8585d34a-e04d-481b-b9fe-5a5d036f9d2b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-120/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03240-2011-8                        Procesinio sprendimo kategorijos: 35.2; 42.1; 63.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

I. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje Nr. 2-2119-881/2012 pagal ieÅ¡kovo L. I. ieÅ¡kinį atsakovams N. L. ir A. L. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas L. I. 2011-12-07 ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų N. L. ir A. L. 673 296 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o taip pat 44 633,01 Lt sumÄ nuo 673 296 Lt sumos, kas sudaro 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo 2009-04-01 iki 2012-05-01 ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009-02-01 atsakovas A. L. jo naudai pasirašė vekselį, kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo suėjus terminui, t. y. iki 2009-03-10 sumokėti 195 000 eurų (673 296 Lt). Teigia, jog vekselio neprotestavo, nes pasitikėjo atsakovu, kuris žadėjo skolÄ sumokėti, o 2009-03-11 pateikė jį asmeniÅ¡kai apmokėti ir tai patvirtina atsakovo paraÅ¡as bei įraÅ¡as ant vekselio. Teigė, jog vekselis laikytinas raÅ¡ytiniu įrodymu, patvirtinančiu paskolinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ ir pagrindas tenkinti jo ieÅ¡kinį.

Tvirtino, jog 130 000 eurų atsakovui pervedė per bankÄ , o likusiÄ 65 000 eurų sumÄ jam perdavė grynaisiais. Atsakovas A. L. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Pripažino, kad ieÅ¡kovui yra iÅ¡davęs minimÄ vekselį, kaip papildomÄ garantijÄ grÄ Å¾inimo 130 000 eurų paskolos, kuri 2008-05-09 buvo pervesta į jo asmeninę sÄ skaitÄ . Vekselyje nurodyta suma – tai paskolos suma bei esamos ar bÅ«simos palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais. Tačiau ieÅ¡kovas nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o, todėl vekselis yra praradęs vertybinio popieriaus statusÄ (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 str. 2 d.).

IÅ¡raÅ¡ius vekselį, pinigai jam nebuvo perduoti, todėl nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai dėl vekselio, kaip įrodymo, patvirtinančio paskolinių santykių tarp Å¡alių buvimÄ (CK 6.870 str.).Atsakovė N. L. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, jog aplinkybė, kad ji su atsakovu A. L. yra sutuoktiniai, savaime nesukelia jai solidariosios atsakomybės už sutuoktinio prievoles, tuo tarpu sutikimo iÅ¡duoti šį vekselį ji nedavė ir vėliau tokio jo įsipareigojimo nepatvirtino, be to, iki vekselio iÅ¡raÅ¡ymo dienos kartu su sutuoktiniu nebegyveno, nevedė bendro Å«kio, neturėjo bendrų įsipareigojimų, de facto buvo pasidalinę turtÄ , kurio dalybos de jure buvo įformintos teismo nutartimi. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškovo L. I. ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo A. L. 414 336 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-01-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 448 864 Lt sumos nuo 2009-04-01 iki 2010-10-01 ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 414 336 Lt sumos nuo 2010-10-02 iki 2011-01-19.

Priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 3 740 Lt žyminio mokesčio, o į valstybės biudžetÄ â€“ 2 974 Lt žyminio mokesčio. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, jog atsakovas ieÅ¡kovui 2009-02-10 iÅ¡davė neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 195 000 eurų sumai (673 296 Lt), kuriuo besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iki 2009-03-10 sumokėti Å¡iuos pinigus, jog atsiradus reikalavimo teisei ieÅ¡kovas nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo, o 2009-03-11 pateikė šį vekselį atsakovui apmokėti, laikydamas jį raÅ¡ytiniu įrodymu, patvirtinančiu, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai.

Nustatęs, jog atsakovas neneigia, kad tarp jų buvo susiklostę minimi teisiniai santykiai, atsižvelgdamas į tai, kad paprastai vekselis iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti), sprendė, kad nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios paskolos tiesinius santykius. Spręsdamas dėl tarp bylos Å¡alių kilusio ginčo dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto, teismas nustatė, kad, nors atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas neigia, jog jam buvo perduoti pinigai, tačiau iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ atsakovo A.

L. AB SEB banko sÄ skaitos Nr. LT16 7044 0600 0121 3280 patvirtina, jog 2008-05-09 ieÅ¡kovas L. I. jam pervedė 130 000 eurų (448 864 Lt). Tačiau ieÅ¡kovas, įrodinėdamas, jog perdavė atsakovui visÄ reikalaujamÄ priteisti sumÄ , o ne tik 130 000 eurų, ir nurodydamas, kad likusiÄ pinigų dalį – 65 000 eurų Å¡iam perdavė grynaisiais pinigais, teismui negalėjo paaiÅ¡kinti kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiomis kupiÅ«romis perdavė Å¡iuos pinigus. Remdamasis tuo, kas paminėta, taip pat taisyklėmis, reglamentuojančiomis Å¡iuos teisinius santykius, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ tokios kategorijos bylose, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas (pinigų davėjas) neįrodė dalies – 65 000 eurų perdavimo fakto atsakovui (pinigų gavėjui) ir pripažino, jog paskolos gavėjas Å¡ių pinigų faktiÅ¡kai negavo (CPK 12, 178 str., CK 6.870 str. 1 d. 6.870 str. 1, 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-416/2007;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, ir kt.).Nustatęs, jog atsakovas įrodė, kad ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino 10 000 eurų pagal 2008-05-09 paskolos sutartį, teismas sprendė, jog ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo iÅ¡ priteisiama 120 000 eurų skola (130 000 eurų – 10 000 eurų = 120 000 eurų), t. y. 414 336 Lt.

Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palÅ«kanas, o taip pat CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio, patenkino šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ . IeÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentus metinių palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolintais pinigais nuo 2009-04-01 iki 2012-05-01 teismas patenkino iÅ¡ dalies.

Nurodęs, jog palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu. Vadovaudamasis 6.872 straipsnio nuostatomis teismas laikė, jog reikalaujamas palÅ«kanų dydis yra pagrįstas, tačiau už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2010-10-01, t. y. iki dienos, kai buvo grÄ Å¾inta dalis paskolos, Å¡ias palÅ«kanas priteisė ieÅ¡kovui nuo 448 864 Lt (130 000 eurų), o palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2010-10-02 iki 2011-01-19, t. y. iki Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo, nuo 414 336 Lt sumos.

Kitoje dalyje reikalavimÄ dėl palÅ«kanų pritesimo atmetė.Spręsdamas dėl atsakovės N. L. atsakomybės, teismas nurodė, jog atsakovas A. L. pripažino, kad pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo skolinosi asmeninio verslo reikmėms, kad jie gyvena skyrium, neveda bendro Å«kio, yra pasidalinę turtÄ , todėl laikė, kad ji nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje ir jos atžvilgiu ieÅ¡kinį atmetė.Paskirstydamas Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas nurodė, jog patenkinus apie 60 procentÄ ieÅ¡kovo reikalavimų, iÅ¡ atsakovo Å¡iam priteisiama 3 740 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieÅ¡kinį, o į valstybės biudžetÄ priteisiama 2 974 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo jis buvo iÅ¡ dalies atleistas (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas L. I. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti šį Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ ir jo ieÅ¡kinį atsakovams N. L. ir A. L. dėl skolos priteisimo patenkinti visiÅ¡kai. Teigdamas, kad teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai nustatė ir vertino reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, nurodo Å¡iuos argumentus:Teismas be pagrindo sprendė, kad vieno iÅ¡ atsakovų – A.

L., 2009-02-10 pasiraÅ¡ytas vekselis, kaip kvalifikuotas raÅ¡ytinis įrodymas, kuris nėra nuginčytas, nepatvirtina abiejų atsakovų 195 000 eurų skolos, o jo vienasmeniÅ¡kas tokios skolos neigimas atmestinas, kaip neįrodytas. Teismas be pagrindo nevertino, kad atsakovas tokio dydžio skolÄ dar kartÄ raÅ¡tu patvirtino 2009-03-11, įsipareigodamas sumokėti 65 000 eurų, kurie virÅ¡ija 130 000 eurų skolÄ .Teismas neteisingai nustatė, kad Å¡i paskola buvo tik atsakovo A. L. asmeninė skola jo verslui, nes tai paneigia faktinės aplinkybės – atsakovės N. L. vardu 2010-04-02 įregistruotas naujas 2010 m. pagamintas BMW X6 džipas, įvertintas 160 000 Lt.Teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog atsakovas yra grÄ Å¾inęs 10 000 eurų Å¡ios skolos, nes 2011-03-10 praÅ¡yme jis pripažįsta Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inęs pagal kitÄ vekselį antstolio G.

B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/11/00659-DL. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai N. L. bei A. L. praÅ¡o jį atmesti, priimtÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime teigiama, kad apeliantas, reikalaudamas, jog jo minima skola bÅ«tų priteista taip pat iÅ¡ atsakovės N. L., be pagrindo remiasi vien tik faktu, jog N. L. bei A. L. yra sutuoktiniai (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), nes nepateikta įrodymų, patvirtinančių jos sutikimÄ skolintis, ar aplinkybę, jog skola buvo panaudota Å¡eimos interesais.

PrieÅ¡ingai – nustatyta, jog dar iki vekselio pasiraÅ¡ymo jie kartu negyveno, nevedė bendro Å«kio, faktiÅ¡kai buvo pasidalinę turtÄ ir tai buvo įforminę juridiÅ¡kai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosKaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus, o CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų (CPK 320 str. 2 d.), reiÅ¡kia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir neanalizuoja teisėtumo bei pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos.

Antra, Å¡i norma reiÅ¡kia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieÅ¡kovo L. I. apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje neteisingai tarp Å¡alių paskirstė įrodinėjimo pareigÄ ir be pagrindo sprendė, kad vieno iÅ¡ atsakovų – A. L. 2009-02-10 pasiraÅ¡ytas vekselis, kaip nenuginčytas kvalifikuotas raÅ¡ytinis įrodymas, nepatvirtina abiejų atsakovų 195 000 eurų skolos, kad be pagrindo nevertintas faktas, jog atsakovas tokio dydžio skolÄ dar kartÄ raÅ¡tu patvirtino 2009-03-11, įsipareigodamas sumokėti 65 000 eurų, kurie virÅ¡ija 130 000 eurų skolÄ , pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, teisingai nustatė taikytinÄ materialiÄ jÄ teisę bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡iais klausimais, teisingai aiÅ¡kino bei taikė jų nuostatas (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 2 str. 1 d., 3 d., 4 d., 3 str. 2 p., 47 str. 1 d., 2 d., 77 str. 2 p., 81 str. 1 d., 2 d., CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str., 1.105 str. 1 d., 2 d., 6.870 str. 1 d. 6.870 str. 1 d., 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, ir kt.).Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-430/2013 pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimų nurodymais, nutarusi, jog yra objektyvi bÅ«tinybė koreguoti ir toliau plėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ bylose, kylančiose iÅ¡ paskolos teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2013; etc.).

Kasacinis teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, nurodė, jog bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui, tai yra – kreditoriui (CPK 12 str., 178 str.).

Nurodyta, kad aplinkybė, jog raÅ¡ytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įraÅ¡o nėra), nėra kliÅ«tis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, jog minimoje vėliausioje kasacinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartyje Å¡ios kategorijos bylose pateikti iÅ¡samÅ«s iÅ¡aiÅ¡kinimai yra aktualÅ«s taip pat ir nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl pirmiau nurodytų apelianto ieÅ¡kovo L.

I. argumentų bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Visų pirma, pažymėtina tai, kad, kaip jau minėta, nei atsakovė N. L., nei atsakovas A. L. neskundžia teismo sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovo L. I. ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista dalis skolos bei palÅ«kanos (CK 6.870 str. 1 d., 2 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.872 str.).Antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsiradus reikalavimo teisei pagal minimÄ vekselį ieÅ¡kovas L. I. nesikreipė į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o padarymo, todėl, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, suėjus Ä®VPÄ® 72 straipsnyje nustatytiems reikalavimų pateikimo senaties terminams, Å¡is vekselis prarado vertybinio popieriaus statusÄ , o tai reiÅ¡kia, jog jo turėtojas prarado ir besÄ lyginį įsipareigojimÄ sumokėti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ .Trečia, teismas teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovui L.

I. teigiant, kad vekselyje nurodytÄ 195 000 eurų (673 296 Lt) sumÄ , kuriÄ jis reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovų N. bei A. L., jis perdavė tokiu bÅ«du: 130 000 eurų skolininkui A. L. perdavė bankiniu pervedimu, o likusiÄ pinigų dalį – 65 000 eurų, jam perdavė grynaisiais pinigais, o atsakovui neneigiant, jog iÅ¡ ieÅ¡kovo 130 000 eurų paskolÄ jis gavo bankinio pervedimo bÅ«du, tačiau teigiant, kad likusiÄ vekselyje nurodytÄ sumÄ sudaro ne grynaisiais pinigais gauta 65 000 eurų paskola, o Å¡io paskaičiuotos ,,esamos bei bÅ«simos palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais“ – bÅ«tent ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti savo teiginius – 65 000 eurų perdavimÄ skolininkui grynaisiais pinigais (Ä®VPÄ® 72 str., CPK 12 str., 178 str.).Ketvirta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas, t. y. atsakovo A.

L. įsipareigojimas AB bankui SNORAS sumokėti (grÄ Å¾inti) 130 000 eurų (b. l. 104) nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir nepatvirtina apelianto teiginio, jog minimame dokumente Å¡is atsakovas pripažino gavęs iÅ¡ jo, be kita ko, ir 65 000 eurų grynaisiais pinigais ir tokiu bÅ«du įsipareigojo bÅ«tent tokiÄ sumÄ jam grÄ Å¾inti (CPK 185 str., CK 6.193 str.). Be to, pažymėtina, kad Å¡iame dokumente atsakovo įsipareigojama AB bankui SNORAS sumokėti konkreti skolos dalis JAV doleriais nevirÅ¡ija bendros ieÅ¡kovo pripažįstamos 130 000 eurų skolos dydžio (CPK 178 str.).

Penkta, taip pat atmetami apelianto teiginiai, susiję teismo argumentais dėl 10 000 eurų skolos dalies grÄ Å¾inimu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui nagrinėjant klausimÄ dėl vekselyje nurodyto dydžio pinigų sumos realaus perdavimo atsakovui (CK 6.870 str. 1 d., 2 d.) Å¡alys – nei ieÅ¡kovas L. I., nei atsakovas A. L. netvirtino, jog juos siejo ne tik Å¡ioje byloje nagrinėjami paskolos teisiniai santykiai ir neteikė atitinkamų įrodymų. Todėl teismas, nustatęs, jog atsakovas A.

L. iÅ¡ ieÅ¡kovo L. I. gavo 130 000 eurų bankiniu pavedimu, jog Å¡is atsakovas sumokėjo gavėjui L. I. 10 000 eurų, nurodant, jog grÄ Å¾inama skola (b. l. 76), turėjo pagrindÄ spręsti, jog ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾inta paminėta skolos dalis ir Å¡ia dalimi sumažinti jam priteistinÄ sumÄ . Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo pradiniame ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime iÅ¡ viso nepripažino iÅ¡ atsakovo gavęs bet kokius mokėjimus pagal šį vekselį, tuo tarpu patikslindamas ieÅ¡kinį jau pripažino gavęs iÅ¡ jo 10 000 eurų, tačiau kaip palÅ«kanų mokėjimÄ už vekselyje nurodytÄ 195 000 eurų paskolos sumÄ , tiesa, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o tik nurodė, jog tiksliai neprisimenÄ s, kada Å¡ie pinigai buvo sumokėti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat neteikia jokių argumentų nei dėl paskolos sutarties, kuri nurodoma byloje esančiame jau minėtame AB banko SNORAS pajamų orderyje dėl 10 000 eurų mokėjimo (b. l. 76), nei dėl 2008-05-05 atlygintinės tarpininkavimo paslaugų sutarties (b. l. 77), kuria M. Z. buvo įsipareigojęs atsakovui A. L. parÅ«pinti 130 000 eurų kreditÄ , o kaip finansavimo bÅ«das nurodyta kreditoriaus L. I. paskola, – nors pagal nagrinėjamos bylos medžiagÄ Å¡iuose dokumentuose esantys duomenys yra įsisiję su Å¡alių paskoliniais teisiniais santykiais (CPK 178 str.).

Šešta, teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius dėl atsakovės N. L. solidariosios atsakomybės (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurių neneigia nei ieškovas (iki minimo vekselio išrašymo sutuoktinių atsakovų N. L. bei A. L. gyvenimas skyrium, de facto turto pasidalinimas, atsakovo A. L. pripažinimas, jog pinigai iš ieškovo buvo skolinti jo asmeninėms verslo reikmėms), šiuo klausimu teisingai sprendė, kad N. L. nėra tinkama atsakovė šioje byloje ir jos atžvilgiu ieškinį atmetė.

IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog minimu laikotarpiu Å¡ios atsakovės vardu buvo įsigytas brangus turtas Å¡ios teismo iÅ¡vados nepaneigia (CPK 178 str.).  Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo L. I. ir atsakovų N. bei A. L. ginÄÄ , atskleidė Å¡ios bylos esmę, nustatė visas faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, taikytinos teismų praktikos nuostatas ir, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas o Å¡is teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                             Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                    Donatas Å ernas                                                                                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė