85b755ad-e498-4352-9d69-569f9d20dbbb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4079-142/2016Proceso Nr. 3-61-3-04417-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.10; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. E., atsakovo atstovei N. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. E. skundÄ atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo, nustatė:PareiÅ¡kėjas A. E. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2015 m. rugsėjo 7 d. padavė teismui skundÄ (iÅ¡siųstas iÅ¡ Klaipėdos 2015 m. rugsėjo 2 d.), kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija, Mokestinių ginčų komisija) 2015 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. S-130(7-124/2015);

2) atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (LM19)-RŽ210-16 nustatytų 882,00 Eur delspinigių ir 624 Eur baudos mokėjimo. Reikalavimas priimtas 2016-04-13 teismo posėdyje.2015 m. lapkričio 9 d. gautas pareiÅ¡kėjo patikslintas skundas, kuriame praÅ¡oma: Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-19 sprendimÄ Nr. (LM34)-RŽ211-209 „Dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos“ ir Muitinės departamento prie finansų Ministerijos 2015 m. balandžio 20 d. sprendimÄ Nr. 1A-172 panaikinti.Skunduose pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad Mokestinių ginčų komisija 2015 m. liepos 27 d, sprendimu Nr. S-l 30(7-124/2015) patvirtino Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2015 m, balandžio 20 d. sprendimÄ Nr. 1A-172, kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjo skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-19 sprendimo Nr. (LM34)-RŽ211-209 „Dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos“.PaaiÅ¡kina, kad ginčas tarp mokesčių administratorių ir pareiÅ¡kėjo kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-07-04 sprendimo Nr. (LM19)-RŽ210-140 „Dėl skolos muitinei įregistravimo A.

E. už neteisėtai į bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes“ (toliau - Sprendimas). Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi pakartotinį nurodyto automobilio įvežimo į bendrijos muitų teritorijÄ aplinkybių patikrinimÄ , 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (LM19)-RŽ210-16 „Dėl skolos muitinei įregistravimo A. E. už neteisėtai į bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes“ ankstesnį sprendimÄ pakeitė ir nusprendė A. E. pripažinti skolininku, mokestinės prievolės atsiradimo datÄ nustatant 2011-03-16.

Sprendimu automobilio „Audi A6 Avant“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) muitine verte pripažinta sandorio vertė, t.y. 9000 EUR. Pagal tai sprendimu nustatyta ir įregistruota mokestinė nepriemoka: 2079,00 EUR PVM, 882,00 EUR delspinigių ir 624 EUR bauda.Nurodytos sankcijos pareiÅ¡kėjui buvo pritaikytos įvertinus tai, kad jis savo vardu VÄ® „Regitra“ nuosavybės teise 2011-03-16 įregistravo automobilį AUDI A6 AVANT, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant jam valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iki registracijos Lietuvoje buvo registruotas Å veicarijoje, t.y. ne ES (Bendrijos) valstybėje ir vežant į Lietuvos RespublikÄ nebuvo deklaruotas Lietuvos muitinėje.

Tai buvo preziumuota atsižvelgiant į tai, kad muitinei pareikalavus raÅ¡tu (2013-10-02 raÅ¡tas Nr. .(LM19)-V/14-18209; 2014 raÅ¡tas Nr. (LM19)-V/14-2793), informacijos apie tai, jog į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas automobilis buvo deklaruotas bendrijoje ir už jį apskaičiuoti ir sumokėti importo muitai ir mokesčiai, pareiÅ¡kėjas Å¡ių duomenų nepateikė.2015-02-10 pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę su praÅ¡ymu atleisti nuo 2015 m, sausio 29 d. sprendimu Nr. (LM19)-RŽ210-16 „Dėl skolos muitinei įregistravimo A.

E. už neteisėtai į bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes“ nustatytų 882,00 EUR delspinigių ir 624 EUR baudos mokėjimo.Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-02-19 sprendimu Nr. (LM34)-RŽ211-209 „Dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos“, Å¡io praÅ¡ymo netenkino iÅ¡ esmės sprendimÄ motyvavęs tuo, kad nėra pagrindų, numatytų Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) 100 straipsnio 1 dalyje, 113 straipsnio 1 dalyje ir 141 straipsnio 1 dalyje.Muitinės departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ ir palikdamas galioti Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimÄ , iÅ¡ esmės sutiko su jame nurodytais motyvais, o bÅ«tent iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas, dalyvaudamas ginčo automobilio pirkimo ir įregistravimo procedÅ«rose, turėjo realiÄ galimybę pasirinkti tokį elgesio variantÄ , kaip atsisakymÄ dalyvauti įvardintose procedÅ«rose arba pasidomėti, pareikalaudamas dokumentų, patvirtinančių ar už importo mokesčiais apmokestinamas prekes (automobilį) mokesčiai buvo sumokėti jų neteisėto įvežimo į Europos SÄ jungos muitų teritorijÄ momentu.

Su nurodytais argumentais sutiko ir Mokestinių ginčų komisija, skundžiamame sprendime nurodžiusi, kad nagrinėjant pateiktÄ skundÄ , pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai dėl PVM delspinigių apskaičiavimo dydžio ir terminų nesvarstomi, kadangi sprendžiant skundÄ tirtas atleidimo nuo delspinigių klausimas, o ne delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo klausimas. Komisijos nuomone, PVM delspinigių apskaičiavimo tiek teisinis, tiek ir faktinis pagrindas buvo nurodytas Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-01-29 sprendime Nr. (LM19)-RŽ210-16, kurio pareiÅ¡kėjas neginčijo.Pasak pareiÅ¡kėjo, Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme ir pridėtuose prie praÅ¡ymo dokumentuose esančias aplinkybes, bei neteisingai aiÅ¡kinant ir taikant aktualias iÅ¡kilusiam ginčui teisingai iÅ¡spręsti teisinio kaltės kvalifikavimo (vertinimo) taisykles, apibrėžtas teisės aktuose, teisės teorijoje bei teismų praktikoje.

Be to, sprendimas priimtas neatsižvelgus į MAÄ® deklaruojamus teisingumo (MAÄ® 8 straipsnis), apmokestinimo aiÅ¡kumo (MAÄ® 9 straipsnis), turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principus (MAÄ® 10 straipsnis).Teigia, kad teisėje iÅ¡skiriamos 2 kaltės rÅ«sys, t,y.; tyčia ir neatsargumas, kurių turinio skirtumas apibÅ«dinamas per asmens daromos veikos (veikimo ar neveikimo) santykį su Å¡ia veika susijusių pasekmių suvokimu ir jų vertinimu. Tokiu bÅ«du asmuo laikomas kaltu tik tuo atveju, kai jis tuo pat metu ir turėjo (privalėjo), ir galėjo kažkÄ daryti (atlikti veiksmus) ar nedaryti (susilaikyti nuo veiksmų atlikimo), bei - ir turėjo ir galėjo suvokti kylančias dėl padarytų (nepadarytų) veiksmų pasekmes.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad esamoje situacijoje sandoris dėl automobilio AUDI A6 AVANT, buvo sudarytas ne Å veicarijos, o Vokietijos Federacinės Respublikos, kuri yra Bendrijos (ES) valstybė, teritorijoje; automobilį pareiÅ¡kėjui pardavė Vokietijos Federacinės Respublikos, o ne Å veicarijos pilietis. Å iÄ aplinkybę patikrinti, susipažįstant su asmens tapatybės dokumentais tvarkant pardavimo dokumentus, pareiÅ¡kėjas galimybę turėjo.PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo žinoma, jog faktinė iki pirkimo pardavimo sandorio sudarymo, automobilio registracijos vieta buvo Å veicarija, o ne Vokietijos Federacinė Respublika.

Be to, sandoris buvo sudarytas ir visi formalumai sutvarkyti Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, o sudarymo metu pareiškėjas buvo patikintas, kad visus formalumus, susijusius su automobilio perleidimo sandorio sudarymu, atliks automobilio pardavėjas, t.y., Vokietijos Federacinės Respublikos (o ne Šveicarijos) bendrovė GIAS International AG, kurios atstovu prisistatė automobilį pardavęs asmuo.Galimybė įsitikinti, jog sandoris nesukels mokestinių pasekmių, pasak pareiškėjo, iš jo  buvo atimta kitų asmenų valia, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, arba visus ar dalį šių duomenų nutylint, t.y., panaudojant apgaulę.

Nurodo, jog skundžiamus sprendimus priėmusių institucijų iÅ¡vada, kad faktinės aplinkybės atspindi tik pareiÅ¡kėjo subjektyvų situacijos vertinimÄ ir tėra jo gynybinė pozicija, akivaizdžiai nesuderinama su objektyvia aplinkybe, kad automobilis yra vieÅ¡ai registruotinas civilinėje apyvartoje esantis daiktas, kas rodo, jog jį įsigydamas pareiÅ¡kėjas žinojo, kad jį reikės registruoti nustatyta tvarka. Å ios registracijos metu aplinkybės, susijusios su daikto kilme ir ankstesne registracija akivaizdžiai paaiÅ¡kėtų, todėl tikėtis iÅ¡vengti Å¡ito, taip pat ir mokestinės prievolės remiantis vien žodiniais parodymais dėl daikto įsigijimo aplinkybių bÅ«tų akivaizdžiai neteisinga bei prieÅ¡tarautų elementariam protingumui,Ä®statymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas mokesčių mokėtojo atleidimÄ nuo baudų ir delspinigių sieja su aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, buvimu.

Å ios nuostatos aiÅ¡kinimas, pagrindo taikyti normÄ buvimÄ susiejant tik su nenugalimos jėgos (force majeure) poveikiu, ar tik tokiu žmogaus poveikiu mokesčio mokėtojo veiklai, kuris eliminuoja mokesčio mokėtojo valiÄ , kai prieÅ¡ jį naudojamas absoliutus smurtas, kurio mokesčio mokėtojas iÅ¡vengti negali, jam pasiprieÅ¡inti ar nuo jo apsiginti, yra akivaizdžiai per siauras ir todėl ne visa apimtimi teisingas.Teismo praÅ¡o dar kartÄ Ä¯vertinti valios sampratÄ teisėje. Kiti bÅ«dai iÅ¡kreipti asmens tikrÄ jÄ valiÄ , aptariami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.91 straipsnyje.

Viena tokių formų - apgaulė, galinti pasireikÅ¡ti tiek aktyvia forma (melu), tiek ir pasyviÄ ja melo forma (reikÅ¡mingų aplinkybių nutylėjimu). Ginčo situacijoje akivaizdžia tampa aplinkybė, kad įsigyto automobilio kaina įskaičius privalomus sumokėti mokesčius, bÅ«tų gerokai aukÅ¡tesnė nei aukščiausia rinkos už analogiÅ¡kų techninių parametrų daikto, todėl žinodamas aplinkybes apie jo buvusiÄ registracijos vietÄ , ar turėdamas objektyvias galimybes tai sužinoti, sandorio pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų sudaręs. PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi, Å¡ios apgaulės ne tik nenumatė, bet ir negalėjo numatyti.

Tokios apgaulės buvimas nesietinas ir su pareiÅ¡kėjo neveikimu, kadangi nei Mokesčių administratorius, nei MGK savo sprendimuose tokios iÅ¡vados objektyviais, mokestinio patikrinimo (tyrimo) metu nustatytais duomenimis (įrodymais) nepagrindė, nenurodė, kaip pareiÅ¡kėjas galėjo įsitikinti jam pateiktos informacijos tikrumu. Pasak pareiÅ¡kėjo, mokestinės paskolos sutarties su juo sudarymas reiÅ¡kia, kad yra pagrindas, numatytas MAÄ® 141 straipsnio 2 dalyje.PaaiÅ¡kina, kad MAÄ® 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo paskaičiuotų, bet nesumokėtų delspinigių, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams - fiziniams asmenims. MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato galimybę nereikalauti sumokėti delspinigių asmens dėl jo sunkios ekonominės (socialinės) padėties.Nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjui paskaičiuotos nepriemokos sumokėjimas yra išdėstytas dalimis 2 metų laikotarpiui, taip pat pateikti šiam sprendimui priimti dokumentai pagrindžia, kad pareiškėjo ir jo šeimos ekonominė padėtis yra sunki.

Savo teikiamus prašymus sušvelninti reikalaujamų sumokėti mokestinių prievolių dydį pareiškėjas iš esmės grindžia jo tyčinės kaltės, dėl šių nepriemokų atsiradimo, nebuvimu. Todėl mano, kad ir delspinigių terminas skaičiuotas neteisingai. Pastebi, kad Klaipėdos teritorinė muitinė apskaičiavo delspinigius praėjus daugiau nei 3 metams nuo sandorio sudarymo ir po to, kai ginčo daiktas (automobilis) buvo įregistruotas viešajame valstybinės įmonės administruojamame registre (Regitroje), dėl ko pripažino, kad suėjo senaties terminas daliai privalomų mokesčių, o būtent - importo mokesčiui išreikalauti.

Taigi Å¡ioje dalyje kaltė dėl susikaupusių delspinigių, skaičiuojamų nuo mokestinės prievolės atsiradimo momento, t.y. nuo automobilio atgabenimo į LietuvÄ , tenka ne pareiÅ¡kėjui, o Teritorinei muitinei. Ginčo situacijoje pažymi teisėtumo bei teisėtų lÅ«kesčių, taip pat teisinio aiÅ¡kumo (apibrėžtumo) principus pažeidžiantis skirtingos rÅ«Å¡ies mokestinių prievolių - importo mokesčio ir PVM iÅ¡reikalavimo senaties termino skaičiavimas, bei prievolės fiziniam asmeniui sumokėti PVM mokestį, buvimo mokestinės nepriemokos nustatymo laikotarpiu.

Tirti Å¡ias aplinkybes MGK atsisakė, motyvuojant, kad nagrinėjant pateiktÄ skundÄ , pareiÅ¡kėjo pateikti argumentai dėl PVM delspinigių apskaičiavimo dydžio ir terminų nesvarstomi, kadangi sprendžiant skundÄ tirtas atleidimo nuo delspinigių klausimas, o ne delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo klausimas. Komisijos nuomone, PVM delspinigių apskaičiavimo tiek teisinis, tiek ir faktinis pagrindas buvo nurodytas Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-01-29 sprendime Nr. (LM19)-RŽ210-16, kurio pareiÅ¡kėjas neginčijo.

MGK neatsižvelgė į akivaizdžiÄ aplinkybę, jog toks ginčas nekilo tik dėl pripažinto valstybinės institucijos, Å¡iuo atveju - mokesčių administratoriaus autoriteto, tačiau tai nepanaikino MGK pareigos, kylančios iÅ¡ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatų, praÅ¡ant pareiÅ¡kėjui iÅ¡tirti skundÄ iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai, pasisakant dėl visų teisiÅ¡kai argumentuotų ir pagrįstų pareiÅ¡kėjo motyvų. Å ito nepadarius praÅ¡o dėl nurodytų aplinkybių pasisakyti teismo.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, praÅ¡o skundÄ tenkinti.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė visÄ skundÄ ir jo argumentus, prašė skundÄ tenkinti.Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – ir Klaipėdos TM, Teritorinė muitinė) atsiliepime nesutinka su A.

E. skundu ir mano, kad motyvai, kuriais remiantis praÅ¡oma panaikinti Muitinės departamento bei Teritorinės muitinės sprendimus, nepagrįsti.PaaiÅ¡kina, kad Teritorinė muitinė 2015 m. sausio 29 d. priėmė sprendimÄ dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes Nr. (LM19)-RZ210-16 ir A. E. dėl nedeklaruoto lengvojo automobilio Audi A6 Avant įregistravo mokestinę prievolę: 2 079,00 Eur PVM, 882,00 Eur PVM delspinigių ir skyrė 624,00 Eur baudÄ .Ä® šį ginÄÄ Teritorinė muitinė įtraukta, kadangi iÅ¡nagrinėjusi A.

E. praÅ¡ymÄ atleisti nuo priskaičiuotų 882,00 Eur PVM delspinigių ir paskirtos 624,00 Eur baudos, 2015 m. vasario 19 d. priėmė sprendimÄ dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos Nr. (LM34)-RŽ211-209. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®, Ä®statymas) 100 str. yra nurodyta, kokiais atvejais galima atleisti mokesčių mokėtojÄ nuo delspinigių ir paskirtos baudos – tam bÅ«tina nustatyti esant Ä®statymo 141 str. 1 d. nustatytus pagrindus.MAÄ® 100 str. 1 d. 3 p. ir 113 str. 1 d. 3 p. atleidimÄ nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine ir socialine padėtimi.Savo praÅ¡yme mokesčių mokėtojas nurodė, jog egzistuoja pagrindas atleisti jį nuo delspinigių mokėjimo, nes pažeidimas nurodytas 2015 m. sausio 29 d. sprendime Nr. (LM19)-RŽ210-16 padarytas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, nesant jo kaltės dėl padaryto pažeidimo, todėl praÅ¡o atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių vadovaudamasis Ä®statymo 100 str. 1 d. 2 p. ir 141 str. 1 d. 1 p., 2 p.Nagrinėjamu atveju automobilis iki registracijos Lietuvoje buvo registruotas Å veicarijoje.

Mokesčių mokėtojas įsigydamas jį, privalėjo įsitikinti ar jis Bendrijos muitų teritorijoje iÅ¡leistas į laisvÄ apyvartÄ , ar už jį sumokėti importo mokesčiai arba Å¡iuos veiksmus privalėjo atlikti pats. PraÅ¡yme nurodyti argumentai (manė, kad automobilis registruotas Europos SÄ jungos valstybėje bei pardavėjas patikino, kad pats atliks visus formalumus susijusius su automobilio pardavimu) Å¡iuo atveju neturi įtakos ir yra nepakankami duomenys, kurie patvirtintų tai, kad mokesčių mokėtojas nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo bei laikytini gynybine pozicija, todėl atleisti nuo delspinigių vadovaujantis Ä®statymo 141 str. 1 d. 1 p. nėra pagrindo.PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo bÅ«ti atleistas nuo delspinigių ir baudos MAÄ® 141 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu. Reikiamų aplinkybių buvimas nenustatytas, todėl mokesčių mokėtojas negali bÅ«ti atleidžiamas nuo delspinigių Ä®statymo 141 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Dėl kitų Ä®statymo 141 str. 1 d. numatytų pagrindų buvimo, sudarančių pagrindÄ atleisti nuo delspinigių, mokesčių mokėtojas duomenų nepateikė, todėl daro iÅ¡vadÄ , jog vien tik mokesčių mokėtojo padarytas mokesčių įstatymų pažeidimo pobÅ«dis, negali bÅ«ti laikomas pagrindu atleisti A. E. nuo priskaičiuotų 882,00 Eur PVM delspinigių.Teritorinė muitinė, iÅ¡nagrinėjusi mokesčių mokėtojo praÅ¡ymÄ ir vadovaudamasi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-05-10 įsakymu Nr. 1B-484 patvirtintų Atleidimo nuo paskirtų baudų taisyklių (toliau - Taisyklės) 12 p., atleisti nuo paskirtos baudos gali tik esant Ä®statymo 141 str. 1 d. numatytiems pagrindams.

Tokių pagrindų nustatyta nebuvo, todėl atleisti A. E. nuo paskirtos baudos nebuvo pagrindo. Vadovaujantis Taisyklių 5 p., kartu su praÅ¡ymu mokesčių mokėtojas turėjo pateikti praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus ir įrodymus, kad mokesčio suma yra sumokėta, tokių dokumentų pateikta nebuvo2015 m. balandžio 20 d. Muitinės departamentas sprendimu Nr. 1A-172, nusprendė patvirtinti 2015 m. vasario 19 d. teritorinės muitinės sprendimÄ dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos Nr. (LM34)-RŽ211-209.Mokestinių ginčų komisija, 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. S-130 (7-124/2015), nusprendė patvirtinti Muitinės departamento 2015 m. balandžio 20 d. sprendimÄ Nr. 1 A-172 ir neatleisti pareiÅ¡kėjo nuo 822 Eur PVM delspinigių bei 624,00 Eur baudos.Mano, kad Mokestinių ginčų komisija patvirtindama Muitinės departamento 2015 m. balandžio 20 d. sprendimÄ Nr. 1A-172, įvertino visas aplinkybes, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ nėra pagrindo.

PraÅ¡o A. E. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime buvo nurodyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas nedalyvaus nagrinėjant bylÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį Teritorinė muitinė buvo informuota.Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas, Departamentas) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su A. E. skunde iÅ¡dėstytais argumentais dėl 2015-07-27 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo Nr. 8-130(7-124/2015) „Dėl A.

E. 2015-05-28 skundo“, Muitinės departamento 2015-04-20 sprendimo Nr. 1A-172 „Dėl A. E. skundo“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-19 sprendimo Nr. (LM34)-RŽ211-209 „Dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos“ panaikinimo. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodo, kad tiek Klaipėdos teritorinė muitinė, tiek Muitinės departamentas, tiek MGK, neatleisdami jo nuo delspinigių ir baudos, klaidingai vertino iÅ¡kilusiam ginčui teisingai iÅ¡spręsti aktualų ir teismų praktikÄ atitinkantį kaltės turinio atskleidimÄ , todėl neteisingai taikė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) 141 str. 1 dalies 1 punkto nuostatas.

PareiÅ¡kėjo nuomone civilinių sutarčių sudarymo tvarka ir principai, iÅ¡ esmės sudarantys teisinę prezumpcijÄ , kad vieÅ¡ai dėl teisėtai apyvartoje esančių daiktų sudaromas sandoris yra sÄ Å¾iningas ir teisėtas, leido pareiÅ¡kėjui sÄ Å¾iningai manyti ir pagrįstai tikėtis, kad įgyjamas daiktas yra registruotas ES valstybėje, t. y. pareiÅ¡kėjui nebuvo žinoma, jog faktinė iki pirkimo pardavimo sandorio sudarymo automobilio registracijos vieta buvo Å veicarija, o ne Vokietijos Federacinė Respublika ir pan.

PareiÅ¡kėjas skunde aptaria MAÄ® 141 straipsnio 2 dalies ir kitų dalių taikymo (netaikymo) galimybes. Muitinės departamento nuomone, tokie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. MGK savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad Muitinės departamento ir Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimai yra priimti iÅ¡nagrinėjus visas aplinkybes ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ nėra pagrindo.Nagrinėjamas mokestinis ginčas kilo mokesčių administratoriui atsisakius tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo 822 Eur PVM delspinigių ir 624 Eur PVM baudos mokėjimo.

Pareiškėjas, teikdamas argumentus MGK, nurodė, kad jis atleistinas nuo ginčo delspinigių ir baudos MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, numatytais pagrindais, ir nuo ginčo delspinigių mokėjimo MAĮ 100 straipsnio. 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjas dėl jam apskaičiuoto PVM ir su juo susijusių sumų sumokėjimo su Klaipėdos teritorine muitine yra sudaręs 2015-03-25 mokestinės paskolos sutartį Nr. (MM20)-RŽ 13-55, t. y. mokesčio (PVM), susijusio su paskirta bauda, sumokėjimo terminas yra išdėstytas iki 2017-03-20, todėl yra pagrindas spręsti dėl atleidimo nuo baudos (MAĮ 141 str. 2 dalis).Iš ginčo medžiagos matyti, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2015-01-29 sprendimu Nr. (LM19)-RŽ210-16 „Dėl skolos muitinei įregistravimo A.

E. už neteisėtai į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas prekes“ pripažino pareiÅ¡kėjÄ skolininku muitinei už neteisėtai iÅ¡ Å veicarijos į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtÄ ir nedeklaruotÄ Lietuvos muitinėje automobilį „Audi A6 Avant“ ir įregistravo atsiradusiÄ mokestinę nepriemokÄ muitinei: 2079,00 Eur PVM, 882,00 Eur PVM delspinigius ir skyrė 624,00 Eur baudÄ . PareiÅ¡kėjas minėto Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo neskundė, bet pateikė praÅ¡ymÄ Klaipėdos teritorinei muitinei atleisti nuo ginčo delspinigių ir baudos mokėjimo.

Klaipėdos teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas neatleido pareiÅ¡kėjo nuo minėtų sankcijų mokėjimo.Dėl MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto, MAI 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo.PaaiÅ¡kina, kad pagal nurodytas teisės normas mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, taip pat nuo baudos, jeigu įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Taigi įstatymų leidėjas atleidimÄ nuo delspinigių ir/ar baudos sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga Å¡iÄ faktinę aplinkybę įrodyti, jei jis siekia pasinaudoti atleidimo nuo delspinigių teisine galimybe.Muitinės departamentas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas neįrodė buvęs nekaltas.Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nevykdė pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks bÅ«ti konkrečioje situacijoje, todėl negali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės, nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo.

Dėl MAI 100 straipsnio 1 dalies 2 punkto, MAI 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo.PaaiÅ¡kina, kad pagal nurodytas teisės normas mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių ir/ar baudos, jei mokesčio įstatymas buvo pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nenurodo aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios jis neturėjo galimybės įsitikinti, jog Bendrijos teritorijoje įsigyja (įsigijo) ginčo automobilį, kuris buvo registruotas Å veicarijoje.

Atvirkščiai, pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl pasitikėjimo automobilio pardavėjo žodžiais ir paties pareiÅ¡kėjo pateiktuose dokumentuose nurodytų automobilio pardavėjo duomenų nesupratimas (nesuvokimas) yra sietini su pareiÅ¡kėjo valiniais veiksmais. Todėl pareiÅ¡kėjas, kaip pagrįstai nusprendė MGK, negalėjo bÅ«ti atleistas nuo ginčo delspinigių ir baudos mokėjimo ir MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Dėl MAI 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo.Atleidimas nuo delspinigių pagal MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ neatsiejamas nuo taisyklės, apibrėžtos MAÄ® 113 str. 1 dalies 3 punkte (fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama).Ä®vertinus minėtų MAÄ® normų turinį ir atsižvelgus į LVAT praktikÄ , konstatuotina, kad MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas neatsiejamas nuo taisyklės, įtvirtintos MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. nurodytos aplinkybės siejamos su tokia mokesčių mokėtojo ekonomine (socialine) situacija, kai jis negauna jokių pajamų ar gauna jų nepakankamai ir yra valstybės remiamas arba jam tokios paramos reikia.

Kitaip aiÅ¡kinti nurodytos normos turinį, nei įtvirtinta MAÄ®, ir (ar) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs LVAT, nėra jokio teisinio pagrindo.Teigia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo delspinigių MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte (113 str. 1 d. 3 p.) jo nurodytu pagrindu negali bÅ«ti tenkinamas.PVM delspinigių apskaičiavimo tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas buvo nurodytas Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-01-29 sprendime Nr. (LM19)-RŽ210-16, kurio pareiÅ¡kėjas neginčijo ir kuris yra įsiteisėjęs, MGK neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl PVM delspinigių apskaičiavimo pagrįstumo (terminų ir kt.).Atsakovas paaiÅ¡kina, kad atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, MGK pagrįstai konstatavo, kad Muitinės departamentas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jį naikinti nebuvo pagrindo.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdyje Departamento atstovė palaikė atsiliepimÄ ir prašė skundo netenkinti.Skundas netenkinamas.

Å io ginčo ribos apibrėžiamos pareiÅ¡kėjo reikalavimais teismui. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ Â dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. S-130(7-124/2015) panaikinimo; Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-19 sprendimo Nr. (LM34)-RŽ211-209 „Dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos“ ir Muitinės departamento prie finansų Ministerijos 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. 1A-172 panaikinimo. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas siekia bÅ«ti atleistas nuo 882,00 Eur delspinigių ir 624 Eur baudos mokėjimo.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-19 sprendimu Nr. (LM34)-RŽ211-209 „Dėl neatleidimo nuo delspinigių ir baudos“ (b.l. 49-51) iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo 2015-02-10 praÅ¡ymas dėl atleidimo nuo 2015-01-29 sprendimu Nr. (LM19)RŽ210-16 priskaičiuotų 882,00 Eur PVM delspinigių ir paskirtos 624,00 Eur baudos, bei dėl leidimo mokestinę nepriemokÄ sumokėti dalimis. Klaipėdos teritorinė muitinė, atlikusi pakartotinį patikrinimÄ , 2015-01-29 sprendimu Nr. (LM19)-RŽ210-16 (MGK byla, indeksas 6.11-03(7-124/2015, l. 23-24) pripažino pareiÅ¡kėjÄ skolininku muitinei, įregistravo bei įpareigojo sumokėti mokestinę prievolę – 2079,00 Eur importo PVM, delspinigius ir baudÄ , viso – 3585,00 Eur.

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad teritorinės muitinės 2015-01-29 sprendimo neskundė privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka (MAÄ® 145, 150, 154 str.), Todėl MGK pagrįstai nenagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su mokesčių ir su jais susijusių sumų priskaičiavimo teisėtumu ir tuo pačiu, su delspinigių ir baudos priskaičiavimo pagrįstumu ir teisėtumu. PareiÅ¡kėjas ir teismo prašė visgi iÅ¡nagrinėti pirminio Klaipėdos TM sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , įvertinti patį PVM priskaičiavimo faktÄ ir su tuo susijusių sumų priskaičiavimÄ , tačiau dėl tų sumų priskaičiavimo pareiÅ¡kėjas nepradėjęs jokio mokestinio ginčo, teismui taip pat nebuvo keliamas reikalavimas įvertinti 2015-01-29 sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , ir jį panaikinti, pakeisti, todėl teismas nenagrinėja pareiÅ¡kėjo argumentų, susijusių su mokesčio, delspinigių ir baudos apskaičiavimo teisingumu, nes taip bÅ«tų pažeistas MAÄ®.

PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę nustatyta tvarka ginčyti 2015-01-29 sprendimÄ , paduodamas dėl jo skundÄ Departamentui, po to MGK arba teismui, o to nedarydamas pripažino to sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismas nevertina dėl kokių motyvų pareiÅ¡kėjas nepradėjo mokestinio ginčo dėl importo PVM skolos priskaičiavimo, nes tai iÅ¡eina už nagrinėjamo ginčo ribų. Nagrinėjamas tik ginčas dėl to, kaip buvo iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo 2015-02-10 praÅ¡ymas (MGK byla, indeksas 6.11-03(7-124/2015, l.

27) dalyje dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudos, nes mokestinės paskolos sutartis su pareiÅ¡kėju, ko jis prašė tame pačiame praÅ¡yme, sudaryta 2015-03-25, dėl to Klaipėdos TM priėmė 2015-03-23 sprendimÄ Nr. (LM34)-RŽ211-240 (MGK byla, l. 33-37) . Klaipėdos TM 2015-02-19 sprendimu konstatavo, kad mokesčių mokėtojas neįrodė, jog egzistavo aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jo valios, kad nebuvo jo kaltės dėl padaryto mokesčių įstatymo pažeidimo, t.y. nenustatė jokių pagrindų, kurių reikalauja MAÄ® 141 straipsnis, taip pat vadovavosi Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-05-10 įsakymu Nr. 1B-484 patvirtintomis Taisyklėmis.

Šį TM 2015-02-19 sprendimÄ pareiÅ¡kėjas skundė Muitinės departamentui (MGK byla, l. 15-18), prašė teritorinės muitinės sprendimÄ panaikinti ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 2015-01-29 sprendimu nustatytų delspinigių ir baudos. Å iame skunde pareiÅ¡kėjas įrodinėjo, kad yra pagrindai, nustatyti MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte, 2 dalyje. Muitinės departamentas 2015-04-20 sprendimu Nr. 1A-172 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2015-02-19 sprendimÄ . Sprendime iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais remiantis Muitinės departamentas pritaria Klaipėdos TM sprendimui, jog nėra pagrindų, numatytų MAÄ® 141 straipsnyje, kurie leistų atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių ir baudos, buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad jau buvo su pareiÅ¡kėju sudaryta Mokestinės paskolos sutartis, kas leido svarstyti praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudos.

PareiÅ¡kėjas Muitinės departamento sprendimÄ skundė Mokestinių ginčų komisijai (MGK byla, l. 2-6). Tik Å¡iame skunde pareiÅ¡kėjas nurodė dar vienÄ pagrindÄ : MAÄ® 110 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . PareiÅ¡kėjas rėmėsi tuo, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimas buvo iÅ¡dėstytas 2 metų laikotarpiui, dėl to jis teikė dokumentus, kurie patvirtina, kad jo ir jo Å¡eimos ekonominė padėtis yra sunki (dokumentai buvo dėl civilinės bylos Klaipėdos apygardos teisme, dėl areÅ¡to turtui ir sÄ skaitoms banke taikymo toje byloje, dėl pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės gaunamų pajamų).                                                              MGK 2015-07-27 sprendimu Nr. S-130(7-124/2015) neatleido pareiÅ¡kėjo nuo 822,00 Eur PVM delspinigių ir 624,00 Eur PVM baudos.

MGK detaliai pasisakė dėl teisinio reglamentavimo, aptarė faktines aplinkybes, todėl pagrįstai pasisakė, jog pareiÅ¡kėjas objektyviais įrodymais nepaneigė savo kaltės, kad iÅ¡ esmės nenurodė faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog jis neturėjo galimybės įsitikinti, jog Bendrijoje įsigyja automobilį, kuris registruotas Å veicarijoje, o taip pat, nurodė, kad nėra pagrindo atleisti nuo delspinigių dėl sunkios pareiÅ¡kėjo ekonominės (socialinės) padėties, motyvuotai įvertino pareiÅ¡kėjo nurodytÄ jo ekonominę padėtį.  MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas (jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo).

PrieÅ¡ingu atveju atleidimas nuo delspinigių pagal MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kartu su MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu nėra galimas. Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė buvęs nekaltas. Visų pirma, nagrinėjamu atveju įstatymo pažeidimo padarymui kvalifikuoti visai nereikalinga tokia kaltės forma, kaip tyčia. Mokestinio įstatymo pažeidimo sudėtis yra formalioji, t.y. taisyklė, kurios privaloma laikytis, nepaisant pasekmių, todėl įstatymas gali bÅ«ti pažeistas ir kitomis kaltės formomis, tokiomis kaip neatsargumas, nerÅ«pestingumas, neatidumas.

PareiÅ¡kėjas nėra kaltinamas tuo, kad jis mokestinį įstatymÄ pažeidė tyčia, siekdamas nuslėpti mokesčius, todėl visi pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su jo kaltės tyčios forma nebuvimu, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Skundžiamuose teismui sprendimuose yra pasisakyta, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę įsitikinti, kad jis perka automobilį, kuris buvo registruotas Å veicarijoje, kad jis nebuvo deklaruotas Bendrijos valstybėje ir jam nebuvo įforminta importo deklaracija bei apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai.

Galimai pareiÅ¡kėjas nežinojo automobilio pirkimo iÅ¡ Bendrijai nepriklausančios valstybės teisinio reglamentavimo, tačiau, pirkdamas automobilį Vokietijoje, pareiÅ¡kėjas prisiėmė rizikÄ dėl savo elgesio nesidomint automobilio registravimo vieta ir iÅ¡ to kylančiomis pasekmėmis, juo labiau, kad registruojant automobilį VÄ® Regitra pats pareiÅ¡kėjas pateikė automobilio Å¡veicariÅ¡kÄ registracijos liudijimÄ , kuriame nurodyta registravimo vieta - Šveicarija, o įmonė, kuri pardavinėjo automobilį, nurodyta dar ir pirkimo dokumente, todėl jos veiklÄ pareiÅ¡kėjas galėjo patikrinti vieÅ¡ai prieinamoje informacijoje internete (pirkimo dokumentai, MGK byla, l. 48, 49, 50).

Bet kuriuo atveju, teisinio reglamentavimo nežinojimas, negali bÅ«ti pagrindu atleisti nuo atsakomybės. PareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, kad jam automobilį pardavęs asmuo jį suklaidino, apgavo, visų pirma, nėra įrodyti, antra, neturi reikÅ¡mės, kÄ pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kino ir kokius dokumentus rodė pardavėjas, nes pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, turėjo patikrinti jam teikiamÄ informacijÄ , jau vien dėl to, kad pareiÅ¡kėjo turimi dokumentai turėjo sukelti abejones – juose nurodyta registracijos vieta Å veicarija.  Taigi pažeidimas buvo padarytas dėl pareiÅ¡kėjo kaltės, pasireiÅ¡kusios neatsargumu, o ne tyčia.

MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos sÄ lygoja atleidimÄ nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Apie pareiÅ¡kėjo neveikimÄ jau buvo pasisakyta. PareiÅ¡kėjas aiÅ¡kina, kad jį apgavo automobilio pardavėjas, remiasi Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis sandorių sudarymÄ apgaulės įtakoje.

Visų pirma, pareiÅ¡kėjas automobilio įsigijimo sandorio neginčijo, reiÅ¡kia, jis siekė įsigyti bÅ«tent tokį automobilį ir jį įsigijo. Pardavėjas negali bÅ«ti atsakingas už pareiÅ¡kėjo santykius susijusius su mokesčių mokėjimu jo rezidavimo valstybėje, jis ir neprivalėjo žinoti, kaip pareiÅ¡kėjas turėtų teisingai įforminti automobilio pirkimÄ , kokius mokesčius sumokėti ir Å¡iuos dalykus aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjui. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas ir neįrodė, kad toks apgaulės faktas buvo.

Jeigu, kaip aiÅ¡kina pareiÅ¡kėjas, pardavėjas jam aiÅ¡kino, kad mokesčiai sumokėti ir rodė kažkokius dokumentus, tai neaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas nepaprašė tų dokumentų kopijos. Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę įsitikinti iÅ¡ ko jis perka automobilį, kad automobilis registruotas tik Å veicarijoje, kad automobilio įvežimas nedeklaruotas Bendrijoje, tačiau to nepadarė dėl savo nepakankamo atidumo ir rÅ«pestingumo, t.y. jis nepasidomėjo nei reikiamais dokumentais nei teisiniu reglamentavimu, kaip turi bÅ«ti įformintas automobilio pirkimas iÅ¡ Å veicarijos.   Dėl Å¡ioje situacijoje taikytinos teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs atitinkamÄ praktikÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A15 -141/2005 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė: „MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad atleidimo nuo paskirtos baudos pagrindu yra – jei įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas.

AiÅ¡kinant Å¡iÄ taisyklę darytina iÅ¡vada, kad Å¡is atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo, ir Å¡ių aplinkybių poveikio pasekoje atsiradę padariniai negalėjo bÅ«ti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis.

Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valiÄ , kai prieÅ¡ jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali iÅ¡vengti, jam pasiprieÅ¡inti ar nuo jo apsiginti“. Tokios praktikos LVAT laikėsi be iÅ¡imčių ir vėliau nagrinėjamose bylose. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurias bÅ«tų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, ar tokio žmogaus poveikio kaip paminėtas ir kurį nurodo pareiÅ¡kėjas (apgaulė), nenustatyta, todėl MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareiÅ¡kėjas nuo baudos negalėjo bÅ«ti atleistas.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę nepirkti automobilio, registruoto Å veicarijoje, pats pasidomėti kaip turėjo bÅ«ti įformintas automobilis Vokietijoje, pareikalauti iÅ¡ pardavėjo dokumentų, įrodančių automobilio registravimÄ Vokietijoje ar pan., t.y. pareiÅ¡kėjas galėjo imtis daugelio valinių veiksmų, kurių atlikimo niekas jam neribojo, kad iÅ¡vengtų mokestinio įstatymo pažeidimo. PareiÅ¡kėjas tokį veikimo bÅ«dÄ pasirinko subjektyviai, savo valia, neverčiamas jokių iÅ¡orinių aplinkybių.

Paprastas pareiÅ¡kėjo apsirikimas nepriskirtinas tokioms aplinkybėms, kurios nepriklausė nuo pareiÅ¡kėjo valios. Nors pareiÅ¡kėjas ir teigia, kad Å¡iuo atveju galimai reikėtų vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau dėl to, kas buvo paminėta pirmiau, teismas aplinkybių (neapibrėžtų įstatymų leidėjo), kurios lemtų teisingumo bei protingumo kriterijų taikymÄ , o tuo pačiu ir atleidimÄ nuo delspinigių nagrinėjamoje administracinėje byloje neįžvelgia.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad mokestinę nepriemokÄ Â priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, kai sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama. PareiÅ¡kėjas tik skunde MGK nurodė šį pagrindÄ , kai su juo jau buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, o tai reiÅ¡kia, kad mokesčių administratorius nepripažino, jog mokestinė nepriemoka yra beviltiÅ¡ka, o iÅ¡dėstė skolos mokėjimÄ 2 metams, t.y. atsižvelgė į pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus, tiek patvirtinančius jo galimybę iÅ¡mokėti skolÄ , tiek į turimus finansinius sunkumus.   Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant minėtos teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad „Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas atleidimÄ nuo delspinigių sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) dar nesudaro pagrindo atleisti jį nuo delspinigių “ ( žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A442 - 807/2010). Pareiškėjas nenurodo, kad jo ekonominė padėtis yra sunki dėl jo priskyrimo kokiai nors socialinei grupei, tačiau nurodo, jog šeima turi kito nekilnojamojo turto, kuris šiuo metu yra areštuotas (tai nurodė 2015-02-10 prašyme Klaipėdos TM), kad yra areštuotos civilinėje byloje pareiškėjo prigininės lėšos ir, kad tai laikinos priemonės, suvaržiusios pareiškėjo galimybes naudotis turimu nekilnojamu turtu ir piniginėmis lėšomis.

PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas taikyti nurodytas teisės normas, praÅ¡o vadovautis dokumentais, kuriuos jis teikė praÅ¡ydamas sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Mokestinių ginčų komisijos sprendime Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įvertintas tinkamai. Nei MGK, nei teismui pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog jam teikiama kokia nors forma valstybės parama, prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas pateikė duomenis, kad jis gauna nedideles pajamas, įrodančias jo galimybes sumokėti skolÄ .

Tinkamai įvertinta ir galimybė, kad pareiÅ¡kėjas privalės padengti skolÄ civilinėje byloje tretiesiems asmenims – jiems negali bÅ«ti teikiama kaip kreditoriams pirmenybė prieÅ¡ kreditorių – valstybę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog jo ekonominė padėtis sunki taip, kaip Å¡iÄ aplinkybę apibrėžia MAÄ®, todėl atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių ir baudos mokėjimo Å¡iuo pagrindu nėra teisinių ar faktinių sÄ lygų.Nors pareiÅ¡kėjas skunde ir nenurodė kitų pagrindų, kurie leistų atleisti nuo delspinigių ir baudos, tačiau nėra pagrindo ir iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas galėtų bÅ«ti atleistas nuo delspinigių ir baudos MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindu.

Nesumokant laiku importo PVM, žala valstybei buvo padaryta, valstybės biudžetas nuo 2011-03-16 negavo importo PVM sumos - 2079,00 Eur (šios skolos atsiradimo data nurodyta Klaipėdos TM 2015-01-29 sprendime Nr. LM19)-RŽ210-16). Taip pat pareiškėjas nenurodo, kad veikdamas nustatytu būdu būtų vadovavęsis kokiu nors apibendrintu kompetentingos institucijos išaiškinimu, ar jam suteikta konsultacija, kuri jį būtų suklaidinusi.Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir naikinti skundžiamus sprendimus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,nusprendžia:Pareiškėjo A.

E. skundÄ Â atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                                  Halina ZaikauskaitėÂ