859cd0bd-32f8-4988-a7ba-1907a3f5062e · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                       Byla Nr. 1N-147-148/2015                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d.Vilnius       Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,gynėjui advokatui Algiui Petruliui,teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V.

M. gynėjo advokato Algio Petrulio skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. M. gynėjo advokato praÅ¡ymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.              Teisėja, susipažinusi su bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-557/2013 V.

M. nuteistas pagal BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 1992 str. 1 d. 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 3 d., paskirtos bausmės subendrintos visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ ketveriems metams ir 150 MGL (19500 litų) dydžio baudÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu V. M. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo bei Å¡i bylos dalis perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

N. V. M. gynėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ praÅ¡ydamas pritaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.              Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ , nutartyje nurodęs, kad nuteistasis iki Å¡iol savo elgesį vertina nekritiÅ¡kai ir nesigaili nusikaltęs, teismui nebuvo nuoÅ¡irdus, meluodamas ir iÅ¡sisukinėdamas bandė iÅ¡vengti atsakomybės. Tokia nuteistojo pozicija savo ruožtu patvirtina ir iÅ¡likusius jo ryÅ¡ius su kitais iki Å¡iol nenustatytais organizuotos nusikalstamos grupės nariais, kuriuos jis, kaip ir kiti nuteistieji Å¡ioje byloje, proceso metu atsisakė įvardinti.

Teismas nurodė, kad Å¡ios aplinkybės patvirtina labai didelę tikimybę ir rizikÄ , kad praėjus daugiau kaip 4 metams po nusikaltimų padarymo savo elgesį iki Å¡iol nekritiÅ¡kai tebevertinantis ir kaltę tebeneigiantis nuteistasis, tebeturintis ryÅ¡ių su iki Å¡iol neiÅ¡aiÅ¡kintais organizuotos grupės padarytų nusikaltimų bendrininkais, atidėjus jam bausmės vykdymÄ gali toliau tęsti nusikalstamÄ veiklÄ .              N. V. M. gynėjas advokatas Algis Petrulis skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį ir atidėti V.

M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .             Skunde gynėjas nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamÄ praktikÄ . BylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikta nuteistojo V. M. asmenybę charakterizuojantys, jo Å¡eiminę, socialinę ir dorovinę padėtį liudijantys dokumentai, kurie patvirtino aplinkybes, turinčias esminės reikÅ¡mės Teismui priimant sprendimÄ :

M. G. gimnazijos mokytojos R. Z. charakteristika apie V. M., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniÅ«nijos seniÅ«no pavaduotojo A. V. charakteristika apie V. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažyma apie V. M. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius, Vilniaus inžinierinio statybos instituto iÅ¡duotas diplomas apie tai, kad V. M. 1989 metais baigė šį institutÄ ir įgijo inžinieriaus-mechaniko kvalifikacijÄ , santuokos liudijimas, V. M. sÅ«naus L.

M. gimimo liudijimas, V. M. sūnaus B. M. gimimo liudijimas, V. M. sūnaus Ž. M. gimimo liudijimas, išrašas iš medicininių dokumentų apie V. M. sveikatos būklę.Klaipėdos apygardos teismas nepateikė jokių su tokiu aplinkybių konstatavimu susijusių objektyvių duomenų: kokiu būdu ir kokiais dokumentais teismas nustatė, kad nuteistasis iki šiol savo elgesį vertina nekritiškai ir nei kiek nesigaili nusikaltęs. Klaipėdos apygardos teismo konstatuota aplinkybė, kad V. M. „teismui nebuvo nuoširdus, meluodamas ir išsisukinėdamas bandė išvengti atsakomybės“ jokiais argumentais neparemtas subjektyvus manymas.Be to, Klaipėdos apygardos teismo neigiamas V.

M. pozicijos vertinimas, kad jis iÅ¡drįso savo pozicijÄ ginti aukÅ¡tesnės instancijos teismuose nesuprantamas - tokiÄ teisę nuteistajam suteikia Lietuvos Respublikos Konstitucija. J. V. M. Å¡ia teise nebÅ«tų pasinaudojęs, tai pagal Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvo patenkintas Klaipėdos teritorinės muitinės pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, nuteistasis bÅ«tų įpareigotas du kartus atlyginti tÄ pačiÄ Å¾alÄ - LAT panaikino Klaipėdos apygardos teismo dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo ir jį perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Gynėjo manymu neaiÅ¡ki sÄ saja yra su V. M. užimta pozicija teisminio bylos nagrinėjimo metu, jo teise pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe skųsti žemesnės instancijos teismų sprendimus aukÅ¡tesnės instancijos teismams su kaltinimais, neva tai „patvirtina iÅ¡likusius jo ryÅ¡ius su kitais iki Å¡iol nenustatytais organizuotos nusikalstamos grupės nariais, kuriuos V. M., kaip ir kiti nuteistieji Å¡ioje byloje, proceso metu atsisakė įvardinti“. Byloje nėra duomenų, kad jis atsisakė įvardinti nenustatytus organizuotos grupės narius.

Gynėjas taip pat nurodo, kad teismai jau kartÄ yra konstatavę, jog nėra pagrindo manyti, kad V. M. darys naujas nusikalstamas veikas, trukdys tyrimui ar slėpsis nuo teismo, kai buvo sprendžiamas griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymo klausimas. V. M. buvo paleistas iÅ¡ suėmimo, teismui įvertinus jo asmenybę, socialinius ryÅ¡ius ir kitas aplinkybes.Jis per ketverius metus nuo nusikaltimo padarymo ir paleidimo iÅ¡ suėmimo iki Å¡iol nepadarė jokių nusikalstamų veikų, vykdė visus teismo ir teisėsaugos institucijų įpareigojimus, laikėsi įstatymų.Gynėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad esami socialiniai ryÅ¡iai nepadėjo V.

M. susilaikyti nuo nusikaltimo padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ apžvalgoje asmens turimus socialinius ryÅ¡ius akcentuoja kaip vertybę, kuriÄ bausmės vykdymo atidėjimu siekiama iÅ¡saugoti. Teismo posėdyje gynėjas praÅ¡o skundÄ patenkinti, prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.             N. V. M. gynėjo advokato Algio Petrulio skundas atmestinas.             Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.             Nepriklausomai nuo to, kad baudžiamoji byla Å¡iuo metu yra grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, tai netrukdo nagrinėti nuteistojo V.

M. gynėjo skundo dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo.2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatÄ , jog bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, Å¡is įstatymas laikytinas nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . V. M. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu nuteistas už sunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 1992 straipsnio 1 dalyje padarymÄ .

Galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 150 MGL (19500 litų) dydžio bauda. Taigi Å¡iuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ .Pagal teismų praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo V.

M. klausimÄ , atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi Å¡eimÄ , bÅ«damas laisvėje dirbo, darbovietės ir gyvenamosios vietos charakterizuojamas teigiamai. Tačiau vis dėlto, teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo V. M. atžvilgiu nėra materialiojo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė įvertinęs tai, jog jis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, veikdamas organizuotoje grupėje, buvo aktyvus bendrininkų padarytų nusikaltimų vykdytojas, bendrininkų pagrobto turto vertė, taip pat akcizinių prekių, kuriomis neteisėtai disponavo bendrininkai, vertė keliasdeÅ¡imt kartų virÅ¡ija įstatymo numatytÄ minimaliÄ veikų kvalifikavimui reikÅ¡mingÄ 250 MGL ribÄ .

V. M. savo elgesio nevertino kritiÅ¡kai, nesigailėjo nusikaltęs. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, V. M. savo kaltės dėl BK 178 straipsnio 3 dalies nepripažino, o dėl BK 1992 straipsnio 2 dalies davė parodymus, neatitinkančius teismo nustatytų faktinių aplinkybių, teisminio nagrinėjimo metu nuoÅ¡irdaus galėjimosi neiÅ¡reiÅ¡kė, o davė klaidinančius parodymus, o tai rodo, jog jis kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina.

Skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja V. M. socialinius ryÅ¡ius, nurodo, kad neigiamas pasekmes patiria jo nepilnamečiai vaikai bei senyvo amžiaus tėvai, kuriems reikia paramos. Aplinkybės, kad jis turi Å¡eimÄ yra svarbios, ir jos buvo įvertintos skiriant bausmę, tačiau jos turi bÅ«ti vertinamos visų reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste ir vienos pačios nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ teismo nutartį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad ilgas buvimas laisvės atėmimo vietoje, vien tik nusikalstamas veikas padariusių asmenų aplinkoje, nuteistajam taip pat daro žalingÄ poveikį.

Pažymėtina, kad V. M. yra nuteistas už dviejų sunkių nusikalstamų veikų padarymÄ , dėl ko ir kyla įstatyme numatytos pasekmės, susijusios su tam tikrų jo teisių bei laisvių suvaržymu. Gynėjo skundo argumentai, kad V. M. padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, nepagrįsti. Pirmiausia, V. M. nuteistas už dviejų sunkių tyčinių nusikaltimų padarymÄ , o ne už vieno nusikaltimo, be to, veikė organizuotoje grupėje, buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas, o Å¡ios aplinkybės rodo ne atsitiktinį nusikalstamų veikų pobÅ«dį, o prieÅ¡ingai - planuotus, sistemingus veiksmus.

Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, jog teismai jau yra konstatavę, kad nėra pagrindo manyti, kad jis darys naujas nusikalstamas veikas, trukdys tyrimui ar slėpsis nuo teismo ir paleido jį iÅ¡ suėmimo. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė ir bausmė yra skirtingi institutai, be kita ko, turintys ir skirtingus tikslus bei paskirtį, todėl toks gynėjo argumentas yra nepagrįstas ir nedaro skundžiamos nutarties neteisėta. Tuo tarpu skundo teiginiai apie tai, kad V. M. veikos buvo įvertintos nuosprendžiu, todėl antrÄ kartÄ bloginti jo padėtį tais pačiais pagrindais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, apskritai nėra suprantami.

Teismas svarsto bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , visas bausmės skyrimui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes vertina tuo aspektu, o tai, kad skundžiama nutartimi teismas gynėjo praÅ¡ymÄ atidėti bausmės vykdymÄ nuteistajam atmetė, negalima laikyti nuteistojo teisinės padėties bloginimu, tai teismo prerogatyva.Taigi iÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog V. M. bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo gynėjo skundas atmetamas ir skundžiama teismo nutartis paliekama galioti.              Teisėja, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             nuteistojo V. M. gynėjo advokato Algio Petrulio skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.             Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                            Regina Gaudutienė