2021-10-25 Nr. BB-5687-1-01-1-32189-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5364/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32189-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasatorius E. R. kasacinius skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir netaikyti jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Kasatorius E. R. kasaciniame skunde nurodytą prašymą grindžia teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad nepaneigta aplinkybė, jog prieš eismo įvykį į kelią išbėgo stirna, neišnagrinėjo priežastinio ryšio tarp jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo – greičio viršijimo ir kilusių padarinių. Taip pat kasatorius nurodo, kad BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė teismų praktikoje skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką, veikiančių medžiagų. Kasatorius per keturiasdešimt vienerių metų darbo vairuotoju laikotarpį už greičio viršijimą nubaustas tik antrą kartą, galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau neteistas. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės kasatorius praras visą gyvenimą dirbtą darbą, susirasti kitą darbą ar įgyti kitą profesiją dėl šiuo metu susidariusios padėties sunku. Be to, teismo posėdyje nukentėjusioji, kuriai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, patvirtino, kad kasatoriui pretenzijų neturi.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę (priemones), kiek ir kokias skirti – kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas bylos duomenis, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą ir kita. Taigi baudžiamajame įstatyme nustatyta bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (bet ne pareiga) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Atrankos kolegija pažymi, kad klausimą, ar asmeniui paskirta teisinga baudžiamojo poveikio priemonė, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali svarstyti šį klausimą tais atvejais, jeigu neteisingas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą parenkant baudžiamojo poveikio priemonę bei jos trukmę, nesuformuluota. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, teismas išdėstė motyvus kodėl mano kad parinkta baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma ir pagrindė jos taikymo trukmę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės E. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė