2018-09-18 Nr. AB-15986-3-62-3-01096-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-621-756/2018

Teisminio proceso Nr. 2-62-3-01096-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono,Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama pripažinti Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko (toliau – ir Kauno AV) 1998 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 52/1532 (toliau – ir Sprendimas) priimtą neteisėtai ir pripažinti teisę į žalos atlyginimą dėl minėto neteisėto sprendimo. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja nurodė, jog jos mamai Zuzanai B. K. apskrities viršininko 1998 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 52/1532 buvo atkurta nuosavybės teisė į jai tenkantį buvusio savininko A. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) 5,13 ha žemės sklypą. Motina sutiko su valstybės išmokama 6 730 Lt kompensacija, nes jai buvo teigiama, kad žemė reikalinga visuomenės poreikiams, todėl negrąžinama natūra.

Teigia, jog ji su mama buvo įsitikinę, kad žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra, o 2018 m. gegužės 2 d. sužinojo, kad minėtame sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, formuojami žemės sklypai, statomi gyvenamieji namai ir visas šis turtas parduodamas, todėl prašo atnaujinti terminą Kauno AV Sprendimui apskųsti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti O. A. skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 straipsniu, pagal kurį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, vertino, jog nors pareiškėjai dar 1998 metais buvo žinoma apie ginčijamo sprendimo priėmimą, tačiau tuo metu su sprendimu ji ir jos motina sutiko, į teismą su skundu pareiškėja kreipėsi tik 2018 m. birželio 1 d., taigi, ženkliai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčijamam aktui apskųsti.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog tik 2018 m. gegužės 2 d. sužinojo, kad nuosavybės teisės jos motinai galėjo ir turėjo būti atkuriamos natūra, yra subjektyvaus pobūdžio bei nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo skundo padavimo termino atnaujinimui. Teismas vertino, kad pareiškėja uždelsė paduoti skundą dėl jos pačios elgesio (delsimo), todėl atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą dėl reikalavimo panaikinti Kauno AV Sprendimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Pažymėjo, kad ne pareiškėja, o jos motina turėjo teisę ginčijamą sprendimą apskųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Pareiškėja taip pat prašė pripažinti jos teisę į žalos atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos išdėstyto reikalavimo formuluotės akivaizdu, jog pareiškėja prašo teismo pripažinti tam tikrą faktą, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Atsižvelgdamas į tai, jog minėtas reikalavimas nepriskintinas administracinio teismo kompetencijai, teismas šioje dalyje skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja O. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad terminą skundui paduoti praleido dėl pačios elgesio (delsimo), ir tai yra subjektyvi priežastis. Nurodo, jog aplinkybė, kad valdytoje žemėje statomi gyvenamieji namai ir visas šis turtas parduodamas, kartu yra ir viešasis interesas, kadangi valstybėje negali būti situacijų, kai teisėtam pretendentui atkurti nuosavybės teises paaiškinama, kad žemė reikalinga visuomenės poreikiams (šiuo atveju – Veislininkystės tyrimo ūkiui), todėl negrąžinama natūra, o po tam tikro laiko, žemė, už kurią buvo sumokėta simbolinė kaina, perleidžiama kitam asmeniui.

Teigia, kad pareiškėja neturėjo galimybės kreiptis į atitinkamas įstaigas išsiaiškinti, ar šiuo metu nėra pažeistas viešasis interesas, perduodant nuosavybės teisę visuomenės poreikiams. Paaiškėjus, kad motinos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – 5,13 ha žemės atkūrimo metu buvo pažeistos, pareiškėja turėtų galimybę gauti žalos atlyginimą iš kaltų asmenų.

Nurodo, jog apie tai, kad A. B. nuosavybės teisėmis valdytame žemės sklype vyksta statybos, pareiškėja sužinojo iš vietinių gyventojų atvykusi į (duomenys neskelbtini) kapines. Teismui manant, jog reikalinga pateikti įrodymus, ji paprašys gyventojų paliudyti.

Kadangi pareiškėja į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi 2018 m. gegužės 2 d., vertina, jog terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos O. A. atskirąjį skundą dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja siekia pripažinti Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko 1998 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 52/1532 priimtą neteisėtai, atnaujinti terminą Kauno AV Sprendimui apskųsti ir pripažinti jos teisę į žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjai apie ginčijamą Kauno AV 1998 m. spalio 6 d. sprendimą buvo žinoma 1998 metais, kadangi ji ir jos motina sutiko, kad į buvusio savininko A. B. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 5,13 ha žemės sklypą, Z. B. (pareiškėjos motinai) atkurta nuosavybės teisė būtų atlyginama pinigais – 6 730 Lt, taip pat, kad pareiškėja neteikė įrodymų, jog apie ginčijamą aktą sužinojo vėliau. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėja į Regionų apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2018 m. birželio 1 d. (beveik po 20 metų), teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra suėjęs naikinamasis senaties terminas skundo padavimui dėl Kauno AV Sprendimo pripažinimo neteisėtu bei termino Kauno AV Sprendimui apskųsti atnaujinimo, todėl skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas (ABTĮ 29 str. 2 d., 30 str. 1 d.). Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad apie galimą ginčijamo sprendimo neteisėtumą sužinojo tik 2018 m. gegužės 1 d. ir nedelsdama, t. y. 2018 m. gegužės 2 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, nepaneigia fakto, kad pareiškėja per ilgai delsė kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Atsižvelgiant į ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, praėjus daugiau kaip dešimt metų nuo skundžiamo akto priėmimo, pareiškėja netenka teisės skųsti ar atnaujinti termino ginčytinam sprendimui apskųsti.

Pareiškėjos atskirojo skundo teiginys, kad šios situacijos (kai žemė negrąžinama natūra, o vėliau kitiems asmenims joje leidžiama vystyti veiklą) ištyrimas kartu yra ir viešasis interesas, teisėjų kolegijos vertinimu yra nepagrįstas. Pareiškėja neteikė duomenų, jog kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepagrindė, kad jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip viešojo intereso pažeidimas, nes pareiškėjai padaryta turtinė žala (sumokėta simbolinio dydžio kompensacija) yra visai visuomenei ar didžiajai jos daliai rūpimas klausimas. Pažymėtina, kad tiek pareiškėjos skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog žemės atkūrimo metu buvo pažeistos jos teisės ir ji turi teisę gauti žalos atlyginimą, kas vertinama kaip asmens subjektyvi teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta jos teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ nuostatas, teismų praktiką ir įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi, todėl praleido terminą skundui paduoti.

Apibendrinama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos O. A. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė