Legislator Case Law & Legislation
2018-12-12 Nr. AB-22832-3-61-3-01807-2018-0 AI generated

2018-12-12 Nr. AB-22832-3-61-3-01807-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-12-12 Nr. AB-22832-3-61-3-01807-2018-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), A. S. (A. S.) ir jų atstovaujamų A. S. (A. S.) ir H. S. (H. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), A. S. (A. S.) ir jų atstovaujamų A. S. (A. S.) ir H. S. (H. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2018-12-12 Nr. AB-22832-3-61-3-01807-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. S. (A. S.), A. S. (A. S.) ir jų atstovaujami nepilnamečiai A. S. (A. S.) ir H. S. (H. S.) (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai, prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-12)12PR-74 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-5399-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01807-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), A. S. (A. S.) ir jų atstovaujamų A. S. (A. S.) ir H. S. (H. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. S. (A. S.), A. S. (A. S.) ir jų atstovaujamų A. S. (A. S.) ir H. S. (H. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai A. S. (A. S.), A. S. (A. S.) ir jų atstovaujami nepilnamečiai A. S. (A. S.) ir H. S. (H. S.) (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai, prieglobsčio prašytojai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. gegužės 10 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-12)12PR-74 bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas A. S. dirbo (duomenys neskelbtini) policijos padalinyje (duomenys neskelbtini), jam atsisakius vaikyti taikias demonstracijas, naudoti smurtą prieš žmones bei mitingų metu provokuoti neramumus, jį persekiojo vadovybė. Į pareiškėjų namus 2017 m. gegužės 7 d. atėjo civiliais drabužiais apsirengę asmenys ir liepė per 2017 m. gegužės 14 d. vykstančius (duomenys neskelbtini) mero rinkimus balsuoti už T. M. (T. M.) kandidatūrą. Pareiškėjai 2017 m. gegužės 9 d. buvo užpulti. Pareiškėjai A. S. buvo sužalotas pirštas. Dėl užpuolimo į policiją nesikreipė, nes manė, kad tai nepadės.

3. Pareiškėjai nesutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas A. S. policijoje nedirba nuo 2017 m. balandžio 25 d. ir, kad nėra pagrįstos tikimybės, jog grįžus į kilmės valstybę jį persekiotų buvusi vadovybė dėl atsisakymo vykdyti jų įsakymus praeityje, ar kad jis galėtų būti verčiamas dalyvauti mitinguose ir naudoti jėgą prieš protestuotojus. Pareiškėjų teigimu, 2017 m. balandžio 25 d. yra ne darbo policijoje pabaigos data, nes kas tris metus yra numatytas terminas pratęsti kontraktą, minėta data patvirtina, kad pareiškėjas policijoje tebedirba, tai patvirtina ir tai, kad pareiškėjas iki šiol tebeturi dokumentus, susijusius su policijos tarnyba. Pareiškėjai nesutiko ir su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjų 2017 m. gegužės mėnesį patirti smurtiniai veiksmai neturi tęstinumo ir negali pasikartoti, nes, atsakovo teigimu, 2017 m. gegužės 14 d. vykusius (duomenys neskelbtini) miesto mero rinkimus laimėjo T. M. Teigė, kad būtent rinkimų laimėjimas, jiems pasipriešinus ir nebalsavus už išrinktą kandidatą, sąlygos kerštą ir pakartotinius smurto veiksmus, o kadangi išrinktas meras priklauso valdančiajai partijai, policija pareiškėjams nepadės.

4. Užsieniečių teigimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamiems atliko paviršutiniškai, apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos. Prieglobsčio prašytojų vertinimu, Migracijos departamentas nevykdė pareigos vadovautis informacinio pobūdžio pažyma, parengta atsižvelgus į prieglobsčio prašytojų prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus. Pareiškėjai taip pat manė, kad atsakovas be pagrindo nesurinko ir nevertino pareiškėjų prieglobsčio prašymą patvirtinančios ar paneigiančios informacijos, t. y. dėl galimybės kreiptis į teisėsaugos institucijas, galimybės pasinaudoti teise į gynybą, dėl teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pareiškėjai taip pat nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog jie neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. S. turėjo problemų darbe, nes negalėdamas palikti tarnybos policijoje, nenorėjo vykdyti vadovybės įsakymų vykti į mitingus ir prieš protestuotojus naudoti jėgą, be to, pareiškėjai atsisakė paklusti reikalavimui balsuoti už vadovybės nurodytą kandidatą į (duomenys neskelbtini) merus, todėl prieš užsieniečius buvo panaudotas fizinis smurtas.

7. Atsakovo teigimu, tyrimo metu buvo nustatyta, kad nėra pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui A. S. grėstų buvusios vadovybės persekiojimas dėl atsisakymo vykdyti jų įsakymus praeityje ar kad jis vėl galėtų būti verčiamas dalyvauti mitinguose ir naudoti jėgą prieš protestuotojus. Todėl užsieniečio baimė (duomenys neskelbtini) patirti nurodytus veiksmus nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovo teigimu, nenustatyta ir pagrįsta tikimybė, jog praėjus metams po (duomenys neskelbtini) miesto mero rinkimų, kuriuos laimėjo valdančiosios (duomenys neskelbtini) partijos kandidatas, pareiškėjų grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju jie galėtų pakartotinai susidurti su veiksmais, kuriuos jie patyrė iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) (2017 m. birželio 25 d.) ar patirtų kitokius persekiojimui prilygstančius veiksmus.

8. Migracijos departamento tvirtinimu, pareiškėjo A. S. nurodytos priežastys, dėl kurių jis negalėjo nutraukti tarnybos policijoje, prieštarauja (duomenys neskelbtini) įstatymui, reglamentuojančiam tarnybą policijoje. Policijos pažymėjimo turėjimas savaime neįrodo, kad pareiškėjas A. S. dirba policijoje, nes pareiškėjas pažymėjimo galėjo negrąžinti, pažymėjimas pareiškėjo kilmės valstybėje galėjo būti paskelbtas negaliojančiu. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas A. S. daugiau kaip mėnesį į darbą nėjo, vėliau išvyko iš kilmės valstybės. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, jog iki išvykimo iš kilmės valstybės pareiškėjo A. S. atžvilgiu buvo panaudotos kokios nors priemonės ar veiksmai, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip praeityje patirtas persekiojimas ar Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl ir nėra pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam tai grėstų. Atsakovo vertinimu, (duomenys neskelbtini), pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje šiuo metu nevyksta ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

9. Atsakovas teigė, jog pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio išnagrinėjo vadovaudamasis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatomis, o pareigos įrodinėti neiginius neturi.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

11. Atsižvelgdamas į Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr. (15/6-12) „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Išvada) surinktą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini), taip pat į prieglobsčio prašytojų išsamius pasakojimus, kurie atitiko Išvadoje nurodytą informaciją, teismas darė išvadą, jog atsakovas taikydamas abejonės privilegijos principą, pagrįstai, laikė nustatytais faktais aplinkybes, jog pareiškėjas A. S. turėjo problemų darbe, nes nenorėjo dalyvauti mitinguose, naudoti jėgą prieš protestuotojus, bei tai, jog pareiškėjai atsisakė balsuoti už jiems nurodytą kandidatą ir dėl to buvo užpulti, patyrė smurtą.

12. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad prieglobsčio prašytojas A. S. (duomenys neskelbtini) policijoje nebedirbo nuo 2017 m. balandžio 25 d., tarnybą nutraukė savo noru ir išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) jis jau nebebuvo valstybės statutinis tarnautojas, Migracijos departamentas pagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo užsieniečio pasakojimo daliai, jog darbo knygelėje esantis įrašas patvirtina ne tarnybos santykių nutraukimą, o jo sutarties dėl tarnybos policijoje pratęsimą.

13. Teismas nurodė, kad duomenų, jog pareiškėjui būtų sudaromos kokios nors kliūtys palikti tarnybą ir išvykti iš šalies, nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo A. S. atžvilgiu kilmės valstybėje buvo panaudotos kokios nors priemonės ar veiksmai, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip praeityje patirtas persekiojimas dėl tarnybos (duomenys neskelbtini) policijoje. Dėl šios priežasties pareiškėjo A. S. baimės (duomenys neskelbtini) patirti nurodytus veiksmus teismas nelaikė visiškai pagrįsta.

14. Vertindamas pareiškėjų baimės grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad 2017 metų pavasarį jie atsisakė balsuoti už jiems nurodytą kandidatą į (duomenys neskelbtini) miesto merus, pagrįstumą, teismas, atsižvelgęs į išvadoje pateiktą informaciją apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) keičiasi politinė situacija, vyksta protestai, nurodęs, kad byloje jokių duomenų, patvirtinančių pagrįstą tikimybę, jog pareiškėjai grįžę į kilmės valstybę praėjus daugiau nei metams nuo įvykių, su kuriais jie sieja savo baimę patirti veiksmus, kuriuos jie patyrė 2017 m. gegužės mėnesį, nėra, teismas sprendė, kad pareiškėjų baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta.

15. Teismas darė išvadą, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Byloje taip pat nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje, (duomenys neskelbtini) mieste šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

16. Teismas nustatė, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenis, tinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimus ir atsižvelgdamas į juos surinko visą naujausią informaciją apie jų kilmės valstybę, Migracijos departamentas, atlikdamas vertinimą, Aprašo nuostatų nepažeidė.

III. 17. Pareiškėjai A. S., A. S. ir jų atstovaujami nepilnamečiai A. S. ir H. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nuostatas ir nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei neištyrė visų aplinkybių.

18.2. Pareiškėjų konstitucinė teisė dalyvauti rinkimuose ir balsuoti už kandidatą pagal savo politinius įsitikinimus bei sąžinės laisvę buvo pažeisti. (duomenys neskelbtini) nuo 2015 metų aktyviai vyksta neramumai, mitingai dėl politinės valdžios, 2017 m. spalio mėn. vėl kilo nauja krizės banga, vyriausybės vadovas atleido policijos vadovą ir saugumo tarnybos vadovą. Taigi, atleisti jėgos struktūrų vadovai, kurių nurodymus vykdydavo tiesiogiai prieglobsčio prašytojai. Esant tokiems neramumas šalyje jėgos struktūros, (duomenys neskelbtini) policijos kariuomenės (duomenys neskelbtini) karinis dalinys dalyvauja demonstrantų slopinimo akcijose. Todėl prieglobsčio prašytojui A. S. atsisakius dalyvauti mitingų malšinimo operacijose, kyla reali grėsmė jo bei jo šeimos narių sveikatai ir gyvybei. Teismas nevertino šių aplinkybių, taip pat to, kad pareiškėjai išvyko paskubomis iš (duomenys neskelbtini), palikdami visą turtą, nes baiminosi dėl savo šeimos sveikatos bei gyvybės. Grasinimai pareiškėjų šeimai buvo realūs, jie buvo įgyvendinti.

18.3. Pareiškėjas A. S. ir jo šeimos nariai realiai buvo persekiojami dėl politinių įsitikinimų, buvo pažeista jų balsavimo teisė ir jų baimė buvo reali (panaudotas smurtas šeimos atžvilgiu) ir tai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Be to, nei atsakovas, nei teismas netyrė, dėl kokių aplinkybių pareiškėjai nepageidauja pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, nesiaiškino visų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjams, tinkamai neįvertino padėties rimtumo pareiškėjų kilmės valstybėje.

19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentu, jog teismas neįvertino motyvų, kuriais remiasi pareiškėjai. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

20.2. Skunde nurodydami jokiais įrodymais nepatvirtintas naujas aplinkybes, kad 2017 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) kilo nauja krizė ir iš pareigų buvo atleisti policijos ir saugumo tarnybos vadovai, kurių nurodymus vykdydavo pareiškėjas, tik patvirtina Migracijos departamento išvadas, kad nėra pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjai pakartotinai patirs aukščiau minėtus veiksmus dėl atsisakymo vykdyti buvusios vadovybės įsakymus.

20.3. Prieglobstis ir papildoma apsauga asmeniui suteikiama nuo jam gresiančių veiksmų, o ne nuo tų, kuriuos jis jau yra patyręs. Be to, pareiškėjų nurodyta informacija, t. y. ar prieglobsčio prašytojas gali pasinaudoti kilmės valstybės apsauga, renkama bei vertinama, jei tyrimo metu yra konstatuojama, kad prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju gresia persekiojimas ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai. Kadangi pareiškėjų atveju buvo konstatuota, jog nėra pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai galėtų pakartotinai susidurti su veiksmais, kuriuos patyrė iki išvykimo kilmės valstybės ar patirtų kitokius persekiojimui prilygstančius arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus, tokio pobūdžio informacija nebuvo renkama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjams atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pareiškėjų apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimu dėl teisės taikymo ir aiškinimo ginčo santykiams bei faktinių aplinkybių ištyrimo ir objektyvumo trūkumais.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, bei motyvavo teisės normų taikymą ginčo santykiams.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis jų nekartoja ir nekeičia, o tik atsakydama į apeliacinio skundo argumentus papildo pirmosios instancijos teismo išvadas.

25. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui tik nustačius visiškai pagrįsta baimę būti persiekiojamam.

26. Pareiškėjai persekiojimo baimę kilmės šalyje sieja su pareiškėjo tarnyba policijoje ir atsisakymu dalyvauti demonstrantų slopinimo operacijose. Teisėjų kolegija šiuos argumentus vertina kaip neįtikinamus, kadangi pareiškėjas A. S. (A. S.) nepaneigė atsakovo išvadoje nurodyto fakto , kad jis dar iki išvykimo iš kilmės valstybės jau nebedirbo policijoje. Šis faktas paneigia persekiojimo baimės pagrįstumą, tiek pareiškėjo, tiek ir jo šeimos atžvilgiu, kadangi konflikto šaltinis yra išnykęs.

27. Dėl pareiškėjų papildomos apsaugos suteikimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad pareiškėjai nepagrindė pagrįstos persekiojimo baimės kilmės valstybėje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vyriausybės vadovas atleido policijos vadovą ir saugumo tarnybos vadovą, jėgos struktūrų vadovus, kurių nurodymus vykdydavo tiesiogiai prieglobsčio prašytojas A. S. (A. S.). Tai vertinama kaip pareiškėjo ir jo šeimos aplinkos persekiojimo grėsmės išnykimą patvirtinančios aplinkybės.

28. Dėl pareiškėjų persekiojimo baimės susijusios su balsavimo teisės pasirinkimu pažymėtina, kad pareiškėjai nenurodė realių duomenų, kokį konkrečiai sukėlė ar ateityje sukels pareiškėjų ir valdžios institucijų konfliktą balsavimo teisės pasirinkimas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis jiems grįžus į kilmės valstybę gali kilti kokios nors realios grėsmės.

29.Remdamasi šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. S. (A. S.), A. S. (A. S.) ir jų atstovaujamų A. S. (A. S.) ir H. S. (H. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius