2019-05-22 Nr. AB-11650-3-63-3-02699-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4227-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02699-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei A. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. K. (toliau – ir atsakovė) 108,33 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.

II. 2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 12 d. sprendimu tenkino pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą, t. y. jam iš atsakovės A. K. priteisė 108,33 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

3. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad nuo 2015 m. lapkričio 4 d. atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Pagal 2012 m. spalio 12 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą, šis objektas nuosavybės teise priklausė D. R. K., t. y. atsakovės vyrui (įrašas galiojo nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2015 m. spalio 6 d.). Nors atsakovė teigė, jog ji negali būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja, nes ginčo nekilnojamuoju daiktu nesinaudoja nuo 2015 m. lapkričio 4 d., bei pateikė akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos energija“ raštus, kuriuose nurodyta informacija, jog ginčo nekilnojamojo turto objekte laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo vartojama elektros energija, teismo vertinimu, šie įrodymai neabejotinai nepatvirtina, jog ginčo nekilnojamojo turto objekte komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti. Teismas, remdamasis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 3 punktu, priėjo prie išvados, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.

4. Teismas pastebėjo, kad nei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl vadovautinasi panašius teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad „mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Remiantis teismų praktika, palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Teismas pažymėjo, kad nepaneigta, jog ginčo žemės sklypas ir sodo pastatas įgyti atsakovės ir D. R. K. santuokos metu, todėl, įvertinus aplinkybę, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimai buvo siunčiami atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, darytina išvada, jog palikimo atsiradimo metu atsakovė negalėjo nežinoti apie D. R. K. turimą vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Teismas konstatavo, kad, priėmusi D. R. K. palikimą, atsakovė tapo atsakinga ir už vietinės rinkliavos įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d.

5. Teismas akcentavo, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjo prašymas yra tenkintinas – pareiškėjui iš atsakovės priteistina 108,33 Eur. Tačiau teismas paliko nenagrinėtu pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi pareiškėjas nepateikė tokio prašymo raštu su turėtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. 6. Atsakovė A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą. Ji teigia, kad sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 2013 m. vasario 27 d. Ji nežino, ar pareiškėjas buvo atsiuntęs sąskaitą už komunalinių atliekų tvarkymą iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2014 metais ji su sodo savininku D. R. K. išvyko į Prienus, jis gydėsi Vilniuje, Kaune, mirė 2015 metais. Taigi, dėl suprantamų priežasčių 2014 ir 2015 metais ginčo sodo namelyje niekas nesilankė. Pareiškėjos nuomone, mirštantis ir miręs žmogus neturėtų būti pripažintas nei šiukšlių turėtoju, nei skolininku. Atsakovė pažymi, jog ginčo sodo namelyje nėra deklaruota niekieno gyvenamoji vieta, jame niekas negyvena. Teismas neatsižvelgė nei į tai, kad pareiškėjas atsakovės neaprūpino individualiu registruotu konteineriu pasirašytinai, neaptartas išvežamų atliekų kiekis, įkainiai ir t. t., nei į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkte ir Rinkliavų įstatymo 12 straipsnyje numatomos 100 proc. lengvatos asmenims, kuriems priklausantys pastatai nebuvo naudojami pagal paskirtį, jeigu yra pateikiamas išrašas apie suvartotos energijos kiekį. Teismui buvo pateikta AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma apie nulinį elektros sunaudojimą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo pripažinti, jog ginčo nekilnojamojo turto objektas nebuvo naudojamas pagal paskirtį, todėl jame jokios komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, o atsakovė nėra komunalinių atliekų turėtoja ir, atitinkamai, vietinės rinkliavos mokėtoja pareiškėjui.

7. Pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Jo nuomone, teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju pagal Nuostatus atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėjas pažymi, kad, vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 47 punktu, individualiais komunalinių atliekų surinkimo konteineriais aptarnaujami individualių namų atliekų turėtojai, o sodų paskirties nekilnojamojo turto objektų savininkai naudojasi antžeminiais ir pusiau požeminiais bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais. Sodininkų bendrijos „Putinas“ teritorijoje yra 4 antžeminiai bendro naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteineriai bei 4 bendro naudojimo rūšiavimo konteineriai (varpeliai), taigi, atsakovei užtikrinta galimybė susidariusias komunalines ir rūšiavimo atliekas šalinti į šiuos bendruosius konteinerius. Pareiškėjas pastebi, kad Nuostatuose nėra numatyta atleidimo nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą už sodo paskirties pastatą galimybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 8. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už atsakovei šiuo metu nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., – 108,33 Eur.

9. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1-2 p., 16 str. 2 d.).

11. Nagrinėjamu atveju pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą tiesiogiai nustato Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. T11-672, detalizuoja – šiuo sprendimu patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais). Nuostatų 3 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip komunalinių atliekų turėtojus Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

12. Kadangi iš minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, jog asmuo aptariamos vietinės rinkliavos mokėtoju gali būti pripažintas tik tuo atveju, jei atitinkamu laikotarpiu jis valdė, naudojosi ir (ar) kitaip disponavo atitinkamu turtu Nuostatų prasme, šios administracinės bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą laikyti, kad pareiškėjas į administracinį teismą iš esmės kreipėsi prašydamas: 1) priteisti dalį vietinės rinkliavos iš atsakovės, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos (už laikotarpį, kai ji disponavo ginčo nekilnojamojo turto objektu); 2) priteisti dalį vietinės rinkliavos iš atsakovės, kaip mirusio ginčo vietinės rinkliavos mokėtojo (palikėjo) turto paveldėtojos.

13. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo reikalavimą priteisti susidariusią vietinės rinkliavos skolą iš atsakovės, kaip mirusio ginčo vietinės rinkliavos mokėtojo (palikėjo) turto paveldėtojos, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra ginčo, jog nekilnojamojo turto objektas – sodo namas, esantis (duomenys neskelbtini), – D. R. K. nuosavybės teise priklausė nuo ginčo laikotarpio pradžios (2013 m. sausio 1 d.; nepriklausomai nuo nuosavybės teisių išviešinimo registre momento) iki jo mirties (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 14 d. Gyventojų registro pažyma, teisme gauta 2019 m. gegužės 17 d. iš valstybės įmonės Registrų centro, b. l. 69), o 2015 m. lapkričio 4 d. nuosavybės teisės į šį objektą buvo įregistruotos mirusiojo sutuoktinei atsakovei A. K. 2015 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3431 pagrindu. Atsakovė tvirtina, kad nei ji, nei D. R. K. nėra atliekų turėtojai, kadangi 2014 metais (tiksli data nenurodyta) ji su D. R. K. išvyko gyventi į Prienus, dėl su sunkia jo sveikatos būkle susijusių aplinkybių 2014 ir 2015 metais ginčo sodo name niekas nesilankė. Taigi, atsakovė neneigia, kad ji ir jos sutuoktinis 2013 metais ir iki nekonkretizuotos dienos 2014 metais naudojosi ginčo sodo namu, ir nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iki (duomenys neskelbtini) ginčo sodo namu nebuvo naudojamasi. Teisėjų kolegijai, įvertinus tai, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog nuosavybės teisės į šį ginčo nekilnojamojo turto objektą priklausė D. R. K., vėliau – atsakovei ir būtent jie faktiškai valdė, disponavo šiuo turtu, nekyla abejonių, jog D. R. K. laikotarpiu nuo 2013 sausio 1 d. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) pateko į subjektų, kuriems Nuostatai yra taikytini, ratą.

14. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu). Todėl šiuo klausimu pirmiausiai yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas (ABTĮ 4 str. 6 d.). Šio įstatymo 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

15. Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Civilinio kodekso 5.52 straipsnis 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus; jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

16. Tai, be kita ko, reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

17. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad pareiškėjas, kiek tai susiję su ginčo vietinės rinkliavos priteisimu už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini), į teismą kreipėsi kaip mirusio palikėjo D. R. K., kurio turtą ir įsipareigojimus paveldėjo atsakovė, kreditorius.

18. Šių kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.).

19. Spręsdama dėl šių nuostatų taikymo panašioje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 akcentavo, jog pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausiai tenka kreditoriui.

20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pateikti D. R. K. (adresu (duomenys neskelbtini)) 2013 m. rugpjūčio 13 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir 2015 m. birželio 12 d. išrašyti mokėjimo pranešimai (b. l. 5–7) ir atsakovei A. K. (adresu (duomenys neskelbtini)) 2016 m. birželio 1 d., 2017 m. birželio 27 d. išrašyti mokėjimo pranešimai (b. l. 8–9), 2017 m. liepos 4 d. ir 2018 m. birželio 21 d. priminimai atsakovei dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (b. l. 10–11). Mokėjimo pranešimuose yra aiškiai nurodytas nekilnojamojo turto objektas, išskirta mokėtina vietinė rinkliava ir laikotarpis, už kurį vietinė rinkliava paskaičiuota (mokėjimo pranešimai išrašomi už einamuosius metus), 2017 m. liepos 4 d. priminime nurodyta iki 2016 m. gruodžio 31 d. susidariusi skolos suma, 2018 m. birželio 21 d. priminime – iki 2017 m. gruodžio 31 d. susidariusi skolos suma ir nekilnojamojo turto objektas. Byloje taip pat yra atsakovės 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškimas Klaipėdos raj. savivaldybės administracijos direktoriui (b. l. 18–19), kuriame ji teigia (nenurodytą dieną) iš pareiškėjo gavusi sąskaitą (neaišku, už kokį laikotarpį), ją kartu su mirusiojo mirties liudijimu (nenurodytu laiku) išsiuntusi R. M. (iš anksčiau minėtų priminimų manytina, jog omenyje turimas VšĮ „Gargždų švara“ direktorius). Primintina, kad Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti kai kurie palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai, tarp jų – pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovė buvo tinkamai informuota pareiškėjo apie palikėjo skolines prievoles aptariamos Civilinio kodekso nuostatos taikymo prasme, juolab nepraleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, taip pat kad yra pagrindas atnaujinti šį praleistą terminą.

21. Šios aplinkybės lemia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl palikėjo (D. R. K.) galbūt turėtos vietinės rinkliavos nepriemokos (skolos) priteisimo iš palikimą priėmusio paveldėtojo (atsakovės) negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje netinkamai taikė ginčo teisinius santykius kvalifikuojančias teisės normas, neturėdamas teisinio pagrindo nepagrįstai priteisė iš atsakovės pareiškėjui vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) – 50,83 Eur (((60 Lt + 75,80 Lt) / 3,4528) + (23 Eur / 12 x 6)). Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis yra keistina, atmetant pareiškėjo prašymą dėl galbūt nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) – 50,83 Eur.

22. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti susidariusią vietinės rinkliavos skolą iš atsakovės, kaip vietinės rinkliavos mokėtojos, pagrįstumo, pažymi, jog, kaip minėta, po palikėjo mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento, su atitinkamu turtu susijusios prievolės pagal bendrą taisyklę tampa priėmusių asmenų (įpėdinių) prievolėmis. Kadangi palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. gruodžio 31 d. tenkino vieną iš Nuostatuose numatytų aptariamos vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – šiuo laikotarpiu nuosavybės teise valdė ginčo nekilnojamąjį turtą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje.

23. Atsakovė, nesutikdama su pastaruoju pareiškėjo reikalavimu, tokią savo poziciją iš esmės grindžia teiginiais, jog komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nekilnojamojo turto objektui – sodo namui, esančiam (duomenys neskelbtini), – nebuvo teikiamos, nes jame faktiškai niekas negyveno, be to, šiam namui nebuvo pasirašytinai suteiktas individualus registruotas konteineris, pareiškėjas su atsakove neaptarė išvežamų atliekų kiekio, išvešimo paslaugos dažnumo, įkainių ir kt. Savo pozicijai pagrįsti atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė AB „Lietuvos energija“ 2019 m. sausio 29 d. raštus, kuriuose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ginčo nekilnojamojo turto objekte buvo suvartota 0,00 kWh elektros energijos (bylos (popierinė versija) 4–6 l.); apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2019 m. gruodžio 31 d. pažymą, iš kurios matyti, kad už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), – laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nesusidarė skolų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (bylos (elektroninė versija) 45 l.), UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro 2019 m. kovo 20 d. pažymą, iš kurios matyti, kad už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2018 m.

IV ketvirčio nesusidarė skolų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (bylos (elektroninė versija) 48–49 l.), bei 2015 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), – iš kurio matyti, jog atsakovė šį butą įsigijo 2014 m. vasario 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (bylos (elektroninė versija) 50–51 l.). Byloje taip pat yra pareiškėjo pateiktas atsakovės 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškimas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame, be kita ko, nurodoma, jog ginčo sodo namas yra užrakintas, jame nesukuriamos komunalinės atliekos, 2015–2017 metais jame nebuvo vartojama elektra, 2016–2017 metais atsakovė epizodiškai atvykdavo iki šio namo, norėdama sumokėti už žolės nupjovimą sklype, pažymėta, kad ji vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą moka Klaipėdoje ir Prienuose (bylos (elektroninė versija) 18–19 l.).

24. LVAT jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą, akcentuojama, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri, be kita ko, apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme (taip pat žr. LVAT 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1109-442/2018). Atsakovo pareigos mokėti minėtą rinkliavą atsiradimui atitinkamos sutarties nebuvimas įtakos neturi (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-161/2012).

25. Administracinių teismų praktikoje šiuo klausimu aiškinant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kiek tai susiję su savivaldybės teise nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet pagal turimo nekilnojamojo turto plotą, taip pat yra konstatuota, kad Atliekų tvarkymo įstatymas expressis verbis nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Aiškinant bylai aktualų principą „teršėjas moka“, nagrinėjamu atveju yra aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų (toliau – ir Direktyva) 15 straipsnyje įtvirtintas principas „teršėjas moka“, pagal kurį „atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti [atliekų] turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, <...> ir (arba) ankstesni [atliekų] turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai“. Pastebėtina, jog Atliekų tvarkymo įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Direktyvos 1 straipsnio pateikiamas sąvokų inter alia (be kita ko) atliekų gamintojo, turėtojo, atliekų tvarkymo bei atliekų surinkimo reikšmes. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas minėtą principą, yra nusprendęs, jog, kalbant apie komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimą, kiek tai susiję su paslauga, kuri kolektyviai teikiama visiems atliekų turėtojams, valstybės narės turi, remdamosi Direktyvos 15 straipsnio a punktu, užtikrinti, kad iš principo visi šios paslaugos vartotojai, kaip atliekų turėtojai tos pačios Direktyvos 1 straipsnio prasme, kolektyviai padengtų visas minėtų atliekų šalinimo išlaidas (2009 m. liepos 16 d. prejudicinis sprendimas byloje Futura Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (C-254/08), 46 p.), o valstybės narės finansinės atsakomybės už išlaidas, susijusias su atliekų šalinimu, atžvilgiu turi teisę pasirinkti formą ir būdus šiam rezultatui pasiekti (2008 m. birželio 24 d. didžiosios kolegijos prejudicinis sprendimas byloje Commune de Mesquer (C-188/07), 80 p.) (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011, 2015 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-210-438/2015).

26. Šiuo atveju pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas solidarumo principas sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą.

27. Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo – asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo.

28. Vadovaudamasi šiais išaiškinimais, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais atsakovės samprotavimus apie tai, kad su ja nebuvo aptartas išvežamų atliekų kiekis ir kitos atliekų surinkimo iš atliekų turėtojų sąlygos. Be to, pažymėtina, kad asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl atsakovės argumentai, kad jai nebuvo pasirašytinai skirtas joks konteineris atliekoms šalinti, yra atmestini, juolab kad ji ir nenurodė kreipusis į pareiškėją dėl individualaus atliekų konteinerio suteikimo.

29. Atsakovė taip pat teigia, jog, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu ir Rinkliavų įstatymo 12 straipsniu, yra numatytos 100 proc. lengvatos asmenims, kuriems priklausantys pastatai nebuvo naudojami pagal paskirtį, tai siejama su nenaudojamame pastate sunaudotos elektros energijos kiekiu – ne daugiau nei 120 kw/h. Tačiau minėtos teisės normos tokios lengvatos nenustato: Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra išvardytos savarankiškos savivaldybių funkcijos, tarp jų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas (31 p.); Rinkliavų įstatymo 12 straipsnyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. gegužės 30 d.) nurodyti savivaldybės tarybos vietinių rinkliavų srityje priimami sprendimai, tarp jų – dėl lengvatų vietinių rinkliavų mokėtojams, o Rinkliavų įstatymo 12 straipsnyje (straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2017 m. gegužės 31 d.) nurodyta, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, mokėjimo tvarką, lengvatas ir kt.

30. Nuostatų 45 punkte įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos lengvatas nustato Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atskiru sprendimu. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T11-329 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų taikymo tvarkos aprašą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T11-204 minėtas tvarkos aprašas buvo išdėstytas nauja redakcija, o 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-296 – pripažintas netekusiu galios nuo 2017 m. sausio 1 d. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų taikymo tvarkos apraše lengvatų suteikimas fiziniams asmenims siejamas su asmenų nedarbingumu, amžiumi, taip pat su sunkumais naudotis komunalinių atliekų surinkimo konteineriu (pvz., atstumu iki konteinerio). Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė buvo kreipusis į pareiškėją su prašymu jai suteikti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatą.

31. Kita vertus, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 yra pasisakiusi, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. LVAT taip pat laikosi pozicijos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktos pažymos apie Klaipėdos mieste ir Prienuose mokamas vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie Prienuose turimą nekilnojamąjį turtą (žr. nutarties 23 p.), kuriais ji siekia įrodyti negyvenanti ginčo sodo name ir juo nesinaudojanti, patvirtina priešingą aplinkybę – atsakovė vienu metu naudojasi daugiau nei vienu nekilnojamojo turto objektu, esančiais skirtingose savivaldybėse, kitose nei Klaipėdos rajono savivaldybėse ji nepažeidė pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tačiau atsakovės pateikti AB „Lietuvos energija“ 2019 m. sausio 29 d. raštai, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ginčo nekilnojamojo turto objekte nebuvo suvartota elektros energijos, sudaro objektyvų ir pakankamą pagrindą spręsti, kad šiuo sodo namu minėtu laikotarpiu nebuvo naudojamasi pagal paskirtį. Pareiškėjas jokių tokią išvadą paneigiančių duomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 49,83 Eur ((23 Eur / 12 x 2) + 23 Eur + 23 Eur)).

33. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2015 m. lapkričio 4 d. ji nesinaudojo ginčo sodo namu ir, atitinkamai, atliekos jame nesusidarė, todėl pareiškėjui buvo pagrįstai priteista vietinės rinkliavos skola už šį laikotarpį – 7,67 Eur (23 Eur / 12 x 4).

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai apskaičiavo pareiškėjui iš atsakovės priteistinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos dydį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti, t. y. sumažinti pareiškėjui viešajai įstaigai „Gargždų švara“ iš atsakovės A. K. priteistinos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos dydį iki 7,67 Eur (septynių eurų šešiasdešimt septynių centų).

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė