2025-07-30 Nr. CB-4495-2-56-3-00608-2022-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2708

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00608-2022-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Agnės Tikniūtės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 21 d. paduotu ieškovės D. J. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. J. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė ir trečiasis asmuo padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atidalijimo, taip pat paveldimo turto padalijimo. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškinys, trečiojo asmens A. J. savarankiškas reikalavimas ir atsakovų G. M. bei Z. P. priešieškinis patenkinti iš dalies: visas ieškovės ir atsakovų motinai priklausęs nekilnojamasis turtas padalytas kaip paveldėtas ieškovei ir atsakovams lygiomis dalimis, o galvijų banda ir lėšos sąskaitoje pripažintos bendrąja daline ieškovės, jos motinos ir trečiojo asmens A. J. nuosavybe jungtinės veiklos sutarties pagrindu bei atitinkamai padalytas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas argumentus dėl jungtinės veiklos santykių egzistavimo, iš esmės pažeidė jungtinę veiklą (partnerystę) reglamentuojančias teisės normas (CK 6.969 straipsnio 1 dalis, 6.975 straipsnio 3 dalis) ir šį institutą aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Dėl to nepagrįstai konstatavo, jog gyvulininkystei pakanka žodinės jungtinės veiklos sutarties, o nekilnojamojo turto, žemės ūkio veiklai – ne.

2. Bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 176, 185 straipsniai), dėl to byla neteisingai išspręsta (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra logikos pripažinti jungtinę veiklą susijusią tik su ūkininkyste, bet ne su nekilnojamuoju turtu, kai nekilnojamasis turtas neatsiejamas nuo ūkio veiklos, nei materialiosios, nei proceso teisės normos to nenumato. Teismai ignoravo jungtinės veiklos egzistavimo aplinkybes, kurios neginčytinai patvirtintos byloje esančia medžiaga bei liudytojų parodymais, visiškai nesivadovavo šioje byloje reikšmingu tikimybės pusiausvyros principu atliekant įrodymų tyrimą ir vertinimą.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo normas bei materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą (CK 5.1 straipsnis), nes nevertino byloje reikšmingų įrodymų dėl gyvulių bandos, kuri palikėjos mirties dieną nepriklausė palikėjai, todėl nebuvo paveldėjimo objektu ir nėra pagrindo priteisti atsakovams kompensacijos.

4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl jungtinės veiklos egzistavimo, pagal kurią asmenų, vykdančių jungtinę veiklą, santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar tie asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-133-421/2019, Nr. e3K- 3-159-916/2022).

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidų dėl to, kad ji nepateikė duomenų, jog ieškovės atstovės sąskaitos faktūros apmokėtos, nors byloje susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų buvo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kartu atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde netinkamai apskaičiuota ginčijama suma – neatsižvelgta į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat kad skundą teikė du asmenys su savarankiškais reikalavimais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti ieškovei D. J. (duomenys neskelbtini) 745 (septynis šimtus keturiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. liepos 17 d. AB Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 246, kodas ZO52938.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė

Eglė Zemlytė