikas su skyrium gyvenančiu tėvu bÅ«tų tas metas, kai jie laisvi nuo užsiėmimų ugdymo įstaigose, abi Å¡alys orientuojasi į bendravimo laikÄ savaitgaliais.

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės iÅ¡laikyti savo vaikus. Å i Konstitucijos norma iÅ¡ esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigÄ vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos bÅ«klės, skirtingų interesų ir pan. Pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iÅ¡ tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiÅ«rėti vaikÄ ir įgyvendinti tėvų valdžiÄ (taip pat ir materialiai iÅ¡laikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sÄ lygos.

Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas. Šalių vaikai A. V. ir L. V. yra (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vaikai lanko valstybines ugdymo įstaigas – dukra mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, sūnus lanko Vilniaus lopšelį – darželį ,,(duomenys neskelbtini)“. Šalys teikė duomenis, kad vaikai lanko papildomus neformalaus ugdymo užsiėmimus, kurie bylos eigoje keitėsi, pripažino, kad neformalus ugdymas vaikams būtinas.

Ä® bylÄ nepateikta duomenų, kad Å¡alių vaikai turėtų ypatingų sveikatos problemų, reikalaujančių didesnių sumų. IeÅ¡kovas A. V. yra stomatologas, dirba bendrovėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, taip pat yra Å¡ios bendrovės akcininkas, kuriam priklauso 20 iÅ¡ 100 Å¡ios įmonės akcijų, likusios akcijos priklauso ieÅ¡kovo motinai J. V.). Bendrovėje gauna darbo užmokestį, taip pat iÅ¡ jos gauna dividendų. IeÅ¡kinyje nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro 1 738,71 Eur.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas nuosavybės teise turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto – automobilius Toyota Highlander Hybrid bei Toyota Prius, 3 kambarių 66,64 kv.m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (buto vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro vieÅ¡ai skelbiamus duomenis pagal unikalų numerį – 80 400 Eur), bei 4 kambarių 87,81 kv.m. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (buto vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro vieÅ¡ai skelbiamus duomenis pagal unikalų numerį – 132 000 Eur).

ButÄ (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas nuomoja už 350 Eur / mėn. IeÅ¡kovas teikė duomenis, kad butui (duomenys neskelbtini) įsigyti ,,Swedbank“ UAB 2016 metais jam yra suteikęs 100 000 Eur kreditÄ , galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas – 2045 m. rugsėjo 5 d., kredito įmokų grÄ Å¾inimo suma – 364,15 Eur (2015 m. rugsėjo 18 d. pasiraÅ¡yta Kredito sutartis Nr. 15-081911-FA (toliau – ir Kredito sutartis)). Pagal banko pateiktÄ 2021 m. vasario 26 d. pažymÄ laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 5 d. grÄ Å¾inta kredito dalis – 23 036,63 Eur, priskaičiuota palÅ«kanų – 8 142,86, neįvykdytų įsipareigojimų sumÄ â€“ 76 963,37 Eur.

Butui (duomenys neskelbtini), įsigyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama J. V., 2012 m. balandžio 30 d. sutartimi Nr. 2012/04/30/1 A. V. yra suteikusi 200 000 Lt paskolÄ iki 2017 m. balandžio 23 d. Ä® bylÄ taip pat pateikta UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 8 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad sutartis pratęsta iki 2027 m. balandžio 22 d., pažymos pateikimo dienai A. V. skola sudaro 30 000 Eur. Ä® bylÄ ieÅ¡kovas taip pat pateikė duomenis, kad butas (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 1 d. nuomos sutartimi iki 2023 m. gegužės 3 d. iÅ¡nuomotas už 350 Eur / mėn. Sodros duomenimis, 2022 m. sausio – vasario mėnesiais ieÅ¡kovo darbo užmokestis buvo 1 600 Eur / mėn., neatskaičius mokesčių.

Kitų iÅ¡laikytinių, be bendrų ieÅ¡kovo ir atsakovės vaikų, bylos duomenimis, ieÅ¡kovas neturi. Atsakovė L. T. ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos darbo užmokestis yra apie 500 Eur, jos vardu yra registruota 2000 m. liepos 24 d. pirmos registracijos datos transporto priemonė Toyota Yaris, jai nuosavybės teise pagal 2017 m. sausio 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ priklauso 0,8808 ha ploto ir 2,3992 ha ploto žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) rajone. Bylos eigoje atsakovė pateikė duomenis, kad už 2 572 Eur pardavė 0,8808 ha ploto žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Atsakovė turi finansinių įsipareigojimų – 3 500 Eur dydžio vartojimo kreditÄ (bendrÄ grÄ Å¾intina suma sudarys – 4 926,80 Eur), kurį gavo 2020 m. gegužės 22 d. ir 1 700 Eur dydžio vartojimo kreditÄ (bendra grÄ Å¾intina suma sudarys – 2 504,13 Eur), kurį gavo 2020 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovės teigimu, pirmasis vartojimo kreditas buvo paimtas siekiant refinansuoti bendro gyvenimo su ieÅ¡kovu metu 2019 m. paimtÄ greitÄ jį kreditÄ , o antrasis – siekiant gauti papildomų lėšų pragyvenimui.

Sodros duomenimis, 2022 m. sausio – vasario mėnesiais, vidutinis atsakovės darbo užmokestis buvo 1 697,36 Eur / mėn., neatskaičius mokesčių. Atsakovė 2020 m. spalio 21 d. nuomos sutartimi už 600 Eur / mėn iÅ¡sinuomojo 73 kv.m. butÄ (duomenys neskelbtini). Be bendrų Å¡alių vaikų atsakovė turi dar vienÄ sÅ«nų A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuriam vaiko tėtis teikia 160 Eur / mėn. iÅ¡laikymÄ . Atsakovė taip pat gauna iÅ¡mokas vaikams – Å¡iuo metu po 116,76 Eur / mėn. kiekvienam vaikui.

Skirtingai laikotarpiais atsakovei taip pat buvo skiriama tikslinės, socialinės pašalpos (2021 m. balandžio 19 d. DOK-72084). Ieškovas vaikų poreikių lentelės neteikė, ieškinyje nurodė, kad kiekvienam iš vaikų išlaikyti per mėnesį reikalinga po 780 Eur suma. Vaikų poreikius vardino ieškinyje: apie 197 Eur / mėn. būsto paskolai, komunalinėms išlaidoms ir kita, degalams; apie 162 Eur / mėn. maistui, kitoms būtinosioms prekėms; 150 Eur / mėn. – vaiko lavinimui; 100 Eur / mėn. – vaiko aprangai, laisvalaikiui; 165 Eur / mėn. – kitoms nenumatytoms išlaidoms.

Kadangi ieÅ¡kovui tenka didžioji vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡ta, mano, kad atsakovė per mėnesį privalo skirti bent po 390 Eur sumÄ kiekvienam iÅ¡ vaikų. Atsakovė su prieÅ¡ieÅ¡kinių teikė vaikų poreikių lenteles, nurodydama, kad dukros poreikiai per mėnesį sudaro apie 872 Eur, sÅ«naus – apie 842 Eur. Atsakovė iÅ¡skyrė iÅ¡laidas mokyklai, darželiui, papildomam ugdymui, atostogoms / laisvalaikiui, drabužiams ir avalynei, maistui, vitaminams, higienos prekėms, buto nuomai, komunalinėms iÅ¡laidoms, internetui, kurui, žaislams, kitoms lavinimo priemonėms.

Atsakovė iÅ¡ vaikams iÅ¡laikyti reikalingų sumų atima valstybės skiriamas iÅ¡mokas vaikams ir mano, kad ieÅ¡kovas prie vaikų iÅ¡laikymo turėtų prisidėti didesne dalimi – kaip iÅ¡laikymÄ teikdamas 2 / 3 likusios sumos. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo turtinė padėtis daug geresnė, jis turi 2 transporto priemones, du nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini) mieste, gauna didesnį darbo užmokestį, yra bendrovės akcininkas. Atsakovė į vaiko poreikių lenteles įtraukia vaikų atostogų / laisvadienių iÅ¡laidas (atostogoms kurortuose vasarÄ , Å v.

Velykoms, Å v. Kalėdoms, žiemos atostogoms, iÅ¡vykoms gimtadienio proga, filmams, koncertams, teatrams, iÅ¡kyloms gamtoje, pramogų parkams, cirkui, draugų / giminių gimtadieniams). Å i suma, iÅ¡vedus sÅ«nui ir dukrai pagal lenteles įvardinamų poreikių dydžius, yra apie 168 Eur / mėn. kiekvienam iÅ¡ vaikų. Teismas sprendžia, kad vaikų pramogoms, laisvalaikiui, dovanoms skiriamos sumos turi atitikti kiekvieno iÅ¡ tėvų finansines galimybes. Nagrinėjamu atveju abi Å¡alys su vaikais bendrauja, asmeniÅ¡kai dovanoja dovanas vaikams, Å¡venčia gimtadienius, nustatant pakankamai plačiÄ bendravimo tvarkÄ kiekviena iÅ¡ Å¡alių ir toliau galės pasirinkti, kokiu bÅ«dų atostogauti ir pramogauti su vaikais.

IeÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡laidas (savo dalį iÅ¡laidų tokiems poreikiams) patirs tiesiogiai, leisdamas laikÄ su vaikais. Teismas sprendžia, kad dalis Å¡iems poreikiams skirtinų sumų neturėtų bÅ«ti įtrauktos prie abiems tėvams dalintinų vaikams patiriamų iÅ¡laidų. Tėvams dalintinos tik sumos vaikų draugų gimtadieniams, siekiant, kad jie turėtų socialinį gyvenimÄ , mokyklos, neformaliojo ugdymo įstaigų organizuojamoms iÅ¡vykoms, pramogoms, kultÅ«riniams renginiams ir pan. Ä®vertinęs Å¡alių pateiktus procesinius dokumentus, teismo posėdžių metu duotus paaiÅ¡kinimus teismas sprendžia, kad iÅ¡ esmės tarp Å¡alių nėra ginčo, jog kiekvieno iÅ¡ vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga po 780 Eur suma.

Vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, teismas plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad vaikais tinkamai pasirÅ«pinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus iÅ¡teklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sÄ lygomis gyvenantys tėvai ieÅ¡ko įvairių bÅ«dų, kaip pasirÅ«pinti savo vaikais, nepatiriant papildomų iÅ¡laidų, kurios bÅ«tų bÅ«tinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sÄ lygomis.

Tačiau tai negali bÅ«ti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos iÅ¡laidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų iÅ¡mokų tikslas yra suteikti paramÄ tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tėvų priteistinas iÅ¡laikymas privalomai turėtų bÅ«ti mažinamas iÅ¡mokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos iÅ¡mokos galėtų bÅ«ti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingÄ iÅ¡laidų sumÄ , toliau skaičiuojant iÅ¡laikymo vaikui dydį turi bÅ«ti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl iÅ¡ vaikams iÅ¡laikyti reikalingų mėnesinių sumų Å¡i iÅ¡moka neatimama.

Atsakovė, gaudama iÅ¡mokas už vaikus, tiesiog turės galimybę patenkinti daugiau ir įvairesnių vaikų poreikių. IeÅ¡kovas turi vertingo nekilnojamojo turto (du butus) (duomenys neskelbtini) mieste, yra dviejų transporto priemonių savininkas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, didesnės mėnesinės pajamos, gaunamos darbo užmokesčio ir dividendų forma, be to, bylos duomenimis, vienÄ iÅ¡ jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų ieÅ¡kovas nuomoja. Kitų iÅ¡laikytinių be bendrų Å¡alių vaikų neturi.

IeÅ¡kovas yra stomatologas, jo specialybė itin paklausi, todėl ir jo galimybės uždirbti daugiau pajamų yra didesnės. Be to, ieÅ¡kovas dirba jo Å¡eimos nariams priklausančioje įmonėje, yra jos akcininkas, taigi iÅ¡ esmės tik nuo jo paties bei su juo susijusių asmenų priklauso, kokio dydžio atlyginimas ieÅ¡kovui bus nustatytas bei, kokio dydžio dividendai bus iÅ¡mokėti. Geresnę ieÅ¡kovo turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad ieÅ¡kovas per pakankamai trumpÄ laikÄ grÄ Å¾ino bankui bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nemaÅ¾Ä dalį pasiskolintų lėšų.

Pažymėtina ir tai, kad paskolos sutartyje su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatytos 3 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, Kredito sutartyje, sudarytoje su banku sutarties sudarymo metu bendra palÅ«kanų norma nustatyta 1,786 proc. Taigi ieÅ¡kovas, skolindamasis ne iÅ¡ bankų, o iÅ¡ su juo susijusios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su pakankamai didelėmis palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės pats pripažįsta savo gerÄ turtinę padėtį. Pagal teismų praktikÄ tokie kreditoriniai įsipareigojimai nelaikytini turtinės padėties pablogėjimu, kadangi Å¡alys, sudariusios kredito sutartis ir mokančios jose nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų iÅ¡laidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimÄ turtÄ (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Be to, kredito asmeniui suteikimas parodo ir tai, kad jo turtinę padėtį kaip gerÄ vertina ir bankai. Atsakovė turi vienÄ transporto priemonę, jos vardų registruoto gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nėra. Darbo užmokestį gauna kaip samdoma darbuotoja. Be bendrų Å¡alių vaikų atsakovė turi dar vienÄ nepilnametį sÅ«nų – A. K., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, kuris gyvena su ja ir prie kurio iÅ¡laikymo atsakovė taip pat turi prisidėti.

Vienas iÅ¡ veiksnių, į kurį turi bÅ«ti atkreipiamas dėmesys sprendžiant iÅ¡laikymo vaikui dydžio klausimÄ , yra ir tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iÅ¡ tėvų praleidžia su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Nustačius vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove, jai teks didesnė kasdienio rÅ«pesčio vaikais dalis, pareiga iÅ¡ teikiamo iÅ¡laikymo mokėti už vaikų ugdymo įstaigas, užklasinės veiklos užsiėmimus, aprÅ«pinti vaikus pagrindiniais pirkiniais (drabužiai, avalynė, priemonės į mokyklÄ ir pan.), tačiau dalį iÅ¡laidų maistui, higienos priemonėms, komunalinėms iÅ¡laidoms ir pan., patirs ir ieÅ¡kovas bendravimo su vaikais metu.

Be to, atsakovei itin didelę finansinės naÅ¡tos dalį auginant vaikus sudarys bÅ«tinybė aprÅ«pinti vaikus gyvenamuoju bÅ«stu. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas prie vaikų iÅ¡laikymo privalo prisidėti didesne dalimi. Teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytÄ , sprendžia, kad teisinga, jog ieÅ¡kovas prie vaikų iÅ¡laikymo prisidės 500 Eur suma kiekvienam iÅ¡ vaikų, t.y. iÅ¡ jo A. V. iÅ¡laikymui priteistina 500 Eur suma, o L. V. iÅ¡laikymui 500 Eur suma kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tokio dydžio iÅ¡laikymas vaikams atitiks vaikų interesus, užtikrins visų pirma tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus bei bus proporcingas vaikų su kiekvienu iÅ¡ tėvų praleidžiamam laikui, tėvų turtinei padėčiai, jų galimybėms, atsižvelgiant į vaikų priežiÅ«rai skiriama laiko dalį, dirbti ir užsidirbti tiek savo, tiek vaikų poreikių tenkinimui, taip pat bus užtikrinta galimybė patenkinti kuo daugiau vaikų poreikių IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių atstovė motina L.

T. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dalyje dėl materialinio iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Å alys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl iÅ¡laikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis priteistas ir sumokėtas iÅ¡laikymas pačių Å¡alių ar sprendimÄ priverstine tvarka vykdančio antstolio įskaičiuojamas į sprendimu priteistas sumas. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d., 2021 m. birželio 3 d. nutartimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Dėl uzufrukto nustatymo CK 3.71 straipsnyje nurodyta, kad, jei gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktÄ ir palikti joje gyventi kitÄ sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės. IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta CK 3.86 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali bÅ«ti suteikiama teisė naudotis Å¡eimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigÄ nustatyti uzufruktÄ tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimÄ , teismas privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebÅ«tų geriau apsaugoti kitais bÅ«dais (pvz., priteisiant iÅ¡laikymÄ ), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių iÅ¡teklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Priimdami sprendimÄ nustatyti uzufrukto teisę, teismai turėtų iÅ¡analizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ negali bÅ«ti apginta kitu bÅ«du, nei suvaržant daiktinę teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2016 24 punktas). Atsakovė kaip reikalavimo nustatyti uzufruktÄ pagrindÄ nurodo tai, kad neturi kito gyvenamojo ploto, neturi pakankamai pajamų, jog galima bÅ«tų įsigyti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nėra galimybės teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame bÅ«ste, o jos darbo užmokesčio nepakanka aprÅ«pinti nepilnamečių Å¡alių vaikų kitu gyvenamuoju plotu, taigi grėsmė nepilnamečiams vaikams likti be gyvenamojo ploto yra reali.

IeÅ¡kovo teigimu, nustatyti uzufrukto nėra pagrindo, kadangi butas, kuriam atsakovė praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ , nelaikytinas Å¡eimos turtu, nes tai yra ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris Å¡iuo metu yra iÅ¡nuomotas. Atsakovė siekia vaikų iÅ¡laikymo bei jų aprÅ«pinimo gyvenamuoju bÅ«stu naÅ¡tÄ perkelti ieÅ¡kovui, tyčia nesiekia pagerinti savo finansinės padėties bei gyvenamosios aplinkos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnamečių vaikų interesai, nenustačius uzufrukto, turėti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ nebus pažeisti, todėl Å¡is reikalavimas atmestinas.

Atsakovė pagal bylos duomenis Å¡iuo metu nuomojasi 3 kambarių butÄ (duomenys neskelbtini). Nuoma ir yra vienas galimybės teisėtais pagrindais gyventi kitiems asmenims priklausančiame bÅ«ste bÅ«dų ir tai, remiantis teismų praktika, tinkamai užtikrina vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Ä® vaikų poreikius įskaičiuotos sumos, reikalingos nuomai vaikų daliai (ieÅ¡kovas teikė duomenis, kad senesnės statybos 3 kambarių butÄ nuomoja už 350 Eur / mėn., atsakovė naujesnės statybos Å¡iek tiek didesnį butÄ nuomojasi už 630 Eur / mėn., todėl manytina, kad iÅ¡ vaikų iÅ¡laikymui skirtų sumų, pati taip pat prisidėdama atitinkama dalimi prie vaikų iÅ¡laikymo, atsakovė galės užtikrinti vaikų poreikius atitinkančiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ).

Ä®vertinant Å¡alių turtinę padėtį, ieÅ¡kovui nustatoma pareiga didesne dalimi prisidėti prie vaikų iÅ¡laikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013). Tuo atveju, jei vaikams gyvenamasis plotas bÅ«tų užtikrinamas kitus bÅ«du (imant kreditÄ gyvenamojo bÅ«sto įsigijimui ir pan.), dalis iÅ¡laikymo sumos galėtų bÅ«ti skirta ir jo dengimui. Atsakovė gauna valstybės skiriamas iÅ¡mokas vaikams (nuo birželio 1 d. Å¡i iÅ¡moka Å¡alių vaikams didėja iki 127,88 Eur / mėn.).

Kaip nurodyta, sprendžiant dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo, esant poreikiui, Å¡iÄ sumÄ atsakovė turės galimybę panaudoti tenkinant daugiau vaikų poreikių, esant reikalui – ir tinkamai aprÅ«pinant vaikus gyvenamuoju bÅ«stu. Gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kuris įvyksta persikėlus gyventi tame pačiame mieste iÅ¡ vieno daugiabučio namo į kitÄ , esantį kitame miesto rajone, paprastai nevertintinas kaip aplinkybė, turinti esminę reikÅ¡mę, sprendžiant dėl uzufrukto nustatymo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013).

Be Å¡alių vaikų atsakovė iÅ¡ ankstesnės santuokos turi dar vienÄ nepilnametį sÅ«nų A. K., kuriam pagal bylos duomenis vaiko tėtis teikia 160 Eur / mėn. iÅ¡laikymÄ . Tuo atveju, jei trÅ«ksta lėšų jo iÅ¡laikymui, aprÅ«pinant daugiau asmenų turinčiÄ Å¡eimÄ gyvenamuoju bÅ«stu, atsakovė turėtų svarstyti dėl galimybės didinti A. K. teikiamo iÅ¡laikymo dydį. Nuosavybės teisės ribojimas taikytinas tik tais atvejai, jei kitais bÅ«dais negalima iÅ¡spręsti vaiko (-ų) aprÅ«pinimo gyvenamuoju bÅ«stu klausimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-916/2016, 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-916/2018).

Vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ Å¡iuo atveju yra ir gali bÅ«ti toliau užtikrinamos kitais bÅ«dais, nei suvaržant daiktinę teisę. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, tiek atsakovė yra nurodžiusi, kad bijo ieÅ¡kovo, tai, iÅ¡klausyta teisme, nurodė ir Å¡alių dukra, todėl, teismo vertinimu, nustatant uzufruktÄ , Å¡is institutas tikėtinai gali tapti pretekstu naujiems Å¡alių konfliktams, o to, taip pat ir ginant Å¡alių vaikų interesus turėti saugiÄ ir ramiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , turėtų bÅ«ti iÅ¡vengta, tarp Å¡alių neturėtų likti jokių nebÅ«tinų sÄ sajų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Bylose dėl iÅ¡laikymo priteisimo, ieÅ¡kovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Patenkinus iÅ¡ dalies reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio priteisimo, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 270 Eur žyminio mokesčio (500x2x12x0,03x0,74) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)).

Ä® valstybės biudžetÄ priteisiamas bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokamos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , o į bylÄ pateikiami jų sumokėjimÄ patvirtinantys įrodymai. Mokant žyminio mokesčio iÅ¡laidas nurodomas įmokos kodas – 5660. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti atstovavimo iÅ¡laidas, kurias pagal pateiktus duomenis sudaro 943,8 Eur iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ , 1 089 Eur už atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį parengimÄ , 508,20 Eur už atsiliepimo į atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d. nutarties parengimÄ , 600 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2021 m. balandžio 12 d. posėdyje, atsiliepimo į atsakovės 2021 m. kovo 19 d. skubų praÅ¡ymÄ parengimÄ , 1 080 Eur už 2021 m. gruodžio 29 d. atsiliepimo į atsakovės atskirÄ jį skundÄ dėl teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties parengimÄ , 2022 m. vasario 2 d. praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimÄ (2 val.), 2022 m. vasario 22 d. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimÄ (5 val.).

Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 6 270,46 bylinėjimosi iÅ¡laidų (jas pagal detalizacijÄ sudaro 810 Eur už susipažinimÄ su byla ir prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimÄ , 90 Eur ir 29,7 Eur už klientės pokalbius su advokatu 2020 m. lapkričio 3 ir 6 dienomis, 360 Eur už atskirÄ jį skundÄ (2020 m. lapkričio 9 d.), 540 Eur praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų prijungimo (2020 m. lapkričio 19 d.), 90 Eur ir 180 Eur už pasirengimÄ bylai ir atstovavimÄ teisme (2021 m. gruodžio 21 d.), 135 Eur už pasirengimÄ posėdžiui ir atstovavimÄ teisme (2021 m. vasario 9 d.), 495 Eur ir 495 Eur už atstovavimÄ teisme (2021 m. balandžio 12 d. ir 2021 m. gegužės 25 d.), 270 Eur už atstovavimÄ teisme (2021 m. rugpjūčio 11 d.), 202,5 Eur už praÅ¡ymÄ teismui (2021 m. rugpjūčio 11 d.), 225 Eur už atsiliepimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (2021 m. lapkričio 19 d.), 180 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (2021 m. gruodžio 6 d.), 135 Eur už pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pakeitimo (2021 m. gruodžio 6 d.), 180 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ teisme (2021 m. gruodžio 7 d.), 315 Eur už atskirÄ jį skundÄ (2021 m. gruodžio 15 d.), 90 Eur už pasirengimÄ teismo posėdžiui (2022 m. kovo 23 d.), 135 Eur už atstovavimÄ teisme (2022 m. kovo 23 d.) (visos anksčiau įvardintos sumos nurodytos be PVM), 272,5 Eur už teisines paslaugas (PVM įskaičiuotas)).

IeÅ¡kovui nepriteistina 300 Eur už 2022 m. vasario 22 d. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimÄ , atsakovei nepriteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už 2020 m. lapkričio 9 d. atskirÄ jį skundÄ , 2021 m. gruodžio 6 d. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2021 m. gruodžio 15 d. atskirÄ jį skundÄ , kadangi Å¡ie praÅ¡ymai ir / ar atskirieji skundai nebuvo tenkinti. Ä®vertinant ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atmestų bei tenkintų reikalavimų dalį, atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tvarka nustatyta, atsižvelgiant į abiejų Å¡alių procesinius dokumentus, teismo posėdžių metu iÅ¡sakytus argumentus, Tarnybos iÅ¡vadÄ , teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo reikalavimai tenkinti apie 30 proc., atsakovės – apie 70 proc., todėl, proporcingai Å¡alių patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, paskirstytinos patirtos atstovavimo iÅ¡laidos ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinas 1 176,3 Eur jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 3 665,31 Eur jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės reikalavimÄ dėl uzufrukto nustatymo, nustačius ieÅ¡kovo ir vaikų bendravimo tvarkÄ pagal abiejų Å¡alių bei Tarnybos siÅ«lymus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo taip pat priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimÄ dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo). Atlikus bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio, atstovavimo iÅ¡laidos) įskaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 2 564,01 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Atsakovės atstovas prašė skirti ieÅ¡kovo atstovui baudÄ už bylos vilkinimÄ , per vėlai teikiant praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui Å¡io patirtus nuostolius.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintÄ CPK 95 straipsnyje.

Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymÄ , t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas sprendžia, kad nagrinėjimu atveju pagal CPK 95 straipsnio nuostatas pagrindo skirti baudos nėra. Jokių sistemingų / pasikartojančių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos bylos eigai, nenustatyta.

Byla emociÅ¡kai sunki, kiekviena iÅ¡ Å¡alių siekė įrodyti sau reikÅ¡mingas aplinkybes. Tik iÅ¡klausius Tarnybos atstovę, ieÅ¡kovo atstovas įvertino, kad, siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , yra poreikis apklausti su Å¡eima dirbusiais specialistes. Teismas sprendžia, kad toks vienkartinis veiksmas negali bÅ«ti pripažintas piktnaudžiavimu procesu. Nagrinėjamoje byloje iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ kiekvienos iÅ¡ Å¡alių, bÅ«tų mažesnės nei 5 Eur, todėl valstybei iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. V. (L. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakove L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L.

V. (L. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkÄ :

1. Metų porinių savaičių penktadieniais ieÅ¡kovas pasiima vaikus 17 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tos pačios savaitės sekmadienį 20 val.

2. Kiekvienos savaitės trečiadienį atsakovas pasiima vaikus iÅ¡ lankomų ugdymo įstaigų pasibaigus užsiėmimams ir kitÄ dienÄ , ketvirtadienį, vaikus atveda į ugdymo įstaigas.

3. Tėvas A. V. (A. V.) bendrauja su nepilnamečiais vaikais 30 kalendorinių dienų, skaidomų į dvi dalis po 15 dienų, laikotarpiu nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 30 d. Atostogų laikas suderinamas iki einamųjų metų gegužės 15 dienos. Å alims nesusitarus, lyginiais metais ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja liepos 1-15 dienomis bei rugpjūčio 1-15 dienomis, nelyginiais metais – liepos 16-30 dienomis, rugpjūčio 16-30 dienomis. Tėvas vaikus paima pirmÄ jÄ jam priklausančiÄ atostogų dienÄ iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 9 val. ir grÄ Å¾inÄ vaikus į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę jam priklausančių atostogų dienÄ 20 val. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

4. IeÅ¡kovas su vaikais bendrauja nelyginių kalendorinių metų moksleivių rudens atostogų metu, paimdamas vaikÄ (-us) pirmadieniais 9 val. (paėmimas pirmadieniais galioja ir tuo atveju, jei tai yra lapkričio 1 ar 2 dienos, o mokyklinių atostogų pradžia skaičiuojama nuo lapkričio 3 d.) ir grÄ Å¾ina vaikÄ (-us) penktadieniais 20 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jei prieÅ¡ tai bÅ«na tėvo bendravimo savaitgalis, vaikai sekmadienį prieÅ¡ atostogas į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ negrÄ Å¾inami. Lyginiais kalendoriniais metais vaikai Å¡ias atostogas nurodytu laikotarpiu nuo pirmadienio iki penktadienio praleidžia su atsakove. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

5. IeÅ¡kovas su vaikais bendrauja lyginių kalendorinių metų moksleivių žiemos (Kalėdų) atostogų metu, paimdamas vaikus gruodžio 25 d. 15 val. ir grÄ Å¾ina vaikus paskutinę Å¡ių atostogų dienÄ 20 val. į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nelyginiais metais laikotarpiu nuo gruodžio 25 d. 15 val. iki minimų atostogų pabaigos su vaikais bendrauja atsakovė. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

6. IeÅ¡kovas su vaikais bendrauja nelyginių kalendorinių metų moksleivių papildomų žiemos atostogų metu, paimdamas vaikÄ (-us) pirmadieniais 9 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas penktadieniais 20 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jei prieÅ¡ tai bÅ«na tėvo bendravimo savaitgalis, vaikai sekmadienį prieÅ¡ atostogas į motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ negrÄ Å¾inami. Lyginiais kalendoriniais metais vaikai Å¡ias atostogas praleidžia su atsakove. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

7. IeÅ¡kovas su vaikais bendrauja lyginių kalendorinių metų moksleivių pavasario atostogų metu, paimdamas vaikÄ (-us) pirmadieniais 9 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikÄ (-us) penktadieniais 20 val. į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nelyginiais kalendoriniais metais vaikai Å¡ias atostogas praleidžia su atsakove nuo pirmadienio iki penktadienio. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

8. Mokyklinių atostogų laikas siejamas su vyriausiojo iš vaikų ugdymo įstaigoje nustatytu moksleivių atostogų laikotarpiu.

9. Nelyginiais kalendoriniais metais ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja, paimdamas vaikus dienÄ prieÅ¡ Kūčias 17 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikus atsakovei į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ gruodžio 25 d. 15 val. Lyginiais metais nuo Kūčių iÅ¡vakarių 17 val. iki gruodžio 25 d. 15 val. su vaikais bendrauja atsakovė. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

10. Lyginiais kalendoriniais metais ieÅ¡kovas su vaikais bendrauja, paimdamas vaikus gruodžio 25 d. 15 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus atsakovei paskutinę mokyklinių žiemos (Kalėdų) atostogų dienÄ 20 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

11. Nelyginiais kalendoriniais metais ieÅ¡kovas su vaiku (-ais) bendrauja, paimdamas vaikÄ (-us) paskutinę darbo dienÄ prieÅ¡ Å v. Velykų sekmadienį 17 val. iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus Å v. Velykų sekmadienį 20 val. į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Lyginiais metais Å¡iame punkte nurodytas dienas nuo penktadienio iki sekmadienio vaikai praleidžia su atsakove. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

12. Vaikai Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio sekmadienį) praleidžia su ieÅ¡kovu, Motinos dienÄ (pirmÄ jį gegužės sekmadienį) – su atsakove, nepriklausomai, kurio iÅ¡ tėvų bendravimo laikas yra nustatytas Å¡iuo grafiku. Bendravimas vyksta nuo Å¡ventės iÅ¡vakarių 17 val. iki Å¡ventinės dienos 20 val. IeÅ¡kovas vaikus paima / grÄ Å¾ina iÅ¡ / į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

13. Vaikai tėvo gimimo dienÄ praleidžia su tėvu, motinos gimimo dienÄ â€“ su motina, su tėvais jų gimtadienius vaikai leidžia nuo 10 val., o tuo atveju, jei tai darbo diena – nuo užsiėmimų lankomoje ugdymo įstaigoje pabaigos, iki 20 val. IeÅ¡kovas paima ir grÄ Å¾ina vaikus iÅ¡ / į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

14. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dienÄ Å¡alys susitaria bendru sutikimu. Nepavykus susitarti, vaikai lyginiais metais savo gimtadienius praleidžia su tėvu, nelyginiais – su motina. IeÅ¡kovas paima vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos L. V. gimimo dienÄ nuo 10 val. o tuo atveju, jei tai darbo diena – nuo užsiėmimų lankomoje ugdymo įstaigoje pabaigos, ir grÄ Å¾ina į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ 20 val. Kadangi A. V. gimtadienis yra nedarbo dienÄ , ieÅ¡kovas vaikus paima A. V. gimimo dienos iÅ¡vakarėse 17 val. ir grÄ Å¾inÄ vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ mergaitės gimtadienio dienÄ 20 val. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

15. Kovo 11 d, gegužės 1 d., birželio 24 Å¡alys su vaikais bendrauja kas antrus metus rotacijos principu. Å alims nesusitarus, nelyginiais metais Å¡ias dienas su vaikais praleidžia atsakovė, lyginiais – ieÅ¡kovas. Bendravimas vyksta nuo Å¡ventės iÅ¡vakarių 17 val. iki Å¡ventinės dienos 20 val. IeÅ¡kovas vaikus paima / grÄ Å¾ina iÅ¡ / į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ . Jei Å¡ios dienos eina iÅ¡kart po bendravimo su ieÅ¡kovu laiko, vaikai į atsakovės gyvenamÄ jÄ vietÄ nakvynei negrÄ Å¾inami. Tuo metu bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.

16. Vaiko (-ų) ligos, patvirtintos sveikatos priežiÅ«rÄ teikiančios įstaigos įraÅ¡ais vaiko (-ų) sveiktos / e.sveikatos istorijoje, metu nustatyta bendravimo tvarka netaikoma. Dėl ligos neįvykę susitikimai nekompensuojami, į kitÄ laikÄ neperkeliami, nebent Å¡alys susitartų kitaip.

17. IeÅ¡kovas, žinodamas, kad dėl ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negalės bendrauti su vaikais jam nustatytu laiku, apie tai informuoja atsakovę (sms žinute arba kitomis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis) nedelsiant, t.y. ne vėliau nei vienÄ dienÄ nuo aplinkybių, dėl kurių bendravimas nevyks, paaiÅ¡kėjimo.

18. Atsakovė L. T. privalo nedelsiant informuoti ieÅ¡kovÄ apie vaikų gyvenamosios vietos, sveikatos priežiÅ«rÄ užtikrinančios įstaigos, vaikų lankomų papildomų (neformaliojo ugdymo) užsiėmimų vietÄ ir laikÄ bei kitas reikÅ¡mingas vaikų gyvenimo aplinkybės / jų pasikeitimus aplinkybės.

19. Atsakovė vaikų bendravimo su ieÅ¡kovu laikotarpiui įdeda vaikams reikalingus daiktus (mokyklai, neformaliojo ugdymo veikloms, laisvalaikiui ir kita), rÅ«bus, avalynę ir medikamentus pagal kiekvieno iÅ¡ vaikų individualius poreikius, kuriuos, pasibaigus bendravimo laikotarpiui, tėvas grÄ Å¾ina motinai.

20. Tėvo bendravimo su vaikais metu jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimÄ vaikų lankomoje užklasinėje veikloje.

21. Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, privalo užtikrinti, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku / vaikais bendrauti visomis komunikacijų priemonėmis (elektroniniu ryšiu ir pan.).

22. Å alys bendru sutarimu (esant susitarimÄ patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiÅ¡kams ar pan.) gali pakeisti Å¡iÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka (bendravimo laikÄ , vaikų paėmimo ir grÄ Å¾inimo laikÄ ir pan.). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ vaikui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. 2020 m. rugsėjo 24 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ vaikui L. V. (L. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo dienos, t.y. 2020 m. rugsėjo 24 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Å¡iÄ sumÄ Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Paskirti atsakovę L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių A.

V. ir L. V. (L. V.) iÅ¡laikymo lėšas iki vaikų pilnametystės. Likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 564,01 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio. SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 2 d., 2021 m. birželio 3 d. nutartimis, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Vilma Stukaitė