AS-552-590-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS552-590/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01752-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 71; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.25-08)-328-980, kuriuo nuspręsta išieškoti iš pareiškėjo 21 151,29 Lt sumą; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo vykdymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo R. S. skundą priėmė, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, pareiškėjas savo prašymo iš esmės nemotyvavo. Pareiškėjas neargumentavo, kuo gali pasireikšti negalėjimas įvykdyti galimai jam palankų teismo sprendimą – nenurodė, kaip pasikeis situacija, jei prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus taikyta, ir kaip tokia situacija gali padaryti negalimu teismo sprendimo įvykdymą. Teismas padarė išvadą, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netikslinga.

III. Pareiškėjas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti atsakovo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo vykdymą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad atsakovo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimas neatitinka individualaus administracinio akto reikalavimų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, todėl toks sprendimas negali būti vykdomas. Pareiškėjas kreipėsi į Norvegijos Karalystės mokesčių administratorių dėl jo bylos peržiūrėjimo, jam pateikė išsamius jo mokestinę nepriemoką paneigiančius argumentus ir įrodymus, jo skundas yra priimtas ir šiuo metu nagrinėjamas. Nesustabdžius šio sprendimo vykdymo, iš pareiškėjo be jokių kliūčių bus išieškoma net 21 151,29 Lt tariama mokestinė nepriemoka, kuri pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui yra labai didelė. Tokiu būdu nepriemokos išieškojimas bus nukreiptas į jo vienintelį turtą, t. y. į jo darbo užmokestį. Jei vėliau atsakovo sprendimas bus pripažintas neteisėtu, pareiškėjas bus netekęs didelės sumos jam pragyvenimui reikalingų lėšų, kurių susigrąžinimas gali užtrukti. Dėl to pareiškėjas patirs nuostolių, kurie jam nebus kompensuoti.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodęs, kad gavus iš pareiškėjo advokatės prašymą sustabdyti iš pareiškėjo priverstinio išieškojimo veiksmus, atsakovas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2012 m. liepos 18 d. raštu Nr. (23.1-08)-RNA-31181 informavo mokesčių mokėtoją, kad 21 151,29 Lt mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas nebus tęsiamas iki bus gauta informacija iš Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos dėl tolesnių išieškojimų veiksmų. Todėl nėra aktualus ir pareiškėjo prašymas taikyti šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas 2012 m. liepos 30 d. prašymu atsisakė atskirojo skundo ir prašė apeliacinį procesą nutraukti, nurodęs, kad jam žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnis suteikia teisę apeliacinį skundą pateikusiam asmeniui jo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, ir tai yra pagrindas teismui nutraukti apeliacinį procesą (ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis). Pagal to paties įstatymo 148 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. S. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo atsisako atskirojo skundo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šis atsisakymas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus, t. y. jis paduotas pareiškėjo vardu ir jo atstovo pasirašytas, be to, pareiškime nurodyta, jog pareiškėjui žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo pasekmės, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų šis atsisakymas nepažeidžia. Kliūčių, dėl kurių pareiškėjo prašymas negalėtų būti patenkintas, nėra. Atsisakius atskirojo skundo, apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą administracinėje byloje nutraukiamas (ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 punktu, 148 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą administracinėje byloje Nr. AS552–590-2012 pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė