85b4b7fb-075e-4311-afac-fd3a0647efec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A62 – 773/2011

           Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 16.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,   sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. B., jos atstovui advokatui Juozui Gaudučiui, atsakovo įgaliotoms atstovėms L. S. ir V. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D. B. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo, grÄ Å¾inimo į darbÄ ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

            D. B. nuo 1992 m. balandžio 4 d. pradėjo dirbti Trakų valstybinėje mokesčių inspekcijoje (b. l. 5, I t.).

           Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) viršininkas 2009 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-12 ir 2009 m. sausio 15 d. Nr. V-14 įsakymu „Dėl valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, skaičiaus paskirstymo“ patvirtino valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto skaičių ir nuo 2009 m. gegužės 15 d. sumažino jį nuo 894 iki 836 (b. l. 93-96, I t.).

            Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininkas 2009 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-90 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos struktÅ«ros patvirtinimo“ nuo 2009 m. kovo 30 d. patvirtino naujÄ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos struktÅ«rÄ , numatant patikrinimų skyriuose esančių grupių panaikinimÄ ir atitinkamų poskyrių įsteigimÄ (b. l. 97-100, I t.).

             Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-157 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2009 m. sausio

12 d. įsakymo Nr. (2.1 )-3-21 „Dėl pareigybių sÄ raÅ¡o“ pakeitimo“ IV patikrinimų skyriuje įsteigė Trakų poskyrį su A lygio 12 kategorijos vyriausiojo

specialisto, A lygio                           11 kategorijos vyriausiojo

specialisto, dviems A lygio 10 kategorijos vyresniojo specialisto, trimis B lygio 9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybėmis (b. l. 101, I t.).

            Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. (2.1 )-3-165 „Dėl perkėlimo“ nuo 2009 m. kovo 30 d. IV patikrinimų skyriaus Trakų grupės tarnautojai perkelti į IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyrį (b. l. 102, I t.).

            Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2009 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-l68 „Dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2009 m. sausio 12

d. įsakymo Nr. (2.1)-3-21 „Dėl pareigybių sÄ raÅ¡o“ pakeitimo“ nuo                     2009

m. rugpjūčio 4 d. panaikinta IV patikrinimų skyriaus Trakų grupė su viena A lygio                  10 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybe (b. l. 103, I t.).

            2009 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informaciniu lapeliu Nr. (2.21)-13-24 (b. l. 7, I t.) D. B. informuota, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. yra naikinama IV patikrinimų skyriaus Trakų grupės A lygio 10 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybė.

             Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių

inspekcijos viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-300 D. B. nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. atleista iš IV patikrinimų

skyriaus Trakų grupės A lygio 10 kategorijos vyresniojo specialisto pareigų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu  (b. l. 6, I t.).

                   Â

II.

Pareiškėja D.

B. skundu (b. l. 1-3, I t.), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama: panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. liepos 24 d. įsakymÄ Nr. (2.1)-3-300 ir grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.

              Nurodė, kad iÅ¡ pareigų buvo atleista pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, įtvirtinančius asmens pirmenybės teisę bÅ«ti paliktam dirbti, kai yra mažinamas darbuotojų skaičius. Atsakovas netinkamai vertino ar nevertino apskritai asmenų pirmenybės teisės likti pareigose, todėl priėmė neteisėtÄ Ä®sakymÄ . Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo naikinama pareigybė, lygiaverčias pareigas ėjo net trys asmenys, todėl atsakovas, spręsdamas atleidimo klausimÄ , turėjo įvertinti Å¡ių asmenų pirmenybės likti darbe teises. PareiÅ¡kėjos nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnis, kuris iÅ¡skiria asmenis, turinčius pirmenybės teisę likti darbe, kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iÅ¡ darbuotojų turi bÅ«ti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius, – jų kvalifikacija (2005 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-539-05). Atkreipė dėmesį, kad jos nebetraukiamas darbo stažas yra net 17 metų, jokių drausminių nuobaudų neturėjo ir neturi, darbe vertinama tik teigiamai, todėl jokių neigiamų aplinkybių, lemiančių prastesnį jos vertinimÄ , lyginant su kitais asmenimis, nebuvo. Anot pareiÅ¡kėjos, ji turėjo teisę lygiai konkuruoti su kitais asmenis dėl palikimo dirbti pareigose. Teigė, kad tuo momentu, kai buvo naikinama pareigybė, ji turėjo pirmenybės teisę prieÅ¡ kitus asmenis iÅ¡likti pareigose, nes Å¡ias pareigas be jos užėmė asmuo su mažesniu nei jos darbo stažu ir neatitinkantis jokių kitų DK 135 straipsnyje įtvirtintų pirmenybės likti pareigose teisę suteikiančių kriterijų. Tokiu bÅ«du, anot pareiÅ¡kėjos, atsakovas pažeidė ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir konstitucinį asmenų lygumo prieÅ¡ įstatymÄ principÄ .

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių

inspekcija atsiliepime                       į pareiškėjos D.

B. skundÄ (b. l. 73-77, I t.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

            Atsakovas nurodė, kad, atleisdamas pareiÅ¡kėjÄ , įvertino visas aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas ir teisingai atliko visas procedÅ«ras. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo vykdomi struktÅ«riniai pertvarkymai ir darbuotojų skaičius sumažintas nuo 894 iki 836. Nuo

2009 m. rugpjūčio 4 d. buvo panaikinta                              IV

patikrinimų skyriaus Trakų grupė su viena A lygio 10 kategorijos vyresniojo specialisto,                   t. y. pareiÅ¡kėjos D. B., pareigybe, o pareiÅ¡kėja apie tai įspėta. Nurodo, kad 2009 m. gegužės 29 d. pareiÅ¡kėjai raÅ¡tu buvo pasiÅ«lytos Vilniaus skyriaus Atskaitomybės dokumentų priėmimo poskyrio III ataskaitų priėmimo grupės A lygio 8 kategorijos vyresniojo specialisto pareigos, o antrÄ kartÄ Å¾odžiu pasiÅ«lyta eiti Trakų skyriaus pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas, tačiau pareiÅ¡kėja jas eiti atsisakė. Kitos buvusios laisvos pareigybės pareiÅ¡kėjai siÅ«lytos nebuvo, nes, anot atsakovo, jos buvo aukÅ¡tesnės kategorijos nei pareiÅ¡kėjos turima A lygio

10 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybė. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pareiÅ¡kėja buvo atleista. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-631/2005, Nr. 3K-3-156/2008) ir nurodė, kad DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų darbuotojų pirmenybės teisė nėra absoliuti, o yra sÄ lyginė, jos taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, kuriÄ apibÅ«dina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgÅ«džiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrÄ darbÄ ir ji nėra tapati iÅ¡silavinimui, nes iÅ¡silavinimas yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, apibÅ«dinančių kvalifikacijÄ . Pirmenybė jÄ turintiems darbuotojams prieÅ¡ atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės bÅ«ti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija ne žemesnė (yra lygi ar aukÅ¡tesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikacijos. Pažymėjo, kad priimant sprendimÄ dėl vienos iÅ¡ Trakų grupės A lygio 10 kategorijos vyresniųjų specialistų pareigybės panaikinimo, lyginamuoju aspektu buvo vertinama visų trijų toje pačioje grupėje dirbusių A lygio 10 kategorijos vyresniųjų specialistų kvalifikacija – D. B., A. B. ir L. L.. IÅ¡analizavus Å¡ių

specialisčių darbo rezultatus                    2007-2008 metais, akivaizdžiai

matėsi, kad D. B. darbo rezultatai atliktų kontrolės veiksmų apimties ir trukmės požiÅ«riu nuo 2007 iki 2008 metų ženkliai blogėjo, net ir turint omenyje sumažėjusį jos darbo laikÄ . Tuo tarpu kitų, tas pačias pareigas užimančių specialisčių darbo rezultatai per analizuojamÄ laikotarpį gerėjo. Be to minėtos specialistės atliko daug sudėtingesnius, didelės kvalifikacijos reikalaujančius įmonių kontrolės veiksmus (mokestinius tyrimus, patikrinimus), kokių D. B. per nagrinėtÄ laikotarpį neatliko. Tokie darbai nebuvo skiriami dėl to, kad nuo 2008 metų ji net ir nesudėtingus darbus pradėjo atlikinėti žymiai ilgiau. Taigi, anot atsakovo, įvertinus visų trijų IV patikrinimo skyriaus Trakų grupėje dirbusių A lygio 10 kategorijos vyresniųjų specialistų kvalifikacijÄ , paaiÅ¡kėjo, kad D. B. kvalifikacija yra žemesnė nei kitų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2007 m. neeilinio vertinimo metu visos trys IV patikrinimų skyriaus Trakų grupės vyresniosios specialistės buvo įvertintos labai gerai ir perkeltos į aukÅ¡tesnes pareigas – A lygio 10 kategorijos vyresniųjų specialistų, tačiau D. B. perkėlimas į aukÅ¡tesnes pareigas nepasiteisino, nes jos darbo rezultatai ženkliai pablogėjo: per 2007 m. 5 mėnesius ji atliko 15 kontrolės veiksmų, o po įvykusio neeilinio valstybės tarnautojų vertinimo per likusius 2007 m. 7 mėnesius atliko tik 3 kontrolės veiksmus.

III.

  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m.

gegužės 3 d. sprendimu                         (b. l. 103-117, II t.)

pareiÅ¡kėjos D. B. skundÄ tenkino, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2009 m. liepos

24 d. įsakymÄ Nr. (2.1)-3-300 „Dėl D. B. atleidimo“ panaikino, grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjÄ D. B. į Vilniaus apskrities

valstybinės mokesčių inspekcijos IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyrio  A lygio 10 kategorijos vyresniosios specialistės pareigas (Å¡ioje dalyje sprendimÄ nukreipė vykdyti skubiai), priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 7 836,23 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009 m. rugpjūčio  5 d. iki 2010 m. gegužės 3 d., vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010 m. gegužės 4  d. iki teismo sprendimo dėl grÄ Å¾inimo  į tarnybÄ Ä¯vykdymo, skaičiuojant po 124,86 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis.

  Teismas

konstatavo, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija                  2009

m. vykdė struktÅ«rinius pakeitimus, kurių metu buvo panaikinta IV patikrinimų skyriaus Trakų grupė ir įsteigtas IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyris. Visi Trakų grupėje dirbantys tarnautojai – vyresnieji specialistai A. B., L. L. (A lygio 10 kategorijos), S. V., N. O. ir J. K. (B lygio 9 kategorijos), iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ D. B., buvo perkelti atitinkamai į to paties lygio ir tos pačios kategorijos pareigas IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyryje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, pažymėjo, kad pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iÅ¡ darbuotojų turi bÅ«ti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius, yra jų kvalifikacija (iÅ¡skyrus darbuotojus, toje darbovietėje susirgusius profesine liga ar sužalotus bei iÅ¡rinktus į darbuotojų atstovaujamuosius organus). Nurodė, kad DK 135 straipsnyje nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę bÅ«ti palikti dirbti inter alia turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip deÅ¡imties metų nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä toje darbovietėje, jeigu tik jų kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje,

įstaigoje, organizacijoje, kvalifikacijÄ . Teismas, taikydamas                         DK

135 straipsnį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (nutartimis bylose Nr. 3K-3-58/2004, 3K-3-631/2005, A-8-323/2005). Teismas nurodė, kad atsakovas konkrečiu atveju privalėjo įvertinti visų IV patikrinimų skyriaus Trakų grupėje dirbusių ir Å¡ias pareigas užėmusių tarnautojų kvalifikacijÄ bei nustatyti (įvertinti), ar asmenys neturi pirmenybės teisės likti darbe. Teismas, įvertinęs D. B., L.

L. ir A. B. nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä , pažymėjo, kad esant vienodai kvalifikacijai, vadovaujantis DK 135 straipsnio nuostatomis, pirmenybės teisę likti darbe turėtų pareiÅ¡kėja D. B. ir L. L., kadangi A. B. nepertraukiamas darbo stažas inspekcijoje yra mažesnis nei 10 metų. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtų valstybės tarnautojų tarnybinė veikla, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadų, L. L., A. B. ir pareiÅ¡kėjos D. B. tarnybinės veiklos produktyvumas, kompetencija ir veiklos kokybė apibÅ«dinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai, skiriasi tik atliktų patikrinimų bei tyrimų skaičius. Tokį tarnybinės veiklos įvertinimÄ , anot teismo, lėmė ne tik atliktų tyrimų ir patikrinimų kiekis ir kokybė, bet ir kiti kriterijai, kurie nėra iÅ¡skirtiniai kitų vertinimo kriterijų atžvilgiu. Be to, nei vienai iÅ¡ tarnautojų nebuvo suteiktos kvalifikacinės klasės, visoms vertinamoms valstybės tarnautojoms buvo rekomenduota tobulinti kvalifikacijÄ mokesčių administravimo srityje. Taigi, anot teismo, nepaisant to, kad atsakovas nurodė, jog iÅ¡analizavus IV patikrinimų skyriaus Trakų grupės A lygio 10 kategorijos vyresniųjų specialisčių darbo rezultatus 2007-2008 m., pareiÅ¡kėjos D. B. darbo rezultatai 2007-2008 m. ženkliai blogėjo, tačiau jos tarnybinė veikla tiek 2007 m., tiek ir 2008 m. buvo įvertinta gerai. Teismas pažymėjo, kad IV patikrinimų skyriaus vedėjas R. B. patvirtino, kad visi darbuotojai 2008 m., tame tarpe ir pareiÅ¡kėja, buvo įvertinti gerai, o lyginant asmenis, duomenys buvo imami iÅ¡ periodinio vertinimo, buvo vertinami veiksmai, balai, atlikti patikrinimai. Taigi, teismo nuomone, vertinant valstybės tarnautojų tarnybinę veiklÄ 2007-2008 m., tiek į surinktų balų skaičių pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko įsakymais nustatytus vertinimo kriterijus, tiek į atliktus patikrinimus buvo atsižvelgta. Teismas taip pat vadovavosi atsakovo atstovių V. G. ir L.

S. paaiÅ¡kinimais, kad dėl pareiÅ¡kėjos darbo per 18 darbo metų nusiskundimų nebuvo gauta, pareiÅ¡kėjai nuobaudų nebuvo skirta. PrieÅ¡ingai, kaip pažymėjo teismas, pareiÅ¡kėja 2007-2008 m. už nepriekaiÅ¡tingÄ pareigų atlikimÄ buvo skatinta du kartus vienkartine pinigine iÅ¡moka, ne kartÄ kėlė savo kvalifikacijÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, anot teismo, nėra pagrindo teigti, kad

pareiškėjos kvalifikacija buvo žemesnė nei paliktų dirbti tarnautojų – L. L. ir A. B., todėl ji turėjo

pirmenybės teisę bÅ«ti paliktai dirbti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalavimai užimti IV patikrinimų skyriaus Trakų grupės vyresniųjų specialistų A lygio 10 kategorijos pareigybę nustatyti vienodi, o iÅ¡ darbuotojų registracijos kortelių matyti, kad visų trijų A lygio 10 kategorijos vyresniųjų specialisčių iÅ¡silavinimas yra aukÅ¡tasis. Teismas, spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjos pažeistos teisės gynimo bÅ«do, vadovavosi DK 297 straipsniu. Pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog yra DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių pareiÅ¡kėja negalėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta į pirmesnį darbÄ , kadangi po struktÅ«rinių pertvarkymų Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyryje yra to paties lygio ir kategorijos pareigybių, kurias pareiÅ¡kėja gali užimti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pareiÅ¡kėja turi bÅ«ti grÄ Å¾inama į valstybės tarnybÄ Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyrio A lygio 10 kategorijos vyresniosios specialistės pareigas. Taip pat

teismas tenkino kitus pareiÅ¡kėjos reikalavimus, o sprendimo dalį dėl D. B. grÄ Å¾inimo į tarnybÄ nukreipė vykdyti skubiai.

IV.

Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu nesutinka ir praÅ¡o Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymÄ Nr. (2.1)-3-300 „Dėl D. B. atleidimo“ palikti galioti.

Atsakovas apeliacinį skundÄ (b. l. 114-117, II t.) iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimÄ , pateiktÄ pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad tas faktas, jog tarnautojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ , yra vienas iÅ¡ juridinių pagrindų, leidžiančių atleisti valstybės tarnautojÄ iÅ¡ pareigų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog pareiÅ¡kėjai D. B. buvo siÅ«lytos

ne tik Vilniaus skyriaus Atskaitomybės dokumentų priėmimo poskyrio III ataskaitos priėmimo grupės A lygio 8 kategorijos vyresniojo specialisto pareigos, tačiau ir

Trakų skyriaus A lygio 8 kategorijos pakaitinio vyresniojo specialisto pareigos, kurių ji atsisakė. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjai atsisakius eiti siÅ«lomas pareigas, ji atleista buvo teisėtai. Teigia, kad teismas, vertindamas tarnautojų kvalifikacijÄ , nepagrįstai vadovavosi tik valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo iÅ¡vadomis, neįvertindamas tų duomenų, kuriuos teikė atsakovas, įrodinėdamas pareiÅ¡kėjos D. B. kvalifikacijÄ . Vertinant tarnautojų kvalifikacijos klausimÄ , teismas neįvertino atliktų kontrolės veiksmų skaičiaus, jų trukmės ir kokybės, nors teismo posėdžio metu atsakovÄ Ä¯pareigojo pateikti Å¡iuos duomenis, taip pat kvietė į teismo posėdį liudytojus, tačiau jų pateiktų paaiÅ¡kinimų taip pat nevertino ir dėl jų nepasisakė. Nurodo, kad iÅ¡kilus bÅ«tinybei dėl ekonominių priežasčių nuo 2010 m. gegužės 15 d. sumažinti pareigybių skaičių, tuo tikslu atleidžiant darbuotojus, kiekvienas iÅ¡ atsakovo struktÅ«rinių skyrių turėjo apsvarstyti darbuotojų darbo rezultatus ir juos įvertinęs pateikti siÅ«lymus dėl tam tikrų darbuotojų atleidimo. Dėl Å¡ių priežasčių IV patikrinimų skyriuje Trakų grupėje atlikus iÅ¡samų tarnautojų kontrolės veiksmų, jų trukmės ir kokybės įvertinimÄ

dėl prasčiausių darbo rezultatų buvo nuspręsta atleisti pareiÅ¡kėjÄ D. B.. Atkreipė dėmesį, kad 2007-2008 m. buvo skatinti visi

tarnautojai, kurie neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų. Teismas sprendime nurodė, kad 2007-2008 m. už nepriekaiÅ¡tingÄ pareigų atlikimÄ bei sėkmingÄ gyventojų pajamų mokesčio deklaravimÄ ir priemokų grÄ Å¾inimÄ buvo skatintos visos trys specialistės, tačiau neanalizavo tarnautojoms skirtų skatinimo sumų

ir jų kieko, nors iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matėsi, kad D. B. skatinta mažiau kartų ir mažesne suma nei kitos

tarnautojos, kas, atsakovo nuomone, parodo, kad atitinkamai D.

B. darbo rezultatai buvo kur kas prastesni nei kitų IV patikrinimų skyriaus Trakų grupės A lygio 10 kategorijos vyresniųjų specialisčių rezultatai.

PareiÅ¡kėja D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 127-131, II t.) su atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PareiÅ¡kėja nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bylos aplinkybės yra iÅ¡tirtos pilnai ir visapusiÅ¡kai, įstatymas pritaikytas tinkamai. Apelianto minima aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas neįvertino to fakto, kad jÄ atleidžiant iÅ¡ darbo, jai žodžiu buvo siÅ«lytos Trakų skyriaus A lygio 8 kategorijos pakaitinio vyresniojo specialisto pareigos, yra nemotyvuota ir teismo sprendimo nedaro negaliojančiu. Teismui nustačius, kad atsakovas nesilaikė minėtos DK 135 straipsnyje įtvirtintos normos ir pripažinus atleidimÄ neteisėtu, tas faktas, kad jis žodžiu siÅ«lė dar vienas pareigas, teisiÅ¡kai yra nereikÅ¡mingas.

Tokias pareigas, anot pareiÅ¡kėjos, atsakovas privalėtų siÅ«lyti teisėtai ir pagrįstai atleidžiamam darbuotojui, o ne darbuotojui, kuris atleidimo metu turėjo teisės aktais garantuotÄ pirmenybės teisę likti darbe ir kurio atleidimas teismo buvo pripažintas neteisėtu. Be to atsakovas nenurodo jokių argumentų ar samprotavimų, kodėl Å¡ios aplinkybės nepaminėjimas teismo sprendime daro sprendimÄ neteisėtu ir naikintinu. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino jos kvalifikacijÄ , pripažindamas jÄ ne žemesne nei kitų vyresniųjų specialistų.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ ir teisingai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog jos kvalifikacija yra prastesnė nei L. L. ar A. B.. Pažymi, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo teisme metu įrodinėdamas prastÄ darbinę kvalifikacijÄ , iÅ¡skirtinai rėmėsi darbuotojams už darbÄ suteikiamų balų skaičiumi bei, jo nuomone, per ilga kai kurių jos atliekamų mokestinių tyrimų trukme. Dėl kontrolės veiksmų atlikimo terminų pareiÅ¡kėja teigia, kad mokestinis patikrinimas pas mokėtojÄ turi bÅ«ti pabaigtas per  90 dienų, tačiau Å¡is terminas gali bÅ«ti tęsiamas arba sustabdomas.

Visais atvejais mokestinio patikrinimo eigÄ kontroliuoja tiesioginis mokesčių administratoriaus virÅ¡ininkas. Nagrinėjamu atveju jos tiesioginis virÅ¡ininkas R. B. Å¡iuos terminus be jokių priekaiÅ¡tų ar pastabų visais atvejais tęsdavo. Tai, anot pareiÅ¡kėjos, neginčytinai rodo, kad R. B., atsižvelgdamas į tyrimo sudėtingumÄ , tikrinamÄ laikotarpį, faktinę situacijÄ , duomenų pateikimo momentus ir kitas tyrimui svarbias aplinkybes, laikė, kad tyrimai yra atliekami tinkamai, profesionaliai ir jų trukmė yra sÄ lygota tik objektyvių priežasčių.

Teigia, kad atsakovas nepateikė į bylÄ duomenų, pagrindžiančių jo nuomonę, kad jos vykdomi mokestiniai tyrimai buvo atliekami per ilgai. Pažymi, kad teismas bylos nagrinėjimo metu buvo įpareigojęs atsakovÄ Ä¯ bylÄ pateikti konkrečius duomenis, kurie pagrįstų jo teiginius, kad jos darbo rezultatai 2007-2009 m. buvo prasti, o mokestiniai tyrimai atliekami per ilgai, tačiau atsakovas Å¡ių duomenų, net ir teismo reikalavimu, į bylÄ nepateikė. PareiÅ¡kėja pastebi, kad 2009 m., ji atliko 7 kontrolės veiksmus ir surinko 30 balų.

A. B. atliko

10 veiksmų ir atitinkamai surinko 18 balų, L. L. atliko 11 kontrolės veiksmus ir surinko 24 balus. Nors pati balų sistema ir neatspindi ir negali pilnai atspindėti asmenų kvalifikacijos, tačiau Å¡ie duomenys, anot pareiÅ¡kėjos, taip pat patvirtina, jog jos darbo rodikliai nebuvo prastesni nei kitų vyresniųjų specialistų. Pabrėžia, kad bylos nagrinėjimo metu liudiję asmenys patvirtino, kad balų sistema yra pagrindas vertinti darbuotojų tarnybinę veiklÄ . Sudarant kiekvieno darbuotojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo iÅ¡vadÄ , darbuotojo surinkti balai atsispindi bÅ«tent Å¡ioje iÅ¡vadoje.

Kad surinktų balų skaičius buvo tinkamas darbdaviui, pareiÅ¡kėjos nuomone, pagrindžia ir ta aplinkybė, jog 2008 m. birželio 17 d. už nepriekaiÅ¡tingÄ pareigų atlikimÄ buvo skatinta pinigine premija. Tai rodo, kad, darbdavio manymu, jos darbo rezultatai buvo geri, o surinktų balų skaičius – maksimalus pagal esamÄ situacijÄ . Atsakovas, bandydamas grįsti jos atleidimo teisėtumÄ , taip pat nepagrįstai vadovavosi darbuotojų atliktų kontrolės veiksmų skaičiumi. Atsakovas ignoravo byloje esančias tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo iÅ¡vadas ir jos tiesioginio virÅ¡ininko R.

B. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kuriais jis pilnai patvirtino byloje esančias valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo iÅ¡vadas, tuo patvirtindamas, jog jos tarnybinę veiklÄ vertina gerai, kaip ir kitų specialisčių, tuo pagrindžiant, kad jos ir kitų minėtų asmenų darbinė kvalifikacija yra vienoda. Todėl, pareiÅ¡kėjos nuomone, teismas pagrįstai vadovavosi tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadose nurodyta informacija. Atkreipia dėmesį, kad byloje esanti medžiaga neginčytinai patvirtina, jog atsakovas jos atliekamu darbu buvo patenkintas ir vertino jį tik gerai – ji buvo ne kartÄ apdovanota ir skatinta, drausmine tvarka nebausta.

Dėl atsakovo motyvo, kad skatinimų suma ir kiekis patvirtina, jog pareiÅ¡kėjos kvalifikacija yra žemesnė, nurodo, kad darbuotojų skatinimas yra vienas iÅ¡ rodiklių, kuris rodo darbdavio požiÅ«rį į darbuotojo darbÄ . Tačiau, pareiÅ¡kėjos nuomone, vien tai, kad ji 2007-2008 m. buvau skatina 2 kartus, o kitos specialistės 3 kartus, jokiu bÅ«du vienareikÅ¡miai nerodo ir negali rodyti, kad jos darbo rezultatai yra prasti ar nepatenkinami. Sprendžiant dėl skatinimų skyrimo kiekio ir sumų, atsakovas galimai vertino ir kitas svarbias aplinkybes, pvz., tokias kaip darbo metu bÅ«tas laikas.

Pastebi, kad 2008 m. ilgÄ laiko tarpÄ sirgo ir sveikatos atstatymui buvo išėjusi atostogų, tad minėtu laikotarpiu jos faktiÅ¡kai iÅ¡bÅ«tas laikas darbe yra ženkliai mažesnis nei kitų dviejų specialisčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

           Â

             Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. (2.1)-3-300 pareiškėja D. B. nuo 2009 m. rugpjūčio 4 d. buvo atleista iš valstybės tarnybos – IV patikrinimų skyriaus Trakų grupės vyresniojo specialisto pareigų (A lygis 10 kategorija) (b. l. 6, I t.).

             Teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis pareiÅ¡kėja D. B. atleista iÅ¡ valstybės tarnautojo pareigų, yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte.          Â

              Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo (byloje aktuali 2009 m. birželio                      11 d. įstatymo

Nr. XI-286 redakcija) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Kartu               VTĮ nustato pagrindines procedūras ir taisykles, kurių turi laikytis darbdavys (VTĮ 2 str.

14 d.), nusprendęs panaikinti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, taip pat

numato                          atitinkamas valstybės tarnautojų, kurių

pareigybės panaikinamos, garantijas (VTĮ 43 str. 1.). Kadangi VTĮ nereglamentuoja, kurie valstybės tarnautojai turi pirmenybę likti tarnyboje tuo atveju, kai yra panaikinamos jų pareigybės ir yra mažinamas valstybės tarnautojų skaičius, nagrinėjamu atveju taip pat taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (byloje aktuali            2009 m. liepos 23 d.

įstatymo Nr. XI-404 redakcija) 135 straipsnio nuostatos (VTÄ® 5 str.).                                Â

              Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas.

              Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę bÅ«ti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip deÅ¡imties metų nepertraukiamÄ jį darbo staÅ¾Ä toje darbovietėje, iÅ¡skyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visÄ senatvės pensijÄ arba jÄ gaunančius.

             Taip pat paminėtina, kad DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirmenybės teisė nėra absoliuti – pagal DK 135 straipsnio 2 dalį Å¡i pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikacijÄ .          Â

            Pažymėtina, kad sprendžiant tiek dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje (paskyrimo į kitas pareigas), tiek dėl DK 135 straipsnio 1 dalyje (pirmenybės teisės likti darbe) numatytos garantijos, pirmiausia turi būti įvertinta, ar yra įvykęs valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas.

               Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje buvo vykdomi struktÅ«riniai pertvarkymai (b. l. 93-100, I t.), kurių metu buvo panaikinta IV patikrinimų skyriaus Trakų grupė ir įsteigtas IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyris, jame numatant vienÄ A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto,

vienÄ A lygio                      11 kategorijos vyriausiojo specialisto, dvi

A lygio 10 kategorijos vyresniojo specialisto ir tris                  B lygio

9 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybes (b. l. 101, I t). Visos

ankstesnės                      IV patikrinimų skyriaus Trakų grupės (viena A

lygio 12 kategorijos ir viena A lygio                          11 kategorijos

vyriausiųjų specialistų, trys A lygio 10 kategorijos ir trys B lygio 9 kategorijos vyresniųjų specialistų) pareigybės buvo panaikintos ir visi IV

patikrinimų skyriaus Trakų grupėje dirbę specialistai, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ D. B., užėmusiÄ A lygio 10

kategorijos vyresniosios specialistės pareigas, buvo perkelti atitinkamai į to paties lygio ir tos pačios kategorijos pareigas IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyryje (b. l. 102-103, I t.).

                Vertinant atsakovo atliktus struktÅ«rinius pakeitimus, paminėtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A556- 904/2008, A662-684/2010), kurioje ne kartÄ pažymėta, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktÅ«ros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , atitinkamai yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto steigėjo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas.

               Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl tam tikros institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktÅ«rÄ bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus,

savo praktikoje (pvz. nutartis administracinėje byloje                         Â

Nr. A756-346/2011) taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais.

               Lietuvos Auščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje             Nr. 3K-3-204/2007 yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realÅ«s, ar nėra fiktyvÅ«s, turintys tikslÄ tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimÄ su konkrečiu darbuotoju. Konkrečių struktÅ«rinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar iÅ¡liko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali bÅ«ti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju.

                Apibendrindama tai, kas išdėstyta, bei

įvertinusi tÄ faktÄ , kad naujai įsteigtame                          IV

patikrinimų skyriaus Trakų poskyryje vyresniojo specialisto (A lygio 10 kategorijos) pareigybių kiekybiniu požiÅ«riu sumažėjo, t. y. vietoje anksčiau IV patikrinimų skyriaus Trakų grupėje buvusių trijų vyresniojo specialisto pareigybių (A lygio 10 kategorijos) buvo numatytos tik dvi, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje vykdyti struktÅ«riniai pokyčiai ir IV patikrinimų skyriaus Trakų grupės vyresniojo specialisto pareigybės (A lygio 10 kategorijos) panaikinimas buvo realÅ«s. Taigi atsakovas turėjo faktinį pagrindÄ spręsti Å¡iÄ pareigybę užimančio tarnautojo

atleidimo klausimÄ . Kadangi A lygio                   10 kategorijos vyresniųjų

specialistų pareigas iki struktūrinių pertvarkymų IV patikrinimų skyriaus Trakų grupėje užėmė pareiškėja D. B., A. B. ir

L. L., pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nusprendusi panaikinti vienÄ A lygio 10 kategorijos vyresniojo specialisto pareigybę ir kitas valstybės tarnautojas perkelti į naujai IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyryje įsteigtas, tačiau savo funkcijomis iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas dvi vyresniojo specialisto (A lygis 10 kategorija) pareigybes (b. l. 150-154, I t.), privalėjo vadovaujantis DK 135 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis pirmiausiai įvertinti visų minėtų  IV patikrinimų skyriaus Trakų grupėje dirbusių tarnautojų kvalifikacijÄ bei nustatyti, ar Å¡ios tarnautojos neturi pirmenybės teisės viena kitos atžvilgiu likti tarnyboje.

         Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m.

kovo 1 d. pareiškėjos D. B. nepertraukiamas darbo stažas Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių

inspekcijoje buvo – 17 metų 4 mėnesiai 1 diena, L. L. – 19 metų 7 mėnesiai 27 dienos, A.

B. – 7 metai 2 mėnesiai 14 dienų (I tomas, b. l. 191-193, I t.). Taigi, vadovaujantis DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pareiškėja D. B., kaip ir L. L., turėtų pirmenybės teisę likti darbe, jeigu jos

kvalifikacija nebūtų žemesnė nei A. B. (DK 135 str. 2 d.). Todėl nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingas

faktinės aplinkybės – pareiškėjos D. B. kvalifikacijos – įvertinimas bei jos palyginimas kitų

valstybės tarnautojų kvalifikacijos aspektu. Pažymėtina, kad tai dalis įrodinėjimo

proceso, kuriame pagal bendrÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.) pareiga įrodyti, kad

valstybės tarnautoja D. B. buvo atleista pagrįstai, taigi ir tai, kad jos kvalifikacija buvo žemesnė nei kitų tarnautojų, privalo atsakovas.

          Teisėjų kolegija, atlikusi administracinėje byloje surinktų įrodymų vertinimo analizę, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad konkrečiu atveju neįrodyta, jog pareiškėjos D. B. kvalifikacija buvo žemesnė

nei paliktų dirbti tarnautojų – L. L. ir A. B.. Atsakovo argumentai, kad ši aplinkybė išnagrinėta neišsamiai, yra

nepagrįsti, nes neatitinka faktinės padėties. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjos D. B., A. B. ir L. L. kvalifikacijÄ , pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 21 d. nutartyje Nr. 3K-3-631/2005 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl kvalifikacijos vertinimo kriterijų bei atsižvelgė

į Lietuvos Respublikos Vyriausybės                        2002 m. birželio 17

d. nutarimu Nr. 909 patvirtintus Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus, kuriuos pritaikęs faktinių aplinkybių visumoje, padarė motyvuotas ir konkrečiais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 13-15, 18, 129-142, 155, 173-177, 181-186, I t.) bei apklausto liudytojo R. B. parodymais (b. l. 200-202, I t.) ir V. G. bei L. S. paaiÅ¡kinimais (b. l. 59-65, II t.) pagrįstas iÅ¡vadas, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka ir nebekartoja. Pažymėtina, kad atsakovo nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisingumo nepaneigia. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas įvertino atliktų kontrolės veiksmų trukmę, skaičių ir kokybę, argumentuodamas, kad Å¡ie rodikliai atsispindi valstybės tarnautojų vertinimo iÅ¡vadose. Kadangi D. B., A. B. ir L. L. tarnybinė veikla buvo vertinta iÅ¡ esmės vienodai, nesant raÅ¡ytinių įrodymų, kad bÅ«ta nusiskundimų dėl pareiÅ¡kėjos atliekamų darbų kokybės, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad minėtų parametrų skirtumai neturi esminės reikÅ¡mės. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjos kvalifikacijos vertinimas vien tik atsakovo nurodytų parametrų aspektu, neatsižvelgiant ir kitas veiklos rodiklių skirtumÄ galimai įtakojusias priežastis (paskirtų užduočių sudėtingumÄ ar pareiÅ¡kėjos dirbtÄ laikÄ , kuris, kaip matyti iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų byloje (b. l. 190, I t.),

buvo realiai trumpesnis nei L. L. ir A. B.), nėra objektyvus ir  vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėjos

kvalifikacija buvo žemesnė. Nors atsakovas teisingai pastebėjo, kad pareiškėja D. B. buvo skatinta mažiau nei

kitos valstybės tarnautojos (b. l. 166-168, I t.), neįrodyta, kad tai buvo tiesiogiai susiję su jos prasta atliekamo darbo kokybe, o ne su tuo faktu, kad ji premijų skyrimo metu dėl ligos dirbo mažiau.   Â

         Atsakovas taip pat teigia, kad D. B. buvo garantuota galimybė likti tarnyboje, nes jai raÅ¡tu buvo siÅ«lytos Vilniaus skyriaus Atskaitomybės dokumentų priėmimo poskyrio III ataskaitos priėmimo grupės A lygio 8 kategorijos vyresniojo specialisto pareigos, taip pat žodžiu – Trakų skyriaus A lygio 8 kategorijos pakaitinio vyresniojo specialisto pareigos, kurių ji atsisakė. Byloje ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių nėra. Tačiau atsiliepiant į šį argumentÄ , pažymėtina, kad lingvistinis VTÄ® 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiÅ¡kinimas bei jos sisteminė analizė su DK 135 straipsnio 1 ir 2 dalimi suponuoja iÅ¡vadÄ , kad mažinant valstybės tarnautojų skaičių dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto struktÅ«ros pertvarkymo, valstybės tarnautojui, turinčiam pirmenybės teisę,  garantijos dėl palikimo tarnyboje turi bÅ«ti taikomos tokia tvarka: pirma, turi bÅ«ti įvertinama galimybė paliki tarnautojÄ analogiÅ¡kose pareigose; antra, sprendžiama dėl galimybės valstybės tarnautojÄ perkelti į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas; trečia, nesant galimybės to padaryti – valstybės tarnautojui siÅ«lomos žemesnės kategorijos pareigos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti perkeltai į naujai IV patikrinimų skyriuje įsteigto Trakų poskyrio vyresniosios specialistės (A lygis

10 kategorija) pareigas, kurios iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡kos jos užimtoms pareigoms. Dėl Å¡ios priežasties tas faktas, kad atsakovas, ignoruodamas minėtÄ

galimybę, pasiūlė pareiškėjai D. B. užimti žemesnės kategorijos pareigas, nagrinėjamos bylos

kontekste nepripažintinas tinkamu garantijų užtikrinimu, o pareiÅ¡kėjos atsisakymas nuo Å¡ių pareigų – nelaikytinas pagrindu, sukuriančiu neigiamas teisines pasekmes VTÄ® 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme (atleidimÄ iÅ¡ valstybės tarnybos).

         Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų

kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai suvaržė pareiškėjos D. B. pirmenybės teisę likti valstybės

tarnyboje, mažinant pareigybių skaičių įstaigoje. PareiÅ¡kėja buvo atleista, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios VTÄ® taikymo aspektu vertinamos kaip įtvirtinančios valstybės tarnautojams papildomas socialines garantijas, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pareiÅ¡kėjos D. B. atleidimÄ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2009 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. (2.1)-3-300 pagrindu neteisėtu.

          Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos teisių gynimo būdo, pagrįstai ir teisingai vadovavosi teisės normomis, reguliuojančiomis darbo teisinius santykius, nes Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Dėl šios priežasties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A8-281/2007).

           Pirmosios instancijos teismas taikė DK 297 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nusprendė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyrio vyresniosios specialistės pareigas (A lygis 10 kategorija), priteisė D. B. naudai iÅ¡ atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 7 836,23 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. gegužės 3 d., vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo dėl grÄ Å¾inimo į tarnybÄ Ä¯vykdymo, skaičiuojant po 124,86 Lt už kiekvienÄ darbo dienÄ dirbant 5 darbo dienų savaitę su dviem poilsio dienomis. Toks pirmosios instancijos teismo pasirinktas

D. B. pažeistų teisių gynybos bÅ«das atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad po Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos struktÅ«rinių pakeitimų, IV patikrinimų skyriaus Trakų grupėje buvusios vyresniojo specialisto pareigybės (A lygis 10 kategorija), vietoj jo įsteigus IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyrį, buvo iÅ¡laikytos, tik atitinkamai sumažintas jų skaičius, bei pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, kad atsakovas neįrodė, jog yra DK 297 straipsnio 4 dalyje (Å¡ioje normoje įtvirtintas alternatyvus pažeistų darbuotojo teisių gynybos bÅ«das tuo atveju, kai darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti) numatytų aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėja negalėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama į minėtas pareigas. Tokių faktų atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nenurodė nei apeliaciniame skunde, nei teismo posėdžio metu, bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka.

          IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teigtina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nurodytais motyvais priimti kitokį sprendimÄ nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies           1 punkte nėra pagrindo.

          Vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                          140

straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ atmesti.

 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

  Nutartis neskundžiama.

 Teisėjai                                                                                     Antanas

Ablingis

                                                                                                  Ričardas

Piličiauskas

                                                                                                  Virgilijus

Valančius