85901bee-e589-46b1-aa13-bd9f19d01e68 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-221-343/2013(Proceso Nr. 2-28-3-02304-2012-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Palubinskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo J. J. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2830-571/2012 pagal ieÅ¡kovo N. J. ieÅ¡kinį atsakovui J.

J., tretiesiems asmenims J. J. ir G. J. dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, ir n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kiniu (b.l. 1-3) ieÅ¡kovas prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo J. J., kuris yra ieÅ¡kovo tėvas, materialinę paramÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad nors jis ir yra pilnametis, tačiau jam reikalinga materialinė parama.

IeÅ¡kovas mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro Statybos ir mechanikos skyriuje, apdailininko (statybininko) mokymo programos pirmame kurse, dieniniame skyriuje, jokių pajamų, iÅ¡skyrus 70Lt dydžio stipendijÄ , negauna, jį iÅ¡laiko motina G. J., su kuria ieÅ¡kovas ir gyvena, tačiau motinos ieÅ¡kovui teikiama parama yra minimali, jos nepakanka net bÅ«tiniausiems ieÅ¡kovo poreikiams patenkinti, kadangi motinos gaunamos pajamos per mėnesį yra vidutiniÅ¡kai tik 765 Lt. IeÅ¡kovas turi nekilnojamojo turto, tačiau Å¡io turto parduoti negali, nes tai yra vienintelis jo gyvenamasis bÅ«stas, pajamų iÅ¡ darbinės veiklos negauna.

Atsakovas materialinės paramos ieÅ¡kovui neteikia, nors, kadangi yra darbingas, ieÅ¡kovo manymu, galėtų jam teikti praÅ¡omo dydžio materialinę paramÄ . Iki ieÅ¡kovo pilnametystės atsakovas teikė ieÅ¡kovui 300 Lt dydžio materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu (b.l. 79-82) ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė iÅ¡ atsakovo J. J. sÅ«nui N. J. materialinę paramÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. birželio 12 d. iki 2014 m. birželio 30 d., t.y. iki N. J. mokysis mokslo įstaigoje dieniniame skyriuje, priteisė iÅ¡ atsakovo J.

J. 302 Lt už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ , 90 Lt žyminio mokesčio ir 18 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovui N. J., nors jis ir yra pilnametis, dėl jo turtinės padėties yra reikalinga materialinė parama. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nėra vyresnis nei 24 metų, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro dieniniame skyriuje, jo gaunamos pajamos yra 70 Lt mokama stipendija, mokslo metų laikotarpiu dirbti neturi jokių galimybių, kadangi mokosi mokykloje, o grįžus iÅ¡ paskaitų negali rasti jokio papildomo vakarinio darbo, vasaros sezono laikotarpiu negalėjo dirbti dėl patirtos traumos, tačiau už kaimynams atliktus smulkius darbus gauna nedideles pinigų sumas, be to, nors ieÅ¡kovas turi nekilnojamojo turto – 34/730 dalis pastato – sodo namelio, tačiau tai yra jo gyvenamoji patalpa, todėl jos parduoti negali, o kito turto, kurį galėtų realizuoti, neturi.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui yra bÅ«tina abiejų jo tėvų materialinė parama, kadangi, negavus materialinės paramos, iÅ¡kiltų grėsmė ieÅ¡kovo galimybei mokytis profesinio rengimo centre ir taip ateičiai įsigyti profesijÄ bei darbÄ . Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo tėvų turtinę padėtį, sprendė, kad vieno iÅ¡ tėvų paramos dydis, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį, turėtų bÅ«ti 400 Lt, tačiau nurodytÄ sumÄ mažino atsižvelgdamas į tai, kad, nustatant teiktinos materialinės paramos dydį, negalima bloginti tėvo ar kitų jo Å¡eimos narių turtinės padėties, nustatyti paramos teikimÄ tais atvejais, kai ji daro esminę žalÄ paramÄ teikiančiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams, taip pat įvertinęs ieÅ¡kovo pastangas susirasti darbÄ bent vasaros laikotarpiu.

Teismas laikė, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kad dėl turimų sveikatos problemų negali dirbti jokių papildomų darbų, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sudegęs, kad ieÅ¡kovui iki pilnametystės teiktas iÅ¡laikymas bÅ«tų kėlęs sunkumų atsakovui, kad atsakovo nepilnametį sÅ«nų J. J., gim. (duomenys neskelbtini), materialiai turi iÅ¡laikyti ir jo motina J. J., bei sprendė, kad atsakovas privalėjo iÅ¡ anksto įvertinti savo turtinę padėtį ir pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 85-89) atsakovas praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai atitinkamai perskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas. Savo pozicijÄ apeliantas grindžia Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto turtinę padėtį ir tÄ aplinkybę, jog teismo sprendimo realiai neįmanoma įvykdyti, kadangi priteistos materialinės paramos dėl sunkios turtinės padėties apeliantas negalės teikti.

Apelianto gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra vidutiniÅ¡kai 1200 - 1300 Lt, todėl atskaičiavus atsakovo dukrai Juditai teiktinÄ materialinį iÅ¡laikymÄ - 300 Lt, kas mėnesį mokamas įmokas už mobilų namelį, kuriame gyvena apeliantas su naujÄ ja Å¡eima, - 581,93 Lt, apelianto penkių asmenų Å¡eimai lieka pragyvenimui tik 368,07 Lt, todėl sumokėjus teismo priteistÄ materialinę paramÄ sÅ«nui N. J., apelianto Å¡eimai liktų tik 118,07 Lt, kas pažeistų apelianto ir jo nepilnamečio sÅ«naus J.

J., gim. (duomenys neskelbtini), teises, darytų žalÄ apeliantui ir jo nepilnamečiam sÅ«nui, ir kas prieÅ¡tarauja teismo sprendime nurodytiems argumentams dėl minimalaus teiktinos paramos dydžio. Apelianto Å¡eima realiai pragyvena tik iÅ¡ jo sÅ«naus J. J. motinos J. J. gaunamos socialinės paÅ¡alpos ir iÅ¡mokos vaikui, kuri sudaro vidutiniÅ¡kai 997,23 Lt per mėnesį, nors priteisiant paramÄ pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tėvams patiems turi bÅ«ti nereikalinga parama.IeÅ¡kovas neiÅ¡naudojo visų galimybių pats pasirÅ«pinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, kadangi nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžių metu nebuvo pateikti duomenys, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų siekęs užsitikrinti socialinę paramÄ tokiÄ paramÄ teikiančiose institucijose tiek mokymo įstaigos, tiek savivaldos lygiu ir pan.Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sudegęs, kadangi 2011 m. gruodžio 8 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nurodytas turtas įvertintas 0 Lt, o be to, teismas, renkant įrodymus, turėjo bÅ«ti aktyvus, kadangi nagrinėjama Å¡eimos byla.Teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantas privalėjo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį ir savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku, kadangi toks požiÅ«ris yra bÅ«dingas byloms dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo ir kasacinio teismo praktikoje tokio pobÅ«džio kaip nagrinėjama bylose nėra taikomas.

Be to, apeliantas, įvertinęs savo ribotas galimybes teikti materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnamečiams vaikams kaip dalį galimo teiktino rėmimo paliko turtu.Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad apeliantas neįrodė aplinkybės, jog ieÅ¡kovui iki pilnametystės teiktas materialinis iÅ¡laikymas apeliantui bÅ«tų sukėlęs sunkumų, kadangi nurodytos aplinkybės apeliantui byloje ir nereikėjo įrodinėti, o, be to, teismas ignoravo naujai susiklosčiusias aplinkybes, t.y. kad atsirado dar vienas iÅ¡laikytinis bei, kad apelianto sÄ naudos kiekvienÄ mėnesį padidėjo atitinkamai 581,93 Lt.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 100-101) ieÅ¡kovas N. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti valstybei iÅ¡laidas už teisinės pagalbos teikimÄ .

Savo nesutikimÄ su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas grindžia Å¡iais argumentais:Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog materialinė parama nepriteistina dėl to, kad apelianto gaunamos pajamos yra mažos, kadangi apeliantas yra darbingas, todėl gali dirbti ir pasirinkti geriau apmokamÄ darbÄ . Apelianto gaunamos pajamos yra 1200 – 1300 Lt per mėnesį, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantas neturės galimybės mokėti priteistÄ materialinę paramÄ po 250 Lt. Apeliantas pripažįsta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga yra iÅ¡plėsta ir nustatyta iÅ¡imtis, kad iÅ¡laikymÄ teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, jei jis yra nebaigęs vidurinio mokslo, tačiau apeliantas pats sau prieÅ¡tarauja teigdamas, kad materialinė parama ieÅ¡kovui nepriklauso, nors ieÅ¡kovas mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro Statybos ir mechanikos skyriaus dieniniame skyriuje, kur įgis specialybę bei vidurinį iÅ¡silavinimÄ .Teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino tik iÅ¡ dalies ir vietoj reikalingos sumos - 400 Lt, priteisė tik 250 Lt, dėl ko priteistas materialinės paramos dydis yra minimalus ir apeliacinis skundas nepagrįstas, tačiau ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į apelianto verkÅ¡lenimus dėl sunkios jo turtinės padėties, teismo sprendimo neskundė.Atsiliepimu (b.l. 97-99) į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo J.

J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, panaikinti skundžiamÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, o savo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tais pačiais motyvais, kuriais grindžiamas apeliacinis skundas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 103-104) trečiasis asmuo G. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimÄ nepakeistÄ , savo atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia analogiÅ¡kais argumentais kaip ir ieÅ¡kovas N. J., papildomai nurodydama, kad:jos gaunamos pajamos taip pat nėra didelės, o be to, ji dar iÅ¡laiko ir nepilnametę dukrÄ , jai tenka vaikų priežiÅ«ros rÅ«pesčiai, o apeliantas, nesutikdamas teikti materialinės paramos, dar nori primesti ir vaikų materialinio iÅ¡laikymo rÅ«pesčius;teismui tik iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį jai teks padengti didesniÄ jÄ sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalingų bÅ«tinų iÅ¡laidų dalį, dėl ko nukentės ieÅ¡kovo materialinė padėtis, nebus pilnai patenkinti net jo minimalÅ«s poreikiai, o taip pat nukentės ir visos Å¡eimos materialinė padėtis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėja bylÄ iÅ¡nagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigÄ procese, materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvų pareigÄ teikti paramÄ pilnamečiams, mokymo įstaigos dieniniame skyriuje besimokantiems vaikams, todėl priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl tėvų pareigos iÅ¡laikyti pilnamečius besimokančius vaikusPagal bendrÄ jį principÄ tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai iÅ¡laikyti vaikÄ , baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t.y. nuo aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo iÅ¡laikymu, dirbti ar rasti kitÄ pajamų Å¡altinį, kad galėtų savarankiÅ¡kai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir iÅ¡imtys, kai tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus iÅ¡lieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aÅ¡tuoniolika metų.

Vadovaujantis CK 3.194 straipsnio 3 dalimi, iÅ¡laikymas gali bÅ«ti priteisiamas ir paramos reikalingam pilnamečiam vaikui iki 24 metų, jeigu jis mokosi vidurinės, aukÅ¡tosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje. Å i nurodyta iÅ¡imtis yra siejama su aplinkybe, kad pilnamečiai asmenys, kuriems nėra sukakę 24 metų, mokosi mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose ir siekia įgyti tam tikrÄ iÅ¡silavinimÄ . Nors iÅ¡laikymo bÅ«tinumas pilnamečiam vaikui nepreziumuojamas, o ieÅ¡kinys gali bÅ«ti tenkinamas tik ieÅ¡kovui įrodžius aplinkybes, sudarančias pagrindÄ paramos bÅ«tinumui, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl CK 3.194 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingÄ pareigos teikti iÅ¡laikymÄ pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukÅ¡tosiose mokyklose, vertinimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje vidurinis iÅ¡silavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), sprendė, kad tėvai turi pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti vaikÄ tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sÄ Å¾iningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , taip pat tokį vidurinį iÅ¡silavinimÄ , kuris gali bÅ«ti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildinta ne tik iÅ¡ įstatymų, bet ir iÅ¡ Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iÅ¡ tėvų ir vaikų ryÅ¡ių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos.Ginčas byloje yra kilęs dėl tėvo pareigos teikti materialinę paramÄ savo pilnamečiam sÅ«nui, besimokančiam mokymo įstaigos dieniniame skyriuje.

Apeliantas neigia savo pareigÄ teikti materialinę paramÄ savo pilnamečiam besimokančiam sÅ«nui, teigdamas, jog tokios paramos teikimas yra neįmanomas dėl sunkios apelianto turtinės padėties, o be to, sÅ«nui neiÅ¡naudojus visų įmanomų galimybių pačiam pasirÅ«pinti reikalingomis lėšomis iÅ¡silavinimui įgyti. Apeliantas neginčija faktinių aplinkybių, jog jo sÅ«nus yra pilnametis, tačiau ne vyresnis nei 24 metų, mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro Statybos ir mechanikos skyriuje apdailininko (statybininko) mokymo programos dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo programÄ pirmajai kvalifikacijai įgyti, kartu įgydamas ir vidurinį iÅ¡silavinimÄ .

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas materialinės teisės normas, o taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , laikytina, kad apeliantas turi pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo sÅ«nų, kadangi Å¡iuo atveju apelianto J. J. sÅ«nus N. J. kartu su profesiniu iÅ¡silavinimu siekia įgyti ir vidurinį iÅ¡silavinimÄ . Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad N. J. mokosi mokymosi įstaigos dieniniame skyriuje, dėl ko yra ribotos jo galimybės savarankiÅ¡kai užsidirbti lėšų pragyvenimui, į tai, kad jo gaunamos pajamos yra nepakankamos bÅ«tiniausių poreikių patenkinimui, pagrįstai sprendė esant apelianto pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo sÅ«nų.

Dėl materialinės paramos bÅ«tinumo Viena vertus, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas savo apeliacinį skundÄ grindžia aplinkybėmis dėl savo sunkios turtinės padėties ir dėl to galimybės teikti materialinę paramÄ sÅ«nui nebuvimu, galima manyti, kad apeliantas pripažįsta savo pareigÄ teikti paramÄ savo pilnamečiam besimokančiam sÅ«nui, o ir tokios paramos bÅ«tinybę, kita vertus, apeliantas teigia ieÅ¡kovÄ neiÅ¡naudojus visų galimybių pačiam apsirÅ«pinti lėšomis, bÅ«tinomis pragyvenimui ir mokymuisi, tuo neigdamas paramos bÅ«tinumÄ .

Pažymėtina, kad apeliantas bÅ«tinybę pačiam ieÅ¡kovui apsirÅ«pinti lėšomis, reikalingomis mokymuisi, sieja tik su ieÅ¡kovo galimybėmis kreiptis dėl socialinės paramos gavimo, nekeldamas klausimo dėl galimybės ieÅ¡kovui dirbti ir tokiu bÅ«du gauti lėšų. Apeliantui pripažįstant poreikį ir bÅ«tinybę ieÅ¡kovui kreiptis dėl socialinės paramos gavimo į kompetentingas įstaigas, siekiant užsitikrinti tinkamÄ pragyvenimo lygį, laikytina, kad apeliantas pripažįsta tÄ faktÄ , kad jo sÅ«nui Å¡iuo metu yra reikalinga materialinė parama.

NurodytÄ aplinkybę patvirtinančiu galima laikyti ir apelianto atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame apeliantas nurodė iÅ¡ esmės sutinkantis su pareiga teikti materialinę paramÄ pilnamečiam sÅ«nui ir net nurodė galimÄ maksimalų teiktinos materialinės paramos dydį – 100 Lt. Nors apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡naudojo visų protingų galimybių asmeniÅ¡kai apsirÅ«pinti lėšomis, reikalingomis pragyvenimui ir mokymuisi, dėl ko, apelianto teigimu, jis neturėtų pareigos teikti savo sÅ«nui materialinę paramÄ , tačiau su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, negali sutikti.

Pažymėtina, jog teismo posėdžio, vykusio 2012 m. rugsėjo 20 d. metu, ieÅ¡kovas nurodė kreipęsis dėl nemokamo maitinimo, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog ieÅ¡kovas neiÅ¡naudojo visų galimybių asmeniÅ¡kai užsitikrinti pragyvenimui ir mokymuisi reikiamas lėšas. Be to, atsižvelgiant į pripažįstamÄ tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus iki Å¡ie įgis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , laikytina, kad apelianto pareiga materialiai remti savo pilnametį sÅ«nų negali bÅ«ti perkelta tretiesiems asmenims (valstybei, savivaldybei, ieÅ¡kovo mokymosi įstaigai ar kt.) ir ieÅ¡kovo poreikių tenkinimas negali iÅ¡imtinai priklausyti nuo kitų asmenų sprendimų teikti paramÄ ieÅ¡kovui ar ne.

Taip pat pažymėtina, jog, kaip galima spręsti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovas stengiasi savarankiÅ¡kai gauti lėšų, bÅ«tinų jo mokymuisi, atlikdamas pagalbinius darbus kaimynams, kurie yra suderinami su jo mokymosi laiku ir galimybėmis dirbti po pamokų, taip pat ketino dirbti vasaros atostogų metu, tačiau to negalėjo padaryti dėl patirtos traumos. Visos Å¡ios aplinkybės, rodančios ieÅ¡kovo siekį savarankiÅ¡kai gauti lėšų, reikalingų mokymuisi, rodo ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumÄ , t.y. kad jis, pažangiai mokydamasis, siekia įgyti iÅ¡silavinimÄ , o ne prisidengdamas studijomis siekia pasipelnyti reikalaudamas paramos iÅ¡ tėvo.

Nors apeliantas atsiliepime į ieÅ¡kinį ir yra pažymėjęs, kad byloje trÅ«ksta duomenų apie ieÅ¡kovo pažangumÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui yra mokama stipendija, jis buvo perkeltas studijuoti antrame kurse, laikytina, kad jis mokosi pažangiai. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo jokių argumentų, kurie leistų abejoti ieÅ¡kovo poreikių dydžiu, todėl laikytina esant nustatyta, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laidos per mėnesį yra 860 Lt. IÅ¡ apelianto ieÅ¡kovui priteistos materialinės paramos dydis nevirÅ¡ija net 1/3 dalies ieÅ¡kovo iÅ¡laidų, todėl taip pat nėra pagrindo sutikti, kad ieÅ¡kovas neiÅ¡naudojo visų protingų galimybių pats pasirÅ«pinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi, gavimu.

Taigi, apeliantui neginčijant kitų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti dėl materialinės paramos reikalingumo jo pilnamečiam sÅ«nui, nepasitvirtinus apeliacinio skundo argumentui, kad ieÅ¡kovas nėra iÅ¡naudojęs visų protingų galimybių pats apsirÅ«pinti mokymuisi ir pragyvenimui reikalingomis lėšomis, laikytina, jog teismas pagrįstai sprendė esant bÅ«tinybę teikti materialinę paramÄ ieÅ¡kovui. Dėl atsakovo galimybės teikti materialinę paramÄ pilnamečiam sÅ«nui Kaip jau buvo nurodyta, apeliantas galimybę teikti materialinę paramÄ savo pilnamečiam sÅ«nui neigia dėl sunkios savo turtinės padėties.

Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl teiktinos materialinės paramos dydžio tokio pobÅ«džio bylose, lyginant su bylomis, kuriose sprendžiamas materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui teikimo klausimas, dėl skirtingo subjekto nėra pagrindo beatodairiÅ¡kai pagal analogijÄ taikyti CK 3.192 str. 2 d., pagal kuriÄ iÅ¡laikymo dydis nustatomas surandant proporcijÄ tarp vaiko poreikių ir tėvo galimybių, įstatyme nesant tiesiogiai įvardintų kriterijų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti paramos pilnamečiam vaikui poreikį ir teiktino iÅ¡laikymo dydį, ginÄÄ nagrinėjantis teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje privalo vertinti paramos ieÅ¡kovui bÅ«tinumo ir atsakovo galimybių teikti paramÄ klausimus.

Sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laikymo pilnamečiam dieniniame skyriuje besimokančiam paramos bÅ«tinam vaikui, negalima nepaisyti tėvų galimybių, jų pareigų kitiems asmenims. Dėl tokios įstatymo nustatytos tėvų pareigos vykdymo negali bÅ«ti sukurta tokia situacija, kad iÅ¡ esmės pablogėtų tėvų ar kitų asmenų padėtis ar dėl to tėvai, nepadarydami esminės žalos savo ar kitų asmenų teisėms, apskritai negalėtų Å¡ios pareigos vykdyti. Pripažinus, kad ieÅ¡kovui materialinė parama yra bÅ«tina, spręstina dėl apelianto galimybių teikti paramÄ .

Apelianto teigimu, dėl sunkios turtinės padėties jis neturi galimybių teikti teismo priteistÄ materialinę paramÄ savo pilnamečiam sÅ«nui, kadangi tokios paramos teikimas pablogintų ne tik apelianto, bet ir jo mažamečio sÅ«naus padėtį, pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl materialinės paramos pilnamečiam sÅ«nui teikimo, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, atsiradusias papildomas iÅ¡laidas bei padidėjusį iÅ¡laikytinių skaičių, dėl ko esant pareigai teikti materialinę paramÄ ieÅ¡kovui apelianto Å¡eimai pragyvenimui liktų tik 118,07 Lt.

Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo, kadangi teismas skundžiamame sprendime nuspręsdamas dėl teiktinos materialinės paramos dydžio įvertino tiek apelianto, tiek ir ieÅ¡kovo motinos G. J. turtinę padėtį, atsižvelgė į jų turimų iÅ¡laikytinių skaičių, gaunamo darbo užmokesčio dydį, o kartu ir įvertino abiejų tėvų galimybes tinkami pasirÅ«pinti savo pilnamečio sÅ«naus materialine gerove. Apeliantas teigia, jog jo naujajai penkių asmenų Å¡eimai iÅ¡ jo gaunamo darbo užmokesčio sumokėjus priteistÄ paramos sumÄ ieÅ¡kovui liktų tik 118,07 Lt pragyvenimui, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas naujojoje Å¡eimoje teisiÅ¡kai yra atsakingas ne už visų nepilnamečių vaikų (tarp jų ir už dabartinės jo gyvenimo draugės dviejų nepilnamečių dukrų), bet tik už savo sÅ«naus J.

J., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ , prie kurio iÅ¡laikymo turėtų prisidėti ir Å¡io nepilnamečio vaiko motina. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje nėra duomenų apie tai, kiek lėšų yra skiriama apelianto sÅ«naus J. J. materialiniam iÅ¡laikymui per mėnesį, tačiau spręstina, kad mažamečiam vaikui, atsižvelgiant į jo poreikius, yra reikalinga skirti mažiau lėšų, nei kad pilnamečiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas privalėjo iÅ¡ anksto įvertinti turtinę padėtį ir savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku, kadangi negalima laikyti, jog toks požiÅ«ris, ypač atsižvelgiant į Å¡ios nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes, yra bÅ«dingas iÅ¡imtinai tik byloms dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo.

Tėvai savo galimybes ir pasirengimÄ pasirÅ«pinti savo vaiku turi įvertinti ne tik iki jam sukaks 18 metų, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti vaikus iki jie įgis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , o vidurinį iÅ¡silavinimÄ galima įgyti sulaukus pilnametystės. Tėvai neturėtų apsiriboti tik tokiu siauru požiÅ«riu į pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Be to, teismas konkrečiai skundžiamame sprendime nėra nurodęs, kad apeliantas turėjo įvertinti tik savo galimybes ir turtinę padėtį pasirÅ«pinti savo vaikais N. J. ir J.

J., tačiau tie patys kriterijai ir požiÅ«ris taikytinas ir apelianto mažamečio vaiko J. J. atžvilgiu. Pažymėtina, kad apeliantas atsiliepime į ieÅ¡kinį apie turimÄ dar vienÄ iÅ¡laikytinį, t.y. apie savo sÅ«nų J. J., nors jis atsiliepimo pateikimo metu jau buvo gimęs, neužsimena, atsikirtimų į ieÅ¡kovo reikalavimÄ Å¡iuo pagrindu nereiÅ¡kia, o, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, tėvystę minėto nepilnamečio atžvilgiu pripažino tik 2012 m. rugpjūčio 23d. pareiÅ¡kimu, t.y. jau civilinės bylos nagrinėjimo metu.

Toks apelianto elgesys kelia abejonių jo sÄ Å¾iningumu, tačiau bet kokiu atveju ir Å¡io nepilnamečio vaiko atžvilgiu apeliantas turėjo įvertinti savo galimybes materialiai iÅ¡laikyti jį. Taip pat nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog atsakovas, įvertinęs savo galimybes teikti materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis nepilnamečiams vaikams kaip dalį galimo teiktino rėmimo paliko turtu. Pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje dėl J.

J. ir G. J. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptartas tik sutuoktinių nepilnamečių vaikų materialinio iÅ¡laikymo klausimas, nenurodant, jog turtu teiktinas iÅ¡laikymas yra iÅ¡laikymas į ateitį, siekiant užtikrinti materialinę paramÄ pilnamečiams sutuoktinių vaikams, o be to, pažymėtina, kad be materialinio iÅ¡laikymo turtu apeliantas teikė materialinį iÅ¡laikymÄ ir periodinėmis iÅ¡mokomis, dėl ko negalima laikyti, kad jis neturėjo galimybių teikti materialinį iÅ¡laikymÄ Å¡ia forma.

Nors po minėto teismo sprendimo apelianto iÅ¡laikytinių skaičius padidėjo, t.y. jam gimė dar vienas vaikas, tačiau nurodyta aplinkybė per se nereiÅ¡kia apelianto galimybėms teikti materialinę paramÄ likusiems savo vaikams iÅ¡nykimo. Sutinkant su apeliacinio skundo argumentu pažymėtina, kad iki pilnametystės ieÅ¡kovui teikto materialinio iÅ¡laikymo sukeliami sunkumai apeliantui ir nebuvo Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas, tačiau į iki pilnametystės apelianto teiktino materialinio iÅ¡laikymo dydį, o taip pat pirmiau nurodytas aplinkybes, susijusias su materialinio iÅ¡laikymo jam teikimu, teismas nagrinėdamas civilinę bylÄ pagrįstai atsižvelgė.

Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog apeliantui ir pačiam reikalinga parama, kadangi naujoji jo Å¡eima iÅ¡ esmės pragyvena tik iÅ¡ jo draugės J. J. gaunamos socialinės paramos ir iÅ¡mokos vaikui. Pažymėtina, kad apeliantas ir jo draugė nėra sutuoktiniai, sprendžiant dėl bÅ«tinybės skirti socialinę paramÄ atskirai vertintinos jų gaunamos pajamos ir asmenų, kuriems jos tenka, skaičius, todėl negalima laikyti, jog apeliantui yra reikalinga parama ir jis jÄ gauna. PrieÅ¡ingai, apeliantas yra darbingas asmuo, dirbantis, gaunantis darbo užmokestį, ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas bei atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas, nesant objektyvių priežasčių, lemiančių negalėjimÄ dirbti, galintis papildomai dirbti ar ieÅ¡koti kitų papildomų pragyvenimo Å¡altinių ir tokiu bÅ«du užtikrinti visapusiÅ¡kÄ savo vaikų materialinę gerovę.

Byloje esantys įrodymai patvirtina apelianto įsipareigojimus kreditoriams už įsigytÄ mobilų namelį, tačiau net ir nurodytų iÅ¡laidų buvimas negali nulemti apelianto pareigos teikti paramÄ pilnamečiam sÅ«nui nebuvimÄ . Teismo manymu, materialinės paramos suma – 250 Lt nelaikytina didele atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodytÄ iÅ¡laidų jo poreikiams patenkinti sumÄ , vertinant jÄ apelianto nepilnametei dukrai teiktino materialinio iÅ¡laikymo kontekste. Pažymėtina, kad vertinant byloje esančius duomenis apie abiejų Å¡eimų, t.y. tiek ieÅ¡kovo ir jį iÅ¡laikančios motinos, tiek ir atsakovo bei jo gyvenimo draugės turtinę padėtį ir kiekvienam Å¡eimos nariui tenkančiÄ piniginių lėšų sumÄ kas mėnesį, Å¡i suma iÅ¡ esmės nesiskiria, skirtumas nėra didelis, todėl negalima teigti, jog, esant tokioms aplinkybėms, apeliantas galėtų bÅ«ti atleistas nuo pareigos teikti materialinį iÅ¡laikymÄ savo sÅ«nui.

Laikytina, kad apeliantas turi pareigÄ imtis visų įmanomų priemonių tinkamai pasirÅ«pinti savo vaikų materialine gerove, kadangi byloje nėra nustatyta aplinkybių, atleidžiančių apeliantÄ nuo tinkamo Å¡ios pareigos vykdymo. Apelianto pareigos teikti materialinę paramÄ nevykdymas iÅ¡ esmės materialiai pilnametį Å¡alių sÅ«nų iÅ¡laikant tik jo motinai, nepagrįstai pažeistų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, kadangi pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus tenka abiems tėvams.

Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto turtinė padėtis nėra sÄ lygojanti galimybę apeliantui neteikti materialinės paramos savo sÅ«nui ar kad teiktinas materialinis iÅ¡laikymas iÅ¡ esmės pažeistų apelianto ar jo mažamečio sÅ«naus teises ir bÅ«tų neįmanomas.Apeliacinės instancijos teismo manymu, iÅ¡ dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentu dėl teismo sprendime nepagrįstai nurodytos minimaliems poreikiams patenkinti skirtinos pinigų sumos.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog vieno asmens poreikiams patenkinti yra bÅ«tina minimali mėnesio alga (CK 6.461 str. 2 d.) neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad minimalaus iÅ¡laikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga, be to, vaiko iÅ¡laikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima. Ä®statymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau nepaisant to, toks netinkamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimas nėra teisinis pagrindas keisti ar naikinti iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ .

Dėl įrodinėjimo pareigos Kaip vienÄ iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų atsakovas nurodė teismo teiginį dėl įrodymų apie sudegusį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nebuvimÄ . Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nesirėmė prejudicinę galiÄ turinčiu 2011 m. gruodžio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame nurodyta, kad Å¡is turtas vertinamas 0 Lt. Taip pat mano, kad kadangi nagrinėjama byla, kilusi iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, teismas turėjo bÅ«ti aktyvus ir pats rinkti byloje reikiamus įrodymus.

Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais sutiktina tik iÅ¡ dalies. Sutiktina, kad pirmiau paminėtas teismo sprendimas turi prejudicinę galiÄ Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, tačiau negalima sutikti, kad turto įvertinimas 0 Lt patvirtina Å¡io turto sudegimo faktÄ . Pirmiau paminėtame teismo sprendime jokių duomenų ar aplinkybių apie tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip kad nurodė apeliantas, yra sudegęs, nėra, todėl negalima teigti, kad jame nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas bÅ«tent dėl pastato sudegimo.

Nesant jokių gaisro aplinkybę patvirtinančių įrodymų, teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas šios aplinkybės neįrodė.Remiantis CPK 179 straipsnio nuostatomis, laikytina, kad teismo galimybė rinkti įrodymus yra kaip išimtis iš proceso rungimosi principo ir šalių pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Įrodymų pateikimo pareiga numatyta šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir tik išimtiniais atvejais, numatytais CPK ar kituose įstatymuose, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, arba kai nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, teismas turi teisę rinkti įrodymus.

Sutiktina, kad nagrinėjant Å¡eimos bylas teismui yra suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo manymu, tai yra bÅ«tina teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . Taigi, net ir nagrinėjant Å¡eimos bylas teismas neturi teisės be pagrindo savo iniciatyva rinkti įrodymus, kadangi tokia teise teismas gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei tai yra bÅ«tina teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamojo namo sudegimo faktas nebuvo esminis nagrinėjamoje byloje ir kad Å¡io fakto nustatymas ar nenustatymas iÅ¡ esmės negalėjo lemti vienokio ar kitokio teismo sprendimo priėmimo, laikytina, jog teismas pagrįstai nesiėmė iniciatyvos Å¡iÄ aplinkybę patvirtinantiems įrodymams surinkti.

Be to, pažymėtina, kad teismui be pagrindo negali bÅ«ti perkeliama įrodinėjimo naÅ¡ta net ir Å¡eimos bylose. Apeliantas, bÅ«damas suinteresuotas sau palankia bylos baigtimi, turi imtis visų procesinių priemonių savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytoms aplinkybėms įrodyti ir savo pozicijai pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, nurodytas apeliacinio skundo argumentas nelaikytinas pakankamu teismo sprendimui naikinti.Taigi, atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant paramos bÅ«tinumÄ ir apelianto pareigÄ teikti materialinę paramÄ savo pilnamečiam sÅ«nui, besimokančiam mokymo įstaigos dieniniame skyriuje, apelianto nurodytų aplinkybių, kurios jo teigimu, Å¡alina galimybę jam tinkamai vykdyti savo pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti sÅ«nų, nebuvimÄ , ir sprendė, kad apeliantas taip pat turi prisidėti prie iÅ¡laikymo savo vaikui teikimo.

Nurodytų aplinkybių visumÄ teisėja vertina kaip pakankamÄ pagrindÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.Taip pat pažymėtina, kad paramos teikimo santykiai yra tęstinio pobÅ«džio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio parama, Å¡alims res judicata galios neįgyja; pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (pvz., pilnametis vaikas pradėjo dirbti ar jo realios galimybės užsitikrinti savarankiÅ¡kas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindÄ peržiÅ«rėti teismo sprendimÄ , kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti teismo sprendimu nustatytÄ paramÄ .

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                                                                     RÅ«ta Palubinskaitė