8592d96d-e86a-4892-8be3-7cb5f382ec81 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-778-171/2011             Proceso Nr. 3-61-3-02647-2010-5                      Procesinio sprendimo kategorija 3.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 3 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei R.

Ž.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. K. (L. K.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas L. K. pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–4), kuriame praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (15/3-14)8P-2319 2 punktÄ ir įpareigoti atsakovÄ pripažinti jį Lietuvos Respublikos piliečiu.PaaiÅ¡kino, kad ginčas kilo dėl jo teisės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 1 str. 1 p. Nurodo, kad jis yra Kanados pilietis, nuolat gyvenantis Kanadoje.

Teigia, kad esminę reikÅ¡mę bylai turi aplinkybė, ar jis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir ar iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijos metais.PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamos teisinės situacijos ypatumas pasireiÅ¡kia tuo, kad jis ir jo tėvai iki 1939 m. spalio 10 d. gyveno Vilniaus kraÅ¡te (Vilniuje), nes Vilniaus ir Vilniaus srities Lietuvos Respublikai perdavimo ir Lietuvos–Sovietų SÄ jungos savitarpinės pagalbos sutartis buvo pasiraÅ¡yta 1939 m. spalio 10 d.

Teigia, kad nurodyta Lietuvos teritorija 1920–1939 m. buvo okupuota Lenkijos, todėl joje gyvenantys asmenys Å¡iuo laikotarpiu objektyviai negalėjo bÅ«ti laikomi Lietuvos piliečiais ir atitinkamai negalėjo gauti Å¡iÄ pilietybę patvirtinančių dokumentų. Teigia, kad Å¡ios aplinkybės atsakovas iÅ¡ esmės neginčija. Remiasi 1919–1939 m. galiojusių teisės aktų nuostatomis ir mano, kad atsakovas nepagrįstai jų nevertino.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pateikė dokumentus, įrodančius jo tėvų turėtÄ Lietuvos pilietybę.

Migracijos departamentas pripažino, kad pateikti dokumentai įrodo tėvų turėtÄ Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.Nurodo, kad jo turėtai Lietuvos pilietybei įrodyti taip pat pateikė dokumentus, kuriuos svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta Komisija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti, kuri 2010 m. birželio 19 d. posėdyje rekomendavo pateiktus dokumentus pripažinti nepakankamais turėtai Lietuvos pilietybei iki 1940 m. birželio 15 d. įrodyti. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 28 str. 2 d.

šios komisijos išvados yra rekomendacinio pobūdžio, be to klausimas gali būti perduotas svarstyti tik tokiu atveju, kai nėra pakankamai dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti, o pareiškėjo atveju, mano, kad dokumentų buvo pakankamai. Nurodo, kad jo tėvai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d. (tai pripažįsta ir atsakovas Migracijos departamentas), taigi pagal Taikos sutarties su Rusija 6 str., 1919 m. sausio 19 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 str. 4 p. (su pakeitimais) bei 1939 m. rugpjūčio 8 d.

Lietuvos pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 1 p. bei 1939 m. spalio 27 d. priimtu Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo 3 str. pareiÅ¡kėjas, kaip Lietuvos piliečių vaikas, kuriam įstatymo įsigaliojimo metu (1939 m.) buvo mažiau nei 21 m., taip pat buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu. Ä®raÅ¡ai jo emigracijos dokumentuose, iÅ¡duotuose Austrijoje, kad jis yra Lenkijos pilietis, neturi jokios įtakos teisiniam statusui 1939–1940 m. laikotarpiu. Mano, kad toks įraÅ¡as galėjo atsirasti dėl to, kad iÅ¡ Lietuvos teritorijos pokario metais pasitraukė pasinaudodamas repatriacijos sutartimi tarp Sovietų SÄ jungos ir Lenkijos, kuri buvo taikoma prieÅ¡kario Lenkijos piliečiams.

PaaiÅ¡kino, kad pateikti dokumentai įrodo ir tÄ aplinkybę, kad jis pasitraukė iÅ¡ Lietuvos okupacijos metais, nes iÅ¡ pateiktų pažymų akivaizdu, kad gyveno Lietuvoje – Vilniuje, nuo gimimo ir 1941 m. spalio 22 d. buvo perkeltas į getÄ , o 1951 m. pažyma rodo, kad iÅ¡vyko į KanadÄ . Mano, kad tai, jog jis yra Kanados pilietis, Å¡iuo atveju neturi teisinės reikÅ¡mės.PareiÅ¡kėjas mano, kad skundžiamas atsakovo sprendimas prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir materialinės teisės normoms bei pažeidžia jo teises.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas bei jo atstovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 99?100).Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 20–24) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ir neprarasti turimos Kanados pilietybės, privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir pasitraukė iÅ¡ Lietuvos 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu.Teigia, kad pareiÅ¡kėjas prie praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nepridėjo jokių dokumentų, kuriuose bÅ«tų tiesiogiai nurodyta apie turėtÄ Lietuvos pilietybę.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas patvirtinti iÅ¡vykimÄ Ä¯ kitas valstybes 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, pateikė 1946-12-24 Vienoje iÅ¡duotÄ dokumentÄ , kuriame nurodyta pareiÅ¡kėjo pilietybė – Lenkijos.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia ir praÅ¡o panaikinti skundžiamo sprendimo 2 punktÄ ir įpareigoti pripažinti jį Lietuvos Respublikos piliečiu, remdamasis tik savo įsitikinimais, o ne teisės aktų nuostatomis. Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, jį priimant nebuvo pažeistos jokios procedÅ«ros, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia tuo, kad Vilnius ir Vilniaus kraÅ¡tas 1920–1939 m. buvo okupuotas Lenkijos, todėl čia gyvenantys asmenys Å¡iuo laikotarpiu objektyviai negalėjo bÅ«ti laikomi piliečiais ir atitinkamai negalėjo gauti Å¡iÄ pilietybę patvirtinančių dokumentų.

PareiÅ¡kėjas nėra kompetentingas atlikti istorinių įvykių analizės ir daryti iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti teiginiai tik jo paties nuomone pagrįstos prielaidos, kurios jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pripažintos patikimu ir nekeliančiu juridinių dviprasmybių įrodymu, galinčiu paneigti įraÅ¡us dokumentuose, kad pareiÅ¡kėjas buvo Lenkijos pilietis. Nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi bÅ«tent įstatymų nuostatomis, o ne prielaidomis.Atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjo siÅ«lymai remtis seniau galiojusių teisės aktų nuostatomis ir daryti prielaidas, vertinat, ar pareiÅ¡kėjas buvo Lietuvos pilietis, įrodymų vertinimo aspektu nei teisiÅ¡kai, nei logiÅ¡kai nėra teisingi, Å¡ios prielaidos negali paneigti fakto, kad pareiÅ¡kėjas buvo Lenkijos pilietis.Atsakovo manymu, nors pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad pateiktų dokumentų pakanka Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti, tačiau nepateikia jokių įrodymų, nuginčijančių faktÄ , kad jis buvo Lenkijos pilietis.

Teigia, kad faktÄ , jog pareiÅ¡kėjas buvo Lenkijos pilietis, patvirtina du dokumentai: 1946-12-24 Vienoje iÅ¡duotas dokumentas, kuriame nurodyta asmens pilietybė – Lenkijos, bei pažyma dėl imigracijos į KanadÄ 1951 metais, čia taip pat nurodyta pilietybė – Lenkijos.Migracijos departamentas 2007-10-25 sprendimu pripažino, jog pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai patvirtina jo tėvų iki 1940-06-15 turėtÄ Lietuvos pilietybę. BÅ«tent todėl, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, kuriuose yra tiesiogiai nurodyta apie jo paties turėtÄ Lietuvos pilietybę, jo dokumentai buvo pateikti Komisijai Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti (toliau ? Komisija).

Migracijos departamentas 2007-10-25 sprendimu pripažino, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai patvirtina jo tėvų iki 1940-06-15 turėtÄ Lietuvos pilietybę nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo tapti Lenkijos piliečiu. Pabrėžė, kad priežastys, kodėl pareiÅ¡kėjas tapo Lenkijos piliečiu, yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, kadangi jos nenuginčija paties fakto, kad pareiÅ¡kėjas buvo Lenkijos piliečiu.Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti, palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus.

PaaiÅ¡kino, kad istoriniu aspektu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nenagrinėjo, nes nėra eksperto istoriko iÅ¡vados (b. l. 112). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini) ir yra Kanados pilietis (b. l. 27?28). PareiÅ¡kėjas 2005-11-24 Lietuvos Respublikos ambasadai Kanadoje pateikė praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal tuo metu galiojusio Pilietybės įstatymo 1 straipsnį (b. l. 26). Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius 2007-10-25 priėmė sprendimÄ Nr. (15/3-5)8P-l 179 „Dėl L.

K. Lietuvos Respublikos pilietybės“, kuriuo nusprendė, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai patvirtina jo tėvų iki 1940-06-15 turėtÄ Lietuvos pilietybę, tačiau nepripažino pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos piliečiu, kadangi jis yra kitos valstybės pilietis (b. l. 46).Migracijos departamente 2009-12-09 buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pripažinti jį patį turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.PareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai 2010-01-20 buvo pateikti svarstyti Komisijai, kuri rekomendavo atidėti L.

K. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimo nagrinėjimÄ ir papraÅ¡yti jį pateikti paaiÅ¡kinimÄ apie iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos aplinkybes (2010 m. sausio 26 d. protokolas Nr. (15/3-7) 7K-16) (b. l. 76). PareiÅ¡kėjas pateikė Tarptautinės pabėgėlių organizacijos Austrijoje, Zalcburge, 1951 m. gegužės 23 d. iÅ¡duotÄ asmens tapatybės pažymėjimÄ imigruoti į KanadÄ (b. l. 82), kuriame nurodyta, kad L. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, pilietybė – Lenkijos, 1951 m. rugpjūčio 4 d. atvyko į KanadÄ , įvažiavimo viza iÅ¡duota Kanados imigracinėje tarnyboje.PareiÅ¡kėjo dokumentai dar kartÄ buvo teikti svarstyti Komisijai, kuri 2010-06-19 posėdyje rekomendavo L.

K. pateiktus dokumentus pripažinti nepakankamais asmens turėtai Lietuvos pilietybei iki 1940 m. birželio 15 d. įrodyti (2010 m. birželio 21 d. protokolas Nr. (15/3-7) 7K-37) (b. l. 85).Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius 2010-08-13 sprendimu Nr. (15/3-14)8P-2319 (b. l. 86?95) nusprendė, kad pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, kadangi asmuo nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nurodyta asmens turėta Lietuvos pilietybė iki 1940-06-15, o pateiktuose dokumentuose nurodyta asmens turėta Lenkijos pilietybė, be to, L.

K. yra Kanados pilietis.Ginčijamu Migracijos departamento sprendimu pareiškėjas nepripažintas Lietuvos Respublikos piliečiu pagal Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 1 p. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 1 p. Pilietybės teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.Ginčui aktuali sprendimo priėmimo metu galiojusi Pilietybės įstatymo redakcija (nuo 2009-04-04 galiojusi redakcija).Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 1 p. numato, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai.

To paties straipsnio 2 d. numato, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.Pilietybės įstatymo 22 str. 4 d. numato, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;

Lietuvos Respublikos užsienio pasai, iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje ar darbÄ valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtÄ Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu Å¡ių dokumentų nėra, gali bÅ«ti pateikiami: dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiÅ¡kimas, patvirtintas notaro arba konsulinės įstaigos pareigÅ«no; užsienio valstybės paso patvirtintas nuoraÅ¡as ir kiti dokumentai.

Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iÅ¡ tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens raÅ¡ytinis pareiÅ¡kimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtÄ Lietuvos pilietybę arba patvirtinančių lietuvių kilmę, Å¡is klausimas gali bÅ«ti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti arba Å¡ie duomenys nustatomi teismo tvarka.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuolat gyvena Kanadoje ir yra Kanados pilietis (b. l. 1), taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad norint pripažinti jį Lietuvos Respublikos piliečiu pagal Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 1 p., bÅ«tina nustatyti, ar jis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir buvo iÅ¡tremtas ar pasitraukė iÅ¡ Lietuvos 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu.PareiÅ¡kėjas, siekdamas įrodyti, kad pasitraukė iÅ¡ Lietuvos 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, Migracijos departamentui pateikė Tarptautinės pabėgėlių organizacijos Austrijoje, Zalcburge, 1951 m. gegužės 23 d. iÅ¡duotÄ asmens tapatybės pažymėjimÄ imigruoti į KanadÄ (b. l. 82), kuriame nurodyta, kad L.

K., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lenkijoje, pilietybė – Lenkijos, 1951 m. rugpjūčio 4 d. atvyko į KanadÄ , įvažiavimo viza iÅ¡duota Kanados imigracinėje tarnyboje. Byloje taip pat yra pateikta Užsieniečių ir asmenų be pilietybės tapatybės kortelės, iÅ¡duotos 1946 m. gruodžio 24 d. Vienoje, kopija (b. l. 55?56), kurioje nurodyta, kad L. K. gimė (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, yra Lenkijos pilietis. FaktÄ , kad pareiÅ¡kėjo Å¡eima 1933-01-20 atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 1941-10-22 Å¡eima iÅ¡registruota ir iÅ¡siųsta į getÄ , patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2005-01-25 pažyma Nr. R4-319 (b. l. 30).Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas L.

K. pasitraukė iÅ¡ Lietuvos 1940 m. birželio 15 d.–1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu.Ginčijamame Migracijos departamento sprendime konstatuojama, kad L. K. nėra Lietuvos Respublikos pilietis, kadangi jis nepateikė dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodyta asmens turėta Lietuvos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d., o pateiktuose dokumentuose nurodyta jo turėta Lenkijos pilietybė.Teismas, remdamasis Pilietybės įstatymo 22 str. 4 d. nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad asmens turėtÄ Lietuvos pilietybę galima įrodinėti ne tik tais dokumentais, kuriuose tiesiogiai nurodyta, kad asmuo buvo Lietuvos piliečiu, bet ir bet kokiais kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima tiesiogiai ar netiesiogiai spręsti, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos piliečiu.Tokiu atveju, kai nėra pakankamai turėtÄ Lietuvos pilietybę patvirtinančių dokumentų, pagal Pilietybės įstatymo 22 str. 4 d., Å¡is klausimas gali bÅ«ti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti.Taigi teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog klausimas dėl pilietybės negalėjo bÅ«ti svarstomas Komisijoje, nepagrįstas, kadangi byloje vienareikÅ¡miÅ¡kų ir neginčijamų įrodymų, kad jis buvo Lietuvos pilietis, nėra, o byloje pateikti įrodymai liudija pareiÅ¡kėjÄ buvus Lenkijos piliečiu.Teismas pažymi, kad byloje nagrinėjamos teisinės situacijos ypatumas pasireiÅ¡kia tuo, kad pareiÅ¡kėjas ir jo tėvai iki 1940 m. birželio 15 d. ir kurį laikÄ po to gyveno Vilniaus kraÅ¡te (Vilniuje).

Å ios aplinkybės atsakovas iÅ¡ esmės neginčija. Nurodyta Lietuvos teritorija 1920–1939 metais buvo okupuota Lenkijos, todėl joje gyvenantys asmenys Å¡iuo laikotarpiu objektyviai negalėjo bÅ«ti laikomi Lietuvos piliečiais ir atitinkamai negalėjo gauti Å¡iÄ pilietybę patvirtinančių dokumentų. Å ios situacijos specifika buvo aptarta Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamajame įstatyme (įsigaliojusiame 1939-10-27) („Lietuvos valstybės teisės aktai 1918-02-16 – 1940-06-15“, 1996 m., 148 p.), pagal kurio 3 straipsnį, Vilniaus miesto ir jo srities gyventojai, jeigu jie 1920 m. liepos 12 d.

Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dienÄ buvo laikomi Lietuvos piliečiais ir Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ turėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniaus mieste ar jo srityje, laikomi Lietuvos piliečiais. Pagal šį įstatymo straipsnį, tokių asmenų iki 21 metų amžiaus (įstatymo įsigaliojimo dienÄ ) vaikai taip pat buvo laikomi Lietuvos piliečiais. Pažymėtina, kad, pagal Å¡iÄ teisės normÄ , reikÅ¡minga yra aplinkybė, ar 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Rusija ratifikacijos dokumentais pasikeitimo dienÄ joje nurodyti gyventojai galėjo bÅ«ti laikomi Lietuvos piliečiais.

Todėl sprendžiant šį klausimÄ bÅ«tina vadovautis atitinkama tuo metu Lietuvoje galiojusia Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę (1919-01-09) nuostata apie tai kas yra laikoma Lietuvos piliečiais. Pagal pastarojo įstatymo 1 straipsnį, Lietuvos piliečiais buvo laikomi asmenys, kurių tėvai ir seneliai iÅ¡ seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena (Lietuvos valstybės teisės aktai 1918-02-16 – 1940-06-15“, 1996 m., 153 p.).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nurodytas teisinės situacijos ypatumas yra tas, kad asmuo neturi tiesioginės galimybės pateikti Lietuvos pilietybės turėjimÄ iki 1940 m. birželio 15 d. patvirtinančius dokumentus, nurodytus Pilietybės įstatyme, todėl tai lemia bÅ«tinumÄ vadovautis minėtų (1919 ir 1939 m.) įstatymų nuostatomis ir jas taikyti nagrinėjant šį ginÄÄ .

Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo sprendimo, jį priimdamas Migracijos departamentas nevertino minėtų teisės aktų nuostatų, o tai, teismo nuomone, laikytina esminiu materialinės teisės normų pažeidimu, kuris yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamo atsakovo sprendimo 2 punktÄ ir įpareigoti atsakovÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teisės aktus.AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas (2005 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Nr. A11 – 421/2005).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 4 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo L.

K. (L. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (15/3-14)8P-2319 2 punktÄ ir įpareigoti Migracijos departamentÄ prie Vidaus reikalų ministerijos L. K. praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                    Irena Paulauskienė Gintaras Dzedulionis Liudmila Zaborovska                                                                                                        Â