858b53bb-950e-40ed-aa78-8b8a90496fa0 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-13218-947/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08301-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1.; 2.6.4.4.2. KAUNO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovui D. K., ieškovo atstovei advokatei V. G., atsakovei I. M., atsakovės atstovui advokatui G. D., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L.

J., nedalyvaujant Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjocivilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinį atsakovei I. M., pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucijos, teikiančios iÅ¡vadas byloje, - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas D.

K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (t. 1, b. l. 3-15), praÅ¡ydamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatytÄ nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkÄ , nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo D. K. ir sÅ«naus I. K. bendravimo ir auklėjimo tvarkÄ :1. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko I. K. auklėjime dalyvauja abu tėvai bendru sutarimu.2. Nustatyti, kad ieÅ¡kovas D. K. ir atsakovė I. M. visus nesutarimus dėl dalyvavimo auklėjant vaikÄ iÅ¡ pradžių sprendžia tarpusavyje, teikiant pasiÅ«lymus dėl iÅ¡kilusios situacijos (problemos) raÅ¡tu elektroninio paÅ¡to adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei trumposiomis „sms“ žinutėmis (mob. tel.

Nr. (duomenys neskelbtini)), o nepavykus tarpusavyje susitarti, pasitelkia į pagalbÄ psichologÄ ir socialinį darbuotojÄ . Dėl psichologo ir socialinio darbuotojo kandidatÅ«ros D. K. ir I. M. sprendžia bendru sutarimu, o nepavykus susitarti, vykstama pas vieno iÅ¡ tėvų pasiÅ«lytÄ specialistÄ , kurio konsultacijos kaina yra mažesnė.3. Nustatyti, kad sprendžiant nesutarimus dėl sÅ«naus I. K. psichologo ar socialinio darbuotojo pagalbos, iÅ¡laidas už psichologo ir socialinio darbuotojo paslaugas ieÅ¡kovas D.

K. ir atsakovė I. M. apmoka per pusę, prieÅ¡ atvykstant pas specialistÄ , iki iÅ¡siaiÅ¡kinus konsultacijos kainÄ ; avansu 50 procentų sumos sumoka vaiko tėvas, o likusiÄ dalį sumoka vaiko motina, pasibaigus konsultacijai. Jei užtrunka konsultacija ir dėl to padidėja jos kaina, tuomet patirtos iÅ¡laidos dengiamos per pusę.4. Nustatyti, kad be ieÅ¡kovo D. K. sutikimo draudžiama atsakovei I. M. iÅ¡sivežti sÅ«nų I. K. į užsienį. Ä®pareigoti atsakovę I. M. informuoti ieÅ¡kovÄ D. K. apie vaiko I.

K. buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo užsienyje vietÄ . Atsakovei I. M. nesant Lietuvoje, nustatyti sÅ«naus I. K. laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje su tėvu D. K..5. Nustatyti, kad ieÅ¡kovas D. K. turi teisę pirmÄ jį ir trečiÄ jį mėnesio savaitgalius praleisti su sÅ«numi I. K., paimdamas jį penktadienį iÅ¡ ugdymo įstaigos po užsiėmimų arba iÅ¡ namų 15.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ pirmadienį iÅ¡ ryto 8.00 val. į ugdymo įstaigÄ darželyje (duomenys neskelbtini).6.

Ä®pareigoti atsakovę I. M. leisti ieÅ¡kovui D. K. su sÅ«numi I. K. praleisti nepertraukiamai po 14 dienų per metus per ieÅ¡kovo D. K. kasmetines atostogas.7. Ä®pareigoti atsakovę I. M. netrukdyti ieÅ¡kovui D. K. bendrauti su sÅ«numi I. K. ir dalyvauti jį auklėjant teismo sprendimu nustatytu laiku.8. Ä®pareigoti atsakovę I. M. netrukdyti ieÅ¡kovui D. K., turinčiam teisę kas antrÄ pirmadienį (po motinos savaitgalio su vaiku) pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos darželyje (duomenys neskelbtini) 15.00 val. arba po užsiėmimų ir grÄ Å¾inti vaikÄ antradienį į ugdymo įstaigÄ darželyje (duomenys neskelbtini) 8.00 val.9.

Ä®pareigoti atsakovę I. M. informuoti ieÅ¡kovÄ D. K. ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 val. telefonu bei elektroniniu paÅ¡tu, sÅ«nui I. K. susirgus ar dėl kitų priežasčių motinai I. M. negalint atvesti sÅ«naus į susitikimÄ su ieÅ¡kovu D. K..10. Ä®pareigoti atsakovę I. M. įvykus nenumatytam įvykiui (sÅ«nui I. K. susirgus ar susižeidus, susižalojus), pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui D. K. kartu su sÅ«numi I. K. vykti į gydymo įstaigÄ .11. Nustatyti, kad apie gyvenamosios vietos pasikeitimus ieÅ¡kovas D.

K. ir atsakovė I. M. informuoja vienas kitÄ prieÅ¡ 7 kalendorines dienas telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu.12. Nustatyti, kad su ieÅ¡kovu D. K. sÅ«nus I. K. lyginiais metais praleidžia Å v. Velykas, nelyginiais metais - su atsakove I. M..13. Nustatyti, kad su ieÅ¡kovu D. K. sÅ«nus I. K. praleidžia laikÄ Å v. Kūčių ir Å v. Kalėdų laikotarpį nuo gruodžio 24 d. 10.00 val. iki gruodžio 26 d. 17.00 val. nelyginiais metais, o lyginiais metais Å¡ias Å¡ventes vaikas praleidžia su motina. Tais metais, kai sÅ«nus I.

K. praleidžia Å v. Kalėdų laikotarpį su vienu iÅ¡ tėvų, Naujųjų Metų iÅ¡vakares ir sausio 1 dienÄ jis praleidžia su kitu iÅ¡ tėvų.14. Nustatyti, kad sÅ«nus I. K. gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu D. K., nelyginiais metais - su motina I. M..15. Nustatyti, kad sÅ«nus I. K. praleidžia su ieÅ¡kovu D. K. jo gimimo dienÄ (duomenys neskelbtini), taip pat tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį).16. Nustatyti, kad ieÅ¡kovas D. K. turi teisę bendrauti su sÅ«numi I.

K. bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis nuo 10.00 val. iki 12.00 val. ir nuo 16.00 val. iki 20.00 val. IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu buvo nutraukta bylos Å¡alių santuoka ir nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. IeÅ¡kovas teigia, kad dėl sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 2.6.7 punkto („abu tėvai turi derinti bendravimÄ su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu“) ir 2.6.8 punkto („galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu“) nuolat kyla ginčai.

Ieškovo teigimu, jo bendravimas su sūnumi priklauso nuo atsakovės norų ir geros valios. Ieškovas nurodė, kad po ištuokos jo teisės dalyvauti nepilnamečio sūnaus auklėjime yra labai apribotos, o dėl atsakovės veiksmų bylos šalių sūnaus bendravimas su kitais artimaisiais giminaičiais (I. K. seserimi ir seneliais) yra itin minimalus. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teigė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra perteklinė, pažeidžia vaiko interesus ir motinos teisę leisti savaitgalius su vaiku, be to, neatitinka įstatyminio reglamentavimo dalyje dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo (t. 1, b. l. 70-77).

Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 102-111), kuriuo prašė pakeisti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ tokiu bÅ«du:1. Be motinos sutikimo draudžiama tėvui iÅ¡sivežti vaikÄ Ä¯ užsienį. Tėvas privalo informuoti vaiko motinÄ apie vaiko buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietÄ užsienyje.2. D. K., įspėjęs motinÄ prieÅ¡ dienÄ , turi teisę kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmÄ jį ir trečiÄ jį mėnesio savaitgalį praleisti su vaiku, paimdamas sÅ«nų pirmÄ jį ir trečiÄ jį mėnesio Å¡eÅ¡tadienį 11.00 val. iÅ¡ sÅ«naus gyvenamosios vietos ir privalo grÄ Å¾inti sÅ«nų į namus kitÄ dienÄ , t. y. sekmadienį 15.00 val.3.

Bendravimas su sÅ«numi atostogų metu: D. K. papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir iÅ¡vykti su sÅ«numi į savo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ vietÄ 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sÅ«naus I. K. mokyklinių atostogų laiku. Apie planuojamų atostogų laikÄ ir trukmę vaiko tėvas įspėja vaiko motinÄ prieÅ¡ 1 mėnesį. Tėvas informuoja motinÄ apie numatomų su vaiku atostogų vietÄ ir pobÅ«dį. Vaiko iÅ¡vykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui.4.

Bendravimas su sÅ«numi Å¡venčių dienomis: D. K., įspėjęs motinÄ prieÅ¡ 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų Å¡venčių iÅ¡vakarėse atitinkamais metais pirmosios Å¡venčių dienos 18.00 val. ir privalo parvežti vaikÄ Ä¯ namus atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ 15.00 val.:4.1. Sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ ) dienomis, poriniais metais.4.2. Gruodžio 25 - Ä jÄ ir 26 - Ä jÄ (Kalėdų laikotarpio dienomis) neporiniais metais.4.3.

Tais metais, kai vaikas praleidžia Å¡v. Kalėdų laikotarpį su vienu iÅ¡ tėvų, Naujųjų metų iÅ¡vakares ir sausio 1 dienÄ jis praleidžia su kitu iÅ¡ tėvų.4.5. Tėvo gimimo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. 19.00 val. Tėvo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su pirmu mėnesio savaitgaliu. Mamos gimimo dienÄ , taip pat Motinos dienÄ vaikas praleidžia su mama.4.6. Abu tėvai turi derinti bendravimÄ su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu.4.7.

Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.4.8. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iÅ¡ tėvų, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko valiÄ ir norus.4.9. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui.5. Aukščiau nurodytais atvejais tėvui pasiėmus sÅ«nų ir Å¡iam susirgus, tėvas nedelsiant privalo informuoti sÅ«naus motinÄ apie tai ir sudaryti galimybes jai pasiimti vaikÄ ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ ar motinai.6.

Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iÅ¡ tėvų, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko valiÄ ir norus.7. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitÄ prieÅ¡ 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paÅ¡tu.8. Jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaiko, jis turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų.9. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sÄ skaita.

Atsakovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas neatsižvelgia į vaiko interesus, o dėl ieÅ¡kovo spaudimo daugiau bendrauti su vaiku, vaikas patiria nuolatinę įtampÄ , pradėjo dažnai sirgti, vaikui buvo teikiamos psichologo paslaugos. Atsakovė, kaip ir ieÅ¡kovas, nurodė, kad Å¡iuo metu nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad dėl konfliktų yra bÅ«tina sukonkretinti bendravimo su vaiku dienas ir valandas.IeÅ¡kovas atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir tenkinti ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 124-134).Institucijos, teikiančios iÅ¡vadas byloje, iÅ¡vadose nurodė, atsižvelgiant į aplinkybes, jog tarp tėvų yra konfliktiniai santykiai, tikslinga pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu nustatytÄ D.

K. bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi I. K.. IÅ¡vadose rekomenduojama nustatyti konkrečiÄ ir griežtai struktÅ«rizuotÄ vaiko bendravimo tvarkÄ su skyrium gyvenančiu tėvu, nes tai padėtų iÅ¡vengti tėvų tarpusavio konfliktų bei bendravimo tvarkos interpretacijų. Institucijų atstovių tvirtinimu, nustatant bendravimo tvarkÄ , tikslinga atsižvelgti į I. K. nedidelį amžių, jo psichologinę bÅ«senÄ , vaiko dienotvarkę ir ugdymo procesÄ . IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies (ieÅ¡kinys tenkintinas apytiksliai 20 procentų, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas apytiksliai 80 procentų).

Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje Å¡alys nustatė ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ . Tarp bylos Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad Å¡iuo metu galiojančiÄ bendravimo tvarkÄ bÅ«tina keisti. IÅ¡vadas teikiančios institucijos taip pat vienareikÅ¡miai nurodė, kad yra tikslinga vaiko interesų labui keisti bendravimo tvarkÄ .

Esant šioms aplinkybėms, teismas išsamiau šiuo klausimu nepasisako ir toliau nagrinėja bei vertina šalių argumentus, įrodymus dėl to, kokia konkrečiai bendravimo tvarka labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko I. K. interesus, užtikrintų abiejų tėvų teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis).

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ .IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių žodinių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad tarp bylos Å¡alių yra susiklostę itin konfliktiÅ¡ki santykiai, kurie tęsiasi nuo pat santuokos nutraukimo 2013 m. pabaigoje.

BÅ«tent tuo pagrindu, kad Å¡alims nepavyksta gera valia susitarti dėl bendravimo su vaiku, Å¡alys kreipėsi į teismÄ dėl civilinių teisių gynimo (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Abiems Å¡alims pateikus savarankiÅ¡kus reikalavimus, joms kilo įrodinėjimo naÅ¡ta dėl geriausių vaiko interesų. Pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovas apart subjektyvaus pobÅ«džio raÅ¡ytinių įrodymų (elektroninių susiraÅ¡inėjimų su vaiko motina, „sms“ žinučių iÅ¡klotinės ir paties ieÅ¡kovo rengtų raÅ¡tų vaiko teisių apsaugos skyriui; t. 1, b. l. 24-38) nepateikė teismui objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima spręsti apie geriausius vaiko I.

K. interesus, sprendžiant klausimÄ dėl bendravimo tvarkos. Atsakovė, vykdydama įrodinėjimo naÅ¡tÄ , savo ruožtu pateikė bylÄ nagrinėjančiam teismui objektyvaus pobÅ«džio raÅ¡ytinius įrodymus: atsakovė pateikė medicininius dokumentus ir pažymas, patvirtinančias, kad Å¡alių sÅ«nus pastaruoju metu turėjo psichologinių ir kitokių sveikatos sutrikimų (t. 1, b. l. 86, 114), atskleidė aplinkybę, kad vaiko tėvas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl tėvo valdžios panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams (t. 1, b. l. 113, 185-188).

Be to, išvadas teikusios institucijos taip pat pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad šalių nepilnametis sūnus dėl tėvų tarpusavio nesutarimų pastaruoju metu patyrė didelius psichologinius išgyvenimus: 2014 m. balandžio 10 d. ir lapkričio 21 d. šalių sūnui buvo išduoti nukreipimai psichologinei konsultacijai dėl vaiko psichologinių problemų ir dėl disfunkcinių santykių tarp tėvų (t. 1, b. l. 148, 162); Kauno lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) administracija 2015 m. vasario 19 d. rašte Nr. S-17 taip pat nurodė, kad nuolatiniai tėvų tarpusavio nesutarimai neigiamai veikia I.

K. emocinę bÅ«klę (t. 1, b. l. 150, 151). Taip pat pabrėžtina, kad tiek bylos Å¡alys, tiek byloje parodymus teikusi liudytoja J. K. (ieÅ¡kovo D. K. motina) teismui patvirtino itin svarbiÄ aplinkybę – vaiko tėvai ir senelė vieningai nurodė, kad paskutiniuoju metu, kai vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimas tapo mažiau intensyvus ir labiau apibrėžtas (prognozuojamas), vaiko psichologinė bÅ«sena ženkliai pagerėjo (t. 1, b. l. 195). Byloje liudijusi 25 metų darbo patirtį turinti psichologė J.

D., teikusi vaikui psichologines konsultacijas, taip pat nurodė, kad Å¡alių sÅ«nui pagal jo amžių ir poreikius yra privalu užtikrinti kuo saugesnę ir stabilesnę aplinkÄ , psichologė nurodė, kad vaiko elgesyje ir žaidimuose dominavo ryÅ¡kÅ«s pykčio, agresijos ir baimės epizodai (t. 1, b. l. 86, 195). Remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuotina, kad Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui, kuriam (duomenys neskelbtini) sukaks penkeri metai, Å¡iuo metu yra ypatingai svarbu užtikrinti kuo stabilesnę aplinkÄ , sukurti aiÅ¡kų ir struktÅ«rizuotÄ kasdienio gyvenimo ritmÄ , kurio besilaikant vaikui bÅ«tų aiÅ¡kus jo poilsio, ugdymo ir bendravimo su artimaisiais asmenimis laikas.

Å ių faktorių svarbÄ nurodė ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, iÅ¡sakiusi pozicijÄ , kad vaikui, nesulaukusiam 7 metų amžiaus, yra ypatingai svarbu užtikrinti nekintantį dienos ir savaitės režimÄ .     Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir įvertinus abiejų bylos Å¡alių pateiktÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , konstatuotina, kad vaiko gerai psichologinei bÅ«senai užtikrinti labiau priimtina yra vaiko motinos (atsakovės) prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka, kuri yra teismo tvirtintina su kai kuriomis iÅ¡lygomis:Be motinos I.

M. sutikimo draudžiama tėvui D. K. iÅ¡sivežti vaikÄ I. K. į užsienį. Tėvas D. K. privalo informuoti vaiko motinÄ I. M. apie vaiko I. K. buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietÄ užsienyje.IeÅ¡kovas tvirtino, kad reikalavimas dėl jo galimybės iÅ¡vykti su vaiku į užsienį (pvz., atostogauti) tik gavus motinos sutikimÄ , pažeidžia vaiko ir tėvo judėjimo laisvę bei tėvų lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Pabrėžtina, kad paprastai abu tėvai su vaikais teise judėti laisvai turėtų naudotis netrukdomai (be sutikimo davimo), jei tai patenka į nustatytos teismo bendravimo tvarkos ribas (pvz., jei nustatyta, kad tėvas (motina) turi teisę į atostogų su vaikais trukmę, Å¡i teisė neturėtų bÅ«ti ribojama teritorijos aspektu, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas nustato iÅ¡imtines aplinkybes, kurios pateisintų Å¡ios teisės ribojimus).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustato poreikį gauti motinos I. M. sutikimÄ , tėvui D. K. siekiant iÅ¡vykti su vaiku į užsienį, atsižvelgiant į vaiko amžių (Å¡iuo metu vaikui yra ketveri metai, (duomenys neskelbtini) vaikui sukaks penkeri metai), jo psichologinę bÅ«senÄ , tėvų itin konfliktiÅ¡kus santykius ir kt. Manytina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės (vaiko amžius, jo nestabili psichologinė bÅ«sena, tėvų konfliktiÅ¡kumas, tėvo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė už tėvo valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams) yra proporcingos priemonės ieÅ¡kovo D.

K. judėjimo laisvės su vaiku ribojimo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).D. K. turi teisę kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmÄ jį ir trečiÄ jį mėnesio savaitgalį praleisti su vaiku I. K., paimdamas sÅ«nų pirmÄ jį ir trečiÄ jį mėnesio Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. iÅ¡ sÅ«naus gyvenamosios vietos ir privalo grÄ Å¾inti sÅ«nų į jo namus kitÄ dienÄ , t. y. sekmadienį 18.00 val.Teismo iniciatyva vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laikas ilginamas 4 valandomis, nes tokiu bÅ«du, nepažeidžiant penkiamečio vaiko dienos režimo, bÅ«tų sudarytos palankesnės sÄ lygos kuo turiningiau sÅ«nui ir tėvui praleisti savaitgalį; teismo iniciatyva Å¡alintina sÄ lyga, kad D.

K. įspėja vaiko motinÄ prieÅ¡ dienÄ apie bendravimÄ numatytais savaitgaliais – teismo vertinimu, ieÅ¡kovui nustačius pareigÄ informuoti apie bendravimÄ savaitgalį, bylos Å¡alims bÅ«tų sudarytos sÄ lygos interpretuoti, ar informavimas buvo tinkamas ir savalaikis; teismo vertinimu, bendravimas su vaiku savaitgaliais ne nuo penktadienio, o nuo Å¡eÅ¡tadienio labiau atitinka vaiko interesus, nes vaikas turi turėti galimybę grįžti namo ir pailsėti po lankomos ugdymo įstaigos; siekiant iÅ¡vengti galimų nesutarimų dėl savaitgalių skaičiavimo tvarkos, teismas papildomai pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-946-464/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog sprendime nurodytas pirmas mėnesio savaitgalis apima ne tik sekmadienį, bet ir Å¡eÅ¡tadienį, kadangi toks iÅ¡aiÅ¡kinimas yra susijęs su objektyviais veiksniais – kalendorinių ir astronominių metų neatitikimu.D.

K. papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir iÅ¡vykti su sÅ«numi į savo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ vietÄ 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sÅ«naus I. K. atostogų (mokyklinių ir kt.) laiku. Apie planuojamų atostogų laikÄ ir trukmę vaiko tėvas D. K. įspėja vaiko motinÄ I. M. prieÅ¡ 1 mėnesį. Tėvas D. K. informuoja motinÄ I. M. apie numatomų su vaiku atostogų vietÄ ir pobÅ«dį. Vaiko iÅ¡vykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas, tik esant motinos I.

M. sutikimui.Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais apie vaiko poreikį turėti kuo stabilesnę aplinkÄ , konstatuotina, kad ikimokyklinio amžiaus vaiko interesus labiau užtikrins tokia bendravimo tvarka, kai vaikas ir skyrium gyvenantis tėvas atostogas leis du kartus per metus po 7 dienas; tokiu bÅ«du vaikui bus užtikrinta galimybė neatitrÅ«kti nuo savo nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui.4. D. K., įspėjęs motinÄ prieÅ¡ 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų Å¡venčių iÅ¡vakarėse atitinkamais metais pirmosios Å¡venčių dienos 18.00 val. ir privalo parvežti vaikÄ Ä¯ namus atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ 15.00 val.:4.1.

Sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ ) dienomis, poriniais metais.4.2. Gruodžio 25 - Ä jÄ ir 26 - Ä jÄ (Kalėdų laikotarpio dienomis) neporiniais metais.4.3. Tais metais, kai vaikas praleidžia Å¡v. Kalėdų laikotarpį su vienu iÅ¡ tėvų, Naujųjų metų iÅ¡vakares ir sausio 1 dienÄ jis praleidžia su kitu iÅ¡ tėvų.4.5. Tėvo gimimo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki    19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

Tėvo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su pirmu mėnesio savaitgaliu. Mamos gimimo dienÄ , taip pat Motinos dienÄ vaikas praleidžia su mama.4.6. Abu tėvai turi derinti bendravimÄ su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu.4.7. Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.4.8. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iÅ¡ tėvų, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko valiÄ ir norus.4.9. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui.IeÅ¡kovo reikalavimas nustatyti konkrečias bendravimo valandas yra atmestinas (16 punktas), nes, teismo vertinimu, tikslingiau nustatyti tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ ryÅ¡io priemonėmis, nepasunkinant vaiko dėl bendravimo Å¡iuo bÅ«du konkrečiomis valandomis, tuo labiau, kai vaikas praÅ¡omu nustatytu laiku yra ugdymo įstaigoje.5.

Aukščiau nurodytais atvejais tėvui pasiėmus sÅ«nų ir Å¡iam susirgus, tėvas nedelsiant privalo informuoti sÅ«naus motinÄ apie tai ir sudaryti galimybes jai pasiimti vaikÄ ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ ar motinai.6. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iÅ¡ tėvų, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko valiÄ ir norus.7. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitÄ prieÅ¡ 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paÅ¡tu.Teismo vertinimu, penkių dienų terminas yra pakankamas ir protingas, terminÄ ilginti nėra pagrindo.8.

Jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaiko, jis turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų.Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti 24 val. terminas (9 punktas) praneÅ¡ti apie pasikeitusias aplinkybes yra neprotingas, nes objektyviai nėra įmanoma prieÅ¡ 24 val. informuoti kitÄ Å¡alį apie iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių negalimas vaiko paėmimas.

9. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sÄ skaita.Teismas Å¡iÄ bendravimo sÄ lygÄ tvirtina, nes iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad bylos Å¡alių vaikui dėl jo geros psichologinės savijautos bÅ«tina užtikrinti kuo pastovesnę ir nekintančiÄ bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ . Nustačius, kad ieÅ¡kovo D. K. nurodyta bendravimo tvarka iÅ¡ dalies taip pat atitinka vaiko interesus, tvirtintina ir Å¡i bendravimo tvarka (su teismo iniciatyva padarytais patikslinimais):

10. D. K. turi teisę kas antrÄ pirmadienį (po motinos savaitgalio su vaiku) pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos 17.00 val. (pasibaigus užsiėmimams) ir grÄ Å¾inti vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 19.30 val.Teismo iniciatyva Å¡alintina sÄ lyga dėl vaiko nakvynės ne nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes, kaip nustatyta iÅ¡ bylos medžiagos, tokio amžiaus vaikui turi bÅ«ti užtikrintas griežtas ugdymo, poilsio ir miego režimas. Tai, kad Å¡iuo metu psichologinių problemų turinčiam vaikui papildoma nakvynė sukels stresÄ nurodė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė.  11.

I. K. susirgus I. M. apie tai kiek įmanoma operatyviau telefonu privalo praneÅ¡ti vaiko tėvui D. K..12. Nustatyti, kad sÅ«nus I. K. savo gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu D. K. (darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val.), nelyginiais metais - su motina I. M.. Nustačius, kad vaiko motinos siÅ«loma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, toliau pateikiami motyvai, kuriais remiantis atmestina ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka:kaip jau minėta, I. K. ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka turi bÅ«ti aiÅ¡ki ir konkreti, kad Å¡alys jÄ galėtų tinkamai vykdyti, nekvestionuodami bendravimo tvarkos ir tokiu bÅ«du nekeldami tarpusavio konfliktinių situacijų, kurias, kaip nustatyta, vaikas iÅ¡gyvena labai jautriai.

Atsižvelgiant į tai, atmestini ieÅ¡kovo praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos antrasis, trečiasis ir deÅ¡imtasis reikalavimai. Teismo įsitikinimu, įpareigojimas Å¡alims visus nesutarimus pirmiausia derinti komunikuojant tarpusavyje, o vėliau ginÄÄ perkeliant spręsti psichologui ar socialiniam darbuotojui yra objektyviai neįgyvendinamas – bylos medžiaga aiÅ¡kiai atskleidė aplinkybę, kad bylos Å¡alys dėl subjektyvių priežasčių negali priimti bendrų sprendimų. Bet koks Å¡alių artimesnis bendravimas sukelia konfliktÄ , kurio neigiamas pasekmes sunkiausiai iÅ¡gyvena Å¡alių nepilnametis sÅ«nus.

Bylos Å¡alims nuolat konfliktuojant nėra tikslinga nustatyti tokias bendravimo tvarkos sÄ lygas, kurių vykdymas priklausytų nuo bylos Å¡alių susitarimo. Dėl analogiÅ¡kų motyvų atmestinas ir reikalavimas įpareigoti vaiko motinÄ pasiÅ«lyti vaiko tėvui kartu vykti į gydymo įstaigÄ ;atmestinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas įpareigoti atsakovę I. M. netrukdyti ieÅ¡kovui D. K. bendrauti su sÅ«numi I. K. ir dalyvauti jį auklėjant teismo sprendimu nustatytu laiku (7 punktas). Teismas pažymi, kad įsiteisėjus bendravimo tvarkÄ nustatančiam sprendimui, bylos Å¡alys jį turi vykdyti, todėl minėtas ieÅ¡kovo reikalavimas atmestinas, kaip perteklinis;netenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti, kad be ieÅ¡kovo D.

K. sutikimo draudžiama atsakovei I. M. iÅ¡sivežti sÅ«nų I. K. į užsienį, taip pat įpareigoti atsakovę I. M. informuoti ieÅ¡kovÄ D. K. apie vaiko I. K. buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo užsienyje vietÄ (4 punktas). Å is reikalavimas yra atmestinas, remiantis Å¡iais motyvais: pažymėtina, kad pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę spręsti dėl vaiko laikino iÅ¡vykimo, iÅ¡ esmės nepažeidžiant kito tėvo (motinos) bendravimo tvarkos, t. y. jam nereikalingas skyrium gyvenančio tėvo sutikimas.

Tėvų valdžios turėtojas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, patiria akivaizdžiai didesnę kasdienės vaiko priežiÅ«ros naÅ¡tÄ , kurios negalima apsunkinti papildomais suvaržymais. BÅ«tent tokio neteisėto suvaržymo praÅ¡o ieÅ¡kovas, todėl Å¡is reikalavimas yra atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Papildomai bylos Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove I. M., abu tėvai turi kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., iÅ¡vykimo nuolat gyventi į užsienį).

Laikoma, kad Å¡iuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Tai suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo D. K. sutikimÄ kitam iÅ¡ tėvų (I. M.), su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku iÅ¡vykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas iÅ¡plaukia iÅ¡ Civilinio kodekso įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įraÅ¡ymas į teismo sprendimÄ bÅ«tų perteklinis, todėl Å¡i sÄ lyga nėra įtrauktina į bendravimo tvarkÄ ;atmestinas, kaip neteisėtas, ieÅ¡kinio reikalavimas nustatyti, kad atsakovei I.

M. nesant Lietuvoje, sÅ«naus I. K. laikina gyvenamoji vieta nustatoma Lietuvoje su tėvu D. K.. Pažymėtina, kad Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta yra nustatyta teismo sprendimu su motina, todėl vaiko motinai laikinai iÅ¡vykus iÅ¡ Lietuvos Respublikos nekyla poreikis keisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (nei laikinai, nei nuolat). Teismas pakartotinai akcentuoja Å¡alims, kad ateityje pasikeitus faktinėms aplinkybėms (vaikui sulaukus vyresnio amžiaus, pagerėjus vaiko psichologinei bÅ«senai ir pan.), kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 4 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Å alims nepareiÅ¡kus praÅ¡ymų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos keisti laikinÄ sias apsaugos priemones, Å¡ios priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys, prieÅ¡ieÅ¡kinis patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje turėjo 1419,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (41,00 Eur žyminis mokestis, 28,00 Eur žyminis mokestis, 600,00 Eur, 150,00 Eur, 550,00 Eur už advokatės teisinę pagalbÄ , 50,00 Eur užstatas).Atsakovė Å¡ioje byloje turėjo 1646,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (41,00 Eur žyminio mokesčio, 500,00 Eur, 500,00 Eur, 605,00 Eur už advokato ir advokato padėjėjos teisinę pagalbÄ ).Nustatyta, kad ieÅ¡kinio reikalavimai yra patenkinti apytiksliai 20 procentų, prieÅ¡ieÅ¡kinio – apytiksliai 80 procentų.

Atitinkamai bylos Å¡alims yra priteistinos jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 20 procentų jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 283,80 Eur, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 80 procentų jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų – 1316,80 Eur.Atsižvelgiant į tai, kad abiems Å¡alims vienai iÅ¡ kitos yra priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, teismas taiko prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų tarpusavio įskaitymo institutÄ ir nutaria iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

K. atsakovei I. M. priteisti 1033,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1316,80 Eur – 283,80 Eur).Valstybė šioje byloje turėjo 7,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, 80 procentų šių išlaidų priteistina iš ieškovo –       5,96 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro  2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).Iš atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už valstybei priteistinos sumos dydį (3,00 Eur) (7,46 Eur x 20 proc.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovo D.

K. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Atsakovės I. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-11232-924/2013, nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ ir nustatyti Å¡iÄ nepilnamečio vaiko I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkÄ su tėvu D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)1. Be motinos I. M. sutikimo draudžiama tėvui D. K. iÅ¡sivežti vaikÄ I. K. į užsienį. Tėvas D.

K. privalo informuoti vaiko motinÄ I. M. apie vaiko I. K. buvimo užsienyje laikotarpį ir buvimo vietÄ užsienyje.2. D. K. turi teisę kiekvieno kalendorinio mėnesio pirmÄ jį ir trečiÄ jį mėnesio savaitgalį praleisti su vaiku I. K., paimdamas sÅ«nų pirmÄ jį ir trečiÄ jį mėnesio Å¡eÅ¡tadienį 10.00 val. iÅ¡ sÅ«naus gyvenamosios vietos ir privalo grÄ Å¾inti sÅ«nų į jo namus kitÄ dienÄ , t. y. sekmadienį 18.00 val.

3. D. K. papildomai turi teisę du kartus per kalendorius metus pasiimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir iÅ¡vykti su sÅ«numi į savo gyvenamÄ jÄ ar kitÄ vietÄ 7 kalendorines dienas nepertraukiamai, derindamas savo atostogas su sÅ«naus I. K. atostogų (mokyklinių ir kt.) laiku. Apie planuojamų atostogų laikÄ ir trukmę vaiko tėvas D. K. įspėja vaiko motinÄ I. M. prieÅ¡ 1 mėnesį. Tėvas D. K. informuoja motinÄ I. M. apie numatomų su vaiku atostogų vietÄ ir pobÅ«dį. Vaiko iÅ¡vykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas, tik esant motinos I.

M. sutikimui.4. D. K., įspėjęs motinÄ prieÅ¡ 2 kalendorines dienas, turi teisę paimti sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos žemiau nurodytų Å¡venčių iÅ¡vakarėse atitinkamais metais pirmosios Å¡venčių dienos 18.00 val. ir privalo parvežti vaikÄ Ä¯ namus atitinkamos Å¡ventės paskutinę dienÄ 15.00 val.:4.1. Sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ ) dienomis poriniais metais.4.2. Gruodžio 25 - Ä jÄ ir 26 - Ä jÄ (Kalėdų laikotarpio dienomis) neporiniais metais.4.3.

Tais metais, kai vaikas praleidžia Å¡v. Kalėdų laikotarpį su vienu iÅ¡ tėvų, Naujųjų metų iÅ¡vakares ir sausio 1 dienÄ jis praleidžia su kitu iÅ¡ tėvų.4.5. Tėvo gimimo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu: darbo dienomis nuo 17.00 val. iki     19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Tėvo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu, kai ta diena sutampa su pirmu mėnesio savaitgaliu. Mamos gimimo dienÄ , taip pat Motinos dienÄ vaikas praleidžia su mama.4.6. Abu tėvai turi derinti bendravimÄ su vaiku, vaiko ugdymo grafiku bei poilsio režimu.4.7.

Galima nukrypti nuo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos abiejų tėvų bendru sutarimu.4.8. Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iÅ¡ tėvų, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko valiÄ ir norus.4.9. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymo grafikui bei poilsio režimui.5. Aukščiau nurodytais atvejais tėvui pasiėmus sÅ«nų ir Å¡iam susirgus, tėvas nedelsiant privalo informuoti sÅ«naus motinÄ apie tai ir sudaryti galimybes jai pasiimti vaikÄ ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ ar motinai.6.

Sprendžiant dėl vaiko bendravimo su bet kuriuo iÅ¡ tėvų, turi bÅ«ti atsižvelgiama į vaiko valiÄ ir norus.7. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimus tėvas ir motina informuoja vienas kitÄ prieÅ¡ 5 kalendorines dienas telefonu ir / arba elektroniniu paÅ¡tu.8. Jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaiko, jis turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų.9. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas negali vaiko pasiimti, nėra kompensuojamos numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sÄ skaita.10.

D. K. turi teisę kas antrÄ pirmadienį (po motinos savaitgalio su vaiku) pasiimti sÅ«nų iÅ¡ ugdymo įstaigos 17.00 val. (pasibaigus užsiėmimams) ir grÄ Å¾inti vaikÄ tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip 19.30 val.  11. I. K. susirgus I. M. apie tai kiek įmanoma operatyviau telefonu privalo praneÅ¡ti vaiko tėvui D. K..12. Nustatyti, kad sÅ«nus I. K. savo gimtadienius praleidžia lyginiais metais su tėvu D. K. (darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 19.00 val., poilsio dienomis nuo 11.00 val. iki 19.00 val.), nelyginiais metais - su motina I.

M..Kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.IÅ¡ ieÅ¡kovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1033,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį trisdeÅ¡imt tris Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,96 Eur (penkis Eur ir 96 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                         Asta Žeromskytė - Stanienė                                                   Â