85aee4a3-acf4-4d56-9b32-89acc2e89fe7 · Kauno apylinkės teismas

Civ                                                                                              Civilinė byla Nr. e2-427-188/2018                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02093-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.1.1; 1.3.7.1; 1.3.7.5.3; 2.6.9.2; 3.2.4.1; 3.2.6.1; 3.2.6.14                                                                                                                                                                                                       KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2018 m.sausio 29 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Ramyna Šidlauskienė,sekretoriaujant Gintarei Adomaitienei,dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Rivona“ atstovui advokatui P. S.,atsakovui V.

R., jo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Rivona“ ieÅ¡kinį atsakovui V. R. dėl turtinės žalos ir nuostolių dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė 2017 m. rugpjūčio 3 d. teismui pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo V. R. 9678,51 Eur turtinę žalÄ , 2765,32 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Calais (toliau - Kalė) uoste buvo sulaikytas UAB „Rivona” darbuotojo V. R. vairuojamas vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos pareigÅ«nai sulaikytame vilkike su puspriekabe aptiko gabenamus 6 nelegalius migrantus. 2016 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tais pasienio tarnybos pareigÅ«nai pranešė, kad už apraÅ¡ytÄ pažeidimÄ V. R. buvo skirta bauda po 400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už kiekvienÄ nelegalų migrantÄ , iÅ¡ viso – 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o ieÅ¡kovei - po 1400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už kiekvienÄ nelegalų migrantÄ , iÅ¡ viso – 8400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų.

PaaiÅ¡kėjus, kad atsakovas jam paskirtos baudos nesumokėjo, o dėl atsakovo nelegalių migrantų gabenimo UAB „Rivona” turi sumokėti 10800 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudų ir 2017 m. kovo 23 d. sulaikius UAB „Rivona” vilkikÄ su puspriekabe Denverio uoste, kadangi UAB „Rivona” nėra sumokėjusi minėtų paskirtų baudų, ieÅ¡kovė buvo priversta ir 2017 kovo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 690 sumokėjo tiek atsakovui, tiek ieÅ¡kovei paskirtas baudas. IeÅ¡kovė, nepraleisdama trijų mėnesių termino nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimus bei mokėjimo atlikimo, kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ (toliau - DGK), kuri 2017 m. liepos 5 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-9612/2017 Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus DGK ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti, kaip pateiktÄ praleidus 3 mėnesių kreipimosi į DGK terminÄ .

Pažymėjo, kad su DGK sprendimu nesutinka net tik dėl to, kad jis yra nepagrįstas, bet ir todėl, kad jame DGK iÅ¡kraipė faktines aplinkybes. Mano, kad Å¡ioje situacijoje tarp Å¡alių susiklostė dvejopo pobÅ«džio santykiai. Vieni jų buvo dėl baudos, kuriÄ sumokėjo ieÅ¡kovas kaip transporto priemonės savininkas. Å i žala atsirado dėl atsakovo netinkamai atliktų darbo pareigų, ir dėl to ieÅ¡kovė privalėjo sumokėti jai paskirtÄ 8400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (9678,51 Eur) baudÄ .

Be to, ieÅ¡kovė sumokėjo 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (2765,32 Eur) baudÄ , kuri buvo paskirta atsakovui. Todėl bÅ«tent 2017 m. kovo 23 d. diena laikytina sužinojimo apie ieÅ¡kovės teisių pažeidimus momentu, ir jį DGK posėdyje siejo, prieÅ¡ingai nei nurodyta DGS sprendime, ne su elektroninio laiÅ¡ko gavimu, bet su mokėjimo atlikimu. Kadangi ieÅ¡kovė į DGK kreipėsi 2017 m. birželio 5 d., akivaizdu, kad 3 mėnesių termino kreiptis į darbo ginčų komisijÄ ieÅ¡kovė nepraleido.

Pagal žalos padarymo metu galiojusio DK 253 straipsnio 3 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ dėl baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės. Buvęs ieÅ¡kovės darbuotojas V. R. savo vairuojamame vilkike gabeno nelegalius migrantus ir dėl to UAB „Rivona” buvo paskirta bei ieÅ¡kovė sumokėjo 8400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudÄ . Kadangi sumokėti 8400 atitiko 9678,51 Eur, todėl ieÅ¡kovė dėl atsakovo veiksmų patyrė 9678,51 Eur nuostolių, kuriuos praÅ¡o priteisti.

Taip pat nurodo, kad atsakovas darbo sutartį su ieÅ¡kove sudarė 2015 m. gegužės 14 d., atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais, su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal pareiginius nuostatus atsakovas, be kita ko, privalėjo vykdyti tik darbdavio įgaliojimus (nuostatų 2.1.10 p.), vairuojant transporto priemonę neužsiimti paÅ¡aliniais darbais (nuostatų 2.1.11 p.), užtikrinti transporto priemonės ir turto saugumÄ (nuostatų 2.10 p.) ir kt.

Pagal visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį atsakovas įsipareigojo imtis priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai atsirasti. Atsakovo neteisėta veika, kaip materialinės atsakomybės sÄ lygos egzistavimo faktu, laiko tai, kad buvo pažeisti Jungtinės Karalystės įstatymai dėl nelegaliai vežamų migrantų transporto priemonėje. Papildomai nurodo, kad ieÅ¡kovė žalÄ patyrė dėl atsakovo veiksmų, kadangi bÅ«tent atsakovas savo tyčiniais veiksmais transportavo nelegalius migrantus.

Mano, kad atsakovas veikė tyčia. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė sumokėjo baudÄ , kuri buvo paskirta atsakovui. Atsakovui paskirtos baudos sumokėjimas buvo jam nustatytos pareigos vykdymas. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos praneÅ¡imuose apie prievolę sumokėti baudÄ (tiek siųstuose paÅ¡tu, tiek elektroniniu paÅ¡tu) nurodyta, kad nesumokėjus abiejų baudų, ieÅ¡kovei priklausanti transporto priemonė bus sulaikyta iki to laiko, kol jos bus sumokėtos. Atsakovui nesumokėjus jam paskirtos baudos, ieÅ¡kovė dėl transporto priemonės sulaikymo galėjo patirti atitinkamų praradimų, nes ji nebÅ«tų panaudota įmonės veikloje.

IeÅ¡kovei sumokėjus atsakovui paskirtÄ baudÄ , Å¡is nepatyrė tų iÅ¡laidų, kurios jam buvo neiÅ¡vengiamos. Nepatirdamas neiÅ¡vengiamų iÅ¡laidų, atsakovas nepagrįstai praturtėjo kito asmens, t. y. ieÅ¡kovės, sÄ skaita, nes sutaupė turtÄ , kurį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka turėjo perduoti kitiems asmenims – sumokėti baudÄ . Pagal CK 6.242 straipsnį atsakovas turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas - 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (2765,32 Eur), kuriuos taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti (e. b. l. 1-6).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas P. S. paaiÅ¡kino, kad palaiko ieÅ¡kinį. Mano, kad atsakovas žinojo apie paskirtÄ baudÄ , nes yra iÅ¡ Anglijos siųsti raÅ¡tai ir atsakovo adresu- (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė, matydama, kad atsakovui taip pat siųsti dokumentai, nematė reikalo įteikti dokumentus, skirtus atsakovui. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai už neteisėtÄ Å¾monių gabenimÄ numato laisvės atėmimÄ iki 6 metų. Atsakovas turėjo domėtis, ar dėl to, kad vežė migrantus, jam nėra paskirtÄ baudų. IeÅ¡kovė nesudarė prielaidų tikėtis, kad dėl atsakovo veiksmų bus atlyginta žala. Mano, kad reikalavimo teisė ieÅ¡kovei perėjo CK 6.50-6.51 straipsniuose nustatyta tvarka.

IeÅ¡kovė įvykdė prievolę už atsakovÄ (CK 6.114 straipsnio 3 punktas). Kai pareigÅ«nai 2017 m. kovo 23 d. sulaikė kitÄ ieÅ¡kovės vilkikÄ ir pareiÅ¡kė, kad jei nebus sumokėta, nepaleis vilkiko, ieÅ¡kovė buvo suinteresuota sumokėti, kad nebÅ«tų sulaikytas vilkikas. Mano, kad atsakovas veikė tiesiogine tyčia, tai patvirtina atsiliepimas, raÅ¡ytas DGK, kuriame jis nurodė, kad žinodamas vežė per sienÄ nelegalius migrantus. Pabrėžė, kad byloje ginčas kilo, ar atsakovas žinodamas vežė migrantus ar ne.

Nurodė, kad pasienio pareigÅ«nai nurodė, jog nebuvo pildomi lapai ir pareigÅ«nai į niekÄ nekreipė dėmesio, o tyčia siejama su paties atsakovo teiginiais, nes jis nurodė PrancÅ«zijos pareigÅ«nams, žinodamas, kad yra migrantai, papildomai patikrinti vilkikÄ . NepagrįstÄ praturtėjimÄ ieÅ¡kovė grindžia tuo, kad ieÅ¡kovė turėjo už atsakovÄ sumokėti jam skirtÄ baudÄ , ieÅ¡kovė neturėjo mokėti 2765,32 Eur. IeÅ¡kovė sumokėjo abi baudas tuo pačiu metu. IeÅ¡kovė ankščiau nesumokėjo iki grasinančio laiÅ¡ko, o sumokėjo kartu abi baudas, nes taip pasirinko, kadangi atsakovas iki Å¡ios dienos ginčija savo pareigÄ .

Pažymėjo, kad jei atsakovas bÅ«tų pildęs lapus, skirtus iÅ¡vengti nelegalių migrantų, kuriuos tariamai paėmė pasienio pareigÅ«nai, bÅ«tų pamatęs, kad kažkas negerai. Jei ne dėl vairuotojo kaltės gabenami migrantai, jis nėra atsakingas, tačiau Å¡iuo atveju buvo kitaip, nes jam buvo skirta bauda. Jam įvykio metu duotas į rankas protokolas, be to, Anglijos pareigÅ«nai paskyrė baudÄ . IeÅ¡kovė, neatsižvelgdama į atskiras detales ir priedus, nesutinka su atsakovo pozicija, kad pagal CK 6.243 straipsnio 3 dalį ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovui skirtÄ baudÄ savo rizika, nes Jungtinės Karalystės pasienio pareigÅ«nai 2017 m. kovo 23 d. el. laiÅ¡ke nurodė, kad jei ieÅ¡kovė nesumokės abiejų baudų, sulaikys ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonę.

IeÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ interesÄ sumokėti dėl sulaikyto automobilio, nes ieÅ¡kovė bÅ«tų patyrusi žalÄ , bÅ«tų vėlavęs krovinys. Mano, kad atsakovas turėdamas tokį raÅ¡tÄ (2016 m. rugsėjo 28 d.), žinodamas apie gresiančius įsipareigojimus, turėjo domėtis. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad atsakovas domėjosi. Pažymėjo, kad vairuotojui kyla materialinė atsakomybė, kad nepatektų migrantai jo transporto priemonę. Darbdavys padarė viskÄ , kÄ galėjo.

Kaip nurodė Anglijos pasienio pareigÅ«nai, apžiÅ«ros lapo nebuvo, atsakovas nebuvo pakankamai apdairus. Žala buvo padaryta tyčia, žala turėtų bÅ«ti priteisiama visa. Nurodė, kad DGK sprendimo neskundė, nes ieÅ¡kinys ir yra skundas dėl DGK sprendimo. Suma iÅ¡liko tokia pati, aplinkybės tos pačios, teisės normos pasikeitė, bet jų ieÅ¡kovė turi teisę ir nenurodyti. PraÅ¡o priteisti visÄ Å¾alÄ , nes atsakovas nevykdė savo pareigų, kadangi buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, o atsakovas numanydamas, kad vilkike yra migrantai, nesiėmė jokių veiksmų, kad jų ten nebÅ«tų.

Dėl senaties. Mano, kad žalai priteisti senaties terminas- 3 metai (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieÅ¡kovė sumokėjo baudÄ už atsakovÄ 2017 m. kovo 23 d., akivaizdu, kad nuo tos dienos sužinojo apie teisių pažeidimÄ , vadinasi terminas ieÅ¡kiniui paduoti nepraleistas. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti 9678,51 Eur turtinės žalos dėl ieÅ¡kovei paskirtos baudos, 2765,32 Eur nuostolius dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ieÅ¡kovės sÄ skaita, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko tesimo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡laidas už vertimo paslaugas ir žyminį mokestį.

Atsakovas V. R. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2015 metų rugsėjo 28 dienÄ Kale uoste buvo sulaikytas jo vairuojamas vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, priklausantis ieÅ¡kovei. Vilkike buvo aptikti 6 nelegalÅ«s migrantai. Atsakovas, prieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kinyje, atliko visus reikalingus veiksmus teisingai. Buvo įtemptas trosas, troso galai sukabinti plomba, maÅ¡ina buvo tikrinama kelis kartus. Nuo nelegalių migrantų apsisaugojimo pakrovimo vietoje buvo užpildytas maÅ¡inos patikros lapas dėl migrantų įlipimo, kuriame įraÅ¡ytas plombos numeris, kuris taip pat įraÅ¡omas į krovinio važtaraÅ¡tį.

Visi privalomi veiksmai apsisaugoti nuo nelegalių migrantų buvo atlikti ir buvo užpildyti visi reikiami dokumentai. Kadangi naktį buvo nupjautas trosas ir migrantai pateko į vilkiko puspriekabės vidų, automobilį sulaikius Jungtinės Karalystės pareigÅ«nams, atsakovas pateikė priėjusiam pareigÅ«nui visus reikalingus dokumentus, jų tarpe užpildytÄ patikros lapÄ . Apie šį sulaikymÄ atsakovas nedelsdamas telefonu informavo ieÅ¡kovės atstovus, tačiau jokių sankcijų jo atžvilgiu nebuvo pritaikyta.

Grįžęs iÅ¡ reiso ir nuvykęs į ieÅ¡kovės bÅ«stinę, kartu su transporto vadybininku M. P. rašė paaiÅ¡kinimÄ Jungtinės Karalystės pasienio tarnybai. M. P. jį ramino ir sakė, kad jis viskÄ padarė teisingai ir priekaiÅ¡tų dėl atlikto darbo neturėjo. Taip pat sakė, kad baudos bÅ«ti neturėtų, o jeigu ir bus paskirta, įmonė jÄ sumokės. 2016 metų vasario mėnesį jis, gavęs gerÄ darbo pasiÅ«lymÄ iÅ¡ įmonės, esančios Å kotijoje, savo noru nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kove, kuri su juo pilnai atsiskaitė, dėl to pretenzijų ieÅ¡kovei neturi.

IeÅ¡kovė taip pat jokių pretenzijų jam nereiÅ¡kė. Nuo to laiko jis su ieÅ¡kove jokių ryÅ¡ių nepalaikė ir apie paskirtÄ 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudÄ nebuvo informuotas. LaiÅ¡kas apie baudÄ buvo siųstas ieÅ¡kovei. Jis mano, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovė 2016 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tu pasienio tarnybos pareigÅ«nų buvo informuota, kad už pažeidimÄ V. R. buvo skirta 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų bauda, po 400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už kiekvienÄ nelegalų migrantÄ .

Å is praneÅ¡imas buvo siųstas ne pačiam atsakovui, bet ieÅ¡kovei. Tai matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų. Tos pačios dienos kitu praneÅ¡imu apie jam paskirtÄ 8400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudÄ buvo informuota ir ieÅ¡kovė. Jis pas ieÅ¡kovę nebedirbo nuo 2016 m. vasario 23 d., todėl apie jam skirtÄ 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudÄ nieko nežinojo. IeÅ¡kovė apie gautus dokumentus jo neinformavo. Nurodo, kad tokiu bÅ«du nieko nežinodamas apie skirtÄ baudÄ , jis, dėl ieÅ¡kovės kaltės, prarado bet kokiÄ galimybę įrodyti, kad jis tinkamai atliko visus bÅ«tinus veiksmus dėl asmenų, nelegaliai kertančių sienÄ , prevencijos, kad atliko bÅ«tinas transporto priemonės patikras, jas nustatyta tvarka užregistravo, užpildė reikiamus dokumentus.

Taip pat pažymėjo, kad žinodama jo gyvenamosios vietos adresÄ , kuris nepasikeitė nuo to laiko, kai jis dirbo pas ieÅ¡kovę, ieÅ¡kovė ne tik turėjo visas galimybes, bet ir privalėjo informuoti jį apie jam skirtÄ baudÄ , tačiau dėl jam nežinomų priežasčių to nepadarė. Mano, kad jis negali atsakyti už tai, kad ieÅ¡kovė elgiasi nerÅ«pestingai, tinkamai nesirÅ«pina savo interesų apsauga. Mano, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. ieÅ¡kovė žinojo, kad jam paskirta bauda, tačiau tai bandė nuslėpti nuo DGK, komisijai pateiktame praÅ¡yme nurodydama vėlesnę sužinojimo datÄ .

PraÅ¡ymÄ DGK ieÅ¡kovė pateikė 2017 m. birželio 5 d., taigi ieÅ¡kovė praleido įstatymo nustatytÄ kreipimosi į DGK per trijų mėnesių terminÄ , tinkamai nepasinaudojo privalomu ikiteisminiu organu, nagrinėjančiu individualius darbo ginčus. Nurodė, kad DK buvo įtvirtintas trejų metų bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad atsakovas viskÄ padarė tyčia. Nurodo, kad jis nepastebėjo, kada migrantai pateko į automobilio vidų. Jis ne vienÄ kartÄ tikrino automobilį, tikrino, ar nėra jokių pažeidimų. Jokių pažeidimų jis nepastebėjo. Jungtinės Karalystės pareigÅ«nai vėliau jam parodė, kad buvo nupjautas trosas, tačiau tai buvo padaryta labai kvalifikuotai, kad tikrinant ne iÅ¡ karto galima bÅ«tų pastebėti. Mano, kad jokių tyčinių veiksmų jis neatliko, todėl ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovės nurodytu pagrindu.

IeÅ¡kovė negali reikalauti atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ , kadangi tam nėra jokio teisinio pagrindo. IeÅ¡kovė pati tinkamai nesirÅ«pino savo teisėmis, neinformavo atsakovo apie paskirtÄ baudÄ , todėl atsakovas nėra atsakingas už ieÅ¡kovės patirtus nuostolius (e. b. l. 120-121, 129).Atsakovas V. R. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tÄ naktį, 2015 m. rugsėjo 28 d., po 24 val. stovėjimo, tarp 2-3 val. nakties jis pajudėjo iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės, prieÅ¡ tai pasitikrino savo transporto priemonę, patikrino trosÄ , patikros metu pažeidimų neaptiko, pajudėjo į PrancÅ«zijos uostÄ , važiavo visų transporto priemonių judėjimo kryptimi,.

Jį nukreipė į rentgeno skyrių, sustojus prie Å¡viesoforo, užsidegė žalias signalas, paaiÅ¡kėjo, kad viskas tvarkoje, tačiau norėjo dėl savęs pasitikrinti papildomai. Jam nuleido vartus, iÅ¡bėgo pasienio pareigÅ«nas, pradėjo Å¡aukti, jis nesuprato, kÄ sakė, pareigÅ«nas atsisakė jį patikrinti papildomai, pareigÅ«nas plombÄ tikrino, ji buvo vietoje. PareigÅ«nas nuėjo į savo kabinetÄ . Dėl darbo patirties stokos nežinojo, kÄ daryti, atsistÅ«mė vilkikÄ atgal iki Å¡viesoforo ir važiavo į Anglijos pusę.

Jam iÅ¡davė į keltÄ bilietÄ , jis nuvažiavo į paskirtÄ vietÄ , tačiau nespėjus persirengti, atėjo pasienio policija, paprašė atidaryti priekabas, atidarius rado 6 pasislėpusius piliečius. PareigÅ«nai paprašė pateikti turimus dokumentus, davė patikros lapÄ , kurį vairuotojai pildo, jis pateikė įmonės dokumentus, transporto priemonės, savo asmens dokumentai. Pradėjo tikrinti plombÄ , pažeidimų nerado. Vėliau tikrino trosÄ , rado, kad nukirptas trosas. PareigÅ«nai pasakė, kad problemų nebus.

Jis M. P. viskÄ pasakė, M. P. paklausė, ar turi lapÄ , kuris užpildytas nuo pakrovimo vietos, jis jam pasakė, kad lapÄ atidavė pasienio pareigÅ«nams. Vėliau pareigÅ«nai atidavė dokumentus ir palinkėjo gero kelio. Bylos 16-ame priede esantis lapas užpildomas įmonėms pasikrovimo vietoje, tai visos patikros lapas, ten užfiksuota plomba, vairuotojo paraÅ¡as, lapas pildomas iki iÅ¡krovimo vietos ir skirtingomis dienomis. Ä® lapÄ raÅ¡oma ranka, jis lapÄ atidavė pasienio pareigÅ«nams. Kai grįžo į LietuvÄ , baigė kadencijÄ po 6 savaičių, tas įvykis buvo kadencijos pradžioje.

Nuvažiavus į Vilnių pas savo vadybininkÄ M. P., jie surašė anglams paaiÅ¡kinimÄ , kas kaip buvo. Kas pateikė minėtus klausimus- neatsimena, ar Mantas turėjo, ar patys pasienio pareigÅ«nai įteikė, nežino. Atsakymų reikėjo pasienio pareigÅ«nams, nuo to priklausė, ar skirs baudÄ . Nurodė, kad iki įvykio vairuotoju dirbo nuo 2015 m. gegužės 14 d. Kai sulaikė pareigÅ«nai, iÅ¡ pradžių jis nesuprato, už kÄ jį sulaikė, manė, kad patikrinimas, o kai atidarė priekabÄ , parodė migrantus, tada suprato.

Žinojo, kad migrantai negali patekti į Jungtinę Karalystę, todėl viskÄ darė pagal mokymus. Patvirtino, kad DGK atsiliepimÄ jis rašė su drauge, tačiau atsiliepime turėjo bÅ«ti pasakyta, kad tai Anglijos pasienio pareigÅ«nai, ne taip mintis sudėliota. Teisybė yra ta, kaip Å¡iandien pasakė, tÄ atsiliepimÄ DGK rašė su drauge. Kai rašė atsiliepimÄ DGK, jis buvo Anglijoje, kalbėjo telefonu su drauge, jis pasakojo, o ji ranka rašė ant lapo. Paskui draugė surašė kompiuteriu.

Draugė surašė kad „naktį buvo nupjautas trosas“, tai reiÅ¡kia, kad naktį jis pradėjo važiuoti iÅ¡ tos aikÅ¡telės, kur stovėjo, iÅ¡ ten apie 60 km iki uosto, nuvažiavo per 1,5 val. naktį. NelegalÅ«s asmenys įlįsti galėjo aikÅ¡telėje, kai naktį stovėjo. PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti patikrino trosus, plombÄ su prožektoriumi, nieko nerado. DGK atsiliepime nurodytos netikslios aplinkybės, viskas vyko taip, kaip pasakojo teismo posėdžio metu. Migrantai įlindo važiuojant 60 km nuo sienos.

Nežino ir negali paaiÅ¡kinti, kaip migrantai žinojo, kad jis važiuoja į AnglijÄ . Kai po kadencijos grįžo į LietuvÄ , pas ieÅ¡kovę iÅ¡ karto nuvažiavo. Tada abu su P. rašė pasiaiÅ¡kinimÄ . Po Å¡io suraÅ¡ymo buvo susitikę su D. P., transporto vadybos direktoriumi. Jis paaiÅ¡kino situacijÄ , jokių priekaiÅ¡tų nebuvo, ar jo kaltė, ar ne, D. P. pasakė, kad viskas gerai. PasiaiÅ¡kinimÄ parašė lietuvių kalba pagal jo (atsakovo) žodžius. Darbo sutartį nutraukė 2016 m. vasario 28 d. dėl geresnio darbo pasiÅ«lymo.

Nuo rugsėjo mėnesio per 5 mėnesius nieko nežinojo, raÅ¡ydamas praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo, paklausė Manto, ar yra žinių, sakė, kad nieko nežino. Telefono, gyvenamosios vietos nekeitė, be to jo draugė dirba UAB „Rivona“, kitame padalinyje, per jÄ ieÅ¡kovė galėjo jį informuoti, tačiau neinformavo. Jei bÅ«tų pranešę apie baudÄ , bÅ«tų bandęs kalbėtis, bÅ«tų jÄ susimokėjęs pavedimu. Per mėnesį tokios baudos negalėtų susimokėti. Nurodė, kad anglų kalbos nemoka, todėl rašė kartu su Mantu.

M. P. jam aiškino, kad kaip naujam vairuotojui, neturinčiam patirties, turėtų būti skirtas įspėjimas arba minimali bauda.Atsakovo atstovas advokatas Vytautas Polikaitis teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas atliko visus būtinus veiksmus, jo kaltės nėra. Visuotinai žinoma, kad 2015 m. Europoje buvo didžiulis nelegalų antplūdis, tai aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti. Atsakovas nėra kaltas, tyčios nėra, dokumentuose nurodoma, kad trosas buvo įtemptas, plomba uždėta, pateikti visi dokumentai.

Savo atsiliepime DGK atsakovas iÅ¡sakė savo mintis, neturėdamas didelės iÅ¡kalbos. Å ių atsakovo paaiÅ¡kinimų nelaiko pagrįstais, atvirkščiai, ieÅ¡kovė, teikdama pareiÅ¡kimÄ DGK, nenurodė, kad gavo praneÅ¡imÄ apie baudÄ , vėliau ieÅ¡kinyje rašė, kad nerado dokumentų. Daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepastebėjo, kad kažkuriuo metu plomba buvo sugadinta. Pažymėjo, kad vairuotojas turi teisę miegoti, yra numatytas poilsio laikas, ilsėdamasis vairuotojas negali atsakyti, kad kažkas pateko, ar tyčia yra, kad jis nepastebėjo.

Atsakovo teiktuose paaiÅ¡kinimuose, 8 punkte buvo praÅ¡oma pateikti užpildytÄ sÄ raÅ¡Ä ir jam atsakovas parašė, kad lapÄ pasienio pareigÅ«nai paėmė iÅ¡ jo, vadinasi jis tokį sÄ raÅ¡Ä buvo užpildęs. Pabrėžė, kad tas sÄ raÅ¡as nėra pildomas keliais egzemplioriais, tačiau klausimyno 10 punkte klausiama, ar darbdavys supažindino su nelegalių asmenų prevencijos instrukcijomis. Mano, kad tokių instrukcijų pas darbdavį nėra. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nurodė, jog kreipėsi į DGK dėl 12443,83 turtinės žalos.

Buvo nutylėta, kad ieÅ¡kovė kartu gavo ir atsakovui skirtÄ praneÅ¡imÄ , ir praneÅ¡imÄ apie ieÅ¡kovei paskirtÄ baudÄ . 2016 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tas, kad atsakovui skiriama 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų bauda, skirtas V. R., nurodytas adresas Savanorių 176, Vilnius, todėl atsakovas tokio dokumento negavo. 2015 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tas neįrodo, kad atsakovas žinojo apie baudas. IeÅ¡kovė, bÅ«dama atsakinga, gavusi 2016 m. rugsėjo 28 d, raÅ¡tÄ apie baudos paskyrimÄ ir matydama, kad raÅ¡to adresas Savanorių pr. 176, Vilnius, nepasirÅ«pino persiųsti jam žinomu atsakovo adresu.

Mano, kad ieÅ¡kovė baudos nesiruošė mokėti, todėl ir nepranešė atsakovui, tačiau, kai gavo aiÅ¡kų raÅ¡tÄ , kad nesumokėjus baudos, bus sulaikytas vilkikas, ieÅ¡kovė buvo priversta sumokėti Å¡itÄ baudÄ . Pažymėjo, kad galiojusio DGK 280 straipsnio 1 dalis numato, kad DGK privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Buvo nustatytas 3 mėnesių terminas, jo atnaujinti ieÅ¡kovė neprašė, DGK sprendimo neskundė, pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuris iÅ¡skaidomas į dvi dalis.

Mano, kad vien to pakanka, kad praleistas terminas kreiptis į ikiteisminį organÄ , DGK sprendimas neskųstas, tačiau pateiktas teismui ieÅ¡kinys. Taip pat nurodė, kad atsakovas neneigia, jog buvo rasti 6 nelegalÅ«s asmenys. Atsakovas pravažiavo pro rentgenÄ , jam parodė, kad žalia Å¡viesa, kad jis gali važiuoti toliau, bet jam kilo įtarimų. Mano, kad M. P., kaip ieÅ¡kovės darbuotojas, galėjo užpildydamas paraÅ¡yti, kas naudinga darbdaviui. Pilnai pasitikėti ir vertinti Å¡io liudytojo parodymus reikia su tam tikra nuostata.

Nurodė, kad atsakovo veiksmuose tyčios nebuvo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė baudÄ mokėjo savo rizika ir interesais. Jei teismas nuspręstų, kad atsakovas kaltas, praÅ¡o vadovautis CK 1.5 straipsnyje protingumo ir sÄ Å¾iningumo principu. Taip pat, kad naujame DK nebeliko visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarčių, mano, kad byloje atsakovo tyčia neįrodyta. PraÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Rivona“ transporto vadybininku.

Atsakovas apie įvykį jį informavo telefonu. Pasakė, kad jį sulaikė, kad rado nelegalus, buvo suraÅ¡ytas protokolas. Tada atėjo laiÅ¡kas iÅ¡ Anglijos pasienio. LaiÅ¡ke buvo numatyta, kad per 28 dienas reikia pateikti paaiÅ¡kinimus, bei kad sprendimas bus priimtas, remiantis atsakymais. Parašė atsakymus ir kaip įmonė, ir kaip atsakovas. Kai V. R. grįžo, su tuo laiÅ¡ku ir atėjo, jis padėjo V. R. atsakyti į laiÅ¡kÄ . Adresatas buvo nurodytas V. R., adresas (duomenys neskelbtini). Jis rašė anglų kalba, jis iÅ¡vertė klausimus, V.

R. nupasakojo, kaip buvo, kad jis galėtų užpildyti, Jis buvo kaip tarpininkas. PaaiÅ¡kino, kad atvykus į uostÄ bÅ«na prancÅ«zų patikra, pravažiavus - anglų patikra prancÅ«zų pusėje. V. R. prancÅ«zų pusėje turėjo įtarimÄ , kad migrantai yra, bet prancÅ«zai praleido, o anglų pusėje Å¡unys kažkÄ užuodė, anglų pasieniečiai rado puspriekabėje nelegalus. Buvo gauti raÅ¡tai iÅ¡ pasienio tarnybos, buvo nurodytos baudos, pats V. R., kas sekė toliau, jis asmeniÅ¡kai nieko nežinojo.

Apie neigiamas pasekmes buvo aiÅ¡ku, kad arba bus bauda, arba nebus. Jis galėjo raminti, kad gal bus viskas bus gerai. Kas sumokės baudÄ , nemano, kad kalbėjo, nes nieko nežinojo. Praktikoje negali pasakyti, bet žino, kad skiria po 2000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už kiekvienÄ nelegalų asmenį, dalinama pusiau su įmone. Su vairuotoju ryšį palaikė telefonu, ar visus tris jo darbo mėnesius, nežino. Rašė paaiÅ¡kinimus, tie paaiÅ¡kinimai buvo raÅ¡yti, kai Valdas grįžo iÅ¡ kadencijos.

Tose pareigose jis dirba apie 3 metus. Tada tik naujai buvo pradėjęs dirbti. Tokių atvejų su nelegalais yra buvę. Kai papuola pas anglus, nuo baudos neiÅ¡sisuka, jie susidÅ«rė su tais atvejais, kai prancÅ«zai patikrina ir iÅ¡laipina. Ilgas procesas, bet paskui pasekmių nebÅ«na. Bendraudamas su vairuotoju, jis mato, kur yra automobilis. 2015 m. rugsėjo 26 d. 1 val. buvo atvykta netoli uosto, 28 d. 3.30 val. buvo iÅ¡judėta, į uostÄ apie 5 val. turėjo atvykti. Netoli uosto nėra gerai stovėti. Vairuotojams visada patariama nestoti, jie patys puikiai žino, o pasirinkti vairuotojas gali pagal CMR ir pats nuspręsti, kur jam saugu stovėti.

Yra saugomos aikÅ¡telės, už kurias įmonė gali mokėti, vairuotojas pats pasirenka. Nustatytos bylos aplinkybės Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas V. R. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2016 m. vasario 23 d. pagal neterminuotÄ darbo sutartį dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi UAB „Rivona“ (e. b. l. 11-13). Su atsakovu buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (e. b. l. 20), jis supažindintas su vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (e. b. l. 15-19). 2016 m. rugsėjo 28 d. ieÅ¡kovė gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. atsakovo vairuojamame vilkike su puspriekabe, važiavusiame į AnglijÄ , atlikus patikrinimÄ PrancÅ«zijos Kalė uoste, aptikti Å¡eÅ¡i nelegalÅ«s asmenys.

Už nelegalių asmenų gabenimÄ ieÅ¡kovei ir atsakovui buvo skirtos baudos, ieÅ¡kovei - 8400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, atsakovui - 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (e. b. l. 23-36). 2016 m. spalio 17 d. ieÅ¡kovė pateikė prieÅ¡taravimus dėl paskirtos baudos sumokėjimo (e. b. l. 71-71). Pasienio tarnyba 2017 m. vasario 13 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovę ir atsakovÄ informavo apie nesumokėtas 8400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų ir 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudas ir nurodė jas sumokėti (e. b. l. 75-76;145-148). 2017 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovė gavo el. praneÅ¡imÄ , kad Jungtinės Karalystės Denverio uoste sulaikys ieÅ¡kovės vilkikÄ , jei ji skubiai nesumokės 10800 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų baudos (e. b. l. 80-81). 2017 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovė mokėjimo pavedimu Nr. 690 sumokėjo Didžiosios Britanijos Vyriausybei (Home Office) 10800 Didžiosios Britanijos Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuris įvykdytas 2017 m. kovo 27 d. (e. b. l. 82).

IÅ¡ UAB „Rivona“ finansinių ataskaitų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „Rivona“ Anglijos pasienio tarnybai sumokėjo 12443,83 Eur (e. b. l. 83-84). Dėl patirtų nuostolių sumos 2017 m. birželio 5 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ dėl padarytos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuri (komisija) 2017 m. liepos 5 d., remiantis DK 289 straipsnio 1 dalimi ir 294 straipsniu, priėmė sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , praleidus trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminÄ Â (e. b. l. 7-10).Taip pat byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovės UAB „Rivona“ praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias pasaugos priemones V.

R. atžvilgiu ir pagrindinių reikalavimų ribose, tai yra 12443,83 Eur ( dvylikos tÅ«kstančių keturių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt trijų eurų 83 ct ) sumai, areÅ¡tavo atsakovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklausantį turtÄ - kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovÄ ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti, tai yra perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (e. b. l. 117-119).Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad ginčas tarp Å¡alių kyla dėl materialinės žalos atlyginimo ir skolos priteisimo.

Dėl materialinės žalos atlyginimo         Nors remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau - Ä®statymas) 2 straipsnio 1 dalimi nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis DK, tačiau Å¡alių ginčui spręsti Å¡ioje byloje taikytinos iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio senojo DK nuostatos, nes Ä®statymo 6 straipsnio 7 dalis nustato, kad skundas, praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ , kuris yra paduotas ar ieÅ¡kinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki naujojo DK įsigaliojimo, yra sprendžiami pagal iki naujojo DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė su praÅ¡ymu nagrinėti individualų darbo ginÄÄ Ä¯ DGK kreipėsi iki naujojo DK įsigaliojimo, todėl Å¡alių ginčas, kilęs iÅ¡Â darbo santykių, nagrinėtinas pagal senojo DK, galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d., nuostatas.             Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is. Pagal DK (redakcija, galiojusi Å¡alis siejusių darbo santykių laikotarpiu- iki 2017 m. liepos 1 d.) 245 straipsnio nuostatas materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas.

Materialinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms DK 246 straipsnyje įtvirtintoms sÄ lygoms:

1) kai padaroma žala;

2) žala padaroma neteisėta veika;

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Vienas iÅ¡ atvejų, kada darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , – kai ji atsirado dėl baudų ir kompensacinių iÅ¡mokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės (DK 253 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jei su darbuotoju sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, darbuotojas privalo atlyginti visÄ dėl jo kaltės darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ (DK 255 straipsnio 3 punktas). DK 256 straipsnyje įvardyti darbuotojai, su kuriais pagal jų atliekamo darbo pobÅ«dį gali bÅ«ti sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sÄ raÅ¡as nustatomas kolektyvinėje sutartyje (o kai jos nėra - darbo tvarkos taisyklėse (pagal DK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2011 m. sausio 1 dienos ir galiojusius ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo metu).

Å i sutartis įforminama raÅ¡tu. Joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų. Pagal DK 257 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017).         Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo su darbuotoju siekis yra užtikrinti darbdavio galimos patirti materialinės žalos atlyginimÄ , taigi Å¡ia sutartimi iÅ¡ esmės yra ginami darbdavio interesai.

Vienas darbo bylų nagrinėjimo ypatumų yra aktyvus teismo vaidmuo (CPK 414 straipsnis), o tai įpareigoja teismÄ , taip pat ir kasacinės instancijos, visais atvejais patikrinti, ar visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis sudaryta laikantis DK 256 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013).        Tam, kad darbuotojas atsakytų materialiai, sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir darbuotojui suprantamai nustatyta, už kÄ jis yra atsakingas, kokių materialinių vertybių praradimas ar sužalojimas suponuoja jo pareigÄ visiÅ¡kai atlyginti darbdaviui atsiradusiÄ Å¾alÄ .

Konkrečių materialinių vertybių iÅ¡vardyti visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje paprastai nereikia, juolab kad esant materialinių vertybių judėjimui, to praktiÅ¡kai užfiksuoti aptariamoje sutartyje gali bÅ«ti net neįmanoma. Konkrečioje sutartyje darbuotojo įsipareigojimas darbdaviui visiÅ¡kai materialiai atsakyti gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas apibendrintai, svarbu, kad iÅ¡ sutarties teksto darbuotojas aiÅ¡kiai suprastų, už kÄ jis yra materialiai atsakingas. Toks darbuotojas paprastai turi vesti patikėtų vertybių apskaitÄ , dalyvauti atliekant jų inventorizacijas ir pan.

Konkrečios materialinės vertybės jam perduodamos bei darbuotojas jas perduoda kitiems asmenims (taip pat kitiems bendradarbiams) pagal pas darbdavį nustatytÄ tvarkÄ (užpildant pasiraÅ¡ytinai tokių vertybių perdavimo–priėmimo aktus (pvz., važtaraščius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Taigi viena bÅ«tinųjų visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo sÄ lygų yra atitinkamų materialinių vertybių perdavimas darbuotojui, prisiimančiam atsakomybę už jų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2013).        Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, materialinei atsakomybei atsirasti yra pakankama kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo).

Nuo kaltės rÅ«Å¡ies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).        Žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, priklausantis nuo konkrečių aplinkybių, todėl teismas jį privalo individualiai nustatyti, nes tik tuo atveju, jeigu materialinė žala darbdaviui konkretaus darbuotojo neteisėta veika yra padaroma, Å¡iam darbuotojui gali atsirasti pareiga tÄ Å¾alÄ atlyginti.

Pagal proceso įstatyme įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012).          Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, gabenimu. 2015 m. gegužės 14 d. su juo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi (e. b. l. 11-12).

Su atsakovu 2015 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kuriÄ atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavės perduotas prekes, tarÄ , dokumentus, kitas materialines vertybes (e. b. l. 20). Atsakovas 2015 m. gegužės 14 d. buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, kuriuose be kita ko nurodyta, kad vairuotojas – ekspeditorius atsako už transporto priemonės techninį stovį ir teisingÄ eksploatacijÄ , pavestų užduočių savalaikį vykdymÄ , savo darbo kokybę, krovinių saugumÄ ir tvarkingÄ priežiÅ«rÄ , įstatymų laikymÄ si, laiku ir teisingai neužpildytus kelionės dokumentus, bendrovei padarytus nuostolius ir t.t. (e. b. l. 17-19).Taigi atsakovo darbo pobÅ«dis atitinka DK 256 straipsnio nuostatų reikalavimus sudaryti sutartį dėl materialinės atsakomybės, susijusius su darbuotojo atliekamo darbo pobÅ«džiu, o visiÅ¡kos materialinės atsakomybės ribos (sÄ lygos) buvo aiÅ¡kiai įtvirtintos 2015 m. gegužės 14 d. sutartyje, todėl protingas ir apdairus darbuotojas, susipažinęs su pareiginėmis nuostatomis ir pasiraÅ¡ydamas materialinės atsakomybės sutartį, privalo suprasti jam tenkančias pareigas ir atsakomybę.

Atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už nelegalių asmenų vežimÄ ir iÅ¡ to kylančias pasekmes.        Pažymėtina, kad, nustačius visas darbuotojo materialinės atsakomybės sÄ lygas, Å¡i atsakomybė jam taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (veikimÄ ar neveikimÄ ), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012).

Minėta, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is. Skirtingų atsakomybės rÅ«Å¡ių taikymo sÄ lygos, įrodinėjimo standartas ir kt. skiriasi, dėl to kitos rÅ«Å¡ies atsakomybės netaikymas savaime nereiÅ¡kia, kad darbuotojui negali bÅ«ti taikoma materialinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-408-248/2017).Taip pat byloje esančiais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, 2016 m. rugsėjo 28 d. praneÅ¡imu iÅ¡ Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos ieÅ¡kovė informuota, jog 2015 m. rugsėjo 28 d.

Kalė uoste buvo sulaikytas UAB „Rivona” darbuotojo V. R. vairuojamas vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. Jungtinės Karalystės pasienio tarnybos pareigÅ«nai sulaikytame vilkike su puspriekabe aptiko gabenamus 6 nelegalius migrantus (e. b. l. 33-66). 2017 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovė mokėjimo pavedimu Nr. 690 sumokėjo Didžiosios Britanijos Vyriausybei (Home Office) 10800 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuris įvykdytas 2017 m. kovo 27 d. (e. b. l. 82). IÅ¡ UAB „Rivona“ finansinių ataskaitų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „Rivona“ Anglijos pasienio tarnybai sumokėjo 12443,83 Eur (e. b. l. 83-84).Vertindamas atsakovo materialinę atsakomybę, teismas esmine bylai aplinkybe pripažįsta atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės klausimÄ .

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. Kalė uoste buvo sulaikytas UAB „Rivona” darbuotojo V. R. vairuojamas vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos pareigūnai sulaikytame vilkike su puspriekabe aptiko gabenamus 6 nelegalius migrantus (e. b. l. 33-66). Ieškovė ieškinyje, ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad dėl šio fakto yra atsakovo kaltė, nes atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalūs asmenys, o patekus, jie nebūtų vežami.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu jis pats, jo atstovas teigė, kad jis (atsakovas) ėmėsi visų atsargumo priemonių, tačiau nelegalÅ«s asmenys vis tiek pateko į automobilį be jo žinios. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas nebuvo supažindintas su atvejais, instrukcijomis, susijusiomis su nelegalių asmenų patekimu į priekabÄ ir (arba) puspriekabę. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir jos atstovas teismo posėdžio metu teigė supažindinęs atsakovÄ su pareiginiais nuostatais ir žodžiu informavęs atsakovÄ apie nelegalių asmenų patekimo į automobilį pavojų, o taip pat atsakovÄ priėmė į darbÄ dėl jo tinkamumo Å¡iam darbui.

Vertindamas Å¡ias aplinkybes ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės nurodomÄ faktÄ , jog atsakovui tai nebuvo pirmas reisas (kadencija), jis Å¡iuo marÅ¡rutu vyko ne pirmÄ kartÄ , vadinasi buvo pakankamai patyręs vairuotojas, juolab, kad viena kadencija trunka 6 savaites, tai patvirtina paties atsakovo paaiÅ¡kinimai bei byloje esantys įrodymai, kad ieÅ¡kovas nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. vasario 23 d. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju marÅ¡rutu: Italija -Anglija ir Anglija-Italija (e. b .l. 11-13).

Taip pat atsakovas savo paraÅ¡u patvirtino supažindinimo su pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „Rivonos“ direktoriaus 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. R-16720, faktÄ (e. b. l. 15-16). Nuostatų 4.1 – 4.12 punktuose yra nustatyta, kad vairuotojas – ekspeditorius atsako už transporto priemonės techninį stovį ir teisingÄ eksploatacijÄ , pavestų užduočių savalaikį vykdymÄ , savo darbo kokybę, krovinių saugumÄ ir tvarkingÄ priežiÅ«rÄ , įstatymų laikymÄ si, laiku ir teisingai neužpildytus kelionės dokumentus, bendrovei padarytus nuostolius ir t.t. (e. b. l. 17-19).

Å ias aplinkybes, kartu su DK 228 straipsnyje nustatytais reikalavimais darbuotojui, teismas pripažįsta pakankamomis konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. nepakankamai rÅ«pestingÄ pareigų vykdymÄ , dėl kurių pasitvirtino ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neužtikrino, jog į transporto priemonę, kuriuo buvo vežamas krovinys, nepatektų nelegalÅ«s asmenys, o patekus, jie nebÅ«tų vežami. Atsakovo teiginiai, kad jis nežinojo, nejuto, kada nelegalÅ«s asmenys pateko į jo vairuojamÄ vilkikÄ , taip pat, kad jis nemoka anglų kalbos, nesuprato, ko iÅ¡ jo nori pareigÅ«nai, ar jiems kilo tam tikrų įtarimų, bei patirties stoka dėl atvejų, susijusių su nelegalių asmenų pateikimu į priekabÄ ir (arba) puspriekabę, pripažintini nepagrįstais dėl jau nurodyto atsakovo, kaip patyrusio Å¡ios srities darbuotojo statuso, kadangi kaip ir pats atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, be to, kad buvo raÅ¡tu supažindintas su jo pareiginiais nuostatais, bet dar ir žodžiu instruktuotas apie galimus atsitikimus.

Pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės Pasienio tarnyba, nurodydama darbuotojo pareigų pažeidimÄ , vadovavosi tik paties atsakovo paaiÅ¡kinimais, kuriuos atsakovas davė, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Atmestinas atsakovo atstovo argumentas, kad atsakovas nebuvo supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus instrukcijomis dėl apsaugos nuo nelegalių asmenų įsibrovimo. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su minėtais dokumentais buvo supažindintas raÅ¡tu, tačiau žodžiu buvo supažindintas ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytojas M.

P., kurio paaiÅ¡kinimais netikėti pagrindo nėra.Atsakovo teiginius, kad ieÅ¡kovė nepranešė atsakovui apie paskirtÄ baudÄ , nors turėjo galimybes tÄ padaryti, kad ieÅ¡kovė nebendradarbiavo su atsakovo sugyventine, kuri yra ieÅ¡kovės darbuotoja, neinformavo jo apie baudos skyrimo aplinkybes, teismas pripažįsta neatitinkant nustatytų bylos aplinkybių, nes byloje nustatyta, kad atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2015 m. rugsėjo 28 d. gavo praneÅ¡imÄ apie baudÄ , kuriame nurodytos pažeidimo aplinkybės ir praÅ¡ymas per 28 dienas atsakyti į pareigÅ«nų suformuotus klausimus (e. b. l. 194-195).

Taip pat, nustatyta, kad nors 2016 m. rugsėjo 28 d. V. R. praneÅ¡imas apie baudÄ buvo siųstas UAB „Rivona“ adresu, tačiau 2017 m. vasario 13 d. praneÅ¡imÄ V. R. gavo adresu (duomenys neskelbtini), su raginimu susimokėti jam skirtÄ baudÄ (e. b. l. 147-148). Taip pat atsakovo ir jo atstovo teiginiai pripažintini nepatikimais ir prieÅ¡taringais, kadangi atsakovas pats vairavo vilkikÄ Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybai aptinkant Å¡eÅ¡is nelegalius asmenis. Sutiktina su ieÅ¡kovės atstovo nuomone, kad domėtis savo teisėmis ir pareigomis turi ir atsakovas.

Atsakovas turėdamas raÅ¡tÄ apie baudos skyrimÄ , žinodamas apie gresiančius įsipareigojimus, dirbdamas tokio pobÅ«džio darbÄ , bendraudamas su kitais tolimųjų reisų vairuotojais, turėjo žinoti apie esančiÄ situacijÄ apskritai, tokio pobÅ«džio baudas, todėl pats turėjo pareigÄ Â domėtis. Be to, net darant prielaidÄ , kad atsakovas nežinojo apie konkrečios baudos skyrimo aplinkybes ir dydį, jo nesidomėjimas įvykio tyrimo aplinkybėmis negali bÅ«ti laikomas rÅ«pestingu ir tinkamu elgesiu DK 35 straipsnio ir 228 straipsnio nustatyta prasme. Atsakovo teiginius, iÅ¡sakytus DGK atsiliepime bei iÅ¡sakytus teismo posėdžio metu, teismas vertina kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės dėl padarytos neleistinos veikos.

Labiau tikėtina pozicija ta, kuriÄ jis iÅ¡sakė pats ar padedamas draugės, DGK teikdamas atsiliepimÄ , nei ta, kuriÄ jo kaip gynybinę pozicijÄ iÅ¡dėstė advokatas atsiliepime ir pasiruošęs teismo posėdyje. Jau vien dėl to, kad atsakovo pozicija nenuosekli, kelia pagrįstų abejonių jo kalte ir tyčia.Atsakovo teiginius, kad jis pildytus lapus atidavė pasienio pareigÅ«nams ir kopijos neturi, atmestini vien dėl to, kad byloje nėra įrodymų, jos jis apskritai tÄ lapÄ pildė. Atvirkščiai, vadovaujantis 2016 m. rugsėjo 28 d.

Anglijos Pasienio tarnybos praneÅ¡imu apie baudÄ ir jos paaiÅ¡kinimu dėl paskirtos baudos dydžių grafoje „Transporto priemonės apsauga: (įskaitant duomenis apie turimas apsaugos priemones (prietaisus) bei jų panaudojimo mastÄ )“ nurodyta kad „incidento metu transporto priemonė buvo visiÅ¡kai apsaugota, tačiau vairuotojas nepastebėjo, kad kažkuriuo kelionės metu transporto priemonės plomba buvo sugadinta“. Vadinasi atsakovas iÅ¡ tiesų tinkamai neapžiÅ«rėdamas ir neįvertindamas plombos, važiavo toliau.

Grafoje: „Atlikti patikrinimai: (įskaitant visus, nurodytus Praktikos kodekse „Nelegaliai kertančiųjų sienÄ prevencija“, taip pat kitus reikalingus patikrinimus)“, nurodyta, kad „nėra įrodymų, kad kelionės metu vairuotojas atliko visus bÅ«tinus transporto priemonės patikrinimus“. Nėra jokių dokumentais pagrįstų įrodymų, kad vairuotojas kelionės metu atliko ir užregistravo saugumo patikras“. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas nepateikė pildyto lapo apie atliktus patikrinimus (e. b. l. 88). Ir tai be kita ko reiÅ¡kia, kad baudos dydis priklauso nuo Å¡ioje lentelėje iÅ¡vardintų aplinkybių.

Nors iÅ¡ atsakymų pasienio pareigÅ«nams, konkrečiai iÅ¡ 6, 7, 8 klausimų, matyti, kad transporto priemonės patikros buvo pagrįstos nelegalios imigracijos prevencijos kontroliniu sÄ raÅ¡u, kurį sudaro 10 žingsnių ir kuris skirtas vairuotojams siekiant užkirsti keliÄ nelegaliai migracijai, kurį paėmė pasienio pareigÅ«nai, tačiau sutiktina ir su ieÅ¡kovės atstovu, ir su atsakovu, tiek su jo atstovu, kad pildydami atsakymus, jie visi siekė to paties-iÅ¡vengti baudų arba bent jau jas sumažinti ir nurodė atsakymus tokius, kurie palengvintų atsakovo atsakomybę (e. b. l. 195).  Taip pat teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės patirtos žalos dydis yra nustatytas ir patvirtintas byloje esančiais dokumentais, t. y. 2017 m. kovo 23 d. tarptautinio mokėjimo nurodymu Nr. 690 (e. b. l. 82), taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Rivona“ iÅ¡mokų operacijų iÅ¡raÅ¡o (e. b. l.

83) matyti, kad ieÅ¡kovė Didžiosios Britanijos (Home Office) sumokėjo 10800 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, o tai reiÅ¡kia 12443,83 Eur (e. b. l. 84). Analizuojant ir vertinant ieÅ¡kinyje bei teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovo iÅ¡dėstytus argumentus dėl ginčo santykį reglamentuojančios DK 255 straipsnio 1 punkte įtvirtintos materialinės teisės normos bei galimybės priteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo Å¡iuo pagrindu, pažymėtina, jog pasisakydamas dėl kaltės materialinės darbuotojo atsakomybės atveju kasacinis teismas yra nurodęs, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerÅ«pestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v.

I. D., bylos Nr. 3K-3-446/2009). Tačiau nuo kaltės rÅ«Å¡ies, jos laipsnio priklauso materialinės atsakomybės ribos, dydis. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, atsakovui bÅ«nant ieÅ¡kovės darbuotoju ir vykdant darbines pareigas, į jo vairuojamÄ transporto priemonę, kuriÄ buvo vežamas krovinys, pateko nelegalÅ«s asmenys, kurie 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo rasti ir sulaikyti Jungtinėje Karalystėje. IÅ¡tyręs ir įvertinęs Å¡ias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas nesiėmė visų veiksmų, kad iÅ¡vengtų nelegalių migrantų patekimo į vilkikÄ , o Å¡iems patekus į vilkikÄ â€“ kad jie nebÅ«tų vežami toliau, t. y. prieÅ¡ patekdamas į PrancÅ«zijos Kalė uostÄ , nepastebėjo plombos pažeidimų, nepateikė krovinio patikrinimo lapo Anglijos Pasienio tarnybai.

IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, byloje nustatyti atsakovo tyčiniai veiksmai gabenant nelegalus. Bylos duomenimis paneigta atsakovo paaiÅ¡kinime nurodyta aplinkybė, jog nepastebėjo pažeistos plombos. Vienu atveju DGK atsakovas nurodė, kad naktį trosÄ nukirpo, kitu atveju - teismo posėdyje teigė, kad apie nelegalius asmenis tik įtarė, todėl prašė patikrinti papildomai, tačiau PrancÅ«zijos pareigÅ«nai tÄ daryti atsisakė. Atsakovas, kilus įtarimui, nestojo, neskambino ieÅ¡kovei, nepranešė uosto apsaugai ar policijai, bet vyko toliau Anglijos kryptimi.

IeÅ¡kovės pateikti argumentai ir įrodymai patvirtina atsakovo tyčiÄ pervežant nelegalus. Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos dokumentuose taip pat yra nurodyta pakankamai aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovo tyčinius veiksmus. Nors atsakovo ir nesulaikė, tačiau surašė praneÅ¡imÄ apie tikėtinÄ baudÄ , atsižvelgę į nustatytas aplinkybes- pareigÅ«nams nepateikti įrodymai, kad kelionės metu vairuotojas atliko visus bÅ«tinus transporto priemonės patikrinimus.

Nėra jokių dokumentais pagrįstų įrodymų, kad vairuotojas kelionės metu atliko ir užregistravo saugumo patikras, o ieÅ¡kovei pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, pasienio tarnyba paskirtų baudų nesumažino. Atsakovo pateiktÄ argumentÄ , kad 2015 m. Europoje buvo migrantų antplÅ«dis, teismas vertina kaip atsakovo pareigÄ bÅ«ti dar atidesniu ir rÅ«pestingesniu. Å ias aplinkybes sistemiÅ¡kai vertinant, darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju buvo atsakovo tyčia. Pažymėtina, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis DK 253 straipsnio 3 punktu, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl baudų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 9678,51 Eur materialinės žalos priteisimo yra tenkintinas.

Dėl skolos priteisimo CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ asmuo turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010, nurodoma, kad atsakovui nesumokėjus jam paskirtos baudos, ieÅ¡kovė dėl transporto priemonės sulaikymo galėjo patirti atitinkamų praradimų, nes ji nebÅ«tų panaudota įmonės veikloje.

Taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ interesÄ sumokėti atsakovui paskirtÄ baudÄ . IeÅ¡kovei jÄ sumokėjus tarp Å¡alių atsirado kitokie – civilinės, bet ne darbo teisės reglamentuojami, santykiai. IeÅ¡kovei sumokėjus atsakovui paskirtÄ baudÄ , Å¡is nepatyrė tų iÅ¡laidų, kurios jam buvo neiÅ¡vengiamos. Nepatirdamas neiÅ¡vengiamų iÅ¡laidų, atsakovas nepagrįstai praturtėjo kito asmens, t. y. ieÅ¡kovės, sÄ skaita, nes sutaupė turtÄ , kurį pinigine iÅ¡raiÅ¡ka turėjo perduoti kitiems asmenims – sumokėti baudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2010).Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d.

Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybos praneÅ¡imu, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. atsakovo vairuojamame vilkike su puspriekabe, važiavusiame į AnglijÄ atlikus patikrinimÄ PrancÅ«zijos Kalė uoste, aptikti Å¡eÅ¡i nelegalÅ«s asmenys, už nelegalių asmenų gabenimÄ ieÅ¡kovei ir atsakovui buvo skirtos baudos, ieÅ¡kovei - 8400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, atsakovui - 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (e. b. l. 23-36). 2017 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovė mokėjimo pavedimu Nr. 690 sumokėjo Didžiosios Britanijos Vyriausybei (Home Office) 10800 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuris įvykdytas 2017 m. kovo 27 d. (e. b. l. 82).

IÅ¡ UAB „Rivona“ finansinių ataskaitų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „Rivona“ Anglijos Pasienio tarnybai sumokėjo 12443,83 Eur (e. b. l. 83-84).Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ir jau nustatytas bylos aplinkybes, kad atsakovui asmeniÅ¡kai buvo skirta 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų bauda (e. b. l. 33-46), Å¡iÄ baudÄ sumokėjo ieÅ¡kovė (e. b .l. 82), teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė įgijo regreso teisę į atsakovÄ 2400 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, t. y. 2765,32 Eur sumai.Atsakovo atstovo nurodytus teiginius, kad atsakovas nieko nežinojo apie baudos skyrimo faktÄ , todėl neturėjo galimybės jÄ ginčyti, teismas vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus byloje esančiais įrodymais, nes byloje nustatyta ir teismo konstatuota, kad atsakovas pats vairavo automobilį Jungtinės Karalystės Pasienio tarnybai aptinkant Å¡eÅ¡is nelegalius asmenis, o jo nesidomėjimas įvykio tyrimo aplinkybėmis negali bÅ«ti laikomas rÅ«pestingu ir tinkamu elgesiu DK 35 straipsnio ir 228 straipsnio nustatyta prasme.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 2765,32 skolos priteisimo iÅ¡ atsakovo yra tenkintinas.

Dėl senaties Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi sprendimu DGK, kuri konstatavo, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ ginti savo pažeistas teises, jo nuomone, ieÅ¡kovė praleido terminÄ , kadangi jis pradedamas skaičiuoti, kai ieÅ¡kovė sužinojo apie teisių pažeidimÄ . Nurodė, kad pagal galiojusio DGK 280 straipsnio 1 dalį, DGK -privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus. Buvo nustatytas 3 mėnesių terminas, jo atnaujinti ieÅ¡kovė neprašė, DGK sprendimo neskundė, pateikė teismui ieÅ¡kinį lyg kitu pagrindu, kuris iÅ¡skaidomas į dvi dalis.

Mano, kad vien to pakanka, nes praleistas ikiteisminis organas, jo sprendimas neskųstas, tačiau pateiktas teismui ieÅ¡kinys.Nagrinėjamu atveju, DGK atsisakydama nagrinėti praÅ¡ymÄ , praleidus terminÄ kreiptis į DGK, nurodė, kad jeigu ginčo Å¡alys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis (DK 296 straipsnis).

DGK sprendimÄ priėmė 2017 m. liepos 5 d., ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 3 d., nepraleidusi vieno mėnesio kreiptis į teismÄ dėl savo pažeistų teisių gynimo, todėl nepagrįstu pripažintinas atsakovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį, numatytÄ DK 296 straipsnyje. DK 296 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimÄ , nustatyta, kad jeigu ginčo Å¡alys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme, vadovaudamosi CPK nuostatomis.

Taigi įstatymas nustato terminÄ , per kurį individualaus darbo ginčo Å¡alys, nesutinkančios su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme, tačiau neįvardija Å¡io termino rÅ«Å¡ies (pobÅ«džio). Atsakovo atstovas nepagrįstai šį terminÄ traktuoja kaip ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes Lietuvos Aukščiausiais Teismas, įgyvendindama kasacinio teismo kompetencijÄ â€“ formuoti vienodÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, suvienodino ir pakoregavo kasacinio teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ dėl Å¡io termino, ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad DK 296 straipsnyje nustatytas mėnesio terminas individualaus darbo ginčo Å¡alims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas (DK 10, 29 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, iÅ¡skyrus darbo įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

Tai reiÅ¡kia, kad DK 296 straipsnyje nustatyto mėnesio termino praleidimas nėra ieÅ¡kinio senaties pabaiga, todėl nėra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti pagal Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalį.DK 296 straipsnyje nustatyto procesinio termino pasibaigimas iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui gali bÅ«ti pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, nes pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmÄ iÅ¡nyksta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 75 straipsnio 1 dalis), tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys yra priimtas, nes teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė nepraleido DK 296 straipsnyje nustatyto vieno mėnesio termino pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį apylinkės teisme.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti žalÄ , DK 253 straipsnio 3 punkto pagrindu ir skolÄ (CK 2.242 straipsnis).

Darbdavio reikalavimui taikyti materialinę atsakomybę darbuotojui ir priteisti iÅ¡ darbuotojo žalos atlyginimÄ pareikÅ¡ti teisme taikytinas bendrasis DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Å ioje byloje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui teisme pareikÅ¡tas nepraleidus nurodyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino. Taigi procedÅ«rinio termino kreiptis į DGK praleidimas Å¡iuo atveju nepanaikina ieÅ¡kovės subjektinės teisės reikalauti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį tenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro iÅ¡laidos už teisines paslaugas 1000 Eur (e. b. l. 155), 292,57 Eur už dokumentų vertimus (e b. l. 3-4, 6), 317,50 Eur žyminis mokestis (e. b. l. 95), taip pat 5 proc. metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimaliÄ valstybei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso DK 245 – 246 straipsniais, 253, 255 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.280 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovo V.

R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei UAB „Rivona“, įmonės kodas 110512039, 9678,51 Eur (devynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 51 ct) materialinės žalos atlyginimo, 2765,32 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus 32 ct) skolos, 1000,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisines paslaugas, 292,57 Eur (dviejų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų 57 ct) už dokumentų vertimus, 317,50 Eur (tris Å¡imtus septyniolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, 5 proc. metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

  Teisėja             /pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u/Ramyna Å idlauskienė         Â