857b2c36-e07f-4760-bdd0-608c0bf8779c · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-52-241/2016Proceso Nr. 2-58-3-00620-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.2.2.7.; 2.5.10.2.; 2.5.10.2.4.1. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant ieškovės atstovei E. M., atsakovui A.

N., atsakovo atstovui advokatui Jonui Butkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. N. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“ ieÅ¡kinį atsakovui A. N. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje keliamas bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimas jam neperdavus bankroto administratoriui dalies įmonės turto.IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 1426678,37 Lt žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, kaip buvęs ieÅ¡kovės vadovas, bÅ«damas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , tuometiniam bankroto administratoriui neperdavė per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2009 m. ieÅ¡kovės įsigytų 1356628,57 Lt vertės trÄ Å¡Å³ bei 70 049,80 Lt vertės grÅ«dų likučių ir tokiu bÅ«dubendrovei padarė 1 426 678,37 Lt žalÄ , nes bendrovė negali Å¡ių prekių parduoti ir tenkinti kreditorių reikalavimų bankroto byloje. II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimuieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 413 194,61 Eur žalai atlyginti bei 5 290,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,85 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėta veika pasireiÅ¡kė neveikimu, t. y. atsakovas, neiÅ¡saugodamas 413 194,61 Eur vertės dydžio bendrovės turto ir jo neperduodamas įmonės bankroto administratoriui, pažeidė Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, įpareigojančias buvusį bankrutuojančios įmonės vadovÄ perduoti administratoriui įmonės turtÄ , padarė ieÅ¡kovei 413 194,61 Eur dydžio žalÄ .

Atsakovo teiginius, kad dalį ieÅ¡kovės turto pasisavino kiti UAB „Žaliavų prekyba“ dirbę asmenys, o už turto panaudojimÄ turi atsakyti buvusi buhalterė R. M., teismas pripažino nepagrįstais. Teismas įvertino Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendį, kuriame konstatuota, jog atsakovas yra nuteistas už tai, kad 2006–2008 metų laikotarpiu bÅ«damas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ apgaulingai tvarkė UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterinę apskaitÄ bei pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį 1 760 764,34 Lt svetimÄ , UAB „Žaliavų prekyba“ priklausantį, didelės vertės turtÄ ; dėl atsakovo padarytų pažeidimų organizuojant įmonės buhalterinę apskaitÄ nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Žaliavų prekyba“ 2007 ir 2008 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Ä®vertinęs tai, kad buvusi UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterė R. M. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu yra nuteista už aplaidų Å¡ios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė nėra pagrindas atleisti atsakovÄ nuo žalos atlyginimo ieÅ¡kovei.Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ teismo įsakymo turinio matyti, kad buvusi UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterė R. M. įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkė pagal atsakovo pateiktus dokumentus, tarėsi su juo, kokie duomenys turi bÅ«ti nurodyti buhalterinėje apskaitoje, o supratusi, kad buhalterijoje atsiranda skirtingi dokumentai, pagal kuriuos iÅ¡kreipiama reali bendrovės buhalterija, ji nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo.

Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateikti duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra įrodymas, jog UAB „Žaliavų prekyba“ turtÄ ar dokumentus yra užvaldę kiti asmenys, kaip tai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo atsakovas. Teismas sprendė, jog atsakovo teiginiai dėl dokumentų dingimo ar galimybių juos iÅ¡reikalauti iÅ¡ atitinkamų institucijų yra paneigti ikiteisminio tyrimo įstaigų motyvuotais atsakymais bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu.

Nurodytų motyvų pagrindu teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ (CPK 176, 181, 185 str.), netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , nesivadovavo tikimybių pusiausvyros principu ir iÅ¡vadas parėmė prieÅ¡taringais, nepatikimais įrodymais, padarė nelogiÅ¡kų iÅ¡vadų ir dėl to priėmė nemotyvuotÄ , nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .2.

Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovo neteisėta veika pasireiÅ¡kė neveikimu, t. y. 413 194,61 Eur vertės bendrovės turto neiÅ¡saugojimuir jo neperdavimu bankroto administratoriui. Teismas savo iÅ¡vadas grindė Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis, kad atsakovas 2006-2008 metų laikotarpiu, bÅ«damas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , apgaulingai tvarkė UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterinę apskaitÄ bei pasisavino jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį 1 760 764,34 Lt svetimÄ , UAB „Žaliavų prekyba“ priklausantį, didelės vertės turtÄ .

IeÅ¡kovės Å¡ioje byloje įrodinėjamos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos baudžiamojoje byloje. Atsakovas nebuvo teisiamas ar nuteistas už ieÅ¡kinyje nurodyto turto iÅ¡Å¡vaistymÄ arba pasisavinimÄ ; nurodyto turto netinkamÄ buhalterinę apskaitÄ . Tarp fakto, kad atsakovas buvo nuteistas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, ir ieÅ¡kovės reikalavimų nėra ryÅ¡io. Atsakovas buvo nuteistas dėl to, kad buhalterinėje apskaitoje turto įsigijimo apskaityta mažiau, nei pagal dokumentus yra parduota.

3. Teismas apie trÅ«kstamo turto kiekį ir vertę iÅ¡vadas darė remdamasis ieÅ¡kovo pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais – PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis. Minėti dokumentai yra be UAB „Žaliavų prekyba“ vadovo arba kurio nors darbuotojo parašų. Prekių kiekiai yra dideli, jie negalėjo bÅ«ti atvežti viena transporto priemone. IeÅ¡kovė nepateikė gabenimo važtaraščių arba kitų dokumentų, patvirtinančių prekių gavimÄ ir įtraukimÄ Ä¯ UAB „Žaliavų prekyba“ apskaitÄ .

Ieškovė nepateikė įrodymų, kad visas nurodytas kaip prarastas turtas buvo faktiškai gautas UAB „Žaliavų prekyba“.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo teiginiai dėl dokumentų dingimo ar galimybių juos išreikalauti iš atitinkamų institucijų yra paneigti ikiteisminio tyrimo įstaigų motyvuotais atsakymais bei Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu. Priešingai, nei nurodė teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendyje deklaratyviai teigiama, kad šis teismas esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatė, tačiau konkretūs atsakovo apeliaciniame skunde ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje nurodyti faktai liko nepaneigti.

Krata UAB „Žaliavų prekyba“ patalpose buvo atlikta nedalyvaujant bendrovės atstovui, kviestiniams ir daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovui; specialistei, atlikusiai UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterinės apskaitos tyrimÄ , dokumentai buvo pateikti susipažinimui be apyraÅ¡o; kratos protokole yra įraÅ¡ai apie dokumentų praradimÄ , faktiÅ¡kai trÅ«ksta daugiau kaip 280 lapų apskaitos dokumentų; dalis dokumentų yra kopijos, pateiktos keliais egzemplioriais.5. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovo civilinės atsakomybės mastui ir pagrindui neturi įtakos aplinkybė, kad UAB „Žaliavų prekyba“ buhalterė R.

M. Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu yra nuteista už aplaidų Å¡ios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Teismui konstatavus, kad žalos padarymÄ sÄ lygojo netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp asmenų, netinkamai tvarkiusių buhalterinę apskaitÄ , veiksmų ir kilusių pasekmių. Nustačius, kad už žalos padarymÄ yra atsakinga R. M., atsakovo atsakomybės mastas sumažėtų arba bÅ«tų nustatyta, kad atsakovas už atsiradusiÄ Å¾alÄ visiÅ¡kai nėra atsakingas.6.

Teismas ieÅ¡kinį tenkino nenustatęs atsakovo atsakomybės sÄ lygų: žalos; neteisėtos veikos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo bei kaltės. IeÅ¡kovė praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ , o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1. IeÅ¡kovė savo nesutikimÄ su sprendime dėstomais motyvais grindžia ta aplinkybe, kad dar 2009 m. gegužės 13 d. kratos metu buvo sunaikinti ir prarasti buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl ieÅ¡kinyje nurodytos žalos bankrutavusi įmonė nepatyrė.

Aplinkybė dėl 2009 m. gegužės 13 d. kratos buvo tiriama ir nustatyta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-254/2014, todėl nėra pagrindo remtis aplinkybėmis, kurios buvo paneigtos jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu.2. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės nepateiktų papildomų įrodymų – prekių gabenimo važtaraščių arba kitų dokumentų, patvirtinančių prekių įtraukimÄ Ä¯ UAB „Žaliavų prekyba“ apskaitÄ â€“ yra nepagrįsti ir neturi reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai.

IeÅ¡kovė neprivalėjo teikti minėtų dokumentų, nes ji kaip savo reikalavimo pagrindÄ nurodė tÄ aplinkybę, kad nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ turėjęs bÅ«ti perduotas atsargų – trÄ Å¡Å³ ir grÅ«dų – likutis bankroto administratoriui nebuvo perduotas. Å iuos faktus bankroto administratorius nustatė patikrinęs pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie yra pakankamiieÅ¡kinio reikalavimams pagrįsti.3. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis be vadovo pareigų, buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , ėjo įmonės kasininko pareigas, todėl aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausta buvusi įmonės buhalterė, neturi teisinės reikÅ¡mės. Pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl įtraukti į bylos nagrinėjimÄ liudytojÄ R.

M. turėjo pats atsakovas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė, kad Å iaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi UAB „Žaliavų prekyba“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . UAB „Žaliavų prekyba“ vadovavo atsakovas. Atsakovas yra nuteistas Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-21-282/2013, už apgaulingÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ (BK 222 str. 1 d.) bei už jam patikėto didelės vertės turto pasisavinimÄ (BK 183 str. 2 d.).IeÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui pareiÅ¡kė bankrutuojančios įmonės administratorius, kuris nurodė, jog bendrovė neteko 1 426 678,37 Lt vertės turto, kuris galėtų bÅ«ti parduotas ir tokiu bÅ«du patenkinti kreditorių reikalavimai.

Pasak ieÅ¡kovės, pagal 2007-2009 metais įsigytų ir parduotų grÅ«dų kiekius bendrovėje grÅ«dų turėjo bÅ«ti likę už 70 049,80 Lt, o trÄ Å¡Å³ – už     1 356 628,57 Lt, iÅ¡ viso už 1 426 678,37 Lt. Tokios vertės turto atsakovas neperdavė įmonės bankroto administratoriui. Taigi byloje keliamas bendrovės vadovo atsakomybės klausimas jam neperdavus administratoriui dalies įmonės turto. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams taikė darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančias darbo teisės normas, tačiau kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau bÅ«dingi atstovavimo pagal įstatymÄ bruožai; vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusÄ reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reglamentuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

Kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (CK 2.87 str. 7 d.). Å iÄ pareigÄ ir jos teisinį pagrindÄ nustato civilinės, o ne darbo teisės normos, todėl nagrinėjamoje byloje teismas nepagrįstai taikė materialinę atsakomybę reglamentuojančias darbo teisės normas (DK 245, 246 str.).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.).

Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo esant visas DK 246 straipsnyje atsakovo materialinei atsakomybei kilti reikalingas sÄ lygas. Teismas nustatė, kad atsakovo neteisėta veika pasireiÅ¡kė neveikimu – 413 194,61 Eur vertės bendrovės turto neiÅ¡saugojimu ir jo neperdavimu bankroto administratoriui, t. y. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimu, o žalos dydį patvirtina neperduoto turto vertė. Atsakovas su teismo iÅ¡vadomis nesutinka, teigia, jog nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , savo iÅ¡vadas grindė prieÅ¡taringais, nepatikimais įrodymais, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apelianto teigimu, teismo iÅ¡vada, kad atsakovo neteisėta veika pasireiÅ¡kė neveikimu, t. y. 413 194,61 Eur vertės bendrovės turto neiÅ¡saugojimu ir neperdavimu įmonės bankroto administratoriui, yra netinkamai pagrįsta. Teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais sutinka.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atsižvelgė į tai, kad Å iaulių apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ bei pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ .

Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, į 2007-2008 metų apskaitÄ Ä¯traukė 4022,493 t kviečių pardavimo operacijas, kurių įsigijimas nepagrįstas apskaitos dokumentais; į 2006 m. gruodžio mėnesio apskaitÄ Ä¯traukė 917,61 t dar neįvykusiÄ amonio nitrato trÄ Å¡Å³ už 422 839,09 Lt gavimo Å«kinę operacijÄ , o į 2007 m. kovo mėnesio buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė 883,478 t daugiau trÄ Å¡Å³ už 153 318,20 JAV dolerių įgijimÄ , nepagrindžiant trÄ Å¡Å³ pirkimo apskaitos dokumentais; be to, nurodė buhalterei įtraukti į apskaitÄ buhalterinius dokumentus, kuriuose buvo įformintos neįvykusios operacijos bei nepateikė dokumentų apie pinigų likučio panaudojimÄ .

Dėl Å¡ių pažeidimų nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Žaliavų prekyba“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Taigi atsakovas buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Atsakovas buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už jam patikėtų ir jo žinioje buvusių UAB „Žaliavų prekyba“ priklausančių 1 760 764,34 Lt piniginių lėšų pasisavinimÄ . Baudžiamojoje byloje buvo konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai – netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas bei turto pasisavinimas, tačiau baudžiamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pasisavino pinigines lėšas, o ne grÅ«dus ar trÄ Å¡as.

Taigi baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas grÅ«dų ir trÄ Å¡Å³ pasisavinimo faktas. Atsakovo neteisėti veiksmai jam neiÅ¡saugojus grÅ«dų ir trÄ Å¡Å³ nebuvo tyrimo dalykas baudžiamojoje byloje, todėl prejudicinis faktas CPK 182 straipsnio 3 punkto pagrindu nurodytu klausimu nekonstatuotinas. Tokia iÅ¡vada atitinka formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , kad teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu.

To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Ä®rodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, nors yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos atsiradimÄ , negalima laikyti aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir pareigos perduoti bankroto administratoriui turtÄ nevykdymo. Neteisėtais veiksmais galėtų bÅ«ti ieÅ¡kinyje nurodytos vertės turto pasisavinimas, tačiau tokia atsakovo veika nenustatyta. IeÅ¡kovės teigimu, žalos įmonei padaryta turto netekimu. Vadinasi, visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos turėjo bÅ«ti nustatytos Å¡ioje civilinėje byloje. Neteisėtais atsakovo veiksmais teismas pripažino bendrovės turto neiÅ¡saugojimÄ ir jo neperdavimÄ bankroto administratoriui.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad vien pareigos pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 4 dalies 6 punktÄ nevykdymas nerodo, jog jis atliko neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) dėl turto netekimo ir dėl Å¡ios priežasties ginčo turto neperdavė bankrutuojančios įmonės administratoriui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali bÅ«ti padaryta turto netekimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad bÅ«tų galima spręsti apie atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , pirmiausia turėtų bÅ«ti nustatyta, kad administratoriaus nurodytas turtas bendrovėje buvo.

Å is faktas turi bÅ«ti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų bÅ«ti. Tik esant neginčijamų duomenų apie tokio turto buvimÄ , galima spręsti, kad atsakovui kilo pareiga šį turtÄ perduoti.Turto turėjimo ir kartu netekimo faktÄ administratorius įrodinėjo ieÅ¡kovės įsigytų ir parduotų grÅ«dų bei trÄ Å¡Å³ suvestinėmis, PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, grÅ«dų sandėliavimo suvestinės kiekiais ir prekių važtaraščiais bei sprendė, kad žalos dydis yra įsigytų ir parduotų prekių kiekio vertės skirtumas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtÄ , turi bÅ«ti nustatomas Å¡ios žalos faktas ir dydis. Ä®monės turto netinkamu saugojimu, iÅ¡Å¡vaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Ä®monės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali bÅ«ti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, tačiau ieÅ¡kovės pateikti įrodymai nepatvirtina faktinės turto bÅ«klės, jo egzistavimo natÅ«ra fakto. Å ių dokumentų, kaip pagrindžiančių turto buvimo ir praradimo faktÄ , patikimumu leidžia abejoti minėtoje baudžiamoje byloje nustatytas aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo faktas. Minėta, jog baudžiamoje byloje nustatyta, kad pagal buhalterinius dokumentus 2007-2008 metais grÅ«dų buvo parduota daugiau nei nupirkta.

Baudžiamojoje byloje buvo tiriami visi ieÅ¡kovės finansiniai dokumentai ir grÅ«dų ar trÄ Å¡Å³ kiekio trÅ«kumas nebuvo nustatytas, todėl nėra aiÅ¡ku, kaip pagal tapačius dokumentus ieÅ¡kovė nustatė nurodyto turto trÅ«kumÄ . Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pirkimo–pardavimo suvestinės, patvirtinančios turto įsigijimo ir pardavimo aplinkybes, yra nepakankami įrodymai, kurie leistų teisėjų kolegijai konstatuoti, jog ieÅ¡kovės apskaičiuotas trÄ Å¡Å³ ir grÅ«dų kiekis bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai bendrovėje buvo.CPK 179 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys.

Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminÄ jiems pateikti. Apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu buvo keliamas ieÅ¡kovės pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų apmokėjimo klausimas, tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovė negalėjo pateikti, taip pat negalėjo pateikti įrodymų apie ieÅ¡kovės finansinę galimybę apmokėti tokio dydžio sÄ skaitas. Be to, didelėje dalyje ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų nėra ieÅ¡kovės darbuotojų parašų apie gautas prekes, o krovinio vežimo važtaraščiuose taip pat nėra žymų apie prekių gavimÄ .

Teisėjų kolegija siÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius atsakovo neteisėtus veiksmus bei įmonei padarytos žalos dydį, t. y. atsiskaitymo už ieÅ¡kovės gautas prekes faktÄ , ieÅ¡kovės galimybę tuo metu apmokėti didelės sumos sÄ skaitas, PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose bÅ«tų ieÅ¡kovės darbuotojų paraÅ¡ai apie gautas prekes, tačiau ieÅ¡kovės atstovė atsisakė teikti papildomus įrodymus, teigdama, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygoms pagrįsti, ir naujų įrodymų ieÅ¡kovė neteiks.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės bÅ«klės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų Å¡altiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindÄ vertinti kitaip, turi bÅ«ti vertinama, kad ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje įrodinėjant konkretaus turto priklausymÄ bendrovei ir žalos padarymÄ jo netekimu pateikti įrodymai nėra pakankami turto buvimo faktui ir žalos dydžiui nustatyti, kadangi neįrodo faktinio turto buvimo.

Atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje privalėjo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, tačiau pateikti įrodymai nėra pakankami atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos dydžiui konstatuoti, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neįrodė savo ieÅ¡kinio reikalavimų.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 176–178, 185 straipsnių nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir visapusiÅ¡ko bylos aplinkybių iÅ¡tyrimo, nepagrįstai sprendė dėl atsakovo atsakomybės sÄ lygų egzistavimo ir nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, todėl yra pagrindas sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas už procesinių dokumentų kopijas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 11,85 Eur (2 t., 98 b. l.). Ieškovės ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės, kuriai iškelta bankroto byla, todėl šios išlaidos mokamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme sudaro 3,85 Eur (1 t. 149 b. l.), apeliacinės instancijos teisme – 2,16 Eur (3 t., 92 b. l.), iš viso – 6,01 Eur.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ir mokamos iÅ¡ jos bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 str., 96 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

N. dėl žalos atlyginimo atmesti.Priteisti atsakovui A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“, j. a. k. 300040492, 11,83 Eur (vienuolika eurų ir 83 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios mokėtinos iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“, j. a. k. 300040492, bankroto administravimui skirtų lėšų.Priteisti valstybei iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“, j. a. k. 300040492, 6,01 Eur (šešis eurus ir 1 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaliavų prekyba“, j. a. k. 300040492, bankroto administravimui skirtų lėšų.

Teisėjos                                                                  Danutė Gasiūnienė Romualda Janovičienė Dalia Kačinskienė