2021-01-27 Nr. AB-1823-3-61-3-01783-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir G. Š. bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2021-01-27 Nr. AB-1823-3-61-3-01783-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), dabar – Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas G. Š. skunde prašė priteisti jam iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Full text
Administracinė byla Nr. TA-121-438/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01783-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir G. Š. bei atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. 1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), dabar – Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas G. Š. skunde prašė priteisti jam iš atsakovo 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Lukiškių TI-K atliko laisvės atėmimo bausmę tame pačiame pastate, todėl dalį aprašytų pažeidimų patyrė abu. Pareiškėjas A. B. nurodė, kad bausmę atliko Lukiškių TI-K nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. spalio 30 d. dvivietėse kamerose Nr. 106, 327, 279, 147, 132, 157, 197, 145, 163 – iš viso 258 dienas, kuriose buvo viena dviaukštė lova. Pareiškėjas G. Š. nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliko Lukiškių TI‑K nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. sausio 6 d. kamerose Nr. 119, 170, 178, 307, 179, 254 – iš viso 197 dienas keturvietėse kamerose, kuriose buvo dvi dviaukštės lovos, ir kameroje Nr. 254 dvylikavietėje kameroje, kurioje buvo 6 dviaukštės lovos. Kameros, kuriose buvo kalinami pareiškėjai, neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai buvo kalinami negyvenamose, pagalbinėse patalpose, kuriose įrengtas orumą žeminantis sanitarinis mazgas – tualetas, kamerose buvo perteklinių baldų ir daiktų, kurie trukdė normaliam judėjimui, asmenų buvo per daug, sudarytos antisanitarinės sąlygos (veisėsi pelėsis, buvo drėgna, tamsu, duše galėjo nusiprausti tik vieną kartą per savaitę). Pareiškėjai kiekvieną dieną buvo vedami pasivaikščioti į kiemą. 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn. buvo remontuojami I korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai, remonto metu buvo atlikti ir stogo dangos (asbestcemenčio) šalinimo ir keitimo darbai. 2017 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais buvo atliekami analogiški darbai III korpuse. Minėti darbai buvo atliekami be jokių apsaugos priemonių. Tokiu būdu pataisos įstaiga sudarė pareiškėjų sveikatai ir gyvybei pavojingą aplinką. Apie vykdomus darbus pareiškėjai nebuvo įspėti, jokių saugumo priemonių nebuvo imtasi, po darbų nebuvo atlikti gyvenamosios aplinkos tyrimai plaušelių koncentracijai ore nustatyti. Pareiškėjai jautė baimę, kančią ir nepilnavertiškumo jausmą, tai žemino ir menkino juos. Pareiškėjai patyrė nežmonišką elgesį, nepatogumų, depresiją, blogai jautėsi.
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjams kamerose teko ne mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Kamerų įrengimas atitinka taisyklėse nustatytus reikalavimus. Tualetas nuo gyvenamosios kameros dalies atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose privatumui užtikrinti 2017 m. įrengtos užuolaidos. Kamerų langai vėdinimui pritaikyti. Kamerų apšvietimui naudojamos sveikatai nekenksmingos lemputės. Lukiškių TI-K I, II ir III gyvenamųjų korpusų konstrukcijose nėra asbesto. Šiferio lakštais padengti tik pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. I ir III korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrų padengimas buvo pakeistas cemento pjuvenų (cetrio) plokšte. Nuteistieji ir suimtieji į pasivaikščiojimo kiemelius, kuriuose buvo atliekami statybos ir remonto darbai, nebuvo vedami. Šiferis nebuvo laužomas, jis buvo tvarkingai nuimtas ir sudėtas, todėl asbesto dulkių nebuvo ir suimtųjų (nuteistųjų) sveikatai pakenkti negalėjo.
II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą iš dalies tenkino, priteisė pareiškėjui A. B. 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, o pareiškėjui G. Š. – 300 Eur, kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas pateikė į bylą duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomi pareiškėjai, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėjais laikytų asmenų skaičių. Iš šių duomenų, kurių teisingumu teismas neturėjo pagrindo abejoti, teismas nustatė, kad pareiškėjų atžvilgiu nebuvo pažeistos jokių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto, todėl atitinkamus pareiškėjų skundo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo argumentus dėl netinkamo sanitarinio mazgo įregimo (netinkamos izoliacijos, atskiros oro šalinimo sistemos nebuvimo, neužtikrinto privatumo), nustatė, kad pareiškėjas G. Š. 2017 m. sausio 6 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 254, kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis, tačiau kitose kamerose, kuriose buvo laikomi pareiškėjai, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis. Teismas įvertino, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo įrengimas jį atitveriant sienele ir užuolaidomis, neužtikrino visiško asmens privatumo, nes pareiškėjai dalį laikotarpio praleido kartu su kitais asmenimis, be to, buvo stebimi pareigūnų. Šią aplinkybę teismas pripažino pareiškėjų teisių pažeidimu, kuris blogino jų buvimo Lukiškių TI-K sąlygas ir sukėlė jiems papildomų nepatogumų. Teismas kartu pažymėjo, kad dalį laikotarpio pareiškėjai praleido kamerose vieni, todėl šiomis dienomis jų privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus. Teismas nustatė, kad pareiškėjams buvo sudaryta galimybė išvėdinti patalpas ir išvengti kamerose tvyrojusio nemalonaus kvapo, todėl šiuo aspektu (dėl sanitariniame mazge neįrengtos oro šalinimo sistemos ir dėl kameroje tvyrojusio nemalonaus kvapo) nekonstatavo neteisėtų atsakovo atstovo ar jo pareigūnų veiksmų.
8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas A. B. prašė neturtinę žalą atlyginti už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. spalio 30 d., o pareiškėjas G. Š. – už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. sausio 6 d. Tuo tarpu pasivaikščiojimo kiemeliuose darbai buvo atlikti 2017 m. gegužės–rugsėjo mėn., t. y. ne ginčo laikotarpiais. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjų argumentus šiuo apsektu atmetė kaip nepagrįstus, kaip ir argumentus dėl antisanitarinių sąlygų, drėgmės ir pelėsio, blogo apšvietimo, prausimosi duše tik vieną kartą per savaitę.
9. Teismas apibendrino, kad pareiškėjui A. B. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 29 d. (2019 m. spalio 30 d. išvyko iš Lukiškių TI-K), iš viso 257 dienas, Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, o pareiškėjui G. Š. – laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. sausio 5 d., iš viso 107 dienas. Dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjai galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kurių pareiškėjai nebūtų patyręs, jei jų laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovui kilo pareiga kompensuoti pareiškėjų patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
10. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį bei trukmę, į tai, kad pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai būtų lėmę ilgalaikių ir nepataisomų padarinių atsiradimą, pareiškėjų teisės nebuvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jų atžvilgiu, siekio išskirti juos iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašomos priteisti sumos akivaizdžiai viršija jų patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvačios nustatytiems pažeidimams. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, įvertinęs nustatytų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjams už jų patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju būtų 750 Eur pareiškėjui A. B. ir 300 Eur pareiškėjui G. Š..
III. 11. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.
12. Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas turėjo apskaičiuoti pareiškėjams tekusį kamerų plotą, dalindamas bendrą kameros plotą iš įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, o ne iš atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kameroje rytinio patikrinimo metu užfiksuotą asmenų skaičių, nes jis per dieną kito. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie sanitarinio mazgo užimamą plotą, nes atlikti matavimai nėra tikslūs, patalpos neįregistruotos, o tai reiškia, kad pareiškėjai iš esmės buvo laikomi tualetuose – pagalbinėse patalpose, todėl jiems neteko jokio gyvenamųjų patalpų ploto, kas žemino pareiškėjų garbę ir orumą, ypač dėl iš tualeto sklidusio nemalonaus kvapo, taip pat negalėjimo normaliai judėti. Pareiškėjai kartoja savo skundo argumentus dėl jų sveikatai padarytos žalos, susijusios su šiferinės stogo dangos keitimo darbais. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimo argumentais dėl to, kad jiems buvo užtikrintas socializacijos ugdymas ir atitinkamas užimtumas, tokių aplinkybių atsakovo atstovas į bylą pateiktais duomenimis nepagrindė.
13. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos įstaigos sanitarinių mazgų įrengimas atitinka nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjai neįrodė jų patirtos neturtinės žalos, be to, asmenų patirta neturtinė žala gali būti atlyginta ne tik pinigais, bet ir pripažinimu, jog tokios jų teisės buvo pažeistos.
15. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų neužtikrinimo pareiškėjui A. B. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. spalio 30 d. ir pareiškėjui G. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. sausio 6 d., atlyginimo priteisimo.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjų skundą iš dalies tenkino ir priteisė pareiškėjui A. B. 750 Eur ir pareiškėjui G. Š. 300 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, jog ginčo laikotarpiais atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjų privatumo naudojantis tualetu; kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
18. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjai, tiek atsakovo atstovas. Pareiškėjai teigė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė, jog jų teisė į minimalų kameros plotą nebuvo pažeista (teismas turėjo kameros plotą padalinti iš lovų skaičiaus, o ne asmenų skaičiaus); sanitarinio mazgo plotas nepagrįstai buvo nustatytas remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis; iš sanitarinio mazgo zonos sklido nemalonus kvapas; šiferio stogo dangos ardymo darbai sukėlė pavojų pareiškėjų sveikatai; pareiškėjams nebuvo užtikrintas joks užimtumas. Atsakovo atstovas nurodo, kad pataisos įstaigos sanitarinių mazgų įrengimas atitinka nustatytą teisinį reguliavimą, pareiškėjai neįrodė jų patirtos neturtinės žalos, be to, asmenų patirta neturtinė žala gali būti atlyginta ne tik pinigais, bet ir pripažinimu, jog tokios jų teisės buvo pažeistos.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad ginčo laikotarpiais atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjų privatumo naudojantis tualetu, todėl bausmės atlikimo sąlygos Lukiškių TI-K iš dalies buvo netinkamos, o pareiškėjai dėl to patyrė neturtinę žalą; kitais pareiškėjų skunde nurodytais aspektais atsakovo atstovas ar jo pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. pareiškėjų bausmės atlikimo Lukiškių TI-K sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl valstybei civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nekilo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes bei atsakovo atstovo nesutikimo su pareiškėjų skundu argumentus, išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjai ir atsakovo atstovas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
21. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjų skundo (b. l. 1–17), teikto pirmosios instancijos teismui, bei apeliacinio skundo (b. l. 130–138) turinį, pažymi, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismui nenurodė argumentų, kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde, t. y. dėl to, kad Lukiškių TI‑K nebuvo užtikrintas jų užimtumas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017 ir kt.). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikę pirmosios instancijos teismo proceso metu, bei su tuo susijusius reikalavimus. Taigi šiuo aspektu jų skundas pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nebus nagrinėjami.
22. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kitų pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tiek kamerų plotą dalijant iš jose buvusių asmenų skaičiaus, tiek iš jose esančių lovų skaičiaus, ginčo laikotarpiais pareiškėjų teisė į minimalų kameros plotą nebuvo pažeista, ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Nenustačius pareiškėjų teisių į minimalų kameros plotą pažeidimo, sanitarinio mazgo zonos užimamo ploto nustatymas šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes tokiu atveju šis plotas iš bendro kameros ploto, apskaičiuojant vienam asmeniui tekusį kameros plotą, neatimamas. Dėl nemalonaus kvapo, sklidusio iš sanitarinio mazgo zonos, pažymėtina, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjų teisių pažeidimo, nes buvo užtikrinta galimybė vėdinti kameras per langus. Dėl, pareiškėjų teigimu, jų sveikatai kilusio pavojaus ardant šiferio stogo dangą pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadai, kad dėl šiferio stogo dangos ardymo darbų pareiškėjų sveikatai joks pavojus iškilti negalėjo, nes pareiškėjai tuo metu Lukiškių TI-K nebuvo laikomi.
23. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytu pareiškėjų teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu, iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjų skundą (b. l. 68–69) nustatė, kad pareiškėjas A. B. Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, iš viso 257 paras (iš jų 11 parų vienas, o kitas 246 paras su dar vienu asmeniu, t. y. dviese), o pareiškėjas G. Š. Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu, be kita ko, iš viso 107 paras (iš jų 4 paras vienas, o kitas 103 paras su dar vienu asmeniu, t. y. dviese), buvo laikomi kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos dalies atskiras sienele su užuolaida. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė pareiškėjų teisės į privatumą pažeidimą, jo laikotarpį bei, atitinkamai, atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjai patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, o sudarė prielaidas pareiškėjams patirti neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjų teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytą pareiškėjų subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę, dėl kurių pareiškėjai jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjų orumą ar nežmoniškai su jais elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjams priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos yra adekvačios jų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl jas keisti nėra jokio pagrindo.
26. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjų ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjų A. B. ir G. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė