N-575-280-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-280/2012

Teisminio proceso Nr. 4-01-3-04163-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. birželio 29 d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. birželio 11 d., apie 15.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen LT 46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir lenkdamas kitą automobilį, nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir sugadino, įvykus eismo įvykiui nedelsdamas nesustojo, dėl eismo įvykio aplinkybių su kitu eismo įvykio dalyviu nesutarė. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 132, 231.1 ir 232 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimu A. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, A. B. galutinai paskyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta jo paties paaiškinimais, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, eismo įvykio vietos schema bei transporto priemonės techninės apžiūros aktu. A. B. teiginį, jog jis nesuvokė sukėlęs eismo įvykį, teismas vertino kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jį paneigia iš esmės sutampantys nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo matyti ir jausti automobilių kontaktą bei girdėti nukentėjusiojo automobilio garsinį signalą. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jis išlaiko vaikus.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymi, jog prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, tačiau teigia nepastebėjęs, kad kliudė kitą automobilį, todėl nesuvokė sukėlęs eismo įvykį. Nurodo, jog dėl padarytos žalos labai gailisi, jam nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaiko vaikus, turi kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat teigia, kad anksčiau už administracinius teisės pažeidimus nėra baustas, charakterizuojamas teigiamai, o teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Pažymi, jog A. B. pakartotinai per metus padarė trečią tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, o sunkinančių aplinkybių konstatavimas iš esmės apriboja galimybę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Ginčo dėl minėtų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl A. B. kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pareiškėjas mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.).

Tai, kad A. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotus pažeidimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra asmens atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Minėta aplinkybė gali pagrįsti minimalių sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytų administracinių nuobaudų taikymą, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta. Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, nelaikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. A1-285 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo pereinamuoju laikotarpiu taisyklių 3.3 punktą atitinka III invalidumo grupę. Ši ir kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, išlaiko vaikus, turi kreditorinių įsipareigojimų, charakterizuojamas teigiamai) neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Minėtų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Juolab kad iš Institucijos pateiktos pažymos apie asmens baustumą matyti, jog A. B. anksčiau jau ne kartą yra baustas už KET pažeidimus, kas neigiamai apibūdina pareiškėjo asmenybę, rodo, kad asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti eismo bei visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas