2025-06-18 Nr. CB-3570-2-36-3-01450-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2050

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01450-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2025 m. gegužės 27 d. paduotu atsakovo V. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas V. V. padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui V. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo byloje – J. T..

Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą planą. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 15 d. nutartį ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką nustatyti pagal 2024 m. rugsėjo 2 d. UAB „Inventora“ parengtą žemės sklypo planą.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teises taikymo ir aiškinimo praktikos, pagal kurią, nustatant žemės sklypo naudojimo tvarką svarbią reikšmę turi faktinė, tarp ginčo šalių egzistavusi, naudojimosi tvarka. Teismų praktikoje nurodyta, kad objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimo tvarkai. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai.

2. Nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2011 m. spalio 4 d. atsakovas faktiškai naudojosi žemės sklypo dalimi, kuri šiuo metu yra dirbama (auginami kviečiai), tuo tarpu UAB „Raida“ naudojosi 1,90 ha žemės sklypo dalimi, kurioje augo miškas. Šias aplinkybes priimtame sprendime pripažino ir civilinę bylą nagrinėję teismai. Vieno iš bendraturčių pasikeitimas, negali būti pripažįstamas svarbia priežastimi, sukuriančia pagrindą keisti nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką.

3. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas priklauso dviem bendraturčiams, iš kurių vienas yra žemės ūkio veiklos nevykdanti bankrutavusi UAB „Raida“, ieškovei buvo suprantama, jog dirbama žemės sklypo dalimi UAB „Raida“ nesinaudoja. Be to, ieškovės varžytynėse įsigytos žemės sklypo dalies aro kaina keliais kartais yra mažesnė už dirbamos žemės rinkos kainą.

4. Kadangi ieškovė, sudarydama sandorį dėl sklypo dalies įsigijimo, žinojo, kad žemės sklypo, kurioje yra žemės naudmenys dalis, yra dirbama, reikalavimas nustatyti jos teisę į šios žemės sklypo dalį negali būti laikytinas sąžiningu. Tuo pačiu negalima sutikti su teismo sprendimu, jog ieškovė turi prioritetą į šią sklypo dalį, o trečiojo asmens - ūkininko J. T., kuris naudojasi žemės sklypo dalimi, teisės gali būti ignoruojamos.

5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. LR Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalis numato, kad privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė į dalis neskaidoma, jeigu privati miško valda arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 ha. Esamu atveju miško žemės plotas sklype sudaro tik 1,9 ha. Vadovaujantis LR Miškų įstatymo nuostatomis, šis plotas negalėjo būti skaidomas ir žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, negalėjo būti patvirtinta.

6. Teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka priskyrus miško žemės plotą atsakovui, jam nepagrįstai būtų perkelta prievolė rūpintis ir atkurti UAB „Raida“ iškirstą mišką. Toks sprendimas būtų visiškai nesąžiningas ir neteisingas atsakovo atžvilgiu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad už kitus ginčus mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis bei išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Atsakovas už pateiktą kasacinį skundą sumokėjo 110 Eur. Pažymėtina, kad kasacinio skundo pateikimo metu buvo taikomas 152,0 vartojimo kainų indeksas, todėl indeksuota žyminio mokesčio suma sudarė 114 Eur. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas sumokėjo per mažai žyminio mokesčio.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 (šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. gegužės 28 d. Swedbank, AB banke mokėjimo nurodymu Nr. 139, kodas ZO35051.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė