2023-09-13 Nr. AB-16310-3-61-3-05240-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1065-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05240-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. T. Š. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šalčininkų skyriaus, ir valstybės įmonei Turto bankui, dėl terminų atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja H. T. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl B. G. valdyto 14 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėja paaiškino, kad po jos senelio M. G. mirties, mirusiojo žemę valdė ir naudojo jo sūnus, pareiškėjos tėvas B. G. Žemė paveldėta pagal testamentą, tačiau jis su paveldėjimo teisės liudijimu ir M. G. mirties liudijimu sudegė 1960 metais gaisro metu. Įrodymų, patvirtinančių, kad palikimas buvo priimtas, nėra. Palikimo atsiradimo metu teritorija priklausė (duomenys neskelbtini), todėl visi dokumentai buvo tvarkomi per tuo metu buvusios teritorijos valstybę, tačiau net ir esant galimybei, nebuvo reikšminga ieškoti šių nuosavybės teises įrodančių dokumentų, nes tuo metu žemė buvo nacionalizuota. Pareiškėja siekia įteisinti nuosavybės teises į žemę, tačiau šiuo metu to padaryti negali, nes siekiamos atkurti žemės savininku nurodytas pareiškėjos senelis M. G., kuris paaiškėjo, kad mirė anksčiau, nei žemė buvo nacionalizuota.

3. Pareiškėja nurodė, kad buvusio savininko M. G. sūnus B. G., 1991 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Šalčininkų raj., Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jis iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. Prašymo pateikimo metu B. G. buvo senyvo amžiaus, sunkiai sirgo, mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo ir kitais klausimais šeimoje rūpinosi pareiškėjos mama J. G., tačiau ji buvo neišprususi, silpnos sveikatos, daug laiko praleido ligoninėse, jautraus būdo ir valdinga. Pareiškėjos motina 2003 metais norėjo sudaryti testamentą, tačiau sužinojo, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą jos vyrui B. G. nebuvo atkurtos. J. G. 2003 m. kovo 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriui. Pareiškėjos motinos sveikata nuo 2005 metų ėmė blogėti, 2008 metais jai nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Pareiškėja dirbo 1,5 etato ir kartu turėjo prižiūrėti sergančią motiną. Iš pareiškėjos motinos paaiškinimų suprato, kad nuosavybės teisės į tėvui turėjusią priklausyti žemę buvo atkurtos. Iš rastos seniūnijos atmintinės sužinojusi, kad norint atkurti nuosavybės teises į žemę, būtina pateikti tėvo gimimo liudijimą ir pažymą, patvirtinančią senelio mirties faktą, pareiškėja kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, tačiau reikiami dokumentai buvo rasti tik 2010 m. gruodžio 1 d. J. G. mirė (duomenys neskelbtini), tuo metu pareiškėja buvo senyvo amžiaus, turėjo sveikatos problemų. Pasijutusi geriau, ji ėmė toliau domėtis seneliui priklausiusia žeme. Pareiškėja 2014 m. gegužės 12 d. kreipėsi į NŽT Skyrių, tačiau netrukus patyrė infarktą, ilgą laiką gulėjo ligoninėje, prireikė kelerių metų ligos padariniams pašalinti.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad 2005 metais kartu su ja apsigyveno jos dukra ir anūkė, kuria reikėjo padėti rūpintis. Mergaitė buvo hiperaktyvi, turėjo sveikatos problemų, 2015 metais jai atlikta operacija, todėl šie metai buvo labai sunkūs. 2016 metais pablogėjo ir pareiškėjos vyro sveikata, jam buvo būtina nuolatinė pagalba, jis mirė (duomenys neskelbtini). Mirus vyrui, pareiškėja 2019 m. balandžio 1 d. pakartotinai kreipėsi į NŽT Skyrių dėl dokumentų kopijų gavimo, o gavusi šiuos dokumentus – dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau NŽT Skyrius pareiškėjai nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra galėtų būti pradėta tik tuo atveju, jeigu nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises būtų pateiktas teismo sprendimas, kuriuo atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyti terminai.

5. Pareiškėja nurodė, kad ji 2019 m. birželio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis ir atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į 14 ha žemės, priklausiusios M. G., atkūrimo, pateikti, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjos pareiškimą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

6. Pareiškėjos manymu, NŽT Skyrius netinkamai įvertino ginčo situaciją ir suklaidino ne tik pareiškėjos tėvą B. G., bet ir pareiškėją, nurodydamas pildyti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. G. turėtą nuosavybę, dėl ko B. G. ir jo įpėdiniams nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Pareiškėja akcentavo, kad su prašymais dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kompetentingas valstybės institucijas buvo kreiptasi keturis kartus – 1991 m. gruodžio 24 d., 2003 m. kovo 31 d., 2014 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. balandžio 1 d., todėl tiek pareiškėja, tiek jos artimieji, kreipdamiesi Atkūrimo įstatyme įtvirtintais terminais dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, realizavo savo teises, tačiau ne dėl nuo jų priklausančių aplinkybių, negalėjo savo teisių tinkamai įgyvendinti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama NŽT Skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė šio prašymo netenkinti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtino, kad dėl nuosavybės teisių į M. G. iki nacionalizacijos turėtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), atkūrimo, 1991 m. gruodžio 24 d. į Šalčininkų raj., Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą kreipėsi buvusio savininko M. G. sūnus – B. G., tačiau jis iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaigos nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų. 2014 metais ir 2019 metais pareiškėja pati kreipėsi į NŽT Skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau sulaukė NŽT neigiamo atsakymo. Pareiškėjai jau nuo 2014 metų žinoma, kad bet kokiu atveju jai reikia kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo, tačiau ji į teismą kreipėsi tik 2019 metais. Pareiškėja elgėsi pasyviai, savo interesų negynė 5 metus.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėja, kad NŽT Skyrius suklaidino B. G., nurodydamas įrodinėti jo ir tėvo giminystės ryšį, o ne jo paties nuosavybės teises į prašomą atkurti žemę. Žemė, esanti (duomenys neskelbtini), priklausė M. G. Dėl nuosavybės teisių į šią žemę atkūrimo kreipėsi B. G. Prašyme atkurti nuosavybės teises nurodomas konkretus asmuo – M. G., į kurio turtą siekė atkurti nuosavybės teises B. G. Prašyme nurodyti duomenys ir pateikti dokumentai patvirtino, kad siekiama atkurti nuosavybės teises būtent į M. G. turtą. B. G. nepateikė dokumentų, patvirtinančių būtent jo nuosavybės teises į žemę, todėl nacionalizacijos metu jis negalėjo būti šios žemės savininku. NŽT Skyrius pagrįstai reikalavo pateikti trūkstamus dokumentus, be to, pretendentui buvo išsiųsta 1998 m. balandžio 8 d. Jašiūnų seniūnijos atmintinė, kurioje nurodyta, jog papildomai rajono žemėtvarkos skyriui būtina pateikti M. G. mirties liudijimą ir B. G. gimimo liudijimą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjos tėvas B. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, pareiškėja galėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimu, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Tik 2019 metais netenkinus pareiškėjos prašymo teisme, ji nurodė, kad siekia atkurti nuosavybės teises į B. G. turtą, tačiau pareiškėja neturi dokumentų, įrodančių, kad B. G. iki nacionalizacijos buvo šios žemės savininku. Pareiškėja, be kita ko, klaidina teismą, kad tik teisme paaiškėjo, jog M. G. mirė iki nacionalizacijos, tačiau teismo posėdyje liudijusi J. R. paliudijo, jog ji kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvą ir buvo rastas įrašas apie M. G. mirties datą. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010 m. gruodžio 1 d. pažyma patvirtina, kad Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, Turgelių Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje buvo rastas įrašas, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, todėl pareiškėjai apie M. G. mirties datą buvo žinoma nuo 2010 metų.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėja turėjo pakankamai informacijos apie pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą nuo 2003 metų. Pareiškėjos motinai sergant, ji peržiūrėjo dokumentus ir rado rajono žemėtvarkos skyriaus Jašiūnų seniūnijos atmintinę, kurioje buvo nurodyta, kad norint atkurti nuosavybės teises į žemę, reikia pateikti tėvo gimimo liudijimą ir senelio pažymą, patvirtinančią mirties faktą, tačiau pareiškėja nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nesiėmė veiksmų pradėtai procedūrai užbaigti. Nors pareiškėja ir tvirtina, kad kelis kartus kreipėsi į valstybės institucijas, galinčias turėti M. G. mirties faktą patvirtinantį dokumentą, tačiau pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, kad ji iš tikrųjų iki 2010 metų aktyviai kreipėsi į institucijas, archyvus ir negavo iš jų reikalingos informacijos.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėja, kad nuosavybės teisės neatkurtos iki šiol dėl nuosavybės atkūrimo procedūrą vykdančios institucijos neteisingos informacijos pateikimo. Pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus, pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka patiems pretendentams. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad NŽT ją suklaidino ir dėl to pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti teisių įstatyme įtvirtintais terminais ir pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turtą. NŽT Skyrius į pareiškėjos teiktus prašymus atsakydavo laiku, išsamiai ir teikdavo reikalingą informaciją.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, kad pareiškėjos ir jos artimųjų prasta sveikatos būklė negali būti pateisinama ir svarbi praleistiems terminams atnaujinti aplinkybė ir negali būti laikoma objektyvia kliūtimi, dėl kurios ji pati ar jos įgaliotas atstovas per daugiau nei 10 metų negalėjo pateikti visų reikalingų dokumentų arba kreiptis į teismą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VĮ „Turto bankas“) palaikė ir sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens NŽT, atstovaujamos NŽT Skyriaus, pozicija.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju VĮ „Turto bankas“ byloje nereiškiami jokie reikalavimai, įmonė nesusijusi su sprendimų priėmimu, be to, niekada patikėjimo teise nedisponavo ginčo turtu bei šis turtas nebuvo perduotas VĮ „Turto bankas“ patikėjimo teise. VĮ „Turto bankas“ neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi priimtas teismo sprendimas neturės įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms. Be to, VĮ „Turto bankas“, kaip proceso dalyvis, nedalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. eA-3048-415/2020 nagrinėjime.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjos H. T. Š. prašymą.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

17.1. Buvusio savininko M. G. sūnus B. G. 1991 m. gruodžio 24 d. kreipėsi į Šalčininkų raj., Jašiūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises, tačiau jis iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė visų nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų.

17.2. Pareiškėja teismui pateikė 1998 m. balandžio 8 d. Jašiūnų seniūnijos atmintinę, kurioje nurodoma, kad papildomai rajono žemėtvarkos skyriui būtina pateikti M. G. mirties liudijimą ir B. G. gimimo liudijimą.

17.3. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010 m. gruodžio 1 d. pažyma Nr. (P1-7869)P2-7779 patvirtina, jog Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, Turgelių Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje buvo rastas įrašas, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime.

17.4. Pareiškėja 2014 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į NŽT Skyrių, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. NŽT Skyrius 2019 m. gegužės 8 d. rašte Nr. 43SD-1188(14.43.104) pareiškėjai nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas nuosavybės teisės ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti; nėra duomenų, jog buvo pateikti giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai; klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo galėtų būti sprendžiamas tik turint nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą ir teismui atnaujinus terminą prašymui bei nuosavybės teisės ir giminystės ryšius įrodantiems dokumentams pateikti.

18. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Pažymėjo, kad pareiškėjos byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, patvirtina, kad pareiškėja ir jos artimieji sirgo įvairiomis ligomis, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai nustatyti susirgimai objektyviai ir sistemingai trukdė per tokį ilgą laikotarpį pateikti prašymą bei rūpintis reikiamos informacijos gavimu pačiai arba per įgaliotus atstovus iki minėto termino pabaigos, byloje nėra. Teismas vertino, kad pareiškėja, po tėvo mirties, galėjo domėtis nuosavybės teisių atkūrimo procesu, tačiau nesiėmė jokių veiksmų.

19. Teismas nurodė, kad administracinės bylos Nr. eI-4406-872/2019 nagrinėjimo metu teismo posėdyje liudytoja J. R. paliudijo, jog ji kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvą ir buvo rastas įrašas apie M. G. mirties datą. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2010 m. gruodžio 1 d. pažyma patvirtina, kad Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, Turgelių Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje buvo rastas įrašas, kad M. G. mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime ir, kad pareiškėja jau nuo 2010 metų žinojo M. G. mirties datą.

20. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad NŽT Skyrius suklaidino jos tėvą B. G., nurodydamas įrodinėti jo ir tėvo giminystės ryšį, o ne jo paties nuosavybės teises į prašomą atkurti žemę. Nors pareiškėja tvirtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismui yra pateikusi prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos tėvas B. G. savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo M. G. mirties, tačiau teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjos H. T. Š. atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį.

21. Teismas akcentavo, kad dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvo kreiptąsi 4 kartus, NŽT Skyrius ne kartą buvo pareiškėjai ir jos artimiesiems išaiškinęs, kokių veiksmų reikia imtis, tačiau nei pareiškėja, nei jos artimieji nurodytais išaiškinimais nesivadovavo. Nors pareiškėja savo pasyvų elgesį grindė prasta savo ir artimųjų sveikatos būkle, tačiau teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, kurie savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

22. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos senelis M. G. mirė (duomenys neskelbtini), konstatavo, kad nacionalizacijos metu, t. y. 1940 m. liepos 22 d., M. G. negalėjo būti žemės, esančios (duomenys neskelbtini), savininku, todėl atsižvelgęs ir į tai, atmetė pareiškėjos prašymą.

III. 23. Pareiškėja H. T. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir patenkinti jos prašymą dėl terminų atnaujinimo.

24. Pareiškėja paaiškina, kad bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėjo klausimo dėl juridinio fakto nustatymo, nes vadovavosi teismų išaiškinimais, kad pirmiausiai administracinis teismas privalo išspręsti terminų atnaujinimo klausimą nuosavybėms teisėms atkurti, o vėliau tik bendrosios kompetencijos teismas spręs klausimą dėl juridinio fakto nustatymo. Administracinis teismas terminų atnaujinimo klausimo nenagrinėjo, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, o klausimas dėl terminų atnaujinimo išnagrinėtas.

25. Pareiškėja tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pirminis prašymas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo buvo pateiktas 1991 m. gruodžio 24 d. Šiuo prašymu buvo išreikšta pareiškėjos tėvo B. G., kaip žemės savininko, valia atkurti nuosavybės teises į žemę. NŽT Skyrius suklaidino B. G. ir jo prašymo nenagrinėjo, o reikalavo pateikti perteklinius dokumentus, patvirtinančius M. G. mirties faktą.

26. Pareiškėja pažymi, kad teismas, be kita ko, neįvertino ir nepasisakė dėl terminų atnaujinimo. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė nukopijuodamas dalį 2019 metų sprendimo, nors 2019 metais byla buvo nagrinėjama kitu aspektu, nei nagrinėjama administracinė byla. Pareiškėja tvirtina, kad apie tai, jog nuosavybės teisės į žemę nėra atkurtos sužinojo tik po motinos mirties, t. y. 2012 metais, todėl terminas praleistas ne 16 metų, o 8 metais.

27. Pareiškėja teigė, kad tikroji priežastis, dėl kurios nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, paaiškėjo tik 2020 m. spalio 31 d. teisme, o 2020 m. gruodžio 22 d. ją patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatęs, kad M. G. mirė iki nacionalizacijos. Pareiškėjos nuomone, jos tėvas, kreipdamasis Atkūrimo įstatyme įtvirtintais terminais, realizavo savo teisę, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, negalėjo tinkamai savo teisių įgyvendinti. Aplinkybės, kurios sutrukdė pareiškėjai įstatyme nustatytais terminais kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra svarbios, todėl terminai turėtų būti atnaujinami.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama NŽT Skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo tėvo B. G. valdytą 14 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau terminai pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus yra pasibaigęs prieš 16 metų. Pareiškėja turėjo pakankamai informacijos apie pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą nuo 2003 metų, tačiau nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl nesiėmė jokių veiksmų šiam procesui užbaigti.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo laikosi pozicijos, kad pareiškėjos ir jos artimųjų prasta sveikatos būklė negali būti pateisinama ir svarbi priežastis praleistiems terminams atnaujinti, taip pat, objektyvi kliūtis, dėl kurios pareiškėja arba jos įgalioti asmenys negalėjo per daugiau nei 10 metų pateikti reikiamų dokumentų arba kreiptis į teismą.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėja, kad nuosavybės teisės neatkurtos iki šiol dėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos neteisingos informacijos pateikimo. Pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu tenka pretendentams. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioji institucija ją suklaidino ir dėl to pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių ir įstatyme nustatytais terminais pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusiam savininkui priklausančią žemę.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į teismų suformuotą praktiką, išsamiai išanalizavo pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, tinkamai jas įvertino bei priėmė pagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjos prašymą.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo nagrinėti jį teismo nuožiūra.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria ir sutinka su NŽT Skyriaus pozicija, kadangi jis pagal kompetenciją turi pasisakyti dėl pareiškėjos pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo. VĮ „Turto bankas“ pažymi, kad šioje byloje jam nereiškiami jokie reikalavimai, taip pat jis patikėjimo teise niekada nedisponavo ginčo turtu bei šis turtas nebuvo perduotas jam patikėjimo teise. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl terminų pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisėms į žemę atkurti atnaujinimo.

36. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos prašymą, motyvuodamas tuo, kad terminai pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus nuosavybės teisėms į žemę atkurti, praleisti ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra teisinio pagrindo jų atnaujinti.

37. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ji terminus praleido dėl svarbių ir ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių, t. y. dėl prastos savo ir artimųjų sveikatos būklės bei NŽT Skyriaus darbo trūkumų, suklaidinus pareiškėją ir jos artimuosius dėl teikiamų prašymų atkurti nuosavybės teises turinio.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

39. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

40. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisės normų nuostatas, reglamentuojančias prašymų atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimą, sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises pateikti, svarbu nustatyti, ar prašymą dėl šio termino atnaujinimo pateikęs asmuo pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą iki įstatymo nustatyto termino, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pateko į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašą, kurį nustato Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-5 punktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-409/2010). Pažymėtina, jog pagal Atkūrimo įstatyme įtvirtintas nuostatas, galimybė teismine tvarka atnaujinti terminą pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo suteikiama piliečiams, kurie gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises, remdamiesi Atkūrimo įstatymu.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo akcentuojama, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą; kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybės pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015).

42. Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-984/2014). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, įpareigojančias patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014). Įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės yra pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009).

43. Kaip jau minėta, pareiškėja prašymą atnaujinti terminus prašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti grindžia prasta savo ir savo artimųjų sveikatos būkle, pasireiškusia nuo 1991 metų iki 2019 metų. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja teismui pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, įrodančius, jog pareiškėja ir jos artimieji sirgo įvairiomis ligomis, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai ar jos artimiesiems nustatyti susirgimai objektyviai ir sistemingai trukdė per tokį ilgą laikotarpį pateikti prašymą ir reikiamus dokumentus bei rūpintis reikiamos informacijos gavimu pačiai arba per įgaliotus atstovus iki minėto termino pabaigos, byloje nėra pateikta.

44. Pažymėtina, jog ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiškėjos pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jos paties subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016).

45. Nepagrįsti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kad terminai prašymui ir dokumentams pateikti buvo praleisti ir dėl NŽT Skyriaus kaltės, suklaidinus pareiškėją ir jos artimuosius dėl teikiamų prašymų atkurti nuosavybės teises turinio. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad NŽT Skyrius pareiškėją ar jos artimuosius suklaidino ir dėl to jie neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių įstatyme nustatytais terminais. Pareiškėja dėl tariamai NŽT Skyriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo) nesikreipė į teismą, taip pat, neginčijo NŽT Skyriaus jai teiktų raštų pagrįstumo ir teisėtumo. Priešingai, NŽT Skyrius į pareiškėjos ir jos artimųjų prašymus atsakydavo laiku, pakankamai išsamiai ir teikė reikiamą informaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros.

46. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad 2010 metais Lietuvos valstybės archyve buvo rastas įrašas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis M. G., todėl 1940 m. liepos 22 d. (nacionalizacijos metu) M. G. negalėjo būti žemės savininku, nes tuo metu jau buvo miręs. Šią aplinkybę patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-3048-415/2020. Kadangi pareiškėja nuo 2010 metų turėjo pakankamai duomenų apie senelio M. G. mirties datą ir nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, žinodama apie pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl nesiėmė jokių veiksmų šiam procesui laiku užbaigti.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

48. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos H. T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė