2018-04-04 Nr. AB-6864-3-62-3-01130-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-603-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01130-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Mediashop“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, administracija) 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą skirti baudą Nr. 64-7-499 (toliau – ir ginčijamas nutarimas).

2. Nurodė, kad atsakovas ginčijamu nutarimu skyrė jam 1 592 Eur baudą ir įpareigojo per 10 dienų nutraukti reklamos naudojimą nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, kuriam esant nagrinėjimo procedūra negalima (pranešime (skunde) nurodyti faktai jau buvo nagrinėti ir dėl jų teismas arba priežiūros institucija jau yra priėmę sprendimą).

3. Paaiškino, kad procedūra jo atžvilgiu buvo pradėta pagal administracijos 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimą Nr. 64-4-4980, kuriame užfiksuota, jog prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo skleidžiama išorinė reklama „ElektroMarkt, (duomenys neskelbtini), TV VIDEO AUDIO CD/DVD FOTO IT RYŠIO ĮRANGA BUITIES TECHNIKA“ (toliau – ir išorinė reklama), ir administracijos 2015 m. lapkričio 24 d. nutarimą Nr. 64-7-5078. Šių dokumentų pagrindu buvo priimtas administracijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 64-7-5638 skirti pareiškėjui 1 592 Eur dydžio baudą su įpareigojimu nutraukti reklamos naudojimą. Minėtą 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą pareiškėjas skundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris įsiteisėjusiu teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2393-554/2016 buvo panaikintas. Taigi administracinė procedūra buvo užbaigta, dėl jos metu nustatytų aplinkybių priežiūros institucija ir teismas priėmė sprendimus.

4. Pažymėjo, kad faktiniais duomenimis (įrodymais) nepagrįsti ginčijamo nutarimo teiginiai dėl to, jog tariamas pažeidimas vykdomas nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki ginčijamo nutarimo priėmimo dienos. Ginčijamo nutarimo dalis ta apimtimi, kuria pareiškėjas įpareigotas nutraukti reklamos naudojimą, yra neaktuali, nes reklama buvo pašalinta iš karto po to, kai pareiškėjas sužinojo, kad MAXIMA LT, UAB išduotas reklamos leidimas nebuvo pratęstas ir pasibaigė.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, išnagrinėjęs 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimą Nr. 64-4-4980 dėl galimo UAB „Mediashop“ Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimo, nustatė, jog 2015 m. lapkričio 17 d., 13.55 val., prie pastato, esančio adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), virš gatvės, ant šviesoforo laikiklių įrengto reklaminio įrenginio buvo laikoma ir skleidžiama išorinė reklama, neturint Kauno miesto savivaldybės leidimo minėtos išorinės reklamos įrengimui. Vadovaudamasis Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 25 straipsnio 3 ir 8 dalimis, administracijos įgaliotas asmuo nutarė pradėti 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimo Nr. 64-4-4980 nagrinėjimo procedūrą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 64-7-5638 nutarė pareiškėjui už Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą skirti 1 592 Eur baudą ir įpareigojo nutraukti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą per 10 darbo dienų nuo nutarimo gavimo dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo nutarimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2393-554/2016 pareiškėjo skundą tenkino visiškai ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 64-7-5638. Teismas, tikrindamas minėto nutarimo teisėtumą, nustatė, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie yra esminiai ir sudaro pakankamą pagrindą nutarimą panaikinti.

7. Nurodė, kad ginčo atveju pranešimo nagrinėjimo procedūra buvo pradėta dėl 2015 m. lapkričio 17 d., 13.55 val., užfiksuotų faktinių aplinkybių. Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo, atsižvelgęs į pranešimo nagrinėjimo metu surinktus duomenis apie šio pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaudamasis Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalimi, skyrė pareiškėjui vidutinę baudą už Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimus. Reklama neteisėtai buvo skleidžiama nuo 2015 m. lapkričio 17 d. ir nutarimo priėmimo momentu (2016 m. gegužės 19 d.). Tokia trukmė pripažinta labai ilga, nes per tokį laiko tarpą reklamą galėjo pamatyti ir ja domėtis platus vartotojų ratas. Leidimas pareiškėjui neišduotas, nustatyta rinkliava nesumokėta, tačiau pareiškėjas gavo iš tokios veiklos pajamų.

8. Pažymėjo, kad ginčijamą nutarimą priėmė tam įgaliojimus turintis asmuo, pareiškimas išnagrinėtas laikantis Reklamos įstatyme nustatytos procedūros ir terminų, bauda atitinka baudų skyrimo taisykles, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas 2015 m. lapkričio 23 d. išnagrinėjo pranešimą Nr. 64-4-4980 dėl galimo UAB „Mediashop“ Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimo. Buvo nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 17 d., 13.55 val., prie pastato, esančio adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), virš gatvės, ant šviesoforo laikiklių įrengto reklaminio įrenginio buvo laikoma ir skleidžiama išorinė reklama su užrašu „ElektroMarkt, (duomenys neskelbtini), TV VIDEO AUDIO CD/DVD FOTO IT RYŠIO ĮRANGA BUITIES TECHNIKA“, neturint Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo minėtos išorinės reklamos įrengimui ir taip galimai pažeidžiant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo nutarė pradėti 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimo Nr. 64-4-4980 nagrinėjimo procedūrą. Atsakovas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 64-7-5638 nutarė pareiškėjui už Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą skirti 1 592 Eur baudą ir įpareigojo nutraukti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą per 10 darbo dienų nuo nutarimo gavimo dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Kauno miesto savivaldybės administracijos nutarimu, kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl nutarimo panaikinimo, 2016 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2393-554/2016 pareiškėjo skundą patenkino visiškai ir panaikino atsakovo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 64-7-5638. Teismas, tikrindamas ginčijamo nutarimo teisėtumą, nustatė, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie yra esminiai ir sudaro pakankamą pagrindą nutarimą panaikinti.

11. Nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-655 (nuo 2016 m. gegužės 4 d. neteko galios, jį pakeitė administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 patvirtintas naujas tvarkos aprašas), Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. T-45.

12. Įvertino, kad pareiškėjas netinkamai ir formaliai suprato Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pagal 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimą Nr. 64-4-4980 buvo pradėta procedūra dėl galimo pareiškėjo Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimo. Procedūra pradėta dėl 2015 m. lapkričio 17 d., 13.55 val., prie pastato, esančio adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), virš gatvės, ant šviesoforo laikiklių įrengto reklaminio įrenginio skleidžiamos išorinės reklamos. Pareiškėjui už Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą paskirta 1 592 Eur bauda ir pareiškėjas įpareigotas nutraukti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą per 10 darbo dienų. Šiuo klausimu atsakovas priėmė 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą, kurį Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2393-554/2016 panaikino nustatęs procedūrinius pažeidimus. Teismas, tikrindamas minėto nutarimo teisėtumą, vertino jo atitiktį Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalies 7 punkto nuostatoms ir nustatė, jog nutarimo turinys neatitinka šio įstatymo imperatyvių nuostatų, t. y. nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. Nutarimu pareiškėjui paskirta 1 592 Eur bauda (Reklamos įstatymo 24 str. 4 d. numatytos baudos vidurkis) bei nurodyta, jog bauda paskiriama atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau nutarime nebuvo nurodyta, į kokias atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes buvo atsižvelgta, taip pat, skiriant pareiškėjai baudą, nemotyvuota, kodėl paskirtas Reklamos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies numatytos baudos vidurkis. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nutarimas nemotyvuotas ir neatitinka Reklamos įstatymo 25 straipsnio 17 dalies 7 punkto nuostatų. Teismas sprendė, kad minėti procedūriniai pažeidimai yra esminiai ir sudaro pakankamą pagrindą nutarimą panaikinti. Taigi išnagrinėjęs bylą teismas nustatė procedūrinių trūkumų, tačiau byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjas nebuvo padaręs pažeidimo. Priešingai, teismas sprendime konstatavo, jog administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad išorinė reklama naudojama neturint tam išduoto leidimo.

13. Nurodė, kad šioje administracinėje byloje atsakovas pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikoje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, įstatymo viršenybės ir objektyvumo principais. Teismui nustačius, jog administracinis aktas priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo numatytas procedūras, viešojo administravimo subjektas įpareigojamas nagrinėjamą klausimą spręsti iš naujo. Taigi administracinė procedūra teismo sprendimu nepasibaigė.

14. Apibendrindamas pažymėjo, kad ginčijamas nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, yra motyvuotas, jame aiškiai suformuluotas reikalavimas sumokėti 1 592 Eur baudą ir įpareigojimas nutraukti Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų neatitinkančios reklamos naudojimą per 10 darbo dienų nuo nutarimo gavimo dienos, nurodyta priimto nutarimo apskundimo tvarka, nutarimą priėmė ir baudą paskyrė tam įgaliojimus turintis asmuo, pareiškimas išnagrinėtas laikantis Reklamos įstatyme nustatytos procedūros ir terminų, bauda atitinka baudų skyrimo taisykles, numatytas šiame įstatyme, todėl ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo priimtas nutarimas atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

III. 15. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas akcentuoja, kad tariamo pažeidimo nagrinėjimo procedūra atlikta neteisėtai, pažeidžiant Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atsisakyti pradėti nagrinėjimo procedūrą minėtu teisiniu pagrindu: pranešime (skunde) nurodyti faktai jau buvo nagrinėti ir dėl jų teismas arba priežiūros institucija jau yra priėmę sprendimą. Nurodyta įstatymo norma jos taikymo nesieja su jokiomis papildomomis sąlygomis (priimtų sprendimų turiniu ar pan.). Ši norma nenumato jokių išlygų ar išimčių, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ši norma neturėtų būti taikoma ar jos taikymas galėtų būti ribojamas. Todėl nėra pagrindo sutikti su priešingomis pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis. Pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo motyvais, neturėjo pagrindo skųsti šį sprendimą apeliacine tvarka: pareiškėjo skundas buvo tenkintas visiškai, pareiškėjas pasiekė lauktą teisinį rezultatą, o tolesnis bylinėjimasis būtų reiškęs betikslį teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų resursų švaistymą.

17. Pažymi, kad atsakomybės taikymui pagal Reklamos įstatymo normas būtina nustatyti šias privalomas sąlygas: atsakomybei traukiamas asmuo įrengė išorinę reklamą ir išorinės reklamos įrengimui nėra išduotas leidimas. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo konstatuoti šių sąlygų egzistavimą. Pareiškėjas viso proceso metu akcentavo, jog jis nėra išorinės reklamos skleidėjas. Minėtą reklamą įrengė ir skleidė UAB MAXIMA LT su pareiškėju sudarytos 2015 m. rugpjūčio 29 d. reklaminio ploto nuomos sutarties Nr. X-133-2015.09.11-9 pagrindu. Atsakovas išdavė UAB MAXIMA LT leidimą įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-172, reklama buvo skleidžiama pagal minėtą leidimą įrengtuose reklaminiuose įrenginiuose. Atsakovui nusprendus, kad UAB MAXIMA LT skleidžiamos reklamos turinys neatitiko administracijos išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Nr. 29-24-172 sąlygų, atsakomybė taikytina reklamos skleidėjui UAB MAXIMA LT, o ne pareiškėjui.

18. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamo nutarimo dalis, kuria pareiškėjas įpareigotas nutraukti reklamos naudojimą, dar nutarimo priėmimo dieną buvo neaktuali. Reklama buvo demontuota dar iki ginčijamo nutarimo priėmimo po to, kai UAB MAXIMA LT išduotas leidimas išorinės reklamos įrengimui nebuvo pratęstas ir pasibaigė. Taigi jokiais faktiniais duomenimis (įrodymais) nepagrįsti ir neatitinka tikrovės ginčijamo nutarimo teiginiai dėl to, kad tariamas pažeidimas vykdomas nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki nutarimo priėmimo dienos (pagrindas tariamo pažeidimo trukmės vertinimui). Be to, nepagrįsti ir nutarimo teiginiai dėl plokštumų, ant kurių skleista reklama, dydžio (pagrindas tariamo pažeidimo mastui vertinti).

19. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

20. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas netinkamai ir formaliai suprato Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą.

21. Paaiškina, kad byloje pateikti faktiniai duomenys patvirtina, jog pareiškėjas yra buitinės elektronikos ir kompiuterinės įrangos prekybos įmonė, vykdanti mažmeninę ir elektroninę prekybą. Ginčo reklaminė iškaba atitinka pareiškėjo vykdomą veiklą ir buvo naudojama jo interesais. Pareiškėjo nurodyta reklaminio ploto nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB MAXIMA LT tik dėl reklaminio įrenginio nuomos. Minėta sutartis nereiškia, kad atsakomybė už Reklamos įstatymo pažeidimus perleidžiama UAB MAXIMA LT, be to, įrodo, jog pareiškėjo iniciatyva ir interesais buvo naudojama (skleidžiama) reklama ant reklaminio įrenginio. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, pareiškėjas yra tinkamas subjektas dėl atsakomybės už Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų pažeidimą. Šiuo atveju atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas šioje byloje yra tinkamas Reklamos įstatymo reikalavimų pažeidimo atsakomybės subjektas, reikalavimas turėti leidimus įrengti išorinę reklamą pagrįstas ir įrodytas objektyviais įrodymais. Reklamos įstatymas nenumato jokių atvejų ir aplinkybių, kad būtų galima skelbti išorinę reklamą neturint tam galiojančio leidimo. Leidimas pareiškėjui nėra išduotas, tačiau jis įrengtą išorinę reklamą eksploatavo neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, ir dėl to ginčo nėra. Tokie pareiškėjo veiksmai yra neteisėti ir prieštarauja Reklamos įstatyme nustatytiems reikalavimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Siekiant panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą teigiama apie Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkto (pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jei pranešime (skunde) nurodyti faktai jau buvo nagrinėti ir dėl jų teismas arba priežiūros institucija jau yra priėmę sprendimą) pažeidimą.

23. Turima bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimas buvo priimtas 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimo Nr. 64-4-4980 pagrindu, kaip ir ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimas, kurio teisėtumas bei pagrįstumas tikrintas Kauno apygardos administracinio teismo ir dėl jo priimtas apskųstas 2016 m. spalio 26 d. sprendimas.

24. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ginčijamame 2016 m. gegužės 19 d. nutarime Nr. 64‑7‑499 yra vertinamas būtent Viešosios tvarkos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimas, kuris jau buvo vertintas priimant 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą skirti pareiškėjui baudą už tą patį pažeidimą, t. y. Reklamos įstatymo pažeidimą.

25. Nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės atitinka įstatymų leidėjo nuostatą, įtvirtintą apelianto paminėtame Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte. Tai reiškia, kad uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ atžvilgiu dėl to paties teisės pažeidimo tuo pačiu pagrindu buvo priimtas pakartotinis sprendimas be teismo įgalinimo.

26. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje, panaikindamas 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą, neįpareigojo viešojo administravimo sistemos subjekto pakartotinai išnagrinėti 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimą ir priimti nutarimą, atitinkantį teisės aktų keliamus reikalavimus.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, 2016 m. gegužės 19 d. nutarimas negalėjo būti priimtas 2015 m. lapkričio 23 d. pranešimo pagrindu, nes tai buvo nesuderinama su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu ne tik Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punkte.

28. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas neturi būti antrą kartą persekiojamas ir baudžiamas tos pačios valstybės už nusikaltimą (2003 m. balandžio 29 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas pasisakė, jog „Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis „teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“ nustato, kad „niekas neturi būti vėl persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (lietuviškame vertimo variante pavartotas žodis „nusikaltimas“, kuris nevisiškai atitinka angliškame teksto variante pavartoto žodžio „offence“ sąvoką), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai „galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos pačios valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Veikai, dėl kurios draudžiamas dvigubas baudimas, įvardyti Konvencija vartoja platesnį terminą negu Lietuvos įstatymai. Ji vartoja „teisės pažeidimo“ (angl. offence), dėl kurio baudžiama, terminą. Šis terminas atitinka Lietuvos teisėje vartojamus administracinio teisės pažeidimo ir nusikaltimo terminus (byla Nr. 2K-322/2003), už kurį jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime pažymėjo, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septinto protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91) 1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe įtvirtintas non bis in idem principas reiškia, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (angl. offence, pranc. infraction), už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas.

31. Nekyla abejonių, sprendžiant pagal faktines aplinkybes ir paskirtą netgi tokio pat dydžio baudą, kad už tą patį pažeidimą pareiškėjas baudžiamas antrąkart, nepaisant priimto ir įgijusio teisinę galią Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo.

32. Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisę, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, kuris, ką tik nurodytu pagrindu, turi būti panaikintas, dėl ko apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą skirti baudą Nr. 64-7-499.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius