2024-03-13 Nr. AB-4272-3-62-3-02176-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-20-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02176-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovės A. Š..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės A. Š. (toliau – ir atsakovė) 93,56 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) administravimas.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Jurbarko rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T2-84 patvirtinti Jurbarko rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kurie yra privalomi fiziniams asmenims, gyvenantiems arba kitu pagrindu teisėtai valdantiems nekilnojamojo turto objektus Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir visiems fiziniams ir juridiniams asmenims vykdantiems ūkinę ar kitokią veiklą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti vietinę rinkliavą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Atsakovė privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Jurbarko r. sav., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo objektas). Atsakovė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) nėra sumokėjusi pareiškėjui 93,56 Eur vietinės rinkliavos, kurią pareiškėjas apskaičiavo Nuostatų nustatyta tvarka.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovės A. Š. 70,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą (Nuostatus), taip pat į tai, jog atsakovei ginčo laikotarpiu priklausė ginčo objektas, pažymėjo, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

5. Teismas, spręsdamas dėl priteistino vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydžio, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad mokestį (kaip ir vietinę rinkliavą) apskaičiuoti arba perskaičiuoti galima ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 9 d., pažymėjo, kad pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2023 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus, taigi nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą už 2019 metus, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovės 70,16 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

7. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, konstatavęs, jog jos neatitinka būtinumo kriterijaus.

III. 8. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovės likusį 23,40 Eur įsiskolinimą už komunalinių atliekų tvarkymą. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, kadangi MAĮ 68 straipsnis šioje byloje netaikytinas. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, tačiau pareiškėjas kreipimosi į teismą dieną naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos ir nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, t. y. siekdamas priverstinio vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo. Tokia pareiškėjo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 suformuotą poziciją.

8.2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

8.3. Vietinės rinkliavos skola už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atsakovei buvo apskaičiuota ir mokėjimo pranešimas išsiųstas dar 2019 m. vasario 25 d., t. y. galiojant ankstesnei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, todėl šiai įsiskolinimo daliai priteisti turėtų būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d., bei sprendžiama, kad reikalavimo senaties terminas šiai vietinės rinkliavos įsiskolinimo daliai nebuvo praleistas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovei apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos, kuri susidarė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės.

10. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

11. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo prašymą iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovės 70,16 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., o likusią reikalavimo dalį atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjas praleido senaties terminą kreiptis dėl vietinės rinkliavos, apskaičiuotos atsakovei už 2019 metus, įsiskolinimo priteisimo.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta dalis pareiškėjo reikalavimo, teigia, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už 2019 metus buvo apskaičiuotas laikantis teisės aktuose nurodytų terminų, be to, nagrinėjamu atveju taikytina ankstesnė Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio redakcija.

13. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nagrinėjamoje byloje taikytino ieškinio senaties termino, pažymi, jog Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

14. Iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusiose Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos 5 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nusistovėjęs aiškinimas, kad pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-506-815/2021, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-420-502/2023 ir kt.).

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, bylos medžiagą, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju, apskaičiuojant 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vietinės rinkliavos įsiskolinimą, nėra taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. kad šiam reikalavimui taikytinas trejų metų senaties terminas, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog: atsakovei 23,63 Eur vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota 2019 m. vasario 25 d. ir tai užfiksuota 2019 m. vasario 25 d. vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. 10648961 (el. b. l. 25-26) ir 2019 m. spalio 3 d. Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimu Nr. 10719555 (el. b. l. 24-25); atsakovei 2020 m. sausio 7 d., 2021 m. sausio 12 d., 2022 m. sausio 6 d. ir 2023 m. sausio 9 d. buvo siųsti įspėjimai dėl skolos (el. b. l. 27-30). Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovei vietinė rinkliava už 2019 metus apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

17. Pasisakant dėl ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo išieškojimo, pažymėtina, jog nesant Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme ar kituose įstatymuose atitinkamų nuostatų, priteisiant vietinę rinkliavą, turi būti taikomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas senaties terminas. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis. Šią senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021, 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-420-502/2023, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-510-556/2023 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo už 2019 metus, priteisimo.

18. Teisėjų kolegija, pasisakydama, dėl pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015, kuriame, pasak pareiškėjo, teismas ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo pat jos atsiradimo dienos, pabrėžia, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytame Lietuvos administracinio teismo sprendime nebuvo pateiktas išaiškinimas dėl ieškinio senaties taikymo. Be to, Šios nutarties 17 punkte yra aptarta naujausia, nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika aiškinant ir taikant aptartas teisės normas, todėl nėra jokio pagrindo ja nesivadovauti nagrinėjamoje byloje.

19. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus, ginčo teisinių santykių specifiką bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis