85b2a577-b0de-4a38-afc3-cd00be095329 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1861-596/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 55.1.3 (S)  VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. Ž. patikslintÄ skundÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl raÅ¡tų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT arba Tarnyba) 2019 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tÄ Nr.1SS-2324-(9.5.) (toliau – NŽT raÅ¡tas) ;

2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tÄ Nr. 49SJ-318-(14.49.105) (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡tas);

3) įpareigoti NŽT atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Nurodo, kad 2019 m. gruodžio 9 d. gavo skundžiamÄ NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. NŽT raÅ¡tÄ , kuriuo buvo nuspręsta palikti nenagrinėtu pareiÅ¡kėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundÄ , nes, NŽT teigimu, nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, dėl kurių keliamas klausimas, susijęs su nuosavybės teisių atkÅ«rimu į buvusio žemės savininko B.

J. Vilniaus mieste valdytÄ Å¾emę, turėtų bÅ«ti pakartotinai nagrinėjamas NŽT. Å ias iÅ¡vadas NŽT raÅ¡te grindžia tuo, kad situacija buvo ne kartÄ nagrinėta, tačiau tokie teiginiai yra be motyvų ir visiÅ¡kai nepagrįsti bei neteisėti, kadangi nuo pat pirmojo raÅ¡to NŽT buvo teigiama, kad nagrinėti klausimÄ dėl leidimo J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį yra priskirta Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau remiantis Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) Miesto plėtros departamento (toliau – ir Savivaldybės administracijos MPD) 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu, kuriame aiÅ¡kiai nurodoma, kad minėtÄ klausimÄ privalo nagrinėti NŽT, NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo pateiktas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas.

Ginčijamame NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašte nurodyta, kad NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau paaiškinta, kad, vadovaujantis pirmiau išdėstytomis Taisyklių 8 punkto nuostatomis, žemės sklypo plane išskiriant numatomas parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, ir nustatant šių dalių plotus, nėra išskiriama laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei, dalis ir nėra nustatomas šios dalies plotas.

PaaiÅ¡kina, kad jos praÅ¡ymas atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, buvo pateiktas remiantis Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu, kuriame nurodyta, kad klausimas dėl leidimo J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančiÄ valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso NŽT kompetencijai, todėl pareiÅ¡kėjai nesuprantama, dėl ko NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė atlikinėti veiksmus, priskirtinus NŽT kompetencijai.

Teigia, kad NŽT be jokio pagrindo, formaliai nurodo, kad skundo nenagrinės, tačiau jokių paaiÅ¡kinimų ir priežasčių nenurodo, kas leidžia daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl NŽT raÅ¡to neteisėtumo. Pažymi, kad analogiÅ¡ka situacija buvo susiklosčiusi dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame buvo tapatus (duomenys neskelbtini) inžinerinis statinys – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. Nuosavybės teisė į minėtÄ Å¾emės sklypÄ buvo atkurta, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nėra jokio teisėto pagrindo atsisakyti atkurti nuosavybės teisės į žemės sklypÄ po automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, nes jos buvimas nesudaro teisinio pagrindo neatkurti nuosavybės teisių.

PareiÅ¡kėja skunde dėsto aplinkybes, kurios buvo nurodytoje kitoje administracinėje byloje NŽT 2015 m. rugsėjo 2 d. teiktame atsiliepime ir teigia, kad bÅ«tent į 0,5785 ha laisvos valstybinės žemės dalį bÅ«tų galima atkurti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjai į buvusio savininko B. J. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės valdÄ , nes Å¡is valstybinės žemės plotas nėra iÅ¡nuomotas ar užstatytas kokiais nors statiniais, todėl minimo ginčo žemės sklypo dalis yra laisva.

Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 24 d. atlikto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo patikrinimo metu buvo surašyti patikrinimo aktai Nr.49ŽN-113 ir Nr.49ŽN-114, kuriuose atlikta foto fiksacija, nustatyta, kad: žemės sklypas registruotas VĮ Registrų centras kadastriniais matavimais ir žemės sklypo plotas yra 2,0099 ha, kurio 1,4314 ha žemės plotas yra išnuomotas; žemės sklype esantis 0,5785 ha plotas priklauso Lietuvos Respublikai; buvusio savininko B.

J. žemėvaldos ribose, kuri patenka į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra valstybinės neužimtos statiniais žemės, kurio plotas – 11,67 a, ir automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad patikrinimo metu konstatuota, jog ginčo žemės sklypo dalis, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais, be to, NŽT 2015 m. vasario 11 d. raÅ¡te Nr. 49SFN-127-(14.49.104.) patvirtino, kad niekada nėra iÅ¡davusi sutikimo statybai ar rekonstrukcijai atlikti Å¡ioje žemės sklypo dalyje (sklype (duomenys neskelbtini)), ji nėra niekam iÅ¡nuomota. 2016 m. gegužės 11 d. buvo pakartotinai atliktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimas Nr. 49ZN-180, kuris patvirtino analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir nustatytas 2014 m. balandžio 24 d. atlikto patikrinimo metu.

Pažymi, jog vienintelis pagrindas, dėl kurio pareiÅ¡kėjai buvo galima atsisakyti grÄ Å¾inti žemės sklypÄ natÅ«ra, galėtų bÅ«ti tai, kad žemės sklypas yra priskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei, tačiau Å¡ioje situacijoje žemės sklypo dalis nepriskirtina minėtai kategorijai. PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 3 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Atsakovas NŽT Vilniaus miesto skyrius, tuo pačiu atstovaujantis ir NŽT, pateiktame atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos buvo nustatytos 2005 m. gegužės 10 d. vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/05/15-14. Buvęs žemės savininkas valdė 8 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), jo turėtos žemėvaldos ribos patenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), dalį. 2,0099 ha žemės sklypÄ patikėjimo teise valdo NŽT, o jį nuomos pagrindu valdo asmenys, turintys jiems nuosavybės teise priklausančius statinius.

Pažymi, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tÄ , atsakydamas į pareiÅ¡kėjos į 2019 m. rugsėjo 12 d. praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo dalies atkÅ«rimo natÅ«ra, 2019 m. spalio 3 d. raÅ¡tu nurodė, kad NŽT neatsisako pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises, tačiau kad tai galėtų padaryti, Tarnybai trÅ«ksta duomenų, todėl Å¡is klausimas galės bÅ«ti sprendžiamas, kai žemės sklypo naudotojai pateiks naudojamo žemės sklypo planÄ , kuriame bÅ«tų iÅ¡skirtos esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir bÅ«tų nustatytas Å¡ių dalių plotas.

PaaiÅ¡kina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, reaguodamas į pakartotinį pareiÅ¡kėjos 2019 m. spalio 8 d. praÅ¡ymÄ iniciuoti žemės sklypo laisvos ir neiÅ¡nuomotos žemės atidalijimÄ ir taip atkurti jai nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, 2019 m. spalio 17 d. raÅ¡tu, taip pat pakartotiniu 2020 m. sausio 15 d. raÅ¡tu kreipėsi į Savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydamas suteikti informacijÄ dėl galimybės žemės sklypÄ performuoti padalijimo bÅ«du, suformuojant atskirÄ Å¾emės sklypÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui.

Kadangi Savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architektÅ«ros skyrius 2020 m. sausio 20 d. raÅ¡tu NŽT Vilniaus miesto skyriaus neinformavo dėl galimybės žemės sklypÄ performuoti padalinimo bÅ«du, jis šį raÅ¡tÄ apskundė Savivaldybės administracijos direktoriui, o apie atliekamus veiksmus 2020 m. vasario 20 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjos atstovÄ . Nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos 2019 m. lapkričio 26 d. praÅ¡ymo laikymo pakartotiniu, turi bÅ«ti nustatyta, ar pareiÅ¡kėjos NŽT teikti skundai/praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko B.

J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, laikytini pakartotinais VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto prasme. Teigia, kad įvertinus pareiÅ¡kėjos 2017 m. gruodžio 19 d. skundÄ (atsakymas pateiktas raÅ¡tu Nr. lSS-499-(7.5.)), 2017 m. balandžio 24 d. skundÄ (atsakymas pateiktas raÅ¡tu Nr. lSS-2224-(7.5.)), 2019 m. rugpjūčio 23 d. skundÄ bei Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡te Nr. 4D-2019/1-1108/3D-2158 „Dėl skundo ir Seimo kontrolieriaus tarpininkavimo“ suformuluotus klausimus (atsakymas pateiktas raÅ¡tu Nr. lSS-1948-(9.5.)), galima apibendrinti, kad visuose skunduose/praÅ¡ymuose yra keliamas klausimas dėl galimybės pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį.

Akcentuoja, kad Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡to Nr. 4D-2019/1-1108/3D- 2158 9.4 papunktyje buvo suformuluotas klausimas patvirtinti arba argumentuotai paneigti Savivaldybės administracijos raÅ¡te nurodytÄ aplinkybę „<...> nustatyti ar sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra laisvos (neužstatytos), nepriskirtinos valstybės iÅ¡perkamai žemei, galima bÅ«tų tik Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui nustačius sklype esantiems statiniams eksploatuoti tenkančias dalis“ (Å¡io raÅ¡to 5 punktas); jeigu Å¡i aplinkybė bus patvirtinta, informuoti, ar NŽT planuoja nustatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančių statinių eksploatacijai reikalingas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis; jeigu ne, dėl kokių priežasčių bei kuo vadovaujantis“.

Pažymi, tokį pat klausimÄ pareiÅ¡kėja suformulavo tiek 2019 m. spalio 23 d. praÅ¡yme, tiek 2019 m. lapkričio 26 d. praÅ¡yme. Atsakovai akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjai yra atsakyta į visus jos klausimus bei raÅ¡tus, kaip ir dėl skunde keliamo klausimo dėl Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡te nurodytų aplinkybių. Pakartotinai nurodo, kad NŽT pareiÅ¡kėjai yra pateikusi įvairus pobÅ«džio praÅ¡ymų, kuriais ji siekia iniciuoti žemės sklypo padalijimÄ (2019 m. spalio 8 d. praÅ¡ymas), atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, tampant žemės sklypo bendrasavininke (2019 m. spalio 23 d. praÅ¡ymas), todėl NŽT, siekdama visapusiÅ¡kai ir kompleksiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus, kreipėsi į Savivaldybės administracijÄ .

Atsižvelgiant į tai, nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, kad NŽT neatlieka jai priskirtų funkcijų ar atsisako atlikti veiksmus, priskirtinus jos kompetencijai. Pažymi, kad nėra duomenų, jog visi aukščiau nurodyti administraciniai aktai bÅ«tų apskųsti, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja sutiko su NŽT priimtais sprendimais/raÅ¡tais ir juose iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, kad net ir pertvarkius žemės sklypÄ ar parengus planÄ teisės aktų nustatyta tvarka, tai nepaneigtų Savivaldybės administracijos kompetencijos nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese - patvirtinti natÅ«ra grÄ Å¾inamo laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planÄ ir jį atiduoti NŽT tam, kad bÅ«tų priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2019 m. gruodžio 3 d. raÅ¡to Nr.1SS-2324-(9.5.) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡to Nr. 49SJ-318-(14.49.105) teisėtumo ir pagrįstumo bei Tarnybos įpareigojimo atkurti J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl Å¡ių faktinių aplinkybių:

B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribos buvo nustatytos 2005 m. gegužės 10 d. vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/05/15-14; B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 8,00 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko B. J. turėtos žemėvaldos ribos patenka į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 2,0099 ha žemės sklypÄ patikėjimo teise valdo NŽT, o jį nuomos pagrindu valdo asmenys, turintys jiems nuosavybės teise priklausančius statinius.

Ä® bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. balandžio 24 d. pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ NŽT vadovui, praÅ¡ydama:

1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. balandžio 6 d. raÅ¡tÄ Nr.49SF-970-(14.49.104.);

2) nagrinėjant pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į ginčo žemės sklypÄ iÅ¡spręsti tarp NŽT ir Savivaldybės administracijos MPD kilusį ginÄÄ , remiantis LVAT 2017 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-35- 438/2017;

3) atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybes teises į buvusio savininko B. J. turėtÄ Å¾emę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), arba imtis priemonių, siekiant galutinai iÅ¡spręsti susidariusį ginÄÄ . PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad remdamasi LVAT 2017 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-35- 438/2017, 2017 m. vasario 27 d. praÅ¡ymu pakartotinai prašė atkurti nuosavybę natÅ«ra valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), toje žemės sklypo dalyje, kurioje buvo B.

J. žemėvalda (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymÄ grįsdama tuo, kad minėtas sklypas suformuotas, laisvas, neužstatytas ir neiÅ¡nuomotas, todėl nėra teisinių aplinkybių, kurių pagrdindu bÅ«tų galima atsisakyti atkurti nuosavybės teisę. Pažymėjo, kad atsakydama į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , NŽT 2017 m. balandžio 6 d. raÅ¡tu tik priminė pareiÅ¡kėjai apie buvusį susiraÅ¡inėjimÄ bei Savivaldybės administracijos MPD pateiktÄ informacijÄ , tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius, nurodydamas susiraÅ¡inėjimÄ , nesiėmė jokių veiksmų ir neatsakė į jos praÅ¡ymo reikalavimus.

PareiÅ¡kėja teiktame skunde, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-7714-331/2015 NŽT 2015 m. rugsėjo 2 d. pateiktame atsiliepime pati nurodė, kad į 0,5785 ha laisvos valstybinės žemės dalį bÅ«tų galima pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko B. J. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės valdÄ , nes Å¡is valstybinės žemės plotas nėra iÅ¡nuomotas ar užstatytas kokiais nors statiniais, Å¡i sklypo dalis yra laisva, o NŽT neturi jokių duomenų apie tai, kad minėtame žemės sklype bÅ«tų iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas.

PareiÅ¡kėja teiktame skunde taip pat pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybė tarpusavyje dėl laisvos žemės buvimo/nebuvimo susiraÅ¡inėjo tris kartus, laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 22 d., rugsėjo 12 d. ir spalio 20 d. iki 2014 m. birželio 26 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 25 d., todėl iÅ¡ Å¡ių raÅ¡tų turinio matyti, kad tarp Å¡ių vienas kitam nepavaldžių vieÅ¡ojo administravimo subjektų buvo kilęs ginčas dėl jiems priskirtų pareigų ir funkcijų vykdymo nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo teisinių santykių srityje.

PareiÅ¡kėjos teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyrius, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių jai atkÅ«rimo į ginčo žemės sklypÄ , gali pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ , kad bÅ«tų nustatyta tvarka iÅ¡spręstas tarp Å¡ių dviejų vieÅ¡ojo administravimo subjektų kilęs ginčas. Tarnyba, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2017 m. balandžio 24 d. skundÄ , 2017 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡te Nr. 1SS-2224-(17.5.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė praÅ¡ymo ir skundo nagrinėjimui aktualų teisinį reglamentavimÄ bei susiraÅ¡inėjimÄ , vykusį tarp NŽT Vilniaus mieto skyriaus ir Savivaldybės administracijos direktoriaus.

RaÅ¡te, be kita ko, buvo nurodyta, kad grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o vienas iÅ¡ juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.

Kadangi NŽT minėtas dokumentas nėra pateiktas, ji neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, kurios dalis patenka į valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Tarnyba raÅ¡te pažymėjo, kad Savivaldybės administracijos MPD 2016 m. birželio 15 d. raÅ¡tu Nr. A51-46491/16(2.14.2.12-MP8) „Dėl papildomų grÄ Å¾intinų natÅ«ra žemės sklypų suprojektavimo prie (duomenys neskelbtini)“ NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo, kad „likusi B. J. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo dalis, priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, nes užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais, visuomeninės paskirties (vaikų darželių statiniais), patenka į Vakarinio aplinkkelio bei (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, taip pat patenka į pramoninio, gamybinio, komercinio ir infrastruktÅ«ros naudojimo bÅ«do pastatų eksploatavimui naudojamÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, apie kÄ J.

Ž. buvo informuota NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡tais. NŽT 2017 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡te taip pat nurodė, kad duomenų apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra iÅ¡skirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT Vilniaus miesto skyrius paminėtais raÅ¡tais kreipdamasis į Savivaldybės administracijÄ , atliko pagal kompetencijÄ priskirtus veiksmus.

PareiÅ¡kėja 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė NŽT vadovui skundÄ dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. raÅ¡to dėl papildomo grÄ Å¾intino žemės sklypo suprojektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių priimti valinį sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į B. J. turėtÄ Å¾emę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), o nesant galimybių, remiantis LVAT 2017 m. vasario 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-35-438/2017, kreiptis į teismÄ su reikalavimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti nuo jos priklausančius veiksmus, kad bÅ«tų atkurta nuosavybė pareiÅ¡kėjai.

PareiÅ¡kėjos teigimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. raÅ¡tas, kuriuo ji buvo informuota apie Savivaldybė administracijos MPD 2017 m. gruodžio 5 d. raÅ¡tÄ , neiÅ¡sprendžia situacijos iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius dar 2014 m. balandžio 24 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo patikrinimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas registruotas VÄ® “Registrų centras” kadastriniais matavimais;

žemės sklypo plotas yra 2,0099 ha, kurio tik 1,4314 ha yra iÅ¡nuomota; žemės sklype esantis 0,5785 ha plotas priklauso Lietuvos Respublikai ir yra laisvas ir neiÅ¡nuomotas. Pažymėjo, kad 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinai atlikus minėto žemės sklypo patikrinimÄ , buvo nustatytos analogiÅ¡kos aplinkybės, kaip ir nustatytos 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu. PareiÅ¡kėjos teigimu, yra akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybė jau seniai suformavo žemės sklypÄ , o iÅ¡nuomotas plotas siekia tik tiek, kiek reikia žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, dalis žemės sklypo patenka į buvusiÄ B.

J. žemėvaldÄ , kuri yra laisva ir neužstatyta. PareiÅ¡kėja skunde, be kita ko, nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisių jai atkÅ«rimo į ginčo žemės sklypÄ , gali pasinaudoti teise į teisminę gynybÄ , kad bÅ«tų nustatyta tvarka iÅ¡spręstas tarp vieÅ¡ojo administravimo subjektų (tarp NŽT Vilniaus mieto skyriaus ir Savivaldybės administracijos) kilęs ginčas. NŽT, atsakydama į pareiÅ¡kėjos 2017 m. gruodžio 19 d. skundÄ , 2018 m. kovo 13 d. raÅ¡te Nr. 1SS-499-(7.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ priminė pareiÅ¡kėjai, kad NŽT 2017 m. iÅ¡nagrinėjo jos skundÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir atsakė 2017 m. rugpjūčio 31 d. raÅ¡tu.

NŽT raÅ¡te taip pat nurodė skundo nagrinėjimui aktualų teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius, o įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posÅ«kio taÅ¡kų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylÄ .

Tarnyba raÅ¡te pažymėjo, jog Savivaldybės administracijos MPD 2017 m. gruodžio 5 d. raÅ¡te Nr. A51-85151/17(2.14.2.12-MP8), be kita ko, nurodė, kad apie tai, kad likusi B. J. turėta žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. balandžio 21 d. raÅ¡tais. NŽT informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad duomenų apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra iÅ¡skirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Savivaldybės administracijos priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigoti Å¡iÄ institucijÄ suformuoti grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemės sklypÄ buvusio savininko B.

J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. NŽT nurodė, kad tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja mano, jog Savivaldybės administracija, priskirdama buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę valstybės iÅ¡perkamai žemei, pažeidė jos teises ar interesus, įstatymų nustatyta tvarka ji turi teisę kreiptis į teismÄ . NŽT, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ padarė iÅ¡vadÄ , kad NŽT Vilniaus miesto skyrius pirmiau paminėtais raÅ¡tais kreipdamasis į Savivaldybės administracijÄ atliko pagal kompetencijÄ priskirtus veiksmus.

PareiÅ¡kėja 2019 m. balandžio 23 d. skundu „Dėl nusikalstamo neveikimo sprendžiant užgrobtos žemės atlaisvinimÄ â€œ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – Seimo kontrolierius), nurodydama, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. balandžio 24 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-114, kuriame buvo konstatuotas valstybinės žemės užėmimas sklype (duomenys neskelbtini), t. y. konstatuota, kad po 2013 m. pastatyta tvora, kuri stovi iki skundo pateikimo, o jÄ pastatęs asmuo nenubaustas.

PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad 2016 m. gegužės 12 d. vėl buvo suraÅ¡ytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-180, kuriame nurodyta, kad užgrobtoje žemėje jau fiksuoti konteineriai ir automobiliai. PareiÅ¡kėja skunde Seimo kontrolieriaus prašė įpareigoti NŽT imtis kuo skubesnių veiksmų atlaisvinant užgrobtÄ valstybinę žemę ir nubausti kaltus asmenis, kurie jau 5 metus pelnosi iÅ¡ neteisėtos veiklos. PareiÅ¡kėjos skundas Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 26 d. raÅ¡tu pagal kompetencijÄ buvo persiųstas nagrinėti NŽT, kurį iÅ¡nagrinėjusi Tarnyba pareiÅ¡kėjai atsakė 2019 m. gegužės 28 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-1016-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

NŽT Å¡iame raÅ¡te nurodė, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 18 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-1624-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiÅ¡kėjÄ , be kita ko, informavo, jog Vilniaus miesto skyrius „<...> siekdamas nustatyti ir tinkamai įvertinti visas, su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu susijusias aplinkybes ir pažeidimo sudėtį, pakvietė asfaltuotos aikÅ¡telės (unikalus Nr. 1099-7010-2074) savininkÄ <...> į Skyrių dėl galimo administracinio teisės pažeidimo iÅ¡aiÅ¡kinimo ir/ar administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo.

Atvykęs į Skyrių <...> pateikė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad asfaltuota aikÅ¡telė įgyta 2010 metais, įsigijimo metu tvora jau buvo pastatyta, todėl jis nėra tvoros statytojas, bei pateikė tai įrodančius dokumentus. <...> Skyrius nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, nes nėra nusižengimo sudėties - nenustatytas pažeidėjas.“ NŽT raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad, įvertinus NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmus, susijusius su pažeidėjo nustatymu ir jo patraukimu administracinėn atsakomybėn, padarė iÅ¡vadÄ , kad NŽT Vilniaus miesto skyrius nesivadovavo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 563 straipsnio nuostatomis ir nesiėmė visų veiksmų dėl objektyvaus, visapusiÅ¡ko ir iÅ¡samaus administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo, todėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas yra įpareigotas užtikrinti, kad iki 2019 m. birželio 29 d. bÅ«tų atlikta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinė kontrolė, o nustačius pažeidimus, bÅ«tų imtasi priemonių jiems paÅ¡alinti.

PareiÅ¡kėjai nurodyta, kad apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus ji bus informuota atskiru NŽT Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡tu. PareiÅ¡kėja NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui 2019 m. birželio 27 d. pateiktame raÅ¡te nurodė, kad NŽT jau du kartus – 2014 m. balandžio 24 d. ir 2016 m. gegužės 12 d. – atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) patikrinimus. Kadangi pirmojo patikrinimo metu žemės sklype tvoros nebuvo, prašė įvertinti, kas ir kodėl slepia Å¡iuos faktus bei teikia jai melagingus atsakymus, nurodydama konkretų asmenį, kuris, pareiÅ¡kėjos teigimu, be pagrindo nuomoja užgrobtÄ valstybinę žemę ir gauna pajamas už automobilių, konteinerių ir statybos pastolių saugojimo paslaugas.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2019 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡tu Nr. 49SFN-2883-(14.49.104) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. birželio 28 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimÄ vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-607-(14.48.81). Nurodė, kad patikrinimo metu užfiksuota, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas pagal nustatytÄ paskirtį ir bÅ«dÄ , yra aptvertas tvoromis, tvora pastatyta už žemės sklypo ribos, užimamas valstybinės žemės plotas – 62,96 m2, tvora pastatyta už asfaltuotos aikÅ¡telės ribų (1121 kv. m).

PareiÅ¡kėja buvo informuota, kad atsakomybė už 2019 m. birželio 28 d. nustatytÄ Å¾emės naudojimo tvarkos pažeidimÄ yra numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje, todėl žemės sklypo naudotojas 2019 m. rugsėjo 4 d. raÅ¡tu yra iÅ¡kviestas atvykti į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo, pažeidėjo nustatymo ir administracinio teisės nusižengimo protokolo pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį suraÅ¡ymo. PareiÅ¡kėja 2019 m. rugpjūčio 22 d. skundu „Dėl nusikalstamo neveikimo sprendžiant užgrobtos valstybinės žemės atlaisvinimÄ ir nuolatinio VieÅ¡ojo administravimo įstatymo pažeidinėjimo“ kreipėsi į Seimo kontrolierių, praÅ¡ydama įpareigoti NŽT imtis veiksmų, atlaisvinant užgrobtÄ valstybinę žemę ir nubausti kaltus asmenis, kurie jau 5 metus pelnosi iÅ¡ neteisėtos veiklos, bei laikytis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo ir tinkamai atsakinėti į gaunamus raÅ¡tus.

Nurodė, kad NŽT, kaip institucija atsakinga už valstybinės žemės naudojimÄ , per ankstesnius 5 metus nesugebėjo atlaisvinti užgrobtos valstybinės žemės ir nubausti kaltų asmenų, bei tinkamai informuoti pranešėjus apie atliekamus veiksmus. Teigia, jog NŽT dangsto nusikalstamÄ skunde nurodyto asmens veiklÄ . PareiÅ¡kėjos skundas Seimo kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. raÅ¡tu pagal kompetencijÄ buvo persiųstas nagrinėti NŽT, kurį iÅ¡nagrinėjusi Tarnyba pareiÅ¡kėjai atsakė 2019 m. spalio 11 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-1948-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

NŽT raÅ¡te nurodė, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡te Nr. 49SFN-2883-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiÅ¡kėjai yra pateikęs informacijÄ apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. birželio 28 d. atliktÄ Å¾emės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:28), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimÄ ir jo metu nustatytas aplinkybes, taip pat informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriuje Å¡iuo metu yra atliekamas tyrimas dėl žemės sklypo dalies naudojimo, nesudarius jos nuomos sutarties ir galimo savavaliÅ¡ko jos naudojimo, pastačius tvorÄ , sudėjus pastolius, naudojant jÄ automobilių statymui.

RaÅ¡te buvo nurodytas pareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimui aktualus teisinis reglamentavimas ir dar kartÄ paaiÅ¡kinta, kad Savivaldybės administracijos MPD 2017 m. gruodžio 5 d. raÅ¡te Nr. A51-85151/17(2.14.2.12-MP8), adresuotame NŽT Vilniaus miesto skyriui, be kita ko, pažymėjo, kad apie tai, jog likusi B. J. turėta žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuotas 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. balandžio 21 d. raÅ¡tais, taip pat, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliko visus veiksmus, susijusius su laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymu ir grÄ Å¾intinų natÅ«ra žemės sklypų suprojektavimu B.

J. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose, be to „<...> nuosekliai laikosi savo pozicijos dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra į valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje įrengta eksploatuojama automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį <...>. NŽT raÅ¡te nurodė pareiÅ¡kėjai, kad, kaip jau buvo nurodyta NŽT 2018 m kovo 13 d. raÅ¡te, ji, manydama, jog kad Savivaldybės administracija, priskirdama buvusio savininko B.

J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę valstybės iÅ¡perkamai žemei, pažeidė jos teises ar interesus, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismÄ . PaaiÅ¡kino, kad žemės sklypo plane iÅ¡skiriant numatomas parduoti ar iÅ¡nuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiÅ¡kai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, ir nustatant Å¡ių dalių plotus, nėra iÅ¡skiriama laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtinos valstybės iÅ¡perkamai žemei, dalis ir nėra nustatomas Å¡ios dalies plotas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu Nr. A51-78105/19(2.14.2.12.E-MP8) „Dėl leidimo atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tas), atsakė pareiÅ¡kėjai į jos 2018 m. rugpjūčio 26 d. praÅ¡ymÄ leisti atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtos žemės valdos teritorijoje, persiųstÄ Seimo kontrolieriaus 2019 m. liepos 3 d. raÅ¡tu.

Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas ir iÅ¡nuomotas sklype esančių pastatų (duomenys neskelbtini), 8B, 8C, 8D, 8E, 4, 6 bei inžinerinių statinių, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, eksploatavimui, o šį žemės sklypÄ patikėjimo teise valdo NŽT. RaÅ¡te pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja ir NŽT Vilniaus miesto skyrius apie nuosavybės teisių į buvusio savininko B.

J. turėtÄ Å¾emę atkÅ«rimÄ buvo informuoti 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. liepos 23 d., 2015 m. vasario 9 d., 2015 m. gegužės 6 d., 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. balandžio 21 d. raÅ¡tais. PareiÅ¡kėjai buvo paaiÅ¡kinta, kad sprendimų priėmimas dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo priklauso ne savivaldybės administracijos, bet valstybinės žemės patikėtinio - NŽT kompetencijai, taip pat paaiÅ¡kinta, kad nustatyti, ar sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtinos valstybės iÅ¡perkamai žeme, galima bÅ«tų tik NŽT Vilniaus miesto skyriui nustačius sklype esantiems statiniams eksploatuoti tenkančias dalis.

PareiÅ¡kėja 2019 m. spalio 23 d. NŽT pateikė praÅ¡ymÄ â€žÅ½emės atkÅ«rimo J. Ž. esančiam (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje“ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri patenka į buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės sklypÄ . PareiÅ¡kėja praÅ¡yme nurodė, jog buvo gautas Savivaldybės administracijos MPD 2019 m rugpjūčio 16 d. raÅ¡tas, kurio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad klausimas dėl leidimo J.

Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančiÄ valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso NŽT kompetencijai. Pažymėjo, kad Å¡is raÅ¡tas buvo priimtas reaguojant į Seimo kontrolieriaus raÅ¡tÄ , kuriuo Savivaldybės administracija buvo įpareigota pateikti pareiÅ¡kėjai objektyviais duomenimis pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , kuriame bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡ki Savivaldybės administracijos pozicija dėl galimybės suprojektuoti natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ .

PraÅ¡yme atkreipė dėmesį, kad NŽT, 2015 m. kovo 31 d. teikdama atsiliepimÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jame iÅ¡sakė aiÅ¡kiÄ savo pozicijÄ , kad žemės sklypas turi bÅ«ti atkurtas pareiÅ¡kėjai. Pažymėjo, jog dar 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais, taip pat kad 2015 m. vasario 11 d. raÅ¡te Nr. 49SFN-127- (14.49.104.) NŽT patvirtino, kad niekada nėra iÅ¡davusi sutikimo statybai ar rekonstrukcijai atlikti Å¡ioje žemės sklypo dalyje, sklype (duomenys neskelbtini), Å¡i sklypo dalis nėra niekam iÅ¡nuomota.

Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gegužės 11 d. pakartotinai buvo atliktas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimas Nr.49ZN-180, kuris patvirtino analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir 2014 m. balandžio 24 d. aktai. PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad remiantis nurodytu bei VÄ® Registrų centras duomenimis, matyti, kad: ginčo žemės sklypas iÅ¡nuomotas dalinai, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 2,0099 ha; iÅ¡nuomoto žemės sklypo dalį sudaro tik 1,4314 ha; laisvos ir neiÅ¡nuomotos valstybinės žemės plotas yra 0,5785 ha, todėl vieninteliu pagrindu, dėl kurio pareiÅ¡kėjai buvo galima atsisakyti grÄ Å¾inti žemės sklypÄ natÅ«ra, bÅ«tų tai, kad žemės sklypas priskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei, tačiau Å¡ioje situacijoje praÅ¡omas žemės sklypo dalis nepriskirtina minėtai kategorijai.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ iÅ¡nagrinėjo NŽT persiųstÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjos 2019 m. spalio 23 d. praÅ¡ymÄ ir paaiÅ¡kino, kad į pareiÅ¡kėjos keliamus klausimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo NŽT iÅ¡nagrinėjo ir atsakė 2019 m. spalio 11 d. raÅ¡tu Nr. 1 SS-1948-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Taip pat pakartotinai informavo, kad: NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugsėjo 6 d. raÅ¡te Nr. 49SFN-2883-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ jau yra pateikęs informacijÄ apie 2019 m. birželio 28 d. atliktÄ Å¾emės sklypo (kadastro Nr. 0101/0038:28), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimÄ ir jo metu nustatytas aplinkybes; skundžiame Tarnybos raÅ¡te taip pat nurodyta, kad Savivaldybės administracijos MPD 2017 m. gruodžio 5 d. raÅ¡te, be kita ko, pažymėta apie tai, kad apie likusiÄ B.

J. turėtÄ Å¾emę, priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, Vilniaus miesto savivaldybė NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo 2014 m. birželio 26 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. lapkričio 25 d., 2016 m. birželio 15 d., 2017 m. balandžio 21 d. raÅ¡tais; Savivaldybės administracijos MPD 2017 m. gruodžio 5 d. raÅ¡te nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliko visus veiksmus, susijusius su laisvos (neužstatytos) žemės plotų nustatymu ir grÄ Å¾intinų natÅ«ra žemės sklypų suprojektavimu B.

J. iki nacionalizacijos turėtose žemėvaldos ribose ir „<...> nuosekliai laikosi savo pozicijos dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra į valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje įrengta eksploatuojama automobilių stovėjimo aikÅ¡telė (unikalus Nr. 1099-7010-2074), dalį <...>“. NŽT Vilniaus miesto skyrius ginčijamame 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡te taip pat nurodė, kad duomenų apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra iÅ¡skirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo vertinti Savivaldybės administracijos priimamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigoti Å¡iÄ institucijÄ suformuoti grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemės sklypÄ buvusio savininko B.

J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. NŽT skundžiamame rašte paaiškino pareiškėjai, kad žemės sklypo plane išskiriant numatomas parduoti ar išnuomoti valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti, ir nustatant šių dalių plotus, nėra išskiriama laisvos (neužstatytos) žemės, nepriskirtinos valstybės išperkamai žemei, dalis ir nėra nustatomas šios dalies plotas.

PareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė Tarnybai skundÄ â€žDėl 2019-11-23 raÅ¡to Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo“, praÅ¡ydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tÄ ir atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B. J. turėtoje žemės valdos teritorijoje. Nurodė, kad su NŽT Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡tu nėra pagrindo sutikti, kadangi praÅ¡ymas pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B.

J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, buvo pateiktas remiantis Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu, kuriame nurodoma, kad klausimas dėl leidimo J. Ž. atkurti nuosavybę į žemės sklypo dalį (tampant sklypo bendrasavininke), esančiÄ valstybinės žemės patikėtinio NŽT valdomame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso NŽT kompetencijai, todėl Å¡iuo atveju svarstyti, kodėl NŽT Vilniaus miesto skyrius atsisakė atlikinėti veiksmus, priskirtinus NŽT kompetencijai, nėra suprantama.

Pažymi, kad VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡e Nr. 1/27324 nurodyta, kad žemės sklypo plotas 2,0099 ha, 1,4314 ha žemės ploto iÅ¡nuomota, žemės sklype esantis 0,5785 ha plotas priklauso Lietuvos Respublikai. Skunde nurodo, kad pareiÅ¡kėjai privalo bÅ«ti atkurta nuosavybė nurodytame žemės sklype, pažymėta taÅ¡kais, o po automobilių aikÅ¡tele esanti žemė turi bÅ«ti atkurta su sÄ lyga dėl nuomos. Atkreipia dėmesį, kad 2014 m. balandžio 24 d. patikrinimo aktu konstatuota, kad ginčo žemės sklypo dalis, į kuriÄ pretenduoja pareiÅ¡kėja, yra laisva valstybinė žemė, kuri nėra užstatyta jokiais statiniais.

Tarnyba pareiÅ¡kėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundÄ dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡to panaikinimo iÅ¡nagrinėjo, priimdama 2019 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-2324-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Skundžiamame raÅ¡te Tarnyba nurodė, kad:

1) NŽT Vilniaus miesto skyrius skundžiamu 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu į pareiÅ¡kėjos keliamÄ klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio žemės savininko B. J. Vilniaus mieste valdytÄ Å¾emę pareiÅ¡kėjai atsakė tinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas, raÅ¡tas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, motyvuotas, pasiraÅ¡ytas įgalioto asmens, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo;

2) pareiÅ¡kėjos keliamÄ klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio žemės savininko B. J. Vilniaus mieste valdytÄ Å¾emę Tarnyba nagrinėjo ne kartÄ ir atsakė 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. kovo 13 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. spalio 11 d. raÅ¡tais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 26 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių minėtas klausimas turėtų bÅ«ti Tarnyboje nagrinėjamas iÅ¡ naujo, vadovaudamasi VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, nutarė pareiÅ¡kėjos skundÄ palikti nenagrinėtu.

Nesutikdama su NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu ir Tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tu, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama Å¡iuos raÅ¡tus panaikinti. PareiÅ¡kėja teismui pateiktame skunde iÅ¡ esmės nurodo nesutinkanti su Tarnybos skundžiamo raÅ¡to argumentais, jog jos praÅ¡ymas, teiktas NŽT Vilniaus skyriui, buvo grindžiamas analogiÅ¡komis aplinkybėmis, kaip ir jos anksčiau teikti praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių į buvusio žemės savininko B.

J. Vilniaus mieste valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimo, ir teigia, kad buvo nurodytos naujos aplinkybės – dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimtas Seimo kontrolieriaus 2019 m. balandžio 30 d. sprendimas bei Savivaldybės administracijos MPD 2019 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tas, kuriuose nurodyta, kad klausimÄ dėl leidimo pareiÅ¡kėjai atkurti nuosavybės teises į žemės sklypo dalį privalo nagrinėti NŽT. PareiÅ¡kėjos teigimu, Tarnyba neatliko jokių realių veiksmų, siekdama tinkamai ir pagrįstai iÅ¡nagrinėti susiklosčiusiÄ situacijÄ , o jos priimtas raÅ¡tas prieÅ¡tarauja VAÄ® 8 straipsnio nuostatoms, gero administravimo ir atsakingo valdymo principams.

Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2–6 dalių nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai, iÅ¡skyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypÄ nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, iÅ¡nuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypÄ , skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovui iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad prieÅ¡ kreipiantis į administracinį teismÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti individualÅ«s teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali bÅ«ti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi bÅ«ti ginčijami kreipiantis į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ .

Å is teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad Å¡iai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, o NŽT yra iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. spalio 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuri patenka į buvusio savininko B. J. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės sklypÄ , kurį iÅ¡nagrinėjęs NŽT Vilniaus skyrius priėmė ginčijamÄ 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tÄ .

PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Å¡iuo raÅ¡tu, 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė skundÄ Tarnybai, praÅ¡ydama panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tÄ ir atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B.J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, dėl kurio Tarnyba priėmė ginčijamÄ 2019 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tÄ . Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos inicijuota nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra atitiko Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2–5 dalių nuostatas, nustatančias privalomÄ iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo tvarkÄ .

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skundų nagrinėjimo tvarkÄ tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 buvo patvirtintos IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurių 8 punkte, be kita ko, nustatyta, kad skundai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į TarnybÄ tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindÄ , ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu.

Taisyklių 30 punktas nustato, kad atsižvelgiant į skundo turinį ir keliamus reikalavimus, Tarnybos direktorius priima vienÄ (ar kelis, jei skunde keliami du ir daugiau reikalavimų) iÅ¡ sprendimų:

1) skundÄ (ar dalį jame iÅ¡keltų reikalavimų) atmesti kaip nepagrįstÄ (30.1 papunktis);

2) panaikinti (visÄ ar iÅ¡ dalies) teritorinio padalinio priimtÄ sprendimÄ (30.2 papunktis);

3) panaikinti (visÄ ar iÅ¡ dalies) teritorinio padalinio priimtÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ (30.3 papunktis);

4) pakeisti teritorinio padalinio priimtÄ sprendimÄ (30.4 papunktis);

5) įpareigoti teritorinį padalinį atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su skunde keliamų reikalavimų įgyvendinimu (30.5 papunktis). VAÄ® 14 straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai, kuriais vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjami tiek praÅ¡ymai, kurie yra pagrindas teikti administracines paslaugas, iÅ¡ jų – ir vykdyti administracinę procedÅ«rÄ (VAÄ® 2 str. 14 d., 15 str. 1 d. 6 p.), nesusijusiÄ su asmens teisių ar teisėtų interesų gynimu, tiek skundai, kurie yra pagrindas pradėti administracinę procedÅ«rÄ dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryto asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (VAÄ® 2 str. 15 d., 19 str. 1 d.).

PraÅ¡ymas ar skundas vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo sprendimu gali bÅ«ti nenagrinėjamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymÄ yra pateikęs arba sprendimÄ yra priėmęs vieÅ¡ojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ (VAÄ® 14 str. 5 d. 4 p.).

Taigi iÅ¡ paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarnyba, gavusi suinteresuoto asmens skundÄ dėl teritorinio skyriaus sprendimo (raÅ¡to), nagrinėtino iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, panaikinimo, turi teisę tokio skundo nenagrinėti (jeigu nustatoma, kad tas pats asmuo kreipiasi į TarnybÄ tuo pačiu klausimu ir nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios skundo pagrindÄ , ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu) arba jį nagrinėti iÅ¡ esmės ir priimti vienÄ iÅ¡ Taisyklių 30 punkte nurodytų galimų sprendimo rÅ«Å¡ių.

Iš skundžiamo Tarnybos 2019 m. gruodžio 3 d. rašto turinio matyti, kad jis susideda ir dviejų savarankiškių dalių:

1) rašto dalyje “Dėl Vilniaus miesto skyriaus 2019-11-13 rašto Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo” nurodoma, kad įvertinus skundžiamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto turinį nustatyta, kad teritorinis skyrius pareiškėjai atsakė tinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas, skundžiamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas – yra pagrįstas objektyviais duomenimis, motyvuotas, pasirašytas įgalioto asmens, todėl naikinti minėto rašto nėra teisinio pagrindo;

2) raÅ¡to dalyje „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko B. J. Vilniaus mieste valdytÄ Å¾emę“ nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio žemės savininko B. J. Vilniaus mieste valdytÄ Å¾emę Tarnyba nagrinėjo ne kartÄ ir atsakė 2017 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. kovo 13 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. spalio 11 d. raÅ¡tais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. lapkričio 26 d. skunde nenurodė naujų aplinkybių, dėl kurių minėtas klausimas turėtų bÅ«ti Tarnyboje nagrinėjamas iÅ¡ naujo, vadovaudamasi VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, nutarta pareiÅ¡kėjos skundÄ palikti nenagrinėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad VAÄ® 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobÅ«džio normos, suponuojančios normos adresatui – vieÅ¡ojo administravimo subjektui – privalomÄ elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr. pvz., LVAT 2012 m. balandžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 taip pat yra pažymėjęs, kad „VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010). Taigi VAÄ® 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobÅ«džio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (žr. pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).

Be to, LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr. pvz., LVAT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015). Gero vieÅ¡ojo administravimo principas įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ , priimant sprendimÄ , jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumÄ (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-878/2013).

Atsižvelgdama į skundžiamo Tarnybos raÅ¡to turinį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad jis yra prieÅ¡taringas, nenuoseklus ir neaiÅ¡kus, kadangi Tarnyba priėmė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , jį iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės ir pagrindinio pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡to panaikinimo netenkino, t. y. priėmė Taisyklių 30.1 papunktyje nurodytÄ sprendimÄ (raÅ¡tÄ ), o dėl iÅ¡vestinio skundo reikalavimo – nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį atkÅ«rimo, kuris galėtų bÅ«ti nagrinėjamas ir dėl jo sprendžiama tik panaikinus ar atitinkamai pakeitus teritorinio skyriaus sprendimÄ (raÅ¡tÄ ), vadovaudamasi VAÄ® 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, nutarė jį palikti nenagrinėtu kaip tapatų, pareiÅ¡kėjai skunde nenurodžius naujų aplinkybių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnyba nepagrįstai pareiÅ¡kėjos keliamÄ reikalavimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo vertino kaip savarankiÅ¡kÄ , o ne iÅ¡vestinį reikalavimÄ , kadangi bÅ«tent Å¡iuo klausimu buvo priimtas skundžiamas teritorinio skyriaus raÅ¡tas, kuris, Tarnybai iÅ¡nagrinėjus skundÄ , nebuvo panaikintas. Tarnybai vertinant, kad pareiÅ¡kėjos keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių pareiÅ¡kėjai atkÅ«rimo yra pateiktas pakartotinai, Å¡iuo aspektu pirmiausiai turėjo bÅ«ti įvertintas skundžiamas teritorinio skyriaus raÅ¡tas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimdama nagrinėti iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos skundÄ ir pradėdama administracinę procedÅ«rÄ dėl teritorinio skyriaus sprendimo (raÅ¡to) teisėtumo ir pagrįstumo patikros, turėjo priimti administracinės procedÅ«ros sprendimÄ , atitinkantį VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus: turėjo patikrinti pareiÅ¡kėjos skunde nurodytus konkrečius faktus ir nurodyti nustatytų duomenų atitiktį/neatitiktį konkretiems teisės aktų reikalavimams padaryti iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimo buvimo/nebuvimo.

Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo bÅ«ti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas bÅ«tų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimÄ ir teisinį nustatytų faktų vertinimÄ (kvalifikavimÄ ). IÅ¡ skundžiamo Tarnybos raÅ¡to turinio matyti, kad Å¡ių reikalavimų nebuvo laikomasi, nes jame apsiribota tik abstraktaus pobÅ«džio teiginiais apie ginčijamo NŽT Vilniaus miesto skyriaus raÅ¡to atitiktį taikytinų teisės aktų ir VAÄ® 8 straipsnio nuostatoms, tačiau nebuvo atliktas joks faktinių aplinkybių tyrimas ir jų atitinkamas kvalifikavimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Tarnybos raÅ¡tas neatitinka VAÄ® 8 straipsnyje įtvirtinto motyvuotumo ir aiÅ¡kumo imperatyvų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme, tai yra pagrindas ginčijamÄ sprendimÄ panaikinti, o pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – Tarnybos raÅ¡tÄ panaikinti ir įpareigoti TarnybÄ iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos 2019 m. lapkričio 26 d. skundo „Dėl 2019-11-23 raÅ¡to Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo“ nenagrinėjimo ar jo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, priimant sprendimÄ , atitinkantį VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybai gali egzistuoti faktinės ir teisinės priežastys (pagrindai) palikti pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl teritorinio skyriaus raÅ¡to panaikinimo nenagrinėtu, tiek šį skundÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, teismui panaikinus skundžiamÄ Tarnybos raÅ¡tÄ , iÅ¡vestiniai pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimai dėl NŽT skyriaus raÅ¡to panaikinimo ir NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus - atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybę į žemės sklypo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), buvusio savininko B.

J. turėtoje žemės valdos teritorijoje, Å¡ioje administracinėje byloje iÅ¡ esmės nenagrinėtini, kadangi teismas dėl NŽT Vilniaus skyriaus raÅ¡to teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių pareiÅ¡kėjai atkÅ«rimu, galėtų spęsti tik tuomet, kai pareiÅ¡kėjos skundas dėl NŽT Vilniaus skyriaus raÅ¡to bÅ«tų priimtas ir iÅ¡nagrinėtas Tarnyboje iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka iÅ¡ esmės, pastarajai priėmus motyvuotÄ ir VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimÄ dėl keliamo ginčo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjos J. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. gruodžio 3 d. raÅ¡tÄ Nr.1SS-2324-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjos J.

Ž. 2019 m. lapkričio 26 d. skundo „Dėl 2019-11-23 raÅ¡to Nr. 49SJ-318-(14.49.105.) panaikinimo“. Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ palikti nenagrinėtu. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Violeta Petkevičienė Jolita Rasiukevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė