85863a68-e528-43ae-aa60-3facce46a414 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1926-394/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01244-2017-7Procesinio sprendimo kategorija: 20.4.; 55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja JarÅ«nė Sedalienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. kovo mėn. bÅ«davo etapuojamas į Å iaulių TI, tačiau atvykimo dienÄ nei karto nebuvo iÅ¡vestas pasivaikščioti į pasivaikščiojimui skirtÄ kiemelį, nors Suėmimo vykdymo įstatymas numato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Po ilgos kelionės etapuojant jausdavo iÅ¡sekimÄ , nuovargį, ne kartÄ prašė pareigÅ«nų, kad po etapo jam suteiktų galimybę pabÅ«ti gryname ore, tačiau į jo praÅ¡ymus nebuvo atsižvelgta, dėl to jis patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjui apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiÅ¡kė (5, 30, 33 b. l.). Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (30 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (25-28 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) iÅ¡vedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje, kuri patvirtinta Å iaulių TI direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58. Å ioje dienotvarkėje pasivaikščiojimo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 iki 16.30 val. Dienotvarkė yra viena iÅ¡ suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių, taigi, jeigu suimtasis (nuteistasis) dienotvarkėje nustatytu pasivaikščiojimo laiku turi bÅ«ti konvojuojamas, pasivaikščioti jis nevedamas, nes konvojus turi suplanuotÄ marÅ¡rutÄ ir laikÄ ir turi jo laikytis.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse priėmimo dienÄ nėra numatyta organizuoti pasivaikščiojimo priimtiems į TI asmenims. Be to, Å iaulių TI duomenų apie E. K. iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¾odinį ar raÅ¡ytinį norÄ eiti pasivaikščioti gryname ore buvimo Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2017-03-31 gauta nebuvo.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas E. K. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sÄ lygos.ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, bÅ«tų priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-03-31, neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad Å iaulių TI jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore jo konvojavimo į Å iaulių TI iÅ¡ kitų laisvės atėmimo vietų dienomis.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 ir 12 punktus, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.

Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami ir pasveriami jų turimi daiktai. Priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat atliekama medicininė apžiÅ«ra ir sanitarinis Å¡varinimas. Asmenys iki medicininės apžiÅ«ros ir sanitarinio Å¡varinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali bÅ«ti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Po sanitarinio Å¡varinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamÄ sias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų.

Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkÄ nustato tardymo izoliatoriaus direktorius (Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19, 20 punktai). Taigi, remiantis minėtu reglamentavimu, atvykusiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems), iki jų patalpinimo į kameras yra atliekamos aukščiau minėtuose teisės aktuose reglamentuotos procedÅ«ros, kurių trukmė priklauso nuo atvykusiųjų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus.LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje ir LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92-94 punktuose nurodyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji), pasivaikščiojimo trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, vedami pasivaikščioti suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ , pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį; suimtieji, sergantys aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti vedami į atskirus pasivaikščiojimo kiemus.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas E. K. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. iÅ¡ Marijampolės PN į Å iaulių TI buvo konvojuojamas tris kartus: 2016 m. lapkričio 15 d., 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. (14 b. l.). Atsakovas į bylÄ pateikė ir 2017 m. rugsėjo 5 d. pažymÄ Nr. 60/09-32630 (15 b. l.), kurioje nurodyta, kad Å iaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) iÅ¡vedimo pasivaikščioti į pasivaikščiojimo kiemelius laikas reglamentuotas Suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje, patvirtintoje Å iaulių TI direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 1/01-58; pagal dienotvarkę pasivaikščiojimo laikas yra nuo 8.00 val. iki 11.30 val. ir nuo 12.30 val. iki 16.30 val. (23-24 b. l.). Atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kokiu laiku konvojavimo dienomis pareiÅ¡kėjas buvo atvežtas į Å iaulių TI, kiek truko priėmimo ir paskirstymo į kameras procedÅ«ros trukmė, kiek kartu su pareiÅ¡kėju atvyko suimtųjų (nuteistųjų). Nors atsakovas teigia, kad pasivaikščiojimo organizavimas į tardymo izoliatorių priimtiems asmenims priėmimo dienÄ Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatytas, o pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI administracijÄ su raÅ¡ytiniu ar žodiniu praÅ¡ymu iÅ¡eiti pasivaikščioti nesikreipė, tačiau suimtųjų (nuteistųjų) teisė į ne trumpesnį kaip vienos valandos pasivaikščiojimÄ kasdien įtvirtinta kituose teisės aktuose (Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme ir kt.), be to, teisės aktai nereglamentuoja, kad dėl iÅ¡vedimo pasivaikščioti turi bÅ«ti atskiras raÅ¡ytinis ar žodinis suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymas.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui - t. y. tardymo izoliatoriaus administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiÅ¡kėjas, konvojuotas į Å iaulių TI aukščiau nurodytomis dienomis, buvo iÅ¡vestas į pasivaikščiojimo kiemelius arba tokios galimybės nebuvo dėl objektyvių priežasčių, todėl atsakovui nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Ä® bylÄ nepateikta jokių duomenų apie aukščiau nurodytomis dienomis nesuteiktų pasivaikščiojimų gryname ore įtakÄ pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant byloje nustatyto pažeidimo neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ , tačiau teismui nekyla abejonių, kad po konvojavimo bei gana ilgai užtrunkančios patalpinimo į kameras procedÅ«ros atvykimo dienÄ negalėdamas pabÅ«ti lauke, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , t.y., pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Nors Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTÄ® 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ( LVAT 2014-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-2162/2014). Teismas, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimo mastÄ , trukmę, nesant įrodymų, kad dėl neiÅ¡vedimo pasivaikščioti gryname ore pareiÅ¡kėjas skundėsi Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo E. K. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jarūnė Sedalienė