85ac9f09-6f11-49f8-9c5c-e7e8d91cdb75 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-59-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02994-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Å imanskienės ir Danutės Žvinklytės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Vyturys“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 3 286,73 Eur turtinės žalos atlyginimo; 109,41 Eur kompensacinių palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2019 m. sausio 18 d. prie (duomenys neskelbtini), lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ä®vykio metu transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (kasko), įvykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudėjai 3 286,73 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl kilusios žalos atsakingas asmuo – atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį numatyta želdynų savininkų ir valdytojų pareiga iÅ¡saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

Medis, nuvirtęs ant ieÅ¡kovės apdraustos transporto priemonės, augo savivaldybės patikėjimo teise valdomame žemės sklype. IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta. Todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

2. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų nėra aiÅ¡ku, kokioje tiksliai vietoje buvo apgadintas automobilis ir kur augo nuvirtęs medis, todėl neaiÅ¡ku, kas yra tikrasis atsakovas. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Å ilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas su konkretiems daugiabučiams priskirtų konkrečių teritorijų ribomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir Švaros taisyklių patvirtinimo“ nustatyta miesto teritorijų priežiūros tvarka, atsakingi asmenys. Vadovaujantis minėtų švaros taisyklių 3.3, 3.7 ir 8.2 papunkčiais, 5 ir 6 punktais, konkretaus daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objekto valdytojas / prižiūrėtojas yra tikrasis atsakovas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d.

įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių nuostatos dėl savivaldybių teisių ir pareigų, susijusių su jų teritorijose esančių želdynų ir želdinių priežiūra, nėra aiškintinos taip, kad bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiūros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi būti atlyginama iš savivaldybės biudžeto.

3. Trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Vyturys“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad į bylÄ trečiuoju asmeniu yra įtraukta nepagrįstai, kadangi jokia forma ir veiksmais nėra atsakinga už žalÄ , kurios atlyginimÄ ieÅ¡kovė nori prisiteisti iÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės. Atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ byloje pateiktų valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad žemės plotai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose galėjo augti ant automobilio užkritęs medis, nėra suformuoti kaip atskiri žemės sklypai.

Ginčo teritorijos žemės sklypas (sklypai) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, o tai reiÅ¡kia, kad bÅ«tent Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo rÅ«pintis nuvirtusio medžio priežiÅ«ra, jo tinkamumo toliau augti nustatymu ir atitinkamai gydymu ar paÅ¡alinimu. Tiek Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, tiek Lietuvos Respublikos želdynų įstatymÄ Ä¯gyvendinančiose taisyklėse yra aiÅ¡kiai įtvirtinta bendroji savivaldybių pareiga rÅ«pintis ir tinkamai prižiÅ«rėti savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje ar savivaldybei priskirtoje žemėje augančius medžius.

Žemė apie daugiabutį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nėra suformuota kaip atskiras žemės sklypas. Žemės sklypas namo gyventojams (bendrijai) nepriklauso nuosavybės teise. Minėta žemė nėra priskirta Å¡io namo naudojimui ir priežiÅ«rai, todėl bendrojo naudojimo objektų administratorius, t. y. DNSB „Vyturys“, neatsako už konkrečių medžių priežiÅ«rÄ , namo administratoriui nekyla ir negali kilti atsakomybė atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl kitų subjektų netinkamo veikimo ar neveikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 3 286,73 Eur turtinės žalos atlyginimo; 109,41 Eur kompensacinių palūkanų; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (3 396,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 569,63 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis teisės aktais, reglamentuojančiais atsakovės teises ir pareigas vykdant jai pavestas funkcijas, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ atsakingos vietos savivaldos institucijos, t. y. atsakovė, kadangi žemė prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise yra valdoma valstybės ir savivaldybės; žemės sklypas nėra suformuotas ir perduotas valdyti daugiabučio namo bendrijai, jokia sutartis dėl žemės nuomos nėra sudaryta ir įregistruota.

6. Spręsdamas klausimÄ dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad pastaroji nevykdė jai teisės aktų nustatytų pareigų – prižiÅ«rėti ir, esant reikalui, Å¡alinti valstybiniame žemės sklype augančius medžius pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklių nuostatas, dėl Å¡ių atsakovės pareigų nevykdymo ieÅ¡kovei kilo 3 286,73 Eur žala. Atsakovė kilusios žalos dydžio neginčija. Dėl to nusprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas.

7. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktika, formuojamÄ dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų priteisimo, į tai, kad, ieÅ¡kovei pareikalavus atlyginti žalÄ , atsakovė per protingÄ terminÄ Å¾alos neatlygino, nusprendė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos kompensuojamosios palÅ«kanos. Taip pat priteistinos įstatymo numatyto dydžio (5 proc.) procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovei. 8.2.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, o ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kokioje tiksliai vietoje augo automobilį apgadinęs nuvirtęs medis. Taip pat nesiaiÅ¡kino aplinkybių, ar ieÅ¡kovė buvo sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartis su daugiabučių namų administratoriais, ar administratoriai buvo gavę ieÅ¡kovės reikalavimÄ atlyginti žalÄ . 8.3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė specialiųjų ir bendrųjų teisės normų taikymo nagrinėjamam ginčui principus.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju nepaneigtas atsakovės imperatyvus reglamentavimus, kurio pagrindu daugiabučiams priskirtose teritorijose esančių želdinių priežiÅ«ros pareiga perkelta administratoriams. 8.4. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie želdinį, kuris nulūžęs apgadino automobilį: kokia jo bÅ«klė, nulūžimo priežastis. Nepateikta jokių vertinimų, kaip ir kokie atsakovės veiksmai / neveikimas turėjo įtakos tam, kad medis nugriuvo. NeaiÅ¡ku, kodėl atsakovei kilo pareiga rÅ«pintis visais mieste augančiais želdiniais, jeigu nugriuvęs medis augo vienam iÅ¡ daugiabučių priskirtoje ir administratoriaus administruojamoje teritorijoje, pagal galiojantį želdinių priežiÅ«ros reglamentavimÄ Klaipėdos savivaldybėje. 8.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė kompensuojamÄ sias palÅ«kanas, kurios savo esme kildinamos iÅ¡ sutartinių, o ne iÅ¡ deliktinių santykių.

9. Trečiasis asmuo DNSB „Vyturys“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Mano, kad apeliantės teiginiai, kad teismas nesiaiÅ¡kino, o ieÅ¡kovė nepateikė duomenų dėl nuvirtusio ir automobilį apgadinusio medžio; kad nukrypo nuo teismų praktikos ir įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovei, nepagrįsti.

Mano, kad apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais. Vien faktas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė atsakovei nepalankų sprendimÄ , nereiÅ¡kia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ar neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . 9.2. Pažymėjo, kad teisės aktais įtvirtinta savivaldybių pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti želdinius ir želdynus. Tais atvejais, kai vietos savivaldos institucijos nevykdo ar netinkamai vykdo teisės aktuose įtvirtintÄ pareigÄ prižiÅ«rėti želdynus ar želdinius, Å¡ioms kyla pareiga atlyginti trečiųjų asmenų patirtus nuostolius.

Pareiga prižiūrėti valstybiniame žemės sklype augančius medžius pagal pirmosios instancijos teismo aptartas įstatymų nuostatas kyla tik atsakovei, kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdomas valstybės ir savivaldybės; sklypas nėra perduotas valdyti administratoriui, jokia sutartis su administratoriumi dėl žemės nuomos nėra sudaryta. 9.3. Teigia, kad byloje pateikti DNSB „Vyturys“ prašymai leisti kirsti ar genėti medžius prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus leidimai patvirtina, kad DNSB „Vyturys“ negalėjo savarankiškai priimti sprendimų šalinti medžius.

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡imtinę ginčo teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«rÄ vykdė atsakovė, todėl ji ir yra atsakinga už kilusiÄ Å¾alÄ . 9.4. Pažymėjo, kad kompensuojamosios palÅ«kanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrÄ Å¾intos skolos. Todėl mano, kad ir delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. 9.5. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ ir priėmė teisingÄ sprendimÄ .

Tenkinti atsakovės apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 18 d. prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), lūžus medžiui buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė pagal remonto sÄ matÄ apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo draudėjai 3 286,73 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Å ilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas su konkretiems daugiabučiams priskirtų konkrečių teritorijų ribomis.

Teritorija, kurioje augo lūžęs medis, buvo priskirta DNSB „Vyturys“.

13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo valstybinės žemės sklypo, kuriame augo medis, valdytojui (atsakovei) ir pareigos atlyginti turtinę žalÄ , padarytÄ nuvirtus medžiui, ieÅ¡kovei subrogacijos tvarka.

14. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino faktinių aplinkybių, kurioje konkrečioje vietoje stovėjo nuvirtęs ir automobilį apgadinęs medis, ir kuriam iÅ¡ daugiabučių namų administratoriui kyla pareiga atlyginti kilusiÄ Å¾alÄ , kadangi želdinių priežiÅ«rÄ savivaldybė pagal galiojančius savivaldybės tarybos sprendimus yra perdavusi vykdyti administratoriams.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra viena iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, jos pagrindinė funkcija – nukentėjusiojo nuostolių kompensavimas, siekiant grÄ Å¾inti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusiÄ padėtį. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Å is atsakomybės subjekto iÅ¡skirtinumas lemia jos taikymo griežtumÄ , t. y. vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-717/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010; kt.).

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad medis, kuris nulūžo ir taip padarė žalÄ , augo valstybei (savivaldybei) priskirtoje teritorijoje. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus. Savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybių funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktas).

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnyje konkrečiai iÅ¡vardytos savivaldybėms priskirtos pareigos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kÅ«rimo srityje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį savivaldybės, vykdydamos želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ , be kita ko, vykdo savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių bÅ«klės stebėsenÄ (1 punktas), želdynų ir želdinių bÅ«klės, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 punktas), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 punktas), iÅ¡duoda leidimus saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimui ar kitokiam paÅ¡alinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams (13 punktas).

Vykdydamos medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros darbus, savivaldybės privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintomis Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklėmis (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ra, be kitų darbų, apima medžių ir krÅ«mų genėjimÄ , o 44 punkte įtvirtinta pareiga organizuoti ir tokius priežiÅ«ros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos paÅ¡alinti.

Taigi savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiÅ«ra yra savarankiÅ¡ka savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų. Tokia pareiga yra aiÅ¡kiai reglamentuota ir už jos nevykdymÄ bei dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, kyla civilinė atsakomybė.

17. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl savivaldybių kompetencijos želdynų priežiÅ«ros srityje ir konstatuota, jog tai yra savarankiÅ¡ka savivaldybių funkcija, reiÅ¡kianti, kad vietos savivaldos institucijos atsakingos už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

18. Teisėjų kolegija mano, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiÅ«ra yra savivaldybių funkcija. Minėtuose teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugÄ bei tvarkymÄ , turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiÅ¡kiai reglamentuota ir už jos nevykdymÄ bei dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ , esant kitoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, kyla civilinė atsakomybė. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013, kurioje nurodė, kad net ir tais atvejais, kai dėl konkretaus želdinio, nagrinėjamoje byloje – medžio, grėsmės aplinkiniams paÅ¡alinimo į savivaldybę nesikreipia joks asmuo, savivaldybės pareiga iÅ¡lieka užtikrinti tinkamÄ Å¾eldinių priežiÅ«ros kontrolę.

Tai gali bÅ«ti sutartinis dalykas tarp savivaldybės ir konkretaus privataus fizinio ar juridinio asmens, kuris įsipareigoja tam tikru laiku atlikti visų jo teritorijoje esančių želdinių patikrÄ ir apie želdinių bÅ«klę informuoti savivaldybę. Jeigu tokia sutartinė prievolė nėra nustatyta, tai nesuponuoja mažesnės savivaldybės atsakomybės už jos teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«rÄ (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1207-450/2017).

19. Apeliantė neginčija savo pareigos vykdyti želdynų ir želdinių bÅ«klės stebėsenÄ , kaip numato teisės aktai, nurodyti Å¡ios nutarties 16 ir 17 punktuose. Tačiau teigia, kad ne bet kokia žala, atsiradusi dėl netinkamos želdynų ir želdinių priežiÅ«ros, nepriklausomai nuo žemės sklypo, kuriame jie yra, nuosavybės formos ar valdymo, turi bÅ«ti atlyginama iÅ¡ savivaldybės biudžeto. Pažymėjo, kad daugiabučiams priskirtose teritorijose esančių želdinių priežiÅ«ros pareiga perkelta administratoriams pagal galiojančius savivaldybės tarybos sprendimus.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-185 „Dėl Klaipėdos miesto tvarkymo ir Å¡varos taisyklių patvirtinimo“ nustatyta miesto teritorijų priežiÅ«ros tvarka ir už tai atsakingi asmenys. Minėtų Taisyklių 5 punktas numato, kad asmenys privalo užtikrinti Å¡varÄ ir tvarkÄ tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Bendrojo naudojimo objekto valdytojas, vadovaudamasis Å¡ių Taisyklių 3.3 papunkčio apibrėžimu, 7 punktu ir Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinta daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiÅ¡kai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarka, apskaičiuoja daugiabučiam gyvenamajam namui priklausantį faktiÅ¡kai naudojamÄ teritorijos plotÄ ir jį įraÅ¡o į namo bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡Ä ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Å¡ių Taisyklių įsigaliojimo dienos (6 punktas).

Vienas iš numatytų privalomai atliekamų darbų yra teritorijoje esančių želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) tvarkymas vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais. Želdiniai turi būti tvarkomi taip, kad jie neužstotų pastatų numerių, gatvių pavadinimų lentelių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, neblogintų matomumo ir nekeltų pavojaus eismo dalyviams ir nekliudytų pėsčiųjų bei transporto priemonių eismui (8.2 papunktis).

21. Taip pat nustatyta, kad daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribos ir plotai nustatomi pagal teritorijų planavimo dokumentus (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymo Nr. AD1-2394 „Dėl daugiabučiams gyvenamiesiems namams priklausančių faktiškai naudojamų teritorijų ribų ir plotų nustatymo tvarkos“ 1.1.1 papunktis). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-353 „Dėl teritorijos tarp Taikos pr., Debreceno g., Šilutės pl. ir Statybininkų pr. detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas detalusis planas su konkretiems daugiabučiams priskirtų konkrečių teritorijų ribomis.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 20 ir 21 punktuose nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijose esančių želdinių (medžių) priežiÅ«ra, tvarkymas pavestas atlikti bendrojo naudojimo objektų valdytojui – daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui. Pavestos funkcijos turi bÅ«ti atliekamos vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais.

Tačiau, kaip teisingai teigia apeliantė, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų nėra aiÅ¡ku, kurioje konkrečioje vietoje, kurio daugiabučio gyvenamojo namo faktiÅ¡kai naudojamoje teritorijoje nuvirto medis ir kuriam iÅ¡ administratorių kyla atsakomybė atlyginti žalÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teritorija, kurioje augo lūžęs medis, buvo priskirta DNSB „Vyturys“, tačiau nesprendė dėl jos atsakomybės nagrinėjamu atveju. Pirmosios instancijos teismas netyrė visų reikÅ¡mingų aplinkybių sprendžiant dėl tinkamo subjekto, kuriam taikytina civilinė deliktinė atsakomybė, nesivadovavo anksčiau minėtais teisės aktais.

23. Kaip minėta, savivaldybei teisės aktai nustato atsakomybę už miesto želdinių priežiÅ«ros organizavimÄ ir vykdymÄ , pareigÄ užtikrinti, kad jos valdomoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nagrinėjamu atveju minėtos pareigos vykdymÄ savivaldybė perdavė daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriams. Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad Å¡alia daugiabučių gyvenamųjų namų, esačių (duomenys neskelbtini), teritorijos yra priskirtos daugiabučių namų savininkų bendrijoms (4 eksplikacija).

Tačiau iÅ¡ pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kurio daugiabučio gyvenamojo namo teritorijoje augo lūžęs medis. Automobilio savininkė įvykio vietÄ nurodo (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė – (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nų praneÅ¡ime nurodyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kiemo galas. Å iuo atveju skundžiamame teismo sprendime civilinė deliktinė atsakomybė taikyta atsakovei nepagrįstai, neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių civilinei deliktinei atsakomybei taikyti.

24. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo taip pat nustatyti ir įvertinti apeliantės nurodytas aplinkybes, trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimÄ Ä¯traukiant daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) administratorius, ir ginčo teisiniam santykiui taikytinus teisės aktus (CPK 3 straipsnis), taip pat įvertinti, ar ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tam asmeniui, kuris turi pagal ieÅ¡kinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas iÅ¡ dalies netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykiams taikytinos teisės nustatymÄ sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamam subjektui. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtÄ procesinį sprendimÄ , todėl sudarantys pagrindÄ jį naikinti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26. Panaikinusi pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , įvertinusi tai, kad ginčo santykiams taikytinos teisės, jos turinio nustatymas yra susijęs su naujų nustatytinų faktinių aplinkybių ir teiktinų įrodymų apimtimi, naujų trečiųjų asmenų įtraukimu į bylos nagrinėjimÄ , kurių teisėms ir teisėtiems interesams gali turėti įtakos teismo sprendimas, o nustačius ginčo santykiams taikytinos teisės turinį pagal jį ginčas turėtų bÅ«ti visa apimtimi arba didžiÄ ja dalimi sprendžiamas iÅ¡ naujo, suteikiant galimybę Å¡alims pasinaudoti teise į gynybÄ , į apeliacijÄ , teisėjų kolegija nusprendžia, kad byla turi bÅ«ti perduota iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 27. Apeliacinės instancijos teismui nutarus perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimu (CPK 93 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Giedrė Seselskytė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė