859a9f15-48cd-49db-a1e5-82e59fdecd40 · Kauno miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.: 1-133-919/2012Teisminio proceso Nr.: 1-26-1-01243-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.2.26.2.1.;1.2.26.2.2.; 1.2.27.5.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 8 d.Kaunas              Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, gynėjui advokatui Eugenijui Karosui, nukentėjusiems N. V., M.

K., R. J., A. J., jų atstovei advokatei Ramutei Budrytei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje              M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,             kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 290 str.,             J.

B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,             kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., 290 str.,             M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini)studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., 290 str.,A.

T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 290 str.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : M. V., A. T., J. B. ir M. V. 2011-09-21 apie 00.20 val., PaÅ¡ilės g. 55, Kaune, namo laiptinėje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, A.

T. sudavus ranka du kartus A. J. į veido sritį ir užlaužus R. J. deÅ¡inės rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ , M. V. sudavus vienÄ kartÄ ranka R. J. į krÅ«tinės sritį, kartu necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do A. J. ir R. J., tokiu savo įžūliu elgesiu, vieÅ¡ojoje vietoje, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .M. V., J. B., M. V. ir A. T. 2011-09-21 apie 00.20 val., PaÅ¡ilės g. 55, Kaune, namo laiptinėje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, plÅ«sdami necenzÅ«riniais, žeminančiais orumÄ Å¾odžiais, atvykusius į įvykio vietÄ pareigÅ«nus, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės ketvirto bÅ«rio vyresnįjį patrulį N. V. ir patrulį M.

K..Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Akropolyje Å¡ventė J. B. gimtadienį. Po to grįžo namo, paskambino draugams, kurie vėliau pas juos atvažiavo. Gali bÅ«ti, kad bute Å¡ioks toks triukÅ¡mas buvo, gal muzika grojo per garsiai, dėl ko pas juos atėjo kaimynė. PrieÅ¡ tai buvo dingusi Å¡viesa, suprato, kad gal dėl triukÅ¡mo, todėl garsÄ sumažino. A. T. nuėjo iki durų, o ten jau laukė kaimynė, tuomet atėjo ir jis. Kaimynė pradėjo pasakoti, kad jie per daug sau leidžia, labai triukÅ¡mauja, muzika groja per garsiai.

Bandė susitarti gražiai, pasakė, kad sumažinsi garsÄ , nebetriukÅ¡maus, tačiau kaimynė norėjo užeiti pas juos į vidų, padaryti tvarkÄ . A. T., norėdamas uždaryti duris, patraukė nuo durų rankenos jos rankÄ , o jis gal truputį stumtelėjo jÄ , kad galėtų uždaryti duris. Jokio smurto prieÅ¡ R. J. nevartojo, tačiau pripažįsta, kad stumtelėjo arba sudavė jai į krÅ«tinės sritį, A. J. nieko nedarė. Teigia, kad keiksmažodžiais plÅ«dosi tiek jie, tiek kaimynai.

Ä®vykio metu niekas nebuvo užlaužta, niekas R. J. nesudavė. Atvažiavę policijos pareigÅ«nai norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, nuo ko viskas prasidėjo. Gali bÅ«ti, kad vartojo necenzÅ«rinius žodžius iÅ¡ pykčio, tačiau jie nebÅ«tinai buvo skirti pareigÅ«nams. Nurodė, kad jis pripratęs keiktis, tai gal tuo metu galėjo keiktis ir pareigÅ«nai galėjo suprasti, kad tie žodžiai adresuoti jiems. Dėl to gailisi, buvo iÅ¡gėręs, nekontroliavo savęs. Su pareigÅ«nais jokio konflikto ar muÅ¡tynių nebuvo, tačiau jie juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatÄ .

Praėjus nakčiai, tyrėjas iÅ¡sikvietė Ä apklausÄ , tačiau jis beveik nieko neatsiminė, nes tÄ vakarÄ buvo girtas. Apklausos protokolÄ pasirašę galima sakyti nieko neatsiminęs. Po kurio laiko dar kartÄ pasikvietė apklausti, parodė, kas suraÅ¡yta, tÄ kartÄ jis beveik neskaitė, nes tyrėjas sakė, kad nieko nebus, sakė nueiti pas moteriÅ¡kę atsipraÅ¡yti jos, paklausti ar gali atlyginti žalÄ ir susitaikyti. Nuėjome pas tÄ moterį, iÅ¡ pradžių jos nebuvo, buvo tik jos sÅ«nus A.

J.. Su juo pakalbėjo, norėjo pasiÅ«lyti 400 Lt. Jis iÅ¡ pradžių, bet po kurio laiko atėjo į jų butÄ , atidavė pinigus ir pasakė, kad nieko nebus. Paskui nuėjo pakalbėti pas R. J., davė jai 800 Lt, o ji pasakė, kad nuvažiuos į komisariatÄ ir pasiraÅ¡ys susitaikymÄ . Po 2-3 savaičių galvojo, kad viskas baigėsi, paskambino tyrėjas, sakė atvažiuoti pas jį pasikalbėti, pasakė, kad viskas baigta, byla nutraukta, atvažiuoti pasiraÅ¡yti. Nuvažiavo pas tyrėjÄ , pasirašė ir jis pasakė, kad viskÄ perims prokuratÅ«ra, teismas sutvarkys, bet gavosi atvirkščiai.

Pasitikėjo tyrėja, sumokėjo moteriÅ¡kei, atlygino žalÄ . Prisipažįsta, kad iÅ¡ pykčio pavadino pareigÅ«nus 1-2 negražiais žodžiais, jis ir taip dažnai keikiasi, tačiau, kad labai neplÅ«do ir su jais nesimušė. Dėl civilinio ieÅ¡kinio mano, kad jis tikrai per didelis, sutiktų sumokėti 100-200 Lt.Kaltinamasis J. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tÄ dienÄ Å¡ventė jo gimtadienį. Vėliau grįžo namo, pasikvietė pora draugų su draugėmis ir pradėjo Å¡vęsti, tuomet dingo elektra.

A. T. išėjo pažiÅ«rėti į koridorių kas ten darosi, vėliau išėjo M. V., o paskui jis. PlÅ«dosi su kaimynais, keiksmažodžių buvo tiek iÅ¡ jų pusės, tiek iÅ¡ jo, kažkiek pasikeikė ir grįžo į vidų. Vėliau sugrįžo A. T. su M. V. ir atvažiavo pareigÅ«nai. Buvo girtas, tačiau asmeniÅ¡kai pareigÅ«nams nieko nesakė, nemano, kad juos asmeniÅ¡kai galėjo įžeisti. Gal kokį žodį pasakė, bet labai neplÅ«do. Manė, kad pareigÅ«nai sulaužė jo telefonÄ , todėl galėjo kažkÄ jiems dėl to pasakyti.

Po įvykio nuėjo susitaikyti, mokėjo pinigus, o su pareigūnais nebandė taikytis, nebuvo susitikę. Tyrėjas pasakė, kad paskaityti, pasirašyti, kad bus susitaikymas, teismo nebus, tuomet jis paskaitė ir pasirašė. Sumokėjo nukentėjusiajai 800 Lt, susitarė, jos atsiprašė. Yra įrašas, tačiau jokio dokumento neturi. Mano, kad pareigūnų ieškinys per didelis. Kaltinamasis M. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Akropolyje šventė draugo gimtadienį ir gana smarkiai visi apgirto.

Visi grįžo namo, tuomet jis nutarė pamiegoti. Buvo daug išgėręs, jam buvo nustatytas maždaug keturių promilių girtumo laipsnis. Vėliau prabudo nuo triukšmo, nuėjo į buto koridorių, kur buvo sambūris. Pabudęs būna labai irzlus, pradeda visus plūsti negražiais žodžiais, nebūtinai necenzūriniais, tačiau keiksmažodžius naudoja iš įpratimo. Su kaimynais iki tol susitikęs nebuvo, atsikėlęs juos matė prie durų, pradėjo rėkti, kad leistų miegoti, tačiau kaimynų neplūdo.

PlÅ«do visus, kurie buvo kambaryje, prie durų, savęs nestabdė. Nurodė, kad pareigÅ«nų neplÅ«do, iÅ¡ darbo jų atleisti negrasino. Prisimena, kad jam pasakė apsirengti, nes kažkur važiuos. Apsirengus jį iÅ¡vežė, tačiau nesuprato dėl ko. Jam policijos komisariate pareigÅ«nai kiÅ¡o galvÄ Ä¯ unitazÄ , buvo pažemintas jo orumas, buvo įžeidinėjamas, tačiau nurodė, kad jis ne toks žmogus, kad bylinėtųsi ar bandytų kažkÄ daryti. KitÄ dienÄ komisariate juos iÅ¡ karto apklausė, tačiau jis nesijautė stabiliai, negalėjo blaiviai mastyti, sakyti tiesos.

Gali bÅ«ti, kad neperskaitė iki galo, kÄ surašė tyrėjas. Jis jiems pasakė, kad jei pasiraÅ¡ys, susitaikys su moterimi, nebus bylos, tiesiog gaus baudÄ už pareigÅ«nų įžeidimÄ . Sakė jiems susirasti moterį, atlyginti jai moralinę žalÄ ir pasiraÅ¡yti popierių. Tuomet jie nuėjo pas R. J. į laiptinę, su ja Å¡nekėjosi apie pinigus, norėjo, kad ji pasiraÅ¡ytų, jog jai už moralinę žalÄ sumokėta, tačiau ji atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad pasiraÅ¡ys pas tyrėjÄ .

Nemano, kad nukentėjusiajai turi mokėti antrÄ kartÄ . Mano, kad jis jai nieko nepadarė ir neįžeidė. Dėl pareigÅ«nų mano, kad jų toks darbas, jie kiekvienÄ kartÄ mato girtus, siautėjančius. Gailisi, kad kažkam pasakė įžeidžiančių žodžių, bet pareigÅ«nams nesakė. Kaltinamasis A. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad Akropolyje Å¡ventė J. B. gimtadienį, paskui grįžo ir pratęsė savo bute. Å ventė tol, kol kaimynai iÅ¡jungė elektrÄ . Jis pirmas nuėjo atidaryti durų, ten stovėjo R.

J.. Ji pradėjo rėkti, kad jie triukÅ¡mauja, neduoda jai miegoti, pasakė, kad kvies policijÄ . Jis pasakė, kad gali žmoniÅ¡kai susitarti, kad muzikÄ patildys, tačiau ji peržengė namų slenkstį, pasakė, kad nori pažiÅ«rėti, kad bute per daug žmonių. Jis supyko ir pasakė jai eiti ir skambinti policijai. Tuomet atėjo M. V., o nukentėjusioji buvo nusitvėrusi už durų rankenos. M. V. jÄ pastÅ«mė, o jis patraukė jos rankÄ nuo rankenos. Tuomet jis pritildė muzikÄ , visi norėjo skirstytis, tačiau atvažiavo pareigÅ«nai.

PareigÅ«nai jam surakino rankas, o keikėsi tik tada, kai antrankiai spaudė rieÅ¡us, pareigÅ«nų mentais nevadino, necenzÅ«riniais žodžiais neplÅ«do. Gali bÅ«ti, kad traukdamas R. J. rankÄ nuo rankenos, jÄ užlaužė. Konflikto metu keikėsi tiek jis, tiek kaimynai. Mano, kad civiliniai ieÅ¡kiniai per dideli, jis tiek neuždirba, gaunu 600 Lt. R. J. atlygino 800 Lt. AsmeniÅ¡kai Å¡nekėjo su jos sÅ«numi, jis pasakė, kad jam net nereikia jokių pinigų, čia dėl mamos. Padavė jam 400 Lt, o jis pasakė, kad viskas gerai.

Vėliau atėjęs pasakė, kad mamai per mažai, tuomet paskambino tėvams, kad pervestų, nunešė 800 Lt. Pasakė, kad viskas gerai, kad viskÄ sutvarkys, nueis į policijÄ , atsiims pareiÅ¡kimÄ . Atsinešė lapelį, kad susiraÅ¡yti, bet ji pasakė, kad reikia eiti pas tyrėjÄ ir pasiraÅ¡yti. Jie pasiÅ«lė jÄ nuvežti, o R. J. buvo maloni, sakė pati nuvažiuos, sutvarkys, o jie patikėjo. Supranta, kad įžeidė pareigÅ«nus, bet po 2500 Lt jis sumokėti negalės. Jakubauskų atsiprašėme ne vienÄ kartÄ .

Mano, kad gal dėl 5000 Lt R. J. pakeitė parodymus.Nors kaltinamieji M. V., J. B., M. V. ir A. T. kaltais neprisipažino, jų kaltė visiÅ¡kai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais:Nukentėjusioji R. J. parodė, kad tÄ vakarÄ bute buvo triukÅ¡mas ir ji pabeldė į duris. Atidarius duris pasipylė smÅ«giai, jÄ pradėjo necenzÅ«riniais žodžiais. IÅ¡ pradžių M. V. nebuvo, buvo tik kiti vaikinai. Jai užsuko rankÄ ir vienas iÅ¡ kaltinamųjų sudavė smÅ«gį.

Tuomet atėjo jos sÅ«nus, kuriam taip pat buvo suduoti smÅ«giai. Kaimynė matė įvykį, bet ji bijo kaltinamųjų, todėl nedavė parodymų. A. paėmė telefonÄ , rinko numerį, bet įsikiÅ¡o mergaitės, kurios buvo kartu su kaltinamaisiais, ir tada jie aprimo. Policijai atvykus matė, kad policininkui vaikinas su akiniais spyrė, jį plÅ«do. Kaltinamieji Å¡aukė, kad jie baiginėja teisę ir grasino policijos pareigÅ«nus atleisti iÅ¡ darbo. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, kadangi jai buvo sutrikdyta sveikata, J.

B. jai smarkiai sudavė į krÅ«tinę, užlaužė pirÅ¡tÄ , plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, po įvykio pablogėjo sveikata, turėjo operacijÄ dėl bambos iÅ¡varžos, prasidėjo mikčiojimas. Kaltinamieji jos neatsiprašė, atlyginti žalos nesiÅ«lė.Nukentėjusysis A. J. parodė, kad triukÅ¡mas kaltinamųjų bute buvo nuo vakaro, o apie 24 val. mama neiÅ¡laikė triukÅ¡mo ir nuėjo į kaltinamųjų butÄ . Vėliau atėjęs pamatė pusnuogį besikeikiantį M.

V., pasakė jam nesikiÅ¡ti, bet jis dar labiau keikėsi. Vaikinas su trumpikėmis stumdėsi, kiti kaltinamieji mamÄ nustÅ«mė į koridoriaus galÄ ir pradėjo smÅ«giuoti, tuomet jis siekdamas apsaugoti mamÄ uždengė jÄ savo kÅ«nu. A. T. stÅ«mė mamÄ , tuomet atėjo merginos ir patraukė vaikinus, jie visi buvo neblaivÅ«s. Tuomet jis paskambino policijai, atvykus pareigÅ«nams nurodė butÄ , policija bandė atidaryti duris, tačiau durų ilgai niekas neatidarė. Vėliau jie duris atidarė, vyko suėmimas, kaltinamieji keikėsi, triukÅ¡mavo, prieÅ¡inosi.

Vaikinų buvo daugiau, todėl policija iÅ¡kvietė pastiprinimÄ . Civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos palaiko, kadangi jam buvo padaryti kÅ«no sužalojimai.Nukentėjusysis N. V. parodė, kad su M. K. gavo praneÅ¡imÄ dėl triukÅ¡mo, atvykus pasitiko nukentėjusieji, kurie pasakė, kad vienas vaikinas sudavė, kitas vaikinas užlaužė pirÅ¡tÄ . Dvi namo gyventojos sakė, kad tie vaikinai yra įžūlÅ«s, vienai apvėmė langÄ . Atidarius duris vienas iÅ¡ kaltinamųjų keikėsi, vartojo necenzÅ«rinius žodžius.

Pirmas vaikinas, kuris atidarė duris, buvo A. T., jis plÅ«dosi, paskui atėjo M. V.. M. V. bandė prieÅ¡ draugus apsimesti, kad jis yra teisininkas, po to pradėjo stumdytis. Visi keturi kaltinamieji aiÅ¡kino, kad moka už mokslus tiek, kiek jis neuždirba, plÅ«do, sakė, kad jie yra vargÅ¡ai. Vėliau iÅ¡kvietė pastiprinimÄ , į kaltinamųjų butÄ atvyko du papildomi ekipažai, tačiau ir atvykus pagalbai vaikinai visÄ laikÄ elgėsi įžūliai ir agresyviai. ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį, kurį sudaro 2500 Lt neturtinė žala, kadangi jam reikia klausytis iÅ¡siÅ¡okėlių, per atostogas važinėti į teismo posėdžius.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad patruliavo su N. V. ir gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), vyksta muÅ¡tynės ir girtuokliavimas, o namo gyventojai R. J. nuėjus nuraminti vaikinų įvyko konfliktas, jai buvo grasinama, užlaužė pirÅ¡tÄ . Kito buto gyventoja sakė, kad jai apvėmė langus. Jiems pasibeldus duris atidarė A. T., kuris buvo agresyviai nusiteikę, keikėsi, neteikė anketinių duomenų. Vėliau atėjo M. V., pardėjo keiktis, grasinti atleidimu iÅ¡ darbo. J. B. juos taip pat plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, dar apkaltino, kad sudaužė tėvo dovanotÄ telefonÄ .

Civilinį ieÅ¡kinį dėl 2500 Lt neturtinės žalos palaiko, kadangi kaltinamieji įžeidė jo garbę ir orumÄ , pajuto nerimÄ , kadangi grasino atleisti jį iÅ¡ darbo.Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o R. J. yra jos kaimynė. Ji gyvena žemutiniame bute ir girdėjo, kaip vakare vaikinai kažkÄ Å¡ventė. Kaltinamieji labai triukÅ¡mavo, galvojo, kad susimušė tarpusavyje ir tada iÅ¡kvietė policijÄ . Vaikinai be perstojo keikėsi rusiÅ¡kais žodžiais, Å¡aukė, kad pareigÅ«nai trukdo jiems Å¡vęsti.

R. J. skundėsi, kad jÄ užpuolė, sakė, kad ji iÅ¡jungė elektrÄ ir tada jÄ užpuolė, pastÅ«mė, konfliktavo. TÄ vakarÄ pas jÄ Ä¯ butÄ iÅ¡ kaltinamųjų balkono įkrito antena, apvėmė langÄ . Konfliktas vyko laiptinės trečiame aukÅ¡te, buvo kaimynai iÅ¡ 14, 15 buto, du policininkai ir keli vaikinai, kurie keikėsi. Liudytoja D. V. parodė, kad ji yra M. V. mama, o M. V. yra vyro brolio sÅ«nus. Po įvykio ji susitiko su tyrėju ir jai pasakė, už kÄ vaikinai buvo sulaikyti.

Tyrėjas pasakė, kad nieko čia blogo, viskas bus gerai, tik reikia susitaikyti su moteriÅ¡ke. Vėliau vaikus paleido, o ji su Tumiene nuėjo pas J. ir pasikvietė jÄ Ä¯ svečius. Pas vaikus į butÄ atėjo R. J. ir vaikinai atsiprašė, visi iÅ¡gėrė arbatos. Apie įvykį žino tik iÅ¡ vaikų pasakojimų, jie sakė, kad Å¡ventė gimtadienį, vėliau paskambinus į duris atėjo moteris jų raminti ir sakė, kad ji brovėsi į vidų. Sakė, kad moterį pastÅ«mė, o M. keikėsi, nes buvo neseniai atsikėlęs. Vaikai nesakė, kaip vadino pareigÅ«nus, tačiau atsiprašė už triukÅ¡mÄ ir kad pastÅ«mė.

Paskui vaikai sakė, kad reikės atlyginti 500 Lt žalÄ , todėl davė jiems pinigų. Vėliau vaikai sakė, kad nukentėjusiajai reikės duoti 800 Lt bei sakė, kad pinigus R. J. padavė. Liudytoja S. T. parodė, kad A. T. yra jos sÅ«nus, o kiti vaikai pažįstami. Jai paskambino D. V. ir pasakė, kad vaikai sulaikyti. Pakalbėję su tyrėju sužinojo, kad vaikai triukÅ¡mingai Å¡ventė gimtadienį, buvo kviesta policija, vaikai buvo neblaivÅ«s. Tyrėjas sakė, kad geriausia važiuoti taikytis su nukentėjusia, kad ji atsiimtų pareiÅ¡kimÄ .

Jie nuvyko į vaikų butÄ ir nuėjo pas nukentėjusiÄ jÄ , pasikalbėjo, o nukentėjusiosios sÅ«nus kalbėtis atsisakė. R. J. atėjo pas vaikus į butÄ , vaikai jos atsiprašė. Nukentėjusioji sakė, kad vaikai negražiai elgėsi, triukÅ¡mavo. Vaikai sakė nesistumdė, tik garsiai leido muzikÄ . Sakė ta kaimynė stovėjo laiptinėje, vėliau atėjo ir jos sÅ«nus, tada vaikai kalbėjosi laiptinėje, o kai policija atvyko vienas vaikas miegojo ir sakė atsikėlęs pradėjo negražiai kalbėti, bet kalbėjo per miegus.

Su R. J. apie žalos atlyginimÄ kalbėjo, tačiau ji sakė, kad viskÄ supranta ir jai nieko nereikia, o paskui vaikai sakė, kad reikia 500 Lt. IÅ¡ pradžių ji davė 125 Lt, vėliau dar 200 Lt, nes vaikai sakė, kad R. J. paėmė pinigus, raÅ¡telio nesirašė, bet sakė, kad turi diktofonÄ ir įrašė R. J. pokalbį. Ji asmeniÅ¡kai kalbėjo su nukentėjusiÄ ja, ji sakė, jog atleidžia, tačiau nukentėjusios sÅ«nus atsisakė su jais bendrauti. Liudytoja K. G. parodė, kad ji yra J.

B. krikÅ¡to mama. Jai paskambino J. mama ir prašė, kad ji nuvyktų į areÅ¡tinę. Atvykus jai pasakė, kad vaikai buvo iÅ¡gėrę ir tyrėjas viskÄ papasakojo. Sakė, kad vaikai neturėję jokios dėmelės, kad jiems geriausia susitaikyti su nukentėjusiÄ ja, kad ji atsiimtų pareiÅ¡kimÄ . Vaikai sakė, kad neleido įeiti moteriai į vidų, o vienas vaikinas grasino atleisti iÅ¡ pareigų policininkÄ . Vaikai sakė, kad areÅ¡tinėje jiems kiÅ¡o galvas į unitazus, spardė į sėklides bei į galvÄ .

Su nukentėjusiÄ ja kalbėjo, ji reiÅ¡kė daug priekaiÅ¡tų. J. B. mama davė pinigų, sakė davė pinigus ir susitarė dėl sumos, bet jai buvo mažai, dokumentų nepasirašė. R. J. sakė, kad pirma pinigai, tada ji atsiims pareiÅ¡kimÄ , tačiau pinigus jai sumokėjo, o ji pareiÅ¡kimo neatsiėmė. Liudytojas L. Å . parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tai draugo draugai. TÄ vakarÄ buvo mieste su draugėm, vėliau atvažiavo į svečius pas kaltinamuosius. Visi Å¡ventė, tačiau jis alkoholio nevartojo.

Bute buvo didelis triukÅ¡mas, todėl kaimynai iÅ¡jungė elektrÄ ir pas juos atėjo tokia moteris ir vyras, tarp jų ir kažkurio iÅ¡ kaltinamųjų įvyko konfliktas. Apsiraminę grįžo į butÄ , jis išėjo į balkonÄ parÅ«kyt, tuomet atvyko policija. Visi kaltinamieji keikėsi, nes jie taip bendrauja. Matė, kad koridoriuje įvyko susistumdymas, bet smÅ«gių nebuvo. Visi kaltinamieji buvo iÅ¡vežti, jokių muÅ¡tynių nebuvo. PareigÅ«nams niekas negrasino bei nesakė, kad atleis iÅ¡ darbo.

Kaltinamieji nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų apsiraminti ir netriukÅ¡mauti.Liudytojas L. T. parodė, kad kaltinamieji yra jo klasiokai ir draugai, jie bendrauja. TÄ vakarÄ atvyko į J. B. gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau kažkada dingo elektra, kaip suprato jÄ iÅ¡jungė kaimynai. Jis pats iÅ¡ buto išėjęs nebuvo, sėdėjo kambaryje, tačiau laiptinėje girdėjo sumaiÅ¡tį, kaimynų balsus. Tuomet apsiramino, susitvarkė kambarius ir kažkas pasakė, kad iÅ¡kviesti pareigÅ«nai.

Atvykus pareigÅ«nams jis su draugu ir panelėm buvo balkone. A. T. ir kitus suėmė ir iÅ¡sivežė, nes kaimynė juos nurodė kaip buto savininkus. M. V. miegojo, o kai atsikėlė nesuprato kas vyksta. Liudytojas M. P. S. parodė, kad tÄ vakarÄ Å¡ventė bare ir vėliau iÅ¡važiavo pas kaltinamuosius į butÄ . Gali bÅ«ti, kad triukÅ¡mavo, kaimynai skundėsi ir tuomet įvyko konfliktas. Ä®vykio aplinkybių gerai nepamena, nes buvo iÅ¡gėręs. Jis su M. V. išėjo pažiÅ«rėti, tačiau nematė, kad kaimynai bÅ«tų stumdomi.

Visi kaltinamieji buvo išėję į laiptinę, konfliktavo su kaimynais. Liudytoja T. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tÄ kart juos matė pirmÄ kartÄ . Nurodė, kad nieko neatsimena, tačiau tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriais paaiÅ¡kino, kad 2011-09-20 vakare ji su draugėmis buvo pakviesta nuvažiuoti į butÄ pas draugių pažįstamus, kuriame buvo kažkas Å¡venčiama. Nuvažiavus bute jau buvo apie deÅ¡imt žmonių, iÅ¡ kurių nei vieno nepažinojo.

Visi buvę jaunuoliai iÅ¡ pažiÅ«ros buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Vėliau ten buvę vaikinai pradėjo bartis, stumdytis, tačiau po kurio laiko nurimo. Po Å¡io incidento į buto duris paskambino kaimynai, su kuriais vaikinai pradėjo bartis, Å¡aukti vieni ant kitų, keiktis ir pan. Atvykus policijos pareigÅ«nams ji girdėjo, kaip vaikinai buvę bute juos plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais.Liudytoja N. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tÄ kart juos matė pirmÄ kartÄ . TÄ vakarÄ susitiko L.

Å . ir L. T., jie pasiÅ«lė važiuoti pas jų draugus. BÅ«nant tame bute dingo elektra, kilo sÄ myÅ¡is su kaimyne dėl ko atvažiavo pareigÅ«nai. Ji tik girdėjo Å¡Å«ksnius kaip jaunuoliai plÅ«dosi su kaimynais, nes sėdėjo kambaryje ir niekur nėjo. Taip pat kaltinamųjų kaltė visiÅ¡kai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirta raÅ¡ytine medžiaga:Liudytojos G. J. parodymais, perskaitytais vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., nustatyta, kad 2011-09-20 vakare ji su draugėmis buvo pakviesta nuvažiuoti į butÄ pas draugių pažįstamus, kuriame buvo kažkas Å¡venčiama.

Nuvažiavus bute jau buvo septyni asmenys, iÅ¡ kurių nei vieno nepažinojo. Visi buvę jaunuoliai iÅ¡ pažiÅ«ros buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Vėliau vienas iÅ¡ bute buvusių vaikinų kažkaip stumtelėjo stalÄ , nuo kurio nukrito buteliai, tuomet 3-4 ten buvę vaikinai pradėjo bartis, stumdytis, tačiau po kurio laiko nurimo. Po Å¡io incidento į buto duris paskambino kaimynai, su kuriais vaikinai pradėjo bartis, Å¡aukti vieni ant kitų, keiktis ir pan. Kaip vyko konfliktas nematė, kadangi jis vyko laiptinėje, o ji liko bute.

Vėliau atvažiavus policijai girdėjo kaip vaikinai ginčijosi su policijos pareigūnais, pradėjo plūsti juos necenzūriniais žodžiais (1 t., b.l. 25).Liudytojos Ž. R. parodymais, perskaitytais vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., nustatyta, kad jos parodymai iš esmės atitinka G. J. parodymus. Papildomai nurodė, kad bute buvę vaikinai laiptinėje pradėjo bartis su kaimynais, plūsti vieni kitus necenzūriniais žodžiais. Ji bandė raminti kaimynus, tačiau jie toliau barėsi.

Atvykus policijos pareigÅ«nams ji girdėjo, kaip vaikinai buvę bute juos plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais (1 t., b.l. 27).             2011-09-21 protokolu-pareiÅ¡kimu, kuriuo nustatyta, kad R. J. pranešė apie tai, jog bÅ«dama namuose iÅ¡girdo kaip kitame bute garsiai leidžiama muzika, rėkaujama. Nuėjusi pas kaimynus pasakė, kad Å¡ie netriukÅ¡mautų, tačiau jie išėję į laiptinę pradėjo jÄ plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, po to vienas jaunuolis griebė jai už rankos ir jÄ užsuko, kitas jaunuolis jai trenkė į krÅ«tinę.

Jos sÅ«nus jaunuolius įspėjo nesikeikti, tačiau jie nereagavo ir dar labiau keikėsi bei trenkė jos sÅ«nui į veidÄ (1 t., b.l. 3).             2011-09-21 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra PaÅ¡ilės g. 55, Kaune (1 t., b.l. 4-6).2011-09-21 tarnybiniais praneÅ¡imais, kuriais nustatyta, kad vyresnysis patrulis N. V. ir patrulis M. K. pranešė apie tai, jog paskambinus į buto duris jas atidarė A. T., kuris elgėsi agresyviai, pradėjo plÅ«sti juos necenzÅ«riniais žodžiais, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, pradėjo juos stumdyti.

Tuo pat metu M. V. vadino juos „mentais“, keikėsi, grasino, taip pat juos stumdė (1 t., b.l. 7, 8).             Specialisto išvada Nr. G2578/11(02), kurioje nurodyta, kad A. J. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (1 t., b. l. 10).Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2011-09-21, 01.12 val., M. V. nustatytas 2.33 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 54).Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2011-09-21, 01.19 val., J.

B. nustatytas 2.23 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 75).Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2011-09-21, 01.14 val., M. V. nustatytas 3.71 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 97).Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu, kuriuo 2011-09-21, 01.17 val., A. T. nustatytas 2.03 promilių girtumo laipsnis (1 t., b.l. 117).             Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicija numato, kad vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstruojama nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

ĮžūlÅ«s veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . ĮžūlÅ«s veiksmai gali pasireikÅ¡ti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu ir kitais įžūliais veiksmais. To paties straipsnio 2 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

VieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Pažymėtina, kad šį nusikaltimÄ sudarantys veiksmai gali pasireikÅ¡ti vieÅ¡oje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių, tiek ir tada, kai aplink kitų žmonių nėra.

Visuomenės rimties sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis ar kilo sÄ myÅ¡is. Pažymėtina ir tai, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).              Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad M.

V., A. T., J. B. ir M. V. 2011-09-21 apie 00.20 val., vieÅ¡oje vietoje, PaÅ¡ilės g. 55, Kaune, namo laiptinėje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, A. T. sudavus ranka du kartus A. J. į veido sritį ir užlaužus R. J. deÅ¡inės rankos maÅ¾Ä jį pirÅ¡tÄ , M. V. sudavus vienÄ kartÄ ranka R. J. į krÅ«tinės sritį, kartu necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do A. J. ir R. J., tokiu savo įžūliu elgesiu, vieÅ¡ojoje vietoje, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

Kaltinamieji savo kaltę neigė nurodydami, kad konfliktas buvo abipusis, nukentėjusiesiems nesudavė, tik pastÅ«mė, tačiau Å¡ie jų parodymai yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, tarp jų nukentėjusiųjų parodymais, kaltinamųjų vidutinį girtumo laipsnį patvirtinančiais pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolais. Tai, kad kaltinamieji buvo stipriai apsvaigę, patvirtino ir jie patys, nurodydami, kad tiksliai įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji savo kaltę pripažino, gailėjosi, tačiau vėliau savo pozicijÄ pakeitė.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nukentėjusieji siekia apkalbėti kaltinamuosius. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kaltinamieji neneigia fakto, kad kilo konfliktas dėl jų keliamo triukÅ¡mo, tačiau neigia šį konfliktÄ iniciavę ar naudoję smurtÄ , tačiau įvertinus visÄ bylos medžiagÄ teismui nekyla abejonių, kad M. V. ir A. T. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu ir vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o J.

B. ir M. V. vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais trikdė visuomenės rimtį, todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už valstybės ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimÄ . Å ia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas.

Ä®statyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų bÅ«ti pateisinamas. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiÅ¡kia, kad kaltininkas prieÅ¡ pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, iÅ¡sako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrÄ neigiamÄ jo asmenybės vertinimÄ , diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse.

Å io nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veikÄ : piktinosi, tylėjo, iÅ¡kvietė kitus pareigÅ«nus ar kt. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvÄ , kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas bÅ«tent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-525/2011).             Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad M.

V., J. B., M. V. ir A. T. 2011-09-21 apie 00.20 val., PaÅ¡ilės g. 55, Kaune, namo laiptinėje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, plÅ«sdami necenzÅ«riniais, žeminančiais orumÄ Å¾odžiais, atvykusius į įvykio vietÄ pareigÅ«nus, įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės ketvirto bÅ«rio vyresnįjį patrulį N. V. ir patrulį M. K.. Kaltinamieji savo kaltę neigė ir nurodė, kad necenzÅ«riniai žodžiai buvo skirti ne pareigÅ«nams, o apskritai aplinkiniams, tačiau Å¡ie jų parodymai yra paneigti kita byloje esančia medžiaga, liudytojų parodymais.

Iš nukentėjusiųjų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad kaltinamųjų necenzūriniai ir žeminantys žodžiai buvo skirti būtent jiems, teigiant, kad jie yra vargšai, kad bus atleisti iš darbo, plūdo necenzūriniais žodžiais. M. V. teigė, kad buvo išgėręs, todėl savęs nekontroliavo, neneigė, kad vartojo necenzūrinius žodžius iš pykčio, tačiau jie nebūtinai buvo skirti pareigūnams. Nurodė, kad jis pripratęs keiktis, tai gal tuo metu galėjo keiktis ir pareigūnai galėjo suprasti, kad tie žodžiai adresuoti jiems.

J. B. nurodė, kad buvo girtas, tačiau asmeniÅ¡kai pareigÅ«nams nieko nesakė, nemano, kad juos asmeniÅ¡kai galėjo įžeisti. Manė, kad pareigÅ«nai sulaužė jo telefonÄ , todėl galėjo kažkÄ jiems dėl to pasakyti. M. V. nurodė, kad plÅ«do visus aplinkinius, savęs nestabdė. A. T. nurodė, kad pareigÅ«nai jam surakino rankas, o keikėsi tik tada, kai antrankiai spaudė rieÅ¡us. Teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis iÅ¡sakyti necenzÅ«riniai žodžiai buvo adresuoti atvykusiems policijos pareigÅ«nams, kadangi bÅ«tent jie įvykio metu sudarė nepatogumus kaltinamiesiems, surakino antrankiais, teisėtai reikalavo važiuoti į policijos komisariatÄ .

Teismui nekyla jokių pagristų abejonių dėl kaltinamųjų motyvo plÅ«sti policijos pareigÅ«nus, kuris parodo ryšį tarp kaltininkų veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas buvo padarytas bÅ«tent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymÄ , todėl kaltinamųjų M. V., J. B., M. V. ir A. T. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. kvalifikuota teisingai.              Dėl civilinių ieÅ¡kinių Nukentėjusioji R. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad kaltinamieji, kurie buvo girti, iÅ¡plÅ«do jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, užlaužė rankos pirÅ¡tÄ , sudavė į krÅ«tinės sritį, tuo sukeldami fizinį skausmÄ . Å iuo nusikaltimu jai padaryta neturtinė žala, ji patyrė skausmÄ , stresÄ , pažeminimÄ , Å¡iuo metu jaučia didelę baimę, skausmÄ , pablogėjo Å¡irdies darbas.Nukentėjusysis A. J. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad kaltinamieji, kurie buvo girti, iÅ¡plÅ«do jį necenzÅ«riniais žodžiais, sudavė du smÅ«gius, tuo sukeldami fizinį skausmÄ .

Å iuo nusikaltimu jam padaryta neturtinė žala, ji patyrė skausmÄ , stresÄ , pažeminimÄ .Nukentėjusysis N. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamųjų neteisėtos veikos, kuri pasireiÅ¡kė necenzÅ«rinių žodžių vartojimo jo, kaip pareigÅ«no atliekančio savo pareigas, atžvilgiu, taip pat grasinimais pakenkti tolimesnei tarnybai, patyrė stresÄ bei negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie vėliau trukdė susikaupti jo darbinėje veikloje bei tinkamai atlikti savo, kaip policijos pareigÅ«no, pareigas.

Taip pat minėtas stresas trukdė jo bendravimui su artimaisiais, dėl ko taip pat patyrė neigiamas emocijas. Nukentėjusysis M. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl kaltinamųjų neteisėtos veikos, kuri pasireiÅ¡kė necenzÅ«rinių žodžių vartojimo jo, kaip pareigÅ«no atliekančio savo pareigas, atžvilgiu, taip pat grasinimais pakenkti tolimesnei tarnybai, patyrė stresÄ bei negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie vėliau trukdė susikaupti jo darbinėje veikloje bei tinkamai atlikti savo, kaip policijos pareigÅ«no, pareigas.

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Nukentėjusiųjų R. J. ir A. J. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, N. V. ir M. K. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl 2500 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iÅ¡ dalies.Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į:

1) nusikalstamų veikų pasekmes;

2) žalÄ padariusių asmenų kaltę;

3) jų turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog dėl neteisėtų M. V., J. B., M. V. ir A. T. veiksmų nukentėjusieji R. J. ir A. J. patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji dėl neturtinės žalos padarymo atsakingi solidariai. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji yra jauni ir turi visas galimybes atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis R.

J. nustatytinas 2 000 Lt, neturtinės žalos dydis A. J. nustatytinas 2 000 Lt, priteisiant šias sumas iš kaltinamųjų M. V., J. B., M. V. ir A. T. solidariai (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).Nukentėjusieji N. V. ir M. K. būdami policijos pareigūnais buvo išvadinti necenzūriniais žodžiais kitų kolegų bei kitų asmenų akivaizdoje, tokiu būdu pažeminti jų akyse, nukentėjusiųjų atžvilgiu nusikaltimus padarė ne vienas, bet keli asmenys, buvo kviestas pastiprinimas, kas rodo, jog situacija nebuvo eilinė ir pagrįstai nukentėjusiesiems dėl to galėjo kilti neigiamų pasekmių.

Kaltinamųjų padarytas nusikaltimas susijęs su pareigÅ«nų vykdytomis tiesioginėmis pareigomis ir jie pagal savo pareigas turi bÅ«ti pasiruošę tiek fiziÅ¡kai, tiek ir psichologiÅ¡kai įveikti tokias situacijas bei iÅ¡ anksto numatyti, jog teisės pažeidėjai gali bÅ«ti prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę, kas gali lemti tiek fizinį pasiprieÅ¡inimÄ , tiek ir pareigÅ«nų įžeidimÄ . Teismas įvertindamas aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais sprendžia, kad neturtinės žalos dydis N. V. nustatytinas 500 Lt, neturtinės žalos dydis M.

K. nustatytinas 500 Lt, priteisiant Å¡ias sumas iÅ¡ kaltinamųjų M. V., J. B., M. V. ir A. T. solidariai (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidos teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ R. J. ir A. J. – 800 Lt, pripažintinos proceso iÅ¡laidomis, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltinamųjų M. V., J. B., M. V. ir A. T. solidariai (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.). Bausmės skyrimas Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).Kaltinamojo M.

V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis M. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str.), neteistas (1 t., b.l. 45), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 50), UAB R. Burnicko BPG kabinete psichiatro ir priklausomybės ligų gydytojo įskaitoje neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 49).

Ä®vertinus minėtų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bus pasiekti M. V. paskyrus BK 284 str. 1 d. ir BK 290 str. sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ .Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis J. B. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 11 str., 12 str.), neteistas (1 t., b.l. 67), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 72), UAB R. Burnicko BPG kabinete psichiatro ir priklausomybės ligų gydytojo įskaitoje neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 71). Ä®vertinus minėtų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bus pasiekti J.

B. paskyrus BK 284 str. 2 d. ir BK 290 str. sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ .Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis M. V. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 11 str., 12 str.), neteistas (1 t., b.l. 88), administracine tvarka nebaustas (1 t., b.l. 93), UAB R.

Burnicko BPG kabinete psichiatro ir priklausomybės ligų gydytojo įskaitoje neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 92). Ä®vertinus minėtų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bus pasiekti M. V. paskyrus BK 284 str. 2 d. ir BK 290 str. sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ .Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis A. T. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str.), neteistas (1 t., b.l. 110), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 114), VÅ¡Ä® Anykščių r. psichikos sveikatos centre neregistruotas (1 t., b. l. 112), psichiatro dispanserinėje įskaitoje ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįraÅ¡ytas ir nesigydė (1 t., b.l. 113). Ä®vertinus minėtų aplinkybių visumÄ , teismas sprendžia, kad bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bus pasiekti A.

T. paskyrus BK 284 str. 1 d. ir BK 290 str. sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ .Daiktinių įrodymų nėra.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas, nusprendė: M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 290 str., ir skirti bausmes: pagal BK 284 str. 1 d. – 5 MGL t.y. 650 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ ;pagal BK 290 str.

– 4 MGL t.y. 520 Lt (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtÄ sias bausmes subendrinti jas visiÅ¡kai sudedant, prie griežčiausios bausmės (5 MGL dydžio baudos) pridedant Å¡velnesnę bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 9 MGL t.y. 1170 Lt (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011-09-21 iki 2011-09-22 (viena para) ir laikyti, jog neatlikta bausmė yra 7 MGL t.y. 910 Lt (devynių Å¡imtų deÅ¡imties litų) dydžio bauda.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.J.

B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., 290 str., ir skirti bausmes: pagal BK 284 str. 2 d. – 3 MGL t.y. 390 Lt (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ ;pagal BK 290 str. – 4 MGL t.y. 520 Lt (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtÄ sias bausmes subendrinti jas visiÅ¡kai sudedant, prie griežčiausios bausmės (4 MGL dydžio baudos) pridedant Å¡velnesnę bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 7 MGL t.y. 910 Lt (devynių Å¡imtų deÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011-09-21 iki 2011-09-22 (viena para) ir laikyti, jog neatlikta bausmė yra 5 MGL t.y. 650 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) dydžio bauda.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.M.

V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d., 290 str., ir skirti bausmes: pagal BK 284 str. 2 d. – 3 MGL t.y. 390 Lt (trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ ;pagal BK 290 str. – 4 MGL t.y. 520 Lt (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtÄ sias bausmes subendrinti jas visiÅ¡kai sudedant, prie griežčiausios bausmės (4 MGL dydžio baudos) pridedant Å¡velnesnę bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 7 MGL t.y. 910 Lt (devynių Å¡imtų deÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011-09-21 iki 2011-09-22 (viena para) ir laikyti, jog neatlikta bausmė yra 5 MGL t.y. 650 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) dydžio bauda.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.A.

T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 290 str., ir skirti bausmes: pagal BK 284 str. 1 d. – 5 MGL t.y. 650 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ ;pagal BK 290 str. – 4 MGL t.y. 520 Lt (penkių Å¡imtų dvideÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirtÄ sias bausmes subendrinti jas visiÅ¡kai sudedant, prie griežčiausios bausmės (5 MGL dydžio baudos) pridedant Å¡velnesnę bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 9 MGL t.y. 1170 Lt (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imties litų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011-09-21 iki 2011-09-22 (viena para) ir laikyti, jog neatlikta bausmė yra 7 MGL t.y. 910 Lt (devynių Å¡imtų deÅ¡imties litų) dydžio bauda.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Ä®pareigoti nuteistuosius baudas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.

IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistiesiems, kad sumokėjus baudÄ jie privalo pateikti teismo raÅ¡tinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitÄ (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).             Priteisti R. J. naudai 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamųjų M. V., J. B., M. V. ir A. T. solidariai. Priteisti A. J. naudai 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamųjų M. V., J. B., M. V. ir A.

T. solidariai.Priteisti N. V. naudai 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamųjų M. V., J. B., M. V. ir A. T. solidariai.Priteisti M. K. naudai 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamųjų M. V., J. B., M. V. ir A. T. solidariai.             IÅ¡ieÅ¡koti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai už valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ R. J. ir A. J. – 800 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) iÅ¡ kaltinamųjų M.

V., J. B., M. V. ir A. T. solidariai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                         Aurelijus Rauckis