2020-09-30 Nr. AB-18114-3-64-3-02732-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1864-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02732-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Nuo 2018 m. vasario 5 d. iki 2018 m. spalio 20 d. tam tikrais laikotarpiais jis buvo kalinamas Šiaulių TI. Pareiškėjas yra neįgalus (25 proc. darbingumas), tačiau buvo paskirtas gyventi kartu su kitais sveikais suimtaisiais. Pareiškėjui sunku pačiam apsitarnauti, jis (duomenys neskelbtini), jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba.

2.2. Pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma. Kamerose dalį ploto užėmė baldai ir sanitariniai mazgai. Pareiškėjui teko būti ir kamerose, kuriose nebuvo klozetų, taip pat teko pačiam nešiotis jam išduotą čiužinį ir kitus daiktus. Šiaulių TI nebuvo vidinio ryšio sistemos. Pareiškėjas savarankiškai negalėjo eiti į pasivaikščiojimo kiemelius, nes jis buvo kalinamas 2 aukšte ir rūsyje, todėl dėl negalios negalėdavo užlipti laiptais į 4 aukštą, kur įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai. Dušuose, kratų atlikimo kabinose, taksofonuose nebuvo įrengtų kėdučių neįgaliesiems, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai apsiprausti, nusirengti ir apsirengti. Kamerose nesugebėdavo pasiimti atnešto maisto, neišlaikydavo indų su maistu, juos išmesdavo, todėl likdavo alkanas. Karantino kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors jis pats nerūkantis ir tai buvo nurodęs raštu. Šiaulių TI administracija neleido jam turėti neįgaliojo vežimėlio, nes tardymo izoliatorius tam nepritaikytas.

2.3. Šiaulių TI pareigūnai jį kankino ir ignoravo, nes iš jų nesulaukė jokios paramos ir pagalbos, kad būtų palengvinta pareiškėjo padėtis atliekant laisvės atėmimo bausmę. Dėl neįgalumo pareiškėjui reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, jo judėjimo funkcija apribota, jis juda tik vežimėlio pagalba, išimtinais atvejais nedideliais atstumais juda su ramentais, padedant kitiems asmenims. Šiaulių TI pareigūnų veiksmais, kuriais jis kaip neįgalus žmogus buvo ignoruojamas, buvo padaryta neturtinė žala, kurią pareiškėjas įvertini 12 000 Eur suma ir kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. spalio 4 d., jam teko nuo 3,74 kv. m. iki 18,7 kv. m. gyvenamosios kameros ploto, t. y. visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Be to, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,80 m (kameroje Nr. 1) iki 2,30 m (kameroje Nr. 46). Keliose kamerose, kuriose skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo ne klozetas, o tupykla, tačiau minėtose kamerose pareiškėjas buvo laikomas arba labai trumpai, arba vienas pats, arba dar su vienu asmeniu. Pareigūnai, žinodami pareiškėjo problemas su sveikata, stengdavosi jį paskirti į kameras, kuriose yra klozetai ir kuriose laikoma kuo mažiau žmonių, taip užtikrindami jam geresnes buities sąlygas.

3.2. Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis skirtingas – nuo 17,31 kv. m. iki 22,44 kv. m. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), 92 punktu pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji.

3.3. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu. Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

3.4. Šiaulių TI suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymas į kameras vykdomas laikantis tam tikrų izoliavimo reikalavimų, kartu atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes. Asmenų paskirstymą į tam tikras kameras reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnis bei Šiaulių TI direktoriaus 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1/01-157 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašas. Atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su asmenų paskirstymu į tam tikras kameras, pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI, prieš paskiriant jį į tam tikras kameras, buvo įvertinta jo sveikatos būklė. Nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. spalio 20 d. pareiškėjui buvo nustatytas 25 proc. darbingumas, iš Regiono apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-2854-362/2018 duomenų matyti, jog pareiškėjui nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nustatytas specialus slaugos poreikis. Vėlesnių duomenų apie tokio poreikio tikslingumą ir būtinumą Šiaulių TI administracija nėra gavusi. Iš Asmens sveikatos istorijos bylai aktualiu laikotarpiui matyti, kad pareiškėjas keletą kartų skundėsi galvos, nugaros skausmais, vaikšto ramentų pagalba ir tokiu būdu nueina reikiamus atstumus. Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015), nenumatyti specialūs reikalavimai įkalinimo įstaigoms įrengiant gyvenamąsias patalpas, jas pritaikant neįgaliųjų poreikiams. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik šie Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Teisės aktuose nėra numatytas specialus gyvenamųjų kamerų (pasivaikščiojimo kiemelių, dušų, taksofono kabinų) įrengimas, pritaikant jas neįgaliųjų poreikiams.

3.5. Pareiškėjo laikymas Šiaulių TI bylai aktualiu laikotarpiu buvo periodiškas ir labai trumpalaikis, daugiausiai 10 dienų, kas tikrai negalėjo sukelti pareiškėjui neigiamų papildomų sveikatos sutrikimų, nepatogumų ar kitų jo teisių pažeidimų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, pagal kurį suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. spalio 4 d. kamerose Nr. 1, Nr. 10, Nr. 13, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 34, Nr. 35, Nr. 46, Nr. 48, Nr. 53, Nr. 70, Nr. 71, Nr. 90, kuriose buvo kalinama nuo 1 iki 5 asmenų, pareiškėjui teko nuo 3,74 kv. m iki 18,81 kv. m kameros ploto, sprendė, jog teisės aktuose reglamentuota minimali vienam asmeniui turinti tekti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

6. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas yra nedarbingas, jo darbingumo lygis sudaro 25 proc., specialiųjų poreikių lygis nustatytas nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. spalio 29 d., specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis – nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. spalio 29 d. Iš pareiškėjo 2018 m. liepos 27 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad pareiškėjui nustatyta (duomenys neskelbtini).

7. Vertindamas, ar nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės naudojantis Šiaulių TI kamerose esančiais sanitariniais mazgais, teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 15 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuota praktika. Teismas, įvertinęs nustatytą teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo paaiškinimus apie įrengtus sanitarinius mazgus, priėjo prie išvados, kad Šiaulių TI administracija, skirdama neįgalų pareiškėją į apgyvendinimo kameras, neatsižvelgiant į pareiškėjo fizines galimybes naudotis Šiaulių TI kamerose esančiais sanitariniais mazgais, pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatas.

8. Teismas kitus pareiškėjo nusiskundimus (dėl pagalbos nesuteikimo einant į pasivaikščiojimo kiemelius, kėdučių neįgaliesiems nebuvimo dušuose, kratų atlikimo kabinose, taksofonuose, pareiškėjo laikymo karantino kamerose kartu su rūkančiais asmenimis ir kt.) vertino pareiškėjo naudais, kadangi atsakovo atstovas dėl šių aplinkybių nepasisakė, minėtų pareiškėjo teiginių nepaneigė.

9. Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus, turimų įrodymų visetą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę (pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas su pertraukomis 2018 m. kovo 2 d. – 2018 m. spalio 4 d. laikotarpiu, iš viso apie 75 dienas), darė išvadą, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga suma yra 200 Eur.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priteisti jam 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pareiškėjas mano, kad jam turėtų būti priteistas 12 000 Eur žalos atlyginimas.

12. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

12.1. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų pagrįsti pirmosios instancijos teismo tam tikrų procesinių ar materialinių normų pažeidimą. Teismas bylos aplinkybes įvertino visapusiškai ir objektyviai bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas iš esmės skundžiasi tik dėl per mažos priteistos neturtinės žalos dydžio, tačiau pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena iš aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teismo sprendimas priteisti pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir adekvatus nustatytiems pažeidimams.

13. Pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepimą nesutinka su pateiktu vertinimu, jog Šiaulių TI administracija ginčo laikotarpiu užtikrino pareiškėjui, kaip neįgaliam asmeniui, tinkamas kalinimo sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, atlyginimo priteisimo.

15. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, padavė apeliacinį skundą.

17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas su pertraukomis 2018 m. kovo 2 d. – 2018 m. spalio 4 d. laikotarpiu, iš viso 75 dienas, pažeidžiant pareiškėjo teisę į asmenų su negalia sveikatai saugią gyvenamąją aplinką, t. y. teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, pagalbos nesuteikimo einant į pasivaikščiojimo kiemelius, kėdučių neįgaliesiems nebuvimo dušuose, kratų atlikimo kabinose, taksofonuose, pareiškėjo laikymo karantino kamerose kartu su rūkančiais asmenimis. Ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių nėra, pareiškėjas nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

19. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99).

20. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Be to, atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

21. Pareiškėjas prašo priteisti 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodytą sumą grindžia kitų teismų priimtais procesiniais sprendimais, teismų priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2229-525/2017).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (2018 m. kovo 2 d. – 2018 m. spalio 4 d. laikotarpiu, atskirais periodais iš viso 75 dienas, buvo pažeista pareiškėjo teisė į asmenų su negalia sveikatai saugią gyvenamąją aplinką), pareiškėjo negalią, vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje analogiškose bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, į kurį svarbu atsižvelgti.

23. Teisėjų kolegija, vertindama, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju priteistinas pareiškėjui, ištyrusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į pažeidimo laikotarpį (75 dienos), į tai, su kokiomis kliūtimis pareiškėjas susidūrė įkalinimo įstaigoje dėl jo apsunkinto judėjimo, į pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju yra per mažas, todėl didintinas iki 700 Eur.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimas keičiamas. Pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priteistina 700 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui A. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 700 Eur (septynių šimtų eurų).

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė