2015-11-25 Nr. AB-22880-3-63-3-01803-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1330-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01803-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Z. atstovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininko V. Ž. (V. Ž.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos VPK) 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 30-S-97615 ir įpareigoti Klaipėdos VPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Skundą pasirašė Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) pirmininkas.

Skunde nurodoma, kad pareiškėja nesutinka su Klaipėdos VPK sprendimu. Skunde cituojamos teisės normos, nustatančios profesinių sąjungų teisę atstovauti savo nariams. Skunde pažymima, jog Klaipėdos VPK adresuotame Profesinės sąjungos prašyme buvo nurodyta, kad į ją kreipėsi narė A. Z. dėl informacijos ir konsultacijos suteikimo, todėl Profesinė sąjunga, siekdama suteikti konsultaciją sąjungos narei A. Z. turėjo teisę kreiptis į Klaipėdos VPK ir gauti prašomą informaciją. Skunde vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) ir nurodoma, kad atsakovas, atsisakydamas „pareiškėjui“ pateikti informaciją pažeidė „pareiškėjo“ teisę gauti tokią informaciją, kartu neįvykdė savo pareigos.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. Z. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. konsultacija Nr. 02-04-06, nutartimis, priimtomis administracinėse bylose Nr. A261-1836/2014 bei Nr. AS146-650/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 14 d. konsultacija bei įvertinęs pateikto skundo pobūdį, susijusį su subjektinių teisių gynimu, padarė išvadą, kad ginčas kilęs dėl valstybės tarnybos teisinių santykių, todėl pareiškėjos A. Z. vardu pasirašant skundą Profesinės sąjungos pirmininkui, teismui turėjo būti pateiktas nustatyta tvarka įformintas įgaliojimas, suteikiantis teisę paduoti skundą profesinės sąjungos nario vardu. Padaręs išvadą, jog skundą suinteresuoto asmens vardu padavė asmuo, kuriam nėra suteikti įgalinimai pasirašyti skundą, teismas atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad neturi teisinio pagrindo nustatyti terminą pašalinti skundo trūkumus, nes nėra ginčo jog pavedimas nustatyta tvarka nėra pasirašytas ir įformintas.

III. Pareiškėjos A. Z. atstovas Profesinės sąjungos pirmininkas V. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą priimti.

Atskirajame skunde nurodoma, kad Profesinės sąjungos pirmininkas savo narių interesais teismuose atstovauja nuo 2006 metų ir teisme nė karto nebuvo pareikalauta pateikti notaro patvirtinto įgaliojimo. Atskirajame skunde pažymima, kad teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 59 straipsnio išaiškinimais, suformuotais iki 2011 metų, kai nurodyta teisės norma buvo pakeista.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaič io Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismui Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi perduotas nagrinėti pareiškėjos A. Z. atstovo Profesinės sąjungos pirmininko V. Ž. atskirasis skundas.

Šioje byloje spręstinas klausimas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos A. Z. skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu – kai skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl valstybės tarnybos teisinių santykių, todėl pareiškėjos A. Z. vardu pasirašant skundą Profesinės sąjungos pirmininkui, teismui turėjo būti pateiktas nustatyta tvarka įformintas įgaliojimas, suteikiantis teisę paduoti skundą profesinės sąjungos nario vardu. Atskirajame skunde teigiama, kad nebuvo reikalingas A. Z. įgaliojimas Profesinei sąjungai pasirašyti skundą.

Įvertinusi skundu siekiamo iškelti ginčo pobūdį, aktualų teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą neišsiaiškinęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Tačiau sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką, pagrindą bei teisingai nurodė kitus duomenis.

Iš teismui pateikto skundo turinio taip pat turi būti aišku, kad asmuo į teismą kreipiasi, siekdamas apginti savo subjektinę teisę ar teisėtą interesą, nes vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skunde turi būti pakankamai aiškiai nurodyta, koks asmuo kreipiasi į teismą ir kokią teisę nori apginti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas (Nr. AS146-650/2009), nurodyta, kad profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus administracinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) kreipiasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais; 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose. Kreipdamasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais, profesinė sąjunga byloje yra pareiškėjas. Jos, kaip juridinio asmens, atstovavimą teisme reglamentuoja ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis. Antruoju atveju profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. l ir 3 d.).

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas skundas, kuriame pareiškėja nurodyta A. Z., o jos atstovu – Profesinė sąjunga, skundą pasirašė Profesinės sąjungos pirmininkas V. Ž.. Skunde pareikšti reikalavimai: panaikinti Klaipėdos VPK 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir įpareigoti Klaipėdos VPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą. Nustatyta, kad Klaipėdos VPK 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu atsakė į Profesinės sąjungos 2015 m. rugsėjo 7 d. prašymą Nr. PS-27. Profesinė sąjunga 2015 m. rugsėjo 7 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos VPK viršininką prašydama pateikti informaciją apie A. Z. pareigybės kategorijos keitimą. Klaipėdos VPK 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu paprašė Profesinės sąjungos pateikti atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir asmens prašymą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių reikalavimus. Skunde nurodoma, kad pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka. Taip pat skunde pažymima, kad Profesinė sąjunga, siekdama suteikti konsultaciją sąjungos narei A. Z., turėjo teisę kreiptis į Klaipėdos VPK ir gauti prašomą informaciją. Skunde vadovaujamasi Teisės gauti informaciją įstatymu ir nurodoma, kad atsakovas, atsisakydamas „pareiškėjui“ pateikti informaciją pažeidė „pareiškėjo“ teisę gauti tokią informaciją. Pažymėtina, kad skunde vienu atveju vartojamas „pareiškėjos“, kitu – „pareiškėjo“ terminas. Iš Klaipėdos VPK pateikto 2015 m. rugsėjo 7 d. prašymo turinio taip pat matyti, kad jis surašytas Profesinės sąjungos vardu, prašyme tik nurodyta, kad į Profesinę sąjungą kreipėsi A. Z. dėl informacijos suteikimo. Įvertinus skundo bei prie jo pridėtų dokumentų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog iš jo negalima nustatyti, ar skundu pareiškėja A. Z. siekia apginti savo teises, ar Profesinė sąjunga siekia apginti sąjungos narės A. Z. teises, ar Profesinė sąjunga siekia apginti savo teises gauti informaciją iš darbdavio apie savo narį.

Pažymėtina, kad teisės aktais profesinėms sąjungoms yra nustatyta ne tik teisė ginti ją sudarančių narių, kaip visumos, interesus (kolektyvinis atstovavimas), bet profesinės sąjungos taip pat turi teisę atstovauti konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir ginti jo interesus (individualus atstovavimas). Taip pat akcentuotina, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas, iškeltas pagal profesinių sąjungų skundus, kuriais siekiama apginti profesinių sąjungų teisę gauti informaciją individualaus atstovavimo atveju (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-177/2013).

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog tik nustačius, kas konkrečiai kreipėsi į teismą su skundu (Profesinė sąjunga ar A. Z.) ir kokią teisę siekiama apginti teismui pateiktu skundu, skunde tiksliai nurodant, kas yra tikrasis pareiškėjas – A. Z. ar Profesinė sąjunga, būtų galima vertinti, ar nėra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų atsisakymo priimti skundą pagrindų.

Pažymėtina, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Nors pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą, vis dėlto teismas yra saistomas pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.) (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009).

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuotina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjai bei Profesinės sąjungos atstovui patikslinti skundą ir konkrečiai nurodyti, kas yra pareiškėjas ir kieno bei kokią subjektinę teisę siekiama apginti paduodamu skundu, ir tik patikslinus skundą ar atsisakius tai padaryti, teismas galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą, t. y. vertinti, ar skundą pasirašė asmuo, kuriam tokie įgaliojimai suteikti laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Nepasiūlius pareiškėjai pašalinti skundo trūkumų galėjo būti nepagrįstai apribota teisė ginti galbūt pažeistas teises.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad atstovaujant konkrečius profesinės sąjungos narius, pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesinės sąjungos ir jos nario atsirasti yra asmens narystė profesinėje sąjungoje, todėl profesinė sąjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme išreikšto (žodžiu ar raštu) pavedimo (jį atstoja asmens narystė profesinėje sąjungoje) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-177/2013). Tačiau, kaip teisingai, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS146-650/2009, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybės tarnybos bylose, kuriose profesinės sąjungos veikia kaip narių atstovai, profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. l ir 3 d.) ir vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, be specialiai išduoto įgaliojimo profesinė sąjunga atstovaudama savo nariams teisme turi visas teises, tačiau ABTĮ 23 straipsnio 3 dalyje ir 50 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytiems atstovavimo veiksmams atlikti yra būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde teisingai nurodoma, kad po to, kai administracinėje byloje Nr. AS146-650/2009 buvo išaiškinti Profesinei sąjungai suteiktų įgaliojimų tinkamo įforminimo klausimai, pasikeitė atitinkamos atstovavimo santykius reglamentuojančios CPK nuostatos. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu nėra pasikeitęs ABTĮ atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kurių aiškinimo bei taikymo taisyklės pateiktos administracinėje byloje Nr. AS146-650/2009. Atstovavimo administracinėse bylose klausimai reglamentuojami ABTĮ, o ne CPK nuostatų, todėl tai, kad šiuo metu yra pasikeitusios atstovavimo teisinius santykius civiliniame procese reglamentuojančios CPK nuostatos, nesudaro pagrindo nesivadovauti administracinėje byloje Nr. AS146-650/2009 pateiktais išaiškinimais dėl profesinės sąjungos, administracinėse bylose veikiančios kaip narių atstovės, tinkamo įgaliojimų atlikti ABTĮ 23 straipsnio 3 dalyje ir 50 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytus atstovavimo veiksmus, tarp jų ir pasirašyti skundą, įforminimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, reikalingų tinkamai išnagrinėti skundo priėmimo klausimą, todėl atskirasis skundas iš dalies tenkinamas, t. y. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde prašoma apeliacinės instancijos teismo priimti skundą, tačiau šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes pagal ABTĮ 37 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. Z. atstovo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos pirmininko V. Ž. (V. Ž.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė