2021-09-22 Nr. AB-19148-3-61-3-03638-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1938-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03638-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.6.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, valstybės įmonei Valstybės žemės fondas (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja I. A. (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakovas) 2019 m. liepos 1 d. raštą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. rugsėjo 23 d. raštą; įpareigoti atsakovus NŽT Vilniaus rajono skyrių ir Valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Valstybės žemės fondas (toliau – ir Fondas) jų rengiamame Vilniaus rajono savivaldybės Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvo valstybinio fondo žemėje suprojektuoti pareiškėjai I. A. jai skirtą 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, už kurį pareiškėja yra sumokėjusi vienkartinėmis įmokomis.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. su prašymu dėl asmeninio ūkio žemės projektavimo kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių ir VĮ Valstybės žemės fondas. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. liepos 1 d. raštu nurodė, kad prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pareiškėja pateikė skundą NŽT, kuri 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu skundo netenkino. Pareiškėjos manymu, NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT raštai nepagrįsti ir neteisėti.

3. Pareiškėja taip pat prašė įpareigoti atsakovus rengiamame Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvo valstybinio fondo žemėje suprojektuoti pareiškėjai skirtą 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, už kurį pareiškėja yra sumokėjusi vienkartinėmis išmokomis, bet jai skirtas ir jos naudotas žemės sklypas buvo perduotas pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja pažymėjo, kad NŽT šį prašymą paliko nenagrinėtu, nurodžiusi, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius jau yra atsakęs 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštais, o dėl pareiškėjos prašymo esmės NŽT rašte nebuvo pasisakyta. Projekto autorius į minėtą prašymą apskritai neatsakė. Pareiškėja atsakovų veiksmus vertina neteisėtą neveikimą.

4. Pareiškėja nesutinka su NŽT 2019 m. rugsėjo 23 d. rašte išdėstyta pozicija, kad pareiškėja turėjo skųsti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. priimtą įsakymą Nr.48VĮ-1392-(14.48.2.). Pareiškėja pažymi, kad ji niekuomet neginčijo fakto, kad nesinaudoja ir nesinaudojo minėtame įsakyme nurodytu žemės sklypu, kadangi tas sklypas buvo miško žemė. Tai buvo nurodyta skunde NŽT, tačiau ši aplinkybė apie asmeninio ūkio žemės suteikimą nebuvo įvertinta. Minėtame įsakyme minimas žemės sklypas, kuris buvo pripažintas nenaudojamu, nebuvo suteiktas kaip asmeninio ūkio žemė, jis buvo suteiktas vietoje jai skirto asmeninio ūkio žemės, kuri buvo grąžinta pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjai, vietoj iš jos paimto naudoto asmeninio ūkio žemės sklypo, jai buvo suteiktas kitas žemės sklypas, kuris iš tikrųjų buvo miško žemė, kuris negalėjo būti naudojamas žemės ūkio paskirčiai, nei suteiktas vietoj asmeninio ūkio žemės. Pareiškėja kiekviename naujame žemės reformos etape prašė skirti kitą žemės sklypą. Atsakovai šias aplinkybes nutyli.

5. Pareiškėja nurodė, kad pagal Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 52.3. punktą, rengiant žemėtvarkos projektą, asmeniniam ūkiui suteiktinų žemės sklypų vietas projekto rengėjas turi teisę keisti be suderinimo su žemės naudotojais, kai asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, kuriuose yra pageidaujama susigrąžinti žemė, ir šie sklypai gali būti projektuojami iš laisvos žemės fondo plotų toje kadastro vietovėje. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju būtent tai ir turėjo būti padaryta, tačiau problema kito dėl to, kad žemėtvarkos projekto autorius, pareiškėjai skirto asmeninio ūkio žemės naudmenas suformuodamas kitoje tos pačios kadastro vietovės vietoje, tai padarė miško žemėje, ko padaryti nebuvo galima. Pareiškėja vėlesniuose projekto rengimo etapuose teikė atitinkamus prašymus dėl jai skirto asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo, ir prašymai nebuvo patenkinti, tačiau pareiškėja manė, kad ji galėjo teikti naujus prašymus naujame žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo etape. Pareiškėja pažymi, kad pagal Metodikos 28.1.3 papunkčio nuostatas, pareiškėjos sumokėtos vienkartinės išmokos už asmeninio ūkio žemę turėtų būti įskaitytos projektuojant kitą žemės sklypą Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme.

6. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime nepasisako dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad 2014 m. matininko suprojektuotas 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypas(toliau – ir ginčo sklypas) nebuvo pareiškėjai skirto asmeninio ūkio žemės vietoje. Pareiškėja pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro Nr.44/2054051 išrašas patvirtina, kad ginčo sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti tik 2015 m. spalio 16 d., o byla registruota tik 2016 m. gegužės 19 d., šis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini).

Skirtingu laikotarpiu daryta ortofotografinė medžiaga įrodo, kad sklypas buvo apaugęs mišku dar jo projektavimo ir kadastro duomenų nustatymo metu, t. y. 2014-2015 m. Vilniaus rajono savivaldybės Buivydiškių kadastrinės vietovės 2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projekte ginčo žemės sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams, o ne asmeninio ūkio žemei. Pareiškėja nurodė, kad ji Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. liepos 2 d. perduotuose Buivydiškių kadastrinės vietovės projekto autoriui asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašuose buvo įrašyta 846 numeriu, nurodant, kad ji duomenys neskelbtini) turi 2 ha asmeninio ūkio žemės. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. spalio mėnesio asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo – apžiūrėjimo aktu buvo patikrintas I.

A. duomenys neskelbtini) naudojamas 1,04 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, konstatuojant, kad sklypas yra naudojamas, ir atsižvelgiant į tai, kad yra pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, komisija siūlė 1,04 ha ploto žemės sklypą įteisinti ne naudojamoje vietoje, bet, esant pretendentui susigrąžinti žemę natūra, projektuoti patvirtintą asmeniniam ūkiui žemės plotą naujoje vietoje – laisvos žemės fonde. 2004 m. birželio 4 d. apskrities viršininko sprendimu Nr.2.5-41-18089 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,4847 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad šie ir kiti dokumentai įrodo, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemė buvo suteikta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini)2004 m. naudojo 1,04 ha žemės, iš kurios 0,4847 ha jai buvo perduota nuosavybės teise, atkuriant nuosavybės teises į jos naudojamą asmeninio ūkio žemę, o 0,55 ha duomenys neskelbtini)naudotos asmeninio ūkio žemės iš jos buvo paimta, bei nuspręsta žemę skirti kitoje vietoje laisvo valstybinio fondo žemėje. 2013-2014 m. buvo suprojektuotas naujas 0,42 ha žemės sklypas, 2015 m. nustatyti kadastro duomenys, o 2016 m. sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Tais pačiais metais pareiškėja kreipėsi į atsakovą ir informavo, kad sklypas yra apaugęs mišku.

7. NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindė šiais argumentais:

7.1. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus rajono Buivydiškių aplinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXVI sesijos sprendimu I. A. (sprendime – V.) buvo skirta 2 ha asmeninio ūkio žemės. Vilniaus rajono žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2)-5203 pareiškėjai suprojektuotas 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas (projektinis Nr.2293), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkas – Lietuvos Respublika, pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

7.2. NŽT Vilniaus rajono skyriui pareiškėja 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsisako jai suprojektuoto 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo ir prašo suprojektuoti naują kitame žemės reformos žemėtvarkos projekte. 2017 m. lapkričio 13 d. gautas naujas prašymas suprojektuoti 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovėje. Į šiuos prašymus pareiškėjai atsakyta NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. birželio 12 d. raštu. Pareiškėja pateikė skundą NŽT, į kurį atsakyta 2018 m. liepos 23 d. raštu, nurodant, kad prašymas suprojektuoti naują asmeninio ūkio žemės sklypą kitoje vietoje netenkinamas. NŽT Vilniaus rajono skyrius nurodė 2018 m. birželio 5 d. patikrinęs pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimą ir nustatęs, kad minėtas žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį, yra apleistas, jame auga miško augmenija. Patikrinimo metu surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas NR. 48ŽN-292-(14.48.78). Atsakovas pažymėjo, kad įvertinus viešai prieinamus ortofotografinių žemėlapių duomenis (www.geoportal.lt) pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2005-2006 metų buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai, ir tik vėlesniais metais apaugo medžiais. Atsakovas padarė išvadą, kad sklypas apaugo miško augmenija, buvo apleistas ir tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį po to, kai jis buvo suteiktai pareiškėjai naudoti asmeniniam ūkiui.

7.3. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr.48VĮ-1393-(14.48.2), kuriuo pareiškėja buvo įtraukta į Asmenų, kurie Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą, o tos pačios dienos įsakymu Nr.48VĮ-1392-(14.48.2) pareiškėjai buvo nutraukta 0,42 ha ploto suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė. 2018 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu žemės sklypas pervestas į laisvos žemės fondą. Apie minėtą įsakymą pareiškėja buvo informuota skyriaus 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu, minėti įsakymai apskųsti nebuvo.

7.4. Atsakovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad asmeninio ūkio žemė galėjo būti skirta keliose skirtingose vietose, skirtinguose kaimuose, asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašai nenurodo asmeninio ūkio žemės suteikimo vietos. Atsakovas pažymėjo, kad 2000 m. žemėtvarkos projekto plane teritorija, kurioje yra ginčo sklypas, yra pažymėta kaip laisvos žemės fondo žemė, o ne kaip valstybinės reikšmės miškai. Rengiant 2014 m. žemėtvarkos projektą pareiškėja laisva valia sutiko su jai suprojektuoto žemės sklypo Nr.2293 ribomis ir vieta, savo sutikimą išreiškė pasirašydama 2013 m. gegužės 20 d. susirinkimo protokolo antrame priede ir žemėtvarkos projekto svarstymo su VII eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Susirinkimo protokole yra pažymėta, kad asmeninio ūkio žemės sklypas Nr.2293 yra suprojektuotas naudojamoje vietoje (duomenys neskelbtini), protokolo 2 priede pareiškėja patvirtino, kad naudoja jai suteiktą žemę. Minėto sklypo naudojimo patikrinimas atliktas 2018 m. birželio 5 d., t. y. praėjus 5 metams nuo žemės sklypo suprojektavimo. Pareiškėja šiuo metu nebeturi 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės.

8. Atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Valstybės žemės fondui keliami reikalavimai pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių. Valstybės žemės fondas nėra viešojo administravimo subjektas ir nepriima savarankiškų sprendimų, sukeliančių pareiškėjai teisines pasekmes, todėl yra netinkama bylos šalis. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.48VĮ-928-(14.48.32) patvirtintame sąraše nenumatyta, kad pareiškėjai turi būti suprojektuotas 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, todėl Valstybės žemės fondas – Vilniaus rajono savivaldybės Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės projekto rengėjas – neturi jokių teisinių pagrindų suprojektuoti pareiškėjai 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypo ir toks reikalavimas nepagrįstas.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjos I. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, išsamiai išdėstęs faktines bylos aplinkybes, nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT raštų, kuriais nuspręsta, jog į pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašyme ir 2019 m. liepos 29 d. skunde keliamus klausimus dėl 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypo projektavimo kitoje vietoje iš laisvos žemės fondo žemės plotų NŽT yra išnagrinėjusi ir atsakymus jau yra pateikusi ankstesniuose pareiškėjai teiktuose administraciniuose aktuose, kurių pareiškėja neginčijo. Teismas pažymėjo, jog byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypą projektuoti kitoje vietoje iš laisvos žemės fondo žemės plotų, kadangi aplinkybės dėl šio sklypo projektavimo ir teikiami dokumentai, jau buvo išnagrinėti ir nepakito.

11. Teismas pacitavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas ir padarė išvadą, kad ginčijamuose NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT raštuose nurodyta, jog į pareiškėjos keliamus klausimus dėl pareiškėjai Vilniaus rajono žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2)-5203 pareiškėjai suprojektuoto 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo (projektinis Nr.2293) vietos ir ribų pakeitimo, kadangi šis sklypas priskirtinas miško žemei, buvo atsakyta ankstesniais NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštais (2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. 48SD-6119-(14.48.104) ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 48SD-8674-(14.48.104)), taip pat NŽT 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. 1SS-1484-(7.5).

12. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 0,42 ha žemės sklypas pareiškėjai buvo suprojektuotas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-5203.

13. Teismas konstatavo, kad pareiškėja sutiko su jai suprojektuoto žemės sklypo Nr.2293 ribomis ir vieta, taip pat pasirašė žemėtvarkos projekto svarstymo su VII eilės pretendentais žiniaraštyje, kuriame taip pat patvirtino, jog suprojektuoto sklypo Nr.2293 vietoje naudoja asmeninio ūkio žemę. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėja turėjo galimybes susipažinti su viešai skelbiamu Buivydiškių kadastro vietovėje nustatytų laisvo žemės fondo plotų planu ir viešai skelbiamu žemėtvarkos projekto planu, sutiko su projektuojamo žemės sklypo vieta, ribomis, plotu ir servitutais ir skundų ar pretenzijų nereiškė.

14. Teismas konstatavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymus leisti atsisakyti jai suprojektuoto 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo ir suprojektuoti naują kitame žemės reformos žemėtvarkos projekte, paaiškino, kad artimiausiu metu bus atliktas asmeninio ūkio žemės sklypo (Nr.2293, kadastro (duomenys neskelbtini)) naudojimo patikrinimas, bei informavo, kad pagal teisės aktų nuostatas asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat paaiškinta, kad asmeninio ūkio žemės sklypas iš laisvos žemės fondo, vykdant sekantį Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą negali būti projektuojamas. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pažymėjo, kad pareiškėja asmeninio ūkio žemės pagal paskirtį nenaudoja, todėl ji bus įrašyta į Vilniaus rajono skyriaus parengtą Fizinių asmenų, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus arba kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, sąrašą ir bus nutraukta teisės naudoji asmeninio ūkio žeme. Atsakyme buvo nurodyta, kad prašymo asmeninio ūkio žemės sklypą, kurio pareiškėja iki šiol nenaudoja, suprojektuoti kitoje vietoje netenkina. NŽT Vilniaus rajono skyrius, priėmęs sprendimą nutraukti Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimo iš bendro asmeniniam ūkiui suteikto 2,00 ha ploto 0,42 ha asmeninio ūkio žemės dalies naudojimo teisę, apie tai informavo pareiškėją, tačiau nurodyti administraciniai aktai nebuvo skundžiami ar ginčijami.

15. . Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius ir NŽT pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo kitame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Teismas pažymėjo, kad NŽT vertino pareiškėjos prašymą dėl 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypo (projektinis Nr.2293) vietos ir ribų pakeitimo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad naujų duomenų nebuvo pareikta ir kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr.48VĮ-1392-(14.48.2) buvo nutraukta pareiškėjos 0,42 ha asmeninio ūkio žemės dalies naudojimo teisė, pagrįstai nusprendė, jog naujų faktinių duomenų nėra pateikta.

16. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjai neskundus įsakymo, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjos 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės dalies naudojimo teisė, minėtas įsakymas sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, nes jam galiojant nėra teisinių pagrindų vėlesniuose Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto etapuose projektuoti pareiškėjos prašomą 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypą.

17. Teismas konstatavo, kad ginčijami raštai yra teisėti ir pagrįsti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovus rengiamame Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti pareiškėjai 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą.

III. 18. Pareiškėja I. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

19.1. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji turėjo galimybes susipažinti su viešai skelbiamu Buivydiškių kadastro vietovėje nustatytų laisvo žemės fondo plotų planu, ir, žinodama pasirenkamo sklypo vietą, pareiškėja sutiko su projektuojamo žemės sklypo vieta, ribomis, plotu ir servitutais. Pareiškėja pažymi, jog pretendentų susirinkimo metu ji žemės sklypą pasirinko kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o nustatyti, kad pareiškėjos susirinkimo metu pasirinktas žemės sklypas iš laisvo valstybinio fondo žiniaraščio iš tikrųjų yra ne žemės, o miško sklypas, objektyviai nebuvo galimybės, kadangi pareiškėja ginčo sklypo nematė, o jo kadastriniai matavimai buvo atliekami pareiškėjai nedalyvaujant. Pareiškėja pažymi neturinti informacijos, ar geoportale skelbiami ortofotografiniai žemėlapiai buvo viešai prieinami 2013 m.

19.2. Pareiškėja pažymi, jog rengiant 2013 m. projektą, ginčo sklypas buvo projektuojamas kaip žemės, o ne miško sklypas, o kuriuo metu ginčo žemės sklypo teritorija buvo priskirta miškų kadastrui byloje nėra nustatyta.

19.3. Pareiškėja, pasisakydama dėl teismo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjos keliami klausimai dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo kitame žemės reformos žemėtvarkos projekte jau buvo išnagrinėti ir pareiškėjai buvo atsakyta 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. liepos 23 d. raštais, kurių pareiškėja neskundė, pažymi, jog paminėtais atsakovo aktais buvo konstatuota, kad pareiškėja nenaudoja ginčo žemės sklypo, kuris pareiškėjai buvo suteiktas laisvame valstybiniame žemės fonde, vietoj iš jos gerokai anksčiau nuosavybės teisių atkūrimo tikslu paimto asmeninio ūkio žemės sklypo, kuris pareiškėjai buvo suteiktas Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu. Pareiškėja nurodo niekuomet neginčijusi aplinkybės, kad ji niekuomet nenaudojo šio žemės sklypo kaip asmeninio ūkio žemės. Būtent dėl šios aplinkybės byloje ir buvo ginčas su atsakovu, kuris byloje teigė, kad ginčo žemės sklypas pareiškėjai neva buvo suprojektuotas Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu buvo suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo vietoje.

19.4. Pareiškėja pažymi, jog Žemės reformos įstatymas numato, kad asmuo praranda teisę į asmeninio ūkio žemę, jeigu jis nesinaudoja jam suteiktu asmeninio ūkio žeme. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja įrodė, kad ji naudojosi jai suteikta asmeninio ūkio žeme iki tol, kol jis iš jos buvo paimtas ir grąžintas pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Pareiškėja mano, kad ji įstatyme nustatytą aplinkybę, su kuria įstatymų leidėjas sieja asmeninio ūkio žemės netekimą, paneigė.

19.5. Pareiškėja akcentuoja, jog jai buvo suteikta ir ji naudojo 1,04 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini), o 0,42 ha ploto žemės sklypas, projektinis Nr.2293, kurį ji pasirinko 2013 m., jai buvo suteiktas iš laisvo valstybinio žemės fondo ir neturėjo nieko bendra su jai 1995 m. suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo vieta. Pareiškėja nesutinka atsakovui neteikusi jokių naujų reikšmingų duomenų, bei išvardina dokumentus, kurie patvirtina, jog pareiškėjai asmeninio ūkio žemė buvo suteikta (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini); pareiškėja (duomenys neskelbtini) 2004 m. naudojo 1,04 ha žemės, iš kurios 0.4847 ha jai buvo perduota nuosavybės teise, atkuriant nuosavybės teises į jos naudojamą asmeninio ūkio žemę, o 0,55 ha pareiškėjos (duomenys neskelbtini) naudotos asmeninio ūkio žemės iš jos buvo paimta bei nuspręsta šią žemę skirti kitoje vietoje laisvo valstybinio fondo žemėje; (duomenys neskelbtini)teritorijoje, kuri nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjai suteiktos ir jos naudotos asmeninio ūkio žemės vietos nutolusi 4 kilometrų atstumu, laisvo valstybinio fondo žemėje, kuri jau 2000 m. buvo priskirta valstybinės reikšmės miškui (žr. 2000 m. projektą), 2013-2014 m. buvo suprojektuotas naujas 0,42 žemės sklypas.

20. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą parašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

20.1. Atsakovas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, tinkamai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikius materialinės teisės normas.

20.2. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, apeliaciniame skunde teigdama, jog jai skirtas asmeninio ūkio žemės sklypas tariamai buvo paimtas nuosavybės teisių atkūrimui kitiems asmenims ir suteiktas kitas asmeninio ūkio žemės sklypas kitoje vietoje, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą, žemė pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui yra priskiriama valstybės išperkamai žemei ir joje nuosavybės teisių atkūrimas nevykdomas.

20.3. Atsakovo teigimu, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad 2000 m. žemėtvarkos projekte ginčo žemės sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėto žemėtvarkos projekto plane teritorija, kurioje šiuo metu yra ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pažymėta kaip laisvos žemės fondo žemė, o ne kaip valstybinės reikšmės miškai. Šioje teritorijoje 2000 m. žemėtvarkos projekte žemės sklypai nebuvo projektuojami, todėl minėta teritorija pažymėta kaip laisvos žemės fondo žemė, kurioje nėra suprojektuotų žemės sklypų. Ginčo žemės sklypas remiantis Miškų kadastro duomenimis nėra ir niekada nebuvo priskirtas miško žemei, teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pažymėta kaip asmeninio ūkio žemės plotas.

20.4. Atsakovas pabrėžia, kad projektuojant ginčo sklypą, jokių I. A. skundų, pretenzijų, prašymų dėl suprojektuoto asmeninio ūkio žemės sklypo Nr. 2293 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo gauta, Skundą pareiškėja NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė tik 2016 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo žemės sklypo suprojektavimo (2013 m. gegužės 20 d. susirinkimo). Atsakovas akcentuoja, kad ginčo žemės sklypo naudojimo patikrinimas buvo atliktas 2018 m. birželio 5 d., t. y. praėjus 5 metams nuo žemės sklypo suprojektavimo, taigi net ir pareiškėjai tvirtinant, kad ji žemės sklypo iki jo suprojektavimo 2014 m. žemėtvarkos projekte nenaudojo, pareiškėja I. A. turėjo pakankamai daug laiko (5 metus) sutvarkyti, įdirbti ginčo žemės sklypą iki jo naudojimo patikrinimo.

20.5. Atsakovas pažymi, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, jog atsakovo aktais buvo konstatuota, kad pareiškėja nenaudoja ginčo žemės sklypo, t. y. sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Buivydiškių k. v., esančio (duomenys neskelbtini)“, kadangi NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymai, kuriais pareiškėja buvo įtraukta į asmenų, kurie Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą, bei su ja buvo nutraukta nenaudojamos jai suteiktos asmeninio ūkio žemės, naudojimo teisė, buvo priimti dėl apskritai I. A. skirtos asmeninio ūkio žemės, o ne dėl konkretaus žemės sklypo, t. y. pareiškėja neteko jai suteiktos ir dar neprivatizuotos asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės ir tuo pačiu teisės privatizuoti skirtą asmeninio ūkio žemę.

20.6. NŽT Vilniaus rajono skyriaus nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė aktualias materialinės ir proceso teisės normas, išsamiai motyvavo priimtą teismo sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

21. Atsakovas VĮ Valstybės žemės fondas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Fondas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tas pačias aplinkybes ir faktus, kurie buvo išdėstyti jos skunde teismui, jokių naujų rašytinių įrodymų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti panaikintas Teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas apeliaciniame skunde nepateikiama. Fondas atsiliepime akcentuoja tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti Fondo atsiliepime pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamų NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT raštų, kuriuose atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suprojektavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. liepos 1 d. raštas Nr. 48SD-9167-(14.48.104) ir NŽT 2019 m rugsėjo 23 d. raštas Nr. 1SS-1817-(7.5) atsisakyti pakartotinai nagrinėti pareiškėjos prašymą yra teisėti ir pagrįsti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu.

24. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjai suteikto asmeninio ūkio žemės sklypo vieta, to žemės sklypo paėmimo iš pareiškėjos momentu ir priežastimis, taip pat ginčo žemės sklypo suteikimo aplinkybėmis.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Kaip minėta, skundžiamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštu buvo paliktas nenagrinėtu pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašymas suprojektuoti rengiamame Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvo valstybinio fondo žemėje I. A. skirtą 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, už kurį pareiškėja yra sumokėjusi vienkartinėmis įmokomis, konstatavus, jog į pareiškėjos prašymus dėl 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypo projektavimo jau buvo atsakyta ankstesniais NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštais (2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. 48SD-6119-(14.48.104) ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 48SD-8674-(14.48.104)), o pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu.

27. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.), 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

28. Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).

29. Pakartotinai įvertinus bylos duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 2016 m. lapkričio 11 d., 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. prašymuose NŽT Vilniaus rajono skyriui pareiškėja iš esmės kėlė tą patį reikalavimą – suprojektuoti laisvo valstybinio fondo žemėje pareiškėjai skirtą 0,42 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą, už kurį pareiškėja yra sumokėjusi vienkartinėmis įmokomis; kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. birželio 12 d. raštas Nr.48SD-6119-(14.48.104) ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. 48SD-8674-(14.48.104) dėl pareiškėjos 2016 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. prašymų buvo pakankamai motyvuoti, juose išdėstytos visos aplinkybės dėl teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimo, ir dėl to prarastos galimybės projektuoti asmeninio ūkio žemės sklypą kitoje vietoje, ir kad pareiškėja 2019 m. gegužės 27 d. prašyme nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pakartotinai išnagrinėti jos teikiamą prašymą. Atsižvelgiant į tai ir visų įrodymų kontekste įvertinus, be kita ko, NŽT Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 1 d. rašte išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad pareiškėjos 2016 m. lapkričio 11 d., 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. prašymų dalykas ir pagrindas yra tapatūs Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto taikymo prasme. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, jog NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl skundžiamo NŽT Vilniaus rajono skyriaus rašto, neturėjo pagrindo naikinti NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo palikti pareiškėjos prašymą nenagrinėtu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad NŽT priimtas sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji nepateikė naujų įrodymų ir aplinkybių, apeliaciniame skunde teigia teikusi papildomus dokumentus (turima omeny pirmosios instancijos teismui 2020 m. kovo 3 d. teikti rašytiniai paaiškinimai, bei prie jų pridėti dokumentai), tačiau pareiškėja apeliaciniame skunde pati nurodo, jog šie gauti dokumentai atsakovui anksčiau nebuvo teikiami (apeliacinio skundo 6 lapas). Teisėjų kolegija pažymi, jog papildomų dokumentų pateikimas teismui, o ne administracinį aktą priėmusiam subjektui negali būti vertinamas kaip naujai su prašymu atsakovui teikti įrodymai ir aplinkybės, kurių atsakovas, priimdamas skundžiamą Raštą, nepagrįstai neįvertino.

31. Pažymėtina, jog pareiškėja apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kad jos NŽT Vilniaus rajono skyriui teikti 2016 m. lapkričio 11 d., 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. prašymai nebuvo tapatūs, nepagrindė, kad ginčijamas NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštas buvo priimtas neįvertinus kokių nors pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašyme naujai nurodytų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant ankstesnius pareiškėjos prašymus. Pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakovo pozicija dėl ginčo sklypo projektavimo, bei nesutinka, kad ji prarado teisę naudotis 0,42 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, ir todėl jai naujas asmeninio ūkio žemės sklypas negali būti projektuojamas.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr.48VĮ-1393-(14.48.2) pareiškėją įtraukė į asmenų, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės, sąrašą, o 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr.48VĮ-1392-(14.48.2) nutraukė Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu iš bendro asmeniniam ūkiui suteikto 2,00 ha ploto 0,42 ha asmeninio ūkio žemės dalies naudojimo teisę. Apie šių sprendimų priėmimą ir apskundimo tvarką pareiškėja buvo informuota 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu, paaiškinant, jog sklypas į laisvos žemės fondą buvo pervestas kaip nenaudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas. Minėtų NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimų ir raštų teismui pareiškėja neskundė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nenuginčijus šių sprendimų, pareiškėjai naujas asmeninio ūkio žemės sklypas negali būti projektuojamas.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamų raštų pobūdis nagrinėjamu atveju lemia, kad bylos nagrinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybės, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019 m. gegužės 27 d. prašymą, o NŽT skundžiamu 2019 m. rugsėjo 23 d. raštu jį paliko galioti. Dėl to pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad ji tebeturi teisę į 0,42 ha asmeninio ūkio žemės, kadangi ginčo sklypu niekada nesinaudojo, taip pat asmeninio ūkio žemės sklypo pareiškėjai suteikimo aplinkybės ir kt., yra išeinantys iš šios bylos nagrinėjimo ribų ir į juos nėra teikiami atsakymai.

34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjos argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas