2019-06-12 Nr. AB-12800-3-61-3-01574-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-446-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01574-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. kovo mėnesio (tikslios datos nenurodytos) atsakymus (registracijos numeriai taip pat nenurodyti), kurie priimti išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. 17/01-248 ir 2019 m. kovo 7 d. rašto Nr. 17/01/405, taip pat panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 22 d. raštą Nr. 2S-864, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. S. skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinio nustatyta, jog pareiškėjas nesutinka su Kalėjimų departamento sprendimais, priimtais išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl Šiaulių TI pateiktų atsakymų į pareiškėjo teiktus skundus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardijo Kalėjimų departamentą, kuris išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl Šiaulių TI priimtų aktų. Pagal pareiškėjo skunde nurodytą pagrindą ir dalyką pareiškėjas atsakovais turėjo nurodyti Šiaulių TI ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Šiaulių TI, o Kalėjimų departamentą – trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas nurodė, kad skundo dėl pareiškėjo ginčijamų sprendimų panaikinimo nagrinėjimas priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 str. 5 d.), t. y. pagal atsakovo atstovo buveinės vietą. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla (ABTĮ 31 str. 5 d.). Teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 gegužės 7 d. nutartį ir įpareigoti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 gegužės 7 d. nutartyje vadovavosi nuomone, bet neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento atsakymus, rėmėsi tuo, kas buvo nurodyta atsakovo raštuose, o kadangi atsakovas yra Vilniuje, todėl skundas turi būti teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas pažymi, kad teikdamas skundą teismui apibendrino ir nurodė, jog Šiaulių TI, pažeisdamas teisės aktų nuostatas, išnagrinėjo jo skundą, todėl buvo teikiami skundai Kalėjimų departamentui, taigi, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašo panaikinti ne Šiaulių TI atsakymus, o Kalėjimų departamento priimtus aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. S. skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. kovo mėnesio atsakymus, kurie priimti išnagrinėjus pareiškėjo skundus dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. 17/01-248 ir 2019 m. kovo 7 d. rašto Nr. 17/01/405, ir panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 22 d. raštą Nr. 2S-864, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas.

Pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad nagrinėjamoje byloje atsakovu turi būti Šiaulių TI, o atsakovo Šiaulių TI buveinė yra Šiauliuose, sprendė, kad byla priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet Regionų apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 p.). Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Kaip jau minėta, pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis gynybos į teismą, skundą padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, skunde atsakovo Lietuvos valstybės atstovu nurodė Kalėjimų departamentą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo bei prie jo pridėtų įrodymų turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skundą, iš esmės teisingai taikė ABTĮ normas. Iš skundo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjo reikalavimai kyla iš jo nesutikimo su Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. 17/01-248 ir 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. 17/01/405, kuriuose pareiškėjui buvo atsakyta dėl prekių įsigijimo parduotuvėje, esančioje įstaigoje, ir šios parduotuvės veiklos. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Šiaulių IT minėtais raštais, pateikė skundus Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2019 m. kovo mėnesio atsakymais informavo pareiškėją apie jo skundų nagrinėjimo rezultatus.

Esant numatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas turi būti paduodamas pagal viešojo administravimo subjekto (pareigūno), kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šiuo atveju – pagal Šiaulių TI, buveinės vietą (ABTĮ 31 str. 1 d.). Vadovaujantis viešai skelbiama informacija Šiaulių TI yra įsikūręs Trakų g. 20, Šiauliuose.

ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą), o 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Kaip matyti, Vilniaus apygardos administracinis teismas informavimo pareigą įvykdė tinkamai ir išaiškino pareiškėjui jo teisę paduoti skundą teismui laikantis teritorinio teismingumo taisyklių.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 22 d. raštą Nr. 2S-864, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas, nepagrįstai nepriimtas nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nes šis skundo reikalavimas turėjo būti nepriimtas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Vadovaujantis ABTĮ normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (ABTĮ 5 str. ir 23 str. 1 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 22 d. raštas Nr. 2S-864, kuriuo pareiškėjo skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas, yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu.

Apibendrindama pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, išskyrus tai, kad neteisingai buvo nurodytas skundo reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 22 d. raštą Nr. 2S-864 atsisakymo priimti nagrinėti pagrindas, kuris patikslintinas. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Atsisakyti priimti pareiškėjo V. S. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo mėnesio atsakymus, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis su skundu dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. kovo mėnesio atsakymus turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus (Dvaro g. 80, LT-76298 Šiauliai).

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. S. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 22 d. raštą Nr. 2S-864, kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė