85b9f809-e735-41bf-ac83-01191ad810c8 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Ričardas GilysPranešėjas Sigitas Bagdonavičius             Baudžiamoji byla Nr. 1A-915-366/2011Teisėja Danutė Švitinienė             Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00324-2010-9             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei,nukentėjusiajai D.

M.,gynėjams advokatams Alfonsui MaÅ¡alui, Mykolui Vytautui Kazlauskui, Justinui Stauskui,nuteistiesiems P. V. N., V. B. ir K. L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. V. N., V. B. ir K. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžio, kuriuo: - P. V. N. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams; bei pagal BK 150 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. V. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 4 p. P. V. N. pripažintas pavojingu recidyvistu. - V. B. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė šešeriems metams; bei pagal BK 150 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. subendrintos apėmimo būdu su Anykščių rajono apylinkės teismo 2011-05-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.- K. L. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 150 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams; bei pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du dėl seksualinio prievartavimo ir žaginimo, bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir K. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Be to, Å¡iuo teismo nuosprendžiu iÅ¡ P. V. N., V. B. ir K. L. priteista po 20,80 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , N U S T A T Ė:P. V.

N. nuteistas už tai, kad jis kartu su V. B. ir K. L. 2010 m. liepos 24 d. prieÅ¡ vidurnaktį, ikiteisminiu tyrimu ir teismo nenustatytu tiksliu laiku iki 2010 m. liepos 25 d. ryto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiÄ jÄ D. M., panaudodami fizinį ir psichinį smurtÄ , atimdami D. M. galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo ir tenkino lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja D.

M. prieÅ¡ jos valiÄ , o bÅ«tent: neiÅ¡leido D. M. iÅ¡ užrakinto buto, vertė gerti alkoholį, gyrėsi apie seksualinę prievartÄ prieÅ¡ moteris, tokiu bÅ«du palauždami valiÄ prieÅ¡intis, naudojo psichinį smurtÄ , P. V. N. liepus lytiÅ¡kai santykiauti su kiekvienu, kitaip nebus iÅ¡leista iÅ¡ buto, tokiu bÅ«du sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtÄ ir supratimÄ apie nusikalstamus ketinimus, atėmė galimybę prieÅ¡intis, K. L. nutempus nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ miegamojo kambarį ir pasikėsinus tenkinti lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, bet nukentėjusiajai muistantis ir jam neįvykus erekcijai, nepavyko tenkinti lytinės aistros oraliniu bÅ«du, po ko K.

L., sugrįžęs pas bendrininkus pasigyrė įvykdęs nusikalstamÄ sumanymÄ , po to P. V. N. nutempus nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ miegamÄ jį ir ten jėga jÄ nurengus, vertė D. M. tenkinti jo seksualinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ â€“ sudavė nukentėjusiajai ne mažiau dviejų smÅ«gių į veidÄ ir keletÄ smÅ«gių į kairę rankÄ , po ko tenkino seksualinę aistrÄ su D. M. oraliniu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ ne mažiau dviejų kartų, pasikėsino išžaginti, bet nuo jam nepriklausančių aplinkybių nusikaltimo nebaigė, kiÅ¡o pirÅ¡tus D.

M. į makÅ¡tį, du kartus tenkindamas savo lytinę aistrÄ fizinio sÄ lyčio bÅ«du, kaiÅ¡iojo morkas D. M. į makÅ¡tį, po ko P. V. N. 2010-07-25 paryčiais, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytu laiku, išžaginti nukentėjusiÄ jÄ pasiÅ«lė V. B., po ko V. B. pasinaudojęs tuo, kad D. M. palaužta valia, lytiÅ¡kai santykiavo su D. M. prieÅ¡ jos valiÄ , o apie 9 val. ryto nukentėjusioji pabėgo iÅ¡ įvykio vietos.Be to, K. L. nuteistas ir už tai, kad jis 2010 m. liepos 24 d. vakare ikiteisminiu tyrimu ir teismo nenustatytu tiksliu laiku, alaus bare, esančiame Rožių g. 2a, Panevėžyje, atvirai pagrobė svetimÄ , D.

M. priklausantį turtÄ â€“ moteriÅ¡kÄ sidabrinį žiedÄ 50 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. M. 50 Lt žalÄ .Nuteistasis P. V. N. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu. Mano esantis nuteistas nepagrįstai, be jokių įrodymų, nesant jo kaltės. Apelianto manymu, byla jo atžvilgiu yra „sufabrikuota“. Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į paaiÅ¡kinimus, reikalavimus, neatliktos akistatos su liudytojais, nesiaiÅ¡kinti jų tarpusavio santykiai, kas, apelianto nuomone, sudaro grubų įstatymų pažeidimÄ .

Nurodo, kad neapklaustas pagrindinis liudytojas R. L.. Be to, neatskleista nukentėjusiosios asmenybė, kad ji buvo teista, nepagrįstai be specialisto pagalbos atsisakyta tirti nukentėjusiosios psichinę bÅ«klę. Apeliantas mano, kad teismas neskaitė nukentėjusiosios charakteristikos, kurioje ji apibÅ«dinama blogai. Teigia, kad nepagrįstai nesiaiÅ¡kinta, kÄ nukentėjusioji veikė įvykio dienÄ . Skunde pažymi, kad ant morkos nerasti jo, apelianto, genotipai, kas paneigia jo kaltę. Apelianto teigimu, pati nukentėjusioji vadino K.

L. į lovÄ , o Å¡iam atsisakius, ji galėjo tenkinti savo lytinę aistrÄ su iÅ¡ daržo atsineÅ¡ta morka. Nurodo, kad pas jį atėjo K. L. kartu su D. M., prašė jai leisti pagyventi. Jis leido su sÄ lyga, kad ji tvarkys butÄ . Nurodo, kad D. M. yra laisvo elgesio, lengvai prieinama moteris, kÄ patvirtina liudytojai H. J., K. L., Rožyno aludės vedėja, be to, ji vaikščiodavo nuoga ar pusnuogė – Å¡ios aplinkybės, apelianto nuomone, yra bylai svarbios, bet jos netirtos. Taip pat nuteistasis teigia, kad liudytojas S. yra psichiÅ¡kai nesveikas, todėl, apelianto manymu, teisme turėjo dalyvauti medicinos ekspertas, kurio nebuvo, kas patvirtina grubų įstatymo pažeidimÄ .

Apeliantas skunde pažymi, kad jam 70 metų, jis serga plaučių tuberkulioze, inkstų akmenlige, kepenų ciroze ir kitomis ligomis. Teigia esantis impotentas, kas patvirtina jo nepagrįstÄ nuteisimÄ . Nuteistasis be kita ko skunde kalba apie tai, kad jam nepagrįstai buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 233 str.Nuteistasis V. B. apeliaciniu skundu nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu. Teigia, kad Å¡is nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl jame iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Pažymi, kad jis neneigė įvykusių aplinkybių ir davė iÅ¡samius parodymus, bet teismas netinkamai tai įvertino kaip neprisipažinimÄ .

Mano, kad teismas nesilaikė BPK 25 str. 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių bei nesivadovavo teismų praktika. Apelianto V. B. teigimu, jo kaltės nepatvirtina neginčijamų įrodymų visuma. Teigia, kad liudytojų bei nukentėjusiosios parodymuose yra prieÅ¡taravimai, neatitikimai. Nuteistojo manymu, bylos aplinkybės iÅ¡tirtos neiÅ¡samiai, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai ir neatitikimais, kas lėmė nepagrįstÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ bei bausmės jam paskyrimÄ . V. B. teigia, kad nukentėjusioji savo noru, niekieno neverčiama sutiko kartu su K.

L. pratęsti iÅ¡gertuves pas V.P. N., kur ne visiems bÅ«nant namuose savo noru oraliniu bÅ«du santykiavo su K. L., o vėliau pati gundydama savo noru lytiÅ¡kai santykiavo su visais. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusioji nebuvo blaivi, nes vartojo alkoholį, todėl nesutinka su jos blaivumo testo duomenimis. Pažymi, kad liudytojai A. S., L. V. sumuÅ¡imo požymių pas nukentėjusiÄ jÄ nepastebėjo. Be to, specialisto iÅ¡vadoje nėra konstatuotas pas nukentėjusiÄ jÄ užfiksuotų sužeidimų padarymo laikas.

Apeliantas mano, kad ji, vesdama tokį gyvenimo bÅ«dÄ , pati galėjo susimuÅ¡ti. V. B. teigia, kad tarp specialisto iÅ¡vados ir greitosios medicinos pagalbos suraÅ¡ytų dokumentų yra prieÅ¡taravimai dėl nustatytų kÅ«no sumuÅ¡imų. Nuteistasis K. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendį jo atžvilgiu ir jį pagal BK 149 str. 3 d., 150 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. iÅ¡teisinti bei bylÄ prieÅ¡ jį nutraukti. Teigia BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų nepadaręs. Mano, kad jo atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis yra neteisingas, nes teismas rėmėsi prieÅ¡taringais ir nenuosekliais nukentėjusiosios D.

M. parodymais, be to, neatsižvelgta į jos asmenybę. Pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusioji davė melagingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad 2010-07-24 jÄ keli vyriÅ¡kiai per prievartÄ nusitempė į S. g. esantį namÄ , kur jÄ mušė ir prievartavo, tÄ teisme tvirtino ir liudytojai A. S. bei G. N.. Tačiau teisme nukentėjusioji savo parodymais visa tai paneigė, nes tÄ dienÄ jis, kaip senas pažįstamas, kartu su nukentėjusiÄ ja gėrė bare alų, po to išėję iÅ¡ baro, jam pasiÅ«lius ir jai sutikus, jie užėjo pas V.

N. iÅ¡gerti jo nupirkto alaus. Name buvo ir V. B., jiems baigiant gerti alų atėjo V. N.. Tada jis, K. L., su V. B. išėjo nupirkti alaus, o grįžę maždaug po 1 val. rado ramiai beÅ¡nekučiuojančius V. N. ir D. M.. Dėl vėlesnių įvykių nukentėjusioji, V. B. ir V. N. davė prieÅ¡taringus parodymus. Apeliantas K. L. teigia, kad su nukentėjusiÄ ja į kitÄ kambarį nebuvo išėję, kÄ patvirtino ir V. B. su V. N.. Taip pat jis jokio smurto, prievartos jos atžvilgiu nenaudojo. Taip pat teigia, kad V.

B. ir V. N. teiginiai apie tai, kad visiems būnant kartu D. M. kėlė jam ant kaklo kojas, kitaip jam meilinosi, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad begeriant alų jis išėjo iš buto ir daugiau negrįžo, tai patvirtino ir nukentėjusioji. Nuteistasis pažymi, kad iki jam išeinant iš buto nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo vykdoma jokia nusikalstama veika, todėl negali atsakyti už tai, kas vyko jam išėjus. Nukentėjusiosios parodymais abejoti verčia ir liudytojų G. N., G. V. parodymai teisme, taip pat tai, kad ji turi globos namuose gyvenančius 9 vaikus nuo skirtingų vyrų, be to, nepareiškė civilinių ieškinių.

Dėl jam inkriminuotos vagystės apeliantas skunde teigia, kad žiedÄ iÅ¡ nukentėjusiosios paėmė, nes ji neturėjo iÅ¡ ko susimokėti už alų, vėliau jis liepė jai žiedÄ pasiimti, bet nei jis pats, nei D. M. negalėjo nuimti žiedo nuo jo pirÅ¡to. Nuteistojo teigimu, kadangi žiedo vertė yra 50 Lt, tai yra nesiekia 1 MGL, už jo paėmimÄ jis galėjo atsakyti tik administracine tvarka.Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti kiekvieno jų skundus, o prokurorė ir nukentėjusioji prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.IÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.Apeliantai P. V.

N., V. B. ir K. L. nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jų nuteisimo už grupinį išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ , o K. L. – dar ir dėl jo nuteisimo už atvirÄ vagystę. Tvirtina, jog teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jų kaltė grindžiama teismo padarytomis prielaidomis, nesurinkta pakankamai jų kaltės įrodymų, be to, įrodymai neteisingai įvertinti. Apeliantai skunde tam tikrais teiginiais iÅ¡ esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdami byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimÄ .

Tačiau apylinkės teismas, prieÅ¡ingai apeliantų tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. BylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo skundžiamu teismo nuosprendžiu jau yra įvertinti.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka, todėl tenkinti apeliantų skundus neturi jokio pagrindo. Dėl išžaginimo (BK 149 str. 2 d.) ir seksualinio prievartavimo (BK 150 str. 2 d.) Nuteistieji P. V. N., V. B. ir K. L. neigia padarę BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. numatytas jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, pačių nuteistųjų parodymais, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti, akistatų protokolų duomenimis ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, kad nuteistieji P. V.

N., V. B. ir K. L., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslÄ išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiÄ jÄ D. M., panaudodami fizinį ir psichinį smurtÄ , atimdami D. M. galimybę prieÅ¡intis, lytiÅ¡kai santykiavo ir tenkino lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja D. M. prieÅ¡ jos valiÄ , t. y. padarė BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų P. V.

N., V. B. ir K. L. padarytas nusikalstamas veikas.BK 149 straipsnis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už lytinį santykiavimÄ su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , jei minėta veika padaroma panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle. BK 150 straipsnis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios parodymai apie esmines prieÅ¡ jÄ Ä¯vykdytų nusikaltimų aplinkybes, prieÅ¡ingai apeliantų teiginiams, buvo gana nuoseklÅ«s viso proceso metu.

Nukentėjusioji nurodė, kad jÄ išžagino ir seksualiai prievartavo trys vyrai, vienÄ kurių pažinojo ir įvardino kaip K. L., o kitus du – ji asmens parodymų atpažinti metu atpažino kaip P. V. N. ir V. B.. Å iuos parodymus ji patvirtino akistatų metu. Be to, nukentėjusiosios parodymus visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patvirtino po įvykio su nukentėjusiÄ ja kalbėję liudytojai L. V., G. V., taip pat pareigÅ«nai A. S., A. L. bei vėliau su D. M. kalbėję G. S. ir G. N.. Taigi, Å¡iuos bei kitus nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys, todėl nėra jokio pagrindo jais netikėti.

Nukentėjusioji iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kuo pasireiÅ¡kė nuteistųjų prieÅ¡ jÄ naudotas fizinis bei psichinis smurtas ir kokiais veiksmais ji iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ lytiÅ¡kai santykiauti su nuteistaisiais. Nors sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, į P. V. N. gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ji atėjo, jame buvo ir alkoholį gėrė savo noru, tačiau tai nepaneigia, kad įvairiomis formomis nuteistųjų lytinę aistrÄ tenkino prievartos bÅ«du, prieÅ¡ savo pačios valiÄ . Be to, realų pavojų bei nusikalstamus nuteistųjų kėslus D.

M. suvokusi tik nuteistiesiems ėmusis aktyvių smurtinių veiksmų jau P. V. N. namuose. Kad nukentėjusioji visus minėtus veiksmus atliko ne savanoriÅ¡kai iÅ¡ dalies, nors ir netiesiogiai, patvirtino įvykio vietos kaimynystėje liudytojai A. Å . ir D. Å ., kurie parodė, kad įvykio dienÄ girdėjo iÅ¡ P. V. N. buto sklindantį moters pagalbos Å¡auksmÄ . Å aukusi pagalbos parodė ir nukentėjusioji. NesavanoriÅ¡kÄ nukentėjusiosios buvimÄ P. V. N. gyvenamajame bÅ«ste (po to kai prasidėjo lytinė prievarta) netiesiogiai patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji pasitaikius galimybei, išėjusi į laukÄ ir ėjusi ieÅ¡koti pagalbos, kviesti policijos bÅ«dama pusnuogė, tik su sijonu.

Tai rodo jos buvusį bejėgiÅ¡kumÄ bei pastangas iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ prievartinio jos laikymo bei kitų prieÅ¡ jÄ atliekamų smurtinių veiksmų. Kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ buvo naudojama prievarta patvirtina ir atitinkamus sužalojimus užfiksavusi specialisto iÅ¡vada, kuria netikėti teismas taip pat neturi jokio pagrindo. Nors kitų aplinkybių dėl fizinio smurto panaudojimo jokie liudytojai nematė ir nepatvirtino, tačiau tai nukentėjusiosios parodymų nepaneigia. IÅ¡ kart po įvykio, streso bÅ«senoje, nevisiÅ¡kai iÅ¡samių parodymų davimas bei vėlesnis jų papildymas konkretesnėmis įvykio detalėmis, taip pat jos asmenybė bei civilinių ieÅ¡kinių nepareiÅ¡kimas byloje nesudaro pagrindo nukentėjusiosios parodymus laikyti melagingais ar nepatikimais.

Taigi, nukentėjusiosios parodymai yra patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, todėl nėra pagrindo netikėti ir tuo, kad, sutinkamai su D. M. parodymais, prieÅ¡ jÄ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis naudojant psichinį bei fizinį smurtÄ su ja buvo atlikti prievartiniai lytinės aistros tenkinimo veiksmai, kaltinime nurodytomis formomis.IÅ¡ nukentėjusios parodymų matyti, kad K. L., nusivedęs jÄ Ä¯ kitÄ kambarį, pareikalavo tenkinti jo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du. Jai atsisakius tai daryti, jis jÄ paliko ir grįžo į kambarį pas kitus du nuteistuosius.

Toks K. L. elgesys formaliai galėtų bÅ«ti vertinamas kaip atsisakymas daryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ seksualinį prievartavimÄ . Tačiau K. L., sugrįžęs į kitÄ kambarį pas kitus du nuteistuosius, pasigyrė įvykdęs nusikalstamÄ sumanymÄ ir pasakė „gerai čiulpia, dabar jÅ«sų eilė“. Tokiu bÅ«du jis paskatino kitus du nuteistuosius įvykdyti seksualinę prievartÄ nukentėjusios atžvilgiu, o tuo pačiu (garsiai iÅ¡sakydamas minėtÄ frazę) palaužė nukentėjusios valiÄ taip palengvindamas P.V.

N. ir V. B. įgyvendinti nusikalstamus kėslus. Nukentėjusioji aiÅ¡kiai iÅ¡sakė, kad dėl minėtų K. L. žodžių jautė spaudimÄ ir tai vertina kaip prievartÄ . Tokiu bÅ«du K. L. laikytinas bendrininku įvykdant žaginimÄ bei seksualinį prievartavimÄ , nors pats betarpiÅ¡kai nei žagino, nei seksualiai prievartavo. Pagal nukentėjusiosios parodymus, visi trys nuteistieji neiÅ¡leisdami jos iÅ¡ buto, girdamiesi apie seksualinę prievartÄ prieÅ¡ moteris veikė bendrai. Å ie nuteistųjų veiksmai bei P.V.

N. liepimas lytiÅ¡kai santykiauti su kiekvienu, kitaip nebus iÅ¡leista iÅ¡ buto, taip pat nuteistųjų prieÅ¡ jÄ pavartotas fizinis smurtas, nukentėjusiajai sukėlė baimės jausmÄ patirti fizinį smurtÄ ir supratimÄ apie nusikalstamus ketinimus, taip palaužė galimÄ jos pasiprieÅ¡inimÄ . To pasekoje vėlesni tiek atskirai, tiek kartu nuteistųjų atlikti kaltinime nurodyti veiksmai patvirtina visų nuteistųjų P. V. N., V. B. ir K. L. veiksmuose esant BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtis.

Smurtiniais aktyviais bei pasyviais veiksmais palaužę nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ , P.V. N., V. B. ir K. L., prieÅ¡ D. M. valiÄ atliko kaltinime nurodytus išžaginimo bei seksualinio prievartavimo veiksmus. Atlikus nukentėjusiosios nurodytus veiksmus iÅ¡ dalies patvirtina ir P.V. N., kuris parodė matęs V. B. santykiaujant su nukentėjusiÄ ja. Pats apeliantas V. B. skunde nurodė, kad įvykio metu nukentėjusioji savo noru oraliniu bÅ«du santykiavo su K. L., o vėliau pati gundydama savo noru lytiÅ¡kai santykiavo su visais.

Å ie apelianto teiginiai tik patvirtina ir taip konstatuotų nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimÄ , o teiginiai apie nukentėjusiosios savanoriÅ¡kÄ santykiavimÄ su nuteistaisiais pirmiau nurodytais argumentais atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad praÅ¡ydama paleisti, Å¡aukdama pagalbos, prieÅ¡indamasi nuteistųjų veiksmams, o vėliau visų prieÅ¡ jÄ atliktų nusikalstamų veiksmų įtakoje nebepajėgdama pasiprieÅ¡inti, nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė lytinių santykių, lytinės aistros tenkinimo nenorÄ , todėl Å¡iuos nusikaltimus darę asmenys suvokė, kad jie lytiÅ¡kai santykiavo ir tenkino lytinę aistrÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ .

Be to, nuteistųjų kaltę iÅ¡ dalies patvirtina ir jų pačių parodymų prieÅ¡taringumas konstatuotoms faktinėms aplinkybėms bei jų tarpusavyje prieÅ¡taringi parodymai. Nuteistasis P.V. N. teigė, kad nukentėjusioji prašėsi pagyventi jo bute, tačiau tokie jo teiginiai paneigti byloje esančiais duomenimis – nukentėjusiosios, liudytojų G. S., G. N. parodymais – bei konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis apie smurtinius prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ atliktus veiksmus, jos elgesį po įvykį.

Taip pat pirmiau aptartais argumentais paneigti apelianto P.V. N. teiginiai apie tai, kad nukentėjusioji pati siÅ«lėsi pasimylėti, maigė jo varpÄ . P.V. N. neigė atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus su morka, tačiau nukentėjusiosios parodymus patvirtina papildomo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys, radus ir paėmus morkÄ , bei specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuotas morkos radimas nukentėjusiosios makÅ¡tyje. Visų aukščiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumos vertinimas abejonių dėl P. V.

N., V. B. ir K. L. kaltės jiems atlikus inkriminuotus išžaginimo bei seksualinio prievartavimo veiksmus nepalieka. Apeliantų teiginiai apie liudytojų parodymų, specialisto iÅ¡vados, nukentėjusiosios blaivumo testo duomenų nepatikimumÄ ir kt. yra deklaratyvÅ«s, jie tinkamai įvertinti apylinkės teismo nuosprendžiu. Atsižvelgiant į Å¡iuos bei kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje esančių minėtų duomenų visumÄ laikė P. V.

N., V. B. ir K. L. kaltę dėl BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymo patvirtinančiais įrodymais. Todėl iÅ¡teisinti apeliantus iÅ¡ Å¡ių nusikaltimų nėra jokio teisinio pagrindo. Apelianto P. V. N. teiginiai apie jo amžių ir turimas ligas, taip pat apie jo genotipo ant morkos neradimÄ Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia bei atsakomybės nepaÅ¡alina, o teiginys apie nepagrįstÄ jam pateiktÄ kaltinimÄ pagal BK 233 str. nėra Å¡io skundo nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtinas.

Nuteistojo P. V. N. teiginys apie bylos „sufabrikavimÄ â€œ yra deklaratyvus, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistųjų P. V. N., V. B. ir K. L. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , įrodymų vertinimo ar apeliantams įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ nuosprendį, nepadaryta.Teisingai kvalifikavęs nuteistųjų P. V.

N., V. B. ir K. L. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Skirdamas jiems bausmes ir parinkdamas jų rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį bei BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismo nuosprendžiu nuteistiesiems už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei paskirtų subendrintų galutinių bausmių pripažinti aiÅ¡kiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo.

Apeliantas V. B. skunde teigia apie nepagrįstai teismo nenustatytÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino, tačiau, teisėjų kolegija pažymi, jog pripažinti Å¡iÄ aplinkybę nėra jokio teisinio pagrindo. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali bÅ«ti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamÄ jÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (atsipraÅ¡o nukentėjusiojo, teikia jam pagalbÄ ir pan.).

Tokių aplinkybių byloje nėra.Tokiu bÅ«du tenkinti P. V. N., V. B. ir K. L. apeliacinius skundus nėra jokio pagrindo. Dėl K. L. įvykdytos vagystės Apeliantas K. L. nesutinka ir su jo nuteisimu pagal 178 str. 2 d., praÅ¡o iÅ¡ jo iÅ¡teisinti bei bylÄ prieÅ¡ jį nutraukti. Nuteistojo skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs paties nuteistojo K. L., nukentėjusiosios D. M. ir liudytojos L. L. parodymus, kratos protokolo duomenis bei kitus bylos duomenis, motyvuotai konstatavo įrodžius nuteistojo K.

L. kaltę dėl jam inkriminuotos vagystės.Apeliantas K. L. neigia pagrobęs iÅ¡ D. M. žiedÄ bei pateikia sau palankiÄ Å¾iedo gavimo iÅ¡ nukentėjusiosios versijÄ , teigia, kad nukentėjusioji pati davė jam žiedÄ bare ir neprašė jo grÄ Å¾inti. Tuo tarpu nukentėjusioji paneigė tokius nuteistojo teiginius ir parodė, kad K. L. pats numovė jai žiedÄ nuo pirÅ¡to, o jai papraÅ¡ius jį atiduoti, atsisakė tai padaryti ir užsimovė ant mažojo pirÅ¡to. Netikėti jos parodymais, prieÅ¡ingai nei nuteistojo parodymais, ypač Å¡iuos vertinant K.

L. tolesnio elgesio nukentėjusiosios atžvilgiu po įvykio su žiedu kontekste, teismas neturi jokio pagrindo. Nors K. L. savo veiksmus vertina kaip nenusikalstamÄ Å¾iedo paėmimÄ , tačiau teisiniu aspektu tai vertintina kaip neteisėtas atviras svetimo turto – žiedo pagrobimas. Nuteistasis skunde nurodo žiedo paėmimo motyvÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto nurodomas motyvas, jog nukentėjusiosios žiedÄ jis paėmė už bokalÄ alaus, nėra vagystę pateisinantis. Apeliantas akcentuoja žiedo vertę ir nurodo, kad už 50 Lt vertės žiedo paėmimÄ jis galėjo atsakyti tik administracine tvarka.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BK 178 str. 2 d. nurodoma, kad pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas, kas be kita ko, atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ . Atviras svetimo turto pagrobimas yra kvalifikuotas nusikaltimas, o esant veikÄ kvalifikuojančiam požymiui – turto vertė nėra svarbi baudžiamosios atsakomybės taikymui. Apelianto elgesys, pasireiÅ¡kęs neteisėtai, neatlygintinai, atvirai paimant iÅ¡ D. M. ant jos rankos pirÅ¡to buvusį svetimÄ Å¾iedÄ ir taip jį pasisavinant, neginčytinai apibrėžia objektyviÄ jÄ atviros vagystės pusę, taip elgdamasis K.

L. suprato besielgiantis nusikalstamai ir norėjo taip veikti – teisiniu aspektu tai vertintina bÅ«tent kaip neteisėtas atviras svetimo turto pagrobimas, už kurį baudžiamÄ jÄ atsakomybę numato BK 178 str. 2 d. Todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs visas bylos aplinkybes, įvertinęs įrodymų visetÄ motyvuotai konstatavo įrodžius nuteistojo K. L. kaltę dėl jam inkriminuotos vagystės, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai ir iÅ¡teisinti jį iÅ¡ jo nėra jokio teisinio pagrindo.Remiantis iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, N U T A R I A :Nuteistųjų P. V.

N., V. B. ir K. L. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas:                                                      Sigitas Bagdonavičius Teisėjai:                                                                  Pranas Šimkus Ričardas Gilys