2018-12-04 Nr. AB-22248-3-61-3-02512-2010-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-371-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02512-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 59.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu (I t., b. 1. 1–16) į teismą, prašydamas: 1) priimti teisingą sprendimą dėl jo projekto tolesnio vykdymo; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2010 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 3R-154 (2010/05-4R-192) bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, NMA, Agentūra) 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. BR6- (10.42)-2439 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“; 3) priteisti patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

1.1. Pareiškėjas paaiškino, kad Agentūra 2010 m. kovo 9 d. raštu Nr. BR6-(10.42)-1380 (toliau – ir Raštas) informavo jį apie tai, jog, įgyvendindamas projektą „Kaimo turizmo sodybos „Giedraitiškių dvaras“ steigimas“ Nr. BPD2004-EZUF-4.4.0-11-05/0019-03 (toliau – ir Projektas), jis padarė pažeidimų, todėl Agentūra priėmė sprendimą nutraukti su juo 2006 m. gruodžio 21 d. pasirašytą paramos sutartį Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.0-02-05/9/0010 (BPD2004-EZUF-4.4.0-11/05/0019) dėl investicinio Projekto įgyvendinimo (toliau – ir Paramos sutartis). 2010 m. kovo 25 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai detalius paaiškinimus su papildoma informacija, kuri buvo pateikta 2010 m. kovo 31 d. NMA 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. BR6-(10.42)-2439 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Agentūros sprendimas) informavo pareiškėją apie tai, kad jo 2010 m. kovo 25 d. paaiškinimuose nurodomi argumentai yra nepagrįsti ir laikoma, kad Paramos sutartis yra nutraukta nuo 2010 m. balandžio 22 d. Agentūros sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir ŽŪM, Ministerija), kuri 2010 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 3IN-M-242/3/4-833 „Dėl skundo“ (toliau – ir Ministerijos sprendimas) atmetė pareiškėjo skundą. Dėl Agentūros ir Ministerijos sprendimų pareiškėjas su 2010 m. liepos 8 d. skundu kreipėsi į VAGK, kuri 2010 m. liepos 30 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-154 (2010/05-4R- 192) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo nutarė pareiškėjo skundą atmesti.

1.2. Pareiškėjas dėl neteisėto proceso nagrinėjant jo skundą Komisijoje nurodė, kad jis tik 2010 m. liepos 21 d. vakare gavo Komisijos pranešimą apie tai, jog yra gauti Agentūros ir Ministerijos atsiliepimai bei pateikta papildoma medžiaga, todėl jo atstovas realiai turėjo galimybę susipažinti su medžiaga, kuri sudaro net 19 tomų, tik vieną dieną. Tačiau nepaisant to Komisija netenkino pareiškėjo prašymo atidėti posėdį. Pažymėjo, kad VAGK laiku neinformavo jo apie gaunamus dokumentus ir nesuteikė galimybės susipažinti su byla bei tinkamai pasiruošti posėdžiui.

Be to, VAGK posėdis įvyko 2010 m. liepos 23 d., o sprendimas priimtas tik 2010 m. liepos 30 d., nors Komisijos posėdžio metu buvo nurodyta, kad skundo nagrinėjimas yra baigtas ir sprendimas bus išsiųstas 2010 m. liepos 26 d. (pagal Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – ir AGK nuostatai) 37 p.), jokie Komisijos sprendimai dėl skundo nagrinėjimo ar sprendimo priėmimo terminų pratęsimo nebuvo priimti. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas nesilaikant nei sprendimo priėmimo terminų (AGK nuostatų 37 p.), nei skundo nagrinėjimo terminų (Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 13 str. 1 d., AGK darbo nuostatų 31, 37 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 str. 1 d.), teigtina, jog jis turi būti pripažintas neteisėtu.

Pabrėžė, jog 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo apribota pareiškėjo teisė susipažinti su dalimi bylos medžiagos, nes paskutinis bylos tomas buvo VAGK nario V. Š. seife. Be to, net 17 ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-11001-09 metu surinktų liudytojų parodymų buvo pateikti Komisijai 2010 m. liepos 23 d. arba vėliau, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės su jais susipažinti, tačiau VAGK tyrė šiuos liudytojų apklausos protokolus, kurių atsiradimo byloje aplinkybės yra nežinomos, ir jais vadovavosi priimdama sprendimą. Pažymėjo, jog Komisija vietoje to, kad pasikvietusi į posėdį pareiškėjo nurodytus liudytojus, kurie galėjo paaiškinti bylai svarbias aplinkybes, rėmėsi kitoje ikiteisminio tyrimo byloje apklaustų liudytojų parodymais, tuo pažeisdama ABTĮ 57 straipsnyje nustatytus reikalavimus įrodymų tyrimui.

Be to, VAGK nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylą, kol bus priimtas galutinis sprendimas užbaigus ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11001-09, tuo pažeisdama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

1.3. Dėl neteisėto rėmimosi ikiteisminio tyrimo medžiaga pareiškėjas paaiškino, kad tiek Agentūra, tiek Ministerija, tiek VAGK savo sprendimuose rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) duomenimis iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-1-11001-09. Pareiškėjo nuomone, kol ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, jame esančia informacija remtis negalima (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 20 str. 1 d., 301 str. 1 d., ABTĮ 58 str. 4 d.). Be to, Agentūra, Ministerija ir VAGK rėmėsi tik ta dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuri buvo palanki jų priimtiems sprendimams, ir absoliučiai nevertino kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos dalies, kuri jiems buvo nepalanki. Ministerija ir VAGK rėmėsi liudytojos A. L. parodymais, neanalizuodamos, kokiu būdu tie parodymai buvo gauti, be to, net neatsižvelgusios į tai, kad minėti parodymai nepatvirtina jokių duomenų apie pareiškėją. Pažymėjo, kad Agentūra ir Ministerija savo sprendimus grindė FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2009 m. spalio 29 d. specialisto išvada Nr. 5-1/195 (toliau – ir Specialisto išvada), kurioje neteisėtai remiamasi liudytojų parodymais ir kuri prieštarauja kitiems ikiteisminio tyrimo duomenims (pvz., Specialisto išvadoje nurodoma, kad nebuvo atlikti darbai, vežtos medžiagos adresu Vakaro g. 11 A, Vilniuje, tačiau byloje yra pateikti tai paneigiantys rašytiniai įrodymai.). Tuo tarpu VAGK rėmėsi tais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuriais nesirėmė nei Agentūra, nei Ministerija.

1.4. Dėl Agentūros praleisto pareiškėjo skundo nagrinėjimo termino paaiškino, kad 2010 m. kovo 25 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai informaciją dėl Paramos sutarties nutraukimo, 2010 m. balandžio 13 d. gavo iš Agentūros raštą, kad tyrimas tęsiamas, o Agentūros sprendimas nutraukti Paramos sutartį buvo priimtas tik 2010 m. balandžio 22 d., taigi Agentūra nesilaikė pasirašytos su juo Paramos sutarties 7.5 punkte nustatyto 10 darbo dienų termino (pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-436 patvirtintos pavyzdinės paramos sutarties reikalavimus). Dėl to priimtas sprendimas yra neteisėtas ir Paramos sutartis turi būti nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka kreipiantis į teismą.

1.5. Dėl reikalavimo, kad pirkime negali dalyvauti pavaldumo ryšiais susiję asmenys, pareiškėjas paaiškino, jog Agentūra ir Ministerija savo sprendimuose interpretuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 3D-543 patvirtintas Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles (toliau – ir Pirkimo taisyklės), nurodydamos, kad, nors Pirkimo taisyklių VI skyriuje nėra nustatyta, jog pirkime negali dalyvauti pavaldumo, giminystės, šeimos ryšiais susiję asmenys, apklausos atveju pirkimo organizatorius turi vadovautis šia nuostata, nes ji įeina į Pirkimo taisyklių 4 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinį.

Pažymėjo, kad abi šios institucijos pradėjo aiškinti Pirkimo taisykles tada, kai jau buvo atlikti visi pirkimai ir pastatytas galutinis darbų rezultatas, nors prieš pradedant pirkimą, pateikus kvietimą teikti pasiūlymus, visi dokumentai buvo pateikti Agentūrai, kuri juos įvertino ir pripažino tinkamais. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Pirkimo taisyklių 13.3 punktas nėra įtrauktas į bendrąsias taisyklių nuostatas, todėl netaikomas organizuojant pirkimą apklausos būdu. Pareiškėjo nuomone, jis niekaip negalėjo pažeisti Pirkimo taisyklių 13.3 punkto, nes organizavo ne konkursą, o apklausą ir buvo ne konkursą organizuojantis pirkimo organizatorius, bet apklausą organizuojantis pirkimo organizatorius, kuriam yra taikomos ne Pirkimo taisyklių IV skyriaus „Konkurso organizavimas“ ir V skyriaus „Tiekėjo konkursinio pasiūlymo rengimas ir pateikimas“ nuostatos, bet Pirkimo taisyklių VI skyriaus „Apklausos organizavimas“ nuostatos.

Paaiškino, kad pradžioje vykdydamas pirkimą konkurso būdu jis paskelbė spaudoje skelbimą, tačiau nė vienas rangovas nepateikė pasiūlymo. Tuomet organizavo pirkimą apklausos būdu. Apklausus potencialius tris tiekėjus, į kvietimą atsiliepė tik vienas – UAB „Forsitia“. Taigi, dėl tariamos pareiškėjo ir UAB „Forsitia“ praeities sąsajos ši įmonė neturėjo jokio pranašumo. Manė, kad jis pirkimo metu buvo objektyvus, sudarė galimybes dalyvauti visiems norintiems tiekėjams, tačiau nesulaukė jokios tiekėjų iniciatyvos.

Pareiškėjo manymu, jis nepažeidė Paramos sutarties 4.2.5 punkto, Paramos taisyklių 13.3 punkto, nes statybos darbų kaimo turizmo sodyboje „Giedraitiškių dvaras“ pirkimą vykdė griežtai vadovaudamasis Pirkimo taisyklėmis, dėl to iš Agentūros Kontrolės departamento Utenos teritorinio skyriaus gavo atitinkamą patvirtinimą, jog įvykdyta apklausa neprieštarauja Pirkimo taisyklėms. Pažymėjo, kad šis patvirtinimas nėra nuginčytas teisme, yra galiojantis oficialus dokumentas, patvirtinantis, jog apklausa organizuota tinkamai, laikantis Pirkimo taisyklių.

Pabrėžė, jog pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją A. L. buvo UAB „Forsitia“ akcininke nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d., UAB „Forsitia“ direktore – nuo 2007 m. spalio 2 d. (kada jau nebedirbo UAB „Adversus group“) iki 2008 m. kovo 21 d. 2007 m. rugsėjo 17 d., kai buvo pateiktas pareiškėjo pasiūlymas UAB „Forsitia“, šios įmonės direktorė buvo R. R. UAB „Forsitia“ atsakymą su pasiūlymu pateikė 2007 m. spalio 8 d., kai A. L. jau buvo šios įmonės direktorė, tačiau nebebuvo UAB „Adversus Group“ darbuotoja.

Todėl pareiškėjas pažymėjo, kad nei Pirkimo taisyklės, nei joks kitas aktas nenumato reikalavimo, jog tiekėjas nebūtų dirbęs užsakovo įmonėje. Taigi, joks praeityje buvęs pavaldumas Pirkimo taisyklių 13.3 punkto taikymui neturi įtakos.

1.6. Dėl statybos darbų iki apklausos atlikimo pareiškėjas paaiškino, kad tariamai jo padarytas Paramos sutarties 7.1.4 punkto pažeidimas, t. y. jog įgyvendindamas projektą jis pažeidė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3D-88 patvirtintų Gairių pareiškėjams, teikiantiems projektus paramai gauti 2005 metais pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir veiklos skatinimas“ veiklos sritis „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ bei „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ (toliau – ir Gairės) 115 punktą ir pradėjo įgyvendinti projekte numatytas investicijas iki apklausos atlikimo, įrodinėjamas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VA/2007/09/19-55, kurioje užfiksuotas faktas, jog 2007 m. rugsėjo 13 d. buvo pradėti montuoti naujo pastato, t. y. klėties, pamatai, bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymais.

Pareiškėjas nurodė, kad nekilnojamojo turto vertintojai neturi teisės atlikti faktinių aplinkybių konstatavimo. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita skirta turto vertei, o ne atliktiems darbams nustatyti ar tikrinti tam tikrus faktus. Be to, atliekant turto vertinimą buvo pažeistos teisės aktuose nustatytos turto vertinimo procedūros, nes objekte lankėsi ir nuotraukas darė ne vertintojas, kaip yra nustatyta teisės aktuose, o vertintojo asistentė. Paaiškino, jog VAGK neteisingai interpretuoja J. Ū. parodymus, kuris pateikė UAB „PB Projektai“ išvadą, kad iš turto vertinimo ataskaitos Nr. VA/2007/09/19-55 neįmanoma nustatyti, ar pamatai buvo pradėti montuoti ar ne.

Be to, N., I. ir R. K. paaiškinimuose ir apklausų protokoluose užfiksuota, kad 2007 m. rudenį klėties – svečių namų pamatų niekas nemontavo ir montuoti negalėjo, kadangi tuo metu buvo tikrinami, ardomi, tvirtinami senieji pamatai. Nurodė, jog iki statybos darbų rangos Nr. 2007/12/10 sutarties pasirašymo su UAB „Forsitia“ buvo atliekami kai kurie šioje sutartyje nenumatyti statybos darbai, kuriems nebuvo prašoma paramos ir kurie buvo finansuojami išimtinai iš pareiškėjo lėšų. Teismine tvarka nenuginčytuose statybų darbų žurnaluose, kurie yra pasirašyti pareiškėjo, rangovo įgaliotų atstovų ir atestuoto statybos darbų techninio prižiūrėtojo, nurodyta, kad klėties pamatai pradėti montuoti tik 2008 m. sausio mėn., kai buvo pradėti visi statybos darbai, kurių kainą prašoma finansuoti.

1.7. Dėl neteisingos informacijos pateikimo pareiškėjas paaiškino, kad, anot Agentūros, jis pažeidė Paramos sutarties 7.1.2 punktą, t. y. įgyvendindamas projektą pateikė Agentūrai neteisingą informaciją, nuslėpė informaciją, kuri turėjo reikšmės sprendimo dėl paramos suteikimo priėmimui arba tinkamai sutarties vykdymo kontrolei, dėl to padarytos išlaidos įgyvendinant projektą negali būti identifikuotos, nėra pakankamai pagrįstos dokumentais. Šį pažeidimą Agentūra įrodinėja faksimiliniais atliktų darbų aktais, kurie buvo siųsti bankui ir kuriuose užfiksuoti esminiai neatitikimai su Agentūrai pateiktais atliktų darbų aktais. Ministerijos sprendime papildomai nurodoma ir specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad atliktų darbų aktai pasirašyti skirtingų asmenų, skiriasi aktų forma. Tuo tarpu VAGK dėl šio pažeidimo iš viso nepasisakė. Paaiškino, kad tiek Agentūrai, tiek bankui buvo pateikti vieninteliai galutiniai atliktų darbų aktai. Techninės klaidos atliktų darbų aktuose atsirado dėl didelės darbų skubos ir užimtumo bei tik sudarant pirmus atliktų darbų aktus nuo Nr. 1 iki Nr. 9, kada banko buvo prašoma išmokėti pirmą kredito dalį. Tuo tarpu pildant vėliau atliktų darbų aktus, šių klaidų buvo išvengta. Be to, originalūs aktai pateikti be klaidų. Pažymėjo, kad Agentūra vykdydama tyrimą nesikreipė nei į banką, nei į UAB „Forsitia“ dėl statybos darbų eigos, todėl manė, kad tyrimas buvo atliekamas atmestinai. Pareiškėjo nuomone, Agentūros sprendimas nutraukti Paramos sutartį yra neteisėtas, taip pat yra neteisėtas ir Komisijos sprendimas, nes jis buvo priimtas neįvertinus visų pareiškėjo argumentų, nepaisant tinkamo proceso ir Paramos sutarties nuostatų, netinkamų duomenų pagrindu.

2. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu (t. I, b. l. 67–71) nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 patvirtintas Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos (toliau – ir ES) struktūrinių fondų lėšų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisykles (toliau – ir Funkcijų paskirstymo taisyklės) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra tarpinė institucija, atsakinga už jai priskirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių įgyvendinimą bei priežiūrą ir paramos projektams planavimą.

Vadovaujantis Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 7 punktu, sprendimą skirti paramą priima tarpinė institucija, t. y. Ministerija. Įgyvendinant teisės aktuose nurodytas funkcijas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sekretorius 2006 m. lapkričio 20 d. potvarkiu Nr. 4D-167 „Dėl paramos skyrimo pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros gerinimas“ bei priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritis „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“ ir „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“ (toliau – ir Potvarkis) ūkininko E. M. projektui „Kaimo turizmo sodybos „Giedraitiškių dvaras“ steigimas“ Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-03-05/9/0010 (BPD2004-EZUF-4.4.0-11-05/0019) patvirtino iki 1 284 588 litų (372 042,4 Eur) kompensuojamą tinkamų Projekto išlaidų sumą. 2006 m. gruodžio 21 d.

Agentūra ir pareiškėjas sudarė Paramos sutartį. Remiantis Paramos sutarties 1.1.1 punktu, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu. Paramos sutarties 1.1.3 punkto pagrindu Agentūra, vadovaudamasi Potvarkiu, įsipareigojo iš Europos struktūrinio fondo – Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus lėšų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų kompensuoti pareiškėjui Paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis visas tinkamas kompensuoti pareiškėjo padarytas vykdant Projektą išlaidas iki 1 284 588 litų (372 042,4 Eur) dydžio. 2009 m. birželio 30 d.

Agentūra pagal pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą Nr. BPD2004-EZUF-4.4.0-11-05/0019-02-MP01-0003 pervedė pareiškėjui 1 277 395,38 litų (369 959,25 Eur) paramos. Gavusi iš FNTT informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir išanalizavusi pareiškėjo su Projektu pateiktus dokumentus, Agentūra nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties ir teisės aktų nuostatas.

2.2. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais dėl VAGK proceso neteisėtumo. Paaiškino, kad Agentūra visą tinkamai patvirtintą ginčo medžiagą pateikė Komisijai iki Komisijos posėdžio, todėl pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Agentūros pateikta medžiaga. Dėl pareiškėjo teiginių apie rėmimąsi ikiteisminio tyrimo medžiaga atsakovas pažymėjo, kad faktiniais duomenimis laikomi Agentūros teisėtu būdu iš FNTT gauti bei Komisijai iki posėdžio pateikti dokumentai. Todėl VAGK teisėtai ir pagrįstai rėmėsi byloje esančiais dokumentais.

2.3. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad pirkimui, vykdomam apklausos būdu, nėra taikomos Pirkimo taisyklių IV ir V skyriaus nuostatos bei kad sąlyga, jog pirkimuose negali dalyvauti pavaldumo giminystės, šeimos ryšiais susiję asmenys, yra taikytina tik pirkimui konkurso būdu. Pažymėjo, kad nors Pirkimo taisyklių VI skyriuje „Apklausos organizavimas“ nėra nustatyta, jog pirkime negali dalyvauti pavaldumo, giminystės, šeimos ryšiais susiję asmenys, apklausos atveju pirkimo organizatorius turi vadovautis šia nuostata, nes ji įeina į Pirkimo taisyklių 4 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinį. Palaikė Komisijos sprendime išdėstytus argumentus, jog pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 4 ir 13.3 punktus neužtikrinęs, kad prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, o tiekėjai nebūtų susiję su projekto vykdytoju.

2.4. Dėl statybos darbų iki apklausos atlikimo pažymėjo, kad pareiškėjas nekėlė klausimo dėl Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. VA/2007/09/19/-55 tinkamumo ir vertinimo atlikimo pagrįstumo bei teisėtumo iki momento, kai buvo nustatytas faktas, kad šioje ataskaitoje užfiksuota aplinkybė, jog turto vertinimo atlikimo dieną, t. y. 2007 m. rugsėjo 13 d., jau buvo pradėti montuoti naujo pastato (klėties – svečių namų) pamatai. Informacija apie pradėtų darbų pradžią, kuri, anot pareiškėjo, yra atspindėta statybų žurnaluose, yra aiškiai paneigta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Sutiko su Komisijos sprendimo teiginiais, kad pareiškėjo atliktų darbų aktai ir pateiktas statybos darbų žurnalas nepatvirtina aplinkybių, kada buvo statomi klėties – svečių namų pamatai, kadangi šiuose dokumentuose nurodoma, jog 2008 metų sausio mėnesį, prieš vykdant svečių namų – klėties pamatų montavimo darbus, t. y. laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2008 m. sausio 21 d., buvo ardomos mūrinės sienos. Pažymėjo, jog Agentūra, siekdama užtikrinti ES paramos lėšų panaudojimo skaidrumą, turi teisę remtis dokumentais, kuriuose aiškiai užfiksuoti faktai, leidžiantys daryti išvadas, kada buvo pradėti montuoti pamatai. Todėl pareiškėjo argumentas, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita negali būti remiamasi šioms aplinkybėms konstatuoti, yra nepagrįstas. Be to, ataskaitoje nustatytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų apklausos protokolai. Tuo tarpu dėl bankrutuojančios UAB „PB projektai“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto eiga“ įgalioto asmens J. Ū. paaiškinimų VAGK teisingai nurodė, kad J. Ū. negali patvirtinti jokios informacijos, susijusios su minėta vertinimo ataskaita ar su statinio statyba. Dėl pareiškėjo teiginių apie neteisingos informacijos pateikimą paaiškino, jog pareiškėjas nepateikė Agentūrai jokių rašytinių įrodymų, kad bankui vėliau buvo pateikti pataisyti atliktų darbų aktai. Todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, nustatytą Administravimo taisyklių 211.2 punkte ir Paramos sutarties 7.1.2 punkte. Atsakovas manė, kad Agentūra nutraukė Paramos sutartį pagrįstai ir teisėtai.

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. 1. 61–70).

3.1. Atsiliepime į skundą dėl pareiškėjo pateiktos informacijos nagrinėjimo termino praleidimo paaiškino, kad pareiškėjas jau po 2010 m. kovo 25 d. paaiškinimų pateikimo 2010 m. kovo 31 d. Agentūrai dar teikė papildomą informaciją, kuri turėjo įtakos sprendimo priėmimo terminui. Agentūra 2010 m. balandžio 13 d. raštu Nr. BR6-(10.42)-2148 informavo pareiškėją apie tai, kad dėl pareiškėjo 2010 m. kovo 25 d. ir 2010 m. kovo 31 d. pateiktos informacijos ji atlieka tyrimą ir sprendimas bus priimtas gavus tyrimo rezultatus. Taigi, Agentūra atidėjo Paramos sutartyje nustatytą terminą dėl objektyvių priežasčių. Atlikusi tyrimą Agentūra priėmė sprendimą ir 2010 m. balandžio 22 d. informavo apie jį pareiškėją. Pažymėjo, kad pareiškėjo 2010 m. kovo 25 d. raštas buvo išnagrinėtas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nustatytais terminais.

3.2. Dėl reikalavimo, kad pirkimuose negali dalyvauti pavaldumo ryšiais susiję asmenys, trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Agentūra nustatė, jog apklausos vykdymo metu (t. y. nuo 2007 m. rugsėjo 17 d., kai pareiškėjas išsiuntė kvietimus 3 rangovams, tarp jų ir UAB „Forsitia“, iki 2007 m. spalio 10 d., kai pareiškėjas surašė tiekėjų apklausos pažymą ir patvirtino, kad apklausą laimėjo UAB „Forsitia“) UAB „Forsitia“ direktorė A. L. buvo susijusi su pareiškėju pavaldumo ryšiais, tokiu būdu pareiškėjas neužtikrino, kad pirkime dalyvautų tik tinkami prekių, paslaugų ar darbų tiekėjai, ir taip pažeidė Pirkimo taisyklių 4 punktą.

Pažymėjo, kad draudimas pirkimuose (tiek organizuojant konkursą, tiek vykdant apklausą) dalyvauti pavaldumo, giminystės, šeimos ryšiais susijusiems asmenims yra Pirkimo taisyklių 4 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų esmė, o 4 punktas yra Pirkimo taisyklių skyriuje „Bendrosios nuostatos“, t. y. sistemiškai aiškinant šį teisės aktą reiškia, kad šie principai taikomi visiems pirkimo būdams – tiek apklausai, tiek konkursui. Atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūros Kontrolės departamento Utenos teritorinis skyrius 2008 m. vasario 15 d. rašte Nr. SD-(12.196-U-225 yra nurodęs, jog pirkimo dokumentai, pateikti pareiškėjo Agentūrai, neprieštarauja Pirkimo taisyklėms, tačiau tuo metu jis neturėjo duomenų apie pareiškėjo padarytus pažeidimus.

Pareiškėjo padaryti pažeidimai paaiškėjo vėliau. Todėl pareiškėjo teisėti lūkesčiai, teisinio apibrėžtumo ir bendrieji teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principai tiek Agentūros, tiek Ministerijos sprendimais nebuvo pažeisti. Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo susijęs su tiekėju UAB „Forsitia“. Atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. (14.1)1-4833 informavo Agentūrą apie tai, jog A.

L. dirbo UAB „Adversus group“ nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d. Be to, VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. (8.2)3-78879 nurodė Agentūrai, kad 2008 m. sausio 25 d. gavo UAB „Adversus group“ pranešimą apie A. L. socialinio draudimo pabaigą nuo 2008 m. sausio 22 d. rašte taip pat nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. UAB „Adversus group“ pateikė 2009 m. rugpjūčio 31 d. prašymą tikslinti A. L. socialinio draudimo pabaigos datą nuo 2007 m. spalio 1 d. Pažymėjo, kad tuo metu pareiškėjas buvo UAB „Adversus group“ direktorius ir galėjo keisti įrašus kaip norėjo.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2009 m. lapkričio19 d. liudytojo apklausos protokole buvo užfiksuota, kad A. L. buvo priimta į UAB „Adversus group“ 2007 m. birželio 28 d., taip pat ji buvo UAB „Forsitia“ steigėja ir vienintelė akcininke, pasirašiusi vienintelio steigėjo sprendimą, o nuo 2007 m. birželio 28 d. paskirta UAB „Forsitia“ direktore. Be to, A. L. nurodė, kad ji dirbo UAB „Adversus group“ iki 2008 m. sausio 22 d., tačiau 2009 m. pavasarį jos paprašė pasirašyti dokumentus, jog ji nebedirbo UAB „Adversus group“ nuo 2007 m. spalio 1 d„ kadangi tai buvo reikalinga tam, kad įrodytų, jog dirbdama rangovo UAB „Forsitia“ direktore ji nebuvo susijusi su UAB „Adversus group“ direktoriumi.

Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad pareiškėjas apklausos vykdymo metu buvo susijęs su rangovu UAB „Forsitia“.

3.3. Dėl statybos darbų iki apklausos atlikimo trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Agentūra nustatė, jog pareiškėjas įgyvendindamas projektą statybos darbus pradėjo vykdyti iki apklausos atlikimo ir tokiu būdu pažeidė Gairių 115 punkto reikalavimus, taip pat padarė pažeidimą, nurodytą Administravimo taisyklių 211.3 punkte ir Paramos sutarties 7.1.4 punkte. Pažeidimo faktą Agentūra grindė tuo, kad, kvietimus pateikti komercinius pasiūlymus pareiškėjas išsiuntė 2007 m. rugsėjo 17 d., UAB „Forsitia“ komercinį pasiūlymą pareiškėjas gavo 2007 m. spalio 8 d., o tiekėjų apklausos pažymą surašė 2007 m. spalio 10 d., tuo tarpu Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. VA/2007/09/19-55, kurią parengė UAB „Žia valda real estate“, užfiksuota, kad 2007 m. rugsėjo 13 d. buvo pradėti montuoti naujo pastato pamatai (pagal projektą klėties – svečių namų), kurie matyti ir prie turto vertinimo ataskaitos pridėtose nuotraukose.

Šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų O. K. bei V. P. apklausos protokolai. Ministerija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, TVVPĮ) 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą turto vertintojui yra suteiktos teisės patikrinti vertinamą turtą, jo fizinę ir ekonominę būklę, teises į vertinamą turtą, nuosavybės teisių apribojimus ir kitas charakteristikas, reikšmingas turto vertei nustatyti, todėl, Ministerijos nuomone, turto vertintojai tinkamai atliko jiems teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Turto vertinimo ataskaita yra pasirašyta vertintojo, vertintojo asistentės bei UAB „Žia valda real estate“ įgalioto atstovo ir yra patvirtinta UAB „Žia valda real estate“ antspaudu, todėl atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Metodika), reikalavimus. Vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turto vertintojo asistentės kvalifikacija yra viena iš turto vertintojams suteikiamų kvalifikacinių laipsnių, todėl kvestionuoti jos žinių nėra jokio pagrindo.

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas iki pažeidimo nustatymo neginčijo turto vertinimo ataskaitoje esančių duomenų, ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, todėl, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, ji turi teisinę galią. Taip pat nurodė, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjas už darbus, atliktus iki apklausos atlikimo, jokio finansavimo neprašė. Šį teiginį paneigia Agentūrai kartu su 2009 m. sausio 30 d. mokėjimo prašymu kaip išlaidas pagrindžiantis dokumentas pateikta UAB „Forsitia“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra serija FOR Nr. 001.

3.4. Dėl neteisingos informacijos pateikimo trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjas kartu su 2009 m. sausio 30 d. mokėjimo prašymu Nr. BPD2004-EZUF-4.4.0-11- 05/0019-02-MP-01-0003 pateikė Agentūrai informaciją apie atliktus statybos darbus ir pridėjo 2008 m. atliktų darbų aktus Nr. 1–9. Norėdamas gauti paskolą kaimo turizmo sodybos statybai, pareiškėjas pateikė AB „Danske Bank“ 2007–2008 m. atliktų darbų aktus Nr. 1–9. NMA, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, kad Agentūrai ir bankui pateikti atliktų darbų aktai skiriasi pagal darbų atlikimo laikotarpį, darbų kiekius ir sumas. Be to, šie atliktų darbų aktai yra pasirašyti skirtingų asmenų, skiriasi aktų forma, dviejuose to paties numerio aktuose nurodyti skirtingi objektai. Šie esminiai neatitikimai yra užfiksuoti Specialisto išvadoje. Todėl Agentūra nustatė, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, numatytą Administravimo taisyklių 211.2 punkte ir Paramos sutarties 7.1.2 punkte. Atsižvelgdama į tai, Agentūra konstatavo, kad padarytos išlaidos negali būti identifikuojamos, nėra pakankamai pagrįstos ir, vadovaujantis Gairių 42.5 punktu bei Paramos sutarties 2.1.5, 3.5 punktais, negali būti kompensuojamos. Dėl rėmimosi ikiteisminio tyrimo medžiaga paaiškino, kad Agentūra nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą remdamasi projekto administravimo byloje esančiais duomenimis, pareiškėjo pateiktais dokumentais, kitais pažeidimo tyrimo metu surinktais duomenimis, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Agentūra, tiek Ministerija, tiek VAGK, priimdamos sprendimus, administracine tvarka nagrinėjo ginčą ir sprendė tik klausimą dėl pažeidimo ir sankcijų taikymo, o ne dėl pareiškėjo baudžiamosios atsakomybės.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu (t. III, b. 1. 1–15) pareiškėjo E. M. skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, jog Agentūra turi teisę kontroliuoti sutarties vykdymą ir, nustačiusi lėšų panaudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą. Projekto vykdytojo ir (arba) partnerio, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja visus projektų vykdytojų ir (arba) partnerių prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, dėl kurių prašoma paramos, išskyrus pirkimus tų projektų vykdytojų ir (arba) partnerių, kurie, pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – ir VPĮ), taip pat perkant iš vienintelio galimo prekių, paslaugų ar darbų tiekėjo arba perkant pašto, ryšių, transporto paslaugas bei degalus, kurių išlaidos kompensuojamos pagal pirkimo faktą įrodančius dokumentus.

Taisyklių 2 punktas nustato, kad visi projektų vykdytojai ir (arba) partneriai, užregistravę paraišką ar pasirašę paramos sutartį su Agentūra, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus privalo organizuoti vadovaudamiesi šiomis taisyklėmis nustatyta tvarka. Taisyklių I skyriaus, įtvirtinančio bendrąsias nuostatas, 4 punkto nuostatos, kad Taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, patvirtina, kad nustatytais principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų pirkimų nuostatų turinį, o šių principų laikymasis garantuoja, jog bus išvengta galimų nesąžiningų veiksmų pirkimo procedūroje.

Todėl teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas, neužtikrinęs, kad pirkimuose nedalyvautų tiekėjai susiję su projekto vykdytoju, pažeidė skaidrumo principą. Nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Registro centro 2010 m. kovo 25 d. išplėstiniame išraše nurodoma, kad A. L. UAB „Forsitia“ akcininke buvo nuo 2007 m. liepos 5 d. iki 2007 m. rugsėjo 3 d., bei nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2010 m. vasario 10 d., paskirta UAB „Forsitia“ direktore nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d., pakartotinai paskirta - nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2008 m. kovo 21 d.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 19 d. rašte pateikiama informacija, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. Agentūrai buvo išsiųstas raštas, kuriame teigiama, kad A. L. nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d. dirbo UAB „Adversus group“, taip pat nurodant, kad šiuo metu Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre informacija apie A. L. įdarbinimą UAB „Adversus group“ yra kita. VSDFV 2009 m. lapkričio 3 d. rašte nurodoma, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. sausio 25 d. gavo UAB „Adversus group“ pranešimą apie A.

L. socialinio draudimo pabaigą nuo 2008 m. sausio 22 d., kurio duomenys buvo įrašyti į socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę. 2009 m. rugsėjo 15 d. UAB „Adversus group“ VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2009 m. rugpjūčio 31 d. prašymą Nr. 1 tikslinti A. L. socialinio draudimo pabaigos datą ir pateikė naują pranešimą apie A. L. socialinio draudimo pabaigą nuo 2007 m. spalio 1 d. Kaip duomenų tikslinimą įrodančius dokumentus draudėjas pateikė A. L. prašymo atleisti iš darbo nuo 2007 m. spalio 1 d. darbo sutarties kopijas.

Vadovaujantis 2009 m. spalio 6 d. VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo sprendimu Nr. 5-27-4114 naujo pranešimo duomenys buvo įrašyti į Registrų duomenų bazę, taip pat nurodoma, kad A. L. UAB „Forsitia“ buvo draudžiama socialiniu draudimu nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2008 m. kovo 21 d. Šie nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina atsakovo išvadas dėl susijusių asmenų dalyvavimo pirkimo procedūrose. Pažymėjo, jog iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad A. L. kaip UAB „Forsitia“ direktorė buvo įregistruota registre nuo 2007 m. birželio 28 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d., pakartotinai paskirta 2007 m. spalio 2 d., o atleista iš užimamų pareigų 2008 m. kovo 21 d.

Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog A. L. buvo susijusi su UAB „Forsitia“ minėtų kvietimų paruošimo laikotarpiu, tiekėjų apklausos laikotarpiu, t. y. pirkimo procedūrų vykdymo metu. Todėl pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas neužtikrino, kad pirkimuose nedalyvautų su projekto vykdytoju susiję tiekėjai.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas turto vertintojui yra suteiktos teisės patikrinti vertinamą turtą, jo fizinę ir ekonominę būklę bei kitas charakteristikas, reikšmingas turto vertei nustatyti. Todėl atsakovas, konstatuodamas pažeidimo faktą, pagrįstai rėmėsi Nekilnojamo turto ataskaitos, atitinkančios Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Metodikos, reikalavimus, duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. vasario 7 d. pirkėjui E. M. pardavėjas UAB „Forsitia“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija FOR Nr. 001, kuri įtraukta į Agentūrai 2009 m. sausio 30 d. pateiktą mokėjimo prašymą tarp išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad iki statybos darbų rangos Nr. 2007/12/10 sutarties sudarymo atliktiems statybos darbams nebuvo prašoma paramos. Taip pat pažymėjo, kad atliktų darbų aktuose bei statybos darbų žurnale nurodyti duomenys, jog 2008 m. sausio mėnesį prieš vykdant svečių namų klėties pamatų montavimo darbus, apskritai dar tik buvo ardomos mūrinės sienos (2008 m. sausio 15 d. – 2008 m. sausio 21 d.), o po to montuojami pamatai. Todėl atliktų darbų aktai bei statybos darbų žurnalo įrašai nepaneigia Nekilnojamo turto ataskaitoje Nr. VA/2007/09-19-55 užfiksuotų duomenų apie pradėtus montuoti naujo pastato pamatus. Pabrėžė, jog VAGK 2010 m. liepos 23 d. protokolas patvirtina, kad Komisijos posėdžio metu J. Ū. nurodė, kad „ar ten statė, ar griovė – negali nieko konkretaus pasakyti“. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija netinkamai vertino J. Ū. parodymus. Teismas pripažino, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas pažeidė Gairių pareiškėjams 115 punkto, Administravimo taisyklių 211.3 punkto ir Sutarties 7.1.4 punkto nuostatas, pagrįsta.

7. Nurodė, jog atsakovas Paramos sutarties nutraukimo pagrindu taip pat įvardijo, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išmokėti paramos lėšas bei vykdant sutartį pateikė neteisingą informaciją, tuo padarydamas Sutarties 7.1.2 punkte bei Administravimo taisyklių 211.2 punkte nustatytus pažeidimus. Pažymėjo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kartu su 2009 m. sausio 30 d. mokėjimo prašymu Nr. BPD2004-EZUF-4.4.0-11-05/0019-02-MP-01-0003 pateikė Agentūrai informaciją apie atliktus statybos darbus bei 2008 m. atliktų darbų aktus Nr. 1–9. Tuo pačiu pareiškėjas, siekdamas gauti paskolą kaimo turizmo sodybos statybai, pateikė AB „Danske Bank” 2007–2008 m. atliktų darbų aktus Nr.1–9. Atsakovas, atlikęs pažeidimo tyrimą, nustatė, kad Agentūrai ir AB „Danske Bank” pateikti atliktų darbų aktai skiriasi pagal darbų atlikimo laikotarpį, darbų kiekius ir sumas, atliktų darbų aktai yra pasirašyti skirtingų asmenų, skiriasi aktų forma, dviejuose to paties numerio aktuose nurodyti skirtingi objektai. Šiuos neatitikimus patvirtina Specialisto išvada. Todėl teismas nurodė, jog Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė pažeidimą, nustatytą Administravimo taisyklių 211.2 punkte bei Paramos sutarties 7.1.2 punkte.

8. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai nutraukė Paramos sutartį ir šių teismo išvadų nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. P., V. V., V. Z., A. M., R. S., V. P. Teismas pažymėjo, jog paramos teikimo tvarką ir procedūras nustato viešosios teises normos, todėl šio ginčo santykių reguliavimui jos turi pirmenybę prieš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normas. Atsakovo teisės vykdyti atitinkamos paramos suteikimo bei naudojimo sąlygų laikymosi kontrolę bei, nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą yra jo (atsakovo) kompetencijos dalis (Nuostatų 9.2–9.4 p.). Todėl šių teisių perkėlimas į atitinkamas paramos sutartis nekeičia administracinės nagrinėjamų teisinių santykių esmės, t. y. šie teisiniai santykiai pagal jų esmę negali būti laikomi civiliniais teisiniais santykiais.

9. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad negalima remtis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų protokolais, neišklausius šių asmenų paaiškinimų tiesiogiai nagrinėjant ginčą. Kartu pažymėjo, kad atsakovo skundžiamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAI) 8 str.). Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo, kad 2010 m. kovo 25 d. jis pateikė Agentūrai informaciją dėl Paramos sutarties nutraukimo, 2010 m. balandžio 13 d. gavo iš Agentūros raštą, kad tyrimas tęsiamas, o Agentūros sprendimas nutraukti Paramos sutartį buvo priimtas tik 2010 m. balandžio 22 d., todėl Agentūra nesilaikė Paramos sutarties 7.5 punkto. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo patvirtina ir nagrinėjamos bylos duomenys, kad pareiškėjo pateikti papildomi paaiškinimai bei įrodymai buvo įvertinti 2010 m. balandžio 22 d., t. y. praleidus Sutarties 7.5 punkte nustatyto 10 darbo dienų termino informacijai išnagrinėti. Tačiau dėl tokio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą informaciją per ilgesnį, nei sutartyje nustatytas, terminą, nebuvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Teismas nurodė, jog pareiškėjo motyvai, susiję su VAGK neteisėtu procesu yra vertintini kaip neturintys įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

III. 10. Pareiškėjas E. M. apeliaciniu skundu (t. II, b. 1. 27–38) prašo įvertinti jo pateiktą skundą bei priimti teisingą sprendimą dėl jo projekto tolesnio vykdymo bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Agentūros 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. BR6- (10.42)-2439 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pareiškėjas 2011 m. kovo 25 d. paštu išsiuntė pareiškimą dėl teisėjos Rositos Patackienės nušalinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 5 d. šio prašymo nebuvo išnagrinėjęs, todėl tą pačią dieną pareiškėjas pateikė papildomą prašymą dėl jo pareiškimo dėl nušalinimo išsprendimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimo nenagrinėjo ir teismo sprendime apie pareikštą nušalinimą nenurodė. Todėl teigtina, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties šališkas teismas. Nurodo argumentus pateiktus skunde pirmosios instancijos teismui.

10.2. Pažymi, jog Agentūra pareiškėjo pateiktus argumentus dėl Paramos sutarties nutraukimo nagrinėjo ilgiau nei 10 darbo dienų, dėl ko buvo pažeistas Paramos sutarties 7.5 punktas ir priimtas Sprendimas yra neteisėtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog tai yra formalus pažeidimas, neturintis reikšmės Paramos sutarties nutraukimui. Pareiškėjo nuomone, vadovaudamasi pirmosios instancijos teismo logika, Agentūra gali nepaisyti jokios jai nustatytos, šalių Paramos sutartyje aptartos ir ją įpareigojančios procedūros ir nutraukti Paramos sutartį nesivadovaudama pasirašytos Paramos sutarties nuostatomis. Taip pat Agentūra, gali vienašališkai keisti Paramos sutartyje nustatytus terminus, nes ji laiku nespėjo priimti sprendimo.

10.3. Nurodo, jog nei Paramos sutartyje, nei jokioje viešosios teisės normoje nėra numatyta Paramos sutarties nutraukimo procedūra, praleidus jos nutraukimo terminą. Atsižvelgiant į ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį bei CK 1.1 straipsnio 2 dalies nuostatas, teigtina, kad tokiu atveju yra taikoma CK numatyta sutarties nutraukimo procedūra. Agentūrai, praleidus Paramos sutartyje numatyta terminą, turėjo būti atliekama pakartotinė patikra ir tada Paramos sutartyje numatytais terminais nutraukiama arba dėl jos nutraukimo kreipiamasi į teismą. Teigia, jog Agentūra pažeidė Paramos sutarties nutraukimo procedūrą, dėl ko turi iš naujo atlikti atitinkamą patikrą ir tada Paramos sutartyje numatytais terminais priimti sprendimą dėl Paramos sutarties nutraukimo arba kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo. Pažymi, jog ginčo materialinis teisinis santykis yra civilinio pobūdžio, todėl teismas nagrinėdamas bylą pažeidė rūšinio teismingumo taisykles ir yra pagrindas naikinti sprendimą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

10.4. Pabrėžia, jog nėra aišku, ar pirmosios instancijos teismas Specialisto išvadą vertina kaip ekspertizės išvadą atliktą byloje ar kaip rašytinį įrodymą. Tuo atveju, jei teismas ją vertina kaip ekspertizės išvadą, pažymėjo, kad jokia ekspertizė nagrinėjamoje byloje nebuvo skirta, joks specialistas byloje išvados neteikė. Kita vertus, jei Specialisto išvada buvo vertinama kaip rašytinis įrodymas, ji neatitiko įrodymui keliamų reikalavimų. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas remiasi išimtinai tik Specialisto išvada, t. y. dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau nevertina kitos šio tyrimo medžiagos. Nurodoma Specialisto išvada yra prieštaringa, neatitinka jai keliamų reikalavimų. Specialisto išvadoje nurodoma, kad remiamasi liudytojų parodymais, kai išvadoje to daryti negalima. Išvadoje nurodoma, kad nebuvo atlikti darbai, vežtos medžiagos adresu Vakaro g. 11 A, Vilniuje, tačiau byloje yra pateikti tai paneigiantys rašytiniai įrodymai. Pabrėžia, jog teismui buvo pateikti įrodymai (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Zenono Buroko 2011 m. sausio 14 d. nutarimas), kurie patvirtino, kad FNTT specialistams rašant minėtą išvadą buvo pateikta tik dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos, tuo tarpu tam tikras aplinkybes paneigiantys ikiteisminio tyrimo duomenys jiems tiesiog nebuvo pateikiami. Todėl Specialisto išvada neatitinka jai kaip įrodymui keliamų reikalavimų. Nurodo, jog Pirkimo taisyklių 1 punkte teigiama, kad jos netaikomos tuo atveju, kai taikomas VPĮ. Taigi pačios taisyklės įtvirtina, kad bus vykdomas ne viešasis pirkimas, o pirkimas, kuriam taikomos kitokios taisyklės. Pabrėžė, jog buvo vykdytas ne viešasis pirkimas, o pirkimas, kuriam netaikomas VPĮ ir nagrinėjamu atveju nėra taikomi teismų išaiškinimai, pateikti viešųjų pirkimų bylose.

10.5. Pažymi, jog Pirkimo taisyklių 13.3 punkto nuostatos yra privalomos organizuojant konkursą tiems asmenims ar institutams, kurie yra nurodyti Pirkimo taisyklių 13 punkte, t. y. konkursą organizuojančiam pirkimo organizatoriui arba pirkimo komisijai. Teisės akto leidėjas, tinkamai suvokdamas teisės aktų rengimo taisykles, numatė, kad pirkimuose negali dalyvauti pavaldumo, giminystės, šeimos ryšiais susiję asmenys tik organizuojant konkursą. Taigi numatė specialiąją sąlygą, t. y. bendrosios taisyklės išimtį, kurios pagal analogiją negalima taikyti (CK 1.8 str. 3 d.). Pabrėžia, jog skyriuje „Bendrosios nuostatos” nėra nieko užsimenama apie tai, kad absoliučiai visuose pirkimuose, nurodomuose Pirkimo taisyklėse, negali dalyvauti pavaldumo, giminystės, šeimos ryšiais susiję asmenys. Priešingai, tokia sąlyga yra išskirta tik IV skyriuje „Konkurso organizavimas” (Pirkimo taisyklių 13.3 p.). Tuo tarpu VI skyriuje „Apklausos organizavimas” tokios sąlygos nėra. Pirkimo taisyklės yra suformuotos nuosekliai, Pirkimo taisyklių 10 punkte yra aiškiai išskirti pirkimo būdai: konkursas ir apklausa. Taigi pirkimui vykdomam apklausos būdu nėra taikomos Pirkimo taisyklių IV ir V skyriaus nuostatos. Jei ši sąlyga būtų taikoma visiems pirkimams, ji būtų įrašyta Pirkimo taisyklių skyriuje „Bendrosios nuostatos”, tačiau to nėra. Paaiškina, jog pareiškėjas, vykdydamas statybos darbų kaimo turizmo sodyboje „Giedraitiškių dvaras” pirkimą, iš pradžių skelbė konkursą bet į skelbimą negavęs jokio atsiliepimo bei, remdamasis Pirkimo taisyklių 18 punkto nuostatomis organizavo apklausą. Tada apklausus potencialius tris tiekėjus, į kvietimą atsiliepė tik vienas (UAB „Forsitia”). Todėl dėl tariamos pareiškėjo ir UAB „Forsitia” praeities sąsajos, ši įmonė neturėjo jokio pranašumo.

10.6. Pareiškėjas pažymi, jog tariamas Paramos sutarties 7.1.4 punkto pažeidimas įrodinėjamas nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. VA/2007/09/19-55, kurioje užfiksuotas faktas, jog 2007 m. rugsėjo 13 d. buvo pradėti montuoti naujo pastato (klėties) pamatai. Nurodo, jog nekilnojamojo turto vertintojas nekonstatuoja aplinkybių, nes tai daro antstoliai. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra skirta nustatyti turto vertei, o ne nustatyti atliktus darbus ar tikrinti tam tikrus faktus. Nekilnojamojo turto vertintojai nėra statybos ekspertai. Tai, ar esama pastatų būklė yra tokia, nes jie buvo iki tiek nugriauti, ar iki tiek pastatyti, neturi jokios reikšmės. Byloje buvo pateikta vertinimą atlikusios įmonės teisių perėmėjos raštas, kuriame nurodoma, kad neįmanoma nustatyti, kokie darbai buvo atlikti. Teismas taip pat pažymėjo, jog J. Ū. (nekilnojamojo turto vertintojo teisių perėmėjas) patvirtino, jog neįmanoma nustatyti, ar pamatai buvo griauti ar statyti. Be to, jis nurodė, kad darbų atlikimo ar neatlikimo vertinimas yra ne turto vertintojo kompetencijoje, turto vertinimo ataskaita yra skirta turto vertei, o ne atliktų darbų faktui nustatyti. Todėl turto vertinimo ataskaitą Nr. VA/2007/09/19-55 reikia laikyti neturinčia teisinės galios nustatant atliktus darbus, o joje pateiktą informaciją vertinti kritiškai.

10.7. Teigia, jog iki statybos darbų rangos Nr. 2007/12/10 sutarties pasirašymo su UAB „Forsitia”, jau didele apimtimi buvo atliekami statybos darbai, kurie nenumatyti šioje rangos sutartyje, kuriems nebuvo prašoma paramos ir kurie buvo finansuoti išimtinai pareiškėjo lėšomis. Tai, kad pareiškėjas iki pirkimo apklausos atlikimo buvo atlikęs dalį statybos pamatų ardymo darbų ginčo nėra. Tačiau pareiškėjas nei už darbus, atliktus iki apklausos atlikimo, nei už darbus atliekamus po paramos skyrimo, jokio finansavimo neprašė ir tie darbai nebuvo ir nėra iš dalies finansuojami iš ES paramos lėšų. Parama buvo prašoma tik už tuos darbus, kuriuos atliko pirkimą laimėjęs rangovas UAB „Forsitia“. Pareiškėjo nuomone, jeigu Agentūra manė, kad paramos prašoma už darbus, kurie nebuvo atlikti, ar buvo atlikti netinkamai, galėjo pateikti pastabas ir pareikalauti pakeisti prašymą dėl paramos, jame išbraukiant prašomos paramos dalį dėl klėties pamatų griovimo darbų finansavimo arba svarstydama prašymą galėjo šioje dalyje paramos iš viso neskirti. Paramos sutarties 3.5 punkte, 5.2.1 punkte numatyta, kad Agentūra turi teisę mažinti skirtinos paramos dydį, jei nėra tai pagrindžiančių dokumentų ar jie yra prieštaringi. Agentūrai priėmus sprendimą nutraukti Paramos sutartį buvo akivaizdžiai pažeistas VAĮ 3 straipsnio 3 punkte numatytas proporcingumo principas, nes pažeidimo mastas prasilenkia su taikomos priemonės mastu ir būtinumu.

10.8. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai neanalizavo prokuroro Zenono Buroko nutarimo, kuris patvirtina, kad Specialisto išvada buvo neobjektyvi, netirta ir nepasisakyta dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir UAB „Forsitia“ raštų, patvirtinančių, kad buvo pateikti vieninteliai originalūs atliktų darbų aktai, netirta ir nepasisakyta dėl I., N. ir R. K. paaiškinimų apie pamatų statybą, nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, jog negalima remtis ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl pareiškėjo argumentų, jog konkurencija tarp tiekėjų buvo išlaikyta, jog pati Agentūra patvirtino pirkimo dokumentus ir pripažino juos tinkamais, nepasisakyta dėl Agentūros skyriaus rašto, kuriuo patvirtinta, kad apklausa organizuota tinkamai, dėl pareiškėjo argumento, kad Agentūros sprendimas yra neproporcingas.

11. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. III, b. 1. 47–50) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir palaiko argumentus, išdėstytus 2010 m. kovo 9 d. sprendime „Dėl Paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo” Nr. BR6-(10.42)-1380, Agentūros 2010 m. liepos 20 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą VAGK byloje Nr. 3R-154(2010/05-4R-192), Agentūros 2010 m. spalio 4 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Be to, nurodoma, jog teismas teisėtai ir pagrįstai nagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VAGK 2010 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. 3R-154(2010/05~4R-192) vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ne kartą buvo nagrinėjamos bylos (Nr. I-556-365/2011, Nr. I-53-142/2010) dėl Agentūros sprendimų nutraukti Paramos sutartį ir grąžinti paramos lėšas teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymi, jog Agentūra Paramos sutartį yra sudariusi su pareiškėju, todėl Agentūra neprivalo kreiptis nei į AB „Danske Bank“, nei į pareiškėjo rangovą UAB „Forsitia“. Papildomą informaciją pagrindžiančius dokumentus Agentūrai privalo teikti pats pareiškėjas, vadovaudamasis Paramos sutarties 4.2.17 punktu. Teigia, kad informacijos, pagrindžiančios faktą, kad bankui vėliau buvo pateikti patikslinti atliktų darbų aktai, pareiškėjas Agentūrai nepateikė. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad aktuose buvusios techninės klaidos, vėliau jas pastebėjus buvo pataisytos, o originalūs aktai pateikti be klaidų, yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Nurodo, jog Specialisto išvada yra tinkamas įrodymas, nustatant pareiškėjo padarytą Paramos sutarties 7.1.2 punkto ir Administravimo taisyklių 211.2 punkto pažeidimą.

11.2. Atsakovas nurodo, jog Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyrius nevertina pareiškėjų pateikiamų duomenų tikrumo, taip pat ir aplinkybių dėl galimų sąsajų tarp pareiškėjo ir tiekėjo. Atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Paramos sutarties 5.1.6 punktu, Agentūra privalo atlikti su Projektu susijusius patikrinimus, reikalauti papildomos informacijos ir imtis būtinų veiksmų tinkamai projekto įgyvendinimo priežiūrai ir kontrolei užtikrinti. Taigi, Agentūra iš FNTT gavusi informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-11001-09 ir išanalizavusi pareiškėjo su Projektu pateiktus pirkimų dokumentus, teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 4.2.5 punktą bei Pirkimo taisyklių 13.3 punkto nuostatas.

11.3. Agentūra nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad pirkimui, vykdomam apklausos būdu, nėra taikomos Pirkimo taisyklių IV ir V skyrių nuostatos ir paaiškina, jog nors Pirkimo taisyklių VI skyriuje „Apklausos organizavimas“ nėra nustatyta, kad pirkime negali dalyvauti pavaldumo, giminystės, šeimos ryšiais susiję asmenys, apklausos atveju pirkimo organizatorius turi vadovautis šia nuostata, nes ji įeina į Pirkimo taisyklių 4 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinį. Pirkimo vykdymas apklausos būdu suponuoja pareiškėjui pareigą užtikrinti, kad pirkime nedalyvautų susiję asmenys. Pirkimo organizatorius, organizuodamas pirkimą apklausos būdu, pats nustato ir savo nuožiūra pasirenka potencialius tiekėjus (skirtingai nuo konkurso, kuriame gali dalyvauti visi norintys). Ši apklausos procedūros specifika lemia pirkimo organizatoriaus pareigą įvertinti kiekvieną pasiūlymus pateikti kviečiamą tiekėją nešališkumo bei skaidrumo aspektu. Taigi teismas sprendime pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas neužtikrino, kad pirkimuose nedalyvautų su projekto vykdytoju susiję tiekėjai.

11.4. Pabrėžia, kad Agentūra pagrįstai pasirėmė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. VA/2007/09/19/-55. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuostatas turto vertintojui yra suteiktos teisės patikrinti vertinamą turtą, jo fizinę ir ekonominę būklę bei kitas charakteristikas, reikšmingas turto vertei nustatyti. Taigi Agentūra, konstatuodama pažeidimo faktą, pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. VA/2007/09/19/-55 duomenimis. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. VA/2007/09/19/-55 buvo užfiksuotos aplinkybės, leidžiančios patvirtinti faktą, kad pamatai buvo montuojami. Jokių prielaidų, jog pamatai galimai buvo tikrinami, ardomi ar tvirtinami, vertinimo metu nebuvo nustatyta, todėl šios aplinkybės ir nebuvo nurodytos. Pažymi, jog Agentūros 2010 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. BR6-(10.42)-1380 „Dėl Paramos sutarties nutraukimo ir paramos grąžinimo” yra proporcingas nustatytiems ir sprendime nurodytiems Paramos sutarties pažeidimams.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. 1. 52–61) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog teismo posėdis vyko 2011 m. kovo 28 d., todėl, jeigu pareiškėjo prašymas ir buvo išsiųstas 2011 m. kovo 25 d., jis teismo galėjo ir nepasiekti. 2011 m. kovo 28 d. teismo posėdžio metu posėdžio pirmininkui paklausus, ar pareiškėjui atstovaujantis advokatas Egidijus Morkūnas pasinaudos teise pareikšti teisėjams nušalinimų, šis atsakė, kad ne. Taigi pirmosios instancijos teismas sudarė visas sąlygas pareiškėjo atstovui pasinaudoti procesine teise pareikšti teisėjams nušalinimą, tačiau pareiškėjo atstovas nušalinimų nepareiškė, o pareiškėjo teiginiai, kad dėl jo pareiškimo dėl nušalinimo nebuvo leista nė vienam proceso dalyviui pasisakyti, yra nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad jis 2011 m. balandžio 5 d. pateikė prašymą dėl nušalinimo, t. y. praėjus 7 dienoms po posėdžio, todėl toks prašymas iš viso negali būti nagrinėjamas. Nurodo argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą. Be to, sutinka su teismo išvada, kad ginčo teisiniai santykiai pagal jų esmę negali būti laikomi civiliniais teisiniais santykiais, nes ES paramos teikimo klausimai yra sureguliuoti viešosios teisės aktų. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-1479/2005. Pažymi, jog pareiškėjas nurodė, kad bankui buvo pateikti tie patys atliktų darbų aktai. Šį teiginį pareiškėjas grindžia UAB „Forsitia“ 2010 gegužės 5 d. paaiškinimu, pasirašytu įmonės direktorės R. G. Atkreipia dėmesį, kad R. G. tuo pat metu dirbo ir UAB „Forsitia“ ir UAB „Adversus group“, kurios direktoriumi buvo pareiškėjas, todėl tokie paaiškinimai vertintini kritiškai.

12.2. Nurodo, jog Pirkimo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Agentūra nurodė, kad į Pirkimo taisyklių 4 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinį įeina reikalavimas, jog pirkimuose negali dalyvauti pavaldumo, giminystės, šeimos ryšiais susiję asmenys ir vykdydamas apklausą pirkimo organizatorius turi vadovautis šia nuostata. Atsižvelgdama į tai, Agentūra nurodė, kad ir vykdydamas apklausą pirkimo organizatorius turi vadovautis nuostata, kuri yra įtvirtinta Pirkimo taisyklių 13.3 punkte. Ministerija pareiškėjui 2010 m. birželio 4 d. rašte Nr. 3LN-M-242/3/4-89 paaiškino, kad, remiantis Pirkimo taisyklių 4 punkte įtvirtintais lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, pirkimuose (ir organizuojant konkursą, ir vykdant apklausą) negali dalyvauti su pirkimų organizatoriumi pavaldumo, giminystės, šeimos ryšiais susiję teikėjai. Pažymėjo, jog Agentūros 2008 m. vasario 15 d. rašte nurodyta, kad pirkimo dokumentai, pateikti pareiškėjo Agentūrai, neprieštarauja Pirkimo taisyklėms, tačiau tuo metu Agentūra neturėjo duomenų apie pareiškėjo padarytus pažeidimus. Ministerijos nuomone, teismas aiškindamas teisę pagrįstai rėmėsi Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktika viešųjų pirkimų srityje, nes tiek organizuojant viešuosius pirkimus, tiek pirkimus pagal Pirkimų taisykles yra taikomi tokie pat principai, siekiama tokių pat tikslų. Dėl sąsajų tarp pareiškėjo ir su tiekėju UAB „Forsitia“ nurodo argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

12.3. Teigia, jog apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad byloje buvo pateiktas UAB „PB projektai” (buvęs pavadinimas – UAB „Žia valda real estate”) bankroto administratoriaus 2010 m. kovo 26 d. pranešimas, kuriame nurodyta, kad bankroto administratorius negali patvirtinti, kokie darbai buvo atliekami ir tai yra suprantama, nes vertinimas buvo atliekamas beveik prieš tris metus, įmonei pradėta bankroto procedūra, ataskaitą surašę darbuotojai įmonėje nebedirba, o pats bankroto administratorius vertinime nedalyvavo. Be to, kaip pats teigė Komisijos posėdžio metu J. Ū. neturi kvalifikacijos nekilnojamojo turto vertinimo srityje. Pažymi, jog nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir Įmonių bankroto įstatymas), nei kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad bankroto administratorius galėtų teikti išvadas dėl nekilnojamojo turto vertintojo, kuris turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą, parengtų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų.

12.4. Nurodo, jog apeliaciniame skunde yra nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas už darbus, atliktus iki apklausos atlikimo, jokio finansavimo neprašė. Šį teiginį paneigia Agentūrai kartu su 2009 m. sausio 30 d. mokėjimo prašymu, kaip išlaidas pagrindžiantis dokumentas, pateikta UAB „Forsitia“ išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija FOR Nr. 001.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje ginčas kyla dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 3R-154 (2010/05-4R-192) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. BR6-(10.42)-2439 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ normomis, galiojusiomis apeliacinio skundo priėmimo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, dieną (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija su visais įstatymo pakeitimais ir papildymais iki 2011 m. spalio 1 d.). Skundo priėmimo metu ABTĮ galiojusios redakcijos 136 straipsnis numatė, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismas, šiuo atveju, nagrinėdamas apeliacinį skundą nėra saistomas apeliacinio skundo argumentų ir privalo patikrinti visą bylą.

15. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. lapkričio 13 d. buvo gauti 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Vadovaujantis ABTĮ 53 straipsnio 2 dalimi (įstatymo redakcija nurodyta 14 punkte), šalis turi teisę teikti savo paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu, todėl pateikti paaiškinimai priimami teismo žinion bei vertinami kartu su kita byloje surinkta medžiaga.

16. Byloje nustatyta, kad NMA 2010 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. BR6-(10.42)-2439 „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ informavo pareiškėją apie tai, kad jo 2010 m. kovo 25 d. paaiškinimuose nurodomi argumentai yra nepagrįsti ir laikoma, kad Paramos sutartis yra nutraukta nuo 2010 m. balandžio 22 d. Agentūros sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri 2010 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 3IN-M-242/3/4-833 „Dėl skundo“ atmetė pareiškėjo skundą. Dėl Agentūros ir Ministerijos sprendimų pareiškėjas su 2010 m. liepos 8 d. skundu kreipėsi į VAGK, kuri 2010 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 3R-154 (2010/05-4R-192) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad jis yra teisiškai ydingas, todėl naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

18. Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, taip pat kitos bylos medžiagos, pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 7 d. skundu (I t., b. l. 1–16), be kita ko, ginčijo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš minėto VAGK sprendimo turinio matyti, kad išnagrinėjusi administracinę bylą kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, ji įvertino bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, šį teisinį reguliavimą pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms, ir, kaip minėta, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi įvertinus pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, jame suformuluotiną prašymą, darytina išvada, kad visų pirma pirmosios instancijos teismo kontrolės objektas turėjo būti būtent Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tuo pačiu įvertinant ir skundžiamą teismui Agentūros sprendimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nėra jokių motyvų, dėl kokių priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje yra atmetamas. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti, apskritai Komisijos sprendimo nevertino.

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Minėtos ABTĮ nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teismo priimamas sprendimas turi būti grindžiamas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytinu teisiniu reguliavimu.

20. Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir, atitinkamai, Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, be kita ko, 2004 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-033 „Dėl Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas, taip pat vertinamos Paramos sutarties ir pareiškėjos pateiktos Paraiškos ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti nuostatos.

21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nors pats pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teiktame skunde ir nurodo, kad Agentūra Raštu informavo jį apie tai, jog, įgyvendindamas Projektą, jis padarė pažeidimų, todėl Agentūra priėmė sprendimą nutraukti su juo 2006 m. gruodžio 21 d. pasirašytą Paramos sutartį dėl investicinio Projekto įgyvendinimo, tačiau šio atsakovo priimto sprendimo teismui neskundžia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, jog būtent šiame rašte atsakovas išdėstė nustatytus Paramos sutarties pažeidimus ir juos įvertino kaip pakankamus Paramos sutarties nutraukimui, nors ir suteikė pareiškėjui galimybę Paramos sutarties nustatyta tvarka pateikti papildomus paaiškinimus dėl padarytų pažeidimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame Agentūros sprendime nėra išsamios faktų bei teisinės analizės, nėra kitų būtinų individualiam administraciniam aktui keliamų elementų, todėl pirmosios instancijos teismui visų pirma siūlytina apsibrėžti vertintinus ir tirtinus sprendimus, vėliau įvertinti jų pagrįstumą ir teisėtumą, nustatyti ar pastarieji atitinka jiems teisės aktų keliamus turinio reikalavimus, ar nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų interesų. Esant būtinybei siūlyti pareiškėjui patikslinti skundo dalyką.

22. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010).

23. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagrindas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą yra ABTĮ nuostatų ir administracinio proceso principų laikymasis. ABTĮ 6 straipsnyje įtvirtinta, kad teismai yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Vienas iš pagrindinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą tikslų – tinkamas teisingumo vykdymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-189/2011). Principo, jog teisingumą vykdo tik teismas, vienas iš aspektų yra tai, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-443/2006). Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant administracines bylas (ABTĮ 81 str.). Kaip minėta, ABTĮ 12 straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas proceso operatyvumo principas. Taip pat būtina pažymėti, kad tam, jog būtų įgyvendintas proceso operatyvumo principas, yra svarbu laikytis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Be to, turi būti užtikrintas racionalus ir veiksmingas teismo darbas. Teisingai byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra įgyvendintas principas į tinkamą procesą. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad būtų užtikrintas tinkamas teisėjo vadovavimas procesui. Tai reiškia, kad teisėjas privalo užtikrinti administracinės bylos eigą, siekiant išspręsti iškilusius klausimus, patikslinti proceso šalių pareigą įrodinėti bei nurodyti, kokias reikšmingas aplinkybes būtina byloje nustatyti tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti teikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus proceso šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2995/2012).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra išnagrinėtas, nes turi būti tikslinamas pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui dalykas, taip pat kad byloje turi vertinamas Komisijos sprendimas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p., 142 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė