2020-09-09 Nr. AB-16129-3-61-3-02613-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1151-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02613-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovo atstovas), priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą ir įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją grąžinti pareiškėjui televizorių, virdulį bei laikytis teisės aktų reikalavimų.

2. Skunde M. A. nurodė, kad 2017 m. balandžio 4 d. jam buvo skirta 6 mėnesių bausmė, kurią jis turėjo atlikti kamerų tipo patalpoje, o nuo 2017 m. balandžio 19 d. bausmę pareiškėjas turėjo atlikti paprastos grupės sąlygomis. M. A. teigimu, atlikdamas bausmę paprastos grupės sąlygomis, jis gali naudotis turima vaizdo ir garso įranga bei virduliu, minėtais daiktais draudžiama naudotis tik tiems kaliniams, kurie atlieka bausmę drausmės grupėje. Atvykęs į Lukiškių TI-K, pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai pateikė prašymą išduoti jam vaizdo ir garso techniką bei virdulį, tačiau Lukiškių TI-K pareiškėjui šiais daiktais neleido naudotis.

3. M. A. taip pat pažymėjo, kad jam neužteko duodamo maisto, pareiškėjas turėjo kęsti nuolatinį alkį. Kameroje buvo šalta, todėl negalėdamas išsivirti vandens ir suvalgyti šilto maisto ar atsigerti kavos ar arbatos, pareiškėjas nuolat šalo. Pasak M. A., jis negali valytis dantų šaltu vandeniu, dėl to negalėjo bendrauti su kitais asmenimis, bijojo patyčių. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad laikraščius gaudavo tik kartą per savaitę, jie buvo seni, radijas veikė netinkamai, todėl nesuteikus pareiškėjui galimybės naudotis vaizdo ir garso įranga, buvo ribojamos jo galimybės žiūrėti žinias.

4. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į M. A. skundą prašė jį atmesti.

5. Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjui Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 buvo paskirta nuobauda šešiems mėnesiams perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Atsižvelgiant į tai, laikymo sąlygos M. A. buvo užtikrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 2 dalimi. Vadovaujantis BVK nuostatomis, iš pareiškėjo 2017 m. gegužės 5 d. buvo paimtas televizorius ir elektrinis virdulys. M. A. kiekvieną dieną po tris kartus per dieną kartu su maistu buvo teikiama karšta arbata bei kompotas, todėl pareiškėjo skunde minimi teiginiai, kad jis neturėjo galimybės vartoti karštų gėrimų, neatitinka tikrovės. Dėl minėtų klausimų M. A. 2017 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 96-2163 jam buvo pateiktas atsakymas, kurio pareiškėjas neskundė. Lukiškių TI-K nuomone, M. A. skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas abstrakčiais argumentais, nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylos dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti, o bylos dalį dėl žalos atlyginimo atmesti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo M. A. skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 51-2194, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K atlikti nuobaudą, iš jo buvo paimtas televizorius „LG“ ir elektrinis virdulys. Pareiškėjas jam galbūt kilusią neturtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų iš jo paėmus televizorių ir elektrinį virdulį.

9. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad: Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpą 6 mėnesiams, byloje nėra duomenų, jog M. A. jam paskirtą nuobaudą BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka būtų apskundęs Departamentui; Departamentas 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. NN-41 perkėlė pareiškėją į Lukiškių TI-K nuobaudai atlikti, byloje nėra duomenų, jog M. A. būtų BVK nustatyta tvarka apskundęs nutarimą, kuriuo jis buvo perkeltas į Lukiškių TI-K; pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, iš jo buvo paimti televizorius „LG“ (su pultu ir laidu) bei elektrinis virdulys. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos atlikimo patvirtina, jog pagal BVK 96 straipsnio 3 dalies 3 punktą M. A. nuobaudos atlikimo metu Lukiškių TI-K negalėjo turėti iš jo paimtų daiktų, t. y. televizoriaus „LG“ (su pultu ir laidu) bei elektrinio virdulio. Byloje nėra duomenų, kad M. A. nebuvo tiekiamas maistas, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui maitinimas buvo tiekiamas bendra tvarka. M. A. šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ar paaiškinimų teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo konstatuoti, kad iš pareiškėjo paėmus elektrinį virdulį, jis buvo kankinamas badu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, jog Lukiškių TI-K, paimdamas iš pareiškėjo nurodytus daiktus, neteisėtų veiksmų neatliko.

10. Remdamasis byloje pateiktais įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai pateikė 2017 m. gegužės 8 d. skundą, kuriame išdėstė aplinkybes dėl iš jo paimtų televizoriaus ir elektrinio virdulio. Lukiškių TI-K direktorius 2017 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 96-2163 pareiškėjui nurodė, kad televizorius ir elektrinis virdulys iš jo buvo paimti vadovaujantis BVK 96 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Byloje nėra duomenų, kad M. A. šį Lukiškių TI-K atsakymą būtų skundęs BVK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendė neturintis pagrindo nesivadovauti Lukiškių TI-K pateiktais įrodymais, patvirtinančiais atsakymą į pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. skundą, minėtas Lukiškių TI-K atsakymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui skirta nuobauda jau įvykdyta, todėl jo prašomi grąžinti televizorius ir virdulys buvo grąžinti. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino antrojo pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją grąžinti jam televizorių, virdulį bei laikytis teisės aktų reikalavimų.

III. 12. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą nagrinėjo šališkai, melagingai surašė pareiškėjo teismo posėdyje išsakytus pažeidimus, rėmėsi pateiktais dokumentais, prieštaraujančiais logikai. Pareiškėjas pažymi, kad Departamentui buvo žinoma, jog jam buvo pasibaigusi drausmės grupė, tačiau jis vis tiek priėmė 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą, apie kurį M. A. nežinojo (jis pareiškėjui nebuvo parodytas ir tai M. A. teigia nurodęs teismo posėdyje), todėl negalėjo jo apskųsti. Šią aplinkybę esą patvirtina tai, kad ant minėto sprendimo nėra pareiškėjo parašo ir datos.

14. M. A. taip pat pažymi, kad jis į Lukiškių TI-K buvo perkeltas pagal BVK 86 straipsnį, t. y. jam buvo pritaikyta nuobauda drausmės grupės sąlygomis, o ne kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjui turėjo būti taikomas toks pats režimas, kaip ir Alytaus pataisos namų drausmės grupėje. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino BVK nuostatas. Be to, pagal BVK 96 straipsnio 3 dalies 3 punktą, elektros prietaisai ir kiti daiktai paimami iš nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę, kuri pareiškėjui baigėsi 2017 m. balandžio 19 d., kai jis buvo pervestas į paprastąją grupę. M. A. nuomone, jam Lukiškių TI-K buvo pritaikytos abi grupės vienu metu, jis buvo dukart nubaustas už tą patį pažeidimą, todėl jam turėjo būti taikomos BVK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kolizijos.

15. Pasak M. A., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis apie tris kartus per dieną išduodamą karštą gėrimą. Pareiškėjo teigimu, jis buvo blogos kokybės, todėl M. A. Lukiškių TI-K parduotuvėje pirkdavo kavą, arbatą, užpilamą maistą, tačiau negalėjo jų vartoti, nes neturėjo virdulio.

16. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-3445-520/2017 suformuotos praktikos.

17. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (teisių perėmėjas Vilniaus pataisos namai) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei priimtu sprendimu, o apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo M. A. prašymo priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, kildinamai iš neteisėtų Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo veiksmų, atlyginti.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo darbuotojų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo darbuotojų neteisėtų veiksmų ir M. A. nurodytos žalos, teismas padarė išvadą, kad atsakovui civilinė atsakomybė neturi būti taikoma, todėl pareiškėjui prašomos neturtinės žalos nepriteisė. Taip pat nebuvo patenkintas M. A. skundo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją gražinti jam televizorių, virdulį bei laikytis teisės aktų reikalavimų.

21. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka ir prašo teismo sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. M. A. nuomone, priimant sprendimą, buvo padaryta daug klaidų, teismas buvo šališkas, neteisingai surašė pareiškėjo teismo posėdyje nurodytus pažeidimus ir rėmėsi logikai prieštaraujančiais dokumentais. Jis taip pat akcentuoja, kad Departamento 2017 m. gegužės 4 d. sprendimas M. A. nebuvo įteiktas pasirašytinai, todėl pareiškėjas jo negalėjo apskųsti. Be to, M. A. pažymi, kad į Lukiškių TI-K buvo perkeltas pagal BVK 86 straipsnį, t. y. jam buvo pritaikyta nuobauda drausmės grupės sąlygomis, o ne kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjui turėjo būti taikomas toks pats režimas, kaip ir Alytaus pataisos namų drausmės grupėje. Be to, pagal BVK 96 straipsnio 3 dalies 3 punktą, elektros prietaisai ir kiti daiktai paimami iš nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę, kuri pareiškėjui baigėsi 2017 m. balandžio 19 d., kai jis buvo pervestas į paprastąją grupę. M. A. nuomone, jis buvo dukart nubaustas už tą patį pažeidimą, todėl jam turėjo būti taikomos BVK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl kolizijos. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis apie tris kartus per dieną išduodamą karštą gėrimą ir teigia, kad duodamas gėrimas buvo prastos kokybės, todėl jis Lukiškių TI-K parduotuvėje pirkdavo kavą, arbatą, užpilamą maistą, tačiau negalėjo jų vartoti, nes neturėjo virdulio.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos M. A. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. M. A. apeliacinio skundų turinys patvirtina, kad jis iš esmės kvestionuoja teismo atliktą Lukiškių TI-K veiksmų, iš jo atėmus televizorių ir virdulį, teisėtumo vertinimą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pirmosios instancijos priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina tik nurodyta apimtimi.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

25. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje M. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

26. Nustatyta, kad M. A. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – perkėlimas šešiems mėnesiams į kamerų tipo patalpą (b. l. 40). Departamento direktorius 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. NN-41 nutarė pareiškėją iš Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų perkelti atlikti nuobaudą į Lukiškių TI-K (b. l. 41). 2017 m. gegužės 5 d. iš M. A. buvo paimtas televizorius „LG“ (su pultu ir laidu) bei elektrinis virdulys ir jie buvo atiduoti saugoti į laisvės atėmimo vietos įstaigos sandėlį (b. l. 38–39, 42). Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. skundą, kuriame buvo prašoma paaiškinti, kodėl jam atvykus į Lukiškių TI-K, buvo paimtas virdulys, 2017 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 96-2163, be kita ko, paaiškino, kad pareigūnai, iš M. A. paimdami elektros prietaisus, veikė teisėtai (b. l. 35–36).

27. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Bausmių vykdymo kodeksas. BVK 96 straipsnio, nustatančio nuteistųjų teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais, 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų: pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką, – iki šešių mėnesių (1 punktas); turinčių skolą už nurodytų elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola (2 punktas); perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas (3 punktas). Vadovaujantis BVK 145 straipsnio 2 dalimi, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą (pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių), nustatomas režimas, atitinkantis šio kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas.

28. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nuteistąjį perkėlus į kamerų tipo patalpas, motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu iš jo paimami elektros prietaisai ir kiti nurodyti daiktai. Atsižvelgiant į tai, kad M. A. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo paskirta nuobauda – perkėlimas šešiems mėnesiams į kamerų tipo patalpą, perkėlus jį į Lukiškių TI-K, iš pareiškėjo pagrįstai buvo paimti televizorius „LG“ ir elektrinis virdulys. Nors M. A. nurodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. jis buvo pervestas į paprastąją grupę, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų administracinėje byloje nėra. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas vienu metu buvo priskiriamas dviem nuteistųjų grupėms. Be to, aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu M. A. buvo laikomas kamerų tipo patalpose nebuvo paneigta. Pažymėtina, kad joks teisės aktas nenustato, jog nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose, privalo būti aprūpinami virduliais ar televizoriais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1R-38 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 buvo papildytas pastaba: „Elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.“

29. Nenustačius, kad Lukiškių TI-K netinkamai vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir nepagrįstai iš pareiškėjo paėmė jo turėtus elektros prietaisus – televizorių ir virdulį – bei neišdavė įstaigoje turimų, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo darbuotojų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, todėl nėra pagrindo atsirasti atsakovo civilinei atsakomybei bei pareiškėjui M. A. iš atsakovo atstovo Lukiškių TI-K priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius neteisėtų pareiškėjo nurodytos institucijos veiksmų, nėra tikslinga vertinti kitas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat ir dėl virdulio paėmimo ar neišdavimo pareiškėjui galbūt kilusias neigiamas pasekmes.

30. M. A. nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3445-520/2016 (nurodytas Nr. A-3445-520/2017 laikytinas rašymo apsirikimu) neturi būti vadovaujamasi, kadangi bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje nuteistajam buvo skirta kita nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę – ir jis prašė ne grąžinti paimtus elektros prietaisus, o kad juos duotų įkalinimo įstaiga. Pažymėtina ir tai, kad M. A. nurodyto kitoje administracinėje byloje nagrinėto ginčo metu ir pareiškėjo nurodyto ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas skyrėsi. Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusios BVK redakcijos 96 straipsnio 1 dalyje, priešingai nei ginčui aktualios to paties kodekso redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. sausio 1 d., 96 straipsnio 1 dalyje nebuvo įtvirtinta, jog savo turimais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais negali naudotis ir perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji. Be to, kaip jau minėta, aktualus teisinis reguliavimas nenustato, jog nuteistieji, atliekantys nuobaudą kamerų tipo patalpose, privalo būti aprūpinami virduliais ar televizoriais.

31. M. A. teigia, kad su Departamento 2017 m. gegužės 4 d. nutarimu, kuriuo buvo nutarta jį iš Alytaus pataisos namų kamerų tipo patalpų perkelti atlikti nuobaudą į Lukiškių TI-K, nebuvo supažindintas, todėl negalėjo jo skųsti. Nors administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad šis nutarimas M. A. buvo įteiktas, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas apie jo priėmimą ar veiksmus, kurie buvo atliekami remiantis juo, nežinojo. Nesutikdamas su perkėlimu į kitą įkalinimo įstaigą ir nežinodamas, kuo remiantis tai yra daroma, pareiškėjas turėjo imtis tam tikrų veiksmų, kad išsiaiškintų jo perkėlimo pagrindą, gautų jį dominantį sprendimą ir nesutikdamas su juo ar atsakingų darbuotojų veiksmais, juos skųsti. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad apie nutarimą sužinojo nuvykęs į Lukiškių TI-K, tačiau jokių veiksmų jam apskųsti M. A. nesiėmė (jeigu buvo praleistas terminas tokiam sprendimui apskųsti, galėjo būti nurodomos aplinkybės, kodėl jis buvo praleistas ir prašoma terminą atnaujinti). Vien aplinkybė, kad ant teismui pateikto Departamento direktoriaus 2017 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. NN-41 nėra pareiškėjo parašo, patvirtinančio apie susipažinimą su šiuo dokumentu, pati savaime nereiškia, kad Departamento darbuotojų veiksmai M. A. užkirto kelią ginti savo galbūt pažeistas teises.

32. Pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo dukart nubaustas už tą patį pažeidimą, nėra niekuo pagrįsti. M. A. teiginiai patvirtina, kad nepasibaigus anksčiau paskirtos nuobaudos galiojimui, jis padarė kitą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, už kurį pareiškėjui buvo paskirta kita nuobauda – perkėlimas šešiems mėnesiams į kamerų tipo patalpas. Jokio dvigubo nubaudimo fakto nebuvo nustatyta. Nesutikdamas su Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 49-1093 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, su kuriuo jis buvo pasirašytinai supažindintas, pareiškėjas turėjo teisę šį nutarimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nors ši tvarka jam buvo išaiškinta, tačiau administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad M. A. šia tvarka pasinaudojo.

33. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją grąžinti jam televizorių, virdulį bei laikytis teisės aktų reikalavimų. Nustatęs, kad jo prašomi grąžinti elektros prietaisai pareiškėjui buvo grąžinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. A. prašymo grąžinti televizorių ir virdulį netenkino. Kadangi nebuvo nustatyta jokių teisės aktų pažeidimų, pagrįstai nebuvo patenkintas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją laikytis teisės aktų reikalavimų.

34. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). M. A. teismo šališkumą motyvuoja tuo, kad teismas rėmėsi logikai prieštaraujančiais dokumentais, tačiau šie jo argumentai nėra pagrįsti, o nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas teismas. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

35. Nors M. A. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas melagingai surašė jo teismo posėdyje išsakytus pažeidimus, tačiau šių argumentų jis nepagrindė. Perklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo išvadai, kad teismas netinkamai ar neteisingai perteikė M. A. teiktų paaiškinimų turinį.

36. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai nustatė byloje taikytinas teisės normas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kuriais remiantis, pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė