2019-01-15 Nr. AB-1348-3-61-3-03933-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-29-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03933-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. (S. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija) dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas S. L. (S. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-287 dalį dėl S. L.; 2) panaikinti Departamento 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. S-572(20) dalį dėl S. L..

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo S. L. skundą atsisakė priimti ir nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundo kopiją su priedais bei 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Departamento aktais, kurių pagrindu jam buvo apribotas patekimas į Parlamento rūmus iki 2019 m. balandžio 24 d., t. y. neišduotas leidimas patekti į Lietuvos Respublikos Seimą (toliau – ir Seimas).

Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nustatytos Departamento funkcijos, viena iš jų – Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuoti ir vykdyti saugomų asmenų apsaugą, koordinuoti Vidaus reikalų ministerijos tarnybų ir kitų institucijų, padedančių užtikrinti saugomų asmenų bei objektų saugumą, veiksmus ir pagal savo kompetenciją atsakyti už saugomų asmenų bei objektų saugumą (12 str. 1 d.). Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnyje aiškinamos sąvokos: leidimų sistema – speciali patekimo į saugomus objektus tvarka, apimanti asmens tapatybės nustatymą, leidimo įeiti į saugomą objektą išdavimą ir (ar) asmens daiktų patikrinimą naudojant metalo detektorius, rentgeno aparatus ar kitas priemones; prevencinės priemonės – galimų teisės pažeidimų priežasčių ir sąlygų šalinimas. Departamento nuostatų 8 punkte nustatyta, kad Departamento veiklos tikslas – apsaugoti saugomus asmenis ir objektus nuo galimų grėsmių, kylančių jų saugumui.

Teismas pabrėžė, kad įėjimo į Seimo rūmus ir įvažiavimo į Seimo rūmų teritoriją tvarką, leidimų rūšis ir jų išdavimo sąlygas, įeinančių ir įvažiuojančių asmenų, jų daiktų ir bagažo patikros tvarką ir elgesio Seimo rūmuose ir Seimo rūmų teritorijoje reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 52 punktą vienos dienos leidimai išduodami Vadovybės apsaugos departamento leidimų biuruose. Aprašo 53 punkte nustatyta, kad Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka vienos dienos leidimas gali būti neišduotas. Apie tokį sprendimą Vadovybės apsaugos departamentas praneša Seimo kanceliarijai, vienos dienos leidimą užsakiusiam asmeniui ir asmeniui, kuriam nebus išduotas vienos dienos leidimas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vidaus administravimas – veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Teismo vertinimu, nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju Vadovybės apsaugos departamentas veikė saugomų objektų, t. y. Seimo, apsaugos srityje. Tačiau Departamentas, kurio sprendimus siekia apskųsti pareiškėjas, nagrinėjamu atveju nėra institucija, atliekanti vidaus administravimą ar darbo organizavimą bei vykdanti kontrolę šiose srityse.

Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas S. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjas mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta tinkamai neįvertinus visų aplinkybių. Pareiškėjas pažymi, kad pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nurodo, jog yra Lietuvos Respublikos pilietis, asociacijos Taikos partija vadovas, aktyvus visuomenės ir politikos veikėjas, todėl jam neišvengiamai būtina turėti galimybę patekti į Seimo rūmus. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis ketina dalyvauti šalies rinkimuose, o atsakovas ginčijamais sprendimais siekia tai apriboti.

Pareiškėjo teigimu, kilęs ginčas yra teismingas būtent administraciniam teismui. Pareiškėjas pabrėžia, kad priešinga išvada, t. y. negalėjimas asmeniui kreiptis į teismą dėl valdžios institucijų (šiuo atveju Departamento) asmeniui taikytų apribojimų bei su tuo susijusių sprendimų apskundimo, prieštarautų esminiams teisinės valstybės principams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo S. L. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vadovybės apsaugos departamentas, kurio sprendimus siekia apskųsti pareiškėjas, nėra institucija, atliekanti vidaus administravimą ar darbo organizavimą bei vykdanti kontrolę šiose srityse. Pirmosios instancijos teismo teigimu, Valstybės apsaugos departamentas veikė saugomų objektų, t. y. Seimo, apsaugos srityje.

Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl nurodytų priežasčių atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pažymėtina, kad Vadovybės apsaugos departamento 2018 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-287 apribotas pareiškėjui patekimas į Vadovybės apsaugos departamento saugomus objektus iki 2019 m. balandžio 24 d. Vadovybės apsaugos departamentas 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-431(20) Seimo kanceliarijai rekomendavo apriboti pareiškėjo patekimą į Seimo rūmus nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 24 d.

Seimo kanceliarija pareiškėjui 2018 m. spalio 26 d. rašte Nr. S-2018-7993 nurodė, kad vadovaujantis Vadovybės apsaugos departamento 2018 m. balandžio 24 d. rašte Nr. S-431(20) pateikta rekomendacija buvo nutarta, jog Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamentas neužsakys vienos dienos leidimų šiame rašte išvardytiems asmenims. Vadovaudamasis Aprašo 53 punktu (Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka vienos dienos leidimas gali būti neišduotas, apie tokį sprendimą Vadovybės apsaugos departamentas praneša Seimo kanceliarijai, vienos dienos leidimą užsakiusiam asmeniui ir asmeniui, kuriam nebus išduotas vienos dienos leidimas), Vadovybės apsaugos departamentas 2018 m. gegužės 28 d. Seimo kanceliarijai pateikė raštą Nr. S-572(20), kuriame informuojama apie sprendimą apriboti patekimą į Seimo rūmus nurodytiems asmenims, iš jų ir pareiškėjui, t. y. pareiškėjas negali patekti į Seimo rūmus Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus sprendimu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Aprašo 52 punkte nurodoma, jog vienos dienos leidimai išduodami Vadovybės apsaugos departamento leidimų biuruose. Aprašo 43.2 punkte nurodyta, kad vienos dienos leidimai išduodami Aprašo 2 punkte (išskyrus Aprašo 2.43 punktą) nurodytiems asmenims (išskyrus Respublikos Prezidentą, Seimo pirmininką, Ministrą Pirmininką, Vyriausybės narius, kadenciją baigusius Lietuvos Respublikos Prezidentus ir juos lydinčius asmenis), Vadovybės apsaugos departamento leidimų biurui pateikusiems jų statusą patvirtinantį dokumentą, jeigu jiems neišduotas ilgalaikis leidimas įeiti į Seimo rūmus. Dėl ilgalaikių leidimų įeiti į Seimą išdavimo sprendimą priima Seimo kancleris (Aprašo 19 p.).

Departamento 2018 m. gegužės 28 d. rašte Nr. S-572(20), kuris adresuotas Seimo kanceliarijai, nurodyta, jog Departamentas apriboja pareiškėjo patekimą į Seimo rūmus nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. balandžio 24 d.

Atsižvelgiant į pareiškėjo su skundu pateiktų dokumentų turinį, į tai, kad Vadovybės apsaugos departamento 2018 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-287 buvo apribotas pareiškėjui patekimas į Seimo rūmus (pareiškėjo teisę įeiti į Seimo rūmus nustato Aprašo 2.27 punktas), Departamento 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. S-572(20) Seimo kanceliarija informuota apie tokį apribojimą, įvertinus Aprašo nuostatas apie leidimų išdavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neturi teisės teikti skundo dėl Departamento 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-287 ir 2018 m. gegužės 28 d. rašto Nr. S-572(20), kurie jam sukelia teisines pasekmes, panaikinimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo jo skundą priimti nagrinėti, tačiau vadovaujantis ABTĮ 33 straipsniu skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina pareiškėjo atskirojo skundo prašymo priimti skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. L. (S. L.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. L. (S. L.) skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė