85c75ace-23be-4e6e-b6ff-eacaccdc423c · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-616-361/2014Teisėja A. Simaitienė                                     Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00159-2011-5         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.4.; 2.4.1.                                                                                   (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNU T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio, teisėjų Dalios Kursevičienės ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,civilinės ieškovės atstovams Virgilijui Vanagui, Dariui Juciui ir advokatui Grigorijui Leonovui,gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,civilinės atsakovės atstovei Inesai Byčkovai,išteisintajam A.

B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės ir civilinės ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės civilinis ieÅ¡kinys turtinei bei neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: B. buvo kaltinamas, bet iÅ¡teisintas už tai, kad jis, bÅ«damas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir virÅ¡ijo įgaliojimus, o bÅ«tent: jis, bÅ«damas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriumi, dirbdamas P. T. g. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004-02-26 įsakymu Nr. 21-K patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 6 punktÄ privalėdamas organizuoti Teritorinės ligonių kasos veiklÄ ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų Teritorinės ligonių kasos funkcijų vykdymÄ ; privalėdamas tinkamai atstovauti Teritorinei ligonių kasai esant santykiams su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis (7 punktas); privalėdamas parengti, suderinti, pasiraÅ¡yti bei vykdyti sutartis su asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimo (12 punktas); privalėdamas vykdyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Valstybinės ligonių kasos nuostatų, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymų, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas (21 punktas), gavęs VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės 2008-03-03 praÅ¡ymÄ Nr. 9-1020 dėl sutarties Nr. S2-2008-190 papildymo nuo 2008-03-03 bei 2008-11-24 pakartotinį praÅ¡ymÄ Nr. 9-5207 dėl sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis ir gavęs 2008-02-25 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tÄ Nr. 10-(13.7-28)-1075, 2008-04-14 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tÄ Nr. 10-(13.14-28)-2136 bei 2008-09-22 Klaipėdos miesto savivaldybės mero raÅ¡tÄ Nr. (4.78)-R2-2319, kuriais pritariama VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡omų psichiatrijos paslaugų teikimui bei apmokėjimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, žinodamas, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė atitinka visus reikalavimus ir pateikė visus privalomus dokumentus dėl sutarties sudarymo ir papildymo praÅ¡omomis paslaugomis, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taip tyčia, piktybiÅ¡kai pažeisdamas pagrindines vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, nesant teisinio pagrindo, virÅ¡ydamas įgaliojimus ir kompetencijÄ , nurodydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, vadovaudamasis neobjektyviu, Å¡aliÅ¡ku ir sÄ moningai prieÅ¡taraujančiu VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės interesams 2008-12-04 (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos Apskrities gydytojo skyriaus vedėjos I.

B. – A. B. (duomenys neskelbtini) – paruoÅ¡tu raÅ¡tu Nr. 2-3990-(2-17), 2008-04-30 raÅ¡tu Nr. A1-1449 bei 2008-12-19 raÅ¡tu Nr. A1-4652, A. B., kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų, atsisakydamas svarstyti klausimÄ dėl VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės 2009 metų sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis.Po to, gavęs VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės 2009-01-22 praÅ¡ymÄ Nr. 9-407 dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimo 2009 metais, kuriuo pakartotinai praÅ¡oma į 2009 metų sutartį „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ įtraukti stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimÄ bei 2009-04-01 pakartotinį praÅ¡ymÄ Nr. 9-1772 dėl 2009 metų sutarties Nr. S2-2009-108 papildymo stacionarinių psichiatrijos II paslaugų apmokėjimo ir gavęs 2009-01-20 (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tÄ Nr. 2-225-(2.17) bei 2009-03-31 (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tÄ Nr. 2-971-(2.17), kuriais pritariama VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės teikiamų stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, žinodamas, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė atitinka visus reikalavimus ir pateikė visus privalomus dokumentus dėl sutarties sudarymo ir papildymo praÅ¡omomis paslaugomis, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taip tyčia pažeisdamas pagrindines vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, nesant teisinio pagrindo, virÅ¡ydamas įgaliojimus ir kompetencijÄ , piktybiÅ¡kai ignoruodamas gautus pritarimus ir nurodydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, 2009-02-19 raÅ¡tu Nr. A1-570 A.

B., kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius, atsisakė svarstyti sutarties sudarymo su VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) universitetine ligonine dėl stacionarinių psichiatrijos profilio paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto klausimÄ ir 2009-04-30 sprendimu Nr. A1-1993 atsisakė papildyti sutartį dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimo ir apmokėjimo. Po to, gavęs VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės praÅ¡ymÄ 2009-11-23 Nr. 9-6011 dėl sutarties sudarymo 2010 metams ir sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis bei 2010-03-16 pakartotinį praÅ¡ymÄ Nr. 9-1143 dėl 2010 metų sutarties Nr. S2-2010-123 papildymo stacionarinėmis ir dienos stacionaro psichiatrijos paslaugomis suaugusiems ir gavęs 2008-04-14 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tÄ Nr. 10-(13.14-28)-2136 bei 2009-03-31 (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos raÅ¡tÄ Nr. 2-971-(2.17), kuriais pritariama VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės teikiamų stacionarinių psichiatrijos paslaugų apmokėjimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, žinodamas, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė atitinka visus reikalavimus ir pateikė visus privalomus dokumentus dėl sutarties sudarymo ir papildymo praÅ¡omomis paslaugomis, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, ir taip tyčia pažeisdamas pagrindines vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, nesant teisinio pagrindo, virÅ¡ydamas įgaliojimus ir kompetencijÄ , piktybiÅ¡kai ignoruodamas gautus pritarimus ir nurodydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, 2010-05-03 sprendimu Nr. A1-1920 A.

B., kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės praÅ¡ymų ir nepapildė sutarties Nr. S2-2010-123 dėl stacionarinių ir dienos stacionaro psichiatrijos (suaugusiųjų) paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Po to, gavęs VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės papildomÄ 2010-05-25 praÅ¡ymÄ Nr. 9-2027 dėl sutarties Nr. S2-2010-123 pratęsimo, kuriuo praÅ¡oma papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis, žinodamas, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė atitinka visus reikalavimus dėl sutarties pratęsimo ir papildymo praÅ¡omomis paslaugomis, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taip tyčia pažeisdamas pagrindines vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, nesant teisinio pagrindo, virÅ¡ydamas įgaliojimus ir kompetencijÄ , nurodydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, 2010-06-21 sprendimu Nr. A1-2597 A.

B., kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymo ir atsisakė papildyti 2010 metų sutartį Nr. S2-2010-123 stacionarinėmis ir dienos stacionaro psichiatrijos paslaugomis. Po to, gavęs VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės 2010-07-29 praÅ¡ymÄ dėl sutarties sudarymo 2011 metams bei 2011-03-18 pakartotinį praÅ¡ymÄ Nr. 9-959, kuriais pakartotinai praÅ¡oma papildyti sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis, žinodamas, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė atitinka visus reikalavimus, negavęs Valstybinės ligonių kasos bei Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomonės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos ir taip tyčia pažeisdamas pagrindines vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, nesant teisinio pagrindo, virÅ¡ydamas įgaliojimus ir kompetencijÄ , nurodydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, ignoruodamas 2010 m. lapkričio 25 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ , kuriuo panaikintas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 2009-04-30 sprendimas Nr. A1-1993, konstatavus, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ignoruodamas Å¡io teismo sprendimo argumentus, 2011-03-28 sprendimu Nr. A1-1495 A. B., kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius, netenkino VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymo ir nepapildė 2011 metų sutarties Nr. S2-2011-28 stacionarinės psichiatrijos II lygio paslaugomis.

Po to jis, kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos vadovas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010 bÅ«damas įpareigotas (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymÄ dėl 2009 metų sutarties papildymo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011 bÅ«damas įpareigotas (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymÄ dėl 2010 metų sutarties papildymo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo, tyčia, ignoruodamas minėtų teismų motyvus bei argumentus, kurių pagrindu 2009-04-30 sprendimas Nr. A1-1993 dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis bei 2010-05-03 sprendimas Nr. A1-1920 dėl sutarties 2010 m. papildymo ir 2010-06-21 sprendimas Nr. A1-2597 dėl sutarties Nr. S2-2010-123 pratęsimo, kuriuo atsisakoma papildyti sutartį Nr. S2-2010-123 dienos stacionaro bei stacionarinėmis suaugusiųjų psichiatrijos paslaugomis pripažinti neteisėtais, nepaisydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio normų, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutartimi bei 2011-05-12 sprendimu pripažintos nepagrįstomis, ir taip rodydamas aiÅ¡kų nusistatymÄ prieÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymus, nesant teisinio pagrindo, virÅ¡ydamas įgaliojimus ir kompetencijÄ , nurodydamas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nenumatytus sutarčių sudarymo kriterijus, 2011-06-07 sprendimu Nr. A1-3056 bei 2011-06-10 sprendimu Nr. A1-3164 netenkino VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų ir nepapildė 2009 metų bei 2010 metų sutarčių praÅ¡omomis paslaugomis.

Tokiu bÅ«du A. B., rodydamas aiÅ¡kų nusistatymÄ prieÅ¡ nuo 2008 m. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės teikiamus praÅ¡ymus dėl teiktinų paslaugų ir jų pagrindu pildytinų sutarčių, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi ir virÅ¡ydamas įgaliojimus pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, 1999-07-08 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694 ir 2009-06-11 įstatymo Nr. XI286 redakcija) 15 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 4 p. reikalavimus, numatančius, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1punktas), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 punktas), tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas), pažeidė teisėtumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, įtvirtintus VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias sutarčių sudarymÄ tarp Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų bei Teritorinių ligonių kasų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 10 ir 11 straipsnių reikalavimus, numatančius, jog Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine ligonių kasa nustato minimalius Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigų iÅ¡dėstymo, jų struktÅ«ros reikalavimus bei paslaugų poreikį, priėmė formalius, o ne teisiÅ¡kai pagrįstus sprendimus nespręsdamas praÅ¡ymų teisingai ir iÅ¡ esmės, nustatė ne minimalius, kaip reikalauja įstatymas, o maksimalius reikalavimus paslaugų teikimui, taip virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus, dėl to netenkindamas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų ir taip neteisėtai ribodamas licencijuotų paslaugų teikimÄ piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikdamas konkurencinį pranaÅ¡umÄ vienai įstaigai – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei – ir tokiu bÅ«du pažeisdamas pacientų teisę pasirinkti gydymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini) mieste.

Taip A. B. diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , veikdamas prieÅ¡ingai nei nustatyti tikslai ir uždaviniai, sumenkino valstybės institucijų – (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos bei Valstybinės ligonių kasos – autoritetÄ bei Å¡ioms institucijoms ir valstybei padarė didelę neturtinę žalÄ . Be to, neteisėtais veiksmais užkirsdamas keliÄ teikti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡omas Valstybės biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei padarė didelę – 2 572 203,23 litų – turtinę žalÄ .

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo pripažinti A. B. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 500 MGL (65 000 Lt) bauda bei priteisti iÅ¡ Valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei 2 521 521,00 Lt turtinei ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad vienintelis kriterijus, leidęs pirmosios instancijos teismui atriboti A.

B. veiksmus nuo baudžiamosios atsakomybės – didelės žalos valstybės interesams nebuvimas. Teismas konstatavo, jog A. B. veiksmai – atsisakydamas tenkinti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymus, o jis rėmėsi teisės aktais, kuriuos suprato ir taikė netinkamai, tai matyti išnagrinėtose šių ginčo šalių administracinėse bylose, – negali būti traktuojami kaip didelės žalos padarymas. Todėl nustačius tokius A. B. veiksmus, nėra pagrindo teigti, kad jais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams – sumenkintas Valstybinių ligonių kasų ar (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos autoritetas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.

Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintÄ piktnaudžiavimo pavojingumÄ , konkrečių didelės žalos kriterijų įstatymas nenurodo, todėl Å¡is požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbÄ , padarytos veikos neigiamÄ poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2009 m. spalio 20 d. nutartis Nr. 2K- 355/2009, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis 2K-529/2008, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis 2K- 421/2008, 2007 m. spalio 30 d. nutartis 2K-660/2007, 2007 m. vasario 13 d. nutartis 2K-76/2007).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2K-7-638/2005, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis 2K-108/2009). Å iuo konkrečiu atveju kaltinime buvo iÅ¡samiai detalizuota, kaip A. B. diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , sumenkino valstybės institucijų – (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos bei Valstybinės ligonių kasos autoritetÄ ir Å¡ioms institucijoms bei valstybei padarė didelę neturtinę žalÄ .

Sutiktina su teismo teiginiu, jog BK 228 straipsnio 1 dalyje nėra numatyti didelės žalos nustatymo kriterijai, nes kiekvienu atveju žala vertinama individuliai. Tačiau Å¡ioje byloje prieÅ¡ingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, surinktų duomenų yra pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįsti didelės žalos kilimÄ dėl neteisėtų A. B. veiksmų. Buvo įrodinėjama, jog A. B., kaip valstybės tarnautojo, t. y. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus, nusikalstami veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis pagal kaltinime nurodytus teisės aktus privalėdamas organizuoti Teritorinės ligonių kasos veiklÄ ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų Teritorinės ligonių kasos funkcijų vykdymÄ , privalėdamas tinkamai atstovauti Teritorinei ligonių kasai esant santykiams su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, privalėdamas parengti, suderinti, pasiraÅ¡yti bei vykdyti sutartis su asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimo, privalėdamas vykdyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, Valstybinės ligonių kasos nuostatų, Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymų, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas, tyčia nepaisė Å¡ių jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Jis, pažeisdamas įstatymus, savanaudiÅ¡kai, rodydamas aiÅ¡kų nusistatymÄ prieÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės teikiamus praÅ¡ymus dėl teiktinų paslaugų ir jų pagrindu pildytinų sutarčių, priimdamas vienasmeniÅ¡kus formalius, o ne teisiÅ¡kai pagrįstus sprendimus, nespręsdamas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų teisingai ir iÅ¡ esmės, praÅ¡ymų ir ginčų dėl sutarčių papildymo nespręsdamas nustatyta tvarka, nepaisydamas teismų sprendimų dėl pasisakytų nepagrįstų jo sprendimų bei argumentų, nustatydamas ne minimalius, kaip reikalauja įstatymas, o maksimalius reikalavimus paslaugų teikimui, neapsiribojo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktais dokumentais, tarp jų ir pritariamaisiais raÅ¡tais dėl praÅ¡omų paslaugų teikimo, o savo iniciatyva rinko duomenis, nepritariamuosius raÅ¡tus, netgi Å¡aliÅ¡kus žmonos paruoÅ¡tus raÅ¡tus, kurių pagrindu priėmė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei nepalankius sprendimus.

AiÅ¡kų neigiamÄ nusistatymÄ prieÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę besÄ lygiÅ¡kai patvirtina ir besitęsiantys teisminiai procesai, kai iÅ¡ esmės nuo pirmojo teismo sprendimo buvo konstatuojamas A. B. sprendimų neteisėtumas, iÅ¡ esmės pasisakant, jog VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė atitiko visus reikalavimus, kad jos praÅ¡ymai bÅ«tų tenkinami, t. y. papildytos sutartys praÅ¡omomis paslaugomis. SavanaudiÅ¡kas paskatas pagrindžia ir tai, jog A. B. iniciatyva buvo atliekama keletas staigių VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės patikrinimų, kurie, kaip nurodė tiek pati ligoninė, tiek ir apklausti liudytojai, iki tol tokie intensyvÅ«s nebuvo.

Akivaizdu, jog A. B. gavęs VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymus juos turėjo nagrinėti nustatyta tvarka, vertinti praÅ¡ymus pagrindžiančius dokumentus ir jų pagrindu priimti sprendimus. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė, kreipdamasi į (duomenys neskelbtini) teritorinę ligonių kasÄ dėl sutarčių papildymo (sudarymo), ne tik pateikė Ä®staigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 1000, suteikiančiÄ teisę VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei teikti psichiatrijos II (antrines) bei psichiatrijos dienos stacionaro paslaugas (t.11, b. 1. 10–12; t. 12, b. 1. 57–59, 172–174), bet ir (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos (t. 11, b. 1. 8, 43, 91), (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mero (t. 11, b. 1. 35), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (t. 11, b. 1.

27) raštus, kuriais buvo pritariama Ligoninės prašomų paslaugų, kuriomis buvo siekiama papildyti sutartis, teikimui. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. B. šių VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktų dokumentų nevertino, o savo iniciatyva rinko duomenis, kurių pagrindu netenkino ligoninės prašymų (t. 11, b. 1. 30, 32, 39, 40; 12 t., b. 1. 68, 69). 2008-11-28 raštu Nr. Al-4174 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko V. R. prašė pateikti nuomonę dėl psichiatrijos dienos stacionaro plėtros poreikio (duomenys neskelbtini) apskrityje, į tai 2008-12-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 2-3990-(2-17), paruoštu I.

B. – A. B. žmonos, buvo nepritariama naujų psichiatrijos profilio paslaugų, apmokamų iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, steigimui. 2010-03-02 raÅ¡tu Nr. Al-1009 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo specialisto-konsultanto psichiatrijai A. N. prašė pateikti informacijÄ apie psichiatrijos stacionarinių paslaugų poreikio tenkinimÄ (duomenys neskelbtini) apskrityje ir rekomendacijas dėl tikslingumo sudaryti sutartį su VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligonine dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų teikimo, į kÄ 2010-03-04 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninės psichiatrijos filialas raÅ¡tu Nr. 1.30./5R-04 nepritarė naujų psichiatrijos stacionarinių lovų steigimui ir dienos stacionaro vietų plėtimui.

Nagrinėjamu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracija buvo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos, Apskrities bei (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninių steigėja. VirÅ¡ininko administracijoje kaltinamojo (duomenys neskelbtini) I. B. dirbo nuo 2006 m. Tad suinteresuotumas iÅ¡laikyti konkurencinį pranaÅ¡umÄ Å¡ių gydymo įstaigų ir iÅ¡laikyti maksimalų jų teikiamų paslaugų finansavimÄ iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto yra akivaizdus, prie to besÄ lygiÅ¡kai prisidėjo A.

B.. Tad akivaizdu, jog minėti atsakymai į A. B. paklausimus apie konkurencinių paslaugų poreikį nėra ir negali bÅ«ti objektyvÅ«s ir juo labiau – argumentas A. B. sprendimuose. TÄ pagrindžia ir liudytojo V. A. parodymai, kuris bÅ«tent ir nurodė, kad iÅ¡tekliai buvo riboti, todėl nepritarė naujų skyrių atidarymui, nes tai keltų grėsmę jau teikiamų paslaugų kokybei. Liudytojo teigimu, konkurencija turi bÅ«ti reguliuojama, nes gali kilti grėsmė ligoninei likti su nenaudingomis paslaugomis.

Visgi tokia situacija, kaip nurodė V. A., ribojo psichiatrijos paslaugų pasirinkimÄ ligoniams. Liudytojo V. R. teigimu, buvo siekiama neiÅ¡sklaidyti specialistų, personalo. Tad akivaizdu, jog konkurencijos reguliavimo ėmėsi ir pats A. B.. Pastarojo 2013-07-17 raÅ¡tas Nr. Al-3649 taip pat pagrindžia, jog stacionarines psichiatrijos paslaugas, apmokamas iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nuo 2009 m. iki 2010 m. (duomenys neskelbtini) gyventojams galėjo teikti tik (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninė.

Taigi savo sprendimais A. B. suteikdamas konkurencinį pranaÅ¡umÄ Å¡iai įstaigai ir ribodamas licencijuotų paslaugų teikimÄ , piktnaudžiavo tarnyba, virÅ¡ijo įgaliojimus. Tai besÄ lygiÅ¡kai pagrindžia ir kita aplinkybė: A. B. savo sprendimus grindė ne tik jo paties iniciatyva gautais jam palankiais dokumentais, bet ir kritikuodamas kaip nepagrįstus ligoninės pateiktus dokumentus – 2009-03-31 virÅ¡ininko administracijos pritariamÄ jį raÅ¡tÄ (t. 11, b. 1. 93). Net ir tuo atveju, kai 2008-03-19 raÅ¡tu Nr. A1-911 A.

B. Sveikatos apsaugos ministro R. T., atsižvelgiant į 2008-03-03 ligoninės praÅ¡ymÄ Nr. 9-1020 „Dėl sutarties papildymo“, prašė informuoti apie numatomÄ (duomenys neskelbtini) apskrities sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrojo restruktÅ«rizavimo etapo plano koregavimÄ (t. 11, b. 1.

30) ir gavęs 2008-04-14 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsakymÄ Nr. 10-(13.14-28)-2136, kuriuo pritariama psichiatrijos paslaugų teikimui (duomenys neskelbtini) ligoninėje (t. 11, b. 1. 31), Å¡iuo pritarimu nesivadovavo ir 2008-04-30 raÅ¡tu Nr. A-1449 netenkino ligoninės 2008-03-03 praÅ¡ymo Nr. 9-1020 dėl sutarties papildymo. Pagrindinis argumentas, pagrindžiantis šį sprendimÄ , buvo 2008-04-23 Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡te Nr. 10-2355 pateikta informacija (t. 11, b. 1. 29). Tuo tarpu minimas raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas nei pritariamuoju, nei nepritariamuoju ligoninės praÅ¡ymams dėl sutarčių papildymo raÅ¡tu, kadangi pastaruoju Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija tiesiog atsakė, jog klausimas dėl Psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ligoninėje svarstytas nebuvo, nes nepateikta paraiÅ¡ka bei svarstymui reikalinga informacija (t. 11, b. 1. 32).

Šį raÅ¡tÄ pasirašęs asmuo R. V. apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu parodė, jog tai buvo formalus konstatavimas. Nebuvo nei pritariama, nei nepritariama tokioms paslaugoms.Tai, jog A. B., nagrinėdamas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)ligoninės praÅ¡ymus, ne tiesiog nesuprato teisės aktų ar juos suprato netinkamai, o sÄ moningai ignoravo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymus, pagrindžia ilga veikos trukmė, sprendimus naikino teismai, pasisakydami dėl teisiÅ¡kai nepagrįstų jo argumentų, neteisėtų sprendimų ir tai, jog VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė atitinka visus reikalavimus, kad sutartys bÅ«tų papildytos.

Net ir neįsiteisėjęs teismo sprendimas A. B. galėjo padėti susivokti, kaip turi bÅ«ti sprendžiami VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymai ir taikomi konkretÅ«s teisės aktai. Tačiau prieÅ¡ingai, A. B. principingai skundė teismų sprendimus, kuriais buvo naikinami jo sprendimai. PrieÅ¡ingus tarnybai A. B. interesus, aiÅ¡kų nusistatymÄ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymams pagrindžia ir ignoravimas, nevykdymas teismų sprendimų: 2010-11-25 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, 2011-05-12 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, 2011-11-18 (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo sprendimo, 2012-05-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties. 2013-08-26 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa įpareigota per vienÄ mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos papildyti 2009-02-26 sutartį S2- 2009-108, sudarytÄ su VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligonine, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis, nurodant, kad sutartis Å¡iomis paslaugomis papildyta nuo 2009-12-01; (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa įpareigota per vienÄ mėnesį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos papildyti su VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligonine sudarytÄ 2010 metų sutartį antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis; panaikintas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 2011-03-28 sprendimas Nr. Al-1495 „Dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų įtraukimo į 2011 metų sutartį“, įpareigojant (duomenys neskelbtini) teritorinę ligonių kasÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo papildyti 2011 metų sutartį, sudarytÄ su VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligonine, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis; panaikinta (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 2012-04-03 sprendimo Nr. Al-1499 „Dėl 2012 m. sutarties „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ir apmokėjimo iÅ¡ privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų“ dalis, kuria atsisakyta papildyti sutartį antrojo lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis, įpareigojant (duomenys neskelbtini) teritorinę ligonių kasÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti 2012-03-01 sutartį S2- 2012-137/05-12-0008, sudarytÄ su VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligonine, antrinio lygio stacionarinėmis psichiatrijos ir psichiatrijos suaugusių dienos stacionaro paslaugomis.

Nors 2011-11-18, 2012-05-21 bei 2013-08-26 teismų sprendimai buvo priimti ne A. B. inkriminuojamo veikos laikotarpiu (pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ veikos laikotarpio pabaiga – 2011-06-10), tačiau Å¡iais sprendimais pasisakyta dėl kaltinime minimų A. B., kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos vadovo, sprendimų, priimtų pagal VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymus, dėl tų pačių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų įtraukimo į sutartis, konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos vadovas pažeidė teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžios principus (2013-08-26 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-379/2013), todėl Å¡ie teismų sprendimai besÄ lygiÅ¡kai pagrindžia A.

B. veiksmų nusikalstamumÄ , piktybiÅ¡kumÄ . Sprendimai įsiteisėję, o jais įrodytos ir konstatuotos esminės A. B. veiksmų, priimant aptariamus sprendimus, neteisėtumo aplinkybės.Apie tai, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė atitiko keliamus reikalavimus ir nuo 2008 m. teikti praÅ¡ymai papildyti sutartis praÅ¡omomis paslaugomis turėjo bÅ«ti tenkinti, pasisakė ir byloje apklausti asmenys. Liudytojos I. B. teigimu, ji siÅ«lė A. B. papildyti sutartis, t. y. vykdyti teismų sprendimus, tačiau A.

B. nuomonė buvo kita. Liudytojos Ž. K. teigimu, ji nuo visų procesų dėl Psichiatrijos skyriaus steigimo buvo nuÅ¡alinta, A. B. sprendimai buvo priimti, jautėsi A. B. suinteresuotumas netenkinti ligoninės praÅ¡ymo, buvo daromi patikrinimai dažniau nei kitur. Liudytojos manymu, A. B. pinigus įstaigoms skirstė nelygiaverčiai ir direktoriaus sprendimai dažniausiai buvo vienasmeniÅ¡ki. Kaip parodė liudytoja S. G., tuometinis vadovas A. B. turėjo lemiamÄ balsÄ ir darė įtakÄ jos sprendimams. Nors nė vienas nepritarė sutarčių papildymui, tai buvo vadovo nurodymas, į jų nuomones nebuvo atsižvelgta.

Jai atrodė, kad reikėjo sudaryti sutartis, tačiau direktoriui negalima prieÅ¡tarauti. (duomenys neskelbtini) ligoninė viskÄ turėjo. Liudytojos teigimu, dėl visų sutarčių turėjo kreiptis į (duomenys neskelbtini), į institucijas, ir gauti pritarimÄ , bet to nedarė. Nors Å¡ios liudytojos parodymai iÅ¡ esmės teismo metu keitėsi nuo duotų tyrimo metu, ji paaiÅ¡kino, jog pirmiesiems parodymams įtakos turėjo A. B., kuris buvo iÅ¡dėstęs nuomonę ir kitaip pasakyti negalėjo. Å ie liudytojų parodymai patvirtina, jog iÅ¡ esmės jei (duomenys neskelbtini) teritorinėje ligonių kasoje ir vyko VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų svarstymo procedÅ«ros, jos buvo formalios, nes galutinį sprendimÄ priimdavo pats A.

B., o pavaldÅ«s darbuotojai tiesiog vykdė A. B. nurodymus. Liudytojo R. V. teigimu, atsakymus (duomenys neskelbtini) ligoninei rengdavo A. B. nurodžius, kokio pobÅ«džio atsakymas turi bÅ«ti parengtas, t. y. kad nebÅ«tų tenkinami praÅ¡ymai. Rinktis, kad atsakymai bÅ«tų rengiami kitokio pobÅ«džio, nebuvo galimybės, nes juos tikrino A. B., nurodydamas, kad turi bÅ«ti nepalankus sprendimas, o iÅ¡reiÅ¡kus savo nuomonę, A. B. į jÄ nereaguodavo. Å io liudytojo manymu, tarp A. B. ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės galbÅ«t buvo asmeniniai nesutarimai.

Liudytojas G. V., atstovaudamas Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonei, teigė, jog (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius A. B. nuo 2008 metų gavęs visus reikiamus dokumentus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ligoninės, t. y. (duomenys neskelbtini) apskrities VirÅ¡ininko iÅ¡vadÄ ar Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡vadÄ , dokumentus, kiek jam žinoma, pateikė (duomenys neskelbtini) ligoninė, dėl sutarties papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis nuo 2008 metų privalėjo papildyti sutartį praÅ¡omomis paslaugomis.

Taip pat turėjo vadovautis iki 2010 metų priimta Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutartimi 2000-06-23 Nr.4/4 „Dėl sutarčių sudarymo tvarkos“, kur 9 punkte aiÅ¡kiai numatyta, kad jei Teritorinė ligonių kasa arba paslaugų teikėjas nesutinka pasiraÅ¡yti suderinimo protokolo arba sutarties, ginÄÄ eilės tvarka turėjo nagrinėti Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba ir Valstybinė ligonių kasa. Jei (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba neiÅ¡sprendusi ginčo dėl sutarčių papildymo praÅ¡omomis paslaugomis iki 2010 metų nenagrinėjo ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius nesikreipė į Valstybinę ligonių kasÄ , tai akivaizdžiai matosi, kad jis peržengė savo kompetencijos ribas ir vienaÅ¡aliÅ¡kai priimdavo neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.

Kiek jam žinoma (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius nė karto nėra kreipęsis į Valstybinę ligonių kasÄ dėl susidariusios situacijos iki tol, kol nebuvo priimtas 2010-11-25 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Jo nuomone, A. B., matydamas, kad tiek metų, t. y. nuo 2008 metų, vyksta ginčai dėl sutarčių papildymo psichiatrijos II paslaugomis su (duomenys neskelbtini) ligonine, privalėjo priimti abiem priimtinÄ sprendimÄ , kad bÅ«tų nutraukti teisminiai ginčai.

Dėl kokios priežasties to nepadarė, jis negali pasakyti, nes A. B. į kompromisÄ nėjo, o tik viskÄ sprendė teismų keliais. Nors ir įpareigotas įvairių instancijų teismų (duomenys neskelbtini) ligoninės 2009, 2010 ir 2011 metų praÅ¡ymus iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo, jis jokių sprendimų, kad bÅ«tų užbaigti Å¡ie ginčai, nepriėmė, o ir toliau atsiraÅ¡inėjo įvairiais raÅ¡tais, nenurodydamas konkrečių motyvų, dėl ko Å¡ių teismų sprendimų nevykdė (t. 15, b. 1. 92–95).

Liudytojo A. Å . teigimu, svarstant VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymÄ buvo sukvietę visų apskrities gydymo įstaigų vyriausiuosius gydytojus. Nebuvo nė vieno prieÅ¡taravimo, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė teiktų tokias paslaugas. Kaip parodė liudytojas A. B., sutikimÄ steigti psichiatrijos paslaugas davė. Dauguma specialistų sakė, kad niekas nedraudžia to sutikimo iÅ¡duoti. I. B. nuomonė buvo prieÅ¡inga.Prokurorė nurodo, kad A. B. sprendimai neatitiko taikytinų teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalys), teisėtumo principo.

Nei Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenumatė tokių atsisakymo sudaryti ar papildyti sutartį pagrindų, kuriuos savo sprendimuose nurodė A. B., taip pat nenumatė (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos teisės nustatyti sutarčių sudarymo tvarkos ar atsisakymo sudaryti tokias sutartis pagrindus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje reglamentuota, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo ir kt. minimoje normoje išvardytais principais.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekviena vieÅ¡ojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, konstitucinių teisės principų – teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt. Tuo tarpu visa VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų nuo 2008 metų dėl sutarčių 2009–2010 metams papildymo nagrinėjimo eiga akivaizdžiai pagrindžia teisėtumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų pažeidimÄ .Nors tiek tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu A. B. savo nekaltumÄ grindė Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrojo restruktÅ«rizavimo etapo planu, patvirtintu 2007-04-27 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-300, tačiau tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-29 nutarimu Nr. 647 patvirtintoje Strategijoje II restruktÅ«rizavimo etapo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimÄ Nr. 647 „Dėl Antrojo sveikatos priežiÅ«ros įstaigų restruktÅ«rizavimo etapo strategijos patvirtinimo“) apibrėžtų tikslų nurodyti – sveikatos priežiÅ«ros paslaugų struktÅ«ros tobulinimas ir prieinamumo gerinimas, o vienu iÅ¡ uždavinių – dienos stacionaro paslaugų plėtojimas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja R. V. teigė, jog normali praktika, kai įstaigos inicijuoja naujų paslaugų teikimÄ . Liudytojos J. K. teigimu, aiÅ¡kus prioritetas buvo teikiamas stacionarinių psichiatrijos paslaugų integravimui į bendro profilio ligonines. Buvo tikslas siekti pagerinti paslaugų prieinamumÄ . RestruktÅ«rizavimas ėjo link paslaugų siaurinimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad restruktÅ«rizavimas prieÅ¡taravo psichiatrijos paslaugų programos įgyvendinimui. Psichiatrijos paslaugų poreikis nemažėjo.Prokurorės manymu, A.

B. prieÅ¡ingus tarnybai interesus pagrindžia ir tai, jog VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymai pagal tuos pačius pateiktus praÅ¡ymus pagrindžiančius dokumentus buvo tenkinti ir sutartys buvo papildytos tik A. B. atleidus iÅ¡ užimamų pareigų, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. G.. Aptarti duomenys besÄ lygiÅ¡kai paneigia teismo argumentus, jog A. B. veika sietina su drausmine ar administracine atsakomybe. PrieÅ¡ingai, A. B. virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus, dėl to netenkino VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų ir taip neteisėtai ribodamas licencijuotų paslaugų teikimÄ piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikdamas konkurencinį pranaÅ¡umÄ vienai įstaigai – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) apskrities ligoninei – ir tokiu bÅ«du pažeisdamas pacientų teisę pasirinkti gydymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini) mieste.

Taip A. B. diskreditavo valstybės tarnautojo vardÄ , veikdamas prieÅ¡ingai nei nustatyti tikslai ir uždaviniai sumenkino valstybės institucijų – (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos bei Valstybinės ligonių kasos autoritetÄ , bei Å¡ioms institucijoms ir valstybei padarė didelę neturtinę žalÄ , o kartu sutrikdė normaliÄ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės veiklÄ ir padarė didelę turtinę žalÄ . Todėl A. B. veiksmai vertintini kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 228 straipsnio 1 dalyje Neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės pripažino Valstybinė ligonių kasa, jos neginčydama ir dėl neturtinės žalos dydžio pagal ligoninės pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikdama teisę spręsti teismui.

Tai, kad minėtoms institucijoms padaryta žala pagrindžia ir pastarųjų reagavimas į A. B. veiksmus, skiriant nuobaudas ir atleidžiant jį iÅ¡ pareigų. A. B. veiksmai nebuvo pavienis atvejis, tai buvo keletÄ metų besitęsiantis A. B. principinės nuostatos demonstravimas, aiÅ¡kus nusistatymas, nepaisymas ne tik veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, bet ir teismų sprendimų ignoravimas, negerbimas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos kolektyvo, aiÅ¡kus nuomonės demonstravimas ligoninės praÅ¡ymų nagrinėjimo procedÅ«roje ir net tam tikras poveikis darbuotojams, atsakingiems sutarčių sudarymo procese.

Dėl tokio A. B. poelgio triko normali, įprasta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės veikla, nebuvo stabili Å¡ios ligoninės organizacinė sistema. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė negalėjo tinkamai konkuruoti su kitomis analogiÅ¡kas paslaugas teikiančiomis įstaigomis, akivaizdžiai pažeisti teisėti Å¡io juridinio asmens lÅ«kesčiai. Reikia sutikti, jog tokie (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos vadovo sprendimai sukėlė ir tam tikrÄ rezonansÄ gydymo įstaigų rate.

Nuo 2011-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio papildymas 9 dalimi, kuriuo nustatyta, kad naujo profilio stacionarinės paslaugos, apmokamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, gali bÅ«ti teikiamos tik gavus leidimÄ sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o Sveikatos apsaugos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. V-l 10 patvirtinto Pacientų siuntimo tvarkos apraÅ¡o 8 punkto nuostatomis – sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negali pradėti teikti naujų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, apmokamų PSDFB lėšomis, jei jos nebuvo teikiamos iki įsakymo įsigaliojimo dienos – 2011-01-01.

Tai patvirtina, jog A. B. veiksmais buvo užkirtas kelias ne tik VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei teisėtais bÅ«dais gauti teiktų paslaugų apmokėjimÄ iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tačiau sukÅ«rė pakankamÄ kliÅ«tį realizuoti ligoninės teisę į sutarčių sudarymÄ paprastesnėmis sÄ lygomis. Bylos duomenimis nustatyta, jog paslaugų poreikis nemažėjo, vadinasi, pacientams buvo apribota teisė pasirinkti gydymo įstaigÄ (duomenys neskelbtini) mieste. Visi Å¡ie duomenys neabejotinai pagrindžia didelės žalos buvimÄ , padarytÄ A.

B., kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos vadovo, veiksmais.A. B. buvo kaltinamas savo nusikalstamais veiksmais padaręs ir didelę – 2 572 203,23 Lt – turtinę žalÄ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei. Bylos nagrinėjimo metu Å¡i žalos suma VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės buvo tikslinta į 2 521 521 Lt. Reikia sutikti su tuo, jog iÅ¡ esmės turtinės žalos apskaičiavimas yra sudėtingas ir paremtas nukentėjusios Å¡alies skaičiavimais. Deja, kitokio skaičiavimo neturint nėra pagrindo juos atmesti.

Su nukentėjusios Å¡alies turtinės žalos skaičiavimo metodika nesutiko civilinės atsakovės Valstybinės ligonių kasos atstovas, teigdamas, kad toks skaičiavimas hipotetiÅ¡kai bÅ«tų teisingas, jei konkreti suma bÅ«tų įvardyta sutartimi. Tačiau akivaizdu, jog Å¡iuo atveju A. B. nesprendus praÅ¡ymų iÅ¡ esmės dėl sutarčių papildymo paslaugomis, nebuvo sprendžiamas ir sutartinės sumos klausimas. Kaip teigė atsakovės atstovas, esant lėšų trÅ«kumui, jei (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa bÅ«tų kreipusis į Valstybinę ligonių kasÄ dėl papildomų lėšų, pastaroji bÅ«tų galėjusi kreiptis į Finansų ministerijÄ , bet to nebuvo.

Taigi lėšų klausimo A. B. iÅ¡ esmės nesprendė. (duomenys neskelbtini) ligoninė iÅ¡ties teikė paslaugas, kuriomis prašė papildyti sutartis ir atitiko visus teisės aktų reikalavimus gauti Å¡ių paslaugų apmokėjimÄ iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tačiau tik aktyviais (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos veiksmais Å¡i teisė buvo atimta. Jei nuo 2008 m. bÅ«tų vykusios derybos dėl sutarčių papildymo praÅ¡omomis paslaugomis, Å¡ių paslaugų apmokėjimo sumos (sutartinės sumos) ir paslaugos bÅ«tų numatytos sutartyse, (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa bÅ«tų privalėjusi sumokėti už Å¡ias pasaugas.

Nesant kitokių objektyvių duomenų, paneigiančių VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės apskaičiuotÄ turtinę žalÄ â€“ 2 521 521,00 Lt, Å¡i žala laikytina pagrįsta ir didele turtine žala. Vis dėlto nenustačius neturtinės žalos, savaime nereiÅ¡kia, jog nepadaryta turtinė žala. Tai bÅ«tina pagrįsti konkrečiais įrodymais bei argumentais, tačiau Å¡ioje dalyje skundžiamu nuosprendžiu teismas visiÅ¡kai nepasisakė, turtinės žalos pagrįstumo nevertino.Be kita ko, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A.

B., nors ir remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nenumatytais sutarčių sudarymo kriterijais, sprendimų nepriėmė vienasmeniškai. Konstatavo, jog I. B. savarankiškai nesprendė su VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymais susijusių klausimų ir sprendimams įtakos daryti negalėjo. Prokurorės manymu, su tokia teismo argumentacija bei išvadomis negalima sutikti. Atkreiptinas dėmesys, jog A. B. pareikštas kaltinimas apima 2008–2011 metų laikotarpį. Tuo tarpu teismo minėtai išvadai pagrįsti akcentuoti duomenys – liudytojos L.

B., J. J., V. Ž., S. D. parodymai, 2012-06-15 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tas – kaip įrodymai, jog A. B. sprendimus priėmė nevienasmeniÅ¡kai, yra iÅ¡einantys iÅ¡ kaltinimo ribų. BÅ«tent liudytoja I. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja davė parodymus apie jos pasiraÅ¡ytÄ 2012-06-22 praneÅ¡imÄ (duomenys neskelbtini) ligoninei „Dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“ (t. 15, b. 1. 20–21).

Liudytojai J. J., V. Ž. bei S. D. davė parodymus apie 2012-06-18 vykusį specialios grupės posėdį dėl sutarties sudarymo ir bendrai nurodė, jog tokiame komisijos posėdyje svarstant sutarties sudarymo klausimÄ , dalyvavo pirmÄ kartÄ (t. 14, b. 1.177–178, 188–189; t. 15, b. 1. 22–23; t. 17, b. 1. 145, 163, 196). Teismo minimas 2012-06-15 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tas Nr. (13.7-283)10-5202 patvirtina, jog A. B. į minėtÄ ministerijÄ kreipėsi 2012-06-01 raÅ¡tu Nr. Al-2837 klausdamas nuomonės dėl 2012-05-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012 vykdymo (t. 13, b. 1. 95).

Tad atsižvelgiant į tai, jog pagal A. B. pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ nusikalstamos veikos laikotarpio pabaiga yra sietina su 2011-06-10 sprendimo Nr. Al-3164 priėmimu, aptarti duomenys, susiję su 2012 m. vykusiais procesais, svarstant sutarčių su VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligonine papildymo, sudarymo klausimus, negali bÅ«ti įrodymais, jog A. B. kaltinime nurodytus sprendimus priėmė nevienasmeniÅ¡kai, kreipėsi dėl nuomonės pateikimo, rengė posėdžius.Prokurorė pažymi, jog iki 2012 metų iÅ¡ esmės ginčo dėl sutarčių papildymo, sudarymo pagal VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymus, sprendimas nevyko, nebuvo sudaromos komisijos, organizuojami posėdžiai, susitikimai su pačios VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovais.

Liudytojai J. J., V. Ž., S. D. nurodė, jog anksčiau nei minėtame 2012-06-28 komisijos posėdyje jiems dėl sutarčių sudarymo svarstymo neteko dalyvauti ir apie tai, jog tokie posėdžiai būtų vykę, jiems nežinoma. Ar buvo Ginčo komisijos, nežinojo ir liudytoja I. B.. Tuo tarpu liudytojas V. V. parodė, jog nors VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė pateikė visus reikiamus dokumentus, derybos nevyko, nebuvo nė vieno sutarties šalių vadovų ar atstovų susitikimo problemai spręsti, o (duomenys neskelbtini) ligonių kasos administracija pateikdavo vis kitokius argumentus ir reikalavimus.

Buvo tik formalÅ«s susiraÅ¡inėjimai. Nors buvo skambinta A. B., siÅ«lyta susitikti, tačiau atsakymas buvo neigiamas (t. 15, b. 1. 62–66). Kaip matyti iÅ¡ liudytojo G. V. parodymų, iki tol, kol nebuvo priimtas 2010-11-25 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius nė karto nesikreipė į Valstybinę ligonių kasÄ dėl susidariusios situacijos sprendimo. 2011-06-07 (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus A.

B. kreipimasis į Valstybinę ligonių kasÄ buvo dėl 2010-11-25 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo iÅ¡aiÅ¡kinimo (t. 15, b. 1. 92–95). Tačiau liudytojo A. V. minimas kreipimasis į Valstybinę ligonių kasÄ taip pat laikytinas tik formaliu, nes dar 2011-06-07 sprendimu Nr. Al-3056 bei 2011-06-10 sprendimu Nr. Al-3164 A. B., nepaisydamas 2010-11-25 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimų, netenkino VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų ir nepapildė 2009 bei 2010 metų sutarčių praÅ¡omomis paslaugomis.

A. B., kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos vadovui, jo veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai ne tik suteikė plačius įgaliojimus, bet ir kėlė aukÅ¡tus reikalavimus. Vadovo gebėjimas tinkamai vykdyti apibrėžtas funkcijas yra pačios institucijos autoritetas. Tačiau Å¡iuo konkrečius atveju Teritorinės ligonių kasos autoritetas buvo sumenkintas ne tik procedÅ«rų nesilaikymu sprendžiant VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymus, bet ir, kaip minėta, ignoravimu teismų sprendimų, kuriuose buvo aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti argumentai dėl A.

B. priimtų sprendimų nepagrįstumo. BÅ«tent fiziniam asmeniui už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymÄ yra numatyta atsakomybė net pagal atskirÄ baudžiamojo įstatymo normÄ â€“ BK 245 straipsnis Tuo tarpu A. B., kaip juridinio asmens atstovas, privalantis vykdyti teismų sprendimus, jų nevykdydamas, akivaizdžiai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, jam suteiktais įgaliojimais.Skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡ esmės iÅ¡dėstė visų teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, nurodė dokumentus, kuriais buvo pritariama VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymams papildyti sutartis, tačiau visiÅ¡kai neargumentuota, kodėl Å¡ie įrodymai A.

B. kaltei pagrįsti atmesti. Tuo tarpu teismo argumentai, jog nepadaryta BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, paremti liudytojų A. N., V. A., V. R. parodymais, 2008-12-04 (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos raštu Nr. 2-3990-(2-17), kurio rengėjas – I. B., A. B. sutuoktinė. Vis dėlto pastarųjų asmenų pozicija (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai sprendžiant VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymus buvo viena – VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės prašomų į sutartį įtraukti paslaugų poreikio nėra.

Tokios nuomonės savo neigiamais sprendimais VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atžvilgiu laikėsi ir A. B..Teismas savo sprendime atsižvelgė ir į 2011-11-18 Vyriausiojo administracinio teismo sprendime (administracinė byla Nr. 1-468-243/2011) iÅ¡dėstytÄ Valstybinės ligonių kasos atstovų pozicijÄ , jog (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 2009, 2010 ir 2011 metų sutartys yra teisėtos ir atitinka teisinį reglamentavimÄ . Tačiau akivaizdu, jog Å¡i administracinio ginčo nagrinėjimo metu iÅ¡reikÅ¡ta Valstybinės ligonių kasos pozicija visiÅ¡kai neatitiko (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos metu iÅ¡sakytos jau anksčiau aptartos Valstybinės ligonių kasos atstovų nuomonės.Ginčijama teismo iÅ¡vada paremta ir duomenimis, jog svarstydamas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymÄ sudaryti 2010 metų sutartį ir jÄ papildyti stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis, apmokant iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, A.

B. rėmėsi R. G. ir D. L. atlikta iÅ¡vada, kurioje siÅ«lyta nesvarstyti galimybės papildyti sutartį praÅ¡omomis paslaugomis (t. 12, b. 1. 63–65). Tačiau teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojos D. L. parodymų, jog ji jokios analizės neatliko, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktų dokumentų dėl sutarties sudarymo netikrino ir nežino, kokie jie buvo pateikti. Å iÄ iÅ¡vadÄ jai pateikė pasiraÅ¡yti skyriaus vedėja R. G.. Tai, kaip jau minėta, leidžia teigti, jog iÅ¡ esmės Å¡i iÅ¡vada nėra objektyvi.Prokurorei nesuprantamas teismo argumentas, jog I.

B. savarankiÅ¡kai nesprendė su VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymais susijusių klausimų ir sprendimams daryti įtakos negalėjo. Šį argumentÄ teismas grindė liudytojo A. Å . parodymais, jog Apskrities virÅ¡ininkas, teikdamas nuomonę dėl VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymo, prašė I. B. nusiÅ¡alinti. Tačiau akivaizdu, jog teismas liudytojo A. Å . parodymus interpretavo savaip. BÅ«tent pastaroji aplinkybė, jog pati L. B. nuo jos sutuoktinio A. B., kaip (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus, pateiktų praÅ¡ymų nagrinėjimo nenusiÅ¡alino, patvirtina jos suinteresuotumÄ .

Todėl I. B., kaip nurodė liudytojas A. Å ., ir buvo papraÅ¡yta nusiÅ¡alinti. Be to, teismas neįvertino liudytojo A. B. parodymų, jog ant 2008-12-29 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės gauto praÅ¡ymo Nr. 5774 jam užraÅ¡ius rezoliucijÄ I. B. paruoÅ¡ti pritariamÄ jį raÅ¡tÄ , nes nematė jokių trukdžių, kad minėta ligoninė negalėtų teikti praÅ¡omų paslaugų, I. B. tai padaryti atsisakė. Jam I. B. vertinimas ir analizė buvo neobjektyvÅ«s, nes ji buvo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus A.

B. (duomenys neskelbtini). Liudytojui A. B. buvo žinoma, jog 2008-12-04 raÅ¡tu Nr. 2-3990(2.17) buvęs administracijos virÅ¡ininkas V. R. nepritarė naujų psichiatrijos profilio paslaugų, apmokamų iÅ¡ PSDF biudžeto, steigimui, bet kadangi Å¡is raÅ¡tas buvo ruoÅ¡tas I. B., jį vertino skeptiÅ¡kai, nes I. B., A. B. nuomone, buvo suinteresuota duoti tokį atsakymÄ (t. 15, b. 1. 85–86). Kad Å¡is 2008-12-04 raÅ¡tas Nr. 2-3990(2.17) yra neobjektyvus, Å¡aliÅ¡kas, tikėtina, sÄ moningai paruoÅ¡tas prieÅ¡taraujant ligoninės interesams, konstatuota dar 2009-11-02 (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo sprendime, administracinėje byloje Nr. 1-343-386/2009 (t. 11, b. l. 105–110), o Å¡i teismo argumentacija nepaneigta ir 2010-11-25 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1562/2010) (t. 11, b. 1. 123–131).

Aptarti argumentai rodo, jog teismo išvada skundžiamame nuosprendyje dėl I. B. įtakos sprendimams yra iš esmės kvestionuojanti minėtų 2009-11-02 bei 2010-11-25 teismų išvadas (sprendimus).Prokurorės manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d., sudėties požymius, nesilaikė žalos nustatymo kriterijų. Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo izoliuotai vienus nuo kitų, nepaneigė byloje surinktų kaltinančių įrodymų ir todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas.

Å ios priežastys sukliudė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Dėl to 2014-04-30 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.Apeliaciniu skundu civilinio ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovas praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendį panaikinti ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui arba nuosprendį panaikinti ir priėmus naujÄ nuosprendį A. B. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 str. 1 d., bei patenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Nurodo, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad „...Nustačius tokius A. B. veiksmus, nėra pagrindo teigti, kad jais buvo padaryta didelė žala valstybės interesams – sumenkintas Valstybinių ligonių kasų ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos autoritetas. BÅ«tent Å¡io objektyvaus požymio nebuvimas yra vienintelis kriterijus, leidžiantis atriboti baudžiamÄ jÄ atsakomybę už piktnaudžiavimÄ nuo administracinės ar drausminės atsakomybės. Tad teismo vertinimu, tokia A.

B. veika atitinka tarnybinio nusižengimo požymius..“ T. y. teismas konstatavo, kad nebuvo padaryta didelė žala valstybės interesams, tačiau liko nenagrinėta ir nieko nepasisakyta apie kitÄ inkriminuotÄ alternatyviÄ nusikaltimo sudėtį – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei padarytÄ didelę – 2 57 203,23 litų – turtinę žalÄ . Teismui iÅ¡teisinamojo nuosprendžio motyvuose buvo bÅ«tina nurodyti, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei taip pat nebuvo padaryta didelės žalos, nurodant tai patvirtinančius įrodymus.

Iš teismo nuosprendžio turinio bei motyvuojamosios bei rezoliucinės dalies matyti, jog teismas A. B. pareikšto šio kaltinimo niekaip nevertino, t. y. nenagrinėjo, tuo pažeisdamas BPK 255 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad A. B. buvo kaltinamas ir dėl 2011 m. sutarties nepapildymo, tačiau ir šis kaltinimo epizodas nenagrinėtas.Teismas rėmėsi liudytojų A. L., G. K., V. V., D. L., J. J., R. V., S. G., I. B. jų ikiteisminio bylos tyrimo metu gautais apklausos duomenimis. Tokia bylos duomenų vertinimo tvarka neatitinka įstatymo reikalavimų.

BPK 276 straipsnyje yra iÅ¡dėstyti atvejai, kada gali bÅ«ti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai. Aptariamojo straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai. Tačiau teismo posėdyje Å¡ių asmenų parodymai, duoti ikiteisminio bylos tyrimo metu, nebuvo skelbiami, jie analizuojami iÅ¡ karto nuosprendyje. Tokia tvarka pažeidžia BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , nes ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinkti duomenys neturi įrodomosios reikÅ¡mės priimant nuosprendį teisme.Pažymi, jog pirmas teismo posėdis įvyko 2014-01-14.

Ä® teismo posėdį neatvyko civilinio ieÅ¡kovo atstovas D. J.. Buvo pateiktas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl ligos (pateikta medicininė pažyma). Teismas nutarė bylÄ pradėti nagrinėti iÅ¡ esmės, iÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, kad minėto posėdžio metu parodymus davė kaltinamasis (pridėtas prie protokolo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas) bei apklausti liudytojai A. L., Ž. K., G. K., V. V., D. L., J. J., R. V.. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas, nedalyvavęs procese dėl pateisinamų priežasčių, negalėjo pasinaudoti garantuota teise į teisingÄ procesÄ , t. y. teise užduoti klausimus kaltinamajam bei paminėtiems liudytojams, tuo buvo pažeistas BPK 7 straipsnyje numatytas rungimosi principas bei BPK 44 straipsnio 10 dalyje, 110 straipsnyje įtvirtintos teisės. Itin svarbus dalyvavimas kaltinamojo apklausoje dėl to, kad veikos padarymas neatsiejamas su didelės žalos padarymu, t. y. bÅ«tinas nusikaltimo sudėties požymis.Nurodo, jog 2014-01-29 nagrinėjant bylÄ po pertraukos, civilinio ieÅ¡kovo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti įrodymų tyrimÄ ir pripažinti valstybę ar Valstybinę ligonių kasÄ civiline atsakove dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, įtraukus juos į procesÄ , kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės to padaryta nebuvo.

Teismas informavo, kad remiantis imperatyviomis įstatymo normomis, visi įrodymui pateikiami iki įrodymų tyrimo pradžios. Teismas neatnaujins tyrimo, nespręs klausimo, nes apklausta daug žmonių, tyrimas vyksta jau trečiÄ dienÄ . Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad neužkertamas kelias esant reikalui kreiptis civilinio proceso tvarka. Civilinio atsakovo atstovui tokia teismo pozicija nesuprantama ir nesuvokiama. Pirma, BPK 45 straipsnis ne tik įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar teisėjÄ iÅ¡aiÅ¡kinti teises, bet ir sudaryti proceso dalyviams galimybes realiai savo teisėmis naudotis.

Antra, didelės žalos padarymas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei buvo inkriminuotas kaip alternatyvi nusikalstamos veikos sudėtis. Teismui atsisakius pripažinti civiliniu atsakovu ir pasiÅ«lius kreiptis civilinio proceso tvarka, suponuojama, jog teisėja nesuprato (ar nenorėjo suprasti) kaltinimo esmės. T. y. atsisakė nagrinėti pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Tokį savo sprendimÄ jį patvirtino ir priimdama iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Pažymi, kad 2014-02-06 nagrinėjant bylÄ po pertraukos, teisėja tenkino prokurorės praÅ¡ymÄ dėl civilinio atsakovo įtraukimo į bylÄ .

IÅ¡ posėdžio protokolo darytina iÅ¡vada, kad teisėja atnaujino procesÄ (ne įrodymų tyrimÄ ). Atnaujinus įrodymų tyrimÄ , teismas turėjo vadovautis BPK 276 straipsnio 5 dalyje numatytomis taisyklėmis (arba anksčiau duotus parodymus balsu perskaityti, arba pakartotinai apklausti). To padaryta nebuvo.Nagrinėjimo teisme metu teismas proceso dalyviams turi užtikrinti galimybę dalyvauti tiesioginiame įrodymų tyrimo procese. Proceso veiksmai turi bÅ«ti atliekami taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienam iÅ¡ proceso dalyvių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas.

Tačiau manytina, kad konkrečiu atveju nustatyti realÅ«s faktai, įrodantys, jog teismas pažeidė įrodymų tyrimo betarpiÅ¡kumo ir žodiÅ¡kumo, teisingo bylos nagrinėjimo, neÅ¡aliÅ¡kumo, proceso iÅ¡samumo, rungimosi principus. Mano, jog anksčiau paminėti teismo veiksmai sudarė situacijÄ , keliančiÄ abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, ir tai yra pagrindas konstatuoti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieÅ¡kovas buvo pareiÅ¡kęs motyvuotÄ nuÅ¡alinimÄ teisėjai, tačiau jis formaliai buvo atmestas.Taip pat nurodo, jog paminėti BPK pažeidimai yra esminiai, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, todėl kaip ir nėra prasmės aptarinėti nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl A.

B. iÅ¡teisinimo. Jeigu teismas manys, kad nagrinėjant bylÄ anksčiau paminėtos BPK normos nebuvo pažeistos, praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priėmus naujÄ nuosprendį, A. B. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje.Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, jog „A. B., priimdamas sprendimus, susijusius su VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligonine, atsižvelgė į Valstybinės ligonių kasos nuomonę bei Apskrities virÅ¡ininko administracijos pateiktus raÅ¡tus, Sveikatos apsaugos ministro įsakymus dėl restruktÅ«rizavimo ir sutarčių sudarymo su ASPÄ®.

Taigi, aptartų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. B., nors ir remdamasis Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatyme nenumatytais sutarčių sudarymo kriterijais, sprendimų nepriėmė vienasmeniÅ¡kai. A. B. veiksmai – atsisakydamas tenkinti VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymus, jis rėmėsi teisės aktais, kuriuos suprato ir taikė netinkamai, negali bÅ«ti traktuojami kaip didelės žalos padarymas...“. Darydamas minėtas iÅ¡vadas, teismas rėmėsi liudytojų A.

N., V. R., L. B. parodymais, R. G. ir D. L. iÅ¡vada. Teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio nuostatas, visiÅ¡kai nevertino kitų liudytojų parodymų, byloje esančių duomenų.IÅ¡ teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį dėl atsisakymo papildyti sutartį Nr. S2-2009-108, teismas A. B. veiksmų teisėtumÄ grindė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-12-18 įsakymu Nr. V-1051 ir 2007- 05-03 įsakymu Nr. V-33. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytas teisės aktas – Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos apraÅ¡as – buvo patvirtintas sveikatos ministro 2009-12-18 įsakymu Nr. V-1051.

Taigi sutarčių sudarymo tvarkos apraÅ¡o nuostatos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo papildyti 2009 metų sutartį PS ir PDS paslaugoms iÅ¡sprendimui negalėjo bÅ«ti taikomos, kadangi praÅ¡ymams turi bÅ«ti taikomi praÅ¡ymų padavimo metu galioję teisės aktai. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ligoninei 1999-12-17 iÅ¡duota įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencija, nuo 2007-07-31 papildyta suteikiant teisę teikti inter alia antrines stacionarines sveikatos priežiÅ«ros paslaugas – psichiatrija II, taip pat antrines ambulatorines sveikatos psichiatrijos paslaugas, todėl KLU 2008-12-28 praÅ¡ymo pateikimo metu atitiko Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytus bÅ«tinuosius reikalavimus. (duomenys neskelbtini) pateikiant 2008 m. lapkričio 28 d. praÅ¡ymÄ galiojo SAM 2008 m. gegužės 16 d.

įsakymu Nr. V-466 patvirtinto SASP paslaugų ir bazinių kainų sÄ raÅ¡as, kuris buvo patvirtintas įgyvendinant Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos iÅ¡vardijamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų sÄ raÅ¡e. Å io SÄ raÅ¡o 2 pastaboje buvo nurodyta, kad jei stacionarines asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikianti įstaiga ketina teikti paslaugas, kurių anksčiau neteikė, ir pageidauja sudaryti sutartį su Teritorine ligonių kasa, šį klausimÄ Teritorinė ligonių kasa svarsto tik gavusi institucijos, atsakingos už atitinkamo sveikatos priežiÅ«ros lygio organizavimÄ â€“ apskrities virÅ¡ininko arba Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡vadÄ , patvirtinančiÄ konkrečių paslaugų, kurias ketina teikti besikreipiančioji įstaiga, poreikį, investicijų pagrįstumÄ , veiklos efektyvumÄ ir kokybę.

Ä®siteisėjusių sprendimų administracinėse bylose nustatyta, kad SÄ raÅ¡o 2 pastabos prasme visi reikalavimai taip pat buvo įvykdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad stacionarinių psichiatrijos paslaugų teikimui (duomenys neskelbtini) ligoninėje pritarė abi SÄ raÅ¡o 2 pastaboje nurodytos institucijos (pagal PastabÄ pakako vienos). SAM 2008 m. vasario 25 d. pritarimo raÅ¡te Nr. 10-(13.7-28)-1075 pritarė, kad (duomenys neskelbtini) teikiamos stacionarinės psichiatrijos paslaugos bÅ«tų apmokamos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, o 2008 m. balandžio 14 d. raÅ¡te Nr. 10-(13.14-28)-2136 nurodė, kad psichiatrijos paslaugų teikimas (duomenys neskelbtini) pagerins psichiatrijos paslaugų prieinamumÄ (duomenys neskelbtini) apskrityje. (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininkas savo pritarimÄ dėl SP paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) iÅ¡dėstė 2009 m. sausio 20 d. raÅ¡te Nr. (2- 225-(2.17) ir 2009 m. kovo 31 d. raÅ¡te Nr. 2-971-(2.17), nurodydamas, kad įvertinus psichiatrijos paslaugas teikiančių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų materialinę bazę ir galimybes, Å¡ių paslaugų poreikis gyventojams yra didelis, jų teikimas (duomenys neskelbtini) ekonomiÅ¡kai pagrįstas, Psichiatrijos (Afektinių susirgimų) skyriaus veikla efektyvi, paslaugos kokybiÅ¡kos, todėl tikslinga PS paslaugas suaugusiems apmokėti PSDF biudžeto lėšomis.

Teismas minėtų aplinkybių netyrė ir jų niekaip nevertino. Taigi SASP paslaugų ir bazinių kainų sÄ raÅ¡o 2 pastabos prasme civilinis ieÅ¡kovas dėl 2009 metų sutarties papildymo SP ir SDP paslaugomis taip pat buvo įvykdęs nustatytas sÄ lygas.Dėl atsisakymo papildyti 2010 m. sutartį, teismas rėmėsi A. B. paaiÅ¡kinimu, jog jis rėmėsi R. G. ir D. L. iÅ¡vada. IÅ¡ D. L. parodymų matyti, jog jos vedėja R. G. rašė raÅ¡tÄ dėl (duomenys neskelbtini), o ji dėl kitų nesidomėjo, analizės neatliko.

Ji tik pasirašė iÅ¡vadÄ kaip antras asmuo, nes to jos paprašė R. G.. Ji nenagrinėjo praÅ¡ymo ir nieko nesprendė dėl paslaugų suteikimo, realiai ruošė tik Å¡ablonus. Liudytoja R. G. teisme neapklausta, jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu nepaskelbti. Esant minėtoms aplinkybėms, teismui nebuvo pagrindo neva Å¡ių liudytojų parengta iÅ¡vada grįsti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.B. buvo kaltinamas ir dėl sutarties papildymo nesudarymo 2011 m., tačiau teismas dėl Å¡io epizodo nieko nepasisakė ir nesvarstė.

Niekuo nepagrįstas teismo motyvas, jog A. B. sprendimų nepriėmė vienasmeniškai. Liudytoja Ž. K. parodė, jog dažniausiai direktoriaus sprendimai buvo vienasmeniški. Jautėsi A. B. suinteresuotumas netenkinti ligoninės prašymo. Liudytojas R. V. parodė, jog buvo atsisakoma pasirašyti sutartį, sprendimas buvo direktoriaus. Liudytoja S. G. parodė, jog apskritai į (duomenys neskelbtini) darbuotojų nuomonę nebuvo atsižvelgta. Tuo metu S. G. atrodė taip, kad reikėjo sudaryti sutartį, tačiau direktoriui negalima prieštarauti.

Teismas minėtų liudytojų parodymų nevertino ir nenurodė motyvų, kodėl juos atmeta. (duomenys neskelbtini) direktorius organizuoja (duomenys neskelbtini) veiklÄ ir už jÄ atsako (nuostatų 13.1 str.). Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo kiekvienas vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra atsakingas už jam pavestų uždavinių bei funkcijų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ . VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais Å¡ioje įstatymo normoje iÅ¡vardytais principais.

Tai reiÅ¡kia, jog kiekviena vieÅ¡ojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ , proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). IÅ¡ to, kas paminėta, iÅ¡eina, jog A. B., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra atsakingas už jam pavestų uždavinių bei funkcijų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , o ne koks nors kolegialus (duomenys neskelbtini) organas ar darbuotojų susirinkime pasvarstymo nuomonės iÅ¡reiÅ¡kimas.

Tik jis ir ne kas kitas atsakingas už (duomenys neskelbtini) priimamus sprendimus.Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 32 ir 33 straipsniuose įtvirtintas teritorinių ligonių kasų statusas bei apibrėžtos Å¡ios institucijos funkcijos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 33 ir 34 straipsnių nuostatas, Teritorinė ligonių kasa yra privalomÄ jį sveikatos draudimÄ vykdanti institucija. Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemÄ nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – Privalomojo sveikatos draudimo fondo – lėšas.

Teritorinė ligonių kasa yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliekantis vieÅ¡Ä jį administravimÄ sveikatos draudimo srityje. IÅ¡ to, kas paminėta, iÅ¡eina, kad A. B., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra valstybės tarnautojas. Remiantis (duomenys neskelbtini) nuostatų 1 straipsniu – (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, iÅ¡laikomas iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudÄ su Lietuvos valstybės herbu ir sÄ skaitas bankuose. Remiantis Nuostatų 4 straipsniu (duomenys neskelbtini) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Sveikatos draudimo įstatymu, Biudžetinių įstaigų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos įsakymais, kitais teisės aktais, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siÅ«lymais ir Å¡iais nuostatais.

Biudžetinių įstaigų įstatymas TLK taikomas tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja Sveikatos draudimo įstatymas. Nuostatų IV skirsnis reglamentuoja (duomenys neskelbtini) valdymÄ . (duomenys neskelbtini) veiklÄ organizuoja ir jai vadovauja direktorius, kurį Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iÅ¡ pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius (nuostatų 12 straipsnis). (duomenys neskelbtini) direktorius organizuoja TLK veiklÄ ir už jÄ atsako (nuostatų 13.1 straipsnis).Remiantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo iÅ¡nagrinėti kitame teismo sprendime, turi bÅ«ti pripažįstami ir Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam įrodinėti nereikia.

Teismas pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes privalėjo atsižvelgti į faktus, nustatytus įsiteisėjusiais LVAT procesiniais sprendimais administracinėse bylose Nr. - 1562/2010, Nr. - 1753/2012, Nr. - 2147/2011, Nr. - 379/2013.Remiantis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutartimi, 2011-05-12 nutartimi, 2012-05-24 nutartimi ir 2013-08-26 nutartimi buvo panaikinti (duomenys neskelbtini)sprendimai: 2008-12-19 Nr. Al-4652, 2009-04- 30 Nr. AI-1993, 2011-06-07 Nr. AI-3056, 2012-08-11 Nr. AI-4141 „Dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) ligoninės papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis 2009 metams“ ir 3 atvejais įpareigojo (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo, o 2013-08-26 – sudaryti sutartis.

Tas pas pasakytina ir apie atsisakymÄ papildyti 2010, 2011 metų sutartis. Teismai, nagrinėję (duomenys neskelbtini) ligoninės skundus dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos atsisakymo papildyti 2009 ir 2010 metų sutartis psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis, konstatavo, kad „...Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Å¡iuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

Būtent įstatymu nustatyta, jog sutartis tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų turi būti sudaromos ir papildomos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Tuo tarpu ginčijami sprendimai priimti vadovaujantis Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2000-06-23 nutarimu Nr. 4/4 patvirtinta sutarčių sudarymo tvarka ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus 2007-11-19 įsakymu Nr. V-123 patvirtinta Sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis sudarymo ir vykdymo tvarka.

Nei Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, nei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai Sveikatos draudimo įstatymu nėra suteikti įgaliojimai nustatyti Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje numatytų sutarčių sudarymo ir papildymo tvarkÄ , tuo labiau tokių sutarčių nesudarymo sÄ lygas ar atsisakymo jas papildyti kriterijus. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, savo sprendimais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigų įstatymo 10 bei 11 straipsnių reikalavimus, kadangi virÅ¡ydama savo kompetencijos ribas nustatė ne minimalius, kaip reikalauja įstatymas, o maksimalius reikalavimus paslaugų tiekimui“. (Lietuvos vyriausiojo teismo administracinės bylos Nr. A-822-2147/2011 bei Nr. 302-1562/2010).Vykdydama minėtus teismo sprendimus, (duomenys neskelbtini) TLK 2011-06-07 sprendimu Nr. AI-3056 ir 2011-06-10 sprendimu Nr. AI-3164 vėl atsisakė papildyti 2009 ir 2010 metų sutartis psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis. (duomenys neskelbtini) apygardos administracinis teismas 2011-11-18 sprendimu panaikinęs (duomenys neskelbtini) 2011-06-07 sprendimÄ Nr. Al-3056 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“ (2009 m.) ir 2011-06-10 sprendimÄ Nr. Al-3164 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“ (2010 m.) konstatavo, kad „...PraÅ¡ymų naujo nagrinėjimo metu atsakovė (duomenys neskelbtini) turi įvertinti susidariusiÄ teisinę situacijÄ , nes dėl jos neteisėtų veiksmų, atliekant vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, kurie nustatyti teismų sprendimais, buvo pažeistos pareiÅ¡kėjos vieÅ¡osios įstaigos, (duomenys neskelbtini) ligoninės subjektinės teisės. Dėl užsitęsusių (ketverius metus) netinkamai atliktų administracinių procedÅ«rų pasikeitė teisinis reguliavimas, nes pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2010-02-11 įsakymu patvirtinto pacientų siuntimo į atitinkamo lygmens asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigas dėl stacionarinių skubių ir planinių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų tvarkos apraÅ¡o 8 punktÄ , asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaiga negali pradėti teikti naujų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, apmokamų Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jeigu jos nebuvo tiekiamos iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo datos.

PareiÅ¡kėjai aktualu, kad bÅ«tų taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs jos praÅ¡ymų padavimo metu, todėl naujo nagrinėjimo metu atsakovė, (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir Å¡iÄ aplinkybę. T. y. teismas sprendimu konstatavo, kad vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.LVAT 2011-09-19 nutartis „Dėl (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymo iÅ¡aiÅ¡kinti LVAT 2010-11-25 nutartį“.

Konstatavus, kad praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti teismo nutartis yra aiÅ¡ki, suprantama bei įvykdyta, praÅ¡ymas atmestinas. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) sprendimo, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo, teisėtumas ir pagrįstumas Å¡iuo atveju nėra vertinami.Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡io sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo 2011-11-18d sprendimu, kuriuo panaikintas (duomenys neskelbtini) 2011-06-07 sprendimas Nr AI-3056 dėl atsisakymo papildyti 2009 metų sutartį ir (duomenys neskelbtini) įpareigota iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymus iÅ¡ naujo.

Minėtas sprendimas buvo priimtas vykdant neva įvykdytÄ LVAT 2010-11-25 nutartį. (duomenys neskelbtini)s apygardos teismas savo sprendime konstatavo, jog ,,...Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 2 dalyje nustatyta, jog sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų..., vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Å¡iuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

BÅ«tent įstatymu tai numatyta. Tuo tarpu iÅ¡ ginčijamų sprendimų turinio matyti, jog jie priimti vadovaujantis Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2000-06-23 nutarimu Nr 4/4 patvirtinta sutarčių rudarymo tvarka ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2007-11-19 įsakymu Nr V-123 patvirtinta sutarčių sudarymo tvarka. LVAT sprendime konstatavo, jog nei Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, nei (duomenys neskelbtini) Sveikatos draudimo įstatymu nėra suteikti įgaliojimai nustatyti Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio numatytų sutarčių sudarymo ir papildymo tvarkai tuo labiau tokių sutarčių nesudarymo sÄ lygas ar atsisakymas jas papildyti kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymus dėl 2009 ir 2010 m. ,,sutarčių papildymo, ginčijamus sprendimus grindžia tomis pačiomis normomis, kurios LVAT aiÅ¡kiai buvo nurodytos kaip netinkamos konkrečiu atveju ir nelaikytinos tinkamu pagrindimu...“Dėl antrojo restruktÅ«rizavimo planų – LVAT 2010-11-25 nutartimi bei 2011-05-25 sprendimu aiÅ¡kiai nurodė, jog toks poreikio buvimo ar nebuvimo pagrindimas bei atsisakymo papildyti sutartį pagrindas neatitinka Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų ir negali bÅ«ti laikomas tinkamu ginčijamų sprendimų pagrindimui.Pažymėtina, kad papildomi sprendimai dėl atsisakymo papildyti sutartis 2009 ir 2010 m. priimti atitinkamai 2011-06-07 ir 2011-06-10, t. y. po LVAT nurodymo ir iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl antrojo restruktÅ«rizavimo, tačiau nepaisant to, vėl remiamasi tais pačiais motyvais.2011-11-18 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas LVAT 2012-05-24 nutartimi paliktas nepakeistas.Vykdydamas minėtÄ teismo sprendimÄ , A.

B. 2012-08-01 sprendimu Nr. Al 4141 - atmetė praÅ¡ymÄ . Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-26 sprendimu A. B. trečiÄ kartÄ Ä¯pareigojamas atlikti tÄ patį veiksmÄ â€“ iÅ¡nagrinėti tuos pačius pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus dėl 2009, 2010 metų sutarčių papildymo tomis pačiomis paslaugomis. Nors sprendime Nr. AI-4141 pažymėta, kad jis priimtas vykdant LVAT 2012-05-24 nutartį ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimÄ , tačiau iÅ¡ Å¡io sprendimo turinio matyti, jog A.

B. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ viso nesirėmė, t. y. nesirėmė įstatymo norma, kuri reglamentuoja ginčo teisinius santykius ir kurios netaikymas buvo viena iÅ¡ ankstesnių sprendimų panaikinimo priežasčių.LVAT 2011-09-29 nutartimi (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl LVAT 2011-05-12 sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo atmetė, nurodydama, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymo galima suprasti, kad juo iÅ¡ esmės siekiama ne neaiÅ¡kumų paÅ¡alinimo, bet teismo sprendimo turinio pakeitimo ar papildymo.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡io sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo nustatytas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18d sprendimu, kuriuo panaikintas (duomenys neskelbtini) 2011-06-10 sprendimas Nr. AI-3164 dėl atsisakymo papildyti 2010 metų sutartį ir (duomenys neskelbtini) įpareigota praÅ¡ymus iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Minėtas sprendimas AI-3164 buvo priimtas vykdant LVAT 2011-05-12 sprendimÄ , t. y. sprendimÄ , kurį buvo praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti.Teritorinė ligonių kasa, priimdama sprendimÄ sudaryti ar nesudaryti sutartį su sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, įgyvendina jai suteiktus vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ir santykiai dėl tokio pobÅ«džio sprendimų priėmimo yra vieÅ¡ojo administravimo santykiai.

Tai lemia, kad sudarant Å¡ias sutartis yra taikomi vieÅ¡ojo administravimo principai ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas, be kita ko, įpareigojantis vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ administracinį aktÄ pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio l dalis).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-05-06 nutartyje administracinėje byloje Nr A-338/2008 inter alia atkreiptas dėmesys į tai, kad Teritorinė ligonių kasa, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, atliekantis vieÅ¡Ä jį administravimÄ sveikatos draudimo srityje, privalo tiksliai laikytis įstatymų reikalavimų ir procedÅ«rų, o ne kurti ar savo praktika formuoti procedÅ«ras, kurios įstatymuose nėra numatytos.LVAT 2013-08-26 nutartyje konstatavo, jog pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų dėl sutarčių 2009 ir 2010 metams papildymo nagrinėjimo eiga ir aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus.Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d.

Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga. IÅ¡vadų 26 punktas). Taigi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos teisėtumÄ nulemia ne vien tai, kad jis savo veikloje nepažeidė konkretaus draudimo, nurodyto norminiame akte. Ne mažiau svarbu įvertinti, ar jis vadovavosi tarnybos interesais ir principais atlikdamas pareigas, ar neiÅ¡kreipė savo tarnybinės veiklos turinio.

Akivaizdu, kad formalus laikymasis nustatytų taisyklių, reglamentuojančių subjekto tarnybinę veiklÄ , neeliminuoja galimybės veikti prieÅ¡ingais tarnybai interesais, savo asmeninius interesus iÅ¡kelti aukščiau už vieÅ¡uosius.Didelės žalos požymis piktnaudžiavimo normoje – tai kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar veika peržengia tarnybinio nusižengimo ribas ir laikytina nusikalstama. Taigi didelės žalos požymis žymi padidintÄ piktnaudžiavimo pavojingumÄ , kuris nustatomas atsižvelgiant ne tik į kilusios žalos, bet ir pačios veikos pobÅ«dį, pažeistų įstatymo saugomų vertybių, veiklos srities ir kaltininko einamų pareigų svarbÄ .

Nagrinėjamu atveju tarnybine padėtimi piktnaudžiavo (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. asmuo, kuriam keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai. Teismų praktikoje laikoma, kad minėtu nusikaltimu gali būti padaroma ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia ne tik valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis, bet ir (arba) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Jei turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, tai kitokio pobūdžio žala yra laikoma fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms.

Neabejotinai neturtinę žalÄ yra sunkiau nustatyti ir įvertinti jos dydį, nes ji turi ne konkrečiÄ materialiÄ , o abstrakčiÄ nematerialiÄ formÄ . Vis dėlto jÄ galima nustatyti, atsižvelgiant į vertinamÄ jį atsiradusių pasekmių aspektÄ bei konkrečias bylos aplinkybes – kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukmė, veikų skaičius, kaltininko užimamų pareigų svarba ir pan. Ä®vertinus pažeistų objektų reikÅ¡mingumÄ , nustatomas padarytos žalos dydis.

Didele žala paprastai pripažįstamas valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymas, valstybės institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-622/2004, 2K-512/2004). (duomenys neskelbtini) direktorius organizuoja TLK veiklÄ ir už jÄ atsako (nuostatų 13.1 str.). Teismams konstatavus, kad (duomenys neskelbtini), priimdama minėtus sprendimus, pažeidė KonstitucijÄ , VieÅ¡ojo administravimo įstatymo principus bei kitus teisės aktus, teisėtumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principus, už tai atsakingas (duomenys neskelbtini) direktorius A.

B., akivaizdu, kad tokie neteisėti jo veiksmai sukelia labai neigiamÄ visuomenės reakcijÄ ir diskredituoja ne tik (duomenys neskelbtini) vardÄ , bet ir teisingumo vykdymÄ valstybėje apskritai(duomenys neskelbtini) ligoninei dėl paminėtų (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. B. veiksmų buvo padaryta ir turtinė žala. (duomenys neskelbtini) ligoninė nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio 1 dienos teikia licencijuotas stacionarines suaugusiųjų psichiatrijos paslaugas. Už suteiktas stacionarines suaugusiųjų psichiatrijos paslaugas 2009, 2010, 2011 metais (duomenys neskelbtini) nesumokėjo (duomenys neskelbtini) ligoninei 2 521 521 Lt.Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimÄ pagal BK 228 straipsnį iÅ¡kyla, jei veika padaroma tyčia.

Nustatant, ar A. B. veikė tyčia (pagal BK 228 straipsnį atsakomybė iÅ¡kyla, jei veika padaroma tyčia), teismų praktikoje nustatyta, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas remiantis surinkta medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Faktinėmis bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jau virÅ¡ ketverių metų netinkamai atlieka administracines procedÅ«ras, dėl to padaryta didelė žala valstybei bei (duomenys neskelbtini) ligoninei, kad (duomenys neskelbtini), iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymus dėl 2009 ir 2010 metų sutarčių papildymo, panaikinus neteisėtÄ sprendimÄ , naujus sprendimus grindžia tomis pačiomis normomis, kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kiai buvo nurodytos kaip netinkamos konkrečiu atveju ir nelaikytinos tinkamu pagrindimu, suponuoja, kad A.

B., bÅ«damas atsakingas už (duomenys neskelbtini)veiklÄ , priiminėdamas sprendimus dėl sutarčių papildymo psichiatrijos paslaugomis, suvokė ir sÄ moningai veikė taip, kad (duomenys neskelbtini) ligoninei už suteiktas stacionarines psichiatrijos paslaugas nebÅ«tų apmokoma iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ir to norėjo, t. y. darė tai tyčia.Taigi, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, mano, kad (duomenys neskelbtini) direktorius A. B., piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybei padarė didelę neturtinę žalÄ , o (duomenys neskelbtini) ligoninei didelę – 2 521 521 Lt – turtinę žalÄ ir 100 000 Lt neturtinę žalÄ , nes savo veiksmais pažeidė valstybės deklaruojamus įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, lojalumo ir kitus valstybės tarnybos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo (duomenys neskelbtini) vardÄ , sumenkino (duomenys neskelbtini) autoritetÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos BK 228 straipsnio 1 dalyjeAtsiliepimu į Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini)ligoninės atstovo apeliacinius skundus iÅ¡teisintasis A.

B. praÅ¡o atmesti Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinius skundus ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį nepakeistÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino ir iÅ¡tyrė baudžiamosios bylos faktines ir juridines aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, dėl to priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį. Baudžiamosios teisės doktrinoje, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Å¡ios nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis objektyvusis požymis, – padariniai.

Be to, bÅ«tinas ir priežastinis piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimo ir didelės žalos ryÅ¡ys. Didelės žalos darymÄ kaip piktnaudžiavimo padarinių požymį apibÅ«dina trys elementai,- subjektai, kuriems gali bÅ«ti padaryta žala, žalos pobÅ«dis ir žalos dydis. Todėl Å¡ioje byloje, siekiant, kad bÅ«tų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, privalėjo bÅ«ti įrodyti ir tiksliai nustatyti visi bÅ«tini anksčiau nurodyti elementai. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Å¡ių bÅ«tinų požymių jo veiksmuose nebuvo ir negalėjo bÅ«ti.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajame akte tik abstrakčiai nurodyta, kad iÅ¡teisintasis savo veiksmais sumenkino valstybės institucijų – (duomenys neskelbtini)teritorinės ligonių kasos bei Valstybinės ligonių kasos autoritetÄ bei Å¡ioms institucijoms ir valstybei padarė didelę neturtinę žalÄ . Be to, neteisėtais veiksmais užkirsdamas keliÄ teikti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡omas valstybės biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas, VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei padarė didelę – 2 572 203,23 Lt – žalÄ .

Kaip buvo minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nesant didelės žalos kaip piktnaudžiavimo padarinių, piktnaudžiavimas gali bÅ«ti baudžiamas tik kaip drausminis ar tarnybinis nusižengimas. Civilinis ieÅ¡kovas net nebando įrodinėti tariamai patirtos neturtinės žalos ir visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų (LR CK 6.246 straipsnis), bÅ«tinojo priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247, 6.249 straipsniai), kaltės (LR CK 6.248 straipsnis).

Civilinių ieÅ¡kovų reikalavimai gali bÅ«ti tenkinami tik esant visoms normose nurodytoms sÄ lygoms. AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir apie turtinę žalÄ . Didelės žalos požymis, bÅ«tinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobÅ«dį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laikÄ , trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir pan.

To, kaip minėta, civilinis ieÅ¡kovas net nebando įrodinėti.AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir apie prokuratÅ«ros apeliacinio skundo pozicijÄ , – jame nurodyta, kad „reikia sutikti su tuo, jog iÅ¡ esmės turtinės žalos apskaičiavimas yra sudėtingas ir paremtas nukentėjusios Å¡alies skaičiavimais. Deja, kitokio skaičiavimo neturint, nėra pagrindo juos atmesti.“ Teisinė pozicija, jog pagrindo atmesti civilinį ieÅ¡kinį nebuvimas siejamas su kitokio skaičiavimo neturėjimu, paneigia esminį įrodinėjimo principÄ ,– jog ieÅ¡kinį pareiÅ¡kiantis asmuo privalo įrodyti savo reikalavimus ir negrįsti jų prielaidomis.

Kaip minėta, į bylÄ nėra pateikta jokių objektyvių tariamos žalos atsiradimÄ ir jos susiformavimÄ pagrindžiančių įrodymų. Vien dėl Å¡ios priežasties, civilinis ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti tenkinamas. Be to, prejudiciniais sprendimais yra užfiksuota prieÅ¡ingai, – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. 3K-3-2621/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2A-246/2012, (duomenys neskelbtini) civiliniai ieÅ¡kiniai dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo buvo patenkinti, konstatavus, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė, pažeisdama sutartis su (duomenys neskelbtini), neteisėtai pateikė ir gavo apmokėjimÄ iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, taip pat Å¡iais savo neteisėtais veiksmais PSDF biudžetui padarė žalÄ .

Universalus teisės principas nustato, kad iš neteisės teisė atsirasti negali (ex in juria non oritur). Todėl civilinio ieškinio pareiškimas bei abstraktus tariamai patirtos žalos apskaičiavimas, kai teismas iš civilinio ieškovo yra priteisęs atlyginti nuostolius PSDF biudžetui, vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. V-592 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tinkamo naudojimo“ patvirtinta Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų finansinės veiklos ataskaitos forma, asmens sveikatos priežiūros įstaigos įpareigotos kas ketvirtį pateikti finansinės veiklos ataskaitas Teritorinei ligonių kasai, o Teritorinėms ligonių kasoms pavesta atlikti asmens sveikatos priežiūros įstaigų PSDF biudžeto lėšų naudojimo ir įsiskolinimų ūkio subjektams analizę, kurios rezultatus pateikti sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybinei ligonių kasai.

Ä®sakymo preambulėje raÅ¡oma, kad minima ataskaitos forma patvirtinta siekiant užtikrinti PSDF biudžeto lėšų tikslingÄ , efektyvų ir skaidrų panaudojimÄ .2014-03-04 teismo posėdyje buvo pateikti dokumentai – faktiniai duomenys, patvirtinantys ieÅ¡kinio neteisėtumÄ ir įrodantys, kad ieÅ¡kinyje pateikiami duomenys neatitinka tikrovės.Ä®rodymuose – Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Viešųjų asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų finansinės veiklos ataskaitose, kurias privalo pateikti ir pateikė (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, matomos ataskaitiniais metais (duomenys neskelbtini) iÅ¡ PSDF biudžeto ir už mokamas paslaugas gautos pajamos ir iÅ¡laidos.

IÅ¡analizavus lentelėse pateiktus duomenis akivaizdžiai matosi, kad nuo 2008 metų visos sÄ naudos teikiant ir mokamas paslaugas, ir paslaugas, už kurias buvo mokama iÅ¡ PSDF biudžeto (už medikamentus, medicinos priemones, pacientų maitinimo iÅ¡laidos ir kt.), buvo apmokamos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. IÅ¡ pateiktų ataskaitų formų akivaizdžiai matosi, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Afektinių bÅ«klių skyriaus veiklai 2008–2011 metais buvo naudojamos PSDF biudžeto lėšos.

Teismo posėdžio metu buvo pateikti įrodymai apie suteiktų psichiatrijos paslaugų žymius skirtumus, –2008 metais – informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis – 176 atvejai;(duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis – 226 atvejai;2009 metais – informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis – 184 atvejai;(duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis – 242 atvejai;2010 metais – informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis – 171 atvejis;(duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis – 266 atvejai;2011 metais – informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis – 181 atvejis;(duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis – 237 atvejai.Tokiu bÅ«du akivaizdus neatitikimas tarp oficialių, informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktų duomenų rodo galimÄ duomenų klastojimÄ .Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tiek prokuratÅ«ros, tiek civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai yra abstraktÅ«s bei nenuoseklÅ«s, pateikia struktÅ«riÅ¡kai iÅ¡dėstytÄ iÅ¡teisintojo pozicijÄ byloje kilusiais klausimais.Dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų diskrecijos ir kompetencijosByloje kilo klausimas, kas iÅ¡ vieÅ¡ojo administravimo subjektų ir kokiu mastu gali nuspręsti bei įtvirtinti pageidaujamų paslaugų mastÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 4 punkte teigiama, kad „Savivaldos vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotÄ valstybės funkcijÄ - organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiÅ«rÄ , kurios mastÄ ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija“, o 12 straipsnio 5 punkte teigiama, kad apskričių virÅ¡ininkai organizuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyto masto ir profilių antrinę asmens <...> sveikatos priežiÅ«rÄ . Taigi ne nurodytiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, bet Sveikatos apsaugos ministerijai įstatymo įteisintos ir pavestos funkcijos – nustatyti paslaugų mastÄ ir profilius.

Savivaldybės ar apskrities virÅ¡ininko administracijos atsakingi asmenys negali savarankiÅ¡kai prisiimti bei savo pačių inicijuotais raÅ¡tais nustatyti teiktinų paslaugų profilius (Å¡iuo atveju – psichiatrijos II profilio paslaugas, teiktinas (duomenys neskelbtini) ligoninėje). Tokie raÅ¡tai per se neturi juridinės galios ir gali bÅ«ti tik patariamojo ar nuomonę iÅ¡sakančio pobÅ«džio bei negali prieÅ¡tarauti Sveikatos apsaugos ministerijos formuojamai pozicijai.Vadovaujantis įstatymų nuostatomis tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija turi teisę nustatyti paslaugų mastÄ (kiekį) ir paslaugų profilius (galimas teikti paslaugas pagal jų pavadinimus).

Sveikatos sistemos įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) veiklos ir teikiamų paslaugų užsakovai,– Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos valstybinės institucijos, apskričių virÅ¡ininkai, savivaldybių tarybos, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos bei kitos LNSS iÅ¡tekliais disponuojančios institucijos. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės steigėjas yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės taryba, todėl tik Taryba turėjo teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijÄ dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų poreikio ir Å¡ių paslaugų teikimo masto nustatymo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pagal Sveikatos sistemos įstatymo 7 ir 8 straipsnių nuostatas yra vykdomasis subjektas (o ne teikiamų paslaugų užsakovas).Advokatas E. Staponkus dar 2014 m. kovo 24 d. kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ su paklausimu, ar (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės taryba 2007 metais kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijÄ dėl leidimo teikti stacionarines psichiatrijos II paslaugas (duomenys neskelbtini).

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautas 2014 m. balandžio 25 d. raštas Nr. (1.1.36-422)4-1619, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad „Sveikatos apsaugos ministerija 2007 metais negavo (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės tarybos kreipimosi dėl psichiatrijos — Afektinių būklių skyriaus steigimo VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei apmokėjimo už psichiatrijos paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto“. Nesant tokio prašymo, jau vien dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) pageidavimai neturėjo būti tenkinami.

Be to, VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės vyr. gydytojas V. J., vadovaudamasis savo 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 105, be Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo ir šios funkcijos nedelegavus (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, be įstaigos steigėjo – (duomenys neskelbtini) m. savivaldybės tarybos – sprendimo savarankiškai įsteigė Afektinių sutrikimų skyrių. 2007 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 9-4391 (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas prašymas papildyti 2007 m. sutartį stacionarinėmis psichiatrijos II paslaugomis apmokant už jas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis.

Šios paslaugos (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos nesant sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apmokėjimui už psichiatrijos II paslaugas iš PSDF biudžeto. Taigi neteisėtai buvo naudojamos PSDF lėšos.(duomenys neskelbtini), nagrinėdama (duomenys neskelbtini) prašymus dėl 2009–2011 metų sutarčių papildymo, įvertino ir atsižvelgė į anksčiau išvardytų teisės aktų nuostatas, tai rodo ir Valstybinės ligonių kasos atsiliepimuose (2007 m. spalio 2 d. raštas Nr. 4K-50-4375 bei VLK 2012 m. birželio 14 d. atsiliepimas Nr. 4K-212-5021) pateiktos nuomonės.VLK pateiktoje motyvuotoje nuomonėje atkreipė (duomenys neskelbtini) dėmesį, kad 2007–2008 m.

Lietuvoje vyko Sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrasis restruktÅ«rizavimo etapas. Ä®gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimÄ Nr. 647 „Dėl Antrojo sveikatos priežiÅ«ros įstaigų restruktÅ«rizavimo etapo strategijos patvirtinimo“, sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskričių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrojo restruktÅ«rizavimo etapo planų patvirtinimo“ buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskričių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrojo restruktÅ«rizavimo etapo planai.

Minėto įsakymo 2.2.1. punktu (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriui pavesta sudaryti sutartis su sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis, atsižvelgiant į Planuose nustatytų rodiklių įgyvendinamumÄ . Å is administracinis nurodymas jam, kaip VLK pavaldžios įstaigos vadovui, buvo privalomas ir nevykdyti jo jis negalėjo. Subordinacijos principas įpareigoja tiksliai ir nenukrypstamai laikytis aukÅ¡tesniosios institucijos sprendimų, tai jis teisėtai ir pagrįstai vykdė. Be to, VLK direktorius 2007 m. spalio 2 d. raÅ¡tu Nr. 4K-50-4375 „Dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų teikimo“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) turėtų sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskričių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų restruktÅ«rizavimo etapo planus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. V-300.Nurodo, jog laisva valia, niekieno neverčiamos, nepažeidžiant sutarčių pasiraÅ¡ymo terminų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašė paslaugų, teikiamų (duomenys neskelbtini) ir apmokamų iÅ¡ PSDF biudžeto, 2007 m. sausio 19 d. sutartį – 2007 metams, 2008 m. vasario 6 d. sutartį 2008 metams, 2009 m. vasario 26 d. sutartį 2009 metams, 2010 m. kovo 4 d. sutartį 2010 metams, 2011 m. vasario 22 d. sutartį 2011 metams. Å iose sutartyse be tekstinės dalies yra: 1 priedas, kuriame yra detalizuota metinė sutartinė suma ir joje numatyta tam tikra konkreti lėšų suma mokėjimui už tam tikrÄ konkrečiÄ paslaugÄ ; bei 2 priedas, kuriame pagal paslaugų nomenklatÅ«rÄ konkrečiai iÅ¡vardyta, kokias paslaugas, (duomenys neskelbtini) apmokamas iÅ¡ PSDF biudžeto, pagal sutartį gali teikti (duomenys neskelbtini).

PasiraÅ¡ytų sutarčių 2-ame priede pagal paslaugų nomenklatÅ«rÄ iÅ¡vardytų paslaugų sÄ raÅ¡e stacionarinių psichiatrijos II paslaugų įvardyta nebuvo. Todėl Å¡ių paslaugų teikti (duomenys neskelbtini) neturėjo teisės. Nepriklausomai nuo to, pažeidžiant CK 6.200 str., Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 6 d., 7 d., 21 str. 1 d., 1 p., 27 str., 39 str., Sutarčių tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2.1., 4.1., 7.2. p., po sutarčių pasiraÅ¡ymo (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. birželio 5 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. teikė stacionarines psichiatrijos II profilio paslaugas, kurios nebuvo numatytos pasiraÅ¡ytų sutarčių 2 priedo nomenklatÅ«rose ir pateikdavo (duomenys neskelbtini) apmokėjimui iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų už Å¡ias paslaugas įvardydama jas kaip 2 priedo nomenklatÅ«roje numatytas Terapija I paslaugas.Akivaizdu, kad sutartys, pasiraÅ¡ytos 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m. ir 2011 m., turi įstatymo galiÄ , nes jos pasiraÅ¡ytos (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir (duomenys neskelbtini).

Å ios sutartys galioja iki Å¡iol, teismai jų nėra panaikinę ar nutraukę, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės sutartis panaikinti atgaline data.Kaip buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartimi Nr. 3K-3- 2621/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 2A-246/2012 (duomenys neskelbtini) civiliniai ieÅ¡kiniai dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo buvo patenkinti, konstatavus, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė, pažeisdama sutartis su (duomenys neskelbtini), neteisėtai pateikė ir gavo apmokėjimÄ iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, taip pat Å¡iais savo neteisėtais veiksmais PSDF biudžetui padarė žalÄ .Dėl nurodyto teisinio argumentavimo negalima sutikti su prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde nurodyta pozicija, kad A.

B. pareikÅ¡tas kaltinimas apima 2008–2011 m. laikotarpį, o teismo aptarti duomenys susiję su 2012 m. vykusiais procesais. 2007–2011 metais pasiraÅ¡ytos sutartys turi įstatymo galiÄ , jų parengimas bei pasiraÅ¡ymas atitiko tiek teisės aktų reikalavimus, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ ginčo klausimais.Atskirai paminėtini ir kaltinamajame akte nurodyti (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymai dėl sutarčių papildymo psichiatrijos paslaugomis, – 2007-08-07 praÅ¡ymas Nr. 9-4391; 2007-12-28 praÅ¡ymas Nr. 9-6352; 2008-03-03 praÅ¡ymas Nr. 9-1020; 2008-11-24 pakartot. praÅ¡ymas Nr. 9- 5207; 2009-01-22 praÅ¡ymas Nr. 9-407. 2009-04-01 pakartotinis praÅ¡ymas Nr. 9-1772.

Nurodyti praÅ¡ymai buvo pateikti ne laiku, todėl yra neteisėti, nes pagal jų pateikimo metu galiojusio 2000-06-23 PSD tarybos nutarimo Nr.4/4 2 punktÄ â€žSutarčių ateinantiems metams sudarymo procedÅ«ros pradedamos einamaisiais metais, bet ne vėliau kaip einamÄ jÄ metų liepos 1 d.“. 2009-11-23 praÅ¡ymas Nr. 9-6011; 2010-03-16 pakartotinis praÅ¡ymas Nr. 9-1143; 2010-05-25 praÅ¡ymas Nr. 9-2027; 2011-03-18 pakartotinis praÅ¡ymas Nr. 9-959 taip pat buvo pateikti nesilaikant nustatytų terminų ir yra neteisėti, nes pagal praÅ¡ymų pateikimo metu galiojusį SAM ministro 2009-12-18 įsakymo Nr. V-1051 „Dėl TLK ir ASPÄ® sutarčių sudarymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 5 punktÄ Ateinantiems kalendoriniams metams sudaryti sutartį pageidaujanti ASPÄ® praÅ¡ymÄ TLK pateikia ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (Å¡i nuostata netaikoma pirmines ambulatorines paslaugas teikiančioms įstaigoms).(duomenys neskelbtini) praÅ¡ymas sudaryti sutartį dėl dienos psichiatrijos paslaugų teikimo taip pat yra neteisėtas, kadangi pagal sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d.

įsakymÄ Nr. 799, dienos psichiatrijos paslaugos gali bÅ«ti teikiamos tik prie psichikos sveikatos centrų.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, visi jo, A. B., veiksmai buvo atlikti griežtai laikantis jam privalomų teisės aktų bei vykdant jo kompetencijai priskirtas funkcijas.Dėl nusikaltimo objekto bei objektyviosios pusės požymiųTiek kaltinamajame akte, tiek prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde nepagrįstai bei abstrakčiai nurodoma, kad jis, A. B., pažeidė LR Konstitucijos 5 str. 3 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jog valdžios žmonės tarnauja žmonėms, Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p. ir 4 p. reikalavimus, numatančius, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams (3 p.), tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 p); teisėtumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, įtvirtintus VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje.

Visi šie kaltinimai nurodyti abstrakčiai, be teisės normų ir principų detalios ir nuoseklios analizės. Su tokia prokuratūros pozicija sutikti negalima. Nurodo, jog dirbdamas valstybės tarnyboje, visuomet savo veikloje vadovavosi tiek teisėtumo, tiek pagarbos žmogui ir valstybei, tiek teisingumo principais. Akivaizdu, kad nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) įstatymo įgyvendinamųjų aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos pažeidė konkretus valstybės tarnautojas.

Turi bÅ«ti surinkti visi įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktÄ , jo kaltę. Nurodomi įstatymai yra bendro pobÅ«džio, detalizuojami įstatymo įgyvendinamaisiais aktais. Bendro pobÅ«džio aktai gali bÅ«ti pažeidžiami tik tais atvejais, kai konkrečios faktinės aplinkybės suponuoja Å¡ių teisės normų pažeidimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nurodomi atitinkami teiginiai, negrindžiant jų jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, Å¡iuose atsikirtimuose trumpai pasisakytina dėl atskirų apeliacinio skundo argumentų.Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 str. nuostatųLR sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 2 d. nurodyta, jog „Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų <..>, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Å¡iuo ir kitu įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į VUK ir PSD tarybos nuomones“.

Dar 2007-09-13 (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VLK dėl išaiškinimo – galimybės sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini) ir psichiatrijos II paslaugų apmokėjimui iš PSDF biudžeto. 2007-10-02 gautas VLK raštas Nr. 4K-50-4375 „Dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų teikimo“ (nuomonė), kad (duomenys neskelbtini) turėtų sudaryti sutartis su asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskričių sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo planus, patvirtintus sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. V-300.Pakartotinai VLK nuomonė dėl sutarties papildymo buvo gauta 2012-06-14 raštu Nr. 4K- 212-5021, kurioje VLK išdėstė tuos pačius argumentus ir pateikė nuomonę, jog ,, (duomenys neskelbtini)sudaryti sutartį su (duomenys neskelbtini) 2009 ir 2010 metais dėl stacionarinių psichiatrijos II paslaugų teikimo nebuvo ir nėra tikslinga“. PSD tarybos nuomonė dėl sutarties papildymo buvo gauta 2012-07-31, išdėstyta PSDT 2012-07-04 posėdžio protokole.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis gautos VLK ir PSD tarybos nuomonės neprieštaravo (duomenys neskelbtini) pateiktiems argumentams ir teisiniams pagrindams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad SAM ir VLK iki LVAT 2012-05-24 nutarties priėmimo (adm. byloje Nr. A 552T753/2012, kurioje buvo konstatuota, jog dėl galimybės sudaryti sutartis turi bÅ«ti gautos VLK ir PSD tarybos motyvuotos nuomonės), oficialiai palaikė ir keletÄ metų laikėsi pozicijos, jog teisės aktai nenustato reikalavimo VLK bei PSD tarybai teikti nuomonę dėl konkrečios sutarties tarp TLK ir ASPÄ® sudarymo. Tokia SAM nuomonė buvo iÅ¡dėstyta 2012-01-24 raÅ¡te Nr. (4.5-142)-10-686. Tokia VLK ir PSDT pozicija dėl teikiamų motyvuotų nuomonių taikant Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatas buvo pateikta ir administracinėse bylose (Nr. 1-468- 243/2011;

Nr.A552-1753/2012; Nr. 1-638-162/2012; Nr. A146-379/2013), kuriose VLK ir PSDT buvo įtrauktos ir dalyvavo kaip tretieji suinteresuoti asmenys.Dėl konkurencinio pranaÅ¡umo suteikimoApeliaciniame skunde, be kita ko, nurodyta, kad jis, A. B., „netenkindamas VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymų ir taip neteisėtai ribodamas licencijuotų paslaugų teikimÄ , piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suteikdamas konkurencinį pranaÅ¡umÄ vienai įstaigai – VÅ Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninei“. Å ios prielaidos neatitinka tikrovės. Pažymi, jog dar atliekant ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡samiai ir detaliai nurodė priežastis, kodėl buvo netenkinami (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymai.

Be to, pateikė įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. pradėjo teikti naujo profilio – psichiatrijos II – paslaugas, nors teikiant psichiatrijos paslaugas, nesant sutarties tarp (duomenys neskelbtini) ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), buvo naudojamos PSDF lėšos, pažeidžiant teisės aktus. IÅ¡vados dėl suinteresuotumo bei (duomenys neskelbtini) ligoninės konkurencinio pranaÅ¡umo vertintinos kaip nepagrįstos prielaidos. PareiÅ¡kia, kad neturėjo nei tikslo, nei motyvo, nei galimybių proteguoti ar sudaryti sÄ lygas minėtai ligoninei.

Be to, 2008 m. balandžio 15 d. įvykusiame (duomenys neskelbtini)s regiono plėtros tarybos posėdyje buvo koreguojamas 2007-04-27 įsakymu Nr. V-300 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskričių sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo planų patvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) ASPĮ restruktūrizavimo planas, prie (duomenys neskelbtini) ligoninės prijungiant (duomenys neskelbtini) ligoninę.Dėl valstybės tarnautojo vardo diskreditavimoTokie teiginiai nėra taip pat pagrįsti jokiomis konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis ir vertintini kaip nepagrįstos prielaidos.

Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2009-01-20 raštas Nr. 2-225-(2.17), kurį (duomenys neskelbtini) apskrities viršininkas pasirašė galbūt viršydamas Apskrities valdymo įstatymo jam suteiktus įgaliojimus sveikatos apsaugos veiklos klausimais bei Sveikatos sistemos įstatymo nuostatas, taip pat (duomenys neskelbtini) mero 2008-09-22 pasirašytas raštas Nr. (4.78)- R2-2319, kurio nuostatos prieštarauja Sveikatos sistemos įstatymo nuostatoms bei vietos savivaldos įstatymu merui suteiktus įgaliojimus, sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorės 2008-02-25 raštas Nr.l0-(13.7-28)-1075 iš esmės prieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 647 ir jo pagrindu priimto Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d.

įsakymo Nr. V-300 nuostatoms.Atsižvelgiant į tai, neaiÅ¡ku, kaip jis, A. B., galėjo piktnaudžiauti tarnyba ir diskredituoti (duomenys neskelbtini) vardÄ , jei dėl esminių iÅ¡vardytų pareigÅ«nų klaidų, taip pat ir (duomenys neskelbtini) ligoninei jų pateiktų individualių administracinių aktų, kurie nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, (tokiu bÅ«du galbÅ«t pažeidžiant vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas), atsirado sÄ lygos (duomenys neskelbtini) vienaip ar kitaip interpretuoti jo vėlesnius veiksmus.

Pažymi, jog tik vykdė Ä®statymus, visus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais įteisintus nurodymus, savo tiesioginio vadovo VLK direktoriaus nurodymus, tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu pateikti dokumentai. Sutartys nebuvo sudarytos įvertinus Sveikatos sistemos įstatymo nuostatas, kurių neįvykdė (duomenys neskelbtini), taip pat ir vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-300. Mano, kad sutarčių sudarymo galimybę riboja 2007 m., 2009 m. ir dabar galiojančios Sveikatos sistemos įstatymo 12 str. nuostatos, kurios teigia, kad paslaugų mastÄ (p. s. – kiekį) ir profilius (p. s. – paslaugos pavadinimÄ ) nustato Sveikatos apsaugos ministerija; 13 str. nustato, kad paslaugų užsakovas yra Sveikatos apsaugos ministerija.

Kaip matyti iÅ¡ faktinių dokumentų – įrodymų, SAM Å¡ių paslaugų (duomenys neskelbtini) neužsakė.Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 6,7,12 ir 21 p. pakeitimoPareigybės apraÅ¡ymo 6 p. dispozicija apibrėžta taip: „(duomenys neskelbtini)direktorius turi organizuoti TLK veiklÄ ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų TLK funkcijų vykdymÄ â€œ. Kaltinime nėra nurodoma, kuo pasireiÅ¡kė Å¡io punkto nevykdymas, kokie neigiami rezultatai ar neįvykdytos funkcijos.

PrieÅ¡ingai, ikiteisminio tyrimo subjektams bei teismui jis, A. B., pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose detaliai ir smulkiai nurodė savo funkcijų atlikimÄ ir tai sÄ lygojusias priežastis. Pareigybės apraÅ¡ymo 7 p. nurodyta, kad „direktorius turi atstovauti TLK santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis“. Nurodo, kad Å¡ias funkcijas jis vykdė per visÄ jo darbo laikotarpį (duomenys neskelbtini), tai matyti ir iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, – institucijų iÅ¡vadų, nuomonių ir pozicijos ((duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos nuomonė).

Privalėdamas parengti, suderinti, pasirašyti bei vykdyti sutartis su ASPĮ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (12 p.). Visos sutartys su ASPĮ dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo buvo parengtos, suderintos ir pasirašytos bei vykdomos tik tuo atveju, jeigu ASPĮ šias paslaugas steigė laikydamasi įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų. Sutartys buvo pasirašomos laiku, nepažeidžiant SAM nustatytų terminų.

Pareigybės apraÅ¡ymo 21 p. nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) direktorius privalo vykdyti kitas LR įstatymų, Valstybinės ligonių kasos nuostatų, VLK direktoriaus įsakymų, (duomenys neskelbtini) ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas Kaltinime abstrakčiai nurodoma, jog jis tyčia nepaisė Å¡ių jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, virÅ¡ijo įgaliojimus bei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Nepažymėta, kokių konkrečiai kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Valstybinės ligonių kasos nuostatų, VLK direktoriaus įsakymų, (duomenys neskelbtini) ir kitų teisės aktų nustatytų funkcijų jis nevykdė ir kokiu bÅ«du virÅ¡ijo įgaliojimus.

Pažymi, kad nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų tyčia priėmęs sprendimus, kuriais siektų pakenkti (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ingai, – stengėsi elgtis rÅ«pestingai, todėl kreipėsi į SAM, VLK, PSDF tarybÄ dėl tam tikrų nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo.Dėl teismų sprendimų vykdymoTai, jog jo veiksmuose nebuvo tyčios, pagrindžia ir byloje nustatytos aplinkybės, kad LVAT sprendimų nuostatos tuo pačiu klausimu buvo prieÅ¡taringos 2010 m. lapkričio 25 d. ir 2011 m. gegužės 12 d.

LVAT priimtose neskundžiamose nutartyse dėl 2009–2010 m. sutarčių papildymo psichiatrijos paslaugomis. Teismas įpareigojo (duomenys neskelbtini) sutartis iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. 2011 m. rugpjūčio 19 d. LVAT neskundžiama nutartimi konstatavo, kad nutartis (p. s. dėl 2009 m.) yra aiÅ¡ki, suprantama bei įvykdyta. 2013 m. rugpjūčio 26 d. neskundžiamÄ nutartimi LVAT įpareigojo (duomenys neskelbtini) papildyti 2009, 2010, 2011 m. sutartis psichiatrijos paslaugomis, (duomenys neskelbtini) teismo nutartį įvykdė.

Tokiu bÅ«du LVAT iÅ¡nagrinėjus 3 bylas tuo pačiu klausimu buvo priimtos viena kitai prieÅ¡taraujančios nutartys. Pažymėtina, kad 2014 m. gegužės 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjo analogiÅ¡kÄ aptariamoms administracinę bylÄ (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A 525-1075/2014) pagal pareiÅ¡kėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos apeliacinius skundus ir konstatavo, kad „vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, sutartis yra dviejų ir daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.)“.

Akcentuotina tai, jog sutartys negali bÅ«ti sudaromos atgaline data. Taigi Å¡iuo atveju teismo įpareigojimas iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl sutarties 2013 metams (arba už 2013 metus) sudarymo nėra pagrįstas ir teisingas.Konstitucinis Teismas 2007m. lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams.

Nei įstatyme, nei įstatymo įgyvendinamajame akte negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.Kadangi jo veikloje nebuvo ir nėra tyčios įvykdyti piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi, o yra tik tinkami, pagal galiojančius įstatymus atlikti jo tarnybiniai veiksmai, kurie negali bÅ«ti traktuojami kaip valstybės tarnautojo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, kilę ginčai tarp Å¡alių turi bÅ«ti ir buvo sprendžiami administracine tvarka kaip administraciniai – sutartiniai santykiai.

Dėl jo, kaip valstybės tarnautojo veikos, jokios žalos nepatyrė nei valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, nei koks nors juridinis ar fizinis asmuo, todėl nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, kaltinimas yra pareikÅ¡tas nepagrįstai.Europos Žmogaus teisių Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina nekaltumo prezumpcijos principÄ , reiÅ¡kiantį, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymÄ . Å is principas neabejotinai galioja visiems procesams, kurie galėtų bÅ«ti laikomi baudžiamaisiais EŽTK 6 straipsnio prasme.Atsiliepimu į Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovo apeliacinius skundus iÅ¡teisintojo A.

B. gynėjas advokatas Edvardas Staponkus praÅ¡o atmesti Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros ir civilinio ieÅ¡kovo apeliacinius skundus ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį nepakeistÄ . Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kuriuo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius A. B. iÅ¡teisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d., yra logiÅ¡kas ir bylos medžiaga pagrįstas sprendimas, kuriuo gynyba neabejojo dar tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , kada apylinkės prokuratÅ«ros vadovai net dukart naikino pagrįstus ir objektyvius prokurorės N. Ž. sprendimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A.

B..A. B., ir jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu ne vienÄ kartÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų, organizuojančių ir kontroliuojančių ikiteisminio tyrimo atlikimÄ , Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros motyvuotai ir pagrįstai prašė, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje bÅ«tų nutrauktas, kadangi sutartiniai – administraciniai dviejų valstybinių institucijų santykiai be jokio objektyvaus ir pagrįsto pagrindo kriminalizuoti ir perkelti į baudžiamojo proceso normomis reglamentuotÄ tyrimų sferÄ , dėl to esmingai buvo suvaržytos ir apribotos A.

B. teisės.2013 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, tenkindamas įtariamojo A. B. gynėjo praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tenkino šį skundÄ ir nutartimi šį ikiteisminį tyrimÄ nutraukė.Apylinkės teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , nurodė, kokiais galiojančiais norminiais aktais vadovaudamasi (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa atsisakė tenkinti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymus dėl sutarčių papildymų stacionarinėmis psichiatrijos II paslaugomis, kurios bÅ«tų apmokamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Taip pat teismas akcentavo, kad (duomenys neskelbtini), pateikdama praÅ¡ymÄ dėl paslaugų papildymo 2009 metams, (duomenys neskelbtini) nepateikė Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡vados dėl tokių paslaugų poreikio, investicijų pagrįstumo, veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės, kaip tai numatyta 2007 m. gegužės 3 d. SAM įsakyme Nr. 333, taip pat ir (duomenys neskelbtini) miesto tarybos sprendimo Å¡iuo klausimu. Todėl (duomenys neskelbtini) pagrįstai atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl sutarties 2009 metams papildymo iÅ¡ PSDF lėšų dar nurodydama (duomenys neskelbtini), kad ji nesivadovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-06-29 nutarimu Nr. 647 „Dėl antrojo sveikatos priežiÅ«ros įstaigų restruktÅ«rizavimo etapo strategijos patvirtinimo“ ir SAM 2007-04-27 įsakymu Nr. V-300 „Dėl (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) apskričių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrojo restruktÅ«rizavimo etapo planų patvirtinimo“, kuriais besÄ lygiÅ¡kai vadovavosi (duomenys neskelbtini).

AnalogiÅ¡kus pažeidimus, kreipiantis į (duomenys neskelbtini) dėl tokių pačių paslaugų apmokėjimo iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų už 2010–2011 metus, (duomenys neskelbtini) padarė ir Å¡iuose praÅ¡ymuose, todėl (duomenys neskelbtini) atsisakymai patenkinti (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymus dėl sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis, apmokamomis iÅ¡ PSDFF biudžeto lėšų, buvo pagrįsti ir teisėti. Teismas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) ir prokuratÅ«ra neteisingai taikė įstatymo normÄ A.

B. – kaip galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, nors akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) su praÅ¡ymais nepateikė norminiuose aktuose numatytų dokumentų, kad jų praÅ¡ymai dėl sutarčių papildymo bÅ«tų tenkinami.Teismas iÅ¡nagrinėjo ir baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimus, analizavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikÄ , nurodydamas, kad labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo nutarimais ginčai baudžiamojo proceso tvarka turi bÅ«ti sprendžiami tik tais atvejais, kai ginčo negalima iÅ¡spręsti kitomis, Å¡velnesnėmis, su baudžiamÄ ja atsakomybe nesusijusiomis priemonėmis. Å i nuostata aktuali aiÅ¡kinant ir nustatant nusikalstamo piktnaudžiavimo požymius. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad nepritaria praktikai, kai veikos dirbtinai kriminalizuojamos neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veikų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų iÅ¡vadai apie didelės žalos padarymÄ , neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.BÅ«tina pažymėti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas Å¡ias nuostatas pabrėžė ir 2014 m. balandžio 30 d. iÅ¡teisinamajame nuosprendyje.Tik dėl procesinių pažeidimų, o ne dėl kitų priežasčių Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo panaikinta, taip atriÅ¡ant rankas prokuratÅ«rai bylÄ perduoti teisminiam nagrinėjimui.BÅ«tina pažymėti, kad sutarčių papildymo ar nepapildymo klausimai buvo nagrinėjami įvairių instancijų administraciniuose teismuose, kurių sprendimai nebuvo vienareikÅ¡miai, nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s, jie netrumpai užtrukdavo.

Vieni administraciniai teismai įpareigodavo (duomenys neskelbtini) atsisakymus papildyti sutartis išnagrinėti iš naujo, kiti teismai įpareigodavo šias sutartis papildyti, nors einamieji sutartiniai metai jau būdavo pasibaigę. Taigi administracinė teisminė praktika šios kategorijos bylose nebuvo vienoda netgi tos pačios instancijos administraciniame teisme. Štai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-1075-2014 dėl atsakovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymo papildyti 2013 m. sutartį paslaugomis, apmokamomis iš PSDF biudžeto lėšų, nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.).

Nutartyje akcentuota tai, jog sutartys negali bÅ«ti sudaromos atgaline data. Todėl teisėjų kolegija nutartyje nurodo, kad 2013 m. lapkričio 21 d. Vilniaus administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje – įpareigojimas iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl sutarties sudarymo 2013 metams (arba už 2013 metus) – nėra pagrįstas ir teisingas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai dėl atsisakymo papildyti sutartis buvo priimami ir kitokio pobÅ«džio sprendimai.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad jau pats Afektinių susirgimų skyriaus (duomenys neskelbtini) vyriausiojo gydytojo įsakymu buvo įsteigtas 2007 m. birželio 5 d., tai yra tam negavus jokio pritarimo iÅ¡ Savivaldybės tarybos, kaip VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) steigėjos, nei iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos.

Tik 2007-06-27 su praÅ¡ymu dėl stacionarinių psichiatrinių paslaugų teikimo kreipiamasi raÅ¡tu į (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininkÄ V. R., raÅ¡te nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) yra pasiruoÅ¡usi įsteigti Afektinių susirgimų skyrių (nuslepiamas faktas kad toks skyrius jau yra įsteigtas), nedidinant bendro ligoninės lovų skaičiaus, apmokant Å¡ias paslaugas iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų. Gavus tokį raÅ¡tÄ (duomenys neskelbtini) apskrities administracijos kompetentingi specialistai, pasitelkę konsultantus, atliko atitinkamÄ analizę dėl tokių paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) bÅ«tinumo. 2007-07-16 V.

R. pasirašytame rašte V. J. nurodoma, kad ekspertų atlikta analizė ir išvados rodo, kad šiuo metu psichiatrijos lovų apskrityje yra per daug, psichiatrinės stacionarinės paslaugos užtikrinamos, paslaugos prieinamos, poreikis visiškai patenkintas, todėl nepritariama naujų psichiatrinio profilio stacionarinių paslaugų teikimui. Šiame rašte V. R. nurodo, jog remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo“ kaip pagrindu priimtu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. V-300 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskričių sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrojo restruktÅ«rizavimo etapo planų patvirtinimo“. Remiantis Å¡iuo įsakymu nurodoma, kad atsižvelgiant į sergamumo ir ligotumo psichikos ligomis rodiklius bei esamų psichiatrinių lovų skaičių pagal minėtame plane numatytas priemones Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) apskrityje mažinamas stacionarių lovų skaičius. Naujų psichiatrinių lovų steigimas nenumatytas ir tai prieÅ¡tarautų psichikos sveikatos strategijai.Akivaizdu, kad apskrities virÅ¡ininko atsakyme ne tik nurodyta į norminį dokumentÄ â€“ Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. balandžio 27 d.

įsakymÄ Nr. V-300, kuriuo vadovaujantis negali bÅ«ti steigiami nauji stacionariniai psichiatriniai skyriai, tačiau dar papildomai nurodoma, kad atlikta ir ekspertų analizė. Kyla klausimas, kas tie ekspertai, kokia jų kompetencija, ar jie turėjo teisę apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikti savo analizę ir iÅ¡vadÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tie ekspertai-specialistai (duomenys neskelbtini) ligoninės vyr. gydytojas A. N., (duomenys neskelbtini) ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja gydymo reikalams M.

I.. Jie, kaip labiausiai patyrę ir kompetentingi specialistai psichiatrijos srityje, buvo įtraukti į apskrities administracijos konsultantų sÄ raÅ¡us, todėl abejoti jų kompetentinga pareikÅ¡ta nuomone negalima.BÅ«tina pažymėti, kad į (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijÄ taip pat dėl analogiÅ¡kų skyrių steigimo kreipėsi (nurodydami tuos pačius motyvus kaip ir (duomenys neskelbtini) ) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ligoninė (dėl 20 lovų psichosomatinio skyriaus įsteigimo), tačiau apskrities virÅ¡ininko administracija ir jiems davė analogiÅ¡kus atsakymus, kaip ir (duomenys neskelbtini), todėl tokie skyriai Å¡iose gydymo įstaigose nebuvo įsteigti.NatÅ«ralu, kad kyla pagrįstas klausimas, ar (duomenys neskelbtini) nieko negirdėjo ir nežinojo apie AntrÄ jį sveikatos priežiÅ«ros įstaigų restruktÅ«rizavimo etapÄ , jo strategijos patvirtinimÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskritims.

Be abejo, žinojo, tačiau į savo steigėjÄ â€“ (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybÄ â€“ su Å¡iuo klausimu nesikreipė. Todėl (duomenys neskelbtini) savivaldybė, kaip (duomenys neskelbtini) steigėja, (duomenys neskelbtini) regiono plėtros tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomi (duomenys neskelbtini) apskrities sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrojo restruktÅ«rizavimo plano klausimai, klausimo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) reikia įkurti psichikos ligonių stacionarinį skyrių, kurio paslaugos apmokamos iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų, nekėlė. 2008 m. balandžio 15 d.

įvykusiame (duomenys neskelbtini) regiono plėtros tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomi (duomenys neskelbtini) apskrities sveikatos priežiūros įstaigų antrojo restruktūrizavimo etapo plano koregavimo klausimai, klausimas dėl psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) įsteigimo taip pat svarstytas nebuvo, nes nei pati ligoninė, nei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, kaip (duomenys neskelbtini) steigėja, jokios paraiškos bei svarstymui reikalingos medžiagos nepateikė. Tačiau tuo metu Afektinių susirgimų skyrius, pažeidžiant 1994 m. liepos 19 d.

Lietuvos sveikatos sistemos įstatymo 12 str., kuriame teigiama, kad antrinės asmens sveikatos priežiÅ«ros mastÄ ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymÄ Nr. V-300, ligoninėje veikė. Todėl natÅ«ralu, kad kyla klausimas, iÅ¡ kokių lėšų Å¡is skyrius buvo finansuojamas.Vykdydama Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme numatytÄ kontrolės funkcijÄ , (duomenys neskelbtini), atlikusi kontrolės procedÅ«ras, nustatė, kad laikotarpiais nuo 2008-01-01 iki 2008-10-31 ir nuo 2009-01-01 iki 2009-03-31 (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos ir neteisėtai pateiktos apmokėjimui iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų stacionarinės psichiatrijos II lygio paslaugos, kurių bendra suma – 218 858,40 Lt, jos buvo pateiktos apmokėjimui kaip už suteiktas paslaugas „Terapija I“.

Dėl padarytos žalos PSDF biudžetui (duomenys neskelbtini) turėjo kreiptis į teismÄ . 2011 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priteista 50 682,23 Lt, o 2012 m. birželio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo kolegijos sprendimu iÅ¡ atsakovo – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai buvo priteista 168 176,17 Lt padarytos žalos PSDF biudžetui žalos atlyginimui. Taigi (duomenys neskelbtini) atliktų patikrinimų medžiaga ir teismų sprendimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), teikdama stacionarines psichiatrijos paslaugas ir jas apmokėdama iÅ¡ PSDF biudžeto, padarė žalÄ PSDF biudžetui.Vietoje to, kad panaikintų įkurtÄ Afektinių susirgimų skyrių arba jį finansuotų iÅ¡ kitų (duomenys neskelbtini) gaunamų finansinių Å¡altinių, nepraÅ¡ydama Å¡ių stacionarinių paslaugų įtraukti į 2008 m. sutartį, (duomenys neskelbtini) 2008-03-03 praÅ¡ymu Nr. 9-1020 dėl sutarties Nr.S2-2008-190 papildymo nuo 2008-03-03 stacionarinėmis psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teritorinę ligonių kasÄ (pridedamas 2008-02-25 Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorės raÅ¡tas, kuriame jokios konkretumo, o ir adresuotas jis tik (duomenys neskelbtini)).

Kadangi 2008 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame posėdyje buvo svarstytas psichiatrijos paslaugų teikimo klausimas (duomenys neskelbtini) apskrityje, jo metu buvo nuspręsta koreguoti (duomenys neskelbtini) apskrities sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrojo restruktÅ«rizavimo etapo planÄ , iÅ¡ jų ir įgyvendinant psichiatrijos paslaugų restruktÅ«rizacijÄ , todėl gavęs (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ (duomenys neskelbtini) direktorius A. B. 2008-03-19 raÅ¡tu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrÄ su paklausimu dėl bÅ«simo plano koregavimo psichiatrijos paslaugų teikimo srityje.

Tai natÅ«ralu, kadangi papildomoms stacionarinėms psichiatrijos paslaugoms teikti reikalingos nemažos piniginės lėšos, nors (duomenys neskelbtini) raÅ¡te nenurodoma nei jų dydis (lovų skaičius), nei tam reikalingų SPDF biudžeto lėšų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka, o PSDF biudžetas 2008 metams jau iÅ¡skirstytas. Savo raÅ¡te jis paminėjo, kad 2008-01-17 Sveikatos apsaugos ministerijoje įvykusio posėdžio metu buvo svarstytas psichiatrijos paslaugų teikimo klausimas (duomenys neskelbtini) apskrityje ir nutarta planÄ koreguoti, numatant konkrečias priemones įgyvendinant psichiatrijos paslaugų restruktÅ«rizacijÄ .Sveikatos ministerijos sekretorė R.

V. 2008-04-23 raÅ¡tu informavo, kad 2008-04-15 įvyko (duomenys neskelbtini) kraÅ¡to plėtros tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomi (duomenys neskelbtini) apskrities sveikatos priežiÅ«ros įstaigų antrojo restruktÅ«rizavimo etapo plano koregavimo klausimai, tačiau klausimas dėl Psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) svarstytas nebuvo, nes nei ligoninė, nei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybė, kaip ligoninės steigėja, nepateikė jokios paraiÅ¡kos svarstymui.Atkreiptinas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) su praÅ¡ymais papildyti sutartis stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis kreipėsi, matyt sÄ moningai ne laiku, kada jau visas metinis PSDF biudžetas buvo seniai paskirstytas ir subalansuotas. 2000-06-23 PSDF Tarybos nutarime „Dėl sutarčių sudarymo tvarkos“ buvo numatyta, kad praÅ¡ymai sudaryti sutartis su ASPÄ® turi bÅ«ti pateikti už 2007–2009 metus iki einamųjų metų liepos 1 d., o 2009-12-18 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme terminas nustatomas iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) 2008-03-03 praÅ¡ymÄ papildyti sutartį už 2008 metus pateikė kovo mėnesį (PSDF biudžetas paskirstytas 2007 metais), papildyti sutartis 2009 metams pateikė 2009-01-22 ir 2009-04-01, nors turėjo pateikti iki 2008 m. liepos 1 d.

Tokiais veiksmais buvo trikdomas normalus (duomenys neskelbtini) darbas.Todėl esant anksčiau nurodytai situacijai dėl Afektinių ligų skyriaus įsteigimo (duomenys neskelbtini), jos nevienkartinių praÅ¡ymų dėl sutarčių papildymo jau esant paskirstytam PSDF biudžetui už einamuosius metus, tai yra reaguodamas į neteisėtus (duomenys neskelbtini) veiksmus, A. B. ne kartÄ kreipėsi į VyriausiÄ jÄ ligonių kasÄ , SAM, keldamas Å¡ias problemas, praÅ¡ydamas suteikti konsultacijÄ , todėl Å¡i padėtis SAM ir Vyriausiosios ligonių kasos vadovams buvo žinoma, tačiau iÅ¡ jų pusės nebuvo imtasi tinkamų ir efektingų priemonių susidariusiai situacijai sureguliuoti paliekant tai savieigai.

Tas pats pasakytina ir apie administracinių teismų priimtas nutartis, kai A. B. kreipėsi net į VyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl nutarties įvykdymo klausimų. IÅ¡ 2011 m. lapkričio 18 d. Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo (administracinė byla Nr. 1-468-234/2011) matyti, kad ir Valstybinė ligonių kasa, ir Privalomojo sveikatos draudimo Taryba pareiÅ¡kė nuomonę, kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 2009–2011 metų sutartys yra teisėtos ir atitiko teisinį reguliavimÄ .

Atsisakydamas papildyti sutartis A. B. griežtai vadovavosi tuo metu galiojusiais norminiais aktais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, Vyriausiosios ligonių kasos nurodymais, t. y. vykdė savo, kaip vadovo, – Teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas neperžengdamas savo kompetencijos ir tarnybinių nuostatų ribų. Todėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas, detaliai iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismo posėdyje, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga priėjo prie teisingos nuomonės, kad kaltinamasis A.

B. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d., t. y. jo veikoje nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, todėl nėra padaryta didelė žala valstybės interesams, nėra sumenkintas Valstybinių ligonių kasų ar (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos autoritetas. Kadangi A. B. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, todėl teismas teisingai iÅ¡sprendė byloje ir pateikto civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ , t. y. vadovaudamasis BPK 115 str. 3 d. 2 p., (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .Teismo posėdyje prokurorė ir civilinio ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovas bei įgalioti atstovai prašė apeliacinius skundus patenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

BK 228 straipsnyje numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taigi, padaryta žala BK 228 straipsnio 1 dalies prasme gali būti turtinė ir neturtinė. Turtinė žala turi būti paskaičiuota ir išreikšta konkrečia pinigų suma. O neturtinės žalos formų įstatymas neįvardija.

Neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti labai įvairiai. Dažniau tai žala įstaigos ar net valstybės įvaizdžiui ar autoritetui, žmonių pasitikėjimo tam tikromis institucijomis praradimas, korupcijos santykiuose su tam tikra institucija skatinimas ir panaÅ¡iai. Ä®statymas nepateikia ir universalių kriterijų neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kaip antai padarytos veikos pobÅ«dį, jos trukmę, padarytų veikų kiekį, pobÅ«dį, ar buvo daromi formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtakÄ valstybės tarnautojo autoritetui ir pan.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. B. veiksmuose nenustatyti nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymiai yra pagrįsta. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais grindžiama Å¡i iÅ¡vada, iÅ¡ esmės atitinka teismų praktikoje suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl BK 228 straipsnyje numatyto didelės žalos požymio nustatymo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl netikslingumo siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms visuomet tokias veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Kasacinėse bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014 yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ pareigÅ«no padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos, įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt.

Pirmosios instancijos teismas byloje apklausė liudytojus, kurie davė parodymus apie iÅ¡kilusį ginÄÄ tarp (duomenys neskelbtini) ligoninės ir (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos.Liudytoja A. L. (P.) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teritorines ligonių kasas dėl paslaugų papildymo. Ligonių kasa atsisakė sudaryti sutartį. Buvo sudaryta grupė, gydytojai N., I. nepritarė sutarties sudarymui, nes buvo pakankamas lovų skaičius apskrityje.

Vėliau pasirodė Sveikatos ministro įsakymas, nustatantis reikalavimÄ pateikti Sveikatos Apsaugos ministerijos (toliau – SAM) leidimÄ . Jis nebuvo pateiktas, todėl negalėjo sudaryti sutarties (b. l. 140-141, t. 17).Liudytoja Ž. K. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė neturėjo vieno dokumento – (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko pritarimo dėl paslaugų teikimo, kas buvo reikalaujama tuo metu. Vėliau, kiek jai žinoma, ligoninė buvo pateikusi pritarimÄ , tačiau sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta.

Vėliau tame sprendime ji nedalyvavo. Toliau sprendė sutarčių skyrius, o ji buvo nušalinta nuo visų procesų dėl psichiatrijos skyriaus steigimo (b. l. 141-142, t. 17).Liudytoja J. J. teisme parodė, kad su (duomenys neskelbtini) ligonine buvo nepasirašytos sutartys, nes trūko dokumentų, buvo reikalingas ministerijos leidimas. 2012 metams buvo būtinas ministerijos leidimas. Anksčiau buvo reikalingas ministerijos arba apskrities viršininko leidimas. Kadangi minėtai ligoninei trūko leidimo, tai sutartis buvo nepatvirtinta, nepapildyta.

Sutartys sudaromos 1 metams, atgaline data sutartys nesudaromos. (duomenys neskelbtini) ligoninė neatitiko reikalavimų, pakartotinai nagrinėjant prašymus, nes trūko leidimo iš ministerijos. Buvo sudaroma grupė, posėdžiai buvo protokoluojami. Kai kuriuose posėdžiuose ji taip pat dalyvavo (b. l. 145, t. 17). Liudytojas R. V. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) ligoninė neturėjo leidimų, o vėliau pasikeitė įstatymas – anksčiau užteko išvadų iš ministerijos, o ligoninė tuo metu neturėjo pritarimo iš SAM.

Pagrindiniai sutarties nesudarymo argumentai – buvo gautas raštas iš (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini) zonos vyriausiojo psichiatro išvada dėl lovų skaičiaus. Tuo metu buvo vykdoma restruktūrizacija. Kol jis dirbo, neišskirtų (duomenys neskelbtini) ligoninės dėl neplaninių patikrinimų atlikimo. Su direktoriumi būdavo derinamas atsakymas dėl prašymų sudaryti sutartis, kadangi direktorius pasirašydavo. Gal kai kuriais atvejais skirdavosi jo pozicija nuo direktoriaus Atsakymuose į prašymus jis atspindėdavo nuomonę, kuri buvo suformuota Ligonių kasos, t. y. kolegialaus organo, kuris analizuodavo pateiktus dokumentus.

KomisijÄ sudarė 5-6 asmenys (b. l. 145-146, t. 17).Liudytoja S. G. teisme parodė, kad 2009-2011 metais psichiatrijos paslaugų gal nereikėjo, nes teikė paslaugas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir Å¡ių paslaugų užteko (b. l.161-162, t. 17).Liudytoja V. Ž. teisme parodė, kad jai teko dalyvauti viename susirinkime 2012 metais, jo metu buvo iÅ¡reikÅ¡ta visų bendra nuomonė. Vadovas iÅ¡dėstė savo nuostatas, ir po to darbuotojai iÅ¡dėstė savo kompetencijos ribose. Nebuvo prieÅ¡ingų nuomonių.

Paprastai institucijos nuomonė bÅ«na vieninga. Parodė, jog direktorius nedarė spaudimo. Jis pristatė savo nuomonę ir buvo praÅ¡yta pareikÅ¡ti esančiųjų posėdyje nuomonę. Buvo vieninga nuomonė.Visos nuomonės yra iÅ¡reikÅ¡tos kiekviename dokumente. Nepamena, kad vadovas bÅ«tų parengęs kokį nors dokumentÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai (b. l. 162-163, t. 17).Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad prieÅ¡ 1,5 metų buvo kviesta apklausai dėl raÅ¡to, kurį rašė kaip Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretorė. 2008 metais pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus A.

B. raÅ¡tÄ , nagrinėjo aplinkybes dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Buvo pavesta (duomenys neskelbtini) iÅ¡analizuoti visas aplinkybes ir paruoÅ¡ti atsakymÄ . Buvo surengę susitikimÄ , kur dalyvavo O. D., A. B., (duomenys neskelbtini)s ligoninės vyr. gydytojas. Tuo metu vyko sveikatos priežiÅ«ros įstaigų restruktÅ«rizacijos etapas. Pagal raÅ¡tÄ nebuvo iÅ¡pildytos formalios sÄ lygos. (duomenys neskelbtini) ligoninės steigėjas yra (duomenys neskelbtini) savivaldybė, sprendimÄ priimÄ steigėjas, tik dažnai bÅ«na klausiama jų nuomonės. Nebuvo nei pritariama, nei nepritariama tokioms paslaugoms (b. l. 163-164, t. 17).Liudytoja J.

K. teisme parodė, kad į Sveikatos apsaugos MinisterijÄ 2008 metais kreipėsi tiek (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, tiek (duomenys neskelbtini) ligoninė dėl psichiatrijos paslaugų suteikimo. Tuo metu ji ėjo valstybės sekretorės pareigas. Buvo antrasis sveikatos įstaigų restruktÅ«rizavimo etapas. Jai teko rengti tris dokumentus dėl restruktÅ«rizavimo sveikatos apsaugos sistemos. RestruktÅ«rizavimas ėjo link paslaugų siaurinimo, bet tai nereiÅ¡kia, kad restruktÅ«rizavimas prieÅ¡taravo psichiatrijos paslaugų programos įgyvendinimui.

Psichikos paslaugų poreikis, turbÅ«t, nemažėjo. Ligoninėje, kai keičiama struktÅ«ra, kuri pavaldi SAM, toks pakeitimas turi bÅ«ti suderintas su steigėju. Kai steigiamas skyrius kaip struktÅ«rinis padalinys, tai įstaiga neprivalo derinti to proceso su SAM, nes Å¡iuo atveju steigėjas (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Kiek jai teko bendrauti su teritorinių ligonių kasų vadovais, jai teko susidaryti nuomonę apie A. B. kaip sÄ Å¾iningÄ asmenį, kuris nori vykdyti teisės aktus (b. l. 163-166, t. 17).Liudytojas V.

A. parodė, kad dirbo apskrities gydytojo tarnyboje 2003-2008 m., tuo metu psichiatrijos tarnyba buvo, jie buvo atsakingi už psichiatrijos paslaugos suteikimÄ , organizavimÄ . TÄ paslaugÄ teikė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Buvo praÅ¡ymai ne iÅ¡ vienos įstaigos, kad leisti atidaryti Psichiatrijos skyrių. Tačiau iÅ¡tekliai – finansiniai ir žmogiÅ¡kieji – buvo riboti. Jei (duomenys neskelbtini) ligoninė bÅ«tų teikusi psichiatrines paslaugas, tai keltų grėsmę teikiamų paslaugų kokybei, todėl tam nepritarė.

Visus savo veiksmus derino su ministerija, niekada nepriima sprendimo skubotai. (duomenys neskelbtini) buvo situacija, kad dalis paslaugų virÅ¡ijo limitÄ , todėl dalis paslaugų buvo neapmokėta. Stacionaras – kaip (duomenys neskelbtini) ligoninė, siekė atsidaryti skyrių, tačiau finansavimo neprašė. Tuomet oficialiai ir leidimo nereikėjo. Vėliau buvo raÅ¡tas dėl papildomo finansavimo. Buvo kreiptasi į Kasas praÅ¡ant sudaryti sutartį, skyriui finansuoti, bet jie nepritarė ir tai buvo argumentuota.

Nurodė, jog sveikatos apsaugoje nėra laisvos rinkos, tai turi bÅ«ti reguliuojama, nes tai vieÅ¡a paslauga (b. l. 169-170, t. 17).Liudytojas V. R. parodė, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininku. Jų apskrities funkcija buvo labiau koordinacinė. Tuo metu buvo bloga padėtis dėl (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tai patvirtino ir ministras Kupčinskas, kad ligoninė prastos bÅ«klės. Kai kurios sveikatos priežiÅ«ros įstaigos pareiÅ¡kė norÄ teikti psichiatrijos paslaugas.

PageidavimÄ pareiÅ¡kė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninės. Tuo metu buvo didžiulis deficitas specialistų ir dėl to parašė raÅ¡tÄ , kad neprieÅ¡tarauja dėl skyriaus steigimo, tačiau tuos dalykus turi padaryti ligoninė, jei turi savų resursų. Jie tik konkretino raÅ¡tÄ , kad neprieÅ¡tarauja dėl skyriaus steigimo (b. l. 170, t. 17).Liudytoja I. B. parodė, kad apskrities gydytojo skyriuje dirbo iki 2010 metų. Buvo vyriausiaja specialiste, po to tapo apskrities gydytoja. 2008 metais buvo gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės vyr. gydytojo V.

J. raÅ¡tas, kuriame buvo praÅ¡oma leisti steigti skyrių. Atsiklausė vyr. specialisto konsultanto, buvo gydytojai psichiatrai konsultantai, kurie turėjo pateikti savo nuomonę dėl paslaugų poreikio ir analizes. Gavo parengtus raÅ¡tus, kad tos paslaugos nereikalingos, be to, tokios paslaugos jau buvo teikiamos dvejose įstaigose. Jie analizavo viskÄ , kas susiję su Å¡iomis ligoninėmis. Buvo gauti atsakymai – mero raÅ¡tas, valstybės sekretorės raÅ¡tas. Atsakymas grįstas tik faktais. RaÅ¡tas buvo parengtas apibrėžiant jos kompetencijÄ .

RuoÅ¡iant raÅ¡tus, buvo atsižvelgta į galiojusius teisės aktus. Sveikatos priežiÅ«ros įstatatyme aiÅ¡kiai nurodyta įstaigų nomenklatÅ«ra. Å iuo atveju nebuvo viešų ir privačių interesų konflikto, nes tai nėra susiję su jos Å¡eima. RaÅ¡ydama raÅ¡ta negalvojo apie tai, kad yra A. B. (duomenys neskelbtini). ViskÄ darė atvirai, tame raÅ¡te nėra nieko Å¡aliÅ¡ko (b. l. 170-171, t. 17).Aukščiau aptarti liudytojų parodymai patvirtina, jog A. B., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) ligonių kasos direktoriumi, ir priimdamas sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų, įtraukti į sutartis psichiatrijos paslaugų teikimÄ , neveikė vienasmeniÅ¡kai, sprendimai atsisakyti įtraukti Å¡ias paslaugas į sutartį bÅ«davo priimami kolegialiai, sprendimo priėmimui bÅ«davo sudaroma grupė, kuri posėdžių metu spręsdavo šį klausimÄ .

Tai, kad jis, bÅ«damas TLK direktorium, anot apeliantų, turėjo lemiamÄ Ä¯takÄ priimant (duomenys neskelbtini) ligoninę netenkinančius sprendimus esmės nekeičia, nes nebuvo nustatyta faktų, jog A. B. vertė komisijos narius netenkinti ligoninės praÅ¡ymų, grasino jiems, papirko ar pan. Be to, iÅ¡ aptartų liudytojų parodymų akivazdžiai matyti, jog (duomenys neskelbtini) ligoninė, teikdama praÅ¡ymus dėl sutarčių papildymo 2009-2011 metais, iÅ¡ tiesų neatitiko formalių reikalavimų, kadangi neturėjo surinkusi tam tikrų leidimų (Sveikatos apsaugos ministerijos) ar apskrities virÅ¡ininko pritarimo.Apeliacinės instancijos teismo manymu, iÅ¡ bylos medžiagos negalima daryti vienareikÅ¡mių iÅ¡vadų, kad A.

B. veiksmai buvo vienasmeniÅ¡ki, akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieÅ¡taraujantys ar savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio sprendimai, kuriuos bÅ«tų galima įvertinti kaip pažeidžiančius Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Kolegijos manymu, A. B., priimdamas sprendimus ir netenkindamas (duomenys neskelbtini) ligoninės praÅ¡ymų, juos argumentuodavo, atsižvelgdamas į tuo metu buvusį teisės aktų reglamentavimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog A.

B., priimdamas sprendimus, susijusius su VšĮ (duomenys neskelbtini) ligonine, atsižvelgė į Valstybinės ligonių kasos nuomonę bei Apskrities viršininko administracijos pateiktus raštus, Sveikatos apsaugos ministro įsakymus dėl restruktūrizavimo ir sutarčių sudarymo su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima teigti, jog A. B. nevykdė ir administracinių teismų ((duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo 2009-11-02 nutartis, pakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutartimi;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-12 sprendimas, (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimas) nurodymų, kadangi teismai savo sprendimuose ir nutartyse nurodydavo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai išnagrinėti (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymus iš naujo, o iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. B. tokius sprendimus vykdydavo, t. y. šiuos prašymus iš naujo nagrinėdavo, tačiau vėl atmesdavo ar jų netenkindavo. Pažymėtina, jog tik paskutinia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-08-26 nutartimi (b.l.1-39,t. 14) (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa buvo įpareigota patenkinti (duomenys neskelbtini) ligoninės prašymus ir papildyti sutartis psichiatrinėmis paslaugomis.

Tačiau 2013-10-25 (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, atstovaujama jau l. e. direktoriaus pareigas ir laikinai vykdančios direktoriaus funkcijas S. G. ir (duomenys neskelbtini) ligoninė, atstovaujama vyriausiojo gydytojo V. J., vis dėlto susitarė ir nuo 2009-12-01 papildė 2009 m. vasario 26 d. sutarties Nr. S2-2009-108 2 priedo ,,Asmens sveikatos priežiūros paslaugų nomenklatūra“ XII dalį ,,Dienos stacionaro paslaugos“ 11 eilute ir XIV dalį ,,Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos“ 130, 131, 132, 133, 134, 135, 136, 137 eilutėmis (b. l. 118-119, t. 18).

Todėl šis ginčas dėl psichiatrijos paslaugų apmokėjimo yra išspręstas. Tuo tarpu A. B. dėl savo ankstesnės veiklos, susijusios su sutartimis dėl psichiatrinių paslaugų Valstybinės ligonių kasos buvo įvertintas, t. y. buvo svarstytas jo elgesys, 2012-07-25 jam buvo skirta tarnybinė nuobauda-pastaba (b.l.134-135, t.15), o 2013-07-30 taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (b. l. 164-166, t. 15). Beje, sprendžiant iš “Liteko” duomenų bazės, tarnybinių nuobaudų teisėtumo klausimus sprendė administraciniai teismai. (duomenys neskelbtini) apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo A.

B. skundÄ tenkino ir panaikino VLK direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymÄ Nr. 1P-130, Å¡is teismo sprendimas įsiteisėjo LVAT priėmus 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1067/2014, kuria LVAT atmetė atsakovo VLK apeliacinį skundÄ ir (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . O 2014 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4014-142/2014 panaikintas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d.

įsakymas Nr. 1P-200 “Dėl tarnybinės nuobaudos A. B. skyrimo“, panaikintas Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 15 d. įsakymas Nr. 1P-202 „Dėl A. B. atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“ ir A. B. grÄ Å¾intas į (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, A. B. sprendimų pasekmių nejautė nei (duomenys neskelbtini) ligoninės pacientai, nei ligoninės personalas, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog psichiatrijos paslaugos ligoninėje buvo teikiamos nuo 2007 metų, aptariamu metu, t. y. 2009-2011 metais (duomenys neskelbtini) ligoninė tokias paslaugas pacientams teikė, nepriklausomai nuo to, kad jos nebuvo apmokamos atskirai iÅ¡ Ligonių kasų, o už Å¡ias paslaugas buvo apmokama iÅ¡ bendrų įstaigos lėšų Å iÄ aplinkybę patvirtino civilinio ieÅ¡kovo atsakovas V.

V. (b. l. 142-143, t.

17) bei (duomenys neskelbtini) ligoninės vyriausiasis gydytojas V. J. (b. l. 191, t. 17). Be to, svarbu atsižvelgti, jog tuo metu, t. y. 2009-2011 metais Lietuvoje buvo ekonominės krizė, todėl vyravo ir politinė nuomonė, jog įvairiose gyvenimo sferose ir sektoriuose buvo siekiama viskÄ optimizuoti, mažinti teikiamų paslaugų kiekį. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog (duomenys neskelbtini) apskrityje iÅ¡ tiesų tuo metu nebuvo poreikio didinti psichiatrijos paslaugų tiekimÄ , kadangi jis buvo pakankamas, nes Å¡ias paslaugas teikė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ligoninės, o vėliau – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

A. B. nepadarė jokių veiksmų, kurie bÅ«tų nukreipti į (duomenys neskelbtini) ligoninės veiklos tyčinį žlugdymÄ ir žalos valstybei padarymÄ . Kolegijos nuomone, iÅ¡analizavus bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog dėl A. B. veiksmų (duomenys neskelbtini) ligoninės veikla nebuvo iÅ¡ esmės sutrikdyta, kadangi ligoninės pacientams psichiatrijos paslaugos buvo teikiamos ir už jas apmokama iÅ¡ bendro įstaigos biudžeto, žalos kokiems nors asmenims nepadaryta, niekieno konstitucinės teisės nebuvo suvaržytos.

Apeliaciniuose skunduose nenurodyti argumentai, kuriais remiantis galėtų bÅ«ti daroma prieÅ¡inga iÅ¡vada. Nei veikos pavojingumas, nei didėlės žalos požymis, negali bÅ«ti konstatuojami vien tik nurodant veikos padarymo metu traukiamo atsakomybėn asmens einamas pareigas, tarnybos, kurioje toks asmuo dirba, paskirtį bei vykdomų funkcijų svarbÄ . BK 228 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė gali bÅ«ti taikoma įvairias pareigas įvairiose tarnybose einantiems asmenims. Kiekvienu konkrečiu atveju darant iÅ¡vadas apie netinkamÄ tarnybinių pareigų neatlikimÄ ar įgaliojimų virÅ¡ijimÄ turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokias pareigas kokioje tarnyboje ėjo valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, tačiau einamos pareigos ar įstaigos, institucijos ar organizacijos paskirtis bei vykdomos funkcijos negali bÅ«ti vieninteliais ar lemiančiais kriterijais, kuriais remiantis sprendžiamas baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas.

             Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėjo, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Be to, Konstitucinis teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai) (Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

             Atsižvelgęs į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad. A. B. padarytoje veikoje nėra BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytų piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymių. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos medžiaga neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas A. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apeliacinių skundų argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu ir iÅ¡teisintojo A.

B. kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. Dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovas apeliaciniu skundu praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ , kadangi teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais ir netenkino jo praÅ¡ymų, todėl mano, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas. Tokie VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovo apeliacinio skundo argumentai, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, atmestini kaip nepagrįsti.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas, pirmojo posėdžio metu netenkino VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , kadangi byla pakankamai didelės apimties, reikėjo apklausti daug liudytojų, buvo numatyta daug posėdžių, todėl visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi teismo posėdžio koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais ir nusprendė vien dėl to, jog neatvyko ligoninės atstovas, bylos nagrinėjimo neatidėti.

Be to, tokiam teismo sprendimui neprieštaravo posėdyje dalyvavusi prokurorė (b. l. 129-130, t. 17). Pažymėtina, jog vien dėl to, kad nebuvo patenkintas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovo prašymas, teismas negali būti laikomas šališku.Kaip nepagrįsti atmestini ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kadangi iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo protokolo matyti, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik tais ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kurie buvo patvirtinti teisiamojo posėdžio metu, o liudytojai teisme buvo apklausti, todėl teismas nenusižengė BPK 301 straipsnio nuostatoms.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės ir civilinės ieškovės VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės atstovo apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas              Dalius Jocys Teisėjos             Dalia Kursevičienė                          Violeta Miliuvienė