2023-04-05 Nr. AB-7652-3-62-3-00102-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-289-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00102-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2022 m. sausio mėn. jis buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo apgyvendintas perpildytame būryje Nr. 2, kuriame įrengta 81 vieta, tačiau kartais būryje buvo laikoma iki 83 nuteistųjų. Ankštame būrio sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių (klozetų, praustuvų, pisuarų), todėl prie sanitarinių įrenginių susidarydavo eilės. Vienam būriui buvo įrengti trys tualetai (klozetai), trys pisuarai, viena praustuvė ir vienas dušas. Tualetai nebuvo izoliuoti nuo likusio sanitarinio mazgo ploto, todėl pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys, naudojantis tualetu jam nebuvo užtikrintas privatumas.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad vėdinimo sistema sanitariniame mazge neveikė, todėl patalpoje kaupėsi nemalonus kvapas. Marijampolės PN administracija į nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų neragavo.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, emocinę depresiją, tapo jautrus, nervingas ir pan.

5. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą paaiškino, kad nekelia ginčo dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamojoje patalpoje, tačiau pažymėjo, kad atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek konkrečiai nuteistųjų gyveno būryje Nr. 2 ginčo laikotarpiu. Atskirais laikotarpiais nuteistųjų būryje buvo laikoma daugiau, nei įrengta miegamųjų vietų, atsakovo atstovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie vėdinimo sistemos sanitariniame mazge įrengimą.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Marijampolės PN nurodė, kad vadovaujasi teisės aktų nuostatomis ir laikosi vienam asmeniui keliamų reikalavimų dėl gyvenamojo ploto užtikrinimo. Marijampolės PN nuteistųjų būryje Nr. 2 yra įrengta 81 vieta, būryje nebuvo laikoma daugiau nuteistųjų, nei įrengta miegamųjų vietų. Vienam nuteistajam būryje Nr. 2 tenka 3.26 kv. m ploto. Būrio Nr. 2 sanitariniame mazge yra įrengti 6 sanitariniai įrenginiai, kuriais galėjo naudotis 90 nuteistųjų. Būryje prie didžiulės praustuvės vienu metu gali praustis 6 asmenys, todėl tai negalėjo pareiškėjui sukelti nepatogumų.

8. Marijampolės PN akcentavo, kad sanitarinių mazgų būklė būriuose yra labai gera, ši patalpa buvo atnaujinta 2020 m. spalio mėn. Sanitariniuose mazguose yra įrengta veikianti mechaninė vėdinimo sistema.

9. Marijampolės PN teigė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis patyrė išgyvenimus yra deklaratyvūs teiginiai, kurių pareiškėjas neįstengė pagrįsti. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, dėl gyvenimo sąlygų būryje Nr. 2 į psichologus kreipęsis nebuvo.

10. Marijampolės PN pabrėžė, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius argumentus dėl gyvenimo sąlygų. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl, nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir valstybės civilinė atsakomybė.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo K. K. skundą atmetė.

12. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, nurodė, kad teisės aktai nenumato reikalavimų, kiek vienam asmeniui turi tekti ploto bendro naudojimo patalpose. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą pažymėjo, kad jis nekelia ginčo dėl gyvenamojo ploto trūkumo gyvenamojoje patalpoje, todėl teismas šių aplinkybių plačiau neaptarė ir neanalizavo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai nenumato, kiek vienam asmeniui turi tekti ploto bendro naudojimo patalpose, pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių atmetė.

13. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek konkrečiai nuteistųjų buvo paskirta į būrį Nr. 2 nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 11 d. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Marijampolės PN nuteistųjų būryje Nr. 2 yra įrengta 81 vieta ir šiame būryje nebuvo laikoma daugiau nuteistųjų, nei įrengta miegamųjų vietų. Teismas vertino, kad pareiškėjas aplinkybes dėl nuteistųjų skaičiaus būryje Nr. 2 skunde išdėstė abstrakčiai ir jų nedetalizavo, pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis būryje Nr. 2 buvo laikoma daugiau nuteistųjų nei įrengta miegamų vietų. Teismo sprendė, kad atsakovo atstovui šiuo atveju kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto, todėl jo argumentus dėl šių aplinkybių teismas atmetė.

14. Teismas, pasisakydamas dėl sanitarinių įrenginių kiekio, apžvelgė teisinį reguliavimą (Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245), įvertino Marijampolės PN į bylą pateiktas sanitarinio mazgo nuotraukas. Teismas pažymėjo, kad sutinka su atsakovo atstovo argumentais, kad svarbus ne praustuvų, o vandens maišytuvų skaičius, todėl negalima daryti išvados, kad naudojimasis viena praustuve su šešiais maišytuvais pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumus, nes šia praustuve vienu metu gali naudotis šeši asmenys.

15. Teismas, įvertinęs būryje įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir būrio nuteistųjų skaičių, sprendė, kad sanitarinių įrenginių skaičius atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių įrenginių, be to, bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl sanitarinių įrenginių trūkumo atmetė kaip deklaratyvius.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginiu dėl privatumo pažeidimo, nurodė, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, be to, tarp klozetų yra įrengtos matomumą ribojančios pertvaros.

17. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl nemalonaus kvapo, teismas nurodė, kad būrio Nr. 2 sanitarinio mazgo patalpoje yra įrengta vėdinimo sistema, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas vertino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir valo patalpas, neturi problemų dėl nemalonaus kvapo ar higienos trūkumo. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl neveikiančios vėdinimo sistemos sanitarinio mazgo patalpose, todėl pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl neveikiančios vėdinimo sistemos atmetė.

18. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl pareigūnų netinkamo elgesio atmetė.

19. Teismas padarė išvadą, kad, nenustačius neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III. 20. Pareiškėjas K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimti pareiškėjui teigiamą sprendimą.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik atsakovo atstovo pateiktais argumentais, nevertino pareiškėjo skunde detaliai nurodytų aplinkybių, kokiomis sąlygomis pareiškėjui teko gyventi Marijampolės PN.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Marijampolės PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 11 d., atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo atstovo pateiktais argumentais, neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, t. y. pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

26. Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Kaip minėta, pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto argumentus išimtinai susijusius su įrodymų vertinimo procesu, todėl teisėjų kolegija, ginčą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, toliau pasisako tik dėl šio aspekto.

27. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nėra jokio pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, kadangi pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų dėl jų netinkamumo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde išreiškė savo poziciją dėl bylos aplinkybių vertinimo, tačiau proceso šalies pateiktas ištirtų įrodymų vertinimas, nepaneigus tirtų įrodymų kitais, teismui nėra privalomas. Nesant naujų įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir, ar padarė pagrįstas išvadas jais remdamasis.

28. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

30. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi iš esmės tik atsakovo atstovo pateikta pozicija, duomenimis, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

31. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo skundo argumento ir aiškiai įvardijo, kuo remiantis buvo prieita vienos ar kitos išvados.

32. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai detalizuotų duomenų, liudijančių, jog konkrečiais laikotarpiais jo gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma daugiau nuteistųjų, nei įrengta miegamųjų vietų, kad prie sanitarinių mazgų susidarydavo eilės, kad buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu. Tuo tarpu atsakovo atstovo pateikti duomenys šiuos pareiškėjo nusiskundimus iš esmės paneigė.

33. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė