2020-11-04 Nr. AB-22218-3-63-3-01364-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1525-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01364-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ladida“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ladida“ skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos žvėrininkystės ūkis“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ladida“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 38SV-1 (toliau – ir Tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimas); 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 3R2-28(AG2-18/17-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog iš Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018 m. balandžio 10 d. nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01944-18 sužinojo, kad Tarnybos specialistai 2018 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 38SV-1 dėl 73 palečių su 45 700 kg žuvies produktų (toliau – ir produktai), kurie buvo atvežti į UAB „Kretingos žuvininkystės ūkis” sandėlius tiekimo uždraudimo rinkai. Komisijos sprendimu skundas dėl atsakovo sprendimo panaikinimo atmestas.

3. Pareiškėjo teigimu, Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis atkartoja Tarnybos sprendimo motyvaciją, visiškai nesigilinant į pareiškėjo pateiktų įrodymų apie lydinčius dokumentus, esančius atsakovo dispozicijoje, svarbą. Tarnybos sprendime nepagrįstai nurodoma, kad UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” priklausančiame šaldytuve (kameros Nr. 8 ir Nr. 9) sandėliuojamiems produktams nepateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai ir šalutinių gyvūninių produktų važtaraščiai, produktai nepaženklinti atitinkamu šalutinių gyvūninių produktų ženklu. Pargabenti žuvies produktai turi šias prekes lydinčius dokumentus, kurie dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios, negalėjo būti pateikti su pradiniu skundu. Juose užfiksuota, kad pargabentos prekės yra žuvies produktai, neskirti žmonių maistui, todėl atitinkamai, juos žymėti šalutinių gyvūninių produktų ženklu nereikalinga.

4. Pargabentos žuvies produkcijos pardavėjai yra nurodyti važtaraščiuose – tai yra Latvijos Respublikoje registruotos firmos. Tuo tarpu Tarnybos sprendimu yra apribota pareiškėjo nuosavybės teisė į anksčiau nurodytus žuvies produktus, kuriuos Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01944-18 siekiama sunaikinti, kaip neturinčius produktų kilmę ir sveikumą įrodančių dokumentų ir šalutinių gyvūninių produktų važtaraščių. Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsirastų nauja ir esminė aplinkybė, dėl kurios prokurorės nutarimas turėtų būti panaikintas ar priimtas jos naujas nutarimas, leidžiantis anksčiau nurodytą produkciją realizuoti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams (tyrėjai, prokurorei, ikiteisminio tyrimo teisėjai) pareiškėjas nori įrodyti, kad jokios kontrabandos nevykdė, teisėtai įsigijo žuvies ir mėsos produktus, netinkamus žmonių vartojimui, iš verslo partnerių užsienyje. Nurodytą aplinkybę įrodo Klaipėdos teritorinės muitinės pažyma apie teisėtą pareiškėjo veiklą.

5. Dėl Tarnybos kaltės pareiškėjas patiria didelius nuotolius, nes nesant produkcijos kilmę įrodančių dokumentų, veterinarijos specialistai negali nutarti (nuspręsti), dėl kokių priežasčių jos tiekimas uždraustas rinkai. Tokiai atsakovo išvadai būtini pirminiai dokumentai ar specialistų, turinčių specialių žinių, išvados, o ne subjektyvi tikrintojų nuomonė, kai pareiškėjas, vykdydama šios produkcijos gabenimą ir sandėliavimą jokioms teisės normoms nenusižengė. Pareiškėjas prašė padaryti nepriklausomą norimų sunaikinti produktų ekspertizę ar išklausyti Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialisto nuomonės nagrinėjant bylą Komisijoje, tačiau prašymas formaliai buvo atmestas dėl ginčų nagrinėjimo Komisijoje supaprastinto teisinio reglamentavimo. Produktų netinkamumą rinkai nustatė ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti, bet neturinti specialių žinių, prokurorė. Tai buvo daroma pareiškėjo vadovo suėmimo metu, kai visi pareiškėjo disponuojami dokumentai (įskaitant ir apie produktų kilmę), ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo išimti iš komercinės veiklos vietų.

6. Komisijos sprendimas taip pat nepagrįstas objektyviais duomenimis, nes pareiškėjo vadovas objektyviai fiziškai (nuo 2018 m. kovo 23 d. būdamas suimtas ir be dokumentų) negalėjo vykdyti reikalavimo registruoti ir saugoti informaciją apie krovinį, ar ją kitaip pateikti veterinarijos specialistams. Specialistai už akių atliko neplaninį patikrinimą. Turimais duomenimis toks patikrinimas buvo ir iki pareiškėjo vadovo suėmimo ir patikrinimo, įvykusio 2018 m. kovo 14 d., atsakovo akte Nr. 38ŠGP-3 nurodyti teisės aktų pažeidimai buvo pašalinti.

7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

8. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos Tarnyba gavo informaciją, kad UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” galbūt pažeisdamas teisės aktų reikalavimus užsiima šaldytų maisto produktų (mėsos, žuvies ir kitų jūros gėrybių), kurie importuojami iš trečiųjų šalių į Lietuvą (Europos Sąjungą) juos deklaruojant muitinėje, kaip šalutinius gyvūninius produktus, netinkančius žmonių maistui, realizavimu. Kartu su policijos pareigūnais Tarnyba 2018 m. kovo 29 d. atliko UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis”, esančios (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė ŠGP/ŠGPG siuntų atsekamumo užtikrinimo patikrinimo aktą Nr. ŠGP-5 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. ŠGP-5), kuriame nurodė informaciją, apie patikrinimo metu nustatytus šalutinių gyvūninių produktų (toliau – ir ŠGP) tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. 2018 m. kovo 30 d. priimtas sprendimas Nr. 38SV-1 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“. Tarnyba 2018 m. balandžio 3 d. informavo policijos pareigūnus, kad vykdant neplaninius UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” ir pareiškėjo, (duomenys neskelbtini), patikrinimus, UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” sandėliuose buvo rasta produktų, kurių kilmės išsiaiškinti neįmanoma, nes nepateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai, leidžiantys užtikrinti produktų atsekamumą ir apskaitą.

9. Tarnyba nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. atlikto UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” neplaninio patikrinimo metu UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” priklausančiame šaldytuve (kameros Nr. 8, 9) rastiems produktams nebuvo pateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai arba ŠGP važtaraščiai. Patikrinimo metu surašytas Patikrinimo aktas Nr. ŠGP-5, kuriame nurodyti patikrinimo rezultatai, įvardinti rasti produktai, ir nurodyta, kokie ŠGP tvarkymą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti.

10. Atsižvelgiant į rastų produktų pobūdį, išimtys kai prekybos dokumentas ar sveikumo sertifikatas nėra būtinas, netaikytinos. Dėl to, kad produktams nebuvo pateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai arba ŠGP važtaraščiai, neturėdama galimybės nustatyt, ar produkto (ar jo dalis) kilmė Lietuva ar kita Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalis, ar trečioji šalis, Tarnyba nurodė, kad nepateikti visų trijų tipų dokumentai (važtaraštis – reikalingas Produktui judant šalies ribose; prekybos dokumentas – jei produkto kilmė kita ES šalis, sveikumo sertifikatas – jei produkto kilmė trečioji šalis). Pagal galiojančius teisės aktus pareiškėjas ir UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” turėjo turėti produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą patvirtinančių dokumentus ar jų kopijas.

11. Šalutinio gyvūninio produkto kilmės, sveikumo ir atsekamumo duomenys, užfiksuoti dokumentuose, kuriuos turi turėti ir saugoti už produktą atsakingas ūkio subjektas, yra esminiai siekiant užtikrinti šių produktų keliamos rizikos žmonių sveikatai, taip pat ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos pavojaus kontrolę. Todėl produktus visada turi lydėti dokumentai, kuriuose pateikti minėti duomenys ir pagal kuriuos be abejonių galima identifikuoti produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą, bei nekiltų abejonių, kad tokie dokumentai yra siejami su konkrečiu produktu. Atsižvelgiant į tai, kad produktai išvis nebuvo paženklinti kaip ŠGP ir nebuvo pateikti Produkto kilmę, sveikumą ir atsekamumą patvirtinantys dokumentai, duomenų apie produktą neturėjimas, atsargumo principo pagrindu, pagrįstai vertė daryti prielaidą, kad nežinomos kilmės ir sveikatos būklės gyvūninės kilmės produktai/maisto produktai kelia aukščiausią riziką žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai ir negali būti realizuojami rinkoje. Tarnyba pažymėjo, kad patys produktai ar jų pakuotės, ar talpykla taip pat nebuvo paženklinti kaip ŠGP, kaip reikalauja ŠGP tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ladida“ skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2018 m. kovo 30 d. sprendimu uždraudė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” priklausančiame šaldytuve (kameros Nr. 8, 9) sandėliuojamų produktų – 20 palečių, kurios sudaro 21 750 kg žuvies (kilmė neaiški, tačiau vizualiai panaši į kilkę), 35 palečių, kurios sudaro 10 800 kg žuvies (lot. Pseudopeneus prayensis); 18 palečių, kurios sudaro 13 150 kg lašišos nuopjovų – teikimą rinkai; Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2018 m. balandžio 10 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-101944-18 nutarė 20 palečių, kurios sudaro 21 750 kg žuvies (kilmė neaiški, tačiau vizualiai panaši į kilkę), 35 paletes, kurios sudaro 10 800 kg žuvies (lot. Pseudopeneus prayensis), 18 palečių, kurios sudaro 13 150 kg lašišos nuopjovų, saugomų UAB „Kretingos žvėrininkystės ūkis” priklausančiame šaldytuve (kameros Nr. 8, 9), adresu (duomenys neskelbtini), sunaikinti; 2018 m. gegužės 8 d. nutarimu atsisakyta tenkinti įtariamojo R. T. ir advokato V. Ž. skundą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01944-18 dėl 2018 m. balandžio 10 d. nutarimo sunaikinti sandėliuojamus produktus ir 2018 m. balandžio 18 d. nutarimo realizuoti daiktus panaikinimo.

14. Vertindamas ir atsakovo, ir Komisijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas nurodė, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. Reglamento (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009) 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad šalutiniai gyvūniniai produktai – gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms; šalutiniai gyvūniniai produktai daugiausia gaunami skerdžiant gyvūnus žmonėms vartoti, gaminant gyvūninius maisto produktus, pvz., pieno produktus, šalinant nugaišusius gyvūnus ir taikant ligų kontrolės priemones. Teismas pažymėjo, jog pagal šio reglamento 22 straipsnio 1 punktą asmenys, siunčiantys, vežantys ar gaunantys šalutinius gyvūninius produktus ar jų gaminius, saugo prekių siuntų ir susijusių prekybos dokumentų arba sveikumo sertifikatų duomenis. Teismas taip pat vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. sausio 28 d. Reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002) 18 straipsnio 1 punkto nuostata, kad turi būti galimybė visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose atsekti maisto produktą, pašarą, maistui skirtą gyvūną ir kitas medžiagas, skirtas arba reikalaujamas dėti į maistą ar pašarą.

15. Teismas taip pat nurodė, kad pareiga saugoti ŠGP ir jų apskaitos dokumentus įtvirtinta Tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 patvirtintų Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimų (toliau – ir Apskaitos reikalavimai) 20 punkte. Teismas aptarė ŠGP ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų (PŠGP) laikymo, transportavimo ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Tarnybos direktorius 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. Nr. B1-352 patvirtintose Šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų, skirtų pašarų gamybai ir gyvūnų šėrimui, gamybos, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklėse (toliau – ir ŠGP taisyklės).

16. Išanalizavęs ginčo produkcijos įsigijimo ir gabenimo dokumentų (sąskaitų, važtaraščių, deklaracijos) duomenis (Komisijos bylos medžiaga, b. l. 27–39), teismas pažymėjo, kad neatitinka sąskaitose faktūrose, tarptautiniuose važtaraščiuose ir Tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendime nurodytos produkcijos svoris (kiekis), kai kurios produkcijos pavadinimai, taip pat nurodyti skirtingi pardavėjų bei siuntėjų pavadinimai. Teismas atkreipė dėmesį, jog Tarnybos skundžiamame sprendime pareiškėjui uždrausta tiekti į rinką 35 palečių, kurios sudaro 10 800 kg žuvies (lot. k. Pseudopeneus prayensis), o pareiškėjo pateiktame važtaraštyje siunčiama 32 paletės žuvies, kurios sudaro 11 814 kg žuvies. Teismas sutiko su Komisijos išvada, kad pagal pateiktus dokumentus nėra užtikrintas ŠGP ir jų gaminių atsekamumas, kaip to reikalauja Apskaitos reikalavimų 18 punktas (t. y. nėra galimybės nustatyti, ar „Tomins” SIA perdavė pareiškėjai tą pačią produkciją, kuriai pardavėja „Taiminš” SIA išrašė 2018 m. kovo 7 d. ). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo dokumentuose yra kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų (arba kitų neatitikimų) – važtaraščiuose nenurodytos daros, vežėjas, nesutampa pareiškėjo deklaruotos produkcijos ir Tarnybos tikrintos produkcijos pavadinimas.

17. Apibendrinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai kėlė abejonių dėl produkcijos kilmės. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, sutiko su Komisijos ir Tarnybos išvadomis, kad neatitinka Tarnybos sprendime ir pareiškėjo pateiktose sąskaitose faktūrose ir tarptautiniuose krovinių vežimo automobilių keliais važtaraščiuose (CMR) nurodyti žuvų produktų kiekiai, palečių skaičius, prekių pavadinimai, todėl sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, kad tinkamai įgyvendino ŠPG taisyklių 54, 55 punktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog įgyvendino minėtų taisyklių reikalavimus, susijusius su produktų ženklinimu ir nurodymu „neskirti vartoti žmonėms” laikymo ir transportavimo metu.

18. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Komisija sprendimą grindė Tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimo motyvais. Įvertinęs teisės aktų nuostatas, teismas pabrėžė, jog pareiškėjas neįrodė, kad tinkamai pildė ŠGP ir jų gaminių apskaitos dokumentus, kuriais remiantis užtikrinamas ŠGP ir jų gaminių atsekamumas, bei laikėsi reikalavimo registruoti ir saugoti informaciją apie krovinį, todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai uždraudė produktus tiekti į rinką. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, teismas konstatavo, jog priimdama ginčijamą sprendimą Komisija rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos Komisijos išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino Komisijos posėdyje ištirtus įrodymus. Teismas sutikęs su Komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritarė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir nurodė, kad jų nekartoja. jų nebekartoja. Teismo vertinimu, skunde nebuvo jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, nenurodė.

19. Konstatavęs, kad ir Tarnybos, ir Komisijos sprendimai yra atitinkantys šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, pagrįsti bei teisingi, todėl nenustatė jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Ladida“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

21. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesigilinant į bylai reikšmingus įrodymus. Pareiškėjas apeliaciniame akcentuoja, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog nepateikti produktų kilmę ir sveikumą įrodantys dokumentai ir šalutinių gyvūninių produktų važtaraščiai, produktai nepaženklinti atitinkamu šalutinių gyvūninių produktų ženklu, nes teisėtais būdais pargabenti žuvies produktai turi šias prekes lydinčius dokumentus, kuriuose konkrečiai yra nurodyti žuvies produkcijos pardavėjai, o būtent, Latvijos respublikoje registruotos firmos (SIA „Žila Lagūna“ ir “Taiminš“ SIA), o 35 palečių, kurios sudaro 10 800 kg žuvies (lot. Pseudopeneus prayensis) (netinkamos žmonių vartojimui), importo deklaracijoje siuntėju nurodyta firma Alberts International. Juose užfiksuota, kad tai yra žuvies produktai, neskirti žmonių maistui. Atitinkamai, juos žymėti šalutinių gyvūninių produktų ženklu nereikalinga, o kad neatitinka sąskaitose-faktūrose, tarptautiniuose važtaraščiuose ir Tarnybos sprendime nurodyti žuvies produkcijos svoriai, nėra pagrindo tikėti skundžiamo Tarnybos sprendimo teisėtumu.

22. Pareiškėjas, kaip jau buvo nurodęs skunde, pakartoja, kad ginčo produktų kilmė nebuvo tirta veterinarijos specialistų, UAB “Ladida” ir jos direktorius R. T. jokios kontrabandos nevykdo, pareiškėjui įtarimas dėl kontrabandos nurodytame ikiteisminiame tyrime nėra pareikštas.

23. Pareiškėjo teigimu, darytina pagrįsta išvada, kad Tarnybos cituotos, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo atkartotos Europos Sąjungos institucijų priimtų reglamentų nuostatos įrodomosios reikšmės skundžiamame sprendime neturi, nes žuvies produktai jau buvo teisėtai išmuitinti, su Tarnybos žinia kontroliuojami ir nepažeidžiant įstatymų pateikti Lietuvos rinkai. Todėl grįsti skundžiamo sprendimo teisėtumą vien reglamentų nuostatomis teisės taikymo aspektu yra neteisinga. O įrodymų vertinimo aspektu šioje byloje atsakovas turėjo įrodyti tai, kodėl nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjo veiksmai buvo vertinti kaip teisėti, tačiau vėliau Tarnyba, Komisija ir teismas pripažino pareiškėjos veiksmus neteisėtais.

24. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas pakartodamas argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, akcentuoja, jog apeliantas, nurodydamas ginčo produkcijos pardavėjus, patvirtina, kad jis valdė iš kitų šalių pargabentus produktus, tačiau visiškai nėra aiški dalies produkcijos (20 palečių) siuntos kilmė ir kokia yra pareiškėjo abstrakčiai nurodyto siuntėjo Alberts International buveinės ar veiklos vietos šalis.

26. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikti dokumentai kelia abejonių ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad tinkamai pildė ŠGP ir jų gaminių apskaitos dokumentus, kuriais remiantis užtikrinamas ŠGP ir jų gaminių atsekamumas, bei laikėsi reikalavimo registruoti ir saugoti informaciją apie krovinį. Todėl Tarnyba teisėtai ir pagrįstai uždraudė produktų teikimą rinkai. Pareigūnams, atliekantiems žuvies, kaip ŠGP, kilmės valstybinę veterinarinę kontrolę, net neturi kilti abejonių dėl ŠGP produktų kilmės. Visiškai sutiktina su teismo sprendime padaryta išvada, kad pareiga įrodyti ŠGP produktų kilmę ir atsekamumą tenka būtent ŠGP turėtojui, t. y. pareiškėjui. Apeliacinio skundo teiginiai, kad produkto kilmės, sveikumo ir atsekamumo duomenys užfiksuoti sąskaitose-faktūrose nepagrįsti ir prieštarauja Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ir jo nuostatas įgyvendinančio Reglamento (ES) Nr. 142/2011 nuostatoms.

27. Ūkio subjektai, kurie verčiasi šalutinių gyvūninių produktų ir (arba) jų gaminių sandėliavimo veikla, turi būti patvirtinti kompetentingos institucijos t. y. Tarnybos teritorinio padalinio viršininko įsakymu, todėl muitinės institucijos negali patvirtinti pareiškėjo veiklos teisėtumo šioje srityje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 38SV-1, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta tiekti rinkai 45 700 kg žuvies produktų, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

30. Pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dėl ginčijamo atsakovo sprendimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (Klaipėdos apygardos skyrių), kuri 2018 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 3R2-28(AG2-18/17-2018) nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

31. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipusis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 3R2-28(AG2-18/17-2018) teisėtumo ir pagrįstumo ne tik neteisingai apibrėžė nagrinėjamo ginčo dalyką, tačiau spręsdamas ginčą iš esmės apsiribojo tik šio išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu.

34. Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ištirtų byloje esančius įrodymus: išklausytų proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažintų su rašytiniais įrodymais, apžiūrėtų daiktinius įrodymus. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, gali savo išvadas pagrįsti tik betarpiškai teismo posėdžio metu ištirtais ir pagal procesiniame įstatyme nustatytas taisykles įvertintais įrodymais (ABTĮ 10, 78 straipsniai).

35. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

36. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad teismas, iš esmės sutikdamas su Komisijos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, pažymėta, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.

37. Kaip jau buvo minėta, apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčas turi būti išnagrinėtas iš esmės, t. y. pirmosios instancijos teismas privalo betarpiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus bei remiantis jais nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikuoti.

38. ABTĮ 86 straipsnis nustato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis); priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 dalis); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 dalis).

39. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

40. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei argumentų pagrįstumo, jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. Bylai reikšmingas aplinkybes konstatavo ne betarpiškai byloje surinktų faktinių duomenų analizės pagrindu, bet perrašydamas ginčijame atsakovo sprendime bei skundžiamame Komisijos sprendime apibendrintas išvadas dėl faktinių aplinkybių buvimo ar pritardamas Komisijos nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Vien tik atsakovo bei Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių išdėstymas ir byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atkartojimas, neatlikus bylai svarbių aplinkybių objektyvaus ir visapusiško tyrimo bei neatlikus jų teisinio įvertinimo, neatitinka procesiniame įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie keliami teismo sprendimo formai ir turiniui.

41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ladida“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė