2020-08-12 Nr. AB-14925-3-64-3-03260-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1973-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03260-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių tardymo izoliatorius) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir NVSC Šiaulių departamentas, atsakovo atstovas), 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad NVSC Šiaulių departamentas, 2018 m. sausio 9 d. aplaidžiai atlikdamas operatyviąją tiesioginę sveikatos saugos kontrolę Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI), sukėlė jam nepatogumus bei pažeidė jo teises. NVSC Šiaulių departamentas gavo pareiškėjo raštą (registracijos Nr. 1-16164 (GP)), dėl kurio 2018 m. sausio 9 d. atliko operatyviąją kontrolę. Kreipdamasis į NVSC pareiškėjas išreiškė pasipiktinimą dėl neišduodamų čiužinių su užvalkalais, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 41 punkte, t. y. kad čiužiniai privalo būti su užvalkalais bei nurodomi reikalavimai užvalkalo medžiagai (atsparumas ir t. t.). NVSC Šiaulių departamentas 2018 m. sausio 9 d. nurodė, kad čiužiniai nėra su užvalkalais, tačiau pažeidimo nekonstatavo, neįpareigojo Šiaulių TI panaikinti esančius higienos normos pažeidimus ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą patalynę ir čiužinį, t. y. pažeidė teises, nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 1 dalyje. Pažeidus pareiškėjo teises į tinkamas higienos sąlygas, buvo pažeisti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 ir 3 straipsniai, t. y. pareiškėjas buvo žeminamas ir kankinamas labiau, nei leidžia įstatymas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NVSC Šiaulių departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš esmės kildinamas iš priimtų sprendimų, atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę Šiaulių TI tiriant pareiškėjo skundą. Operatyvioji kontrolė buvo atlikta 2018 m. sausio 9 d. gavus pareiškėjo skundą. Apie operatyviosios kontrolės rezultatus pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. sausio 11 d. raštu, nurodant, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami Šiaulių TI įrengtos sanitarinės švaryklos dezinfekavimo kameroje. Gavęs atsakymą pareiškėjas 2018 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovo atstovą dėl higienos normos taikymo. Pareiškėjui į prašymą išsamiai atsakyta 2018 m. vasario 23 d. raštu, papildomai paaiškinant, kad 2017 m. sausio 9 d. operatyviosios kontrolės metu nustatytas faktas, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami Šiaulių TI įrengtos sanitarinės švaryklos dezinfekavimo kameroje, atitinka higienos normos HN 134:2015 41 punkto reikalavimus.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą NVSC Šiaulių departamento priimtiems aktams skųsti, todėl prašė skundą atmesti ir dėl nurodyto termino praleidimo.

6. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis Laivės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprašas), higienos normos HN 134:2015 41 punktu, akcentavo, kad iš Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalo matyti, kad čiužiniai, antklodės ir pagalvės dezinfekuojami Šiaulių TI įrengtoje sanitarinės švaryklos dezinfekavimo kameroje ir šio fakto neneigia ir pareiškėjas. Teisės aktai nenustato Šiaulių TI administracijos pareigos bausmę atliekantiems asmenims išduoti užvalkalus čiužiniams, jei čiužiniai dezinfekuojami dezinfekavimo kameroje. Operatyviosios kontrolės metu nebuvo nustatyta higienos normos HN 134:2015 pažeidimų ir pareiškėjas apie tai buvo tinkamai informuotas. Pareiškėjas savaip interpretuoja higienos normos HN 134:2015 nuostatas, nepagrįstai teigdamas, kad operatyvioji kontrolė buvo atlikta netinkamai, nepateikia jokių įrodymų, kurie būtų pagrindas priteisti jam neturtinę žalą. Nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų sąlygų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių TI atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

8. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas epizodiškai nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. birželio 28 d.

9. Šiaulių TI, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 44 straipsnio 2 dalimi, Aprašo 3 punktu, akcentavo, kad teisinis reglamentavimas nenustato užvalkalų čiužiniams, o Asmeninė sąskaita Nr. 927 patvirtina, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas visomis priemonėmis.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad ginčas kildinamas iš to, kad NVSC Šiaulių departamentas, 2019 m. sausio 9 d. atlikęs operatyviąją valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę, užfiksavo, jog Šiaulių TI suimtiesiems / nuteistiesiems čiužiniai išduodami be užvalkalų iš nepralaidaus skysčiams ir atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, bei nekonstatavo higienos normos HN 134:2015 41 punkto pažeidimo, dėl ko pareiškėjui būnant Šiaulių TI nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. čiužiniai buvo išduodami be užvalkalų.

12. Teismas, akcentuodamas CK įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo periodiškai laikomas nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2018 m. birželio 28 d., t. y. iš viso 41 dienas. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 15 d. pateikė skundą Sveikatos apsaugos ministerijai, kuriame be kita ko nurodė, kad Šiaulių TI čiužiniai išduodami be užvalkalų, kaip nustato higienos normos HN 134:2015 41 punktas. Šis jo skundas 2017 m. gruodžio 29 d. buvo persiųstas NVSC. NVSC Šiaulių departamentas 2018 m. sausio 9 d. Šiaulių TI atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2018 m. sausio 11 d. patikrinimo akte užfiksavo, kad Šiaulių TI suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami Šiaulių TI įrengtos sanitarinės švaryklos dezinfekavimo kameroje. Į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 15 d. skundą NVSC Šiaulių departamentas atsakė 2018 m. sausio 11 d. raštu, kuriuo informavo pareiškėją, kad 2018 m. sausio 9 d. Šiaulių TI buvo atlikta atliko operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė ir nustatyta, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami Šiaulių TI įrengtos sanitarinės švaryklos dezinfekavimo kameroje, pažymint, kad asmuo, nesutinkantis su atsakymu į skundą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo rašto gavimo dienos turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka administraciniam teismui. Pareiškėjas 2018 m. sausio 30 d. vėl kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu paaiškinti dėl higienos normos HN 134:2015 41 punkto taikymo. Šis pareiškėjo prašymas vėl buvo persiųstas NVSC Šiaulių departamentui, kuris pareiškėjui atsakė 2018 m. vasario 23 d. raštu ir nurodė, jog 2018 m. sausio 9 d. operatyviosios kontrolės metu nustatytas faktas, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami sanitarinės švaryklos dezinfekavimo kameroje, atitinka higienos normos HN 134:2015 41 punkto reikalavimus.

13. Teismas nurodė, kad pagal BVK 173 straipsnio 1 ir 2 dalyse, SVĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Apraše, higienos normos HN 134:2015 41–42 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės turi būti arba su užvalkalais iš atitinkamo audinio, arba patys čiužiniai, pagalvės ir antklodės pasiūti iš tokio audinio, kuris tinka skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis dezinfekavimo priemonėmis, nes draudžiama perduoti kitiems asmenims nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę ir antklodę. Minkštasis inventorius nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti išduodamas išskalbtas, išvalytas arba dezinfekuotas, o užvalkalai privalomai išduodami tik pagalvei ir antklodei. NVSC Šiaulių departamentas, 2018 m. sausio 9 d. Šiaulių TI atlikęs patikrinimą, pagrįstai nefiksavo higienos normos HN 134:2015 41 punkto pažeidimo.

14. Teismas nekonstatavo neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų / neveikimo, akcentuodamas, kad Šiaulių TI darbuotojai nėra teisės aktų įpareigoti laikomiems asmenims išduoti čiužinius su užvalkalais, tik draudžiama išduoti nedezinfekuotą ir neišskalbtą minkštąjį inventorių, todėl pareiškėjui būnant Šiaulių TI nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. čiužiniai ir buvo išduodami be užvalkalų, tik išdezinfekuoti dezinfekavimo kamerose.

III. 15. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą ir tenkinti skundą.

16. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino higienos normos HN 134:2015 41 punktą, be šiame punkte įtvirtinto reikalavimo, jog asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės turi būti su užvalkalais iš atitinkamo audinio, nurodydamas šiame punkte neaptartą aplinkybę, kad patys čiužiniai, pagalvės ir antklodės pasiūti iš tokio audinio, kuris tinka skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis dezinfekavimo priemonėmis. Pareiškėjo teigimu, higienos normos HN 134:2015 41 punktas aiškiai reglamentuoja, kad čiužinys turi būti su užvalkalu iš atitinkamos medžiagos.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NVSC Šiaulių departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas savaip interpretuoja higienos normos HN 134:2015 41 punktą. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą minkštasis inventorius nuteistiesiems / suimtiesiems turi būti išduodamas išskalbtas, išvalytas arba dezinfekuotas, o užvalkalai privalomai išduodami tik pagalvei ir antklodei. Atsakovo atstovo vertinimu, teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

20. Šiaulių TI teigimu, pareiškėjas neteisingai interpretuoja higienos normos HN 134:2015 41 punktą. Pagrįstas pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą minkštasis inventorius nuteistiesiems / suimtiesiems turi būti išduodamas išskalbtas, išvalytas arba dezinfekuotas, o užvalkalai privalomai išduodami tik pagalvei ir antklodei. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo E. V. skundo reikalavimas priteisti 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų NVSC Šiaulių departamento veiksmų / neveikimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

22. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, kuriame pareiškėjas tvirtino, kad NVSC Šiaulių departamentas, pareiškėjo prašymu 2019 m. sausio 9 d. atlikęs operatyviąją valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę, užfiksavo, jog Šiaulių TI laikomiems asmenims čiužiniai išduodami be užvalkalų, tačiau nepagrįstai nekonstatavo higienos normos HN 134:2015 41 punkto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos nustatęs, kad Šiaulių TI čiužiniai, pagalvės, antklodės suimtiesiems / nuteistiesiems išduodami dezinfekuoti Šiaulių TI įrengtos sanitarinės švaryklos dezinfekavimo kameroje, higienos normos HN 134:2015 41 ir 42 punkto reikalavimų kontekste vertino, kad NVSC Šiaulių departamentas pagrįstai nefiksavo pareiškėjo akcentuojamo higienos normos HN 134:2015 41 punkto pažeidimo, ir padarė išvadą, kad nesant NVSC Šiaulių departamento neteisėtų veiksmų valstybės atsakomybė dėl pareiškėjui neužtikrintų higienos sąlygų negalima.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes pirmosios instancijos teismas plečiamai aiškino higienos normos HN 134:2015 41 punktą, kuris aiškiai reglamentuoja, kad čiužinys turi būti su užvalkalu iš atitinkamos medžiagos. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo skundas turi būti tenkintas.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, akcentuotina, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

26. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl NVSC Šiaulių departamento 2018 m. sausio 9 d. atliktos operatyviosios kontrolės pagrindu surašyto 2018 m. sausio 11 d. akto, kuriuo nebuvo nustatyti pareiškėjo nurodomi pažeidimai; dėl Šiaulių TI pareiškėjui išduotų čiužinių be užvalkalų.

28. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes (skundo pagrindas), pareiškėjo skundas negalėjo būti tenkintas pirmiausia dėl to, kad NVSC Šiaulių departamento priimtas administracinis aktas nėra nuginčytas, panaikintas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog NVSC Šiaulių departamentas atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas, nesutikdamas su viešojo administravimo subjekto priimtu aktu, turėjo jį ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas pareiškėjui buvo išsiaiškinęs apskundimo tvarką ir terminus. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą 2018 m. gruodžio 4 d. (b. l. 6), t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą terminą ginčyti atsakovo atstovo aktą.

29. Pareiškėjas skundą grindžia ir tuo, kad jam buvo išduodami netinkami čiužiniai (be užvalkalų) ir jis dėl to jis patyrė neturtinę žalą, tačiau ne NVSC Šiaulių departamentas išduoda čiužinius ir užvalkalus čiužiniams, t. y. pareiškėjo nurodytas atsakovo atstovas nėra atsakingas už užvalkalų čiužiniams išdavimą, todėl be jokio teisinio pagrindo pareiškėjas teigia, kad NVSC Šiaulių departamentas pažeidė pareiškėjo teisę į sąlygas, atitinkančias Lietuvos Respublikos higienos normas, bei draudimą būti žeminamam ir kankinamam labiau, nei leidžia įstatymas.

30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, neginčydamas NVSC Šiaulių departamento administracinio akto, siekia, jog būtų nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir priteista neturtinė žala, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A756-416/2014) yra nurodžiusi, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia (be kita ko) tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.

31. Šioje byloje įvertinus pareiškėjo nurodytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, susijusius su atlikta operatyviąją kontrole ir 2018 m. sausio 11 d. priimtu aktu, nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, nustatyti, kad pareiškėjas dėl to galėjo patirti jo nurodomą neturtinę žalą (CK 6.250 str.).

32. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad NVSC Šiaulių departamentas, 2019 m. sausio 9 d. atlikęs operatyviąją valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir nustatęs, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims čiužiniai išduodami be užvalkalų, nepagrįstai nekonstatavo higienos normos HN 134:2015 41 punkto pažeidimo, pažymėtina, kad higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Nagrinėjamu atveju NVSC Šiaulių departamentas, atlikęs operatyviąją kontrolę, nustatė, kad užvalkalai čiužiniams Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo išduodami, tačiau Šiaulių TI laikomiems asmenims išduodami čiužiniai dezinfekuojami Šiaulių TI įrengtos sanitarinės švaryklos dezinfekavimo kameroje. NVSC Šiaulių departamento nustatyta aplinkybė dėl čiužinių dezinfekavimo patvirtina, kad čiužiniai yra pagaminti iš audinio, tinkamo dezinfekuoti, kas iš esmės atitinka higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatytą reikalavimą čiužinio medžiagai. Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginį dėl privalomo užvalkalo čiužiniui išdavimo paneigia pirmosios instancijos teismo aptartas ir nagrinėjamos situacijos kontekste įvertintas reglamentavimas, įtvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.), 3 punkte, pagal kurį užvalkalai, suimtajam (nuteistajam) neturint nuosavos patalynės, išduodami tik pagalvei ir antklodei.

33. Higienos normos HN 134:2015 42 punktas, pagal kurį draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims. Bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, kad Šiaulių TI čiužiniai dezinfekuojami Šiaulių TI įrengtos sanitarinės švaryklos dezinfekavimo kameroje. Šią aplinkybę patvirtina Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas.

34. Nurodyto teisinio reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė NVSC Šiaulių departamento neteisėtų veiksmų, o nesant neteisėtų šios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) valstybės civilinė atsakomybė negalima.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino materialiosios teisės normas bei įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė