858c2c51-b980-4ba0-89dc-e4811acc2299 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                             Administracinė byla Nr. I-114-331/2011                                                                                                                         Proceso Nr. 3-61-3-00543-2010-8                                                                                                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 16.8, 74.(S) S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjui R.

J. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. V. skundÄ atsakovei Nacionalinei teismų administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,                                                  n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. J. V. skundu ir jo papildymu (b. l. 2?3, 22?25) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2010-02-03 atsisakymÄ Nr. 4K-193-(4.34) ir įpareigoti atsakovę iÅ¡mokėti sumažintos pensijos skirtumÄ pagal LR Vyriausybės parengtÄ ir patvirtintÄ pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Taip pat skundu prašė sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu nustatyti, ar Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. Nr. XI-537, Žin., 2009 m. Nr. 152-6820) 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (kiek tai liečia teisėjų valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkÄ ) ir 16 straipsnio 4 dalis (kiek tai liečia nenumatytÄ teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmÄ ) neprieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui.

Papildomai taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu nustatyti, ar Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 6, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo (2009 m. gruodžio 8 d. Nr. XI-531 redakcija) 3 straipsnio 3 dalis (kiek tai liečia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydį) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui, taip pat įpareigoti Nacionalinę teismų administracijÄ iÅ¡mokėti jam sumažintos teisėjų valstybinės pensijos skirtumÄ , kuris susidarys taikant ne 1,5, o 1,3 koeficientÄ .Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-23 nutartimi (b. l. 37?44) kreipėsi į Konstitucinį TeismÄ , kuris 2010-06-29 nutarimu pripažino Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taip pat pripažino Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siÅ«loma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas Å¡iuo nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymÄ , neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010-10-06, 2010-10-13 ir 2010-12-20 buvo gauti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai ir patikslinti skundai (b. l. 79?81, 87, 108, 121), todėl teismas 2010-12-02 nutartimi nutarė pripažinti R.

J. V. dalyvavimÄ teismo posėdyje bÅ«tinu su tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriuos reikalavimus teismas turėtų nagrinėti. Teismo posėdyje R. J. V. pagal pateiktus praÅ¡ymus praÅ¡o:

1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2010-02-03 atsisakymÄ Nr. 4K-193-(4.34);

2) priteisti iÅ¡ atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 3 237,45 Lt sumÄ , kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2010 m. lapkričio mėnesio, taikant 1,3 koeficientÄ pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ ;

3) priteisti teismo iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. vasario 1 d. dekretu Nr. 529 buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju, o nuo 2001 m. rugpjūčio 6 d. pradėjo dirbti Kauno apygardos administracinio teismo teisėju. 2008 m. vasario 16 d. jam suėjo 65 metai ir, pasibaigus įgaliojimų laikui, buvo atleistas iÅ¡ teisėjo pareigų. Nacionalinė teismų administracija 2008 m. paskyrė teisėjų valstybinę pensijÄ , kuri nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažinta.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ (Nr. XI-537), kurio 1 straipsnis nustato, kad Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems teisėjų valstybines pensijas. Å io įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, kad Vyriausybė iki 2010-07-01 turi parengti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä , tačiau Å¡iame įstatyme nėra numatytas teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmas.

Pažymi, kad konstitucinis asmenų lygybės principas reiÅ¡kia žmogaus prigimtinę teisę bÅ«ti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pat faktus vertinti skirtingai. Toks nevienodas traktavimas bÅ«tų objektyviai nepateisinamas ir pažeistų jo teisėtus interesus bei lÅ«kesčius. Europos chartijos dėl teisėjų statuso 6 punkte nustatyta, kad teisėjams, kurie yra sulaukę teisėjams įstatymo nustatyto pensinio amžiaus ir kurie ėjo teisėjo pareigas nustatytÄ laikÄ , bÅ«tų mokama tokia pensija, kurios dydis bÅ«tų kuo artimiausias jų paskutinei gautai teisėjo algai.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) garantijos reiÅ¡kia, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti teisėjui tokį socialinį (materialinį) aprÅ«pinimÄ , kuris atitiktų teisėjo statusÄ jam einant pareigas, taip pat ir pasibaigus teisėjo kadencijai, t. y. įgaliojimų laikui. Pagal KonstitucijÄ teisėjams nustatytos materialinės ir socialinės garantijos turi bÅ«ti tokios, kad atitiktų teisėjo konstitucinį statusÄ .Per teismo posėdį R.

J. V. prašė skundo reikalavimus patenkinti, panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2010-02-03 atsisakymÄ Nr. 4K-193-(4.34); priteisti iÅ¡ atsakovo 3 237,45 Lt sumÄ , kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2010 m. lapkričio mėnesio, taikant 1,3 koeficientÄ pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ ; priteisti teismo iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad pagal Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinimÄ jam neturėjo bÅ«ti mažinamas paskirtos pensijos dydis taikant 1,3 koeficientÄ , nenustačius kompensavimo mechanizmo.Atsakovė Nacionalinė teismų administracija su pareiÅ¡kėjo skundu ir patikslintais skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepimuose (b. l. 8?10, 90?91, 113?115) paaiÅ¡kino, kad Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2008-03-05 įsakymu Nr. 9FB-4-(4.46) pareiÅ¡kėjui paskirta teisėjų valstybinė pensija. Atsižvelgiant į teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymo paskirtį ir perskaičiuotÄ teisėjo penkių metų gauto darbo užmokesčio vidurkį, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009-10-01 įsakymu Nr. 9FB-27-(4.46) ir 2009-12-02 įsakymu Nr. 9FB-65-(4.46) pareiÅ¡kėjui paskirta perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija.

Seimas priėmė Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , kurio 1 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta, jog paskirtos ir LR valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos IÅ¡mokų įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p. bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Taigi teisėjų valstybinės pensijos taip pat mažinamos vadovaujantis IÅ¡mokų įstatymo nuostatomis.Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, jog tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad toks teisės aktas (jo dalis) atitinka KonstitucijÄ ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.

Kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. IÅ¡mokų įstatymas yra galiojantis ir jo nuostatos nėra pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. Taigi atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo netaikyti IÅ¡mokų įstatymo, savo veiksmus grįsdamas iÅ¡mokų įstatymo nuostatų prieÅ¡taravimu Konstitucijai. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai vykdo IÅ¡mokų įstatymo nuostatas ir moka pareiÅ¡kėjui pagal IÅ¡mokų įstatymÄ nustatytÄ teisėjų valstybinės pensijos dalį.Esamas valstybinių pensijų skaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo teisinis reguliavimas yra galiojantis, todėl kol nėra naujo teisinio reglamentavimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimÄ , Nacionalinė teismų administracija neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymo ar kito teisės akto, jeigu jis nėra oficialiai pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimÄ 2010-11-16 ir iki Å¡ios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, t.y.

įstatymų leidėjui nepaÅ¡alinus po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo atsiradusių lacunae legis, Nacionalinė teismų administracija neturi teisinių galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti tokių valstybinių pensijų, kurios atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinė teismų administracija neneigia pareiÅ¡kėjo teisės gauti teisėjų valstybinę pensijÄ , tačiau kol nėra KonstitucijÄ atitinkančio teisėjų pensinio aprÅ«pinimo teisinio reglamentavimo, t. y. kol teisės aktais nėra nustatyta, kaip turėtų bÅ«ti pensijos skaičiuojamos/ perskaičiuojamos, atsakovė negali iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui skirtumo, susidariusio dėl to, kad iÅ¡mokant teisėjų valstybinę pensijÄ nuo2010 m. sausio mėn. buvo taikomas užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie LR Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3, o ne 1,5 dydžio ribojimas.

PrieÅ¡ingu atveju susidarytų situacija, kad prieÅ¡taraujančia Konstitucijai pripažinta Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostata netaikoma, o Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 3 d., kuri tuo pačiu Konstitucinio Teismo nutarimu taip pat pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ? taikoma.Nacionalinės teismų administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuri atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime (b. l. 27?29) tretysis suinteresuotas asmuo pasisakė tik dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu nustatyti, ar Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (dalyje dėl teisėjų valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarkos) ir 16 straipnsio 4 dalis (dalyje dėl teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmo nebuvimo) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui bei teisinės valstybės principui.PaaiÅ¡kino, kad teisėjų valstybinės pensijos yra papildomos iÅ¡mokos iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, kurios nėra grindžiamos jokiomis socialinio draudimo ar kitomis specialiomis įmokomis.

Valstybinių pensijų reguliavimas savo prigimtimi yra ne socialinio draudimo teisiniai santykiai, bet socialinės paramos teisiniai santykiai. Å ių pensijų gavėjai kartu gauna ir valstybinę socialinio draudimo pensijÄ , jeigu atitinka sÄ lygas Å¡iai pensijai gauti.Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pasisakęs dėl valstybinių pensijų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2003-12-03 nutarime pirmiausia pasisakė dėl valstybinių pensijų pobÅ«džio ir paskirties, po to analizavo jų santykį su valstybinio socialinio draudimo pensijomis.

Be kita ko, pažymėjo, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobÅ«džiu skiriasi nuo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos. Å ios pensijos skiriamos asmenims už atliktÄ tarnybÄ ar nuopelnus Lietuvos valstybei, nukentėjusiems asmenims – kaip kompensacija, ir yra mokamos iÅ¡ valstybės biudžeto. Teismas pabrėžė, kad valstybinės pensijos nėra privilegija. Valstybė moka Å¡ias pensijas atsižvelgdama į savo biudžeto lėšų iÅ¡teklius ir finansinį pajėgumÄ .

Tokie valstybinių pensijų ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes ir paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti tokių pensijų dydį arba įtvirtinti įvairius tokios pensijos dydžio nustatymo būdus bei neturi prievolės kompensuoti praradimo šių pensijų gavėjams. Dėl to tretysis suinteresuotas asmuo mano, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, nenustatančios valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmo teisėjams, nepažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio.

Taip pat mano, kad Laikinajame įstatyme numatytasis teisinis reguliavimas neprieÅ¡tarauja teisinės valstybės principui, nepažeidžia asmenų teisių ir teisėtų lÅ«kesčių.Laikinuoju įstatymu nei valstybinių, nei valstybinių socialinio draudimo pensijų sistema nėra pertvarkoma iÅ¡ esmės. Jame nustatoma tik laikina kituose teisės aktuose nustatytiems asmenims ir nustatytomis sÄ lygomis paskirtų pensijų mokėjimo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucijos 52 straipsnyje numatyta, kad valstybė laiduoja tik senatvės ir invalidumo pensijas, todėl mano, kad kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatomas bÅ«tent Å¡ioms pensijų rÅ«Å¡ims.

Visų valstybinių pensijų mokėtinus dydžius 2010-2011 m. laikotarpiu nustato bÅ«tent Laikinasis įstatymas. Pagal specialiuosius įstatymus valstybinės pensijos nurodytuoju laikotarpiu yra tik skiriamos, todėl valstybė nepažeidžia Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų ir laiduoja nustatytÄ pensinį aprÅ«pinimÄ .Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTÄ® 78 str.).

S k u n d a s  t e n k i n t i n a s. Å ioje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės teismų administracijos atsisakymo mokėti R. J. V. paskirtÄ valstybinę pensijÄ .Nustatyta, kad vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2008-03-05 įsakymu Nr. 9FB-4-(4.46) pareiÅ¡kėjui buvo paskirta teisėjų valstybinė pensija, kuri atsižvelgiant į teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo įstatymo paskirtį ir perskaičiuotÄ teisėjo penkerių metų gauto darbo užmokesčio vidurkį, 2009-10-01 įsakymu Nr. 9FB-27-(4.46) ir 2009-12-02 įsakymu Nr. 9FB-65-(4.46) perskaičiuota ir paskirta iÅ¡ naujo.Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) nuo 2010 m. sausio 1 d.

Å io įstatymo preambulėje konstatuota, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitÄ , nulemtÄ Lietuvos Å«kį apėmusios ekonomikos krizės; pabrėždamas bÅ«tinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ ir subalansuoti pinigų srautus; siekdamas kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti iÅ¡mokų mokėjimÄ laiku;

įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ konstatavo, jog iÅ¡imtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina iÅ¡mokoms mokėti, iÅ¡mokų santykių teisinis reguliavimas gali bÅ«ti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, iÅ¡mokos mažinamos tokiu mastu, kokiu bÅ«tina gyvybiÅ¡kai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti.

PareiÅ¡kėjas 2010-01-11 pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ mokėti jam nesumažintÄ teisėjų valstybinę pensijÄ , tačiau atsakovė 2010-02-03 raÅ¡tu informavo, kad sumažinta teisėjų valstybinė pensija jam mokama vadovaujantis IÅ¡mokų įstatymo nuostatomis, atsakovei nėra suteikta teisė nesilaikyti įstatymo reikalavimų.PareiÅ¡kėjas siekia, kad jam bÅ«tų mokama paskirta teisėjo valstybinė pensija netaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio koeficiento, taip pat įstatymo leidėjui nenumačius kompensavimo mechanizmo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 3 237,45 Lt sumÄ , kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2010-11-15, taikant 1,3 koeficientÄ pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ .Taigi Å¡iuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjui teisėtai ir pagrįstai taikytas 1,3 dydžio koeficientas, t. y. sumažinta valstybinė pensija, nenumatant kompensavimo mechanizmo, ar nebuvo pažeisti teisėtų lÅ«kesčių, proporcingumo ir apsaugos principai, asmens teisė gauti užtarnautÄ valstybinę pensijÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010-06-29 nutarime konstatavo, kad:

1) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) (Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti už praeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas (Žin., 2009, Nr. 152-6820) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymÄ , neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

6) Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siÅ«loma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä , prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis teismas pažymėjo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas susiklostyti ir tokioms teisinėms situacijoms, kai asmuo, buvęs teisėju, kurio valstybinių (kitų nei teisėjų valstybinė pensija) ir valstybinių socialinio draudimo pensijų suma virÅ¡ija užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį arba yra nedaug mažesnė už šį dydį, teisėjų valstybinė pensija apskritai nebus mokama arba bus mokama nedidelė Å¡ios pensijos dalis, t. y. teisėjų valstybinė pensija gali tapti ne realia, o nominalia konstitucine teisėjo socialine (materialine) garantija nutrÅ«kus jo įgaliojimams.

Toks Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iÅ¡ Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrÅ«kus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iÅ¡ Konstitucijos, jos 109 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Seimas 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį, jo 3 dalyje nustatytÄ maksimalų valstybinės pensijos dydį bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui maksimalų dydį sumažindamas nuo užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio iki 1,3 dydžio.

Tačiau konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostata, kurioje numatytas maksimalus teisėjų valstybinės pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų dydis, keičiant Valstybinių pensijų įstatymo nuostatÄ nebuvo pakeistas. Taigi pagal Valstybinių pensijų įstatymÄ maksimalus asmens valstybinės pensijos, teisėjų valstybinės pensijos, dydis bei maksimali Å¡ios pensijos ir kitų asmens gaunamų pensijų bendra suma negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, o pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymÄ teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma negali virÅ¡yti minėto 1,5 dydžio, t. y. teisėjų valstybinėms pensijoms liko galioti 1,5 dydžio koeficientas.  Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – Konstitucinio Teismo įstatymas) 59 straipsnį, Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami.

Konstitucinio Teismo aktai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienÄ (84 straipsnis 3 dalis). Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2010-11-16. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalis).

Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu (72 straipsnio 2, 3 dalys).PareiÅ¡kėjui teisė reikalauti mokėti pagal KonstitucijÄ ir jai neprieÅ¡taraujančius įstatymus nustatytas pensinio aprÅ«pinimo iÅ¡mokas kyla iÅ¡ Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami Å¡ios teisės turtiniai aspektai.

Konstitucinis Teismas dar 2001-07-12 nutarime konstatavo, kad teisėjas, kuriam tenka pareiga nagrinėti visuomenėje kylančius konfliktus, taip pat ir asmens konfliktus su valstybe, turi bÅ«ti ne tik aukÅ¡tos profesinės kvalifikacijos bei nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, bet ir materialiai nepriklausomas, saugus dėl savo ateities. Teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iÅ¡ Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnyje) įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, kuriuo siekiama teisingumÄ vykdančius teisėjus apsaugoti tiek nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių poveikio, tiek nuo kitų valdžios įstaigų ir pareigÅ«nų, politinių ir visuomeninių organizacijų, komercinių Å«kinių struktÅ«rų, kitų juridinių ir fizinių asmenų įtakos.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios teisėjo nepriklausomumo principo socialinės (materialinės) garantijos reiÅ¡kia, kad valstybė turi pareigÄ užtikrinti teisėjui tokį socialinį (materialinį) aprÅ«pinimÄ , kuris atitiktų teisėjo statusÄ jam einant pareigas, taip pat pasibaigus teisėjo kadencijai, t. y. įgaliojimų laikui (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Pagal KonstitucijÄ teisėjams nustatytos materialinės ir socialinės garantijos turi bÅ«ti tokios, kad atitiktų teisėjo konstitucinį statusÄ ir jo orumÄ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Teisėjų socialinės (materialinės) garantijos, kurios teisėjams yra nustatytos (taikomos), kai nutrūksta jų įgaliojimai (ypač jeigu jos yra siejamos su tam tikromis periodinėmis išmokomis, kaip antai pensijomis), galėtų tapti (pasikeitus ekonominei, socialinei situacijai) jau ne tik ne realios, bet apskritai nominalios, taigi fiktyvios, jeigu jos teisėjams, kurių įgaliojimai jau yra nutrūkę, būtų taikomos tokios, kokios tuo metu buvo nustatytos, tačiau šių teisėjų atžvilgiu nebūtų atitinkamai peržiūrimos, nors kitiems tos pačios teismų sistemos ir tos paties grandies teismo teisėjams, kurių įgaliojimai baigsis vėliau, atitinkamos garantijos (keičiantis ekonominei, socialinei situacijai) būtų nustatomos didesnės. Reikalavimai teisėjo socialinėms (materialinėms) garantijoms yra įtvirtinti ir tarptautiniuose dokumentuose:

Europos Tarybos iniciatyva 1998 m. liepos 10 d. patvirtintos Europos chartijos dėl teisėjų statuso 6 punkte (reglamentuojančiame teisėjų atlyginimus ir socialinę gerovę) nustatyta, kad „teisėjai, vykdydami savo profesines funkcijas, turi teisę į atlyginimÄ , kurio dydis nustatomas toks, kad jie bÅ«tų apsaugoti nuo galimo spaudimo, kuriuo bÅ«tų siekiama daryti įtakÄ jų sprendimams, ir platesne prasme ? jų elgesiui teisme, pažeidžiant jų nepriklausomumÄ ir neÅ¡aliÅ¡kumÄ â€œ, kad „teisėjų atlyginimas gali bÅ«ti nevienodas dėl tarnybos ilgumo, teisėjams nustatytų pareigų pobÅ«džio ir jiems pavestų užduočių svarbos“, kad „tai turi bÅ«ti vertinama esant skaidrioms sÄ lygoms“, kad „statusas suteikia garantijas einantiems pareigas teisėjams tokiais socialinės rizikos atvejais kaip liga, motinystė, invalidumas, senatvė ir mirtis“, taip pat, kad „statusas ypač garantuoja, kad teisėjams, kurie yra sulaukę teisėjams įstatymo nustatyto pensinio amžiaus ir kurie ėjo teisėjo pareigas nustatytÄ laikÄ , bÅ«tų mokama tokia pensija, kurios dydis bÅ«tų kuo artimiausias jų paskutinei gautai teisėjo algai“.PareiÅ¡kėjui pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymÄ paskirta ir mokama valstybinė pensija nuo 2008-02-16, Å¡i teisėjo įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis yra sietini ir su asmens nuosavybės teisių apsauga (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai), todėl pagal Konstitucijos 23 straipsnį asmenys, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai).

Tačiau įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje kompensavimo tvarkos teisėjų sumažintoms valstybinėms pensijoms nėra numatęs.Teisė į pensijÄ su teise į nuosavybę yra siejama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Nuosavybės teisę gina ir tarptautinės teisės aktai. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, garantuojant kai kurias kitas teises ir laisves, be tų, kurios joje nurodytos, Pirmojo protokolo (toliau – ir Pirmojo protokolo) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe, kad iÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje Pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatytos kiekvieno fizinio ar juridinio asmens teisės disponuoti savo nuosavybe, gynyba taikoma ne tik valstybių civiliniuose įstatymuose nurodytiems nuosavybės teisės objektams, bet ir teisei į pensijÄ , atsiradusiai dėl darbo (byla Gaygusuz prieÅ¡ AustrijÄ (Cour eur. D. H., arret Gaygusuz c. Autriche, du 16 septembre 1996, Recueil 1996-IV)), teisei į senatvės pensijÄ (byla Wessels-Bergervoet prieÅ¡ Nyderlandus (Cour. Eur. D.

H., arret Wessels-Bergervoet c. Pays-Bas du 4 juin 2002) ir kt. Taigi toks valstybinių pensijų mažinimas teisėjams, be kompensavimo mechanizmo, ignoruojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principus, svarbiausius jos elementus: teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , teisių tikrumÄ ir teisinį saugumÄ . Vadinasi, teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprÅ«pinimo iÅ¡mokas kyla ne tik iÅ¡ tarptautinių teisės aktų, bet ir Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami Å¡ios teisės turtiniai aspektai (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai).Ä®statymais (LR Valstybinių pensijų ir Teisėjų valstybinės pensijos) nustačius pensijų rÅ«Å¡is, asmenis, turinčius teisę į pensijÄ , pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, dydžius, sÄ lygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprÅ«pinimo santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.

Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarime konstatuota, kad minėtas teisinis reguliavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams ir 109 straipsnio 2 daliai. Tai konstatavus, kartu konstatuotina, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iÅ¡ Konstitucijos ir įstatymo kylantys teisėti lÅ«kesčiai.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas pagal LR Valstybinių pensijų ir LR Teisėjų valstybinių pensijų įstatymus, įgijęs teisę į teisėjo valstybinę pensijÄ , turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡i teisė nustatytÄ laikÄ bÅ«tų iÅ¡laikyta ir įgyvendinta.

Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės 3 237,45 Lt sumÄ , kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2010 m. lapkričio mėnesio, taikant 1,3 koeficientÄ pagal atsakovo pateiktÄ pažymÄ yra traktuotinas kaip teisėti lÅ«kesčiai, kylantys iÅ¡ Konstitucijos ir minėtų įstatymų.Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, kurios Konstitucinio Teismo 2010-06-29 nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujančios Konstitucijai, nepagrįstai atsisako mokėti visÄ paskirtÄ valstybinę pensijÄ . Tokioje situacijoje, kokia yra susidariusi nagrinėjamoje byloje, sprendimo motyvavimas tuo, kad anksčiau taikyta teisės norma yra pripažinta antikonstitucine, atitinka Konstitucijos 107 ir 110 straipsnius ir neiÅ¡kreipia jų turinio.

Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į priekį, nėra paneigiama. Nagrinėjamoje byloje Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės norma pripažįstama prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, įsigaliojo dar neužsibaigus teisės normos taikymo procedÅ«rai, todėl nėra taikymo atgal problemos. Tokioje situacijoje kaip tik yra pasiekiamas Konstitucijos 110 straipsnio tikslas, kad dėl tokio Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisės akto taikymo neatsirastų antikonstitucinių teisinių padarinių, kad nebÅ«tų pažeistos asmens teisės. Antikonstitucinė teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių nei vienam asmeniui, jei sprendimas dėl tos teisės normos nėra galutinai įvykdytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219-04).Taigi, atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintÄ teisėtų lÅ«kesčių principÄ , teisinį reglamentavimÄ bei Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies prieÅ¡taravimo Konstitucijai ir antikonstitucinio įstatymo taikymo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 3 237,45 Lt sumÄ , kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2010 m. lapkričio mėnesio, taikant 1,3 koeficientÄ , yra tenkintinas.Teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimus yra pagrindas priteisti teismo iÅ¡laidas.

Pareiškėjas pateikė prašymus priteisti jam viso 39,60 Lt kelionės išlaidų (b. l. 118, 119, 124, 125). Paaiškino, kad kelionė iš Kauno į Vilnių ir atgal sudaro 34 Lt, važiavimas miesto transportu ? 5,60 Lt. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus: kelionės bilietus (119, 125) ir vienkartinius bilietus (b. l. 119). Pareiškėjo patirtos išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos (ABTĮ 44 str. 2 d.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 2 d., 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. teismas n u s p r e n d ė:             patenkinti pareiškėjo R.

J. V. skundÄ .Panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010-02-03 atsisakymÄ Nr. 4K-193-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo“ .Priteisti R. J. V. iÅ¡ Nacionalinės teismų administracijos 3 237,45 Lt (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt septynis litus ir keturiasdeÅ¡imt penkis centus) neiÅ¡mokėtos teisėjo valstybinės pensijos skirtumÄ pagal pateiktÄ pažymÄ nuo 2010-01-01 iki 2010-11-15.Priteisti R. J. V. iÅ¡ Nacionalinės teismų administracijos 39,60 Lt (trisdeÅ¡imt devynis litus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt centų) teismo iÅ¡laidų.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas                                                                           Henrikas Sadauskas Teisėjai                                                                                                Raimondas Blauzdžius                                                                                                              Mefodija Povilaitienė