2025-03-05 Nr. AB-3761-4-16-3-00037-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1611-624/2024

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00037-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas (duomenys neskelbtini) piliečiui K. S. (toliau – ir Užsienietis) pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo įstaigai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, 3 mėnesiams iki 2025 m. balandžio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras teikime nurodė, kad:

2.1. 2024 m. spalio 7 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius priėmė gražinimo sprendimą ir įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti į kilmės valstybę per 21 dieną nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m. spalio 28 d.

2.2. 2024 m. spalio 30 d. Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini), VSAT Migracijos skyriaus pareigūnų buvo patikrinta gyvenamoji vieta, kurioje buvo rastas Užsienietis, nustatyta, kad Užsienietis neįvykdė sprendimo dėl jo gražinimo į kilmės šalį.

2.3. 2024 m. spalio 30 d. 23.55 val. Užsienietis VSAT Migracijos skyriaus sprendimu sulaikytas ne ilgiau kaip iki 48 val., bei atvežtas į Centrą.

2.4. 2024 m. spalio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo įstaigai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo įstaigos vadovo leidimo iki 2025 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį.

2.5. 2024 m. lapkričio 6 d. Centras kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą Lietuvos Respublikoje su prašymu išduoti Užsieniečiui grįžimo dokumentą. Atsakymas nėra gautas.

2.6. 2024 m. lapkričio 12 d. VSAT priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tą pačią dieną Užsienietis supažindintas su sprendimu.

2.7. 2024 m. lapkričio 13 d., būdamas Centre, Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2024 m. lapkričio 14 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą nagrinėti prieglobsčio prašymą iš esmės skubos tvarka.

2.8. 2024 m. lapkričio 14 d. Centro administracijai VšĮ Nacionalinis socialinės integracijos institutas pateikė dokumentus, kad K. S. gali gyventi socialiniame hostelyje „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei pateikė terminuotą patalpų subnuomos sutartį Nr. 20241114-84, sudarytą tarp VŠĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto ir Užsieniečio. Nuomos terminas – nuo 2024 m. lapkričio 14 d. iki 2025 m. lapkričio 14 d.

2.9. 2024 m. lapkričio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai persvarstė bei paliko galioti Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo leidimo iki 2025 m. sausio 30 d. Šį teismo sprendimą Užsienietis apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė K. S. apeliacinį skundą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Centras pažymėjo, kad 2025 m. sausio 21 d. Migracijos departamento pateiktoje nuomonėje nurodoma, kad būtų tikslinga apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu. Centro vertinimu, nors Užsienietis Lietuvos Respublikoje įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas be apribojimų Užsienietis gali pasislėpti tuo sukeldamas neteisėtos migracijos grėsmę bei trukdydamas tinkamai nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti atitinkamus sprendimus.

4. Užsienietis ir jo atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, įpareigojant elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą arba apgyvendinti netaikant judėjimo suvaržymų.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. sausio 29 d. sprendimu Teikimą tenkino ir pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. balandžio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Teismas nurodė, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo, todėl teismas vertino, jog negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2022 metais, Lietuvoje dirbo nelegaliai, buvo išvykęs į Lenkiją, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas sulaikytas. Teismas vertino, kad esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu Užsienietis sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Teismas sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

8. Teismas pažymėjo, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. pasikeitus Įstatymo reglamentavimui, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 str. 2 d. 4, 5 p.). Šio įstatymo 1151 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūra (toliau – ir Agentūra). Pagal Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-614, 10.11 punktą Agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Teismas pažymėjo, kad apgyvendinus Užsienietį Agentūroje, jis nebus atskirtas nuo kitų Agentūros gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms teigti, kad asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo, nes užsienietis gali teikti prašymą ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas tenkino Centro Teikimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. balandžio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2025 m. sausio 29 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų sprendimą ir Centro teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant pareiškėjui kitą, švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatytu laiku periodiškai atvykti į Centrą arba elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Centrui apie savo buvimo vietą arba apgyvendinti Užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Užsienietis apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Užsienietis pateikė pirmą prieglobsčio prašymą Lietuvoje, todėl jis nėra paskesnis (pakartotinis). Byloje nėra duomenų, kad Užsieniečio prašymo motyvams atskleisti būtina jį sulaikyti, apie tai nepasisakyta ir Teikime (įskaitant ir teikime nurodomoje 2024 m. lapkričio 21 d. Migracijos departamento nuomonėje).

11.2. Neegzistuoja pagrindų sulaikyti Užsienietį ar skirti jam sulaikymą atitinkančią alternatyvią priemonę, kadangi: 1) Užsienietis turi galiojantį pasą, todėl jo tapatybė nustatyta; 2) byloje nėra duomenų, kad Užsienietis kelia pavojų valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; 3) negalima teigti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis.

11.3. Teismo sprendimu buvo pritaikyta griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri atitinka sulaikymą. Šiuo metu prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesai teismuose užtrunka ilgą laiką (4–12 mėn.). Tokiu atveju būtina užtikrinti, kad Užsieniečiui nebūtų taikomi neproporcingi laisvės apribojimai. Ilgalaikis buvimas griežtomis sąlygomis pažeidžia asmens teisę į laisvę ir orumą. Todėl pritaikyta griežčiausia priemonė nėra būtina ir nėra proporcinga.

11.4. Užsienietis teismui pateikė duomenis bei įrodymus, kad turi galimybę gyventi už Centro ribų.

12. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Centras pažymi, kad Užsienietis nuo 2022 m. gegužės 16 d. nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, gyveno neteisėtai, neįvykdė grąžinimo sprendimo ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl termino pratęsimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl Užsienietis netinkamai bendradarbiavo su kompetentingomis valdžios institucijomis sprendžiant jo teisinės padėties nustatymo klausimus. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik po to, kai VSAT priėmė sprendimą jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu siekdamas sutrukdyti įvykdyti išsiuntimo procedūrą. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, Užsienietis gali savo veiksmais sutrukdyti Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti. Užsienietis nėra pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, neturi gyvenamosios vietos, lėšų, šeimyninių socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, būtina išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, laikytina, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, skirta užtikrinti veiksmingą asmens prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, o švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nepakankamas, siekiant užtikrinti tinkamą Užsieniečio prieglobsčio prašymo išnagrinėjimą, nes yra rizika, jog jis turėdamas judėjimo laisvę, bandys pasislėpti ar išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punktą taikyti švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjimo dalykas – Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo teismas skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Užsieniečiui, kuris yra laikomas prieglobsčio prašytoju, paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina, siekiant priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

16. Užsienietis, apeliaciniame skunde nesutikdamas su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad pritaikyta priemonė yra neproporcinga ir neatitinka Lietuvos migracinės reguliacijos bei tarptautinių žmogaus teisių standartų.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pateiktu apeliaciniu skundu nėra ginčijama, jog alternatyvi sulaikymui priemonė skirta pagrįstai, tačiau prašoma skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė, kadangi taikyta priemonė nėra proporcinga.

18. Tačiau pastebėtina, kad, įvertinus byloje pateiktus duomenis, galima manyti, jog yra ir kitas nei Teikime nurodytas Užsieniečio sulaikymo pagrindas: Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

19. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatyti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, kurie yra šie: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.). Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, aplinkybės, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

20. Byloje pateiktais įrodymais ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta ir nėra ginčo, kad:

i) Lenkijos Respublika yra paskelbusi perspėjimą, kuris galioja nuo 2023 m. birželio 2 d. iki 2026 m. birželio 1 d., kad dėl Užsieniečio yra priimtas sprendimas dėl išsiuntimo; ii) VSAT 2024 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 24S2254734 įpareigojo Užsienietį iki 2024 m. spalio 28 d. išvykti į kilmės valstybę; iii) Užsienietis, iki 2024 m. spalio 28 d. savanoriškai neišvykęs iš Lietuvos Respublikos, 2024 m. spalio 30 d. VSAT buvo sulaikytas; iv) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. spalio 31 d. sprendimu pritaikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. sausio 30 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;

v) VSAT 2024 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 24S254147 išsiuntė Užsienietį į kilmės valstybę, uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos 48 mėn. ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos 48 mėn. Sprendimas priimtas, nes asmuo savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime dėl grąžinimo į užsienio valstybę nustatytą terminą; vi) Užsienietis 2024 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, kurį Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu nusprendė nagrinėti skubos tvarka, motyvuodamas tuo, kad asmuo minėtą prašymą pateikė tik siekdamas sutrukdyti įvykdyti sprendimą jį išsiųsti į užsienio valstybę; vii) VSAT 2024 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą su Teikimu, nurodydamas, kad, nors Užsienietis sudarė patalpų nuomos sutartį ir pateikė prieglobsčio prašymą, šiuo atveju egzistuoja pagrindas nustatyti (palikti) Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri buvo paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu; viii) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu tenkino Centro teikimą; 2024 m. gruodžio 18 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą; ix) Migracijos departamentas 2025 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuto ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šis Migracijos departamentas sprendimas yra apskųstas administraciniam teismui.

21. Įvertinus, kad Užsienietis, iki apribojant jo judėjimo laisvę Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. spalio 31 d. sprendimu, ilgą laiką šalyje gyvenęs neteisėtai ir turėjęs galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra, tik sulaikytas iš esmės tik tam, kad išspręsti jo grąžinimo į kilmės valstybę klausimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį, dėl ko Migracijos departamentui buvo rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, galima manyti, kad yra ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas jį sulaikyti.

22. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; ir kt.).

23. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, susijusius su Užsieniečio patekimu į Lietuvos Respubliką bei buvimu čia, taip pat charakterizuojančius jį duomenis, be kita ko, atsižvelgusi į tai, kad Užsienietis nuo 2022 m. gegužės 16 d. Lietuvoje yra neteisėtai, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje, neįvykdė sprendimo dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl šio termino pratęsimo, Lenkijos Respublika yra įvedusi perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą, Užsienietis teismo posėdyje patvirtino, kad Lenkijos Respublikoje yra nuteistas už asmenų, neteisėtai patekusių į šalį, gabenimą, taip pat į tai, kad būtina išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, mano, kad pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, dėl ko pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė vertintina kaip proporcinga ir nėra pagrindo jos keisti.

25. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio K. S. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė