2016-06-01 Nr. AB-11998-3-61-3-03848-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-112-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03848-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nesumokėto darbo užmokesčio dalį, t. y. 15 380,82 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėja paaiškino, kad nuo 1998 m. liepos 20 d. tarnauja Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau – ir STT), yra statutinė valstybės tarnautoja (pareigūnė). 2007 m. spalio 22 d. buvo paskirta į A lygio 14 kategorijos pareigas. 2008 m. sausio 1 d. jai buvo suteikta 1 kvalifikacinė kategorija. Nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. liepos 1 d. buvo nėštumo ir gimdymo, vėliau ir vaiko priežiūros atostogose. 2012 m. vasario 1 d. jos tarnybos stažas buvo 15 metų.

Pareiškėja prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią nuo 2011 m. liepos 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (viso už 27 mėnesius). Nesumokėtas darbo užmokesčio dalis susidarė dėl nepagrįstai sumažinto priedo už kvalifikacinę kategoriją (45 procentų iki 30 procentų pareiginės algos) bei dėl nepagrįstai sumažinto priedo už pareigybės kategoriją (nuo 7 koeficiento iki 6,86 koeficiento). Taip pat apskaičiuojant nesumokėtą darbo užmokestį atsižvelgta į tai, kad priedas už tarnybos stažą nuo 2011 m. liepos 2 d. iki 2012 m. sausio 31 d. sudarė 12 proc. pareiginės algos, o nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – 15 proc. pareiginės algos. Pareiškėjos paskaičiavimu iš viso per 27 mėnesius susidaro 15 380,82 Lt nesumokėto darbo užmokesčio dalis, kuri priteistina iš atsakovo STT. Nurodyta suma yra apskaičiuota su visais darbuotojui privalomais mokėti mokesčiais. Susidariusio nesumokėto darbo užmokesčio dalies apskaičiavimas yra apytikslis, atliktas pagal faktiškai priklausantį darbo užmokestį.

Pareiškėjos teigimu, valstybei nustačius aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, ji negavo dalies teisėtai įgyto darbo užmokesčio, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Pareiškėja savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, kuriame buvo konstatuota, jog Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 1 priedas, kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, taip pat STT statuto 30 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, atsakovas pažeidė jos teisę gauti teisingą atlygį už atliktą darbą, todėl privalo išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir sumažinto priedo už suteiktą kvalifikacinę kategoriją dydžio taikymo.

Atsakovas STT, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 7–10) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, pareiškėja yra STT pareigūnė. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjos darbo užmokestis (14 pareigybės kategorija; 1-oji kvalifikacinė kategorija) buvo sumažintas ir mokamas vadovaujantis VTĮ 25 str. 1 priedo pakeitimo įstatymo nuostatomis, t.y. 14 pareigybės kategorijos pareiginės algos dydis sumažintas nuo 7 iki 6,86. Sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjai tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį stažą ir kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Todėl, pareiškėjos priedas pagal VTĮ už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją, vadovaujantis STT Statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu, buvo sumažintas nuo 45 procentų iki 30 procentų pareiginės algos.

Paaiškino, kad STT, kaip valstybės teisėsaugos įstaiga, mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įsigaliojimo, vadovavosi darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Pažymėjo, jog šiuo metu nėra priimtas joks teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi STT galėtų pareiškėjai išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, t.y. 15 461,52 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 2 d. sumažinus pareiginės algos koeficientą ir priedą už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjos J. R. skundą tenkino. Teismas priteisė pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 15 461,52 Lt valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką (iki mokesčių), susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą ir susiklosčiusią teismų praktiką bylose dėl darbo užmokesčio, pensijų ir kt. nepriemokų priteisimo, sprendė, kad antikonstituciniais pripažintų teisės aktų (teisės normų) taikymu pažeistos pareiškėjos teisės turi būti ginamos.

Įvertinęs nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjai priteistina iš atsakovo STT, o ne Lietuvos valstybės, atstovaujamos STT.

Remdamasis 2013 m. spalio 14 d. atsakovo STT pažyma ir Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, teismas sprendė, kad pareiškėjai J. R. už laikotarpį nuo 2011 m. liepos 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., neteisėtai sumažinus pareiginės algos dydžio koeficientą bei pareiginės algos dydžio priedą už kvalifikacinę kategoriją, priteistina 15 461,52 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoka.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Jei apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą atmestų, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams.

Apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad šiuo metu nėra priimtas joks norminis teisės aktas, kuriuo vadovaujantis STT galėtų pareiškėjai išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, todėl nėra teisinio pagrindo išmokėti sumą, kuri mokant darbo užmokestį iki 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo neišmokėta dėl darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusių valstybės tarnybos įstatymo bei STT statuto 30 straipsnio nuostatų taikymo.

Pareiškėja J. R. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti skunde pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, priteisimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. liepos 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Specialių tyrimų tarnyboje ėjo (duomenis neskelbtini) pareigas (A lygio, 14 kategorijos pareigybė), turėjo 1-ąją kvalifikacinę kategoriją. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuo 2011 m. liepos 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo neišmokėta 15 461,52 Lt darbo užmokesčio dalis.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (2003 m. balandžio 1 d. Nr. IX-1409; toliau – ir Statutas) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad STT pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Tarnybos pareigūnų pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ statutiniams valstybės tarnautojams taikomas be išlygų. Pagal VTĮ nustatytą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą (23 straipsnio 1 dalis). Pagrindinę valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybės kategorijai nustatytą pareiginės algos koeficientą (24 straipsnio 2 dalis). VTĮ 1 priede „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai“ (2007 m. gruodžio 4 d. redakcija) 14 kategorijai buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas 7,0. Pagal VTĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus valstybės tarnautojams mokami priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. VTĮ 25 straipsnio 3 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija, galiojusi iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nustatyta, jog priedas už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. Statuto 30 straipsnio 4 dalyje (redakcijoje galiojusioje iki 2009 m. liepos 31 d.) nurodyta, jog STT pareigūnams priedas pagal VTĮ už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją – 45 procentus pareiginės algos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 2 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – turėjo 14 pareigybės kategoriją (iki sumažinimo buvo priskirtas 7,0 pareiginės algos koeficientas) ir 1-ąją kvalifikacinę kategoriją (iki sumažinimo 45 proc. pareiginės algos). 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui, pareiškėjos pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas, mažinant 11 ir aukštesnių pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus: 14 pareigybės kategorijos pareiginės algos dydis sumažintas nuo 7,0 iki 6,86. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad pareiginės algos koeficiento mažinimas galios iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vėlesniais trimis pakeitimais (2010, 2011 ir 2012 m.) nurodytas pareiginės algos koeficiento mažinimas buvo pratęsiamas ir paskutiniu pakeitimu numatytas iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Pagal Statuto 30 straipsnio 3 dalį, tarnybos pareigūnams priedo už tarnybos stažą dydžius nustato VTĮ. Pagal VTĮ 25 straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojams priedas už tarnybos stažą sudaro 3 proc. pareiginės algos už kiekvienus trejus metus tarnybos Lietuvos valstybei. Pagal Statuto 30 straipsnio 4 dalį, STT pareigūnams priedai už kvalifikacinę kategoriją skaičiuojami procentais nuo pareiginės algos. Todėl, sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjai tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį stažą ir kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus STT statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d., STT pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 1-ają kvalifikacinę kategoriją buvo sumažintas iki 30 procentų. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad priedo už 1-ają kvalifikacinę kategoriją sumažinimas galios iki 2010 m. gruodžio 31 d. Vėlesniais trimis pakeitimais (2010, 2011 ir 2012 m.) nurodytas priedo už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją sumažinimas buvo pratęsiamas ir paskutiniu pakeitimu numatytas iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, skundžiamame sprendime išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą (jo pasikeitimus), susijusį su pareiškėjos darbo užmokesčio apskaičiavimu ginčijamu laikotarpiu, ir nustatęs, jog pareiškėjos darbo užmokestis buvo sumažintas dėl Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų dydžius, kurios Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo, nusprendė pareiškėjos pažeistas teises apginti priteisiant jai visą dėl Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų taikymo susidariusią darbo užmokesčio nepriemokos sumą.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjai ginčo laikotarpiu nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl praradimų, patirtų dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo, kompensavimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjos reikalavimas, yra labai panašios į aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjos teisinė padėtis ar jos teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d., t. y. jau po skundžiamo neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patenkinti pareiškėjos skundą ir priteisti jai darbo užmokesčio nepriemoką priėmimo, priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Grąžinimo įstatymą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turi būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatuoja, jog pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. pripažino, kad jie buvo neproporcingi. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė pareiškėjos pažeistų teisių gynimo būdą – darbo užmokesčio nepriemokos priteisimą iš atsakovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2016 m. vasario 15 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016; 2016 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016; 2016 m. vasario 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-730-520/2016; 2016 m. vasario 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-883-520/2016 ir kt.).

Apibendrindama anksčiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. R. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė