Legislator Case Law & Legislation
85a0e331-6d10-4525-a09f-25563dffb5de AI generated

85a0e331-6d10-4525-a09f-25563dffb5de · Kauno apygardos teismas

Case Number 85a0e331-6d10-4525-a09f-25563dffb5de
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Č. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-217/2014 pagal ieÅ¡kovės G. Č. ieÅ¡kinį atsakovams A. K., G. M. ir T. K. dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1–3, t. I), kuriame prašė pripažinti negaliojančiu D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 11 d. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Jonavos rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorius visÄ savo turtÄ paliko sutuoktinei A.

Legislator headnote

AI generated

85a0e331-6d10-4525-a09f-25563dffb5de · Kauno apygardos teismas: Teismas taip pat rėmėsi ekspertizę atlikusios ekspertės V. M. parodymais, kad žmogus, esant vidutiniam sutrikimui, gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, kad kraujagyslinė demencija labai retai vystosi staiga, tai lėtas procesas, kuris einant laikui vis sunkėja. Teismas atsižvelgė į liudytojos, psichikos centro slaugytojos Z. V. parodymus, kad D. K., atėjęs į centrÄ lydimas žmonos, turėjo nusiskundimų, pats bendravo, didelių problemų neiÅ¡sakė, su juo slaugytoja Z. V. susikalbėjo visiÅ¡kai, jis iÅ¡samiai atsakinėjo į klausimus, suprato, kad blogėja jo sveikata, orientavosi laike ir erdvėje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-120-260/2015,Proceso Nr. 2-17-3-02771-2012-5,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 21.4.2.3; 34.4.2; 114.9.6.2; 114.11; 121.14; 121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-217/2014 pagal ieÅ¡kovės G. Č. ieÅ¡kinį atsakovams A. K., G. M. ir T. K. dėl testamento nuginčijimo, trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P.. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b.l. 1–3, t. I), kuriame prašė pripažinti negaliojančiu D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 11 d. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Jonavos rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo testatorius visÄ savo turtÄ paliko sutuoktinei A.

K., o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui - G. M. ir T. K.. Nurodė, kad 2006 m. spalio 11 d. ieÅ¡kovės tėvas D. K., miręs (duomenys neskelbtini), sudarė testamentÄ , patvirtintÄ Jonavos rajono 2-ajame notarų biure, kuriuo visÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , piniginius indėlius ir kitÄ turtÄ , kuris jam priklausytų mirties dienÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko savo sutuoktinei A. K., kuri tame pačiame testamente padarė analogiÅ¡kÄ patvarkymÄ . Testamente taip pat numatytas patvarkymas, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtÄ paveldi G.

M. ir T. K.. IeÅ¡kovė, nors ir bÅ«dama D. K. dukra, testamente paminėta nebuvo. Testamento sudarymo metu D. K. sunkiai sirgo ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. IeÅ¡kovė nurodė, kad lankant tėvÄ 2006 metų pavasarį jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nesiorientavo erdvėje ir laike, nepažino ieÅ¡kovės.Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 19–21, t. I) prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog D.

K. sudarydamas testamentÄ nesuprato savo veiksmų. Testamentas buvo patvirtintas notarų biure, o notaras, patvirtinęs testamentÄ , įsitikino testatoriaus veiksnumu. Testatorius suprato savo veiksmus ir sudarydamas ginčijamÄ testamentÄ realizavo savo valiÄ . D. K. valia dėl bendro sutuoktinių testamento sudarymo ir viso sutuoktinių turto palikimo vaikams buvo susiformavusi jau seniai, tačiau dėl sutuoktinių užimtumo testamento sudarymas vis bÅ«davo atidedamas. Tiek iki testamento sudarymo, tiek ir po to D.

K. buvo nuovokus. 2006 m. liepos 19 d. mirus atsakovės A. K. giminaičiui Ukmergėje D. K. važiavo į Ukmergę, 2006 metų vasarÄ vairavo automobilį, mokė sÅ«nų vairuoti, 2006 metais tvarkė uoÅ¡vienės kapus, rÅ«pinosi paminklo pastatymu, bendravo su bendradarbiais, kaimynais, savo draugais medžiotojais. Pats testamento turinys patvirtina, kad D. K. testamento sudarymo metu buvo veiksnus, kadangi ieÅ¡kovė su savo tėvu nebendravo nuo 1993 metų ir D. K. neketino palikti jai po savo mirties kokio nors turto.

Nors D. K. dėl to iÅ¡ pradžių iÅ¡gyveno, tačiau vėliau su tuo susitaikė. Testamento sudarymo metu, net ir pasiÅ«lius įtraukti ieÅ¡kovę į palikėjų ratÄ , D. K. kategoriÅ¡kai atsisakė tai padaryti teigdamas, kad jei jis nerÅ«pi dukrai, tai po jo mirties jai neturi rÅ«pėti ir užgyventas jo turtas.Trečiasis asmuo Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P. atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 34, t. I) prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neatitinkantį CK 1.5 straipsnio nuostatų.

Nurodė, kad bendraujant su D. K. ji iÅ¡siaiÅ¡kino, jog testatorius aiÅ¡kiai formuluoja savo mintis, sugeba motyvuoti savo sprendimus, gerai orientuojasi aplinkoje, todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ ir patvirtinti ginčijamÄ testamentÄ . Testatorius D. K. testamento sudarymo metu buvo veiksnus, todėl grįsti ieÅ¡kinį prielaidomis dėl jo silpnaprotystės ar tuo, kad jis sirgo psichine liga – nepagrįsta. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu (b.l. 57–11, t.

II) ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei A. K. 579,24 Eur (2 000 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidas bei valstybei 21,90 Eur (75,63 Lt) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. K., kuris buvo ieÅ¡kovės G. Č. ir atsakovo T. K. tėvas bei atsakovės A. K. sutuoktinis. Sutuoktiniai D. K. ir A. K. 2006 m. spalio 11 d. testamentu, patvirtintu Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padarė patvarkymÄ , kuriuo D.

K. jam priklausantį visÄ nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , piniginius indėlius ir kitÄ turtÄ , kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko sutuoktinei A. K., o A. K. priklausantį visÄ nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , piniginius indėlius ir kitÄ turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko sutuoktiniui D. K.. Testatoriai taip pat susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtÄ paveldi dukra G.

M. ir sÅ«nus T. K.. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, byloje paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę, kurios iÅ¡vadoje nurodyta, jog D. K. sirgo psichikos sutrikimu – subkortikalinė kraujagyslinė demencija. D. K. sirgo psichikos sutrikimu subkortikalinė kraujagyslinė demencija ir 2006 m. spalio 11 d. D. K. ligai bÅ«dinga praÅ¡viesėjimo periodai, taip vadinami „liuicidiniai langai“. Tačiau tas praÅ¡viesėjimas nebÅ«na pilnas, trunka nuo keleto minučių iki kelių valandų ar dienų.

Jų metu gali pagerėti atmintis, trumpam pagerėti orientacija, bet kognityvinių funkcijų pakenkimo visuma iÅ¡lieka, psichinė bÅ«sena neatsistato iki gebėjimo suprasti ir teisingai vertinti aplinkÄ ir situacijÄ . Kognityvinių funkcijų sutrikimas iÅ¡lieka. D. K., sudarydamas testamentÄ , patvirtintÄ 2006 m. spalio 11 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Tačiau teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, nurodė, kad byloje esantys kiti įrodymai paneigia ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , kad D.

K., sudarydamas testamentÄ , patvirtintÄ 2006 m. spalio 11 d., negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Teismas nurodė, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios, kadangi jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, o bÅ«tent liudytojo S. J., kuris buvo D. K. gydytojas, parodymams, kad D. K. 2006 m. sausio 23 d. pas jį atvyko lydimas žmonos, skundėsi, kad blogėja atmintis, ir nors jam buvo nustatytas 16 balų vidutinis kognityvinis sutrikimas, tačiau 2006 m. D. K. daugelį savo funkcijų valdyti galėjo, orientavosi, pakankamai normaliai bendravo, į klausimus atsakydavo pagal prasmę, atminties sutrikimai buvo silpni, pakankamai orientavosi situacijoje, aplinkoje, tik ne viskÄ teisingai lokalizuodavo laike, tuo metu didesnių sutrikimų dar nebuvo pastebėta.

Teismas taip pat rėmėsi ekspertizę atlikusios ekspertės V. M. parodymais, kad žmogus, esant vidutiniam sutrikimui, gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, kad kraujagyslinė demencija labai retai vystosi staiga, tai lėtas procesas, kuris einant laikui vis sunkėja. Teismas atsižvelgė į liudytojos, psichikos centro slaugytojos Z. V. parodymus, kad D. K., atėjęs į centrÄ lydimas žmonos, turėjo nusiskundimų, pats bendravo, didelių problemų neiÅ¡sakė, su juo slaugytoja Z. V. susikalbėjo visiÅ¡kai, jis iÅ¡samiai atsakinėjo į klausimus, suprato, kad blogėja jo sveikata, orientavosi laike ir erdvėje.

Be to, minėta liudytoja D. K. sutikdavo mieste, banke, parduotuvėje, matė jį Jonavoje vairuojantį automobilį dar ir 2006 – 2007 m. laikotarpiu, visur jis bÅ«davo vienas. Liudytoja nurodė, kad antrÄ kartÄ D. K. psichikos centre lankėsi 2007 m., sveikata buvo pablogėjusi, bet jis slaugytojÄ atpažino, pasisveikino. Teismas sprendė, kad ekspertizės akte nėra konkrečių iÅ¡vadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp D. K. ligos ir jo galimo visiÅ¡ko neveiksnumo, dėl ko testatorius galėjo nesuprasti savo veiksmų reikÅ¡mės sudarant ginčijamÄ testamentÄ , kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiu momentu liga buvo taip iÅ¡sivysčiusi, kad testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, koks galėjo bÅ«ti neveiksnumo laipsnis ir pan.

Teismas, remdamasis D. K. gydžiusio gydytojo parodymais, sprendė, kad testatoriaus psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Teismas nustatė, kad 2006 m. lapkričio 15 d. D. K. buvo nustatytas 25 procentų darbingumo lygis, o 2008 m. vasario 7 d. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorija pradėta 2006 m. rugsėjo 28 d., iÅ¡ esančio įraÅ¡o matyti, kad ,,Skundų neturi, iÅ¡ žmonos paaiÅ¡kinimų apie 5 m. blogėja atmintis, sunku skaičiuoti, pasimetęs, neranda daiktų, dezorientuotas laike, psichomotoriÅ¡kai sulėtintas, dėmesio koncentracija sutrikusi, nekritiÅ¡kas, duodama iÅ¡vada - subkortikali demencija, MMSE balas 16 (demencijos, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpÄ protinės bÅ«klės tyrimÄ MMSE, nuo 11 iki 20 balų, pagal BLESSED demencijos skalę nuo 10 iki 22 balų).

Tačiau teismas, vertindamas šį įraÅ¡Ä , atsižvelgė į atsakovės A. K. paaiÅ¡kinimus, kad kreipiantis pas gydytojÄ psichiatrÄ buvo duodami neobjektyvÅ«s paaiÅ¡kinimai apklausiant (anamnezė), buvo paaiÅ¡kinta gydytojui, kad ligonio D. K. bÅ«klė sunkesnė nei buvo iÅ¡ tikrųjų siekiant gauti efektyvesnį ir skubesnį gydymÄ , papiktnaudžiauta ligonio teisėmis. Teismas iÅ¡vadÄ , kad D. K. sveikatos bÅ«klė buvo patenkinama, MMSE (demencija) buvo vidutinio laipsnio ir jis buvo tokios bÅ«senos, kad galėjo testamento sudarymo metu iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ , valdyti savo veiksmus, grindė ir kitų byloje apklaustų asmenų, t. y. trečiojo asmens notarės G.

P. paaiÅ¡kinimais ir liudytojų parodymais, kad 2005 metais mirus A. K. motinai D. K. organizavo jos laidotuves, su visais bendravo, vežė žmones namo, o 2006 m. lapkričio mėnesį organizavo metines, atsiskaitinėjo kavinėje, giesmininkes vežė namo, normaliai bendravo, dėkojo visiems, kad atvyko į metines; liudytojo Z. K. parodymais, kad jie su D. K. 2006 m. statė paminklÄ , o 2007 m. įrenginėjo baseinÄ , liudytojų T. G. ir V. S. parodymais, kad D. K. 2006 m. dalyvavo jų gimtadienių Å¡ventėse, normaliai bendravo.

L. R. R. parodė, kad ji dirbo pagal individualiÄ veiklÄ , norėjo sukurti savo įmonę, todėl su D. K. keletÄ kartų tarėsi, kaip jai pereiti prie kitokių darbo santykių, o liudytoja V. S. D. K. konsultuodavo mokesčių, įmonės pertvarkymo klausimais. Teismas taip pat rėmėsi T. K. paaiÅ¡kinimais, kad 2006 m. tėtis mokė jį vairuoti. Teismas pažymėjo, kad nors nurodyti asmenys nėra gydytojai, neturi kompetencijos vertinti asmens psichinės bÅ«senos, tačiau yra atsakovės A. K. bei testatoriaus kaimynai ir Å¡eimos draugai, su kuriais daug metų bendravo, jų parodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, kitų liudytojų parodymams, Å¡ių asmenų suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymus jie davė prisiekę ir bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Teismas, vertindamas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus bei liudytojos V. P. parodymus apie prastÄ D. K. bÅ«klę 2006 metais nurodė, jog jie nesudaro pagrindo spręsti, kad testamento pasiraÅ¡ymo metu testatorius buvo tokios bÅ«senos, jog negalėtų suprasti savo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė galėjo klysti dėl nurodomo laikotarpio, kadangi ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės atsakovės A. K. parodymais galėjo bÅ«ti 2008 metais, o be to, ieÅ¡kovė ir liudytoja pripažino, kad tėvo ir brolio beveik nelankė, pas K. atvykdavo labai retai, ieÅ¡kovė tėvo nematė daugelį metų, apsilankymai buvo epizodiniai, atvyko tik į laidotuves.

Teismas, remdamasis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, sprendė, kad D. K. iki 2008 m. pats sÄ moningai rÅ«pinosi įmonės reikalais, kÄ patvirtino ir liudytojas T. B.. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, notarės G. P. paaiÅ¡kinimus, sprendė, kad ginčijamas testamentas patvirtina bylos aplinkybes, jog sudarytame abiejų sutuoktinių bendrame testamente iÅ¡reikÅ¡ta testatoriaus D. K. laisva valia. Teismas nurodė, kad liudytojams, kurie bendravo su D. K. betarpiÅ¡kai prieÅ¡ testamento sudarymÄ , jo sudarymo dienÄ ir vėliau, nekilo abejonių dėl testatoriaus gebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę: jis elgėsi sÄ moningai, suprasdamas, kad susirgo, iÅ¡ anksto iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ su sutuoktine A.

K. visÄ savo turtÄ palikti pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui - G. M. ir T. K.. Teismas pripažino, kad toks atsakovės A. K. ir D. K. atliktas patvarkymas dėl jiems priklausančio turto kiekvieno iÅ¡ jų mirties atveju yra protingas ir abiems naudingas, toks patvarkymas iÅ¡ esmės atitinka ir CK 5.43 straipsnyje įtvirtintÄ bendrojo sutuoktinių testamento sampratÄ . Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad D. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, o ginčijamas testamentas visiÅ¡kai atitiko palikėjo valiÄ ir jo interesus.

Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertinęs įrodymus byloje, laikė nustatytomis aplinkybes, kad D. K. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė, jo valia iÅ¡reikÅ¡ta asmeniÅ¡kai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl teismas ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 71–76, t.

II) ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , netinkamai įvertino įrodymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi bylos baigtimi suinteresuotų atsakovų, testamentÄ patvirtinusio trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, kurie turi bÅ«ti vertinami itin atsargiai ir pripažįstami įrodymais tik tuo atveju, jei juos patvirtina kita byloje esanti medžiaga.

AnalogiÅ¡kai teismas turėjo vertinti ir su atsakove A. K. artimus santykius palaikančių, jos motinos laidotuvėse dalyvavusių liudytojų parodymus. Liudytojai parodymus davė praėjus ilgam laiko tarpui, todėl neatmetama suklydimo galimybė. Be to, dalyvavimas laidotuvėse dar nesudaro pagrindo teigti, jog asmuo yra veiksnus, o testatorius jo įsteigtos klinikos reikalus tvarkė tik per kitus asmenis. Teismas nepagrįstai neįvertino testatoriaus sesers parodymų apie blogÄ testatoriaus bÅ«senÄ prieÅ¡ 8 metus, t. y. 2006 metais.

Liudytojų Z. V. ir S. J. parodymai taip pat kelia įtarimų, kadangi minėti liudytojai pademonstravo ypatingus gebėjimus tiksliai prisimindami testatoriaus bÅ«klę ir elgesį prieÅ¡ 8 metus. Z. V. yra slaugos darbuotoja, neturinti reikiamo medicininio iÅ¡silavinimo vertinti pacientų psichinę bÅ«klę. Nors gydytojas S. J. bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reiÅ¡kė nuostabÄ , jog testatorius tuo metu dar galėjo vairuoti transporto priemonę, tačiau teismas į Å¡iÄ aplinkybę visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio.

Be to, minėti liudytojai nurodė, kad jie nėra ekspertai ir negali pasisakyti dėl testatoriaus sugebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pats kreipimosi į gydymo įstaigÄ faktas jau yra pakankamas vertinti testatoriaus bÅ«klę kaip nepatenkinamÄ . Testatoriaus sveikatos bÅ«klė blogėjo nuo 1995 metų, o pas medikus jį visuomet atveždavo jo sutuoktinė, kas tik įrodo nesugebėjimÄ orientuotis aplinkoje, suprasti ir valdyti savo veiksmus.Teismas netinkamai įvertino teismo psichiatrijos ekspertizės aktÄ .

Teismo psichiatrijos ekspertizę byloje skyrė teismas, kuris parinko ne tik ekspertinę įstaigÄ , bet ir suformavo galutinius klausimus. Tačiau teismas, priimdamas sprendimÄ , siekė ne objektyviai įvertinti atliktos ekspertizės aktÄ , bet visais įmanomais bÅ«dais paneigti jo iÅ¡vadas. Teismas nepateisinamai ekspertizės iÅ¡vadas paneigė subjektyvių, galinčių klysti ir suinteresuotų asmenų parodymais, duotais apie įvykius, vykusius prieÅ¡ 8 metus. Tokio įrodymų vertinimo negalima laikyti objektyviu ir visapusiÅ¡ku, o nesutikimo su ekspertizės iÅ¡vada – motyvuotu.

Teismo ekspertizės iÅ¡vada padaryta remiantis testatoriaus sveikatos istorijoje esančiais duomenimis, kurie prieÅ¡tarauja liudytojų parodymams, o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.Teismas, priimdamas sprendimÄ , neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė testamente nebuvo įvardinta kaip paveldėtoja be jokios pagrįstos priežasties. IeÅ¡kovė su tėvu iki pat jo susirgimo bendravo, nebuvo susipykę.

Taip pat teismas neįvertino to, kad testatorius galėjo bÅ«ti įtakojamas kartu gyvenančių asmenų, nes testamentas sudarytas jų naudai. Teismas neatkreipė dėmesio ir nesiaiÅ¡kino, kokiomis aplinkybėmis buvo sudarytas ginčijamas testamentas. Bylos medžiaga patvirtina, kad testatorius buvo nuolat lydimas atsakovės A. K., o tai tik patvirtina poveikio jam galimybę. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 81–86, t. II) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Jonavos rajono apylinkės 2014 m. birželio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti jiems bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas atsakovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, kurie laikytini įrodymais, vertino visų įrodymų visumoje. Minėtų asmenų parodymų pagrįstumÄ patvirtino tiek byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, tiek ir apklausti liudytojai. Apeliantės argumentai dėl kitų liudytojų parodymų patikimumo yra nepagrįsti, kadangi liudytojai davė nuoseklius parodymus apie tai, kad testatorius 2005–2006 metais gyveno aktyvų, normalų gyvenimÄ , kas tik patvirtina, kad jis suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad testatorius klinikos reikalus tvarkė tik per įgaliotus asmenis, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog testatorius atliko eilę sandorių ginčo laikotarpiu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino jos ir testatoriaus sesers parodymų, jog testatoriaus bloga būsena buvo prieš 8 metus, kadangi, visų pirma, liudytoja teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kada matė D. K., o visų antra, liudytoja nepagrįstai nurodė, kad ji buvo atvykusi pas brolį kai jam buvo 58 ar 59 metai, kadangi ji lankėsi tuo metu, kai D.

K. buvo 60 metų, t. y. 2008 metais, kai jo sveikata buvo jau pablogėjusi. Teismas pagrįstai Å¡ios liudytojos parodymus vertino kritiÅ¡kai. Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai vertino ir ieÅ¡kovės parodymus, kadangi ji negalėjo nurodyti tikslaus metų laiko, kada lankėsi pas tėvÄ . IeÅ¡kovė pas tėvÄ buvo atvykusi taip pat 2008 metais, o ne kaip teigė 2005 metais. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojų Z. V. ir S. J. parodymų, kadangi jie nedavė iÅ¡vados, ar testatorius galėjo valdyti savo veiksmus, tačiau patvirtino, kad testatorius, atvykęs į gydymo įstaigÄ 2006 metais, pats bendravo, didelių problemų neiÅ¡sakė, su juo liudytoja susikalbėjo visiÅ¡kai, atsakinėjo iÅ¡samiai į klausimus, suprato, kad blogėja jo sveikata, orientavosi laike ir erdvėje.

Minėti asmenys nėra susiję jokiais giminystės ryÅ¡iais, nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas netikėti Å¡ių asmenų parodymais neturi jokio pagrindo. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad vien kreipimosi į gydymo įstaigÄ faktas patvirtina testatoriaus nepatenkinamÄ sveikatos bÅ«klę. Nors testatoriui 2001 metais buvo diagnozuota subkortikalinė kraujagyslinė demencija, tačiau MMSE apie 30 balų, kas yra maksimalus rezultatas. Taigi, nors testatoriui ir buvo nustatyta demencija, jis ja nesirgo.

Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai vertino ekspertizės iÅ¡vadÄ , laikytini nepagrįstais, prieÅ¡taraujančiais procesinėms teisės normoms ir suformuotai kasacinio teismo praktikai. Teismas nesutikimÄ su ekspertizės iÅ¡vada motyvuotai argumentavo sprendime. Teismo ekspertizės aktas neturi virÅ¡enybės prieÅ¡ kitus įrodymus, jis yra tik vienas iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, lygiaverčių su kitais ir nelaikomas oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ekspertizės aktas turi virÅ¡enybę prieÅ¡ liudytojų parodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ar kitus raÅ¡ytinius byloje esančius įrodymus.

Apeliantė nepagrįstai suabsoliutina ekspertizės aktÄ ir medicininius įraÅ¡us, kurie jai bÅ«tų naudingi, neatkreipdama dėmesio į tai, kad įrodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems bei ekspertės paaiÅ¡kinimams teismo posėdžio metu. Ekspertizės akte nepagrįstai duota kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad testatorius negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, nes diagnozuotai ligai bÅ«dingi praÅ¡viesėjimo periodai, o ekspertė negalėjo atsakyti, kodėl tokio praÅ¡viesėjimo metu nebÅ«tų galima suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Teismas ekspertizės aktÄ pagrįstai vertino kritiÅ¡kai, kadangi ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes ekspertui nebuvo pateikti visi liudytojų apklausos protokolai ir jų parodymai teismo posėdžio metu, taip pat kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

Ekspertė nevertino ir tos aplinkybės, kad 2005 metais testatoriui buvo iÅ¡duotas leidimas laikyti ginklÄ , kas taip pat paneigia, kad testatorius tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Ekspertizės aktas yra neiÅ¡samus, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu byloje. Teismas sprendimÄ priėmė atsižvelgęs į testamento esmę, į tai, kad jis nepažeidė testatoriaus teisių ir teisėtų interesų, atitiko jo valiÄ , o vien tai, kad apeliantė nėra įtraukta į įpėdinių sÄ raÅ¡Ä , negali bÅ«ti pagrindas testamentÄ pripažinti negaliojančiu.

Pačios apeliantės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad testatorius nenorėjo įtraukti jos į testamentÄ kaip įpėdinės, kadangi apeliantė su savo tėvu nebendravo nuo 1993 metų iki pat jo mirties, pas jį buvo atvykusi tik vienÄ kartÄ .Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas apeliantės ieÅ¡kinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl testatoriaus D. K. galėjimo testamento sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kurį remiantis apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Byloje kilo ginčas dėl bendrojo sutuoktinių testamento galiojimo, t. y. ar vienas sutuoktinių testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. spalio 11 d.

D. K. ir A. K. sudarė bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ , kurį patvirtino Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, t. I). Savo mirties atveju sutuoktiniai minėtame testamente padarė patvarkymÄ , kad mirus D. K. jis visÄ jam priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , piniginius indėlius ir kitÄ turtÄ , kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, palieka sutuoktinei A. K., kuri tuo pačiu jai priklausantį visÄ nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ , piniginius indėlius ir kitÄ turtÄ , kuris mirties dienÄ jai priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko sutuoktiniui D.

K.. Testatoriai tuo pačiu susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui turtÄ paveldi dukra G. M. ir sÅ«nus T. K.. D. K. mirė (duomenys neskelbtini), o po jo mirties paveldėti mirusiojo turtÄ kreipėsi testamentinė įpėdinė – A. K. (b.l. 10–11, t. I). Apeliantė, bÅ«dama D. K. dukra (b.l. 5–9, t. I), t. y. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pirmiau nurodyto testamento pripažinimo negaliojančiu teigdama, kad testamento sudarymo metu jos tėvas dėl sveikatos bÅ«klės negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar testamento sudarymo metu testatorius D. K. buvo veiksnus, ar galėjo suprasti savo atliekamų veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, civilinėje byloje paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 149–150, t. I). 2013 m. gruodžio 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5–8, t. II) padaryta iÅ¡vada, kad D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), sirgo psichikos sutrikimu – subkortikaline kraujagysline demencija.

D. K. sirgo psichikos sutrikimu subkortikaline kraujagysline demencija 2006 m. spalio 11 d. D. K. ligai bÅ«dinga praÅ¡viesėjimo periodai, taip vadinami „liuicidiniai langai“, tačiau tas praÅ¡viesėjimas nebÅ«na pilnas, trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų ar dienų. Jų metu gali pagerėti atmintis, trumpam pagerėti orientacija, bet kognityvinių funkcijų pakenkimo visuma iÅ¡lieka, psichinė bÅ«sena neatsistato iki gebėjimo suprasti ir teisingai vertinti aplinkÄ ir situacijÄ .

Kognityvinių funkcijų sutrikimas iÅ¡lieka, kaip ir nagrinėjamu atveju. D. K. sudarydamas testamentÄ negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad jie paneigia teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, jog D. K. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, todėl apeliantės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl testatoriaus D. K. galėjimo testamento sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti.Bendrasis sutuoktinių testamentas yra dviÅ¡alis sandoris, kuris iÅ¡reiÅ¡kia bendrÄ sutuoktinių valiÄ , kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui visÄ savo turtÄ , įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį (CK 5.43 str.). Bendrajame sutuoktinių testamente sutuoktiniai gali nurodyti, kas paveldės turtÄ mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 str. 2 d.).

Tokiu bÅ«du sutuoktiniai bendru sutikimu nusprendžia dėl jiems priklausančio turto palikimo jiems mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes. Sudarytas testamentas gali bÅ«ti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Asmenų, kurie sudarydami testamentÄ nesuvokė savo veiksmų reikÅ¡mės ir pasekmių, sudarytus testamentus galima pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnį, o ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu gali pareikÅ¡ti ne tik pats asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, bet ir jo įpėdiniai, paveldėję jo turtines ir neturtines teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005).Valia ir jos tinkama iÅ¡raiÅ¡ka yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas.

CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentÄ testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, svarbu tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant klausimÄ , galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, bÅ«tina atsižvelgti į asmens bÅ«senÄ (jo sveikatÄ , psichikos bÅ«klę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumÄ , pagrįstumÄ , protingumÄ ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012).

Mirusiojo testamente iÅ¡reikÅ¡ta valia turi bÅ«ti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 str. 1 d.) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).

Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios, galimas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, teismo iÅ¡vada, jog testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ir (arba) iÅ¡reikÅ¡tosios valios neatitiktį tikrajai valiai, paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nagrinėjant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę.

CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylÄ reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009). Eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 str.).

Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingai – motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2014).Nagrinėjamoje byloje buvo atlikta testatoriaus D.

K. teismo psichiatrijos pomirtinė ekspertizė, kuriÄ atlikusi ekspertė padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog D. K., miręs (duomenys neskelbtini), sudarydamas testamentÄ , patvirtintÄ 2006 m. spalio 11 d. Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, kadangi testamento sudarymo metu sirgo psichikos sutrikimu – subkortikaline kraujagysline demencija. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, sprendė, jog eksperto iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių dėl D.

K. negalėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti ginčijamo testamento sudarymo metu nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys, todėl teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , su ekspertizės iÅ¡vada nesutiko. Apeliacinės instancijos teismo manymu, bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog teismo ekspertizės iÅ¡vada yra nepagrįsta, nepagrįstai priimdamas sprendimÄ ja nesivadovavo, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumu.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį ekspertizės aktÄ , neturi pagrindo sutikti su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, jog Å¡is ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad teismas, paskyręs byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pateikė ekspertinei įstaigai civilinę bylÄ , teismo nutartį ir medicininius dokumentus (b.l. 2, t. II). Atsakovų argumentai, kad teismo ekspertizės aktas vertintinas kritiÅ¡kai dėl to, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, laikytini nepagrįstais, kadangi ekspertui buvo pateikta visa tuo metu byloje esanti medžiaga, o praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus S. J. ir Z. V. atsakovai pateikė jau atlikus ekspertizę, dėl ko minėtų liudytojų parodymai atliekant ekspertizę objektyviai negalėjo bÅ«ti įvertinti.

Tačiau atsakovai, jiems žinant nurodytas aplinkybes, neprašė paskirti pakartotinę ar papildomÄ ekspertizę, nesiėmė priemonių tolygiomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti ekspertės padarytų iÅ¡vadų. Atsakovai konkrečiai nenurodė, kokie byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nebuvo pateikti ekspertizę atlikusiai ekspertei, todėl atsakovų argumentai dėl ekspertizės akto neatitikimo teisės aktų reikalavimams laikytini nepagrįstais.Kaip matyti iÅ¡ teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytų duomenų, testatoriui D.

K. dar 2001 m. rugsėjo mėnesį buvo diagnozuota subkortikalinė kraujagyslinė demencija. Jau kreipimosi į gydymo įstaigÄ 2001 metais metu testatorius skundėsi atminties sutrikimais, tuo, kad blogiau susitvarko su darbu. Nors testatorius tuo metu buvo sÄ moningas, orientuotas, tačiau nepilnai ir netiksliai nurodė datas, jam diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas (F 06.7). Remiantis ekspertizės akte pateiktais duomenimis nustatyta, kad testatorius 2006 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į gydymo įstaigÄ , kur jam buvo nustatyti smegenų encelofatijos ir atrofijos požymiai, patvirtinta vasculinės demencijos diagnozė, konstatuota, kad ligonis nedarbingas ir jam tikslinga nustatyti nedarbingumo lygį. 2006 m. rugsėjo 28 d., t. y. prieÅ¡ pat ginčijamo testamento sudarymÄ , testatorius kreipėsi į psichikos sveikatos centrÄ , kur jo žmona paaiÅ¡kino, jog jau apie 5 metus blogėja testatoriaus atmintis (kas atitinka duomenis apie tai, kad dar 2001 metais testatorius kreipėsi į gydymo įstaigÄ dėl atminties sutrikimų), jam sunku skaičiuoti, pasimetęs, neranda daiktų.

Nustatyta, kad testatorius dezorientuotas laike, psichomotoriškai sulėtintas, sutrikusi dėmesio koncentracija, nekritiškas, MMSE – 16 ir testatoriui nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas. Taip pat nustatyta, kad kontaktas formalus, atminties procesai ryškiai nusilpę, dėmesio koncentracija apsunkinta, sutrikusi orientacija laike, adaptacinis elgesys. Kaip kad nurodė pati žmona, reikia padėti apsirengti, paduoti valgyti, pasitaiko, kad pasišlapina į kelnes, nesugeba atlikti namų ruošos darbų, neatsimena neseniai buvusių įvykių ir orientuojasi tik labai gerai žinomoje vietoje, dažnai būna abejingas, didėja apatiškumas. 2006 m. spalio 19 d. testatorius skundėsi prasta atmintimi, nors kontaktui prieinamas, į klausimus atsako, tačiau dezorientuotas laike, sutrikęs dėmesys, be veiklos, be interesų, dalinai kritiškas.

Ekspertizės akte konstatuota, kad palaipsniui krito kognityvinių funkcijų balas: 2006 m – 16 balų, 2007 m. – 14 balų, 2008 m. – 8 balai, o 2011 m. – 1 balas (b.l. 5–8, t. II), kas tik patvirtina, jog kraujagyslinė demencija vystosi palaipsniui, laikui einant paciento bÅ«klė vis sunkėja, kÄ patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta ekspertė V. M.. Minėta ekspertė, remdamasi pateiktais duomenimis, padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad testatorius D. K., kuriam buvo diagnozuota subkortikalinė kraujagyslinė demencija, testamento sudarymo metu 2006 m. spalio 11 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Nors bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas suabejojo ekspertizės akte pateikta iÅ¡vada ir nurodė, kad iÅ¡ pateikto ekspertizės akto nėra aiÅ¡ku, kada testatoriaus sveikatos bÅ«klė tapo tokia, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, tačiau ekspertizės akto duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad testatoriaus bÅ«klė akivaizdžiai pablogėjo dar prieÅ¡ pat ginčijamo testamento sudarymÄ ir palaipsniui vis labiau blogėjo. NuodytÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia medicininiuose dokumentuose esantys įraÅ¡ai apie testatoriaus apsilankymus gydymo įstaigose nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio.

Liudytojas S. J. parodė, kad testatorius pas jį lankėsi ir 2006 metų sausio mėnesį, tačiau dažnesni vizitai gydymosi įstaigose tapo tik 2006 metų rudenį. BÅ«tent nurodytu metu ir buvo sudarytas ginčijamas testamentas, kas sudaro pagrindÄ spręsti, kad testamentas buvo sudarytas jau pablogėjus testatoriaus sveikatos bÅ«klei. Ekspertizės akte esantys duomenys apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę tiek prieÅ¡ pat ginčijamo testamento sudarymÄ , tiek ir po to yra iÅ¡samÅ«s, pakankami ir leidžiantys konstatuoti testatoriaus bÅ«klę testamento sudarymo metu.

Nors atsakovė A. K. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad apsilankymo pas gydytojus metu buvo pateikiami netikslūs duomenys apie testatoriaus sveikatos būklę tam, kad būtų gaunamas geresnis gydymas, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, dėl ko abejoti medicininiuose dokumentuose esančių įrašų tikrumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo.Ekspertizės akto išvados paremtos testatoriaus medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę nuo 1995 metų iki pat testatoriaus mirties, taip pat byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir liudytojų, apklaustų byloje iki ekspertizės byloje paskyrimo, parodymais.

Nors ekspertizę atlikusiai ekspertei ir buvo žinomi byloje apklaustų liudytojų bei byloje dalyvaujančių asmenų parodymai apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę, tačiau Å¡ie duomenys ekspertizę atlikusiai ekspertei nesudarė pagrindo abejoti medicininiuose dokumentuose esančių duomenų patikimumu. Nors byloje apklausti liudytojai, iÅ¡skyrus V. P., nesuabejojo testatoriaus sugebėjimu suvokti savo veiksmus ir jų reikÅ¡mę testamento sudarymo metu bei iÅ¡reikÅ¡ti tikrÄ jÄ savo valiÄ dėl testamento turinio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apklaustų byloje liudytojų parodymų visuma, taip pat atsakovų bei trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai nesudaro pagrindo abejoti teismo ekspertizės iÅ¡vados, pagrįstos objektyviai gautais duomenimis, teisingumu.Spręsdamas dėl ekspertizės iÅ¡vados nepagrįstumo bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais.

Teismas rėmėsi atsakovų bei trečiojo asmens, t. y. testamentÄ patvirtinusios notarės paaiÅ¡kinimais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę, tačiau minėti asmenys yra suinteresuoti palankia jiems bylos baigtimi, kas sudaro pagrindÄ kritiÅ¡kai vertinti Å¡ių asmenų parodymus. Ginčijamame testamente esantis įraÅ¡as „Testatorių veiksnumu įsitikinau“ (b.l. 12, t. I), taip pat testamentÄ patvirtinusios notarės paaiÅ¡kinimai, kad jai nekilo abejonių dėl testatorių veiksnumo, atsižvelgiant į tai, kad ji neturi reikiamo medicininio iÅ¡silavinimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog testatorius D.

K. ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas paneigiančiais eksperto iÅ¡vados pagrįstumÄ laikė ir liudytojų S. J., gydžiusio testatorių, bei slaugos darbuotojos Z. V. parodymus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių liudytojų parodymų visuma nesudaro pagrindo nepagrįsta laikyti teismo ekspertizės iÅ¡vadÄ dėl testatoriaus nesugebėjimo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę. Liudytojas S. J. parodė, kad 2006 m.

D. K. daugelį savo funkcijų galėjo valdyti, orientavosi, pakankamai normaliai bendravo, į klausimus atsakydavo pagal prasmę, atminties sutrikimai buvo silpni, pakankamai orientavosi situacijoje, aplinkoje, tik ne viskÄ teisingai lokalizuodavo laike, tuo metu didesnių sutrikimų dar nebuvo pastebėta. Tačiau Å¡io liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja teismo ekspertizės akte nurodytiems medicininiuose dokumentuose testatorių gydžiusio gydytojo įraÅ¡ams, padarytiems 2006 m. rugsėjo 28 d. ir 2006 m. spalio 19 d., kur nurodyta, kad testatorius psichomotoriÅ¡kai sulėtintas, sutrikusi dėmesio koncentracija, nekritiÅ¡kas, nustatytas vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas, kontaktas formalus, atminties procesai ryÅ¡kiai nusilpę, dėmesio koncentracija apsunkinta, sutrikusi orientacija laike, adaptacinis elgesys, sutrikęs dėmesys, be veiklos, be interesų, dalinai kritiÅ¡kas.

Teisėjų kolegijos manymu, testatoriaus apsilankymų gydymo įstaigose metu jį gydžiusio gydytojo testatoriaus sveikatos būklės vertinimas, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo atliekamas tuo pačiu metu, yra objektyvesnis ir patikimesnis, nei kad liudytojų parodymai, duoti bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. nuo nustatinėjamų aplinkybių praėjus 8 metams. Kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui neatmetama suklydimo galimybė, o kartu ir netikslus nustatinėjamų aplinkybių vertinimas.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai remdamasis testatorių gydžiusio gydytojo S. J. ir slaugos darbuotojos Z. V. parodymais apie testatoriaus būklę jo apsilankymų gydymo įstaigoje metu sprendė, kad testatoriaus būklė buvo geresnė nei kad ji apibūdinta medicininiuose dokumentuose. Paminėtina, kad slaugos darbuotoja Z. V. neturi tinkamo medicininio išsilavinimo vertinti pacientų psichinę būklę, todėl jos subjektyvus testatoriaus būklės vertinimas negali paneigti remiantis objektyviais duomenimis paremtos eksperto išvados.

AnalogiÅ¡ki argumentai pasakytini ir apie kitus byloje apklaustų liudytojų parodymus. Be to, kad liudytojai, kurių parodymais remdamasis teismas sprendė apie gerÄ testatoriaus sveikatos bÅ«klę, kaip kad pagrįstai nurodė apeliantė, yra artimais santykiais susiję su atsakove asmenys, dėl ko jų parodymai gali bÅ«ti neobjektyvÅ«s, minėti asmenys testatoriaus sveikatos bÅ«klę vertino neturėdami tam reikiamų medicininių žinių ir tik remdamiesi testatoriaus veikla jam gerai žinomoje aplinkoje ir tarp jam gerai žinomų asmenų, t. y. kÄ jis veikė namuose, klinikoje kalbėdamas apie jam gerai žinomus reikalus.

Nurodyta aplinkybė svarbi vertinant testatoriaus sveikatos būklę, kadangi atsakovė apsilankymo pas gydytojus 2006 m. rugsėjo 28 d. metu nurodė, jog testatorius orientuojasi tik labai gerai jam žinomoje aplinkoje, o daugelis apklaustų liudytojų parodė, jog jiems nekėlė abejonių testatoriaus elgesys tuo metu, kai jis būdavo namuose, klinikoje, t. y. testatoriui itin gerai žinomoje aplinkoje. Be to, daugelis liudytojų parodė apie testatoriaus sveikatos būklę 2005 metais, iki testatoriaus sveikatos būklės pablogėjimo, o daugelis patvirtino, kad 2007 metais testatoriaus sveikatos būklė jau buvo pablogėjusi.

Liudytojai konkrečiai nedetalizavo, kada 2007 metais konkrečiai pablogėjo testatoriaus sveikatos bÅ«klė, o įvertinus tai, kad liudytojai parodymus davė praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo nustatinėjamų įvykių, neatmetama galimybė, kad liudytojai klysta dėl laikotarpio, kada testatoriaus bÅ«klė pradėjo blogėti. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pažymi, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos V.

P. parodymus apie testatoriaus sveikatos būklę 2006 metų pavasarį. Teismas minėtos liudytojos parodymus vertino kritiškai remdamasis vien tuo, kad ji testatoriaus beveik nelankė, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti šios liudytojos parodymų patikimumu. Paminėtina, kad eksperto išvadoje yra pripažinta, jog D. K. ligai būdinga prašviesėjimo periodai, taip vadinami „liuicidiniai langai“, tačiau tas prašviesėjimas nebūna pilnas, trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų ar dienų.

IÅ¡vadoje nurodyta, jog jų metu gali pagerėti atmintis, trumpam pagerėti orientacija, bet kognityvinių funkcijų pakenkimo visuma iÅ¡lieka, psichinė bÅ«sena neatsistato iki gebėjimo suprasti ir teisingai vertinti aplinkÄ ir situacijÄ . Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, sudaro pagrindÄ spręsti, jog tokių praÅ¡viesėjimo periodų metu tiek atsakovai, tiek ir liudytojai negalėjo objektyviai vertinti D. K. bÅ«klės, kadangi ji galėjo atrodyti geresnė, nei kad realiai yra. Tačiau net ir tokių praÅ¡viesėjimo periodų metu kognityvinių funkcijų pakenkimo visuma iÅ¡lieka, psichinė bÅ«sena neatsistato iki gebėjimo suprasti ir teisingai vertinti aplinkÄ ir situacijÄ , dėl to net ir tokių pagerėjimų metu negalima pripažinti, kad testatorius sugebėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino, jog kiti byloje esantys įrodymai paneigia teismo ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumÄ .

Pažymėtina, kad ekspertizės iÅ¡vada apie testatoriaus nesugebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti padaryta įvertinus testatoriaus sveikatos bÅ«klę prieÅ¡ pat ginčijamo sandorio sudarymÄ , taip pat ir po to, todėl abejoti Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumu, vertinant jÄ visų kitų įrodymų kontekste, nėra pagrindo. Paminėtina, kad byloje apklausti liudytojai konkrečiai nepatvirtino aplinkybių apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę ginčijamo sandorio sudarymo metu, todėl Å¡ių liudytojų parodymai negali bÅ«ti laikomi pakankamais spręsti apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę sandorio sudarymo metu.

Teismas ekspertizės iÅ¡vadÄ , padarytÄ remiantis objektyviai gautais duomenimis, paneigė subjektyviais suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais, kas, teisėjų kolegijos manymu, sudaro pagrindÄ spręsti, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių laikytini tikslesniais, todėl nesant kitų neginčijamų įrodymų apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę ginčijamo testamento sudarymo metu, nėra pagrindo abejoti teismo ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumu.

Teismo ekspertizės iÅ¡vadoje esant kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, kad testamento sudarymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams Å¡ios iÅ¡vados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatoriaus D. K. negebėjimÄ iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ ginčijamo testamento sudarymo metu.BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamame testamente testatorių patvarkymai dėl jiems priklausančio turto yra protingi ir naudingi abiems sutuoktiniams, tačiau, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, bylÄ nagrinėjęs teismas nevertino aplinkybių, kodėl į testamentÄ nebuvo įtraukta ir apeliantė.

Nors atsakovai nurodė, kad pats testatorius nenorėjo į testamentÄ Ä¯traukti savo dukros, kuri gimė jo pirmosios santuokos metu, tačiau nurodytos aplinkybės yra niekuo nepagrįstos. Pagal ginčijamÄ testamentÄ mirus abiems sutuoktiniams turtas paliekamas ne tik testatorių sÅ«nui T. K., bet ir atsakovės A. K. dukrai G. M., todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl ginčijamu testamentu į testamentinių įpėdinių ratÄ nėra įtraukta ir apeliantė, kaip testatoriaus dukra. Konkrečių priežasčių, dėl kurių apeliantė nebuvo įtraukta į testamentÄ atsakovai nenurodė, o nesant byloje duomenų apie tai, kad testatorius ir jo dukra bÅ«tų susipykę, nebendravę ar dėl kitokių priežasčių testatorius bÅ«tų priėmęs sprendimÄ dėl apeliantės neįtraukimo į įpėdinių ratÄ , abejotina, jog tėvas bÅ«tų neįtraukęs savo dukros į sudaromÄ testamentÄ .

Nurodytos aplinkybės, taip pat iÅ¡vada, kad testatorius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, sudaro pagrindÄ apeliantės ieÅ¡kinį tenkinti ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 11 d. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Jonavos rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu.Panaikinus skundžiamÄ sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ iÅ¡ naujo paskirstomos byloje Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį yra sumokėjusi 41,68 Eur (143,90 Lt) žyminį mokestį (b.l. 4, t. I) ir 389,39 Eur (1344,50 Lt) už ekspertizės atlikimÄ (b.l. 145, t. I). IÅ¡ viso ieÅ¡kovė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme turėjo 431,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis po 143,69 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1 d.).Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė už apeliacinį skundÄ yra sumokėjusi 41,99 Eur (145 Lt) žyminį mokestį.

Patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis po 14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Patenkinus apeliacinį skundÄ , netenkintinas atsakovų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančiu D.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 11 d. sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Jonavos rajono 2-ajame notarų biure, notarinio registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisti G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 143,69 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt tris eurus ir 69 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti G.

Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 14 Eur (keturiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius