85872f10-ddee-472d-8fa5-cfe265994e19 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedgynÄjui advokatui Alvydui KvaÅ¡ÄeviÄiui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo ir nuteistojo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei privataus kaltintojo ir nuteistojo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus dÄl KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt/753 eurų) bauda;K.
Legislator headnote
AI generated85872f10-ddee-472d-8fa5-cfe265994e19 · KlaipÄdos apygardos teismas: TaÄiau tais atvejais, kai dÄl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinÄjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto apraÅ¡omojoje (motyvuojamojoje) dalyje Å¡ios abejonÄs turi bÅ«ti iÅ¡analizuotos ir padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, ar duomenys laikytini įrodymais, ar ne. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Full text
CivilinÄ byla NrPraneÅ¡Äja Violeta MiliuvienÄ TeisÄjas Gintaras Stonkus Baudž. byla Nr. 1A-65-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00001-2012-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.8.1.1.; 1.2.8.1.2.; 1.2.8.2.1.; 2.4.6.2.1. (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2015 m. sausio 29 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Violetos MiliuvienÄs,teisÄjų Aurelijos SadauskaitÄs, Remigijaus PreikÅ¡aiÄio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant privataus kaltintojo ir nuteistojo S. K. gynÄjui advokatui Mindaugui MartinaiÄiui,privataus kaltintojo ir nuteistojo K.
C. gynÄjui advokatui Alvydui KvaÅ¡ÄeviÄiui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo ir nuteistojo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei privataus kaltintojo ir nuteistojo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus dÄl KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt/753 eurų) bauda;K.
C. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt/753 eurų) bauda.S. K. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadarytos veikos, turinÄios Å¡ių nusikaltimų požymių.Nuosprendžiu priteista: nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui K. C. iÅ¡ nuteistojo S. K. 2 000 Lt (579 eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo ir 6 200 Lt (1 799 eurų) proceso iÅ¡laidų; nukentÄjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui S. K. iÅ¡ nuteistojo K.
C. 2 000 Lt (579 eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo ir 6 000 Lt (1 737 eurų) proceso iÅ¡laidų.NukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. C. civilinis ieÅ¡kinys dÄl 5 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo paliktas nenagrinÄtas.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: S. K. nuteistas už tai, kad jis apÅ¡meiÅ¾Ä K. C. per visuomenÄs informavimo priemones, kad Å¡is padarÄ sunkų nusikaltimÄ , t. y. jis 2011-09-21 dienraÅ¡Äio â(duomenys neskelbtini)â Nr. (duomenys neskelbtini), V.
S. straipsnyje â(duomenys neskelbtini)â, be kitų, tikrovÄs neatitinkanÄių, garbÄ bei orumÄ Å¾eminanÄių žinių, K. C. neteisÄtai ir nepagrįstai apkaltino sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. Å¡iame straipsnyje nurodyta, kad S. K. teigÄ, jog kyÅ¡io praÅ¡Ä pats K. C., bei cituojami tokie S. K. teiginiai: âIÅ¡ pradžių net nesupratau, ko jis praÅ¡o. Tik paskui susigaudžiau, kad jis praÅ¡o nemenkų pinigų, kad atsisakytų tarybos nario mandato ir vietÄ užleistų kitam mÅ«sų partijos žmoguiâ.
TÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011-09-24 laikraÅ¡Äio â(duomenys neskelbtini)â Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. straipsnyje â(duomenys neskelbtini)â vieÅ¡ai pareiÅ¡kÄ âesÄ dar prieÅ¡ rinkimus kolega K. C. mainais į mandatÄ netiesiogiai reikalavo paremti apvalia suma â 60 000 Ltâ bei teigÄ, kad: âK. C. yra rizikos zonos žmogus ir turi bÅ«ti užkirstas kelias galimam kyÅ¡ininkavimui einant vicemero pareigasâ.K. C. nuteistas už tai, kad apÅ¡meiÅ¾Ä S. K. per masines informavimo priemones, kad Å¡is padarÄ sunkų nusikaltimÄ , t. y. jis 2011-09-21 laikraÅ¡Äio â(duomenys neskelbtini)â V.
S. straipsnyje â(duomenys neskelbtini)â vieÅ¡ai pareiÅ¡kÄ: âIÅ¡ kur tokia suma? Kai pradÄjau abejoti komandos, su kuria patekau į rajono tarybÄ , galimybÄmis ir demokratija, jie patys man tokį skaiÄių pasiÅ«lÄ. Atseit, iÅ¡perka iÅ¡ manÄs mandatÄ , kad į rajono tarybÄ ateitų jiems lojalus žmogusâ. TÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011-09-22 per LNK televizijÄ âŽiniųâ metu akivaizdžiai ir visiems girdint pareiÅ¡kÄ, kad S. K. su kitais partijos nariais siÅ«lÄ pinigus K.
C. už mandato paÄmimÄ . TÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011-09-24 laikraÅ¡Äio â(duomenys neskelbtini)â Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. straipsnyje â(duomenys neskelbtini)â, K. C. vieÅ¡ai pareiÅ¡kÄ, jog: âS. K. mini, kad aÅ¡ praÅ¡iau pinigų, bet buvo prieÅ¡ingai. PrieÅ¡ rinkimus visais įmanomais bei neįmanomais bÅ«dais iÅ¡ manÄs buvo bandoma iÅ¡vilioti mandatÄ â.Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir nuteistasis S. K. praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį â bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitos nuosprendžio dalies neskundžia.Apelianto S. K. teigimu, teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendÄ, kad jis padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje, todÄl jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta dÄl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).S. K. teigia, kad visuma nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių negalÄjo bÅ«ti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pagrįsti jo kaltÄ dÄl inkriminuotos veikos padarymo.
Å ių abejonių nepavyko paÅ¡alinti ir įrodymų tyrimo metu, todÄl susidarius tokiai situacijai, visos nepaneigtos prielaidos ar abejonÄs traktuotinos kaltinamojo naudai.Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 DÄl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojanÄias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , nurodyta, kad nuosprendis yra teisÄtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisÄs normų.
Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dÄl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudÄties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmÄs ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nutarimo 3.1.8 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagristos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiais kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamas veikas bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizÄ kelia pagrįstų abejonių dÄl nuosprendžio rezoliucinÄje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų dÄl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudÄÄių buvimo. NagrinÄjamu atveju teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindÄ prieÅ¡taringais įrodymais, nepaÅ¡alino juose esanÄių esminių prieÅ¡taravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų.Nuosprendis yra teisingas tuo atveju, kai teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bylos nagrinÄjimo teisme dalyviams nekyla jokių abejonių dÄl to, kad Å¡ie duomenys yra įrodymai ir teismas jais grindžia savo iÅ¡vadas.
TaÄiau tais atvejais, kai dÄl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinÄjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto apraÅ¡omojoje (motyvuojamojoje) dalyje Å¡ios abejonÄs turi bÅ«ti iÅ¡analizuotos ir padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, ar duomenys laikytini įrodymais, ar ne. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisÄjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. NagrinÄjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonÄs dÄl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui neprivalomos, taÄiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyti įrodymų vertinimo motyvai. Abejotini duomenys negali bÅ«ti patikimi įrodymai, pagrindžiantys kaltinamojo kaltÄ.S. K. nurodo, jog jis teismo posÄdžio metu parodÄ, kad 2011 m. sudarant partijos â(duomenys neskelbtini)â sÄ raÅ¡Ä Ä¯ savivaldÄ , jam teko pagrindinis vaidmuo, kadangi jis yra skyriaus pirmininkas.
Jo iniciatyva į komandÄ buvo įtrauktas K. C., kuris nebuvo nÄ vienoje partijoje. K. C. teigÄ, kad nieko nenori, nieko nesieks, nori bÅ«ti tik tarybos nariu. Per visÄ kampanijÄ rinkimų metu viskas vyko normaliai, gražiai. 2011 m. vasario 27 d. vyko rinkimai į savivaldÄ . Po rinkimų K. C. buvo derybinÄje grupÄje sudarant koalicijas. P. G. perdavÄ, kad žinant jo praeities darbus, negalima jam suteikti jokio posto, kadangi tai žinomas rizikos žmogus, ne be reikalo vadinamas âmisteriu 5 proc.â Buvo tokių kalbų, kad jo jokiu bÅ«du neprileistų prie administracijos direktoriaus ar kt. postų.
Už 2 dienų A. Å . pareiÅ¡kÄ iÅ¡einÄ s iÅ¡ komandos. Tada K. C., pamatÄs, kad yra 14 tarybos narių daugumos koalicijoje prieÅ¡ 13 tarybos narių mažumos koalicijÄ , pradÄjo aktyviai veikti. IÅ¡girdÄs, kad jo neprileis prie administracijos darbų, jo elgesys labai pasikeitÄ. Jis pradÄjo įkalbinÄti kitus jų frakcijos narius â V. K., B. A. ir kt. â kurti nepriklausomÄ frakcijÄ , nes norÄjo įgyti kaip žaidÄjas didesnį politinį svorį, už tai laimÄti didesnį postÄ .
Jis, S. K., su K. C. diskutuodavo kiekvienÄ dienÄ . Vieno pokalbio metu, įvykusio prieÅ¡ mero rinkimus, apie 2011 m. kovo mÄnesio vidurį, K. C. pasakÄ taip: â duokit    60 000 Lt, aÅ¡ palieku tarybos nario mandatÄ , ateina kitas žmogus pagal sÄ raÅ¡Ä .â IÅ¡kart po Å¡io pokalbio jis, S. K., kavinÄje â(duomenys neskelbtini)â kolegoms Seimo nariui P. G., V. K., V. K., P. N. pasakÄ, kad K. C. papraÅ¡Ä pinigų už mandatÄ . Jie neaptarinÄjo temos dÄl 60 000 Lt davimo, diskusijos dÄl to nebuvo.
PerÄjo prie kitų klausimų, nutarÄ toliau kalbÄtis su K. C., įtraukdami jį į svarbius reikalus, kad jo nenuÅ¡alintų, nes jis norÄjo burti nepriklausomÄ frakcijÄ . RaÅ¡tiÅ¡kai jam pasiÅ«lÄ vicemero postÄ . Tokioje situacijoje vyko mero rinkimai, kuriuose buvo iÅ¡kelta jo, S. K. ir V. D. kandidatÅ«ros. Per pirmÄ slaptÄ balsavimÄ balsai pasidalijo po lygiai â po 13, ir vienas sugadintas balsas. Tai jau buvo K. C. siunÄiamas signalas. Per antrÄ balsavimÄ už jį, S. K., balsavo 14 prieÅ¡ 13, ir jis buvo iÅ¡rinktas meru.
K. C. pasakÄ, kad balsavo už jį. Toliau bendravimas nenutrÅ«ko. K. C. ne kartÄ buvo atÄjÄs pas jį į kabinetÄ paklausti, ar tebegalioja jam pažadÄtas vicemeras. Jis patvirtindavo, kad galioja. 2011 m. birželio mÄnesį K. C., A. Å . ir J. D. įkÅ«rÄ nepriklausomÄ frakcijÄ ir derÄjosi su opozicija. 2011 m. rugsÄjo 10 d. rajoninio laikraÅ¡Äio â(duomenys neskelbtini)â publikuotame straipsnyje, V. D. žodžiais, teigiama, kad âmeru bus K. C.â. TÄ dienÄ vyko KlaipÄdos rajono savivaldybÄs tarybos posÄdis, kuriame buvo nagrinÄjama interpeliacija jam, S. K., ir vicemerui E. S..
JÄ buvo pareiÅ¡kÄ 14 tarybos narių, iÅ¡ jų 13 buvusių opozicijoje ir prie jų prisidÄjÄs K. C.. DÄl tokių K. C. veiksmų jų komanda suorganizavo piketÄ . Interpeliacijos nagrinÄjimo metu V. D. priÄjo prie K. C. ir J. D., papraÅ¡Ä 15 min. pertraukos ir po pertraukos meru buvo pasiÅ«lytas V. D., o ne K. C., kaip buvo teigta, nes jie pamatÄ Å¾monių reakcijÄ . 14 balsų dauguma meru buvo iÅ¡rinktas V. D., ir K. C. planas tapti meru žlugo. Kadangi K. C. nepasisekÄ planas tapti meru, buvo Å¡aukiamas neeilinis posÄdis ir pagrindinis klausimas buvo vicemero rinkimai.
Vicemeru buvo iÅ¡rinktas K. C.. Ä® STT dÄl K. C. reikalavimo už mandatÄ sumokÄti 60 000 Lt jis kreipÄsi 2011 m. rugsÄjo 19 d. Jo siekis buvo ne nuteisti K. C., o įtraukti jį į stebimų žmonių sÄ raÅ¡Ä . Jis pareiÅ¡kimo neraÅ¡Ä, jį tik apklausÄ, jis nekaltino K. C. paÄmus kyšį. Jei bÅ«tų davÄs pinigus, bÅ«tų liudijÄs, kad davÄ. Tų įvykių metu žurnalistų skambino daug, jis visada atsakydavo į klausimus, kad tai yra atitinkamų tarnybų darbas. Jis niekada neieÅ¡kojo žurnalistų vieÅ¡inti tokius dalykus, Å¡meižti, raÅ¡yti.
Kai žurnalistas paklausdavo aptakiau, pasakydavo, kad tai trijų raidžių tarnybos darbas. Kažkuris žurnalistas sugebÄjo iÅ¡klausti, ir jis tikrai nemeluodamas, nes pinigų praÅ¡ymo faktas buvo, negalÄjo to neigti. Žurnalistai moka, sugeba iÅ¡klausti. Pats nepuolÄ Ä¯ spaudÄ , televizijÄ . Piketai buvo 2011 m. rugsÄjo 10 d. ir rugsÄjo 20 d., kai nauja dauguma postus dalijosi. ŽmonÄs 60 000 Lt sumÄ sužinojo iÅ¡ jo pasakymo â(duomenys neskelbtini)â kavinÄje savo bendražygiams.
Plakatai âgimÄâ iÅ¡ K. C. teiginių. Jis pats plakatų ânepaiÅ¡Äâ. Nežino, kas plakatÄ iÅ¡kÄlÄ, perdavÄ. Kad K. C. praÅ¡Ä 60 000 Lt, nebuvo paslaptis.Antrame kaltinime nurodytas neteisingas teiginys, kad K. C. pinigų už mandatÄ praÅ¡Ä prieÅ¡ tarybos rinkimus, nes jis pinigų praÅ¡Ä vÄliau â prieÅ¡ pirmÄ jį tarybos posÄdį. S. K. pripažįsta, kad teiginys, jog: âK. C. yra rizikos zonos žmogus ir turi bÅ«ti užkirstas kelias kyÅ¡ininkavimui, esant vicemeruiâ yra jo.
PasakymÄ ârizikos zonos žmogusâ jis sieja su galimu kyÅ¡ininkavimu. Jis nesiekÄ vieÅ¡inti, taÄiau žinojo, kad bus pavieÅ¡inta, jei žurnalistas klausia.2011 m. rugsÄjo 22 d. LNK žinių metu K. C. pasakÄ, kad jis, S. K., su kitais partijos nariais siÅ«lÄ pinigus už mandato paÄmimÄ . Äia yra Å¡meižtas, nes jis tikrai nieko nesiÅ«lÄ. 2011-09-24 laikraÅ¡Äio â(duomenys neskelbtini)â Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje K. C. vieÅ¡ai pareiÅ¡kÄ, kad jis, S. K., mini, jog jis (K.
C.) praÅ¡Ä pinigų, bet buvo prieÅ¡ingai. K. C. pripažįsta, kad buvo kalba apie pinigus.Taipogi 2011-09-21 laikraÅ¡Äio â(duomenys neskelbtini)â V. S. straipsnyje: â(duomenys neskelbtini)â, K. C. vieÅ¡ai pareiÅ¡kÄ: âIÅ¡ kur tokia suma? Kai pradÄjau abejoti komandos, su kuria patekau į rajono tarybÄ , galimybÄmis ir demokratija, jie patys man tokį skaiÄių pasiÅ«lÄ. Atseit, iÅ¡perka iÅ¡ manÄs mandatÄ , kad į rajono tarybÄ ateitų jiems lojalus žmogusâ.
Äia yra įrodymas, kad kalba apie pinigus buvo. Jis pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ingai, kad S. K. siÅ«lÄ pinigus. S. K. pažymi, kad tokių dalykų niekada nebuvo, t. y. jis niekada niekam nesiÅ«lÄ pinigų. PrieÅ¡ rinkimus, neaiÅ¡ku prieÅ¡ kokius rinkimus, K. C. minÄjo, kad visais įmanomais ir neįmanomais bÅ«dais iÅ¡ jo bando iÅ¡vilioti mandatÄ . TaÄiau jis niekada nebandÄ iÅ¡ jo vilioti mandato. K. C. teiginys, kad jis siÅ«lÄ pinigus, jį įžeidÄ, padarÄ didelÄ Å¾alÄ .Jo duotus parodymus dÄl K.
C. priskyrimo rizikos zonos žmogui bei tai, kad K. C. yra linkÄs nepagrįstai praturtÄti, patvirtino ir liudytojai V. K., R. K., V. K., P. G. bei P. N..Liudytojas V. K. parodÄ, kad jis yra partijos â(duomenys neskelbtini)â frakcijos narys, Å¡ios frakcijos narys buvo ir K. C.. IÅ¡ pokalbių su K. C. jis suprato, jog jis tikÄjosi, kad jam, kai meru buvo iÅ¡rinktas S. K., bus pasiÅ«lytos savivaldybÄs administracijos direktoriaus pareigos, taÄiau tokių pareigų partijos nariai K. C. nepasiÅ«lÄ, todÄl K.
C. nusprendÄ iÅ¡eiti iÅ¡ frakcijos ir sukurti naujÄ frakcijÄ . Tuo metu K. C. buvo pasiÅ«lytos vicemero pareigos, taÄiau jis nesutiko. BÅ«tent tada S. K. jam pasakÄ, kad K. C. reikalauja 60 000 Lt už pasitraukimÄ iÅ¡ tarybos.Liudytojas R. K. parodÄ, kad tuo metu, kai dirbo savivaldybÄje viešųjų pirkimų koordinatoriumi, K. C. dirbo administracijos direktoriumi. Per vienÄ viešųjų pirkimų konkursÄ jam susidarÄ Ä¯spÅ«dis, kad parenkant konkurso nugalÄtojÄ , K. C. darÄ Ä¯takÄ , todÄl partijos â(duomenys neskelbtini)â nariams jis pasakÄ, kad K.
C. negalima skirti administracijos direktoriumi, nes jis yra rizikos žmogus. Apie tai, kad K. C. reikalauja 60 000 Lt už mandatÄ , jis girdÄjo tik iÅ¡ politikų. Jokių piketų prieÅ¡ K. C. jis neorganizavo, tik leido naudotis savo autobusiuku, kuris stovÄjo piketo vietoje apklijuotas plakatais.Liudytojas V. K. parodÄ, kad jis prieÅ¡ rinkimus buvo partijos â(duomenys neskelbtini)â rinkimų Å¡tabo narys, jų sÄ raÅ¡e buvo ir K. C., po laimÄtų rinkimų prasidÄjo koalicijos sudarymas, buvo sutarta K.
C. siÅ«lyti vicemero pareigas. PrieÅ¡ mero rinkimus iÅ¡ frakcijos pasitraukÄ A. Å ., apie tai jis informavo P. G.. TÄ dienÄ P. G. kalbÄjosi su A. Å ., o S. K. su K. C.. Kai jie susitiko kavinÄje, S. K. pasakÄ, kad K. C. praÅ¡o pinigų, įvardijo 60 000 Lt sumÄ , taÄiau to klausimo jie nusprendÄ nesprÄsti, galutinai sutarÄ siÅ«lyti K. C. vicemero postÄ . TaÄiau K. C. iÅ¡davÄ komandÄ , sudarÄ koalicijÄ su kitomis partijomis, buvo iÅ¡rinktas kitas meras, o K. C. tapo vicemeru. DÄl tokios iÅ¡davystÄs jis organizavo piketus prieÅ¡ K.
C., kvietÄ Ä¯ juos žmones, reikalavo iÅ¡ K. C. atsisakyti mandato.Liudytojas P. G. parodÄ, kad yra partijos â(duomenys neskelbtini)â narys, vienmandatÄje rinkimų apygardoje yra iÅ¡rinktas Seimo nariu, koordinavo rinkimus į KlaipÄdos rajono savivaldybÄs tarybÄ . Po rinkimų susidarÄ trapi koalicija, K. C. pradÄjo kelti sumaiÅ¡tį, viliojo frakcijos narius į kitÄ frakcijÄ . Po mero rinkimų 2011 m. pavasarį per susitikimÄ kavinÄje â(duomenys neskelbtini)â S. K. jam pasakÄ, kad K.
C. už mandatÄ praÅ¡o 60 000 Lt. GavÄs tokiÄ informacijÄ jis žodžiu bendravo su STT pareigÅ«nais, Å¡ie pasiÅ«lÄ tokį pokalbį įraÅ¡yti diktofonu. Apie tai jis pasakÄ S. K., taÄiau pakartotinis pokalbis su K. C. neįvyko ir kyÅ¡io reikalavimas nebuvo užfiksuotas garso įraÅ¡u. Jam svarbu buvo iÅ¡laikyti daugumÄ , todÄl siÅ«lÄ K. C. įvairias pareigas, taÄiau K. C. atsisakÄ, sudarÄ kitÄ daugumÄ , dÄl to įvyko didelÄs permainos. Jis piketuose prieÅ¡ K. C. nedalyvavo.Liudytojas P. N. parodÄ, kad po rinkimų K.
C. iÅ¡davÄ partijos â(duomenys neskelbtini)â frakcijÄ , perbÄgo į kitÄ frakcijÄ , sudarÄ koalicijÄ su kitomis partijomis, sugriovÄ buvusiÄ daugumÄ , dÄl to vietoj S. K. buvo iÅ¡rinktas kitas meras, o jis tapo vicemeru. Jis girdÄjo, kad tarybos posÄdyje S. K. pavadino K. C. âperbÄgÄliu, parsidavÄliuâ, taÄiau įvertinant K. C. veiksmus, tai visiÅ¡kai atitinka tikrovÄ. Taip pat parodÄ, kad po rinkimų, po pokalbio su K. C., S. K. per susitikimÄ kavinÄje pasakÄ, kad K.
C. papraÅ¡Ä pinigų už mandatÄ , tada jie pasijuokÄ, nes tokių pinigų sumokÄti K. C. jie neturÄjo.Apeliantas S. K. pažymi, kad minÄtų liudytojų parodymai apie K. C. praÅ¡omus pinigus remiasi jo, S. K., 2011 m. kovo mÄnesį vykusio susitikimo su K. C. atpasakojimu. Tuo tarpu K. C. padavÄ jį į teismÄ dÄl garbÄs ir orumo įžeidimo 2012 sausio mÄnesį. Be to, spaudoje bei televizijoje pasirodžiusiuose reportažuose, susijusiuose su Å¡iais įvykiais, K. C. pripažįsta, kad kalba apie pinigus buvo.AtsakomybÄ pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovÄs neatitinkanÄiÄ ir kito žmogaus garbÄ ir orumÄ Å¾eminanÄiÄ ar niekinanÄiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyÄia, t. y. subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tiesioginÄs tyÄios formÄ .
Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminanÄios ir niekinanÄios kitÄ asmenį ar galinÄios pakirsti pasitikÄjimÄ juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir sÄ moningai tai daro. Teisminio nagrinÄjimo metu nebuvo nustatyta, kad straipsniuose iÅ¡sakytas neigimas požiÅ«ris buvo motyvuotas sÄ moningo ketinimo pakenkti K.
C.. Taigi, apelianto S. K. teigimu, jo veikoje nÄra subjektyviųjų tiesioginÄs tyÄios Å¡meižti ar pažeminti K. C. požymių.Kaip minÄta, žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis â reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonÄmis. Teismui jis buvo nurodÄs, kad šį praÅ¡ymÄ dÄl 60 000 Lt sumos jam K. C. pasakÄ tuo metu, kai jie buvo dviese. TodÄl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius duomenis į bylÄ jis galÄjo dar pateikti, jei K.
C. pasirinko tokį veiksmų planÄ , o jis tuo metu neturÄjo jokios įraÅ¡ymo priemonÄs ir pan., o pokalbio metu kitų asmenų Å¡alia nebuvo.Siekdamas patvirtinti, kad jo iÅ¡sakyti žodžiai vieÅ¡oje erdvÄje atitinka objektyvios tiesos kriterijų, jis teismo praÅ¡Ä patikrinti jį melo detektoriumi, taÄiau toks praÅ¡ymas nebuvo tinkamai įvertintas.Apie kyÅ¡io reikalavimo faktÄ jis nedelsdamas informavo savo kolegas V. K., R. K., V. K., P. G. bei P. N., kuriems iÅ¡samiai papasakojo įvykusio pokalbio aplinkybes.
Be to, jis 2011-09-19 su pareiÅ¡kimu kreipÄsi į STT dÄl K. C. galimo kyÅ¡ininkavimo ir kitų nusikalstamų veikų. Apeliantas atkreipia dÄmesį į tai, kad 2011-10-14 nutarime atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ yra nurodyta, jog buvo patikslintos pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybÄs ir nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie K. C. galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . TaÄiau aptariamu atveju jo nurodytų faktų tyrimas iÅ¡ viso nebuvo atliktas, apsiribojant tik formaliu pareiÅ¡kimo patikslinimu bei apklausa kitų asmenų, kurie įvykusiame pokalbyje su K.
C. nedalyvavo. TodÄl neaiÅ¡ku, kaip galima tvirtinti, kad tam tikro įvykio nebuvo, kai jis iÅ¡ esmÄs netirtas. Juolab, kad Å¡is nutarimas neturi jokios prejudicinÄs galios ir teismui nÄra privalomas.Be to, S. K. atkreipia dÄmesys į tai, kad ne jis kreipÄsi į žurnalistus bei televizijÄ , o bÅ«tent žurnalistai, sužinojÄ, kad jis po interpeliacijos buvo paÅ¡alintas iÅ¡ mero posto, bei žinodami anksÄiau vieÅ¡oje erdvÄje pasklidusiÄ informacijÄ apie K. C. anksÄiau nurodytus veiksmus, siekÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su Å¡iuo faktu susijusias aplinkybes.
Bendravimas su visuomenÄs informavimo atstovais vyko ne prieÅ¡, o po interpeliacijos bei naujo mero iÅ¡rinkimo.Apelianto S. K. teigimu, jis neturÄjo tyÄios paskleisti tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ apie K. C., o sakÄ tiesÄ Å¾urnalistams, kad toks faktas buvo, ir nieko nenutylÄjo, faktų neiÅ¡kraipÄ bei nepagražino. Tokiais veiksmais nesiekÄ paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikÄjimÄ K. C., kadangi tuo metu tarybos posÄdyje jau buvo iÅ¡sprÄstas K. C. bei jo, S. K., užimamų pareigų klausimas.
Å i informacija nesutrukdÄ koalicijai meru iÅ¡rinkti K. C., nes jis buvo iÅ¡rinktas mero pavaduotoju. Visi jo pasisakymai vieÅ¡oje erdvÄje neturÄjo jokios esminÄs reikÅ¡mÄs K. C. galimybÄms užimti postÄ (-us) KlaipÄdos rajono savivaldybÄs taryboje ar administracijoje. Viso proceso metu K. C. nei raÅ¡tu, nei žodžiu nenurodÄ, kad jo, S. K., vieÅ¡ai iÅ¡sakyti žodžiai pakenkÄ jam, kaip politikui, ar siekiant užimti politinio pasitikÄjimo postÄ . S. K. nurodo, jog jis neneigia, kad vieÅ¡uose pasisakymuose apie K.
C. iÅ¡dÄstÄ negatyvų požiÅ«rį į jį, kaip politikÄ , neigiamai įvertino jo atliktus veiksmus bei jį kritikavo.Politiniams pasisakymams, kaip vienai iÅ¡ saviraiÅ¡kos laisvÄs formų, yra suteikiama didžiausia apsauga, nes politinÄs diskusijos laisvÄ yra laikoma demokratiÅ¡kos visuomenÄs kÅ«rimo ir vystymosi Å¡erdimi. GalimybÄ riboti teisÄ Ä¯ tikrovÄ atitinkanÄius politinius pasisakymus ar diskusijas viešųjų reikalų klausimais pagal EŽT Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį yra labai menka (Wingrove prieÅ¡ DidžiÄ jÄ BritaniÄ ).
Be to, politinių pasisakymų sÄ voka yra plaÄiai interpretuojama, nes teismas neiÅ¡skiria diskusijų, kurios yra iÅ¡imtinai susijusios su politinÄmis partijomis, ir diskusijų, susijusių su plaÄiajai visuomenei aktualiais klausimais (Thorgeir Thorgeirson prieÅ¡ IslirijÄ ). Kaip matyti iÅ¡ sprendimo Klein prieÅ¡ SlovakijÄ byloje, aukÅ¡tas pareigas užimantys bažnyÄios atstovai traktuojami panaÅ¡iai kaip politikai, t. y. Å¡ie âvieÅ¡ieji asmenysâ turi toleruoti net paÄiÄ Ä¯kyriausiÄ kritikÄ .
âVieÅ¡uosiuos asmenisâ teismas traktuoja pakankamai lanksÄiai ir jiems priskiria didelių korporacijų vadovus (Fressoz ir Roire prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), verslininkus (Tonsbergs Blad AS ir Liaukom prieÅ¡ NrrvegijÄ ) ir net pramogų verslo atstovus bei įžymybes (Hachette Filipacchi Associes (Ici Parisj prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Politikų leidžiamos kritikos ribos visada bus platesnÄs nei privaÄių asmenų, o plaÄiausios jos bus prieÅ¡ vyriausybines ar į jas panaÅ¡ias pareigas užimanÄius asmenis (Lombardo ir kiti prieÅ¡ MaltÄ ).
Kita vertus, politiniams pasisakymams suteikiama didelÄ apsauga turi dvigubÄ efektÄ ir lygiai taip pat tarnauja politikams (parlamente ar kitur), nes kartais nors ir labai kontraversiÅ¡ki ar provokuojantys pasisakymai skatina politinÄ diskusijÄ . Teismas Lombardo sprendime pažymÄjo: âNors saviraiÅ¡kos laisvÄ yra labai svarbi kiekvienam, ji ypaÄ svarbi tautos iÅ¡rinktiesiems. Jie atstovauja savo rinkÄjams, iÅ¡kelia į vieÅ¡umÄ jų rÅ«pesÄius ir gina jų interesusâ. DÄl Å¡ios priežasties asmens teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl Å¡meižto, nors ir garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, gali bÅ«ti pateisinamai ribojama, kai atsakomybÄn siekiama patraukti parlamento narį, kuris naudojasi âfunkciniuâ imunitetu už jo pasisakymus parlamente (A. prieÅ¡ DidžiÄ jÄ BritanijÄ ; bet taip pat žr.
Cordova prieÅ¡ ItalijÄ , kurioje Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas buvo nustatytas dÄl to, kad visi parlamento nariai naudojosi âstruktÅ«riniuâ carte blanche imunitetu).Aptarti duomenys, S. K. teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje yra nepaÅ¡alintų abejonių, kurios, vadovaujantis principu in dubio pro reo, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, nes, iÅ¡naudojus visas įmanomas įrodinÄjimo priemones, patikimos iÅ¡vados dÄl Å¡meižto (BK 154 straipsnio 2 dalis) buvimo S. K. veiksmuose nebuvo galima daryti.
Å iame kontekste S. K. pažymi, kad kasacinÄs instancijos teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginÄijamai patvirtinanÄiomis kaltinamojo kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonÄms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn asmens naudai, ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (pvz., kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).IÅ¡dÄstytos aplinkybÄs, apelianto S. K. teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamoje byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinÄjimo priemonÄs ir galimybÄs, taÄiau, nesurinkus neginÄijamų įrodymų, patikimai patvirtinanÄių jo kaltÄ padarius BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir nuteistasis K.
C. praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendį dÄl jo nuteisimo ir S. K. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ nuosprendį â jį, K. C., dÄl S. K. jam pareikÅ¡tų kaltinimų iÅ¡teisinti, o S. K. nuteisti pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį.Apelianto K. C. teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidÄ baudžiamojo proceso normas, neteisingai aiÅ¡kino ir taikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismas nebuvo objektyvus, nuosprendyje iÅ¡dÄstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 329 straipsnis).Teismas pažeidÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 22, 25, 28â31,109 straipsnių, Teismų įstatymo 1â3, 5 straipsnių, BPK 1, 6, 7, 20, 44, 305 straipsnių ir kituose minÄto kodekso straipsniuose nustatytus principus bei nuostatas.Visų pirma K.
C. pažymi, kad teismas, nuteisdamas jį dÄl tariamo S. K. apÅ¡meižimo ir kartu iÅ¡teisindamas pastarÄ jį dÄl jo apÅ¡meižimo bei įžeidimo, kai jis vieÅ¡ai jį iÅ¡vadino âparsidavÄliu, politiniu lavonuâ, nesilaikÄ teismui keliamų pagrindinių funkcijų bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ku, teisingumÄ vykdyti asmens prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ lygybÄs principu, nuosprendį grįsti tik teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais įrodymais, juos įvertinant pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu, neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaujantis įstatymu.
Antra, teismas iÅ¡ dalies neatliko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Teismų įstatymo ir BPK jam pavestos valstybÄje ir visuomenÄje paskirties ginti žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus; greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Teismas nuteisÄ jį, K. C., nors jis nÄra nusikaltÄs, ir iÅ¡teisino S. K., kai jo veiksmai buvo prieÅ¡ jį įžeidžiantys ir Å¡meižikiÅ¡ki, nepagarbÅ«s ir įžūlÅ«s, o svarbiausia â S. K. tuos veiksmus įvykdÄ sÄ moningai, apgalvotai, pakartodamas vieÅ¡ai, net ir girdint teismui.
TaÄiau tokiems jam pareikÅ¡tiems kaltinimams S. K. įrodymų nepateikÄ.TreÄia, prieÅ¡ingai minÄtiems įstatymams ir teisinÄms nuostatoms, teismas priÄmÄ nepagrįstus S. K. privataus skundo argumentus ir jį, K. C., nuteisÄ dÄl dalies S. K. formuojamų kaltinimų, nors nÄ viename kaltinime nebuvo jo žodžiais iÅ¡sakytų teiginių (ar net minÄių) apÅ¡meižti S. K.. Pastarojo privataus kaltinimo skundai buvo pateikti tik tam, kad apsunkintų jo, K. C., skundų nagrinÄjimo procesÄ , dirbtinai sukuriant kaltinimus tariamai atsikirsti į jo pateiktus kaltinimus.
TokiÄ faktinÄ situacijÄ K. C. įrodinÄja tuo, kad jam pateikus skundÄ tais paÄiais motyvais ir net iÅ¡ tų paÄių visuomenÄs informavimo leidinių bei straipsnių konteksto, S. K. âiÅ¡traukÄâ teksto dalį ir apkaltino jį Å¡meižimu, nors apie jį, kaip asmenį, jis nebuvo nÄ Å¾odžiu užsiminÄs. Svarbiausia yra tai, kad jis nÄra pasakÄs nieko įžeidžianÄio ar Å¡meižikiÅ¡ko apie S. K. ir iÅ¡ viso nei spaudos straipsniuose, nei televizijos laidose jis nÄra netgi užsiminÄs apie konkretų asmenį S. K..
Tai labai aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ V. S. straipsnio âVicemero â praeitis kruvinaâ bei LNK laidos âŽiniosâ telefonu iÅ¡ jo imto interviu teksto, kurį ne kartÄ teismui citavo ne tik jis, bet ir jo gynÄjas, įraÅ¡Ä klausÄ ir teismas. Jo pagrįsta pozicija buvo suformuota ir patvirtinta ekspertizÄs akte, kuriuo, be jokių rimtų argumentų, teismas nesivadovavo, nepaisant to, kad ekspertizÄ buvo paskirta S. K. praÅ¡ymu ir teisme apklausta ekspertÄ kvalifikuotai bei motyvuotai savo iÅ¡vadÄ patvirtino.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas, apklausdamas ekspertÄ, K.
C. teigimu, nebuvo objektyvus, nes âpasidavÄâ S. K. gudravimui, kurį, pasak apelianto, galima įvardyti kaip piktnaudžiavimÄ teise arba visa ko neigimu, prieÅ¡prieÅ¡inių skundų pateikimo taktikai, nepaisant, jog tie skundai neturÄjo ir neturi teisinio pagrindimo. Teismas, nors ekspertÄ privalo atsakyti tik į klausimus, paaiÅ¡kinant padarytos ekspertizÄs neaiÅ¡kumus, posÄdžio metu apklausÄ jÄ taip, kad jam susidarÄ Ä¯spÅ«dis, jog galbÅ«t siekiama painiavos ar kad ekspertÄ iÅ¡sakytų prieÅ¡ingÄ nuomonÄ ekspertizÄs iÅ¡vadoms.
EkspertÄs neigiamÄ reakcijÄ (į tokiÄ nepriimtinÄ jos apklausÄ ), apelianto K. C. nuomone, galima iÅ¡klausyti posÄdžio įraÅ¡e.TaÄiau teismas, turÄdamas jo pateiktus minÄtus įrodymus (pvz., Tarybos posÄdžio protokolÄ ), ekspertÄs pozicijÄ , jos iÅ¡vadÄ , straipsnių tekstus, nepagrįstai apkaltino jį nusikaltimo padarymu ir neteisingai iÅ¡teisino S. K..Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis, K. C., neva apÅ¡meiÅ¾Ä S. K., V. S. straipsnyje pasakydamas: âIÅ¡ kur tokia suma? Kai pradÄjau abejoti komandos, su kuria patekau į rajono tarybÄ , galimybÄmis ir demokratija, jie patys man tokį skaiÄių pasiÅ«lÄ.
Atseit, iÅ¡perka iÅ¡ manÄs mandatÄ , kad į rajono tarybÄ ateitų jiems lojalus žmogusâ. Toliau nuosprendyje, grindžiant jo kaltÄ apÅ¡meižus S. K., nurodoma: âTÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011-09-22 per LNK televizijÄ âŽiniųâ metu akivaizdžiai ir visiems girdint pareiÅ¡kÄ, kad S. K. su kitais partijos nariais siÅ«lÄ pinigus K. C. už mandato paÄmimÄ .â Apelianto K. C. teigimu, teismas Å¡iuo atveju net suraÅ¡Ä kaltinime žodžius, kurių jo interviu nÄra.
Interviu LNK âŽiniųâ reporterei jis net užsiminÄ apie S. K.. TreÄia, jo kaltÄ grindžiama J. V. laikraÅ¡tyje â(duomenys neskelbtini)â straipsnio citata, kad âK. C. vieÅ¡ai pareiÅ¡kÄ, kad âS. K. mini, kad aÅ¡ praÅ¡iau pinigų, bet buvo prieÅ¡ingai. PrieÅ¡ rinkimus visais įmanomais bei neįmanomais bÅ«dais iÅ¡ manÄs buvo bandoma iÅ¡vilioti mandatÄ â. Tai rodo, kad jis kalba apie tai, jog visokiais bÅ«dais buvo bandoma iÅ¡vilioti iÅ¡ jo mandatÄ . Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio konstatuojamosios dalies, apie S. K. net neužsimenama, o tuo labiau, jo niekas nekaltina kokiu nors sunkiu nusikaltimu.
TodÄl, apelianto K. C. teigimu, skundžiamas nuosprendis dÄl tariamos jo kaltÄs yra aiÅ¡kiai neteisÄtas, o svarbiausia â nepagrįstas.K. C. nurodo, kad teismui jis pateikÄ STT bylÄ , kuriÄ pradÄjo Å¡ios tarnybos agentai pagal S. K. pareiÅ¡kimÄ po to, kai jis, neapsikentÄs partijos vadovaujanÄių ir politinÄ pozicijÄ kurianÄių asmenų P. G. bei S. K. politinių pažiÅ«rų bei elgesio visuomenÄje, iÅ¡Äjo iÅ¡ S. K. partijos frakcijos. TodÄl, K. C. įsitikinimu, Å¡is pareiÅ¡kimas atsirado kerÅ¡to ir melo pagrindu.
Taip jam buvo mÄginama kerÅ¡yti už nuomonÄs pareiÅ¡kimÄ , už tai, kad jis pasirinko nepriklausomÄ sprendimų keliÄ . S. K. ir kartu su juo susijÄ partijos â(duomenys neskelbtini)â asmenys, kurie prieÅ¡ jį, K. C., sakÄ netiesÄ ir teisme, STT pareigÅ«nams teikÄ informacijÄ , kuri buvo iÅ¡galvota ir, K. C. nuomone, sukurta, siekiant jį apÅ¡meižti ir sukelti jam sunkių iÅ¡gyvenimų, o galbÅ«t jie tikÄjosi ir teisinių pasekmių. TaÄiau STT tyrimų skyriaus vadovas patvirtino tyrÄjos 2011-10-04 nutarimÄ atsisakyti pradÄti ikiteisminį tyrimÄ , nesant jokių įrodymų ar argumentų, jog jis kada nors bÅ«tų gavÄs ar reikalavÄs neteisÄto atlygio (kyÅ¡io), ar bÅ«tų mÄginÄs kÄ nors papirkti ir pan.
STT pareigÅ«nai konstatavo, jog nÄra požymių, kad už kokius nors veiksmus jam bÅ«tų kilusi ar kiltų atsakomybÄ pagal BK 225 straipsnį ar 227 straipsnį. PrieÅ¡ingai, Å¡ie pareigÅ«nai aiÅ¡kiai nurodÄ, kad draudžiama persekioti asmenį už balsavimÄ ar pareikÅ¡tÄ politinÄ nuomonÄ savivaldybÄs tarybos ar komitetų posÄdžiuose, o už įžeidimÄ ar Å¡meižtÄ tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka. TaÄiau Å¡is įsiteisÄjÄs procesinis dokumentas teismui be pagrindo neturÄjo jokios reikÅ¡mÄs, nepaisant jame iÅ¡dÄstytų iÅ¡vadų, kad jis buvo neteisÄtai ir nepagrįstai apkaltintas.DÄl iÅ¡dÄstytų argumentų K.
C. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o S. K. pripažinti kaltu dÄl jo įžeidimo ir apÅ¡meižimo 2012-05-31 Tarybos posÄdžio metu ir po teismo posÄdžio teismo patalpose visiems girdint iÅ¡sakytų įžeidimų. DÄl Å¡ių faktų teismui net nereikia rinkti įrodymų, nes S. K. pripažino sÄ moningai iÅ¡vadinÄs jį âparsidavÄliuâ (tai reiÅ¡kia â papirktu) ir âpolitiniu lavonuâ (tai reiÅ¡kia â susikompromitavusiu, negatyviai besielgianÄiu politiku). Kadangi jis nÄra ir nebuvo niekam parsidavÄs, susikompromitavÄs, prieÅ¡ingai â ne vienÄ deÅ¡imtį metų aktyviai, sÄ Å¾iningai ir principingai dalyvauja politinÄje veikloje.
TodÄl, atsižvelgiant į jo skunde iÅ¡dÄstytus motyvus, apelianto K. C. nuomone, S. K. turi bÅ«ti nuteistas už Å¡meižimÄ dÄl jo, K. C., kaltinimo parsidavus ir iÅ¡vadinant jį âpolitiniu lavonuâ, tokiu bÅ«du vieÅ¡ai jį įžeidžiant. Nei S. K., nei su juo ir jo partija susisijÄ liudytojai nepateikÄ jokių įrodymų, jog jis, K. C., yra âparsidavÄsâ ar âpolitinis lavonasâ.Patenkinus jo apeliacinio skundo reikalavimus dÄl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir BK 155 straipsnio 1 dalį, o jį iÅ¡teisinus, vadovaujantis jo skunduose iÅ¡dÄstytais motyvais bei pagrindais, taip pat liudytojų parodymais, K.
C. praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ S. K. 15 000 neturtinÄs žalos atlyginimo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.K. C. nuomone, skundžiamas nuosprendis dÄl jo nuteisimo ir S. K. iÅ¡teisinimo, taip pat nuosprendžio dalis dÄl jo civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ dalies turi bÅ«ti panaikintas, priimant naujÄ nuosprendį, nuteisiant S. K. pagal abu jo skunde nurodytus kaltinimus, t. y. dÄl Å¡meižimo (BK 154 straipsnio 1 dalis) ir įžeidimo (BK 155 straipsnio 1 dalis) bei paskiriant jam įstatymo nustatytos rūšies bei dydžio bausmÄ.ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu nuteistieji ir privatÅ«s kaltintojai S. K. ir K.
C. atsisakÄ visų savo kaltinimų ir praÅ¡Ä baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti jiems susitaikius. TokiÄ jų pozicijÄ palaikÄ ir jų gynÄjai.Nuteistųjų ir privaÄių kaltintojų S. K. ir K. C. praÅ¡ymas tenkintinas.BPK 416 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privatus kaltintojas turi teisÄ iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Jei privatus kaltintojas atsisakÄ kaltinimo arba su kaltinamuoju susitaikÄ, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas (BPK 416 straipsnio 3 dalis).
Å i nuostata, pagal kuriÄ nukentÄjusysis gali susitaikyti su nuteistuoju ar iÅ¡teisintuoju iki baigiamųjų kalbų pabaigos, taikoma ir apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nagrinÄjant apeliacinius skundus dÄl nuosprendžio, priimto dÄl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų (BPK 327 straipsnio 1 dalis).NagrinÄjant nuteistųjų ir privaÄių kaltintojų S. K. ir K. C. apeliacinius skundus dÄl KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio, apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje iki baigiamųjų kalbų pabaigos pastarieji atsisakÄ vieni kitiems savo kaltinimų ir susitaikÄ (BPK 416 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradÄtas, o pradÄtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nukentÄjusysis susitaikÄ su asmeniu, kaltinamu Å¡io Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.
Esant Å¡iai nustatytai aplinkybei, KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 31 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalis dÄl S. K. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir K. C. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį bei nuosprendžio dalis dÄl civilinių ieÅ¡kinių ir iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti iÅ¡sprendimo turi bÅ«ti panaikintos, o baudžiamoji byla S. K. ir K. C. nutraukta (BPK 327 straipsnio 1 punktas).Tuo tarpu privataus kaltintojo K. C. apeliacinio skundo dalis dÄl pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalies, priimtos S. K., esant nustatytam BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytam pagrindui, dÄl kurio procesas negalimas, turi bÅ«ti atmesta.TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : panaikinti KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 31 nuosprendžio dalį dÄl nuteistųjų S. K. ir K.
C. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir nuosprendžio dalį dÄl civilinių ieÅ¡kinių bei proceso iÅ¡laidų iÅ¡sprendimo panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistiesiems S. K. ir K. C. Å¡ioje dalyje nutraukti, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytai aplinkybei, dÄl kurios baudžiamasis procesas negalimas.Privataus kaltintojo K. C. apeliacinio skundo dalį dÄl KlaipÄdos rajono apylinkÄs teismo 2014 m. spalio 31 d. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalies, priimtos S. K., esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytai aplinkybei, dÄl kurios baudžiamasis procesas negalimas, atmesti.Nutartis neskundžiama.
Kolegijos pirmininkÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Violeta MiliuvienÄ TeisÄjai                                                                                                                              Aurelija SadauskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Remigijus PreikÅ¡aitis