2020-04-01 Nr. AB-6356-3-61-3-02090-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-616-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02090-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2017 m. gegužės 22 d. raštą Nr. 17.2-4349; 2) įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti pareiškėjui atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 300 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 18 d. pateikė Generalinei prokuratūrai prašymą pateikti pagal jo pareiškimą atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų. Generalinė prokuratūra 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 17.2-4349 atsisakė pateikti prašomą informaciją, rėmėsi Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 74 punktu.

3. Pareiškėjas nurodė, kad su tokiu atsakymu nesutinka, nes jis prieštarauja įstatymuose įtvirtintai asmenų teisei gauti informaciją iš valstybės įstaigų bei bendriesiems asmenų pareiškimų nagrinėjimo principams, įtvirtintiems Viešojo administravimo įstatyme. Pareiškėjo teigimu, jo kreipimasis į Generalinę prokuratūrą iš esmės yra prašymas dėl informacijos apie tarnybinį patikrinimą pateikimo. Asmens teisę gauti informaciją, šios teisės įgyvendinimo tvarką, valstybės bei savivaldybės institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas. Generalinei prokuratūrai jis irgi taikomas.

4. Pareiškėjo teigimu, jis, suvokdamas, kad atsakovas ignoruoja Lietuvos Respublikos įstatymus, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir moralinį šoką. Siekdamas priversti Generalinę prokuratūrą vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, privalėjo vakarais ir naktimis (kadangi yra dirbantis) kelis kartus ruošti ir teikti skundus teismams, susipažinti su teismų praktika, įstatymais, Konstitucija, kadangi Generalinė prokuratūra nenurodė 2017 m. gegužės 22 d. rašto apskundimo tvarkos. Dėl neteisėtų Generalinės prokuratūros veiksmų pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 300 Eur ir prašo ją priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros.

5. Atsakovas Generalinė prokuratūra, atstovaudama ir Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad Generalinėje prokuratūroje 2016 m. gegužės 9 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų. Išnagrinėjęs šį pareiškimą, generalinis prokuroras 2016 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų. Pareiškėjas apie tai buvo informuotas 2016 m. birželio 6 d. raštu Nr. 17.2-6994. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. kreipėsi į generalinį prokurorą su prašymu pateikti tarnybinio patikrinimo, atlikto prokuroro V. B. atžvilgiu, išvadas. Pareiškėjui 2017 m. gegužės 22 d. buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 (2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 1-198 redakcija) (toliau – ir Aprašas), 74 punkte nustatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami.

7. Teigė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, tarnybiniai patikrinimai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių kitiems asmenims, net ir tiems, kurie pranešė apie galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus, todėl kitiems asmenims nėra numatyta teisė susipažinti su tarnybinio tyrimo duomenimis. Prokurorų tarnybinės atsakomybės ypatumus nustato Prokuratūros įstatymas. Tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką detalizuoja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai nustato, kad tarnybinio patikrinimo išvados gali būti pateikiamos susipažinti tretiesiems asmenims, pateikusiems skundą, kurio pagrindu buvo pradėtas bei atliktas tarnybinis patikrinimas. Nuostatų 23 punkte nustatytos tikrinamų prokurorų teisės, tarp jų teisė, priėmus galutinį sprendimą, susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada, teikimu, Generalinio prokuroro sprendimu, o Nuostatų 35 punkte nustatyta tvarka ir su kita tarnybinio patikrinimo medžiaga, gauti jos kopijas. Taigi Nuostatuose išvardintas teises turi tik tikrinami prokurorai. Ši nuostata yra įtvirtinta ir Aprašo 74 punkte, kuriame nustatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami. Iš reikalavimų tarnybinio patikrinimo išvadai turinio akivaizdu, kad išvadoje nurodomi duomenys apie prokurorą, kurio atžvilgiu atliekamas patikrinimas (pvz., charakteristika, kitos atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės), tam tikri nebaigtų ikiteisminių tyrimų duomenys, todėl išvados pateikimas tretiesiems asmenims gali pažeisti prokurorų teises ir ikiteisminio tyrimo duomenų konfidencialumo reikalavimus. Jokiai institucijai ar asmeniui, pateikusiems informaciją apie prokuroro galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, teisės aktai nenustato teisinės galimybės dalyvauti tarnybinio patikrinimo pradėjimo ir tarnybinės nuobaudos (ne)taikymo procedūrose, išskyrus jų teisėtus lūkesčius gauti atsakymą į pateiktą informaciją apie prokurorų galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus. Šiuo atveju prokuratūra reagavo į pareiškėjo pranešimą apie prokuroro V. B. galbūt padarytą tarnybinį pažeidimą, šį pranešimą tyrė ir laiku pateikė atsakymą pareiškėjui.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. raštu buvo informuotas apie tai, kad Generalinėje prokuratūroje gavus jo skundą dėl prokuroro V. B. veiksmų, šis buvo patenkintas. Atsakovo nuomone, 2017 m. gegužės 22 d. raštas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų ir argumentų, kurie pagrįstų prašomą atlyginti neturtinę žalą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius apie sukeltus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir moralinį šoką.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Generalinėje prokuratūroje 2016 m. gegužės 9 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų. Generalinė prokuratūra 2016 m. birželio 6 d. raštu Nr. 17.2.-6994 informavo pareiškėją, kad siekiant objektyvaus ir visapusiško pareiškime nurodytų aplinkybių ištyrimo, generalinis prokuroras 2016 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų.

11. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pateikti atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų. Generalinė prokuratūra 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 17.2-4349, vadovaudamasi Aprašo 74 punktu, atsisakė teikti pareiškėjo prašomus dokumentus.

12. Teismas, remdamasis Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Aprašo nuostatomis, įvertinęs skundžiamo rašto turinį, sprendė, kad pareiškėjui nurodyta kokiu teisiniu pagrindu nebus teikiama jo prašoma informacija, skundžiamame rašte nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo atsisakyta teikti informaciją, pripažintas neprieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, skundžiamame rašte išaiškinta apskundimo terminai ir tvarka, todėl nėra pagrindo skundžiamą raštą panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl rašto panaikinimo atmetė.

13. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje buvo kreiptąsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 1-198 redakcija) 4.13 punktas ta apimtimi, kuria prie neteikiamos informacijos priskiriamos visos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, bei 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad pareiškėjams neteikiami jokie duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą, 2018 m. birželio 1 d. nutartimi pripažinti, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. I-198redakcija) 4.13 punktas ta apimtimi, kuria prie neteikiamos informacijos priskiriamos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, ir 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principui.

14. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo savo praktikoje yra išaiškinęs, jog tarnybiniai patikrinimai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių kitiems, net ir tiems, kurie pranešė apie galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus, nes jų atžvilgiu nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio sprendimų, kurie paliestų jų interesus ir teises).

15. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti pareiškėjui J. S. atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų, nurodė, kad nesant pagrindo panaikinti raštą, nėra pagrindo tenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

16. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi nenustatė Generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad nenustačius Generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

III. 17. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. gegužės 9 d. su pareiškimu kreipėsi į Generalinį prokurorą, kuriame nurodė, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00104-16 prokuroras V. B., priimdamas eilę nutarimų, rėmėsi neegzistuojančia teismo nutartimi, kurioje neva yra kažkokie įpareigojimai pareiškėjui. Taip pat išdėstė su nutarimų priėmimu susijusias aplinkybes. Nurodė, kad prokuroro V. B. veiksmai yra absoliučiai nekompetentingi, aiškiai yra jaučiamas suinteresuotumas padėti nusikalstamą ar neteisėtą veiklą vykdžiusiems įtariamiesiems išvengti atsakomybės, todėl negali būti palikti be įvertinimo. Tokie prokuroro V. B. veiksmai atitinka požymius Prokurorų etikos kodekso nesilaikymo, kur numatyta, kad prokuroras visada turi veikti protingai ir teisingai. Taigi pareiškime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad prokuroras V. B. galėjo pažeisti Prokurorų etikos kodekso normas, kur numatyta, kad prokuroras gindamas teisėtus interesus visada yra gerai susipažinęs su bylos aplinkybėmis ir įstatymais, atstovaudamas valstybei ir piliečiams aktyviai dalyvauja tiriant ir nagrinėjat nusikalstamas veiklas. Todėl yra pagrindas atlikti prokuroro V. B. procesinės veiklos tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjas prašė inicijuoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. procesinės veiklos tarnybinį patikrinimą ir dėl pareiškime nurodytų aplinkybių dėl prokuroro V. B. veiklos kreiptis į Prokurorų etikos komisiją.

19. Pareiškėjui 2016 m. birželio 6 d. raštu Nr. 17.2.-6994 Generalinė prokuratūra pranešė, kad Generalinis prokuroras priėmė sprendimą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. su prašymu kreipėsi į Generalinį prokurorą, kuriame prašė pateikti pagal jo pareiškimą atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų. Generalinė prokuratūra 2017 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 17.2.-4349 atsisakė pateikti pareiškėjui atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų, remdamasi Aprašo 74 punktu.

20. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuriuo jo skundas atmestas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė net nenagrinėjęs pareiškėjo patikslinto skundo. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-4-662/2018, kurioje pripažinta, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašo (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. I-198 redakcija) 4.13 punktas ta apimtimi, kuria prie neteikiamos informacijos priskiriamos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, ir 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principu. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo pareiškėjo patikslinto skundo ir dėl jo nepasisakė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenurodė, kad Generalinė prokuratūra neprivalo teikti pareiškėjui atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų. Aplinkybė, kad Aprašas neprieštarauja įstatymams ir Konstitucijai, nėra pagrindas nenagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo ir visapusiškai susipažinus su skundo esme bei įsigilinus į bylos aplinkybes, įvertinus visą su byla susijusią medžiagą bei vadovaujantis protingumo principu priimti vieną iš galimų sprendimų, t. y. tenkinti pareiškėjo reikalavimus.

21. Pareiškėjas pažymi, kad Aprašas nėra dokumentas, turintis įstatymo galią ir teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir su byla susijusią medžiagą ar duomenis, nurodytus ir pateiktus faktus bei siekdamas vykdyti teisingumą priimdamas logišką sprendimą gali įpareigoti instituciją atlikti veiksmus, kurie nėra numatyti minėtame Apraše. Be kita ko, Aprašo 3 punkte numatyta, kad nagrinėjant asmenų prašymus ir skundus Aprašo nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi teismui konstatavus Aprašo teisėtumą, ši aplinkybė neatleidžia teismo nuo pareigos išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą dėl įpareigojimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

22. Akcentuoja, kad pareiškėjas neprašė teismo įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti jam informaciją, sudarančią valstybės, tarnybos, profesinę ar banko paslaptį arba priskiriamą prie neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų, neprašė prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytų aplinkybių apie kito asmens, įskaitant prokurorų ar prokuratūros darbuotojų privatų gyvenimą ir kt., jis prašė teismą įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti jam atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų. Generalinė prokuratūra atsisakymą pateikti prokuroro V. B. tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą nepagrįstai grindžia Aprašo nuostatomis, kadangi visos kitos institucijos tokio pobūdžio dokumentus pateikia nuasmenintus ir uždengtais duomenimis, kurių negalima teikti pareiškėjui.

23. Nurodo, kad jis neprašė teismo įpareigoti Generalinę prokuratūrą pateikti dokumentus, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį. Dėl prokuroro V. B. atliktų klastojimo veiksmų atlikto tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašas) visa apimtimi į išvardintų dokumentų kategoriją nepatenka. Pažymi, teismas neišreikalavo iš Generalinės prokuratūros atlikto tarnybinio patikrinimo išvadų (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašo), todėl nėra nustatyta, kokia apimtimi šis dokumentas gali būti teikiamas ir apskritai, ar tame dokumente yra kokia nors informacija, kuri negali būti teikiama pareiškėjui (suinteresuotam asmeniui).

24. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir išaiškinimu, kad tarnybiniai patikrinimai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių kitiems, net ir tiems, kurie pranešė apie galimai padarytus tarnybinius pažeidimus, nes jų atžvilgiu nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio sprendimų, kurie paliestu jų interesus ir teises). Todėl kitiems asmenims nėra numatyta teisė susipažinti su tarnybinio duomenimis. Nurodo, kad nesutinka su tokiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kadangi jie nėra ir negali būti taikomi visada bei visais atvejais ir netgi tada, kai akivaizdžiai yra neteisingi ir absurdiški nagrinėjamoje byloje pateiktų faktinių aplinkybių atžvilgiu.

25. Akcentuoja, kad Generalinės prokuratūros atsisakymas pateikti atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų paliečia pareiškėjo ir visos visuomenės interesus bei teises ta prasme, kad piliečiams, turintiems duomenis apie prokurorų vykdomą neteisėtą veiklą ir/ar absoliutų jų nesiorientavimą teisės normose, bus nenaudinga ir žalinga naudojantis savo teisėmis ir pareigomis kreiptis į Generalinę prokuratūrą, nes, teismo teigimu, Generalinei prokuratūrai suteikiamos teisės be jokios kontrolės ir slepiant tai nuo pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) bei visuomenės, už minėtus pažeidimus prokurorus ne tik niekaip nebausti, bet netgi skatinti juos.

26. Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju jis turi teisę gauti atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą), kadangi jis atliktas pagal jo skundą, taip pat turi teisę susipažinti su jo skundo ar pareiškimo tyrimo rezultatais. Tokią išvadą suponuoja bendrieji asmenų pareiškimų nagrinėjimo principai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatyme. Taip pat pareiškėjui turi būti numatyta galimybė skųsti pagal jo pareiškimą atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Valstybėje teisingumą vykdo ne prokuratūra, o teismai, todėl bet koks dokumentas jo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimui gali būti skundžiamas teismui, tai numatyta Konstitucijoje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendime niekaip nepasisakė apie esminį bylos dalyką, t. y. apie pažeidžiamas pareiškėjo (suinteresuoto asmens) teises, kurias užtikrina įstatymai ir Konstitucija, apsiribojo išaiškinimu, kad Aprašas teisėtas.

27. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos pažymi, kad gavęs skundžiamą raštą suvokė, kad Generalinė prokuratūra atvirai ir įžūliai ignoruoja įstatymus, todėl pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir moralinį šoką. Siekdamas priversti Generalinę prokuratūrą vykdyti įstatymus, pareiškėjas nurodo, kad privalėjo vakarais ir naktimis (nes yra dirbantis) susipažinti su įstatymais, teismų praktika, Konstitucija, kelis kartus paruošti ir teikti skundus teismams, nes Generalinė prokuratūra skundžiamame rašte nenurodė, kokio miesto teismui gali būti skundžiamas aktas, todėl akivaizdu, kad moraliniai ir dvasiniai išgyvenimai sietini su patikslintame skunde nurodytais Generalinės prokuratūros neteisėtais veiksmais, nes jei Generalinė prokuratūra nebūtų priėmusi neteisėto ir nepagrįsto, įstatymams prieštaraujančio akto, jis nebūtų patyręs moralinio ir dvasinio išgyvenimo, nebūtų kilusi būtinybė vakarais ir naktimis nagrinėti įstatymus, teismų praktiką, Konstituciją, nebūtų kilusi būtinybė aktą skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas, nebūtų reikėję kreiptis į teismą. Akivaizdu, kad aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų Generalinės prokuratūros veiksmų ir jo nurodytų patirtų išgyvenimų bei padarytos žalos. Dėl užsitęsusio teisminio proceso ir skunde nurodytų visų kitų aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais pareiškėjas jam padarytą dvasinę skriaudą, t. y. neturtinę, moralinę žalą vertina 450 Eur suma, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės.

28. Atsakovas Generalinė prokuratūra, atstovaudama ir Lietuvos valstybę, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Nurodo, kad deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus, visapusiško įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino jo nurodytas aplinkybes, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo skundo motyvų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė iš esmės pagrįstas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikintas. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

30. Teismas visapusiškai įvertino pareiškėjo skundžiamo rašto atitikimą ABTĮ 91 straipsnio reikalavimams: pareiškėjui nurodyta kokiu teisiniu pagrindu nebus teikiama jo prašoma informacija, skundžiamame rašte nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo atsisakyta teikti informaciją pripažintas neprieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, skundžiamame rašte išaiškinta apskundimo terminai ir tvarka, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagristas. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pareiškėjas iš esmės lieka prie tos pačios pozicijos, kurią dėstė patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui. Dėl ginčo esmės atsakovas savo nuomonę yra išsamiai išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo skundą. Ši pozicija buvo nuosekliai palaikyta administracinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl ji nesikeičia ir dabar.

31. Atsakovas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad sprendime teismas nepasisakė apie esminį bylos dalyką, t. y. apie pažeidžiamas pareiškėjo teises, kurias užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymai bei Konstitucija, nurodo, jog Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad informacijos laisvė nėra absoliuti, taip pat Konstitucija neleidžia nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo, įstatymais įtvirtinus informacijos laisvės įgyvendinimo garantijas, būtų sudaromos prielaidos pažeisti kitas konstitucines vertybes, jų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai aptarė Viešojo administravimo įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Aprašo nuostatas, aktualias nagrinėjamai bylai, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisių gynimui. Be to, sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu (administracinėje byloje Nr. 1-4-662/2018), kurioje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog Aprašo 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami, atitinka konstitucinį teisinės valstybes principą, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, Viešojo administravimo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybes principą bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą. Taigi skundžiamame sprendime motyvuotai pasisakyta apie tai, kad teisės aktais pagrįstai ribojama asmens teisė gauti informaciją apie tarnybinių naubaudų skyrimo procedūras prokuratūroje, todėl pareiškėjo teisės, numatytos Konstitucijoje, įstatymuose pažeistos nebuvo.

32. Atsakovas pažymi, kad, kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis nurodo iš esmės tuos pačius motyvus, kuriais grindžia savo prašymą dėl žalos atlyginimo, kurie jau buvo įvertinti bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo ir dėl jų motyvuotai pasisakyta sprendime. Atsakovo nuomone, kad teismo argumentai šiuo klausimu yra išsamūs, paremti teisės aktų bei faktinių bylos aplinkybių analize, todėl pareiškėjo prašymą vertina kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pariškėjo apeliacinio skundo ribų.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 18 d. su prašymu kreipėsi į Generalinį prokurorą pateikti atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų (b. l. 36). Pareiškėjas prašymą grindė Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis.

36. Generalinė prokuratūra, atsakydama į pareiškėjo prašymą, 2017 m. gegužės 22 d. rašte Nr. 17.2.-4349 „Dėl 2017-05-18 prašymo suteikti informaciją“, remdamasi Aprašo 74 punktu nurodė, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami. Taip pat nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, tarnybiniai patikrinimai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių kitiems, net ir tiems, kurie pranešė apie galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus, nes jų atžvilgiu nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio sprendimų, kurie paliestų jų interesus ir teises). Dėl šios priežasties kitiems asmenims nėra numatyta teisė susipažinti su tarnybinio patikrinimo duomenimis. Rašte nurodyta ir jo apskundimo tvarka bei terminas (b. l. 35).

37. Viešojo administravimo įstatymo, sudarančio prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustatančio viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuojančio asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtinančio kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas įtvirtina pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą, kurio privalo laikytis teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, reiškiantį, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų.

38. Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, kurio tikslas – nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir viešųjų įstaigų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas (toliau – viešoji funkcija), įgyvendinimo priemones ir tvarką, 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjas, norėdamas gauti dokumentus, kreipiasi į instituciją ir pateikia prašymą. Prašyme nurodo, kokius dokumentus ir kokiu būdu pageidauja gauti, savo vardą, pavardę, adresą (jeigu pareiškėjas yra fizinis asmuo) arba pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, atstovo vardą ir pavardę (jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo) ir kontaktinius duomenis. <...>. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo pateikti pareiškėjui prašomus dokumentus pagrindai. Vienas iš atsisakymo pateikti pareiškėjui dokumentus pagrindų, įtvirtintas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte – jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį.

39. Aprašo (redakcija galiojusi iki 2017 m. rugpjūčio 19 d.) 4.13 punkte buvo nustatyta, kad neteikiama informacija – informacija, sudaranti valstybės, tarnybos, profesinę ar banko paslaptį arba priskiriama prie neskelbtinų ikiteisminio tyrimo duomenų; prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės; informacija apie kito asmens, įskaitant prokurorų ar prokuratūros darbuotojų privatų gyvenimą ir kt. Aprašo 74 punkte buvo nustatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami. Duomenys apie paskirtas tarnybines nuobaudas teikiami teisės aktų nustatyta tvarka.

40. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašyme prašė pateikti atlikto tarnybinio patikrinimo išvadas (tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą) dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų.

41. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nagrinėdamas norminę administracinę bylą dėl Aprašo 4.13 ir 74 punktų atitikimo konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą, 2018 m. birželio 1 d. Nutartyje administracinėje byloje Nr. I-4-662/2018 nurodė, kad konstituciniu lygmeniu žmogaus teisę į informacijos gavimą nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis.

Pagal šį staipsnį asmeniui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją (2 d.); laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, pruvačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (3 d.); pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį (5 d.). Šios nuostatos neatsiejamos nuo Konstitucijoje įtvirtinto bendrojo principo, numatančio, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str. 3 d.).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal Konstitucinio Teismo praktiką, informacijos laisvės ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, tačiau Konstitucija neužkerta kelio kai kurių su informacijos gavimu ir skleidimu susijusių santykių reguliuoti ir poįstatyminiais (įstatymų įgyvendinamaisiais) teisės aktais, tačiau jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris nebūtų grindžiamas Konstitucija ir įstatymais arba kuris konkuruotų su įstatymų nustatytuoju (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai).

Taigi atsižvelgiant į tai, jog iš Konstitucijos išplaukia leidimas su informacijos gavimu ir skleidimu susijusius santykius reguliuoti ir poįstatyminiais (įstatymų įgyvendinamaisiais) teisės aktais, yra pagrindas vertinti, jog kvestionuojamų Aprašo 4.13 ir 74 punktų dalys tiek, kiek juose yra numatytos nuostatos, susijusios su prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, taip pat duomenų apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras gavimu ir skleidimu, atitinka teisinės valstybės principo suponuojamą teisės aktų hierarchijos principą, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įstatymo viršenybės principą bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėms ir laisvėms teisėkūros principą.

42. Taigi, nustačius tai, jog išvada dėl prokuroro galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo yra teikiama tik prokurorui, taip pat tai, jog Aprašo 4.13 punkte nurodytos vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir Aprašo 74 punkte nurodomi duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras turi būti suprantami kaip atlikus tarnybinį patikrinimą surašomoje motyvuotoje išvadoje dėl prokuroro galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo pateikiami duomenys, t. y. tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, įvertinta, jog Aprašo 4.13 ir 74 punktuose (ginčijamas teisės normas kvestionuojama apimtimi aiškinant išvados dėl prokuroro galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo pateikimo kitam asmeniui kontekste) yra pateikiama detalesnė ir tikslesnė informacija dėl tarnybinio patikrinimo išvadų teikimo suinteresuotiems asmenims, o ne sukuriamas naujas teisinis reguliavimas ar apribojama asmenų teisė gauti informaciją, inter alia informaciją apie tarnybinio patikrinimo pradėjimą, nutraukimą ir užbaigimą.

43. Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad Aprašo 4.13 punktas ta apimtimi, kuria prie neteikiamos informacijos priskiriamos prokuratūroje atlikto vidinio (tarnybinio) patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, ir 74 punktas ta apimtimi, kuria numatyta, kad duomenys apie tarnybinius patikrinimus ir kitas su tarnybine atsakomybe susijusias vidaus administravimo procedūras pareiškėjams neteikiami, atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta įstatymo viršenybės principą bei Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą pagarbos asmens teisėmis ir laisvėms teisėkūros principą.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, byloje pateiktus įrodymus, bylos šalių pateiktus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, kad šiuo atveju atsakovas, atsakydamas pareiškėjui į jo prašymą, skundžiamame rašte pagrįstai rėmėsi Aprašo nuostatomis ir atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomą tarnybinio patikrinimo dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. B. tarnybinių veiksmų sprendimo nuorašą. Pažymėtina, kad pareiškėjas neprašė jam suteikti informaciją apie atlikto tarnybinio patikrinimo rezultatus, jis prašė pateikti jam tarnybinio patikrinimo sprendimo nuorašą.

45. Nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nei apeliaciniame skunde nekelia klausimo dėl skundžiamo rašto (ne)atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytiems individualaus administracinio akto reikalavimams, tačiau teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-438/2019).

46. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamame rašte atsakovas nenurodė jo apskundimo tvarkos, yra nepagrįstas, kadangi rašte yra nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo atsakymo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka.

47. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 05-2-00104-16 bei prokuroro V. B. veiksmais, nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

48. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl tarnybinio patikrinimo rezultatų teisinių pasekmių pareiškėjui, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-241/2013; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1111-662/2015; eA-114-662/2018).

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą konstatavo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018 ir kt.).

50. Taigi pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, pagrįstai pažymėjo, kad tarnybiniai patikrinimai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių asmenims, kurie pranešė apie galbūt padarytus tarnybinius pažeidimus, nes jų atžvilgiu nėra ginčo dėl teisės (nėra valinio pobūdžio sprendimų, kurie paliestų jų interesus ir teises). Todėl pareiškėjo šiuo klausimu nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

51. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų, pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė