2022-06-01 Nr. AB-14468-3-64-3-00484-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-434-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00484-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. J. ir V. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurią atstovauja Kelmės skyrius, (trečiasis suinteresuotas asmuo A. L.) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai S. J. ir V. J. (toliau – ir pareiškėjai) su patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kelmės skyriaus 2022 m. kovo 23 d. sprendimą (raštą) Nr. 28SD-1200-(14.28.137E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) įpareigoti NŽT Kelmės skyrių iš naujo vertinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1) kadastrinių matavimų planą; 3) panaikinti NŽT Kelmės skyriaus 2022 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 28SK-256-(14.28.110 E.) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 4) panaikinti šio administracinio akto pagrindu atliktą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), kadastrinių matavimų teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) stabdyti NŽT Kelmės skyriaus Sprendimo Nr. 2 galiojimą; 2) nustatyti Žemės sklypo Nr. 2 statusą viešuosiuose registruose „Duomenys tvarkomi“, išsiunčiant atitinkamą pranešimą valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“.

Pareiškėjų vertinimu, Sprendimas Nr. 2 yra individualus administracinis teisės aktas, sukuriantis tretiesiems asmenims (ne pareiškėjams) subjektines teises atlikti Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“, kurio duomenimis vadovaujamasi atliekant gretimų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Tuo pačiu šis administracinis aktas sukelia neigiamas teisines pasekmes pareiškėjams, nes patvirtinus trečiųjų suinteresuotų asmenų Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus, yra ženkliai sumažinamas pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 plotas. Be to, anot pareiškėjų, šio skundo rengimo dieną tretieji suinteresuoti asmenys yra pradėję faktinius veiksmus ginčo įvažiavimui užtverti, kas iš esmės apsunkintų patekimą į pareiškėjams priklausantį Žemės sklypą Nr. 1 iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pareiškėjai teigė, kad galimos situacijos, kai nesant išviešintos informacijos, kad teisme yra ginčijamos VĮ „Registrų centras“ registruotos konkretaus žemės sklypo ribos, bus atliekami gretimų kitų sklypų kadastriniai matavimai, „rišantis“ prie neteisingai nustatytų ir viešuosiuose registruose užfiksuotų duomenų (gretimybių), kurios nustatytos, pažeidžiant norminius teisės aktus. Prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės padėtų išvengti nuostolių, kuriuos gali patirti asmenys, pradėję vykdyti jiems priklausančių sklypų kadastrinius matavimus pagal neteisingai nustatytus ir įregistruotus planavimo dokumentų duomenis. Kuo ilgiau matysis neteisingi įrašai viešuosiuose registruose, tuo bus didesni neigiami padariniai, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą. Šiuo tikslu būtina skubiai laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, sustabdant ginčijamo administracinio akto – Sprendimo Nr. 2 – galiojimą, priimant dėl to nutartį bei padarant įrašą VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje, kad Žemės sklypo Nr. 2 „Duomenys tvarkomi“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalimi pareiškėjų S. J. ir V. J. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašo sustabdyti Sprendimo Nr. 2 galiojimą, kuris sukuria subjektinę teisę atlikti teisinę registraciją VĮ „Registrų centras“, tačiau kartu pateikia duomenis, kad Žemės sklypo Nr. 2 registracija atlikta, t. y. teisinė registracija prašomo sustabdyti dokumento pagrindu yra įvykdyta.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nurodė, kad prašomas sustabdyti aktas jiems sukelia neigiamas pasekmes, nes patvirtinus trečiųjų suinteresuotų asmenų Žemės sklypo Nr. 2 kadastrinius matavimus yra ženkliai sumažinamas pareiškėjams priklausančio Žemės sklypo Nr. 1 plotas, tretieji asmenys yra pradėję ginčo įvažiavimo užtvėrimą, kas apsunkina patekimą į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad jiems priklausančiame Žemės sklype Nr. 1 stovi dvibutis gyvenamasis namas, kuriam turi išlikti 2 privažiavimai iš (duomenys neskelbtini) gatvės taip ir tokiu būdu, kad gyvenamasis namas ir toliau galėtų būti naudojamas ir funkcionuotų kaip dvibutis (t. y. turi būti išlaikyta galimybė eksploatuoti abu butus individualiai). Atsižvelgdamas į pačių pareiškėjų nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, kad pareiškėjai gali patekti į Žemės sklypą Nr. 1 ir ši galimybė nėra panaikinta ar apribota tokia apimtimi, kad būtų tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Iš pačių pareiškėjų nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą gali patekti vienu iš dviejų įvažiavimų. Iš Nekilnojamojo turto registro centro išrašo matyti, kad gyvenamasis namas yra įregistruotas kaip dvibutis, tačiau buto Nr. 1 savininkas yra S. J., o buto Nr. 2 savininkė yra V. J., taigi, pareiškėjai yra abiejų butų bei Žemės sklypo Nr. 1 savininkai, todėl jie gali naudotis abiem įvažiavimais.

Teismas pastebėjo, kad pareiškėjai, nurodydami, jog sumažėjo Žemės sklypo Nr. 1 plotas, neargumentuoja ir nepagrindžia įrodymais, kaip žemės sklypo ploto sumažėjimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje numatytus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo reikalavimus.

Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad pareiškėjų daromos prielaidos apie galimai ateityje kilsiančias neigiamas pasekmes kitiems asmenims, kurie gali pradėti vykdyti jiems priklausančių sklypų kadastrinius matavimus, nėra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Netenkinęs pareiškėjo prašymo sustabdyti Sprendimo Nr. 2 galiojimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – nustatyti Žemės sklypo Nr. 2 statusą viešuosiuose registruose „Duomenys tvarkomi“, išsiunčiant atitinkamą pranešimą VĮ „Registrų centras“.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, todėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjai S. J. ir V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) stabdyti Sprendimo Nr. 2 galiojimą; 2) nustatyti Žemės sklypo Nr. 2 statusą viešuosiuose registruose registro Nr. (duomenys neskelbtini)„Duomenys tvarkomi“, išsiunčiant atitinkamą pranešimą VĮ „Registrų centras“.

Pareiškėjų vertinimu, teismas galimai neįsigilino į pareiškėjų nurodytas faktines aplinkybes, nesivadovavo byloje esančiais rašytiniais įrodymais (kadastrinių matavimų planais, ištraukomis iš teritorijų planavimo dokumentų, kur aiškiai matosi žemės sklypų persidengimai), taip pat ir administracinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose. Skundžiamoje nutartyje nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ratio decidendi visiškai nesutampa su šios bylos ratio decidendi, neatskleista arba nesuprasta ginčo esmė, neatsižvelgta ir neįvertinti galimi neigiami padariniai, kurių finansinė vertė gali būti didelė ne tik šios bylos proceso dalyviams, bet ir šioje byloje nedalyvaujantiems asmenims bei valstybei.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, neva negalima sustabdyti administracinio akto, kuris yra įvykdytas, galiojimo, šiuo atveju yra atmestini, kadangi šio akto pagrindu patvirtintais kadastrinių matavimų duomenimis (koordinatėmis) bus vadovaujamasi, rengiant kitų šios kadastro vietovės kaimyninių sklypų kadastrinių matavimų planus. Kol vyks administracinis ginčas šioje byloje dėl konkretaus administracinio akto, kuriuo patvirtinti kadastrinių matavimų duomenys, kiti asmenys matuodami savo žemės sklypus šioje kadastrinėje vietovėje, šiais duomenimis vadovausis kaip teisingais. Pripažinus administracinį aktą neteisėtu ir jį panaikinus, taip pat panaikinus šiuo aktu patvirtintus kadastrinius duomenis, visi, kurie vadovavosi šiais duomenimis, matuodami savo žemės sklypus, kol vyko bylos nagrinėjimas, nukentės ir tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja realios grėsmės dėl realių neigiamų padarinių įvykimo ateityje. Pareiškėjų įsitikinimu, šiuo tikslu būtina laikinai sureguliuoti padėtį ir kol vyks teisminis ginčas, sustabdyti Sprendimo Nr. 2 galiojimą, nes šio akto galiojimas nepasibaigė vien tik konkretaus žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimu viešajame registre. Šiuo aktu patvirtinti duomenys galioja visiems aplinkinių žemės sklypų savininkams ir jų pasamdytiems matininkams, kurie po šio akto priėmimo atliks jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nes jų sklypų koordinačių duomenys (atskaitos taškai) privalo būti „rišami“ prie jau registruotų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų.

Dėl pirmosios instancijos teismo teiginių, neva pareiškėjai neįrodė, jog skundžiamu administraciniu aktu yra pažeidžiamos jų nuosavybės teisės bei apribojamos galimybės naudotis suformuotu įvažiavimu į jiems priklausantį Žemės sklypą Nr. 1, pareiškėjai paaiškino, jog pateiktuose į bylą rašytiniuose įrodymuose (kadastrinių matavimų planuose) labai aiškiai atsispindi faktinė situacija – skundžiamu administraciniu aktu yra patvirtintas trečiojo asmens A. L. užsakymu parengtas kadastrinių matavimų planas, kuriame pareiškėjams priklausantis įvažiavimas yra priskirtas (įbraižytas) trečiojo asmens A. L. sklypui, nors pats atsakovas, teikdamas 2022 m. kovo 1 d. atsakymą į pareiškėjų atstovės užklausą, pateikė žemėtvarkos planą, kur aiškiai matosi, kad įvažiavimas priskirtas pareiškėjų sklypui. Kol pirmos instancijos teismas sprendė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą (skundas paduotas 2022 m. balandžio 12 d., skundo priėmimo klausimas išspręstas 2022 m. gegužės 2 d.), A. L. pradėjo tverti tvorą, kuria siekiama ne tik teisiškai (skundžiamo administracinio akto pagrindu), bet ir fiziškai užimti pareiškėjams priklausantį įvažiavimą į pareiškėjų kiemą. Šiuos procesus būtina skubiai stabdyti, nes nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių ir pastačius tvorą, po to gali tekti kreiptis į teismą dėl minėtos tvoros nugriovimo, tretieji asmenys gali reikalauti iš valstybės kompensacijų už nugriautą tvorą, ir pan., ir tai taip pat reiškia, kad nesiėmus prašomų užtikrinimo priemonių, skundžiamas administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, būtų sudėtingas ir brangus (tiek proceso dalyviams, tiek ir valstybei).

Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai prašo stabdyti Sprendimo Nr. 2 galiojimą, tačiau pateikė duomenis apie tai, kad A. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų teisinė registracija prašomo stabdyti administracinio akto pagrindu yra įvykdyta.

Atsakovas teigia, kad kol nenustatyta kitaip, ar kol A. L. žemės sklypo ribos nenuginčytos, nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti neteisingai. Todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad pažeidžiamos pareiškėjų teisės, ar, kad pareiškėjų nuosavybės teise valdomas žemės sklypas mažėja.

Žemės sklypas Nr. 2, kaip matyti iš šio žemės sklypo plano, iš dviejų pusių ribojasi su keliais, iš galo su laisva valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, o iš šono su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu Nr. 1, atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir iki pravažiavimo iš viso yra tik 5 žemės sklypai, todėl vertinant tai, kad žemės sklypų kaip ir kitų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę atlikti tik kvalifikaciją turintys asmenys, nėra grėsmės, kad šie asmenys galėtų nustatyti kitų žemės sklypų kadastro duomenis neteisingai.

Atsakovas abejoja, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė – atžyma „Duomenys tvarkomi“ viešajame registre apie trečiajam asmeniui priklausantį žemės sklypą, turėtų kokią nors teisinę reikšmę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamoje bylose atskirojo skundo dalykas yra skundžiama pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalis, kuria teismas atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Sprendimo Nr. 2 galiojimą bei nustatyti Žemės sklypo Nr. 2 statusą viešuosiuose registruose registro Nr. (duomenys neskelbtini) „Duomenys tvarkomi“, išsiunčiant atitinkamą pranešimą VĮ „Registrų centras“.

Pažymėtina, kad pareiškėjai 2022 m. gegužės 4 d. teikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti trečiajam asmeniui A. L. atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant, tvoros statybą, ties šiaurine žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), riba, besiribojančia su pareiškėjams priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iš pietinės pusės. Šį pareiškėjų prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai išsprendė 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi: prašymas netenkintas. Minėta 2022 m. gegužės 9 d. nutartis nėra apskųsta, ji nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas. Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymo argumentus, atsisakė taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad prašomu sustabdyti Sprendimu Nr. 2 teisinė registracija jau yra atlikta, pareiškėjai gali patekti į Žemės sklypą Nr. 1 per vieną iš dviejų įvažiavimų į sklypą ir ši galimybė nėra panaikinta ar apribota tokia apimtimi, kad būtų tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o pareiškėjų daromos prielaidos apie galimai ateityje kilsiančias neigiamas pasekmes kitiems asmenims, kurie gali pradėti vykdyti jiems priklausančių sklypų kadastrinius matavimus, nėra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisės aktuose įtvirtintų pagrindų taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. pareiškėjai neįrodė, kad nesiėmus jų įvardintų reikalavimo užtikrinimo priemonių (nesustabdžius Sprendimo Nr. 2 galiojimo ir nenustatyti Žemės sklypo Nr. 2 statuso viešuosiuose registruose registro „Duomenys tvarkomi“) gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualiu bylai teisiniu reguliavimu ir teismų praktika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje eAS-439-502/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai įvertino realią pareiškėjų situaciją. Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjams priklausantis įvažiavimas yra priskirtas (įbraižytas) trečiojo asmens A. L. sklypui, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad pareiškėjai gali naudotis Žemės sklypu Nr. 1, turi kitą įvažiavimą, ant šio žemės sklypo esantys abu butai priklauso pareiškėjams. Pareiškėjai šių faktinių aplinkybių neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai gali naudotis turimu turtu, todėl neįrodyta, kad pareiškėjams bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjų atskirojo skundo argumentai apie tveriamą tvorą nėra aktualūs prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių kontekste (jie buvo sprendžiami pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartyje, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas) ir nagrinėjamu atveju nepagrindžia neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo. Pareiškėjų teiginiai, jog galimai neteisėtai pastatytos tvoros griovimas, teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, būtų sudėtingas ir brangus (tiek proceso dalyviams, tiek ir valstybei) yra atmetami kaip neįrodyti ir deklaratyvūs (nėra jokių įrodymų apie neatitaisomas ar sunkiai atitaisomas pasekmes). Be to, prielaida, jog pareiškėjai ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ir Sprendimas Nr. 2 jau yra įregistruotas viešame registre. Pareiškėjai teigia, kad Sprendimu Nr. 2 patvirtinti duomenys galioja visiems aplinkinių žemės sklypų savininkams ir jų pasamdytiems matininkams, kurie po šio akto priėmimo atliks jiems priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, nes jų sklypų koordinačių duomenys (atskaitos taškai) privalo būti „rišami“ prie jau registruotų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenų. Pripažinus administracinį aktą neteisėtu ir jį panaikinus, taip pat panaikinus šiuo aktu patvirtintus kadastrinius duomenis, visi, kurie vadovavosi šiais duomenimis, matuodami savo žemės sklypus, kol vyko bylos nagrinėjimas, nukentės ir tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja realios grėsmės dėl realių neigiamų padarinių įvykimo ateityje. Pirmosios instancijos šiuos pareiškėjų teiginius atmetė, konstatavęs, kad šie teiginiai yra prielaidos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pažymi, kad tokios žalos grėsmė yra hipotetinio pobūdžio spėjimas, todėl nelaikytinas įrodančiu būtinybę taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Be to, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės niekaip nepatvirtina, kad bus užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Pareiškėjai tokių įrodymų teismui nepateikė.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. J. ir V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė