2021-05-12 Nr. AB-10230-3-61-3-03139-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-894-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03139-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.2; 12.13.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. S-103 (7-73/2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-119 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir VMI sprendimas); 3) tuo atveju, jeigu skundo 1–2 punktuose suformuoti prašymai būtų atmesti, pareiškėjas prašė pakeisti skundžiamus sprendimus ir VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-119 skirtą 30 procentų (2 380 129 Eur) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) baudą sumažinti iki 10 procentų GPM baudos, t. y. iki 793 376 Eur bei atleisti pareiškėją nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Mokestinis ginčas tarp jo ir mokesčių administratoriaus kilo dėl piniginių lėšų, pervestų į jo banko sąskaitas vertinimo ir apmokestinimo GPM. Mokesčių administratorius nepagrįstai užsienio įmonių į jo banko sąskaitas pervestas pinigines lėšas pripažino pajamomis ir jas apmokestino GPM. Mokesčių administratoriui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad į jo banko sąskaitas užsienio įmonių pervestos piniginės lėšos nėra jo pajamos. VMI ir Komisija nepagrįstai šiuos įrodymus vertino kaip gynybinę jo poziciją, neatsižvelgė į šiuos įrodymus ir nevertino juose užfiksuotų ūkinių operacijų, o tai lėmė neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimą ir nepagrįstos GPM prievolės, GPM delspinigių ir baudos apskaičiavimą.

2.2. Su rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo akto jis pateikė sutartis su pinigines lėšas pervedusiomis bendrovėmis Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, taip pat šių bendrovių išduotus pakvitavimus, kurie patvirtinta, kad minėtų bendrovių pervestos piniginės lėšos buvo grąžintos grynaisiais pinigais, iš jų atskaičius komisinį atlyginimą. VMI jis paaiškino, kad į jo banko sąskaitas piniginės lėšos buvo pervedamos ne jo naudai ir nebuvo jo asmenine nuosavybe, o konkrečios paslaugos suteikimo tikslais – tam, kad būtų konvertuotos, išgrynintos ir grąžintos bendrovėms grynaisiais pinigais. Jis neįgijo nuosavybės teisės į bendrovių pervestas pinigines lėšas bei, atlikęs lėšų konvertavimo ir išgryninimo veiksmus, privalėjo jas grąžinti sutartyse nustatytais terminais.

2.3. Rašytinėse pastabose mokesčių administratoriui paaiškino, jog įvykdęs savo įsipareigojimus užsienio įmonėms, sutarčių su jomis neišsaugojo, todėl mokestinio patikrinimo metu negalėjo tiksliai įvardinti, kokio pobūdžio santykiai jį siejo su konkrečiomis įmonėmis, ypač turint omenyje, kad jis tiriamuoju laikotarpiu turėjo daugybę ir įvairių sandorių su užsienio įmonėmis. Bylos medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad jis su užsienio įmonėmis turėjo ir paskolinių teisinių santykių, kurių pagrindu užsienio įmonės į jo asmenines sąskaitas pervesdavo pinigines lėšas (pvz. paskolos sutartis su Polimir trade LLC). Kadangi didžiosios dalies savo įvykdytų sutarčių jis nebuvo išsaugojęs, mokestinio patikrinimo metu jis dėjo visas pastangas tam, kad surastų ir susisiektų su jam pavedimus atlikusių įmonių atstovais dėl jų turimų dokumentų. Dėl to, kad įmonės buvo registruotos užsienyje, dalis jų mokestinio patikrinimo laikotarpiu apskritai jau nebevykdė veiklos, buvo sunku ir užtruko daug laiko surasti ir susisiekti su minėtų įmonių atstovais. Didelių pastangų ir atliktų paieškų dėka jam pavyko susisiekti tik su (duomenys neskelbtini) piliečiu G. B. S., kuris tiriamuoju laikotarpiu vadovavo bendrovei Kopton Trade LTD bei buvo įgaliotas atstovas dar dviejų įmonių – Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited. Būtent iš šio asmens pavyko gauti dalį mokesčių mokėtojo neišsaugotų dokumentų, kurie kartu su rašytinėmis pastabomis buvo pateikti mokesčių administratoriui.

2.4. Jis mokesčių administratoriui pateikė ne tik sutartis, kurių pagrindu užsienio bendrovės pervedė pinigus į jo sąskaitą, bet ir atitinkamų bendrovių rašytinius pakvitavimus, kuriais šios patvirtino, kad jis tinkamai suteikė valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugas bei grynaisiais pinigais grąžino bendrovių pervestas pinigines lėšas (atskaičius komisinį atlyginimą). Mokesčių administratoriui pateikė Baltarusijos banko OAO Texnobank 2019 m. vasario 8 d. raštą, kuris patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu bankas jam taikė palankesnius valiutos išgryninimo mokesčius, negu kitiems banko klientams, kas leido jam uždirbti iš valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugų suteikimo. Taip pat pateikė Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited išduotus įgaliojimus, kurie patvirtina, kad G. B. S. buvo įgaliotas veikti šių bendrovių vardu. Šiuose įgaliojimuose yra nurodytas G. B. S. paso numeris ir paso išdavimo data, leidžiantys nustatyti šio asmens tapatybę. Skirtingai nei nurodo Komisija savo sprendime, jis rašytinėse pastabose buvo nurodęs, kad šis asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis.

2.5. Atsižvelgiant į tai jis tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnyje numatytą pareigą pagrįsti savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis sumomis, o mokesčių administratorius ir Komisija neturėjo jokio pagrindo atsisakyti vertinti šiuos dokumentus ir, juo labiau, juos traktuoti kaip jo gynybinę poziciją. Dokumentų pateikimas po patikrinimo akto surašymo ir akivaizdūs neesminiai rašymo apsirikimai dokumentuose nesudaro pagrindo jų nevertinti ir neatsižvelgti į šiuose dokumentuose užfiksuotas faktines aplinkybes.

2.6. Iš skundžiamų VMI ir Komisijos sprendimų yra neaišku, kokius įrodymus jis turėtų pateikti mokesčių mokėtojas, kad į jo sąskaitą pervestos užsienio įmonių piniginės lėšos būtų pripažįstamos ne jo pajamomis, o pagal sutartis konvertavimo ir išgryninimo paslaugos suteikimo tikslais pervestomis užsienio bendrovių lėšomis. Skundžiamais sprendimais suponuojama praktika, kad mokesčių administratorius, vertindamas mokesčio mokėtojo į jo banko sąskaitą gautų piniginių lėšų pobūdį (pajamos ar ne), turi teisę neatsižvelgti į jokius dokumentus, kurie pateikiami po patikrinimo akto surašymo bei visus teikiamus įrodymus vertinti kaip gynybinę poziciją, nepaisant aplinkybių, kurios objektyviai pagrindžia, kodėl jis atitinkamų dokumentų ir paaiškinimų dėl lėšų gavimo negalėjo pateikti anksčiau.

MAĮ neriboja mokesčių mokėtojo teisės teikti papildomus dokumentus mokesčių administratoriui kartu su rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo akto. MAĮ taip pat nesuteikia mokesčių administratoriui pagrindo nevertinti šių papildomai pateiktų dokumentų remiantis formaliais argumentais, kad jie pateikti ne pirminio mokestinio tyrimo metu, o po to, kai buvo surašytas patikrinimo aktas. Remiantis MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius privalo savo išvadas pagrįsti įrodymais, tuomet mokesčių mokėtojas savo nesutikimą su VMI išvadomis turi teisę pagristi papildomais ir naujais argumentais ir įrodymais, kuriuos VMI turi paneigti objektyviais įrodymais.

Mokesčių administratoriaus neobjektyvi ir įrodymais nepagrįsta nuomonė ir prielaidos, kad pateiktos sutartys esą neatspindi realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nėra pagrindas nevertinti ir neatsižvelgti į jo pateiktus įrodymus. Tuo atveju, jeigu mokesčių administratoriui kilo abejonių dėl pateiktose sutartyse ir pakvitavimuose nurodytų juridinių ir faktinių aplinkybių realumo, mokesčių administratorius privalėjo kreiptis į Rusijos Federacijos mokesčių administratorių dėl informacijos gavimo iš (duomenys neskelbtini) piliečio S. G.

B. ir jo apklausos, tačiau mokesčių administratorius nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodomų aplinkybių realumu (arba paneigti šias aplinkybes). Mokesčių administratoriaus ir Komisijos atlikta įrodymų analizė apsiribojo formalių dokumentų turinio trūkumų (rašymo apsirikimų ir pan.) nustatymu ir niekuo nepagrįstomis abejonėmis dėl dokumentuose nurodytų aplinkybių realumo, mokesčių mokėtojo sąžiningumo. Netinkamas byloje pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas lėmė nepagrįstą ir neteisėtą tiek VMI, tiek Komisijos sprendimus.

2.7. Nesutinka su jam apskaičiuotų GPM delspinigių dydžiu. Skundžiamais sprendimais patvirtinta 5 085 706,65 Eur GPM delspinigių suma vos trečdaliu mažesnė negu apskaičiuota GPM prievolė, kuri sudaro 7 933 764,19 Eur. Remiantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, jis turi būti atleistas nuo dalies apskaičiuotų delspinigių. 5 085 706,65 Eur GPM delspinigių suma yra apskaičiuota už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. už daugiau nei 6 metų laikotarpį. Jo atžvilgiu mokestinis patikrinimas vyko labai ilgai ir iš esmės ne dėl jo kaltės. Patikrinimas užsitęsė dėl mokesčių administratoriaus daugybės užklausų Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos mokesčių administratoriui, taip pat Muitinės departamentui. Tuo tarpu jis visą mokestinio patikrinimo laikotarpį visapusiškai padėjo ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Dėl šių priežasčių būtų neteisinga, neprotinga ir neproporcinga reikalauti iš jo mokėti delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį, kurį mokestinis patikrinimas tęsėsi ne dėl jo kaltės.

2.8. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad į jo banko sąskaitas iš užsienio įmonių gautos piniginės lėšos pripažintinos jo gautomis ir nedeklaruotomis B klasės pajamomis, prašė teismo pakeisti skundžiamų Komisijos ir mokesčių administratoriaus sprendimų dalis dėl paskirtos baudos dydžio. Remdamasis MAĮ 139 straipsnio nuostatomis dėl baudų dydžio nustatymo, pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius, skirdamas baudą, atitinkančią įstatyme nustatytos skirtinos baudos vidurkį, netinkamai įvertino nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Jis mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, vykdė jo nurodymus, teikė mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingus turimus dokumentus, registrus bei kitą informaciją. Šios aplinkybės laikytinos asmens atsakomybę lengvinančiomis ir skiriamos baudos dydį mažinančiomis aplinkybėmis. Tai, kad jis nebuvo išsaugojęs sutarčių ir neatsiminė sudarytų sandorių su keliomis iš daugelio kitų užsienio įmonių esmės, nepaneigia fakto, kad jis aktyviai ir geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Jis intensyviai ieškojo kontaktų su kitomis sandorių šalimis (sutarčių kontrahentais) ir jų atstovais, siekdamas išsiaiškinti, ar šie yra išsaugoję sutartis ir atitinkamai gauti šių sutarčių ir kitų su sandoriais susijusių dokumentų kopijas, taip pat teikė užklausas į bankus dėl duomenų apie jo banko sąskaitas pateikimo. Visus dokumentus, vos juos gavęs, teikė mokesčių administratoriui.

2.9. Nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu apskritai visas piniginių lėšų sumas, gautas į jo banko sąskaitas iš užsienio įmonių, pripažinti jo pajamomis. Jis sutiko, jog dalis užsienio įmonių jam pervestų piniginių lėšų, atitinkanti 0,2 proc. (kas sudaro apie 365 250,68 Eur), liko jam kaip uždarbis nuo vykdytos veiklos. Dėl šios priežasties jis siūlė mokesčių administratoriui susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog jis iš esmės pripažino dalį mokesčio administratoriaus apskaičiuotos GPM sumos, o tai, kaip ir anksčiau nurodytos aplinkybės, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (MAĮ 140 str. 3 d. 1 p.). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teisingumo bei protingumo principus, yra pagrindas sumažinti mokesčių administratoriaus skirtą 30 proc. dydžio baudą iki 10 procentų.

3. Atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė:

3.1. VMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2018 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-477 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas iš užsienio įmonių RichFold Company LLP, Europen Management and Investment Company, Kopton Trade LTD, Oxport Import Limited, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, Pkw-Koeln Car Trading GmbH (toliau – ir užsienio juridiniai asmenys) į ABLV Bank, AS asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (JAV doleriais, eurais, Baltarusijos rubliais) 2011–2012 m. gavo 182 625 340,66 Lt, iš jų 2011 m. 39 898 315,45 Lt ir 2012 m. 142 727 025,21 Lt kitų pajamų, priskiriamų B klasės pajamoms, kurių nedeklaravo Metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM308) ir nuo jų neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio, 27 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius pareiškėjui papildomai apskaičiavo 7 933 764,19 Eur GPM.

3.2. Vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis jis turi teisę disponuoti ir disponuoja, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami GPM tik tuo atveju, jeigu yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Nepateikus įrodymų, kad tokios lėšos nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos, nuo tokių gautų pajamų turi būti skaičiuojamas GPM. Būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga pateikti konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją, kad į asmeninę sąskaitą pervesti / įnešti pinigai nėra mokesčių mokėtojo pajamos, ar tai nėra apmokestinamosios pajamos. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016).

3.3. Pareiškėjas iki pat mokestinio patikrinimo pabaigos mokesčių administratoriui nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų ir (ar) paaiškinimų, pagrindžiančių į jo asmenines sąskaitas užsienio bankuose įmokėtų piniginių lėšų paskirtį, nors būtent jis, kaip atidus ir rūpestingas mokesčių mokėtojas bei verslininkas, turėjo disponuoti tokio pobūdžio dokumentais. Kontrolės veiksmai pareiškėjo atžvilgiu vyko nuo 2014 m. balandžio 4 d. (mokestinio tyrimo pradžia). Pareiškėjui ne kartą buvo siųsti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti informaciją ir paaiškinimus dėl turimų sąskaitų užsienio bankuose bei sandorių, kurių pagrindu į jas buvo gautos piniginės lėšos (taip pat iš aukščiau minėtų užsienio įmonių).

Pareiškėjas tik kartu su pastabomis VMI pateikė su 3 užsienio įmonėmis (Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited ir Camden Trade Group Limited) pasirašytas sutartis dėl valiutos keitimo ir išgryninimo paslaugų teikimo (toliau – ir sutartys) bei pastarųjų įmonių pakvitavimus dėl sutarčių įvykdymo. Sutartyse numatytas 0,7 proc. komisinis atlyginimas už Baltarusijos rublių išgryninimą ir 0,9 proc. komisinis atlyginimas už JAV dolerių ir eurų išgryninimą nuo visos užsienio įmonės pareiškėjui pervestos sumos atitinkama valiuta.

Taip pat pateiktas OAO Texnobank 2019 m. vasario 8 d. raštas Nr. 15-1-12/6679, kuriame nurodyta, kad banko valdybos 2011 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 0,5 proc. įskaitomos sumos dydžio individualus tarifas už pinigų įskaitymą Baltarusijos rubliais ir 1 proc. išmokamos sumos dydžio individualus tarifas už grynųjų pinigų išdavimą Baltarusijos rubliais; banko valdybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimu buvo panaikinta ankstesnio sprendimo baigiamoji dalis ir pareiškėjui nustatytas 0,5 proc. įskaitomos sumos dydžio individualus tarifas už pinigų įskaitymą Baltarusijos rubliais; banko valdybos 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 0,2 proc. išmokamos užsienio valiuta sumos dydžio individualus tarifas už grynųjų pinigų išdavimą užsienio valiuta.

Papildomai rašte pateikiama informacija, kad nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2012 m. vasario 20 d. OAO Texnobank juridiniams asmenims teikiamų paslaugų tarifas buvo 0,8 proc. išmokamos sumos už užsienio valiutos išdavimą ir 1 proc. – už Baltarusijos rublių išdavimą. Iš rašto nėra aišku, koks tarifas buvo taikomas pareiškėjui už Baltarusijos rublių išgryninimą nuo 2011 m. liepos 18 d. bei už užsienio valiutos išgryninimą iki 2012 m. vasario 20 d. Taip pat kartu su pastabomis buvo pateikti 3 užsienio įmonių pakvitavimai dėl aukščiau išvardintų sutarčių įvykdymo.

Skirtumas tarp pareiškėjui pervestų piniginių lėšų ir jo užsienio įmonėms grynaisiais pinigais grąžintų piniginių lėšų atitinka sutartyse nurodytą komisinį mokestį. Visuose pakvitavimuose nurodyta, kad sutartys yra tinkamai ir visiškai įvykdytos, o šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų ir nėra viena kitai skolingos. Pareiškėjo pateiktas sutartis ir pakvitavimus užsienio įmonių vardu pasirašė direktorius G. S., dokumentai surašyti rusų ir anglų kalbomis. Pareiškėjo pastabose nurodyta, kad G. S. buvo Kopton Trade LTD direktorius, Baltcourt Limited LTD ir Camden Trade Group Limited – įgaliotas asmuo.

Pareiškėjas mokesčių administratoriui kartu su pastabomis taip pat pateikė 2012 m. liepos 27 d. bendrąjį įgaliojimą (be reg. numerio, galioja iki 2013 m. birželio 20 d.), kuriuo CAMDEN TRADE GROUP LIMITED įgaliojo S. G. B. (asmens dok. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. lapkričio 29 d.) veikti šios įmonės vardu ir jos naudai atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojimą pasirašė direktorė K. S. J.. Po Komisijos posėdžio pareiškėjas papildomai pateikė 2012 m. sausio 1 d. bendrąjį įgaliojimą (be reg. numerio, galioja iki 2013 m. sausio 31 d.), kuriuo Baltcourt Limited įgaliojo tą patį asmenį S. G.

B. (asmens dok. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. lapkričio 29 d.) veikti šios įmonės vardu ir jos naudai atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojimą pasirašė direktorius P. Z..

3.4. Įrodymų teikimas kuo ankstesnėje mokestinio patikrinimo ar mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje turėtų užtikrinti administracinio sprendimo priėmimą per protingą laiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesinaudojo (arba minimaliai naudojosi) MAĮ 36 straipsnyje įtvirtintomis mokesčio mokėtojo teisėmis mokestinio patikrinimo metu (pareiškėjo VMI pateiktuose paaiškinimuose nepateikta konkrečių atsakymų į mokesčių administratoriaus klausimus, net neužsiminta apie sandorių su užsienio įmonėmis pobūdį, vis minint, kad trūksta informacijos, net ir po mokesčių administratoriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu pateiktų asmeninių sąskaitų užsienio bankuose išrašų kopijų), o papildomi dokumentai ir konkretūs paaiškinimai dėl sandorių su 3 užsienio įmonėmis pateikti tik kartu su pastabomis dėl patikrinimo akto (susipažinus su mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo rezultatais). Tai leidžia abejoti mokesčių mokėtojo sąžiningumu.

3.5. Pareiškėjo pozicijos dėl valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugų teikimo užsienio įmonėms nepatvirtina ir šių įmonių mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimų paskirtis – užsienio įmonių pavedimuose nurodyti sutarčių numeriai ir datos nesutampa su pareiškėjo pateiktų sutarčių duomenimis, taip pat iš mokėjimo paskirčių negalima spręsti, jog piniginės lėšos buvo pervedamos valiutos konvertavimo ir išgryninimo tikslais. Pareiškėjas pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose už 2011 ir 2012 m. nedeklaravo pajamų – komisinio mokesčio, gauto iš Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited LTD ir Camden Trade Group Trade Limited pagal valiutos konvertavimo ir išgryninimo sutartis. Pareiškėjas nebuvo įregistravęs ir individualios veiklos. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad Kopton Trade LTD ir Camden Trade Group Limited yra registruotos Belize, kuris Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu yra įtrauktas į tikslinių teritorijų sąrašą. Į šį sąrašą yra įtraukiamos valstybės, kurios įprastai dėl jose egzistuojančių apmokestinimo sąlygų, valstybių institucijų vengimo bendradarbiauti, keistis informacija su kitomis valstybėmis mokesčių administravimo srityje laikomos padidintos mokesčių vengimo (slėpimo) rizikos šalimis (dėl ko gyventojų pajamoms, gautoms iš šių valstybių subjektų, netaikomos mokesčių (apmokestinimo) lengvatos (GPMĮ 17 str. 2 d.)). Taigi, surinkti ar gauti papildomą informaciją iš tikslinių teritorijų sąrašuose įregistruotų užsienio kompanijų, siekiant nustatyti ginče aptariamų lėšų kilmę, nėra galimybių. Vadinasi, vienintelis subjektas, galintis turėti ir teikti įrodymus nagrinėjamu atveju, yra pats pareiškėjas, bet to jis nedarė. Iš pateiktų dokumentų nėra aišku, į kurios šalies mokesčių administratorių reikėtų kreiptis dėl informacijos apie visas tris įmones atstovavusį asmenį G. S., kadangi pateiktuose dokumentuose nenurodyta nei šio asmens gyvenamoji vieta, nei kurios valstybės pilietis jis yra (nurodytas tik šio asmens vardas, pavardė, paso numeris ir išdavimo data).

3.6. Komisijos sprendime nurodė, kad pareiškėjas valiutos keitimo ir išgryninimo operacijas vykdė keliuose Baltarusijos Respublikos bankuose, tačiau byloje pateikta tik vieno banko (OAO Texnobank) informacija apie pareiškėjui taikytus individualius tarifus už piniginių lėšų įskaitymą į banko sąskaitas ir išdavimą grynaisiais pinigais. Kaip minėta, iš pateikto rašto neaišku, koks tarifas buvo taikomas pareiškėjui už Baltarusijos rublių išgryninimą nuo 2011 m. liepos 18 d. bei už užsienio valiutos išgryninimą iki 2012 m. vasario 20 d. Pareiškėjas nepateikė nei paaiškinimų, nei dokumentų, kokie piniginių lėšų įskaitymo į sąskaitas ir išgryninimo įkainiai jam buvo taikomi kituose Baltarusijos Respublikos bankuose (apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie Baltarusijos Respublikos bankų taikytus mažesnius / „ženkliai geresnius“ valiutos keitimo ir išgryninimo įkainius negu standartiniai), todėl nagrinėjamu atveju neaišku, kokio dydžio ekonominę naudą iš valiutos konvertavimo ir išgryninimo sandorių turėjo kiekviena iš šalių.

3.7. Atsakovas atkreipė dėmesį į pareiškėjo pateiktų dokumentų turinį. Kopton Trade LTD išduotame 2013 m. sausio 9 d. pakvitavime nurodyta, jog užsienio įmonė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. į pareiškėjo banko sąskaitas pervedė 4 388 425 USD ir 193 100 Eur, tačiau mokesčių administratorius nustatė, kad užsienio įmonės mokėjimai į pareiškėjo sąskaitas buvo vykdomi ilgesnį laikotarpį – iki 2012 m. gegužės 31 d. Baltcourt Limited LTD pakvitavimo data yra ankstesnė negu sutarties data (pakvitavimas dėl 2012 m. sausio 23 d. sutarties įvykdymo surašytas 2012 m. sausio 9 d. (14 dienų anksčiau), neaiškus ir lėšų pervedimo / grąžinimo laikotarpis: tekste rusų kalba nurodyta, kad lėšos buvo pervedamos / grąžinamos laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tekste anglų kalba – nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. Camden Trade Group Limited vardu surašytuose dokumentuose nurodytas netikslus įmonės pavadinimas: tekste nurodoma „CAMDEN TRADE GROUP TRADE LIMITED“, nors antspaudas priklauso Camden Trade Group Limited. Šie neatitikimai ir naujų įrodymų atsiradimo bei pateikimo VMI tik kartu su pastabomis dėl patikrinimo akto atsakovui kelia pagrįstų abejonių tiek dėl to, ar šie dokumentai atspindi realiai susiklosčiusias juridines ir faktines aplinkybes, tiek paties pareiškėjo sąžiningumu, todėl į juos mokesčių administratorius neatsižvelgė.

3.8. Dėl apskaičiuotų delspinigių pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo trukmė buvo objektyviai sąlygota sandorių gausos. Pats pareiškėjas visų kontrolės veiksmų metu nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų, teikė prieštaringus paaiškinimus ir tokiu būdu prisidėjo prie ilgesnio tyrimo. Atsižvelgiant į sandorių gausą, informacijos prieinamumą (siekiant atlikti išsamų duomenų rinkimo ir vertinimo tyrimą pateiktos užklausos užsienio mokesčių administratoriams), paties pareiškėjo vengimą pateikti tikslius atsakymus į mokesčių administratoriaus pateiktus klausimus apie užsienio bankuose turimas banko sąskaitas ir į jas gautas pinigines lėšas, taip pat dėl pareiškėjo prašymų atidėti informacijos / dokumentų pateikimo terminus trukęs mokestinis patikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip per ilgas. Nemokėdamas mokesčių įstatymų nustatytu laiku pareiškėjas nemokamai naudojosi visuomenei priklausančiais pinigais ir yra teisinga atlyginti už tai įstatymu nustatyta delspinigių forma (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1139-575/2018). Atleidimas nuo delspinigių mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-144-602/2018). Nagrinėjamu atveju jokios išskirtinės aplinkybės nebuvo nustatytos. Mokesčių administratorius pareiškėjo tikrinimo veiksmus pradėjo ir juos atliko nepažeisdamas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje jam įtvirtintų patikrinimo atlikimo senaties terminų, patikrinimo atlikimo trukmė buvo objektyviai sąlygota paties pareiškėjo veiksmų, netinkamai vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus, būtinybės įvertinti pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, gauti ir įvertinti informaciją iš užsienio mokesčių administratorių.

3.9. Dėl paskirtos baudos paaiškino, kad ginčo atveju buvo nustatytos aplinkybės, sunkinančios pareiškėjo atsakomybę (pvz., GPM apskaičiavimas konstatavus pareiškėją gavus pajamas iš užsienio įmonių ir siekį išvengti mokesčių mokėjimo, kas sąlygojo 7 933 764,19 Eur žalos valstybės biudžetui padarymą). Pareiškėjo argumentai dėl geranoriško bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, atliekant mokestinį patikrinimą, negali būti vertinami vienareikšmiškai. Dar mokestinio tyrimo metu buvo prašoma pareiškėjo pateikti informaciją apie užsienio bankuose turimas banko sąskaitas ir pateikti jų išrašus, mokestinio patikrinimo metu – kelis kartus buvo prašoma pateikti informaciją apie sandorius su užsienio įmonėmis ir jų aplinkybes, nurodyti užsienio įmonių ir jas atstovavusių asmenų kontaktinius duomenis, tačiau pareiškėjas ne tik nepateikė dokumentų ir išrašų, bet ir neužsiminė, kokie santykiai jį siejo su užsienio įmonėmis ir kokio pobūdžio sutartys buvo sudaromos. Pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta 30 proc. dydžio GPM bauda.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas, atlikus pareiškėjo mokestinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad jis 2011–2012 m. gavo kitų pajamų, kurių nedeklaravo ir kurios nebuvo apmokestintos GPMĮ nustatyta tvarka. Mokestinis patikrinimas atliktas pagal pareiškėjo mokestinio tyrimo metu surinktus duomenis, VMI informacinėse sistemose esančius duomenis, paaiškinimus bei papildomai surinktą informaciją, t. y. asmeninių sąskaitų duomenis, esančius baudžiamojoje byloje Nr. I-1720-754/2014.

6. Įvertinęs MAĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalių, GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies, 3 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas nurodė, kad iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kuria jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, tik esant pakankamiems įrodymams, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes, jog tai nėra pajamos, ar tai yra neapmokestinamosios pajamos, tenka mokesčių mokėtojui, pateikiant konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje tokio pobūdžio bylose.

7. Įvertinęs pareiškėjo mokestinio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 12 d. mokesčių administratoriui raštu pateiktus paaiškinimus dėl piniginių lėšų užsienio bankų sąskaitose, 2015 m. kovo 23 d. ir 2015 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu teiktus paaiškinimus ir vėlesnius pareiškėjo mokesčių administratoriui duotus paaiškinimus, esančius Komisijos byloje ir kurių turinys išsamiai aprašytas Patikrinimo akte (13–15 psl.), teismas priėjo prie išvados, kad iki mokestinio patikrinimo pabaigos pareiškėjas jokių konkrečių paaiškinimų ir objektyvių įrodymų apie 2011–2012 m. jo turėtas lėšas užsienio bankuose, jų gavimo ir panaudojimo pagrindus mokesčių administratoriui nepateikė.

8. Teismas konstatavo, kad bylos duomenys rodo, jog pareiškėjas ne kartą, gavęs mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti paaiškinimus ir atitinkamus dokumentus, prašė pratęsti šių nurodymų įvykdymo terminus, prašymus motyvuodamas informacijos trūkumu ir apsunkintu įrodymų gavimu. Gavęs Patikrinimo aktą, pareiškėjas kartu su rašytinėmis pastabomis dėl Patikrinimo akto pateikė tris su užsienio įmonėmis Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited ir Camden Trade Group Limited pasirašytas sutartis dėl valiutos keitimo ir išgryninimo paslaugų teikimo bei pastarųjų įmonių pakvitavimus dėl sutarčių įvykdymo. Susipažinęs su šių dokumentų turiniu, taip pat pareiškėjo pastabų dėl Patikrinimo akto turiniu, teismas sutiko VMI ir Komisijos išvada, kad pareiškėjo pateiktos sutartys ir pakvitavimai nepatvirtina paslaugų (valiutos konvertavimo ir išgryninimo) teikimo užsienio įmonėms fakto ir į pareiškėjo banko sąskaitas iš trijų užsienio įmonių gautų piniginių lėšų grąžinimo (perdavimo) minėtoms įmonėms, o yra pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti mokestinės prievolės mokėjimo.

9. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo mokesčių administratoriui teiktų paaiškinimų turinio matyti, kad pareiškėjas vengė mokesčių administratoriui atskleisti, kokio pobūdžio sutartiniai santykiai jį siejo su užsienio kompanijomis, kurios į jo sąskaitas pervedė atitinkamas pinigų sumas. Pareiškėjas 2015 m. mokesčių administratoriui iš pradžių nurodė, kad banko sąskaitose esančios lėšos – tai jo asmeninės lėšos, o kai pinigai pervežami į Lietuvos Respubliką, jie perduodami jam arba sūnui, arba dalis laikoma Baltarusijoje laukiant palankių kainų nekilnojamajam turtui įsigyti. Teismas pažymėjo, kad pagal 2018 m. balandžio 20 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (20.2/16)3B-3796 pateiktą informaciją nėra duomenų apie A. B. per Lietuvos Respublikos sieną gabentas grynųjų pinigų sumas.

10. Teismas pabrėžė, kad dėl teisinių santykių su užsienio juridiniais asmenimis pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu tik abstrakčiai nurodė, kad su Oxport Import Limited, Kopton Trade Ltd, European Management and Investment Company buvo sudarytos sutartys, tačiau jų tikslo ir pobūdžio nenurodė. Iš vėlesnių jo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas labiau akcentuoja kreditorinius santykius, kurie yra pasibaigę, įvykdžius sutartis. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 6 d. kartu su paaiškinimu pateikė su Baltarusijos bendrove Polimir Trade LLC sudarytų paskolos sutarčių kopijas, tačiau nepateikė dokumentų ir nepaaiškino, apie gautas pinigines lėšas iš bendrovių Richfold Company LLP, Europen Management and Investment Company, Oxport Import Limited, Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limted, Pkw-Koeln Car Trading GmbH bei neatsakė į klausimus, kokių sandorių pagrindu iš minėtų bendrovių 2011–2012 m. banko pavedimais gavo minėtas piniginės lėšas, nenurodė sandorių aplinkybių, t. y. kur ir kada sudaryti sandoriai, kas yra sandorių objektas, kokia sandorio kaina, kokia valiuta, jei buvo sudaryti paskolų gavimo sandoriai, kada buvo gauta paskola ir kada ji grąžinta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui mokesčių administratorius 2018 m. pateikė jo sąskaitų išrašų kopijas, todėl darytina išvada, kad jis disponavo visa informacija, tačiau vis tiek neįvardino, kokie santykiai jį siejo su juridiniais asmenimis, kurie į jo banko sąskaitas pervedė atitinkamas sumas. Pareiškėjas taip pat neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir nenurodė bendrovių RichFold Company LLP, Europen Management and Investment Company, Kopton Trade LTD, Oxport Import Limited, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, Pkw-Koeln Car Trading GmbH bei jiems atstovavusių asmenų kontaktinių duomenų, t. y. bendrovių kodų, adresų, bendroves atstovavusių asmenų vardų, pavardžių, adresų, telefono numerių ir kitų kontaktinių duomenų (išskyrus 2015 m. kovo 25 d. paaiškinime nurodytą Kopton Trade LTD adresą ir ją atstovavusį asmenį G. S.).

11. Teismas vertino, kad mokesčių administratorius sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo analizavo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatė jų trūkumus, kurie leidžia abejoti jų patikimumu: pateikti dokumentai be registracijos numerių, nėra pasirašančių šalių identifikacijos kodų (ne fizinių asmenų, nei juridinių asmenų kodų). Pateikti įgaliojimai taip pat be registracijos numerių. 2012 m. sausio 1 d. bendrasis įgaliojimas, kuriuo Baltcourt Limited įgaliojo S. G. B. veikti šios įmonės vardu sudarytas vėliau, nei sudaryta sutartis dėl pinigų konvertavimo ir išgryninimo paslaugų. Visose sutartyse G. S. nurodytas kaip įmonės direktorius tačiau įgaliojimuose jis įvardijamas kaip įgaliotas asmuo. Abejonių sandorių realumu kelia ir tai, kad pavedimuose, pagal kuriuos į pareiškėjo banko sąskaitas pervestos lėšos, nenurodyta, kad pinigai pervedami pagal pateiktas paslaugų teikimo sutartis. Bylos duomenys rodo, kad šios užsienio kompanijos registruotos Belize ir Didžiojoje Britanijoje. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiomis aplinkybėmis su juo buvo sudarytos jo nurodytos paslaugų sutartys, kas užsienio juridiniams asmenims rekomendavo pasinaudoti pareiškėjo teikiamomis paslaugomis.

12. Teismas konstatavo, kad abejonių pareiškėjo nurodyta veikla kelia ir tai, kad jis pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose už 2011 ir 2012 m. nedeklaravo pajamų – komisinio mokesčio, gauto iš Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited LTD ir Camden Trade Group Trade Limited pagal valiutos konvertavimo ir išgryninimo sutartis. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo įregistravęs individualios veiklos.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė nei paaiškinimų, nei dokumentų, kokie piniginių lėšų įskaitymo į sąskaitas ir išgryninimo įkainiai jam buvo taikomi kituose Baltarusijos Respublikos bankuose. Pareiškėjo pateikto OAO „Texnobank“ 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. 15-1-12/6679 turinys taip pat nėra informatyvus, neaišku, koks šio banko tarifas buvo taikomas pareiškėjui už Baltarusijos rublių išgryninimą nuo 2011 m. liepos 18 d. bei už užsienio valiutos išgryninimą iki 2012 m. vasario 20 d.

14. Teismas vertino, kad bylos duomenys rodo, jog nei Komisijai, nei teismui pareiškėjas taip pat nepateikė jokių paaiškinimų ir / ar dokumentų dėl ėjo į sąskaitas užsienio bankuose iš kitų 4 užsienio įmonių (RichFold Company LLP, Europen Management and Investment Company, Oxport Import Limited ir Pkw- Koeln Car Trading (GmbH) gautų piniginių lėšų.

15. Teismas nustatė, kad kontrolės veiksmai pareiškėjo atžvilgiu vyko nuo 2014 m. balandžio 4 d. (mokestinio tyrimo pradžia), t. y. praėjus tik 2 metams nuo tikrinamo laikotarpio. Pareiškėjui ne kartą buvo siųsti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti informaciją ir paaiškinimus dėl turimų sąskaitų užsienio bankuose bei sandorių, kurių pagrindu į jas buvo gautos piniginės lėšos, juose nurodant konkrečius klausimus. Pareiškėjas nei viename mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime nenurodė, kokie tiksliai santykiai jį siejo su užsienio įmonėmis, kokių sandorių pagrindu jos pervesdavo pinigines lėšas į jo banko sąskaitas Latvijos banke, ir, tik gavęs Patikrinimo aktą, nurodė aplinkybę, kad jis teikė valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugas užsienio įmonėms. Visa tai leidžia abejoti mokesčių mokėtojo sąžiningumu.

16. Dėl pareiškėjo teiginių, kad mokesčių administratorius, jam kilus abejonių dėl sandorių realumo, privalėjo surinkti priešpriešinę informaciją iš kontrahentų teismas pažymėjo, kad, Kopton Trade LTD ir Camden Trade Group Limited yra registruotos Belize. Belizas yra įtrauktas į tikslinių teritorijų sąrašą, į kurį įtraukiamos valstybės, kurios įprastai dėl jose egzistuojančių apmokestinimo sąlygų, valstybių institucijų vengimo bendradarbiauti, keistis informacija su kitomis valstybėmis mokesčių administravimo srityje laikomos padidintos mokesčių vengimo (slėpimo) rizikos šalimis (dėl ko gyventojų pajamoms, gautoms iš šių valstybių subjektų, netaikomos mokesčių (apmokestinimo) lengvatos (GPMĮ 17 str. 2 d.)). Taigi, surinkti ar gauti papildomą informaciją iš tikslinių teritorijų sąrašuose įregistruotų užsienio kompanijų, siekiant nustatyti ginče aptariamų lėšų kilmę, mokesčių administratorius neturėjo galimybių. Be to, iš pateiktų dokumentų mokesčių administratoriui nebuvo aišku, į kurios šalies mokesčių administratorių reikėtų kreiptis dėl informacijos apie visas tris įmones atstovavusį asmenį G. S., kadangi pateiktuose dokumentuose nurodytas tik šio asmens vardas, pavardė, paso numeris ir išdavimo data.

17. Teismas pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo duomenys patvirtina, jog mokesčių administratorius, vykdydamas jam MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintą pareigą pagrįsti mokestinės prievolės dydį, dėjo visas pastangas objektyviai tiesai nustatyti. Mokesčių administratorius, remdamasis mokestinio tyrimo metus surinktais duomenimis, pareiškėjo paaiškinimuose pateikta informacija, kreipėsi į užsienio mokesčių administratorius, banko institucijas, muitinę dėl reikalingos informacijos gavimo, taip pat rėmėsi mokestinio tyrimo ir baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga. Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui sudarė visas sąlygas pateikti dokumentus (įrodymus) mokestinės prievolės dydžiui nustatyti. Tačiau bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas nepaneigė įrodymais mokesčių administratoriaus išvadų, kad iš užsienio įmonių RichFold Company LLP, Europen Management and Investment Company, Kopton Trade LTD, Oxport Import Limited, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, PkW-Koeln Car Trading GmbH į jo asmenines bankų sąskaitas gautos piniginės lėšos yra kitos gautos apmokestinamosios pajamos. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad pareiškėjui GPM prievolė nustatyta pagrįstai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo dėl aritmetinio mokesčio sumos apskaičiavimo nekelia.

18. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis nesutinka su delspinigių dydžiu, teismas nurodė, kad pareiškėjas aritmetinio GPM delspinigių paskaičiavimo neginčija, tačiau siekia būti atleistas nuo 50 proc. delspinigių sumos sumokėjimo. Baigtinis atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių pagrindų sąrašas yra įtvirtintas MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo delspinigių. Dėl užsitęsusio mokestinio patikrinimo teismas pabrėžė, kad mokestinis patikrinimas šiuo atveju užsitęsė dėl to, kad mokesčių mokėtojas neišsaugojo dokumentų, reikšmingų mokestinės prievolės dydžiui nustatyti, mokesčių administratoriui teikė abstraktaus pobūdžio, nekonkrečius paaiškinimus dėl tikrinamo laikotarpio pajamų, kelis kartus prašė mokesčių administratoriaus atidėti nurodymų dėl informacijos pateikimo vykdymą. Dėl to, kad mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui nepateikė būtinų apskaitos dokumentų, mokesčių administratorius, siekdamas išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes bei priimti objektyvų ir teisingą sprendimą dėl pareiškėjo apmokestinimo, savarankiškai rinko duomenis, įskaitant ir iš užsienio mokesčių administratorių banko įstaigų. Mokestinis patikrinimas ne kartą buvo stabdomas dėl informacijos rinkimo ir gavimo. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad mokestinio patikrinimo trukmė buvo sąlygota būtinų administravimo procedūrų, o ne mokesčių administratoriaus neteisėto neveikimo. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui priskaičiuota santykinai didelė delspinigių suma, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių (LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1470/2013). Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti MAĮ 8 straipsnio 3 dalį ir pareiškėją atleisti visiškai ar iš dalies nuo delspinigių (ar jų dalies) mokėjimo.

19. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta 30 proc. dydžio bauda, t. y. vidutinio dydžio GPM bauda. Mokesčių administratorius įvertino tiek pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pareiškėjo siekį išvengti mokesčių mokėjimo, kas sąlygojo 7 933 764,19 Eur žalos valstybės biudžetui padarymą), tiek atsakomybę lengvinančią aplinkybę (mokesčio mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis pripažįsta pajamomis dalį į jo sąskaitas pervestų lėšų, kurią sudaro tarpininkavimo mokestis už valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugos, ir siekė sudaryti susitarimą su mokesčių administratoriumi dėl mokesčio sumų, teismo vertinimu, negali būti laikoma pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas šios dalies pajamų nėra deklaravęs įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, o tai rodo, kad jis siekė gauti mokestinę naudą, jis šių pajamų faktą pripažino tik susipažinęs su Patikrinimo aktu.

20. Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius teisingai aiškino ir taikė apmokestinimą GPM bei mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą, laikėsi MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pagrįsti apskaičiuotą mokestinę prievolę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo apmokestinimo GPM, kurio nėra pagrindo panaikinti, taip pat nėra pagrindo panaikinti Komisijos sprendimą. Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. B. skundą tenkinti ir 1) panaikinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. S-103 (7-73/2019); 2) panaikinti VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-119; 3) grąžinti bylą centriniam mokesčių administratoriui ginčą nagrinėti iš naujo (MAĮ 155 str. 4 d. 5 p., ABTĮ 88 str. 1 d. 2 p.); tuo atveju, jeigu paminėtas prašymas būtų atmestas, pareiškėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą, sumažinant A. B. VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-119 skirtą 30 procentų (2 380 129 Eur) GPM baudą iki 10 procentų GPM baudos, t. y. iki 793 376 Eur bei atleisti pareiškėją nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų ir nurodytų aplinkybių bei nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos, o tai lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde pareiškėjas akcentuoja:

22.1. Teismo sprendime cituojamoje LVAT praktikoje yra pabrėžiama, kad „tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kuria jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, tik esant pakankamiems įrodymams, kad tai nėra fizinio asmens pajamos“ (LVAT 2011 m. sausio 20 d. nutartis byloje Nr. A-442-60/2011; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis byloje Nr. A-556-1216/2010 ir kt.). Tačiau, nepaisant pareiškėjo pateiktų ir objektyvių įrodymų, kad į jo banko sąskaitą užsienio juridinių asmenų pervestos piniginės lėšos buvo ne jo, teismas, nukrypdamas nuo minėtos LVAT praktikos, sprendė, kad VMI ir Komisija pagrįstai minėtas lėšas apmokestino GPM. Pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė objektyvius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad į jo banko sąskaitas užsienio įmonių pervestos piniginės lėšos buvo ne jo, bet minėtų užsienio įmonių, kurios pinigines lėšas pareiškėjui pervedė pagal su juo sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Šių paslaugų teikimo sutarčių pagrindu pareiškėjas jam perverstas lėšas konvertavo į Baltarusijos rublius ir juos išgryninęs grąžino piniginių lėšų savininkams. Tačiau tiek VMI, tiek Komisija ir teismas atsisakė šiuos rašytinius įrodymus vertinti ir į juos atsižvelgti sprendžiant dėl pareiškėjui nustatytos mokestinės prievolės pagrįstumo, neturėdami jokių lygiaverčių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktuose dokumentuose užfiksuotas faktines aplinkybes. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo aukščiau pacituotos LVAT praktikos, pagal kurią asmens į banko sąskaitą gautos piniginės lėšos neapmokestinamos GPM, jeigu asmuo pateikia įrodymus, kad tai ne jo pajamos.

22.2. Remiantis MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius, manydamas, kad mokesčių mokėtojo pateiktos sutartys neva neatspindi realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, privalėjo pagrįsti šią savo nuomonę objektyviais įrodymais, paneigiančiais pareiškėjo pateiktose sutartyse ir pakvitavimuose užfiksuotas faktines aplinkybes. Mokesčių administratorius negalėjo atsisakyti vertinti ir atsižvelgti į mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus, remiantis vien savo subjektyvia nuomone, kad pateikti dokumentai tariamai yra „pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti mokestinės prievolės mokėjimo“. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius neturėjo galimybių rinkti papildomos informacijos apie pareiškėjui pervestų piniginių lėšų kilmę, kadangi neva jam nebuvo žinoma, į kokios šalies mokesčių administratorių kreiptis dėl užsienio įmones atstovavusio G. S.. Tokios teismo išvados yra visiškai nepagrįstos ir suponuoja netinkamą mokesčių administratoriaus pareigas reglamentuojančių teisės aktų taikymą ir aiškinimą (MAĮ 67 str. ir kt.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad mokesčių administratorius būtų pareiškėjo prašęs patikslinti duomenis apie G. S. pilietybę ar nuolatinę gyvenamąją vietą (rezidavimo valstybę). Juo labiau, kad pareiškėjas elektroniniu paštu nuolat bendravo su mokestinį patikrinimą vykdžiusia mokesčių inspektore, teikė jos prašomą informaciją ir dar 2015 m. kovo 25 d. el. laišku nurodė mokesčių administratoriui, kad G. S. yra Kopton Trade LTD direktorius (žr. patikrinimo akto priedą Nr. 28). Tačiau jokių klausimų dėl šio asmens duomenų patikslinimo pareiškėjas iš mokesčių administratoriaus niekada nesulaukė.

22.3. Pareiškėjo pateiktų sutarčių ir pakvitavimų su užsienio bendrovėmis turinys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu į pareiškėjo banko sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo grąžintos minėtoms bendrovėms, išskaičius už paslaugos suteikimą nustatytą komisinį užmokestį. Taigi minėtos sutartys ir pakvitavimai turi įtakos pareiškėjo mokestinėms prievolėms, nes šių sutarčių pagrindu pareiškėjui į banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo pajamomis. Todėl mokesčių administratorius nepagrįstai nusprendė neatsižvelgti ir nevertinti šių sutarčių, priimant sprendimą dėl Patikrinimo akto tvirtinimo. Teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

22.4. Teismas kaip ir VMI bei Komisija tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu turėjo daugybę ir įvairių sandorių su užsienio įmonėmis, todėl, neturėdamas sutarčių, jis objektyviai negalėjo detaliai ir tiksliai įvardinti, kokiu pagrindu gavo pinigines lėšas į savo sąskaitą iš kiekvienos konkrečios įmonės. Bylos medžiagoje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas su užsienio įmonėmis turėjo ir paskolinių teisinių santykių, kurių pagrindu užsienio įmonės į A. B. asmenines sąskaitas pervesdavo pinigines lėšas (žr. I t., b. l. 69–83 – Paskolos sutartis su Polimirtrade LLC). Dalis įmonių lėšas pervesdavo suteikiamų paskolų pagrindų, dalis – lėšų konvertavimo ir gryninimo pagrindais, kita dalis – kitų sandorių pagrindu.

22.5. Byloje nustačius, kad mokesčių administratorius nesiėmė jokių priemonių objektyviais įrodymais pagrįsti savo abejones dėl pareiškėjo pateiktų sutarčių ir nurodomų paslaugų teikimo aplinkybių, teismas privalėjo panaikinti skundžiamus VMI ir Komisijos sprendimus ir bylą grąžinti naujam patikrinimui. To nepadarius, skundžiamu sprendimu buvo pažeista ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis, pagal kurią jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

22.6. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atleisti jį nuo 50 proc. delspinigių. LVAT savo praktikoje analogiškose bylose pripažįsta ir palieka galioti mokesčių administratoriaus ir / ar Komisijos sprendimus, kuriais, atsižvelgus į mokestinio patikrinimo trukmę ir mokesčių administratoriaus veiksmus jį stabdant ir pan., mokesčių mokėtojas yra atleidžiamas nuo 50 proc. apskaičiuotų delspinigių (žr. LVAT 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-589-438/2019 ir kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 5 085 706,65 Eur GPM delspinigių suma yra apskaičiuota už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 2 d, dienos iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. už daugiau nei 6 metų laikotarpį. Patikrinimas užtruko, nes mokesčių administratorius teikė užklausas užsienio šalių administratoriams, taip pat pratęsdavo terminus, kadangi pareiškėjas nurodė, kad nėra išsaugojęs sudarytų ir įvykdytų sutarčių bei deda pastangas gauti šias sutartis iš kitų šias sutartis pasirašiusių asmenų. Tačiau, pareiškėjui kyla pagrįstas klausimas, kokiu tikslu buvo pratęsiami mokestinio patikrinimo terminai, sudarant sąlygas didėti GPM delspinigių sumai, jeigu į jokius pareiškėjo pateiktus dokumentus nebuvo atsižvelgta, laikant juos tiesiog pareiškėjo gynybine pozicija, ir GPM prievolė apskaičiuota iš esmės vertinant tik piniginių lėšų gavimo į pareiškėjo banko sąskaitą faktą. Be to, pareiškėjas nėra kaltas, kad ilgai užtruko, kol mokesčių administratoriaus gavo atsakymus į savo užklausas Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos mokesčių administratoriui, taip pat Muitinės departamentui.

22.7. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo sumažinti mokesčių administratoriaus paskirtą baudą iki 10 proc. Bauda skiriama nustačius, kad mokesčių mokėtojas nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio. Taigi mokesčio nedeklaravimas ir nesumokėjimas tuo pačiu negali būti vertinama ir kaip sunkinanti aplinkybė, tariamai sudaranti pagrindą skirti didesnę negu vidurkis baudą. Teismui laikant, kad pareiškėjo iš užsienio įmonių gautos piniginės lėšos yra jo pajamos, nėra jokio pagrindo šios aplinkybės vertinti kaip sunkinančios. Be to, teismas konstatavo, kad byloje yra pripažinta aplinkybė, jos pareiškėjas patikrinimo metu bendradarbiavo ir teikė mokesčių administratoriui paaiškinimus ir įrodymus, taip pat pats savarankiškai kreipėsi į užsienio bankus ir juridinius asmenis, kad šie pateiktų mokestiniam patikrinimui reikšmingą informaciją ir dokumentus. Taigi, mokesčių administratorius, skirdamas 30 proc. baudą, atitinkamai ir teismas atsisakydamas ją sumažinti iki 10 proc., netinkamai įvertino nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas byloje nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

23. Atsakovas VMI atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, nurodytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ginčijamais sprendimais (VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu ir Komisijos 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu) pareiškėjui papildomai apskaičiuotų 7 933 764,19 Eur GPM, 5 085706,65 Eur GPM delspinigių ir 2 380129 Eur GPM baudos, mokesčių administratoriui nustačius, kad 2011–2012 m. pareiškėjas iš užsienio juridinių asmenų į asmenines sąskaitas gavo pajamų, priskiriamų B klasės pajamoms, kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą dėl ginčijamų mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų panaikinimo atmetė. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad, jo nuomone, teismas netinkamai ištyrė ir neįvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti ginčijamus mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus arba sumažinti delspinigius ir paskirtą baudą.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

27. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl pagrindinių faktinių aplinkybių: (i) 2011–2012 metais užsienio juridiniai asmenys į Latvijos Respublikos ABLV Bank, AS esančias pareiškėjo asmenines sąskaitas pervedė 183 409 787,11 Lt piniginių lėšų, kurių didžiąją dalį pareiškėjas pervedė į asmenines banko sąskaitas užsienio bankuose (OAO „Texnobank“, ZAO „Zepter Bank“, ZAO „RRB-Bank“, ZAO „Delta bank“, OAO „Fransabank“, „Minsk Transit Bank“, OAO „Priorbank“), iš kurių jos buvo išmokamos pareiškėjui grynaisiais pinigais, į pareiškėjo banko sąskaitas Baltarusijos Respublikos bankuose pervestos piniginės lėšos prieš jas išgryninant dažniausiai buvo keičiamos į kitą valiutą, kita dalis ginčo piniginių lėšų buvo pervesta fiziniams asmenims ir užsienio įmonėms (taip pat ir pinigines lėšas pervedusioms užsienio įmonėms Richfold Companv LLP, European Management and Investment Company, Oxport Import Limited. Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited ir Pkw-Koeln Car Trading GmbH); (ii) mokesčių administratorius, įvertinęs Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktus ABLV Bank, AS pareiškėjo asmeninių sąskaitų duomenis apie jo 2011–2012 m. banko pavedimais gautas pinigines lėšas iš minėtų užsienio įmonių (183 382 889,80 Lt) ir pareiškėjo banko pavedimais pervestas pinigines lėšas Richfold Company LLP, Europen Management and Investment Company, Oxport Import Limited, Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group United (757 549,14 Lt, mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas), apskaičiavo, kad pareiškėjas 2011–2012 metais gavo 182 625 340,66 Lt apmokestinamųjų B klasės pajamų, kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM.

28. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas paminėtų faktinių aplinkybių neneigia, tačiau nesutinka su tuo, kad šios lėšos yra jo gautos pajamos. Siekdamas pagrįsti savo nesutikimą, pareiškėjas nurodė, kad: jis ginčo laikotarpiu teikė valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugas užsienio įmonėms Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, kadangi Baltarusijos Respublikos bankai jam taikė palankesnius valiutos keitimo ir išgryninimo įkainius negu standartiniai; jis įvykdė su šiomis užsienio įmonėmis sudarytas paslaugų teikimo sutartis ir tinkamai atsiskaitė su kontrahentais, išmokėdamas jiems grynaisiais pinigais konvertuotas sumas; kartu su pastabomis dėl Patikrinimo akto jis mokesčių administratoriui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jo paaiškinimus dėl ūkinių santykių su trimis užsienio bendrovėmis ir kad į jo banko sąskaitą pervestos lėšos nėra jo pajamos, tačiau mokesčių administratorius šių įrodymų tinkamai neįvertino ir dėl to, pareiškėjo teigimu, priėmė nepagrįstą sprendimą; gautomis pajamomis pareiškėjas iš esmės pripažįsta tik tarpininkavimo mokestį, kurį jis gavo kaip užmokestį už sutartyse numatytų paslaugų atlikimą, tačiau ne visas į jo sąskaitą banke pervestas užsienio įmonių pinigines lėšas.

29. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištyrė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir nebekartodama tikrinamame teismo sprendime išdėstytų motyvų pritaria išvadai, kad pareiškėjui GPM prievolė nustatyta pagrįstai. Teismas motyvuotai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius tinkamai įvykdė MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintą pareigą pagrįsti mokestinės prievolės dydį, pareiškėjui sudarė visas sąlygas pateikti dokumentus (įrodymus) mokestinės prievolės dydžiui nustatyti, tačiau pareiškėjas nepaneigė įrodymais mokesčių administratoriaus išvadų, jog iš užsienio įmonių RichFold Company LLP, Europen Management and Investment Company, Kopton Trade LTD, Oxport Import Limited, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, PkW-Koeln Car Trading GmbH į jo asmenines bankų sąskaitas gautos piniginės lėšos yra kitos gautos apmokestinamosios pajamos.

30. Primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Aplinkybė, kad pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas.

31. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad teismas pažeidė paminėtas įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

32. Kartu pažymėtina, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

33. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą sumažinti jam apskaičiuotų delspinigių ir paskirtos baudos sumas. Šis prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų sumos yra labai didelės, o mokestinis patikrinimas užsitęsė per ilgai. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad santykinai didelė apskaičiuotų delspinigių ir paskirto baudos suma, ypač atsižvelgiant į netinkamai įvykdytos mokestinės prievolės dydį, per se (pati savaime) nesudaro pagrindo jų sumažinti ar atleisti nuo jų mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui paskirtos baudos dydis atitinka padarytus pažeidimus ir nepažeidžia teisingumo ar proporcingumo principų. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo jam apskaičiuotų delspinigių ar juos sumažinti dėl ilgai užsitęsusio mokestinio patikrinimo, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mokestinis patikrinimas šiuo atveju užsitęsė dėl to, kad pareiškėjas neišsaugojo dokumentų, reikšmingų mokestinės prievolės dydžiui nustatyti, mokesčių administratoriui teikė abstraktaus pobūdžio, nekonkrečius paaiškinimus dėl tikrinamo laikotarpio pajamų, kelis kartus prašė atidėti nurodymų dėl informacijos pateikimo vykdymą. Taip pat mokestinis patikrinimas buvo stabdomas dėl to, kad pareiškėjas nepateikė būtinų apskaitos dokumentų, mokesčių administratorius turėjo savarankiškai rinkti duomenis.

34. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

35. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė