Legislator Case Law & Legislation
85872f10-ddee-472d-8fa5-cfe265994e19 AI generated

85872f10-ddee-472d-8fa5-cfe265994e19 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 85872f10-ddee-472d-8fa5-cfe265994e19
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo ir nuteistojo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei privataus kaltintojo ir nuteistojo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt/753 eurų) bauda;K.

Legislator headnote

AI generated

85872f10-ddee-472d-8fa5-cfe265994e19 · Klaipėdos apygardos teismas: Tačiau tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto apraÅ¡omojoje (motyvuojamojoje) dalyje Å¡ios abejonės turi bÅ«ti iÅ¡analizuotos ir padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, ar duomenys laikytini įrodymais, ar ne. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Gintaras Stonkus Baudž. byla Nr. 1A-65-174/2015 Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00001-2012-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.8.1.1.; 1.2.8.1.2.; 1.2.8.2.1.; 2.4.6.2.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2015 m. sausio 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Aurelijos Sadauskaitės, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant privataus kaltintojo ir nuteistojo S. K. gynėjui advokatui Mindaugui Martinaičiui,privataus kaltintojo ir nuteistojo K.

C. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo ir nuteistojo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bei privataus kaltintojo ir nuteistojo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:S. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt/753 eurų) bauda;K.

C. pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt/753 eurų) bauda.S. K. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.Nuosprendžiu priteista: nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. C. iš nuteistojo S. K. 2 000 Lt (579 eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 6 200 Lt (1 799 eurų) proceso išlaidų; nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. K. iš nuteistojo K.

C. 2 000 Lt (579 eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 6 000 Lt (1 737 eurų) proceso iÅ¡laidų.Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. C. civilinis ieÅ¡kinys dėl 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: S. K. nuteistas už tai, kad jis apÅ¡meižė K. C. per visuomenės informavimo priemones, kad Å¡is padarė sunkų nusikaltimÄ , t. y. jis 2011-09-21 dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), V.

S. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, be kitų, tikrovės neatitinkančių, garbę bei orumÄ Å¾eminančių žinių, K. C. neteisėtai ir nepagrįstai apkaltino sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. Å¡iame straipsnyje nurodyta, kad S. K. teigė, jog kyÅ¡io prašė pats K. C., bei cituojami tokie S. K. teiginiai: „IÅ¡ pradžių net nesupratau, ko jis praÅ¡o. Tik paskui susigaudžiau, kad jis praÅ¡o nemenkų pinigų, kad atsisakytų tarybos nario mandato ir vietÄ užleistų kitam mÅ«sų partijos žmogui“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011-09-24 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡ai pareiÅ¡kė „esÄ dar prieÅ¡ rinkimus kolega K. C. mainais į mandatÄ netiesiogiai reikalavo paremti apvalia suma – 60 000 Lt“ bei teigė, kad: „K. C. yra rizikos zonos žmogus ir turi bÅ«ti užkirstas kelias galimam kyÅ¡ininkavimui einant vicemero pareigas“.K. C. nuteistas už tai, kad apÅ¡meižė S. K. per masines informavimo priemones, kad Å¡is padarė sunkų nusikaltimÄ , t. y. jis 2011-09-21 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ V.

S. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡ai pareiÅ¡kė: „IÅ¡ kur tokia suma? Kai pradėjau abejoti komandos, su kuria patekau į rajono tarybÄ , galimybėmis ir demokratija, jie patys man tokį skaičių pasiÅ«lė. Atseit, iÅ¡perka iÅ¡ manęs mandatÄ , kad į rajono tarybÄ ateitų jiems lojalus žmogus“. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011-09-22 per LNK televizijÄ â€žÅ½inių“ metu akivaizdžiai ir visiems girdint pareiÅ¡kė, kad S. K. su kitais partijos nariais siÅ«lė pinigus K.

C. už mandato paėmimÄ . Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011-09-24 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) J. V. straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“, K. C. vieÅ¡ai pareiÅ¡kė, jog: „S. K. mini, kad aÅ¡ praÅ¡iau pinigų, bet buvo prieÅ¡ingai. PrieÅ¡ rinkimus visais įmanomais bei neįmanomais bÅ«dais iÅ¡ manęs buvo bandoma iÅ¡vilioti mandatÄ â€œ.Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir nuteistasis S. K. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, ir priimti naujÄ nuosprendį – bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitos nuosprendžio dalies neskundžia.Apelianto S. K. teigimu, teismas neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad jis padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 154 straipsnio 2 dalyje, todėl jam priimtas apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir baudžiamoji byla nutraukta dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).S. K. teigia, kad visuma nuosprendyje nurodytų faktinių aplinkybių negalėjo bÅ«ti vertinamos kaip pakankamas pagrindas pagrįsti jo kaltę dėl inkriminuotos veikos padarymo.

Å ių abejonių nepavyko paÅ¡alinti ir įrodymų tyrimo metu, todėl susidarius tokiai situacijai, visos nepaneigtos prielaidos ar abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , nurodyta, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nutarimo 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagristos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė kelia pagrįstų abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių buvimo. Nagrinėjamu atveju teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė prieÅ¡taringais įrodymais, nepaÅ¡alino juose esančių esminių prieÅ¡taravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų.Nuosprendis yra teisingas tuo atveju, kai teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams nekyla jokių abejonių dėl to, kad Å¡ie duomenys yra įrodymai ir teismas jais grindžia savo iÅ¡vadas.

Tačiau tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto apraÅ¡omojoje (motyvuojamojoje) dalyje Å¡ios abejonės turi bÅ«ti iÅ¡analizuotos ir padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, ar duomenys laikytini įrodymais, ar ne. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui neprivalomos, tačiau teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Abejotini duomenys negali bÅ«ti patikimi įrodymai, pagrindžiantys kaltinamojo kaltę.S. K. nurodo, jog jis teismo posėdžio metu parodė, kad 2011 m. sudarant partijos „(duomenys neskelbtini)“ sÄ raÅ¡Ä Ä¯ savivaldÄ , jam teko pagrindinis vaidmuo, kadangi jis yra skyriaus pirmininkas.

Jo iniciatyva į komandÄ buvo įtrauktas K. C., kuris nebuvo nė vienoje partijoje. K. C. teigė, kad nieko nenori, nieko nesieks, nori bÅ«ti tik tarybos nariu. Per visÄ kampanijÄ rinkimų metu viskas vyko normaliai, gražiai. 2011 m. vasario 27 d. vyko rinkimai į savivaldÄ . Po rinkimų K. C. buvo derybinėje grupėje sudarant koalicijas. P. G. perdavė, kad žinant jo praeities darbus, negalima jam suteikti jokio posto, kadangi tai žinomas rizikos žmogus, ne be reikalo vadinamas „misteriu 5 proc.“ Buvo tokių kalbų, kad jo jokiu bÅ«du neprileistų prie administracijos direktoriaus ar kt. postų.

Už 2 dienų A. Å . pareiÅ¡kė iÅ¡einÄ s iÅ¡ komandos. Tada K. C., pamatęs, kad yra 14 tarybos narių daugumos koalicijoje prieÅ¡ 13 tarybos narių mažumos koalicijÄ , pradėjo aktyviai veikti. IÅ¡girdęs, kad jo neprileis prie administracijos darbų, jo elgesys labai pasikeitė. Jis pradėjo įkalbinėti kitus jų frakcijos narius – V. K., B. A. ir kt. – kurti nepriklausomÄ frakcijÄ , nes norėjo įgyti kaip žaidėjas didesnį politinį svorį, už tai laimėti didesnį postÄ .

Jis, S. K., su K. C. diskutuodavo kiekvienÄ dienÄ . Vieno pokalbio metu, įvykusio prieÅ¡ mero rinkimus, apie 2011 m. kovo mėnesio vidurį, K. C. pasakė taip: „ duokit    60 000 Lt, aÅ¡ palieku tarybos nario mandatÄ , ateina kitas žmogus pagal sÄ raÅ¡Ä .“ IÅ¡kart po Å¡io pokalbio jis, S. K., kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ kolegoms Seimo nariui P. G., V. K., V. K., P. N. pasakė, kad K. C. paprašė pinigų už mandatÄ . Jie neaptarinėjo temos dėl 60 000 Lt davimo, diskusijos dėl to nebuvo.

Perėjo prie kitų klausimų, nutarė toliau kalbėtis su K. C., įtraukdami jį į svarbius reikalus, kad jo nenuÅ¡alintų, nes jis norėjo burti nepriklausomÄ frakcijÄ . RaÅ¡tiÅ¡kai jam pasiÅ«lė vicemero postÄ . Tokioje situacijoje vyko mero rinkimai, kuriuose buvo iÅ¡kelta jo, S. K. ir V. D. kandidatÅ«ros. Per pirmÄ slaptÄ balsavimÄ balsai pasidalijo po lygiai – po 13, ir vienas sugadintas balsas. Tai jau buvo K. C. siunčiamas signalas. Per antrÄ balsavimÄ už jį, S. K., balsavo 14 prieÅ¡ 13, ir jis buvo iÅ¡rinktas meru.

K. C. pasakė, kad balsavo už jį. Toliau bendravimas nenutrÅ«ko. K. C. ne kartÄ buvo atėjęs pas jį į kabinetÄ paklausti, ar tebegalioja jam pažadėtas vicemeras. Jis patvirtindavo, kad galioja. 2011 m. birželio mėnesį K. C., A. Å . ir J. D. įkÅ«rė nepriklausomÄ frakcijÄ ir derėjosi su opozicija. 2011 m. rugsėjo 10 d. rajoninio laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ publikuotame straipsnyje, V. D. žodžiais, teigiama, kad „meru bus K. C.“. TÄ dienÄ vyko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo nagrinėjama interpeliacija jam, S. K., ir vicemerui E. S..

JÄ buvo pareiÅ¡kę 14 tarybos narių, iÅ¡ jų 13 buvusių opozicijoje ir prie jų prisidėjęs K. C.. Dėl tokių K. C. veiksmų jų komanda suorganizavo piketÄ . Interpeliacijos nagrinėjimo metu V. D. priėjo prie K. C. ir J. D., paprašė 15 min. pertraukos ir po pertraukos meru buvo pasiÅ«lytas V. D., o ne K. C., kaip buvo teigta, nes jie pamatė žmonių reakcijÄ . 14 balsų dauguma meru buvo iÅ¡rinktas V. D., ir K. C. planas tapti meru žlugo. Kadangi K. C. nepasisekė planas tapti meru, buvo Å¡aukiamas neeilinis posėdis ir pagrindinis klausimas buvo vicemero rinkimai.

Vicemeru buvo iÅ¡rinktas K. C.. Ä® STT dėl K. C. reikalavimo už mandatÄ sumokėti 60 000 Lt jis kreipėsi 2011 m. rugsėjo 19 d. Jo siekis buvo ne nuteisti K. C., o įtraukti jį į stebimų žmonių sÄ raÅ¡Ä . Jis pareiÅ¡kimo nerašė, jį tik apklausė, jis nekaltino K. C. paėmus kyšį. Jei bÅ«tų davęs pinigus, bÅ«tų liudijęs, kad davė. Tų įvykių metu žurnalistų skambino daug, jis visada atsakydavo į klausimus, kad tai yra atitinkamų tarnybų darbas. Jis niekada neieÅ¡kojo žurnalistų vieÅ¡inti tokius dalykus, Å¡meižti, raÅ¡yti.

Kai žurnalistas paklausdavo aptakiau, pasakydavo, kad tai trijų raidžių tarnybos darbas. Kažkuris žurnalistas sugebėjo iÅ¡klausti, ir jis tikrai nemeluodamas, nes pinigų praÅ¡ymo faktas buvo, negalėjo to neigti. Žurnalistai moka, sugeba iÅ¡klausti. Pats nepuolė į spaudÄ , televizijÄ . Piketai buvo 2011 m. rugsėjo 10 d. ir rugsėjo 20 d., kai nauja dauguma postus dalijosi. Žmonės 60 000 Lt sumÄ sužinojo iÅ¡ jo pasakymo „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje savo bendražygiams.

Plakatai „gimė“ iÅ¡ K. C. teiginių. Jis pats plakatų „nepaišė“. Nežino, kas plakatÄ iÅ¡kėlė, perdavė. Kad K. C. prašė 60 000 Lt, nebuvo paslaptis.Antrame kaltinime nurodytas neteisingas teiginys, kad K. C. pinigų už mandatÄ prašė prieÅ¡ tarybos rinkimus, nes jis pinigų prašė vėliau – prieÅ¡ pirmÄ jį tarybos posėdį. S. K. pripažįsta, kad teiginys, jog: „K. C. yra rizikos zonos žmogus ir turi bÅ«ti užkirstas kelias kyÅ¡ininkavimui, esant vicemerui“ yra jo.

PasakymÄ â€žrizikos zonos žmogus“ jis sieja su galimu kyÅ¡ininkavimu. Jis nesiekė vieÅ¡inti, tačiau žinojo, kad bus pavieÅ¡inta, jei žurnalistas klausia.2011 m. rugsėjo 22 d. LNK žinių metu K. C. pasakė, kad jis, S. K., su kitais partijos nariais siÅ«lė pinigus už mandato paėmimÄ . Čia yra Å¡meižtas, nes jis tikrai nieko nesiÅ«lė. 2011-09-24 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje K. C. vieÅ¡ai pareiÅ¡kė, kad jis, S. K., mini, jog jis (K.

C.) prašė pinigų, bet buvo prieÅ¡ingai. K. C. pripažįsta, kad buvo kalba apie pinigus.Taipogi 2011-09-21 laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ V. S. straipsnyje: „(duomenys neskelbtini)“, K. C. vieÅ¡ai pareiÅ¡kė: „IÅ¡ kur tokia suma? Kai pradėjau abejoti komandos, su kuria patekau į rajono tarybÄ , galimybėmis ir demokratija, jie patys man tokį skaičių pasiÅ«lė. Atseit, iÅ¡perka iÅ¡ manęs mandatÄ , kad į rajono tarybÄ ateitų jiems lojalus žmogus“.

Čia yra įrodymas, kad kalba apie pinigus buvo. Jis pareiÅ¡kė prieÅ¡ingai, kad S. K. siÅ«lė pinigus. S. K. pažymi, kad tokių dalykų niekada nebuvo, t. y. jis niekada niekam nesiÅ«lė pinigų. PrieÅ¡ rinkimus, neaiÅ¡ku prieÅ¡ kokius rinkimus, K. C. minėjo, kad visais įmanomais ir neįmanomais bÅ«dais iÅ¡ jo bando iÅ¡vilioti mandatÄ . Tačiau jis niekada nebandė iÅ¡ jo vilioti mandato. K. C. teiginys, kad jis siÅ«lė pinigus, jį įžeidė, padarė didelę žalÄ .Jo duotus parodymus dėl K.

C. priskyrimo rizikos zonos žmogui bei tai, kad K. C. yra linkęs nepagrįstai praturtėti, patvirtino ir liudytojai V. K., R. K., V. K., P. G. bei P. N..Liudytojas V. K. parodė, kad jis yra partijos „(duomenys neskelbtini)“ frakcijos narys, šios frakcijos narys buvo ir K. C.. Iš pokalbių su K. C. jis suprato, jog jis tikėjosi, kad jam, kai meru buvo išrinktas S. K., bus pasiūlytos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos, tačiau tokių pareigų partijos nariai K. C. nepasiūlė, todėl K.

C. nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ frakcijos ir sukurti naujÄ frakcijÄ . Tuo metu K. C. buvo pasiÅ«lytos vicemero pareigos, tačiau jis nesutiko. BÅ«tent tada S. K. jam pasakė, kad K. C. reikalauja 60 000 Lt už pasitraukimÄ iÅ¡ tarybos.Liudytojas R. K. parodė, kad tuo metu, kai dirbo savivaldybėje viešųjų pirkimų koordinatoriumi, K. C. dirbo administracijos direktoriumi. Per vienÄ viešųjų pirkimų konkursÄ jam susidarė įspÅ«dis, kad parenkant konkurso nugalėtojÄ , K. C. darė įtakÄ , todėl partijos „(duomenys neskelbtini)“ nariams jis pasakė, kad K.

C. negalima skirti administracijos direktoriumi, nes jis yra rizikos žmogus. Apie tai, kad K. C. reikalauja 60 000 Lt už mandatÄ , jis girdėjo tik iÅ¡ politikų. Jokių piketų prieÅ¡ K. C. jis neorganizavo, tik leido naudotis savo autobusiuku, kuris stovėjo piketo vietoje apklijuotas plakatais.Liudytojas V. K. parodė, kad jis prieÅ¡ rinkimus buvo partijos „(duomenys neskelbtini)“ rinkimų Å¡tabo narys, jų sÄ raÅ¡e buvo ir K. C., po laimėtų rinkimų prasidėjo koalicijos sudarymas, buvo sutarta K.

C. siÅ«lyti vicemero pareigas. PrieÅ¡ mero rinkimus iÅ¡ frakcijos pasitraukė A. Å ., apie tai jis informavo P. G.. TÄ dienÄ P. G. kalbėjosi su A. Å ., o S. K. su K. C.. Kai jie susitiko kavinėje, S. K. pasakė, kad K. C. praÅ¡o pinigų, įvardijo 60 000 Lt sumÄ , tačiau to klausimo jie nusprendė nespręsti, galutinai sutarė siÅ«lyti K. C. vicemero postÄ . Tačiau K. C. iÅ¡davė komandÄ , sudarė koalicijÄ su kitomis partijomis, buvo iÅ¡rinktas kitas meras, o K. C. tapo vicemeru. Dėl tokios iÅ¡davystės jis organizavo piketus prieÅ¡ K.

C., kvietė į juos žmones, reikalavo iÅ¡ K. C. atsisakyti mandato.Liudytojas P. G. parodė, kad yra partijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, vienmandatėje rinkimų apygardoje yra iÅ¡rinktas Seimo nariu, koordinavo rinkimus į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybÄ . Po rinkimų susidarė trapi koalicija, K. C. pradėjo kelti sumaiÅ¡tį, viliojo frakcijos narius į kitÄ frakcijÄ . Po mero rinkimų 2011 m. pavasarį per susitikimÄ kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ S. K. jam pasakė, kad K.

C. už mandatÄ praÅ¡o 60 000 Lt. Gavęs tokiÄ informacijÄ jis žodžiu bendravo su STT pareigÅ«nais, Å¡ie pasiÅ«lė tokį pokalbį įraÅ¡yti diktofonu. Apie tai jis pasakė S. K., tačiau pakartotinis pokalbis su K. C. neįvyko ir kyÅ¡io reikalavimas nebuvo užfiksuotas garso įraÅ¡u. Jam svarbu buvo iÅ¡laikyti daugumÄ , todėl siÅ«lė K. C. įvairias pareigas, tačiau K. C. atsisakė, sudarė kitÄ daugumÄ , dėl to įvyko didelės permainos. Jis piketuose prieÅ¡ K. C. nedalyvavo.Liudytojas P. N. parodė, kad po rinkimų K.

C. iÅ¡davė partijos „(duomenys neskelbtini)“ frakcijÄ , perbėgo į kitÄ frakcijÄ , sudarė koalicijÄ su kitomis partijomis, sugriovė buvusiÄ daugumÄ , dėl to vietoj S. K. buvo iÅ¡rinktas kitas meras, o jis tapo vicemeru. Jis girdėjo, kad tarybos posėdyje S. K. pavadino K. C. „perbėgėliu, parsidavėliu“, tačiau įvertinant K. C. veiksmus, tai visiÅ¡kai atitinka tikrovę. Taip pat parodė, kad po rinkimų, po pokalbio su K. C., S. K. per susitikimÄ kavinėje pasakė, kad K.

C. paprašė pinigų už mandatÄ , tada jie pasijuokė, nes tokių pinigų sumokėti K. C. jie neturėjo.Apeliantas S. K. pažymi, kad minėtų liudytojų parodymai apie K. C. praÅ¡omus pinigus remiasi jo, S. K., 2011 m. kovo mėnesį vykusio susitikimo su K. C. atpasakojimu. Tuo tarpu K. C. padavė jį į teismÄ dėl garbės ir orumo įžeidimo 2012 sausio mėnesį. Be to, spaudoje bei televizijoje pasirodžiusiuose reportažuose, susijusiuose su Å¡iais įvykiais, K. C. pripažįsta, kad kalba apie pinigus buvo.Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančiÄ ir kito žmogaus garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ ar niekinančiÄ informacijÄ skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 straipsnio 2 dalyje numatytÄ tiesioginės tyčios formÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitÄ asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimÄ juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir sÄ moningai tai daro. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad straipsniuose iÅ¡sakytas neigimas požiÅ«ris buvo motyvuotas sÄ moningo ketinimo pakenkti K.

C.. Taigi, apelianto S. K. teigimu, jo veikoje nėra subjektyviųjų tiesioginės tyčios Å¡meižti ar pažeminti K. C. požymių.Kaip minėta, žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Teismui jis buvo nurodęs, kad šį praÅ¡ymÄ dėl 60 000 Lt sumos jam K. C. pasakė tuo metu, kai jie buvo dviese. Todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokius duomenis į bylÄ jis galėjo dar pateikti, jei K.

C. pasirinko tokį veiksmų planÄ , o jis tuo metu neturėjo jokios įraÅ¡ymo priemonės ir pan., o pokalbio metu kitų asmenų Å¡alia nebuvo.Siekdamas patvirtinti, kad jo iÅ¡sakyti žodžiai vieÅ¡oje erdvėje atitinka objektyvios tiesos kriterijų, jis teismo prašė patikrinti jį melo detektoriumi, tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo tinkamai įvertintas.Apie kyÅ¡io reikalavimo faktÄ jis nedelsdamas informavo savo kolegas V. K., R. K., V. K., P. G. bei P. N., kuriems iÅ¡samiai papasakojo įvykusio pokalbio aplinkybes.

Be to, jis 2011-09-19 su pareiÅ¡kimu kreipėsi į STT dėl K. C. galimo kyÅ¡ininkavimo ir kitų nusikalstamų veikų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-10-14 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ yra nurodyta, jog buvo patikslintos pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės ir nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie K. C. galbÅ«t padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau aptariamu atveju jo nurodytų faktų tyrimas iÅ¡ viso nebuvo atliktas, apsiribojant tik formaliu pareiÅ¡kimo patikslinimu bei apklausa kitų asmenų, kurie įvykusiame pokalbyje su K.

C. nedalyvavo. Todėl neaiÅ¡ku, kaip galima tvirtinti, kad tam tikro įvykio nebuvo, kai jis iÅ¡ esmės netirtas. Juolab, kad Å¡is nutarimas neturi jokios prejudicinės galios ir teismui nėra privalomas.Be to, S. K. atkreipia dėmesys į tai, kad ne jis kreipėsi į žurnalistus bei televizijÄ , o bÅ«tent žurnalistai, sužinoję, kad jis po interpeliacijos buvo paÅ¡alintas iÅ¡ mero posto, bei žinodami anksčiau vieÅ¡oje erdvėje pasklidusiÄ informacijÄ apie K. C. anksčiau nurodytus veiksmus, siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti su Å¡iuo faktu susijusias aplinkybes.

Bendravimas su visuomenės informavimo atstovais vyko ne prieÅ¡, o po interpeliacijos bei naujo mero iÅ¡rinkimo.Apelianto S. K. teigimu, jis neturėjo tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie K. C., o sakė tiesÄ Å¾urnalistams, kad toks faktas buvo, ir nieko nenutylėjo, faktų neiÅ¡kraipė bei nepagražino. Tokiais veiksmais nesiekė paniekinti, pažeminti ir pakirsti pasitikėjimÄ K. C., kadangi tuo metu tarybos posėdyje jau buvo iÅ¡spręstas K. C. bei jo, S. K., užimamų pareigų klausimas.

Å i informacija nesutrukdė koalicijai meru iÅ¡rinkti K. C., nes jis buvo iÅ¡rinktas mero pavaduotoju. Visi jo pasisakymai vieÅ¡oje erdvėje neturėjo jokios esminės reikÅ¡mės K. C. galimybėms užimti postÄ (-us) Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje ar administracijoje. Viso proceso metu K. C. nei raÅ¡tu, nei žodžiu nenurodė, kad jo, S. K., vieÅ¡ai iÅ¡sakyti žodžiai pakenkė jam, kaip politikui, ar siekiant užimti politinio pasitikėjimo postÄ . S. K. nurodo, jog jis neneigia, kad vieÅ¡uose pasisakymuose apie K.

C. iÅ¡dėstė negatyvų požiÅ«rį į jį, kaip politikÄ , neigiamai įvertino jo atliktus veiksmus bei jį kritikavo.Politiniams pasisakymams, kaip vienai iÅ¡ saviraiÅ¡kos laisvės formų, yra suteikiama didžiausia apsauga, nes politinės diskusijos laisvė yra laikoma demokratiÅ¡kos visuomenės kÅ«rimo ir vystymosi Å¡erdimi. Galimybė riboti teisę į tikrovę atitinkančius politinius pasisakymus ar diskusijas viešųjų reikalų klausimais pagal EŽT Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį yra labai menka (Wingrove prieÅ¡ DidžiÄ jÄ BritaniÄ ).

Be to, politinių pasisakymų sÄ voka yra plačiai interpretuojama, nes teismas neiÅ¡skiria diskusijų, kurios yra iÅ¡imtinai susijusios su politinėmis partijomis, ir diskusijų, susijusių su plačiajai visuomenei aktualiais klausimais (Thorgeir Thorgeirson prieÅ¡ IslirijÄ ). Kaip matyti iÅ¡ sprendimo Klein prieÅ¡ SlovakijÄ byloje, aukÅ¡tas pareigas užimantys bažnyčios atstovai traktuojami panaÅ¡iai kaip politikai, t. y. Å¡ie „vieÅ¡ieji asmenys“ turi toleruoti net pačiÄ Ä¯kyriausiÄ kritikÄ .

„VieÅ¡uosiuos asmenis“ teismas traktuoja pakankamai lanksčiai ir jiems priskiria didelių korporacijų vadovus (Fressoz ir Roire prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ), verslininkus (Tonsbergs Blad AS ir Liaukom prieÅ¡ NrrvegijÄ ) ir net pramogų verslo atstovus bei įžymybes (Hachette Filipacchi Associes (Ici Parisj prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Politikų leidžiamos kritikos ribos visada bus platesnės nei privačių asmenų, o plačiausios jos bus prieÅ¡ vyriausybines ar į jas panaÅ¡ias pareigas užimančius asmenis (Lombardo ir kiti prieÅ¡ MaltÄ ).

Kita vertus, politiniams pasisakymams suteikiama didelė apsauga turi dvigubÄ efektÄ ir lygiai taip pat tarnauja politikams (parlamente ar kitur), nes kartais nors ir labai kontraversiÅ¡ki ar provokuojantys pasisakymai skatina politinę diskusijÄ . Teismas Lombardo sprendime pažymėjo: „Nors saviraiÅ¡kos laisvė yra labai svarbi kiekvienam, ji ypač svarbi tautos iÅ¡rinktiesiems. Jie atstovauja savo rinkėjams, iÅ¡kelia į vieÅ¡umÄ jų rÅ«pesčius ir gina jų interesus“. Dėl Å¡ios priežasties asmens teisė kreiptis į teismÄ dėl Å¡meižto, nors ir garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, gali bÅ«ti pateisinamai ribojama, kai atsakomybėn siekiama patraukti parlamento narį, kuris naudojasi „funkciniu“ imunitetu už jo pasisakymus parlamente (A. prieÅ¡ DidžiÄ jÄ BritanijÄ ; bet taip pat žr.

Cordova prieÅ¡ ItalijÄ , kurioje Konvencijos 6 straipsnio pažeidimas buvo nustatytas dėl to, kad visi parlamento nariai naudojosi „struktÅ«riniu“ carte blanche imunitetu).Aptarti duomenys, S. K. teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog byloje yra nepaÅ¡alintų abejonių, kurios, vadovaujantis principu in dubio pro reo, turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, nes, iÅ¡naudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, patikimos iÅ¡vados dėl Å¡meižto (BK 154 straipsnio 2 dalis) buvimo S. K. veiksmuose nebuvo galima daryti.

Å iame kontekste S. K. pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai, ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013).IÅ¡dėstytos aplinkybės, apelianto S. K. teigimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių jo kaltę padarius BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas ir nuteistasis K.

C. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo ir S. K. iÅ¡teisinimo ir priimti naujÄ nuosprendį – jį, K. C., dėl S. K. jam pareikÅ¡tų kaltinimų iÅ¡teisinti, o S. K. nuteisti pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį.Apelianto K. C. teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso normas, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Teismas nebuvo objektyvus, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 329 straipsnis).Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 22, 25, 28–31,109 straipsnių, Teismų įstatymo 1–3, 5 straipsnių, BPK 1, 6, 7, 20, 44, 305 straipsnių ir kituose minėto kodekso straipsniuose nustatytus principus bei nuostatas.Visų pirma K.

C. pažymi, kad teismas, nuteisdamas jį dėl tariamo S. K. apÅ¡meižimo ir kartu iÅ¡teisindamas pastarÄ jį dėl jo apÅ¡meižimo bei įžeidimo, kai jis vieÅ¡ai jį iÅ¡vadino „parsidavėliu, politiniu lavonu“, nesilaikė teismui keliamų pagrindinių funkcijų bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ku, teisingumÄ vykdyti asmens prieÅ¡ įstatymÄ ir teismÄ lygybės principu, nuosprendį grįsti tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, juos įvertinant pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu, neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Antra, teismas iÅ¡ dalies neatliko Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Teismų įstatymo ir BPK jam pavestos valstybėje ir visuomenėje paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus; greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Teismas nuteisė jį, K. C., nors jis nėra nusikaltęs, ir iÅ¡teisino S. K., kai jo veiksmai buvo prieÅ¡ jį įžeidžiantys ir Å¡meižikiÅ¡ki, nepagarbÅ«s ir įžūlÅ«s, o svarbiausia – S. K. tuos veiksmus įvykdė sÄ moningai, apgalvotai, pakartodamas vieÅ¡ai, net ir girdint teismui.

Tačiau tokiems jam pareikÅ¡tiems kaltinimams S. K. įrodymų nepateikė.Trečia, prieÅ¡ingai minėtiems įstatymams ir teisinėms nuostatoms, teismas priėmė nepagrįstus S. K. privataus skundo argumentus ir jį, K. C., nuteisė dėl dalies S. K. formuojamų kaltinimų, nors nė viename kaltinime nebuvo jo žodžiais iÅ¡sakytų teiginių (ar net minčių) apÅ¡meižti S. K.. Pastarojo privataus kaltinimo skundai buvo pateikti tik tam, kad apsunkintų jo, K. C., skundų nagrinėjimo procesÄ , dirbtinai sukuriant kaltinimus tariamai atsikirsti į jo pateiktus kaltinimus.

TokiÄ faktinę situacijÄ K. C. įrodinėja tuo, kad jam pateikus skundÄ tais pačiais motyvais ir net iÅ¡ tų pačių visuomenės informavimo leidinių bei straipsnių konteksto, S. K. „iÅ¡traukė“ teksto dalį ir apkaltino jį Å¡meižimu, nors apie jį, kaip asmenį, jis nebuvo nė žodžiu užsiminęs. Svarbiausia yra tai, kad jis nėra pasakęs nieko įžeidžiančio ar Å¡meižikiÅ¡ko apie S. K. ir iÅ¡ viso nei spaudos straipsniuose, nei televizijos laidose jis nėra netgi užsiminęs apie konkretų asmenį S. K..

Tai labai aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ V. S. straipsnio „Vicemero – praeitis kruvina“ bei LNK laidos „Žinios“ telefonu iÅ¡ jo imto interviu teksto, kurį ne kartÄ teismui citavo ne tik jis, bet ir jo gynėjas, įraÅ¡Ä klausė ir teismas. Jo pagrįsta pozicija buvo suformuota ir patvirtinta ekspertizės akte, kuriuo, be jokių rimtų argumentų, teismas nesivadovavo, nepaisant to, kad ekspertizė buvo paskirta S. K. praÅ¡ymu ir teisme apklausta ekspertė kvalifikuotai bei motyvuotai savo iÅ¡vadÄ patvirtino.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas, apklausdamas ekspertę, K.

C. teigimu, nebuvo objektyvus, nes „pasidavė“ S. K. gudravimui, kurį, pasak apelianto, galima įvardyti kaip piktnaudžiavimÄ teise arba visa ko neigimu, prieÅ¡prieÅ¡inių skundų pateikimo taktikai, nepaisant, jog tie skundai neturėjo ir neturi teisinio pagrindimo. Teismas, nors ekspertė privalo atsakyti tik į klausimus, paaiÅ¡kinant padarytos ekspertizės neaiÅ¡kumus, posėdžio metu apklausė jÄ taip, kad jam susidarė įspÅ«dis, jog galbÅ«t siekiama painiavos ar kad ekspertė iÅ¡sakytų prieÅ¡ingÄ nuomonę ekspertizės iÅ¡vadoms.

Ekspertės neigiamÄ reakcijÄ (į tokiÄ nepriimtinÄ jos apklausÄ ), apelianto K. C. nuomone, galima iÅ¡klausyti posėdžio įraÅ¡e.Tačiau teismas, turėdamas jo pateiktus minėtus įrodymus (pvz., Tarybos posėdžio protokolÄ ), ekspertės pozicijÄ , jos iÅ¡vadÄ , straipsnių tekstus, nepagrįstai apkaltino jį nusikaltimo padarymu ir neteisingai iÅ¡teisino S. K..Teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis, K. C., neva apÅ¡meižė S. K., V. S. straipsnyje pasakydamas: „IÅ¡ kur tokia suma? Kai pradėjau abejoti komandos, su kuria patekau į rajono tarybÄ , galimybėmis ir demokratija, jie patys man tokį skaičių pasiÅ«lė.

Atseit, iÅ¡perka iÅ¡ manęs mandatÄ , kad į rajono tarybÄ ateitų jiems lojalus žmogus“. Toliau nuosprendyje, grindžiant jo kaltę apÅ¡meižus S. K., nurodoma: „Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011-09-22 per LNK televizijÄ â€žÅ½inių“ metu akivaizdžiai ir visiems girdint pareiÅ¡kė, kad S. K. su kitais partijos nariais siÅ«lė pinigus K. C. už mandato paėmimÄ .“ Apelianto K. C. teigimu, teismas Å¡iuo atveju net surašė kaltinime žodžius, kurių jo interviu nėra.

Interviu LNK „Žinių“ reporterei jis net užsiminė apie S. K.. Trečia, jo kaltė grindžiama J. V. laikraÅ¡tyje „(duomenys neskelbtini)“ straipsnio citata, kad „K. C. vieÅ¡ai pareiÅ¡kė, kad „S. K. mini, kad aÅ¡ praÅ¡iau pinigų, bet buvo prieÅ¡ingai. PrieÅ¡ rinkimus visais įmanomais bei neįmanomais bÅ«dais iÅ¡ manęs buvo bandoma iÅ¡vilioti mandatÄ â€œ. Tai rodo, kad jis kalba apie tai, jog visokiais bÅ«dais buvo bandoma iÅ¡vilioti iÅ¡ jo mandatÄ . Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio konstatuojamosios dalies, apie S. K. net neužsimenama, o tuo labiau, jo niekas nekaltina kokiu nors sunkiu nusikaltimu.

Todėl, apelianto K. C. teigimu, skundžiamas nuosprendis dėl tariamos jo kaltės yra aiÅ¡kiai neteisėtas, o svarbiausia – nepagrįstas.K. C. nurodo, kad teismui jis pateikė STT bylÄ , kuriÄ pradėjo Å¡ios tarnybos agentai pagal S. K. pareiÅ¡kimÄ po to, kai jis, neapsikentęs partijos vadovaujančių ir politinę pozicijÄ kuriančių asmenų P. G. bei S. K. politinių pažiÅ«rų bei elgesio visuomenėje, išėjo iÅ¡ S. K. partijos frakcijos. Todėl, K. C. įsitikinimu, Å¡is pareiÅ¡kimas atsirado kerÅ¡to ir melo pagrindu.

Taip jam buvo mėginama kerÅ¡yti už nuomonės pareiÅ¡kimÄ , už tai, kad jis pasirinko nepriklausomÄ sprendimų keliÄ . S. K. ir kartu su juo susiję partijos „(duomenys neskelbtini)“ asmenys, kurie prieÅ¡ jį, K. C., sakė netiesÄ ir teisme, STT pareigÅ«nams teikė informacijÄ , kuri buvo iÅ¡galvota ir, K. C. nuomone, sukurta, siekiant jį apÅ¡meižti ir sukelti jam sunkių iÅ¡gyvenimų, o galbÅ«t jie tikėjosi ir teisinių pasekmių. Tačiau STT tyrimų skyriaus vadovas patvirtino tyrėjos 2011-10-04 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nesant jokių įrodymų ar argumentų, jog jis kada nors bÅ«tų gavęs ar reikalavęs neteisėto atlygio (kyÅ¡io), ar bÅ«tų mėginęs kÄ nors papirkti ir pan.

STT pareigÅ«nai konstatavo, jog nėra požymių, kad už kokius nors veiksmus jam bÅ«tų kilusi ar kiltų atsakomybė pagal BK 225 straipsnį ar 227 straipsnį. PrieÅ¡ingai, Å¡ie pareigÅ«nai aiÅ¡kiai nurodė, kad draudžiama persekioti asmenį už balsavimÄ ar pareikÅ¡tÄ politinę nuomonę savivaldybės tarybos ar komitetų posėdžiuose, o už įžeidimÄ ar Å¡meižtÄ tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Å¡is įsiteisėjęs procesinis dokumentas teismui be pagrindo neturėjo jokios reikÅ¡mės, nepaisant jame iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų, kad jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai apkaltintas.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų K.

C. praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, o S. K. pripažinti kaltu dėl jo įžeidimo ir apÅ¡meižimo 2012-05-31 Tarybos posėdžio metu ir po teismo posėdžio teismo patalpose visiems girdint iÅ¡sakytų įžeidimų. Dėl Å¡ių faktų teismui net nereikia rinkti įrodymų, nes S. K. pripažino sÄ moningai iÅ¡vadinęs jį „parsidavėliu“ (tai reiÅ¡kia – papirktu) ir „politiniu lavonu“ (tai reiÅ¡kia – susikompromitavusiu, negatyviai besielgiančiu politiku). Kadangi jis nėra ir nebuvo niekam parsidavęs, susikompromitavęs, prieÅ¡ingai – ne vienÄ deÅ¡imtį metų aktyviai, sÄ Å¾iningai ir principingai dalyvauja politinėje veikloje.

Todėl, atsižvelgiant į jo skunde iÅ¡dėstytus motyvus, apelianto K. C. nuomone, S. K. turi bÅ«ti nuteistas už Å¡meižimÄ dėl jo, K. C., kaltinimo parsidavus ir iÅ¡vadinant jį „politiniu lavonu“, tokiu bÅ«du vieÅ¡ai jį įžeidžiant. Nei S. K., nei su juo ir jo partija susisiję liudytojai nepateikė jokių įrodymų, jog jis, K. C., yra „parsidavęs“ ar „politinis lavonas“.Patenkinus jo apeliacinio skundo reikalavimus dėl S. K. pripažinimo kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir BK 155 straipsnio 1 dalį, o jį iÅ¡teisinus, vadovaujantis jo skunduose iÅ¡dėstytais motyvais bei pagrindais, taip pat liudytojų parodymais, K.

C. praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ S. K. 15 000 neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.K. C. nuomone, skundžiamas nuosprendis dėl jo nuteisimo ir S. K. iÅ¡teisinimo, taip pat nuosprendžio dalis dėl jo civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ dalies turi bÅ«ti panaikintas, priimant naujÄ nuosprendį, nuteisiant S. K. pagal abu jo skunde nurodytus kaltinimus, t. y. dėl Å¡meižimo (BK 154 straipsnio 1 dalis) ir įžeidimo (BK 155 straipsnio 1 dalis) bei paskiriant jam įstatymo nustatytos rūšies bei dydžio bausmę.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir privatÅ«s kaltintojai S. K. ir K.

C. atsisakė visų savo kaltinimų ir prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti jiems susitaikius. TokiÄ jų pozicijÄ palaikė ir jų gynėjai.Nuteistųjų ir privačių kaltintojų S. K. ir K. C. praÅ¡ymas tenkintinas.BPK 416 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Jei privatus kaltintojas atsisakė kaltinimo arba su kaltinamuoju susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas (BPK 416 straipsnio 3 dalis).

Å i nuostata, pagal kuriÄ nukentėjusysis gali susitaikyti su nuteistuoju ar iÅ¡teisintuoju iki baigiamųjų kalbų pabaigos, taikoma ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nagrinėjant apeliacinius skundus dėl nuosprendžio, priimto dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų (BPK 327 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjant nuteistųjų ir privačių kaltintojų S. K. ir K. C. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismo posėdyje iki baigiamųjų kalbų pabaigos pastarieji atsisakė vieni kitiems savo kaltinimų ir susitaikė (BPK 416 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradėtas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu Å¡io Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu.

Esant šiai nustatytai aplinkybei, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir K. C. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį bei nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti išsprendimo turi būti panaikintos, o baudžiamoji byla S. K. ir K. C. nutraukta (BPK 327 straipsnio 1 punktas).Tuo tarpu privataus kaltintojo K. C. apeliacinio skundo dalis dėl pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalies, priimtos S. K., esant nustatytam BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytam pagrindui, dėl kurio procesas negalimas, turi būti atmesta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų S. K. ir K.

C. nuteisimo pagal BK 154 straipsnio 2 dalį ir nuosprendžio dalį dėl civilinių ieÅ¡kinių bei proceso iÅ¡laidų iÅ¡sprendimo panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistiesiems S. K. ir K. C. Å¡ioje dalyje nutraukti, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.Privataus kaltintojo K. C. apeliacinio skundo dalį dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio dalies, priimtos S. K., esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytai aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, atmesti.Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                  Violeta Miliuvienė Teisėjai                                                                                                                              Aurelija Sadauskaitė           Remigijus Preikšaitis