2013-12-12 Nr. AB-9844-3-61-3-03258-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-1729/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03258-2012-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. A1-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti jam iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 10 000 Lt neturtinės žalos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-160 nuo 2012 m. liepos 12 d. buvo paskirtas eiti Švenčionėlių miesto seniūnijos seniūno pareigas. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-300 paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą – už tai, kad jis netinkamai vykdė tarnybines pareigas – neteisėtai nupirko iš atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės UAB „Arlena“ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas daro viską, kad sutrikdytų jo darbą, vykdo psichologinį spaudimą, kenkia Švenčionėlių miesto seniūnijos veiklai. Skundžiamame įsakyme pateikiami tikrovės neatitinkantys teiginiai, iš jo neaišku, kokiu pažeidimu pareiškėjas yra kaltinamas, pareiškėjo veikloje nėra jokio tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Švenčionėlių miesto seniūnijos surinktos atliekos buvo vežamos savivaldybės įmonės UAB „Švenčionių švara“ traktoriumi. Švenčionėlių miesto seniūnija sutarčių su atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmone UAB „Arlena“ nėra pasirašiusi. Atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo apklaustas UAB „Švenčionių švara“ direktorius. UAB „Arlena“ patvirtino, kad atliekos buvo vežamos UAB „Švenčionių švara“ traktoriumi, atliekos priimtos pagal faktinį atvežimo kiekį. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl tokios situacijos jis yra pažemintas, nes apie jam skirtas nuobaudas buvo pranešta Lietuvos radijo programos metu, jis yra sukrėstas dvasiškai, jaučia emocinę depresiją, dėl to jam teko kreiptis į šeimos gydytoją.

Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog 2012 m. lapkričio 6 d. buvo gauta informacija, kad Švenčionėlių miesto seniūnijos seniūnas A. Ž. neteisėtai nupirko atliekų tvarkymo (šalinimo) paslaugas iš atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės UAB „Arlena“ pagal 2012 m. gegužės 29 d., 2012 m. birželio 28 d. ir 2012 m. liepos 23 d. sąskaitas faktūras, todėl pareiškėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Švenčionių rajono savivaldybės administracija nesuteikė seniūnijai (seniūnui) teisės sudaryti viešųjų pirkimų sutarčių, todėl Švenčionėlių miesto seniūnija (seniūnas) neteisėtai užsakė iš atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės UAB „Arlena“ atliekų priėmimo sandėliuoti paslaugas ir Švenčionėlių miesto seniūnijai priklausančiu traktoriumi atliekas pristatė į UAB „Arlena“ teritoriją. Minėtas sąskaitas faktūras pareiškėjas pasirašė. Kai nėra rašytinės sutarties, sąskaitos faktūros išrašymas ir priėmimas patvirtina vienkartinio sandorio sudarymą. Tokiems sandoriams sudaryti pareiškėjas įgaliojimų neturėjo, be to, tam nebuvo jokio pagrindo, nes Švenčionių rajono savivaldybės administracija atliekų tvarkymo paslaugas perka iš UAB „Švenčionių švara“ pagal sudarytą sutartį. UAB „Švenčionių švara“ atliktų darbų aktus derina ir pasirašo seniūnas. Pareiškėjas yra pasirašęs ne vieną tokį atliktų darbų aktą, dėl to jam buvo žinoma apie šį paslaugų teikėją. Seniūnija nėra viešasis juridinis asmuo ir negali būti perkančiąja organizacija.

Atsakovo teigimu, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas, be to, Administracija neteikė tretiesiems asmenims jokios informacijos, susijusios su tarnybiniu patikrinimu bei paskirta tarnybine nuobauda.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą tenkino iš dalies, panaikino Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. A1-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“, kitą skundo dalį atmetė.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, jog komisijos, tyrusios Švenčionėlių miesto seniūno A. Ž. galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, (toliau – ir komisija) 2012 m. gruodžio 3 d. išvadoje Nr. A4-455 (toliau – ir Išvada) buvo konstatuota, kad Švenčionėlių miesto seniūnijos seniūnas A. Ž. kreipėsi į UAB „Arlena“ dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo ir neteisėtai nupirko iš šios bendrovės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas pagal tris sąskaitas faktūras (2012 m. gegužės 29 d. ARL12 Nr. 36, 2012 m. birželio 28 d. ARL12 Nr. 46, 2012 m. liepos 23 d. ARL12 Nr. 52). Teismas pažymėjo, kad tai vienintelės faktinės aplinkybės, nurodytos Išvadoje, kurias patvirtina tik pateiktos trys sąskaitos faktūros bei neišsamūs UAB „Arlena“ direktoriaus atsakymai. Sprendime pastebėta, kad komisijos išvados labiau paremtos prielaidomis, nei konkrečiais ginčui reikšmingais faktais. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties esminio elemento – pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių. Sprendime pažymėta, kad nenurodžius pažeidimo padarymo datos, teismas neturi galimybės įvertinti, ar nėra suėję tarnybinei nuobaudai skirti terminai. Nagrinėjamu atveju pateiktos sąskaitos faktūros patvirtina, kad 2012 m. gegužės 29 d., birželio 28 d. ir liepos 23 d. UAB „Arlena“ priėmė sandėliuoti stambiagabarites atliekas, kurių savininkas, remiantis šios bendrovės direktoriaus paaiškinimu, buvo Švenčionėlių miesto seniūnija. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nei Švenčionėlių miesto seniūnija, nei Švenčionių rajono savivaldybės administracija už šias paslaugas nesumokėjo. Teismas konstatavo, jog nepagrįsta atsakovo išvada, kad Švenčionėlių miesto seniūnijos seniūnas neteisėtai nupirko iš UAB „Arlena“ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, jog vien PVM sąskaitų faktūrų pirkimo–pardavimo santykiams pagrįsti nepakanka.

Teismas rėmėsi Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių miesto seniūnijos veiklos nuostatų, patvirtintų Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A-350, (toliau – ir Nuostatai) 18.4 punktu. Teismas pabrėžė, kad komisija objektyviai nenustatė UAB „Arlena“ ir Švenčionėlių miesto seniūnijos sutartinių santykių pobūdžio bei turinio. Nors pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, kad paslaugų iš UAB „Arlena“ nepirko ir jokių įsipareigojimų su bendrove neturi, tačiau šios aplinkybės nebuvo tirtos bei atskleistos. Teismas sprendė, kad ginčo atveju nebuvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Įvertinęs tai, kad įrodomieji faktai byloje yra tik aplinkybės, kurias kaip savo argumentus nurodo komisija (nėra šalutinių įrodomųjų faktų, liudytojų parodymų, nėra duomenų, paneigiančių kiekvienos iš šalių argumentus), teismas darė išvadą, jog nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, nes nei Išvadoje, nei Įsakyme, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, nėra konkretizuoti pareiškėjo veiksmai, lemiantys paslaugų iš UAB „Arlena“ pirkimą.

Teismas pažymėjo, jog patikrinimo metu nebuvo nustatytos ir pažeidimo pasekmės. Vien tai, kad atliekas priėmė kita bendrovė nei nustatyta Švenčionių rajono savivaldybės administracijos sudarytoje atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartyje su UAB „Švenčionių švara“, nenustačius, kokiu pagrindu tai padaryta, savaime nėra pažeidimo pasekmė.

Sprendime vadovautasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija), (toliau – ir Taisyklės) 13 punktu. Teismas nustatė, kad Išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž. ir nurodyta, kad nėra nustatyta tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau pats pažeidimas nekvalifikuotas, nenurodyta jo padarymo diena, įvykdymo aplinkybės ir padariniai, taip pat nenurodyta, kaip pasireiškė A. Ž. aplaidumas nevykdant Nuostatų 18.4 punkto. Atsižvelgęs į tai, kad patikrinimo metu nebuvo nustatytas pats pažeidimo faktas, jo pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, netirta seniūno A. Ž. kaltė, t. y. nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, teismas konstatavo, kad pareiškėjo veikoje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, o pats patikrinimas atliktas neišsamiai, vienpusiškai bei vadovaujantis prielaidomis. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija nepagrįstai pareiškėją A. Ž. patraukė tarnybinėn atsakomybėn.

Teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta, kad dėl neteisėto tarnybinės nuobaudos paskyrimo A. Ž. buvo padaryta neturtinė žala. Teismas pažymėjo, jog skunde pareiškėjas iš esmės apsiriboja neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo, patirtų dvasinių išgyvenimų. Objektyvių aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos buvimą, teismas nenustatė.

III. Atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 1A-300, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. Ž. reikalavimą atmesti; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas be aplinkybių, išdėstytų atsiliepime į skundą, apeliaciniame skunde taip pat nurodo:

1) Nepagrįsti teismo sprendimo motyvai, kad tarnybinio patikrinimo metu atsakovas nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių: 1) kad pats pareiškėjas kreipėsi į UAB „Arlena“ dėl paslaugų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, su kuriuo UAB „Arlena“ darbuotoju buvo derinamos sandorio sąlygos; 2) kada pareiškėjas kreipėsi į UAB „Arlena“; 3) kas pristatė UAB „Arlena“ atliekas ir perdavė seniūnui pasirašyti UAB „Arlena“ pateiktas sąskaitas. Atsakovas teigia, jog Nuostatų 18.4 punktas nustato universalų draudimą pareiškėjui sudaryti tam tikros rūšies (paslaugų, prekių ar darbų pirkimo–pardavimo) sandorius, todėl faktinės aplinkybės, nagrinėjant pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą, neturi jokios teisinės reikšmės. Šio konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėčiai nustatyti pakanka nustatyti vien tai, kad pareiškėjas faktiškai sudarė draudžiamos rūšies sandorį. Atsakovo teigimu, visiškai jokios teisinės reikšmės taip pat neturi ir ta faktinė aplinkybė, ar UAB „Arlena“ atliekas pristatė pats pareiškėjas, ar tai atliko kokie nors kiti asmenys pareiškėjo pavedimu. Tam, kad egzistuotų Nuostatų 18.4 punkto pažeidimas, t. y. Įsakymu pareiškėjui inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, pakanka to, kad pareiškėjas pasirašė ant sandorio (ar jį patvirtinančių dokumentų, šiuo atveju – PVM sąskaitų faktūrų). Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad pats pareiškėjas iš esmės neneigė UAB „Arlena“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pasirašymo fakto, neneigė ketinimo iš UAB „Arlena“ pirkti tam tikras bendrovės teikiamas paslaugas, neneigė žinantis, jog atsakovas jau yra sudaręs sandorį dėl atitinkamų paslaugų teikimo su UAB „Švenčionių švara“.

2) Sandorio tarp pareiškėjo ir UAB „Arlena“ sudarymo faktas yra akivaizdus. Šioje administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ir UAB „Arlena“ sutarė dėl sandorio dalyko, t. y. paslaugų, kurias pareiškėjas pageidavo, kad UAB „Arlena“ suteiktų, turinio. Teismo sprendimo motyvai, kad faktiškai neapmokėjus už UAB „Arlena“ paslaugas, negalima laikyti, jog pareiškėjas sudarė sandorį, yra visiškai nepagrįsti.

3) Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad atlikdamas tarnybinį patikrinimą atsakovas nenustatė jokių pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmių ir kad tokios pasekmės apskritai neegzistuoja. Atsakovo teigimu, pareiškėjas su UAB „Arlena“ sudarė sandorį dėl bendrovės teikiamų paslaugų pirkimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atitinkamos paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos, taigi bendrovė turi reikalavimo teisę sumokėti už suteiktas paslaugas.

4) Pareiškėjas nei tarnybinio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenurodė jokių objektyvių priežasčių, nulėmusių jo veiksmus, t. y. nenurodė, dėl ko pareiškėjas negalėjo pasinaudoti UAB „Švenčionių švara“, su kuria atsakovas yra sudaręs sutartį dėl atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, paslaugomis, dėl ko buvo priverstas kreiptis į UAB „Arlena“.

Pareiškėjas A. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjas teigia, jog teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad UAB „Arlena“ dėl atliekų išvežimo paslaugų pirkimo jokio sandorio nesudarė ir pažymi, jog nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas nukrypo nuo teisės aktų reikalavimų bei sąmoningai aplaidžiai vykdė pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“, kuriuo pareiškėjui A. Ž. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis inter alia hierarchijos ir pavaldumo principais. Valstybės tarnautojas turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pažymėtina, kad tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką.

Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kt. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), ar yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Pažymėtina, kad pranešime apie valstybės tarnautojo padarytą tarnybinį nusižengimą turi būti tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu įtariamas valstybės tarnautojas (nurodomi konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės).

Vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir suformuota teismų praktika, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atliktas pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas, surašyta ir pateikta Išvada tokia apimtimi ir už tuos pareiškėjo veiksmus (neveikimą), kurie nurodyti pranešime, o tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta tik už tuos veiksmus (neveikimą), apie kuriuos buvo nurodyta pranešime ir Išvadoje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir nustatyti, ar Išvadoje yra nurodytas atsakovo nustatytas pareiškėjo (valstybės tarnautojo) padarytas konkretus tarnybinis nusižengimas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateiktas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžtos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

Pagal nagrinėjamos bylos duomenis pareiškėjas yra Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių miesto seniūnas. Pareiškėjui 2012 m. gruodžio 17 d. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 6), kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus 2012 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 14-165 galbūt pareiškėjas yra padaręs tarnybinį nusižengimą – nupirkdamas iš atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės UAB „Arlena“ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, viršijo seniūnijos seniūnui suteiktus įgaliojimus, nes ši paslauga jau buvo nupirkta iš UAB „Švenčionių švara“ (2012 m. balandžio 30 d. sutartis Nr. J-125). 2012 m. gruodžio 3 d. išvadoje Nr. A4-455, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (b. l. 8-10), nurodyta, kad 2012 m. gegužės 29 d.

PVM sąskaita faktūra ARL12 Nr. 36, 2012 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra ARL12 Nr. 46 ir 2012 m. liepos 23 d. PVM sąskaita faktūra ARL12 Nr. 52 yra pasirašytos pareiškėjo, kuris nupirko iš atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės UAB „Arlena“ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi, rajono savivaldybės administracija šias paslaugas jau buvo nupirkusi iš UAB „Švenčionių švara“. Išvadoje taip pat nurodyta, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracija yra sudariusi atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Švenčionių švara“, o ne su UAB „Arlena“, o pareiškėjas kreipėsi į UAB „Arlena“ dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo, nes jis pasirašė ir savivaldybės administracijai pateikė apmokėti UAB „Arlena“ išrašytas sąskaitas faktūras.

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas nevykdė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių miesto seniūnijos veiklos nuostatų, patvirtintų Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A-350, 18.4 punkto reikalavimų. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į komisijos 2012 m. gruodžio 3 d. išvadą Nr. A4-455, 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-300, pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – netinkamai vykdė tarnybines pareigas, t. y. dėl aplaidumo nevykdė seniūnijos nuostatų 18.4 punkto – neteisėtai nupirko iš atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės UAB „Arlena“ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas pagal pateiktas sąskaitas faktūras, ir skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 33).

Pareiškėjas byloje prašė panaikinti jam skirtą tarnybinę nuobaudą, nes nuobauda paskirta neatsižvelgiant į jo pirminį paaiškinimą, kad iš jam pateikto pranešimo ir Įsakymo nėra aišku, kokiu pažeidimu jis yra kaltinamas, Švenčionėlių miesto seniūnijos surinktos atliekos buvo vežamos savivaldybės įmonės UAB „Švenčionių švara“ traktoriumi, o Švenčionėlių miesto seniūnija nėra pasirašiusi sutarčių su UAB „Arlena“. Taip pat pareiškėjas skundą grindė tuo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo apklaustas UAB „Švenčionių švara“ direktorius K. D., kuris pareiškėjui neatsakė į 2012 m. gruodžio 6 d. prašymą, kad UAB „Arlena“ patvirtino, jog atliekos buvo vežamos UAB „Švenčionių švara“ traktoriumi, atliekos buvo priimtos pagal faktinį atvežimo kiekį. Pareiškėjas teigė, kad nusižengimas nebuvo padarytas, kad nėra objektyvių jo pareigų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo požymių, atsakovas neišsamiai ir nevisapusiškai išanalizavęs esamą situaciją, priėmė nepagrįstą Įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino pagrįstais šiuos pareiškėjo argumentus ir panaikino Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Išvadoje nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad nepagrįsta atsakovo išvada, jog pareiškėjas neteisėtai nupirko iš UAB „Arlena“ komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, nes PVM sąskaitų faktūrų pirkimo–pardavimo santykiams pagrįsti nepakanka, PVM sąskaitos faktūros savo esme gali būti laikomos ne tik pirkimo–pardavimo, bet ir komiso, distribucijos bei kitus sutartinius santykius, susijusius su prekių perdavimu, patvirtinančiais dokumentais. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad komisija objektyviai nenustatė UAB „Arlena“ ir Švenčionėlių miesto seniūnijos sutartinių santykių pobūdžio bei turinio, nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, nes nei Išvadoje, nei Įsakyme, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, nėra konkretizuoti pareiškėjo veiksmai, nulėmę paslaugų iš UAB „Arlena“ pirkimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas aplinkybes, kurių pagrindu buvo padarytos minėtos išvados, ir teigia, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta teisėtai. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo pozicija, kad atsakovas jį tarnybinėn atsakomybėn patraukė nepagrįstai, nes pareiškėjo veiksmuose nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama proceso šalių nurodytas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui bylos faktines ir teisines aplinkybes, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai ir pan. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija.

Be to, būtina pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius įrodymus, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių tarnybinio nusižengimo padarymo faktą, kad Išvadoje ir Įsakyme nėra konkretizuoti pareiškėjo veiksmai, nulėmę paslaugų iš UAB „Arlena“ pirkimą, kad nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Taip pat nepripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad patikrinimas buvo atliktas neišsamiai, vienpusiškai bei vadovaujantis prielaidomis.

Byloje nustatyta aplinkybė, kurios neginčija ir pareiškėjas, kad jis pasirašė UAB „Arlena“ išrašytas 2012 m. gegužės 29 d., 2012 m. birželio 28 d., 2012 m. liepos 23 d. PVM sąskaitas faktūras atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai (b. l. 78-80). Iš atsakovo 2012 m. gruodžio 10 d. rašto UAB „Arlena“ matyti, kad šiai bendrovei atsakovas grąžino pareiškėjo pateiktas atsakovui PVM sąskaitas faktūras, nurodydamas, kad nepirko iš šios bendrovės paslaugų, už kurias išrašytos šios sąskaitos faktūros (b. l. 77). PVM sąskaitose faktūrose nurodytos paslaugos: stambiagabaritės atliekos bei mišrios komunalinės atliekos. UAB „Arlena“ nurodė, kad buvo suteikta ne atliekų išvežimo, o stambiagabaričių atliekų priėmimas sandėliuoti į teritoriją, atliekas atvežęs vairuotojas savininku deklaravo Švenčionėlių seniūniją. Pareiškėjas byloje yra nurodęs, kad atliekas vežė UAB „Švenčionių švara“. Byloje buvo pateikta atsakovo ir UAB „Švenčionių švara“ 2012 m. balandžio 30 d. sutartis, pagal kurią atsakovas užsako, o ši įmonė vykdo darbus, iš jų ir kietųjų atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas (b. l. 49). Šioje sutartyje nurodyta, kad įmonė, pasibaigus eiliniam mėnesiui, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų pateikia atsakovui atliktų darbų aktus, suderintus ir pasirašytus atitinkamos teritorijos, iš jų Švenčionėlių miesto seniūnijos, seniūnų, ir PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas, priėmęs atliktų darbų aktus su PVM sąskaitomis faktūromis, atsiskaito su įmone per 120 kalendorinių dienų. Pažymėtina, jog pareiškėjas nėra byloje pateikęs įrodymų, kad jam nebuvo žinoma ši sutartis, kad jam buvo pavesta vykdyti atliekų tvarkymą, pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, susijusias su atliekų tvarkymu.

Pareiškėjo funkcijos, kompetencija yra nurodytos Švenčionėlių miesto seniūnijos seniūno pareigybės aprašyme (b. l. 74-76) bei Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių miesto seniūnijos veiklos nuostatuose (b. l. 70-73). Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionėlių miesto seniūnijos veiklos nuostatų 18.4 punktas nustato, kad seniūnas sudaro (pasirašo) seniūnijos veiklos sutartis, išskyrus prekių, paslaugų ir darbų pirkimo–pardavimo sutartis, rūpinasi jų vykdymu. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta jokia rašytine forma sudaryta paslaugų sutartis su UAB „Arlena“, tačiau pareiškėjas pasirašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodoma, kad atsakovui buvo suteiktos paslaugos, už kurias turi būti apmokama, t. y. buvo nupirktos paslaugos. Pažymėtina, kad byloje nepaneigta aplinkybė, jog UAB „Arlena“ išrašydama PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas bendravo su pareiškėju ir būtent pareiškėjas nurodė, kad paslaugų pirkėjas turi būti nurodytas atsakovas Švenčionių rajono savivaldybės administracija.

Taigi nagrinėjamoje byloje buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad pareiškėjas pasirašė ir priėmė PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra užfiksuota tai, jog Švenčionių rajono savivaldybės administracijai buvo parduota paslauga, už kurią turi būti apmokėta. Atsakovas tokius pareiškėjo veiksmus vertina kaip viršijančius pareiškėjo kompetenciją ir jam suteiktus įgalinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos šalių pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai atsakovo veiksmus įvertino kaip viršijančius pareiškėjo kompetenciją ir jam suteiktus įgalinimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nei teikdamas atsakovo sudarytai komisijai paaiškinimus, nei teikdamas skundą teismui, nei 2013 m. vasario 19 d. teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus, nei atsiliepime į apeliacinį skundą, nenurodė, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu jis pasirašė PVM sąskaitas faktūras ir priėmė šias sąskaitas faktūras, kurios išrašytos pirkėjui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, t. y. kokiu pagrindu veikė atsakovo vardu ar už atsakovą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu jis (pareiškėjas) pasirašė minėtas PVM sąskaitas faktūras, tačiau pareiškėjas paaiškinimų nepateikė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturėjo teisės pasirašyti PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą, nurodė, kad tarnybinio tyrimo metu nebuvo atskleistos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jis paslaugų iš UAB „Arlena“ nepirko ir jokių įsipareigojimų su bendrove neturi, tačiau su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiktina, nes šias pareiškėjo aplinkybes patvirtina pareiškėjo pasirašytos ir priimtos PVM sąskaitos faktūros, UAB „Arlena“ paaiškinimai. Kaip jau buvo minėta, pats pareiškėjas nenurodė jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, susijusių su PVM sąskaitų faktūrų pasirašymu, kurias atsakovas būtų privalėjęs aiškintis ir vertinti.

Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytos ir pažeidimo pasekmės, o vien tai, kad atliekas priėmė kita bendrovė nei nustatyta Švenčionių rajono savivaldybės administracijos sudarytoje atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartyje su UAB „Švenčionių švara“, nenustačius, kokiu pagrindu tai padaryta, pati savaime nėra pažeidimo pasekmė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio pažeidimo. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už tai, kad jis viršijo savo kompetenciją, t. y. atliko veiksmus, kurie jam nepavesti. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikti įrodymai, jog atsakovui neatsirado neigiamos turtinio pobūdžio pasekmės, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties ir pareiškėjui negalėjo būti skirta tarnybinė nuobauda. Pažymėtina, kad pareiškėjui nėra skirta ypač griežta tarnybinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus neigiamoms pasekmėms (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011; kt.). Atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y. į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nurodytas aplinkybes, atsakovo byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas, pažeidė valstybės tarnybos tvarką, nevykdydamas seniūnijos nuostatų 18.4 punkto reikalavimų, padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai vykdė tarnybines pareigas dėl aplaidumo, t. y. Išvadoje buvo nustatyta ir pareiškėjo kaltė. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą.

Apibendrindama nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo motyvus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“, ir pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“ panaikinimo atmesti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikintas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“, panaikinama, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“ panaikinimo atmetamas, o kita sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. A1-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“.

Pareiškėjo A. Ž. skundo reikalavimą dėl Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-300 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. Ž.“ panaikinimo atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė