859e355d-86f0-46d5-b60b-2e7df80fbc54 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4195-428/2016Proceso Nr. 3-62-3-01798-2016-8                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3..;15.2.3.2.;21.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Laurai Mukaitei,nedalyvaujant pareiškėjui A.

G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. G. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 17000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. kalėjo PravieniÅ¡kių PN-AK 3-ojo lokalinio sektoriaus 11 bÅ«rio 113 brigados 7 sekcijoje pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotÄ vienam nuteistajam tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ . Å ios gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas buvo 34,82 kv.m., joje įrengta 14 miegamųjų vietų, dalį ploto užėmė patalpoje buvę baldai ir nuteistųjų asmeniniai daiktai.

Dėl pataisos namų perpildymo, 10-11 būrio sanitariniame mazge trūko sanitarinių įrenginių, trūko dušų arba karšto vandens, todėl tekdavo laukti eilėje, praustis po šaltu vandeniu. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus nepakako vietos pasivaikščioti pasivaikščiojimo kieme, kur vienam nuteistajam teko 0,5 kv.m. ploto. Gyvenamoji patalpa nebuvo remontuojama, sienos buvo purvinos ir dėmėtos, buitinių ir cheminių priemonių gyvenamosios patalpoms susitvarkyti nebuvo išduodama, jas teko pirkti už savo lėšas.

Gyvenamosios patalpose buvo blakių, tarakonų bei graužikų. PareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas minkÅ¡tas inventorius – čiužinys, pagalvė ir antklodė buvo seni ir purvini. Pastato, kuriame gyveno pareiÅ¡kėjas, stogas dengtas asbesto Å¡iferio danga, kuri kenksminga sveikatai ir yra dažnų onkologinių susirgimų priežastis. PareiÅ¡kėjas serga epilepsija, jam bÅ«na dažni Å¡ios ligos priepuoliai, o turėdavo miegoti antrame lovos aukÅ¡te, todėl, priepuolių metu, kelis kartus buvo iÅ¡kritęs iÅ¡ lovos. 10-11 bÅ«rių virtuvėlė labai maža, joje buvo tik trys Å¡aldytuvai, skirti 200 nuteistųjų, todėl maistas netilpdavo, maistÄ laikydavo spintelėse gyvenamosiose patalpose, kur jis greitai sugesdavo, dėl to atsirasdavo tarakonų ar graužikų.

Virtuvėlėje neremontuojama, joje veisėsi tarakonai. Kalėdamas tokiomis sÄ lygomis pareiÅ¡kėjas pastoviai jautė stresÄ , nuolatinę įtampÄ , smarkiai pablogėjo sveikata ir savijauta, pastoviai jautė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, t.y. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertino 17 000 Eur ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime į skundÄ (b. l. 19-25 ) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. kalėjo 11 bÅ«rio 7 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 34,82 kv.m., joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl jam tekusi minimali reglamentuota gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad ne visada visos gyvenamosios vietos bÅ«na užimtos, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, todėl jo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko.

Nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytÄ darbotvarkę, gali lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, jose užtikrinama tinkama oro temperatÅ«ra, esant nuteistųjų praÅ¡ymams, jiems iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai. PravieniÅ¡kių PN-AK sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Informacija apie suteiktas paslaugas registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. GyvenamÄ sias ir bendrojo naudojimo patalpas turi valyti patys nuteistieji, todėl, pelėsis, neÅ¡vara, patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, buvo sÄ lygota paties pareiÅ¡kėjo ar kitų nuteistųjų netinkamai atliktos pareigos tvarkytis. Apie tai pareiÅ¡kėjas galėjo informuoti bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , tačiau to nepadarė. Nuteistieji patalpų Å¡varai palaikyti aprÅ«pinami valymo priemonėmis ir valymo inventoriumi. 10-11 bÅ«rių virtuvėlės plotas 15,89, ji suremontuota 2014 m., joje buvo trys Å¡aldytuvai, kas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ . 11 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų, pisuarų nėra.

Nedezinfekuoti, neišskalbti (neišvalyti) čiužiniai, pagalvės, antklodės ir neskalbti lovos skalbiniai, drabužiai, ir rankšluosčiai kitiems asmenims neperduodami. Pareiškėjas buvo aprūpintas minkštuoju inventoriumi, todėl jo argumentai dėl senos ir purvinos pagalvės, čiužinio ir antklodės atmestini. Pripažino, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbesto, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant.

Ä®staigoje tokie darbai nebuvo vykdomi. PravieniÅ¡kių PN-AK pirminėje gydytojų apžiÅ«roje 2015 m. gegužės 4 d. pareiÅ¡kėjas nurodęs, kad serga epilepsija, tačiau priepuolių nebuvo jau tris metus. Per visÄ kalėjimo laikÄ PravieniÅ¡kių PN -AK į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis dėl slogos ir kelio sÄ nario skausmo, konsultuotas gydytojo odontologo, atžymų apie iÅ¡tikusius epilepsijos priepuolius pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje nėra.

Ä® Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, atstovas, apie teismo posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str.).

Skundas tenkinamas iÅ¡ daliesNagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmų, neužtikrinus pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų 11 bÅ«rio 7 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m viso bendro gyvenamosios patalpos ploto.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 11 bÅ«rio 7 gyvenamosiose patalpose gyveno laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. (b.l. 27), Å¡ios patalpos gyvenamasis plotas yra 34,82 kv.m. (b.l 47).Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 11 bÅ«rio 7 gyvenamojoje patalpoje buvo 6 miegamosios vietos.

Šį tvirtinimÄ grindžia PravieniÅ¡kių PN-AK l.e. 3-io sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus virÅ¡ininko pareigas A. L. 2016 m. rugsėjo 28 d. pažyma Nr. 63-2234 (b.l. 27). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 11 bÅ«rio 7 gyvenamojoje patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų. Å iÄ aplinkybę pagrindžia į bylÄ pateiktas PravieniÅ¡kių PN-AK 11 bÅ«rio 7 patalpos planas, patvirtintas direktoriaus pavaduotojo D. P. (b.l.11).Kadangi į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai dėl 11 bÅ«rio 7 patalpos gyvenamųjų vietų skaičiaus yra skirtingi, todėl visos abejonės vertintinas silpnesnės bylos Å¡alies, t.y. skundÄ padavusio asmens naudai, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjo kalėjimo metu 11 bÅ«rio 7 patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų.

Nors iÅ¡ į bylÄ pateikto 11 bÅ«rio 7 patalpos plano matyti, kad ne visos Å¡ios patalpos gyvenamosios vietos yra užimtos, tačiau objektyvių duomenų apie ginčo patalpoje kartu su pareiÅ¡kėju buvusį nuteistųjų skaičių, konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo joje metu, atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.Atlikus aritmetinius skaičiavimus, akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. pareiÅ¡kėjui kalint 11 bÅ«rio 7 gyvenamojoje patalpoje, jam teko 2,49 kv.m. gyvenamojo ploto, t.y. jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje buvo pažeista, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .PareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, kad gyvenamoji patalpa nebuvo remontuojama, sienos buvo purvinos ir dėmėtos, buitinių ir cheminių priemonių gyvenamosios patalpoms susitvarkyti nebuvo iÅ¡duodama, jas teko pirkti už savo lėšas.

Gyvenamosios patalpose buvo blakių, tarakonų bei graužikų.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal Higienos normos HN 76:2010 56 p. gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių.

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi bÅ«ti aprÅ«pinti Å¡variu ir tvarkingu valymo inventorium (Higienos normos HN 76:2010 58 p.). (Higienos normos HN 76:2010 56 p.). AnalogiÅ¡kos nuostatos iÅ¡dėstytos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 37 ir 39 punktuose.Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad gyvenamosios patalpos PravieniÅ¡kių PN-AK valomos pačių nuteistųjų Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. V-415, nustatyta tvarka (b.l. 41-42). Å varai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems iÅ¡duodamas sanitarinis valiklis, rÅ«gÅ¡tinis valiklis, Å¡veitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas, Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis ir kibiras. IÅ¡ sandėlio higienos ir valymo priemonės iÅ¡duodamos bÅ«rio virÅ¡ininkui, kuris jas iÅ¡duoda nuteistiesiems (b.l.47).PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl neÅ¡varių gyvenamųjų patalpų bei jam neiÅ¡duotų valymo priemonių yra bendro pobÅ«džio, jis nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su neÅ¡variomis gyvenamosiomis patalpomis, jam neiÅ¡duotomis valymo priemonėmis, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nus ar administracijÄ dėl netinkamai valomų gyvenamųjų patalpų, dėl valymo priemonių iÅ¡davimo, o Å¡ie jo praÅ¡ymo netenkino, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių, pagrindu negalimas atsakovo neteistų veiksmų, tariamai neiÅ¡duodant valymo priemonių pareiÅ¡kėjui, konstatavimas.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su nenaikinamais buitiniais parazitais ir graužikais gyvenamosiose patalpose bei 11 bÅ«rio virtuvėlėje, t.y. su Higienos normos HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimu.

Minėtoje normoje nurodyta, kad esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ) [4.19], kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (10.5).Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudariusi su UAB „Dezinfa“ sutartį dėl buitinių kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (b.l.36-39), pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje bei virtuvėlėje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atlikti profilaktiniai nariuotakojų (blakių ir tarakonų) naikinimai (b.l. 45-46), kas patvirtina, kad sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi, todėl nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 76:2010 60 punkto (vėliau - Higienos normos HN 134:2015 20 punkto) pažeidimo.

Be to, į bylÄ nepateikta pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų įkalinimo įstaigos administracijai, visuomenės sveikatos centrui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl buitinių parazitų jam keliamų nepatogumų, problemų, kuriuose bÅ«tų praÅ¡oma šias problemas spręsti, Å¡ių institucijų atsisakymų tai daryti, todėl, PravieniÅ¡kių PN-AK neteisėti veiksmai Å¡iame kontekste nenustatyti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK jam buvo iÅ¡duotas neÅ¡varus ir senas minkÅ¡tasis inventorius – pagalvė, čiužinys ir antklodė.Higienos normos HN 76:2010 65 punkte nurodyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims.

Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos HN 76:2010 66 p.) Byloje esantys Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne žurnalo duomenys (b.l. 49-50) patvirtina, kad 2015 m. gegužės 14 d. pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, antklodė ir pagalvė, tai pareiškėjas patvirtino parašu.

Ä®rašų apie pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl minkÅ¡tojo inventoriaus netinkamos bÅ«klės Å¡iame žurnale nėra, taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos minkÅ¡to inventoriaus bÅ«klės, jo iÅ¡valymo ar pakeitimo, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovo atstovÄ , todėl jo argumentai dėl seno ir neÅ¡varaus minkÅ¡tojo inventoriaus atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus sanitariniuose mazguose ir duÅ¡inėje trÅ«ko sanitarinių įrenginių, duÅ¡e pasibaigdavo Å¡iltas vanduo.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir AprÅ«pinimo normos), patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų, pisuarÄ â€“ dvylikai asmenų, duÅ¡inėje – po vienÄ duÅ¡o sietelį 15 asmenų.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 11 bÅ«rio nuteistųjų sanitariniame mazge įrengta 10 klozetų, pisuarų nėra, kas, teismo nuomone, neatitinka AprÅ«pinimo normų nuostatų.

Duomenų apie duÅ¡inės įrengimÄ , duÅ¡o sietelių skaičių atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinių įrenginių trÅ«kumo sanitariniame mazge ir duÅ¡inėje lieka nepaneigti.PareiÅ¡kėjas skunde kelia pretenzijas dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemo, neremontuojamos, mažos virtuvėlės, nurodė, kad joje buvo tik trys Å¡aldytuvai, į kuriuos netilpo nuteistųjų maistas. Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 18-21 punktai. Teismas pažymi, kad Å¡iame akte reikalavimai pasivaikščiojimo kiemo plotui nėra reglamentuoti, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl pasivaikščiojimo kiemo dydžio laikomos nepagrįstomis.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.11. punkte yra nurodyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose esant techninėms galimybėm įrengiama virtuvėlė (kiekvienam bÅ«riui).Reikalavimai virtuvės įrangai nurodyti AprÅ«pinimo normose, pagal kurias bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje pagal plotÄ ir reikmę turi bÅ«ti stalas, maisto produktų spintelė, suolas, elektrinė viryklės, 1 Å¡iukÅ¡lių dėžė, 1 komplektas valymo inventoriaus, 1 dviejų dalių plautuvė, 1 darų surinktuvas, 1 buitinis Å¡aldytuvas, 2 sieninės rankÅ¡luosčių pakabos, 1 pakabinama indų džiovykla, virduliai (2 vnt. vienam bÅ«riui).

Akivaizdu, kad įrengdamas 11 bÅ«rio virtuvėlėje tris Å¡aldytuvus, atsakovo atstovas AprÅ«pinimo normų nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad AprÅ«pinimo normose virtuvėlės plotas nėra reglamentuotas, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl per mažos virtuvėlės atmestinos. Ä® bylÄ pateikti duomenys (b.l.

47) patvirtina, kad 11 bÅ«rio virtuvėlė buvo suremontuota 2014 m., kas paneigia pareiÅ¡kėjo nurodytÄ aplinkybę dėl neremontuojamos bÅ«rio virtuvėlės.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pastato, kuriame buvo 11 bÅ«rys, stogas dengtas kenksminga sveikatai asbesto Å¡iferio danga.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 20-25) nurodyta, jog pastato, kuriame yra 11 bÅ«rys, stogo dangoje yra asbestinio Å¡iferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Ä®staigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esantis Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo aktas Mr.36-1248 (7) (b.l. 43-44).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje buvęs asbestas, į bylÄ nepateikti pareiÅ¡kėjo skundai PravieniÅ¡kių PN-AK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asbesto buvimo, todėl, neesant tokių duomenų, pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad, sirgdamas epilepsija miegojo lovoje, esančioje antrame aukÅ¡te, todėl, epilepsijos priepuolių metu, iÅ¡ jos iÅ¡krisdavo.Byloje esanti PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos vedėjo 2016 m. rugsėjo 30 d. pažyma Nr. 81(3)-414 patvirtina, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ros Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu 2014 m. balandžio 3 d. pareiÅ¡kėjas nurodė, kad serga epilepsija, pirminės gydytojų apžiÅ«ros PravieniÅ¡kių PN-AK metu (2015 m. gegužės 4 d. ) pareiÅ¡kėjas teigė, kad epilepsijos priepuolių jam nebuvo apie 3 metus.

Kalėjimo PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje atžymų apie epilepsijos priepuolius nėra.Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis PravieniÅ¡kių PN-AK pareigÅ«nams, Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistams dėl ligos sÄ lygotų nepatogumų miegant antrame aukÅ¡te esančioje lovoje. Neesant aukščiau nurodytų duomenų, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl miegojimo antrame aukÅ¡te esančioje lovoje, laikomos nepagrįstomis.Byloje esantys duomenys apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę vertinamuoju laikotarpiu (b.l.

51) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į PravieniÅ¡kių PN-AK Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ yra kreipęsis dėl slogos ir kelio sÄ nario skausmo, konsultuotas odontologo, tačiau tokiais sveikatos sutrikimais skundžiasi ir laisvėje esantys asmenys, todėl, teismo nuomone, priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių sveikatos sutrikimų ir byloje nustatytų pažeidimų nenustatytas. PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2016 m. rugsėjo 26 d. pažyma Nr. 73(3)-211 patvirtina, kad vertinamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b.l. 52).

Darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimÄ , kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio pareiÅ¡kėjui masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, per mažo kiekio sanitarinių įrenginių) pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y.

A. G. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.Nagrinėjamu atveju gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 2,49 kv.m. gyvenamojo ploto), Å¡is pažeidimas truko apie metus, be to, byloje konstatuotas AprÅ«pinimo normų pažeidimas (netinkamas kiekis sanitarinių įrenginių).

Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN- AK bendrosios sÄ lygos - t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. PareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jis turėjo reglamentuotÄ judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat galėjo sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir t.t.

Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu, todėl, darytina iÅ¡vada, jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ pareiÅ¡kėjui iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTÄ® 57 str.). Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias galima bÅ«tų įvardinti kaip nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, tačiau, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus pažeidimų trukmę, jų pobÅ«dį, neesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų vertinamuoju laikotarpiu buvo kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN- AK administracijÄ , Sveikatos priežiÅ«ros ar Psichologinę tarnybÄ , neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Jolanta Medvedevienė